P rojekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 9,46 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 10,97 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 12,74 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –109127 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –
254 eurai už produkto hektolitrą.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –127148 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –254296 eurai už produkto hektolitrą.“4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –148173 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –296346 eurai už produkto hektolitrą.“5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –234292 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –
už produkto hektolitrą.“6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –292365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –370411 eurų už produkto hektolitrą.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi taikomas akcizų tarifai tarifas Tarpiniams produktams taikomas 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas. taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –411 eurų už produkto hektolitrą. “8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
395 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) specifinis elementas – 85,3 92,6 euro;“. 2 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip
149,7 euro už 1 000 cigarečių.“3 .
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1 ) specifinis elementas – 92,6 100,5 euro;“. 4 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 149,7 162,4 euro už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1 ) specifinis elementas – 100,5 euro 109 eurai ;“. 6 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 162,
10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 95 eurų 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 109,7 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 126,7 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai 1 .
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 79,5 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,25 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,40 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,64 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
16 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 17 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
1 .
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, 11, 12, 14, 15, 17 ir 18 straipsnius, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 ir 6 straipsniai, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalys, 11, 14 ir 17 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 4 ir 7 straipsniai, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12, 15 ir 18 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
P rojekto Nr. XIVP-3879(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 9,46 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 10,97 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 12,74 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –109127 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –
254 eurai už produkto hektolitrą.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –127148 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –254296 eurai už produkto hektolitrą.“4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –148173 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –296346 eurai už produkto hektolitrą.“5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –234292 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –
už produkto hektolitrą.“6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –292365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –370411 eurų už produkto hektolitrą.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi taikomas akcizų tarifai tarifas Tarpiniams produktams taikomas 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas. taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –411 eurų už produkto hektolitrą. “8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
395 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) specifinis elementas – 85,3 92,6 euro;“. 2 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip
149,7 euro už 1 000 cigarečių.“3 .
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1 ) specifinis elementas – 92,6 100,5 euro;“. 4 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 149,7 162,4 euro už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1 ) specifinis elementas – 100,5 euro 109 eurai ;“. 6 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 162,
10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 95 eurų 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 109,7 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 126,7 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai 1 .
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 79,5 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,25 0,63 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,40 1,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,64 3,91 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
16 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 17 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
1 .
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, 11, 12, 14, 15, 17 ir 18 straipsnius, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 ir 6 straipsniai, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalys, 11, 14 ir 17 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 4 ir 7 straipsniai, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12, 15 ir 18 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
P rojekto Nr. XIVP-3879(3) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 9,46 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 10,97 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Alui taikomas 12,74 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –109127 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –
254 eurai už produkto hektolitrą.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –127148 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –254296 eurai už produkto hektolitrą.“4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:1 ) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –148173 eurai už produkto hektolitrą;2 ) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –296346 eurai už produkto hektolitrą.“5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –234292 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –
už produkto hektolitrą.“6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –292365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –370411 eurų už produkto hektolitrą.“7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi taikomas akcizų tarifai tarifas Tarpiniams produktams taikomas 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas. taikomi tokie akcizų tarifai:1 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, –365 eurai už produkto hektolitrą;2 ) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –411 eurų už produkto hektolitrą. “8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Etilo alkoholiui taikomas
530 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) specifinis elementas – 85,3 92,6 euro;“. 2 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip
149,7 euro už 1 000 cigarečių.“3 .
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1 ) specifinis elementas – 92,6 100,5 euro;“. 4 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 149,7 162,4 euro už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1 ) specifinis elementas – 100,5 euro 109 eurai ;“. 6 . Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 162,
10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 95 eurų 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 109,7 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 126,7 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2 . Rūkomajam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai 1 .
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 79,5 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,25 0,63 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,40 1,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2 . Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,64 3,91 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
16 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 112,8 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 17 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 123,5 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ 18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 135,2 euro 148 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
1 .
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, 11, 12, 14, 15, 17 ir 18 straipsnius, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 ir 6 straipsniai, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 3 ir 4 dalys, 11, 14 ir 17 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3 . Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 4 ir 7 straipsniai, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 5 ir 6 dalys, 12, 15 ir 18 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382
STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO nr. ix-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į tai, kad: Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, Valstybės gynybos fondo įsteigimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus .
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto tikslas – įsteigti Valstybės gynybos fondą, kuris skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:1 ) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;2 ) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;3 ) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;4 ) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;5 ) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Skubų krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) pajėgumų plėtros poreikį lėmė 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje (toliau – VGT) patvirtinta ir pagal saugumo situaciją regione atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, dėl ko buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotės (tankų) įsigijimo.
Įgyvendinant divizijos steigimo projektą, be sunkiųjų vienetų ginkluotės, būtina skubos tvarka išvystyti ir diviziją įgalinančius oro gynybos pajėgumus. Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūros sukūrimo poreikį lėmė 2022 metais Madride ir 2023 metais Vilniuje vykusių NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimo rytiniame NATO regione. Taip pat priimtas VGT sprendimas dėl būtinos KAS infrastruktūros plėtros ir kitų priemonių, kad būtų skubos tvarka užtikrintos sąlygos NATO sąjungininkių pajėgas Lietuvoje padidinti iki brigados lygmens. Dėl minėtų sprendimų ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų skaičius ir reikalingos infrastruktūros sukūrimo poreikis. Atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių 2024 metų sutarimą dėl gynybos linijos stiprinimo, būtina išvystyti kontrmobilumo priemones, atitinkamai pritaikyti kelių ir tiltų infrastruktūrą bei gamtinį reljefą, įsigyti fortifikacijos priemonių (pvz., „drakono dantys“ ir pan.). Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Atsižvelgiant į prioritetus, išskiriamos tokios Valstybės gynybos fondo panaudojimo sritys kaip divizijos steigimas (etapais, pirmiausia stiprinant sunkiąja ginkluote ir įgalinant oro erdvės gynybą), Vokietijos vadovaujamos NATO brigados pajėgoms dislokuoti Lietuvoje reikalingos infrastruktūros sukūrimas, kontrmobilumo priemonių išvystymas, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinimas. Neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo, nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas nustatytais terminais (pvz., Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų ir kt.). Atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, saugumo situacija regione, tikėtina, galėtų pagerėti tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas galioja, kol bus įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Civilinė sauga yra integrali valstybės gynybos dalis. Per civilinę saugą didinamas valstybės, savivaldybių ir visuomenės atsparumas, stiprinant gebėjimus atlaikyti sukrėtimus, greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir atkurti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitus saugumo kontekstui regione ir pasaulyje, siekiant užtikrinti saugumą, konstatuojamas civilinės saugos grįžimo prie civilinės gynybos elementų poreikis. Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika.
Rengiamos bendros kariuomenės ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybos karinių ir hibridinių grėsmių temomis, numatyta plėtoti karo komendantūrų bendradarbiavimą su civilinės saugos pajėgomis, stiprinti sveikatos specialistų kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu. Parengtas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektas, kuriam įgyvendinti 2025–2030 metais papildomų lėšų poreikis sudaro beveik 150 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 25 mln. eurų kasmet. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytoms priemonėms įgyvendinti – Valstybės gynybos fondo lėšoms užtikrinti – parengti Valstybės gynybos fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35,382 ,
straipsniu įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno mokestis Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (5 str.), standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus.
Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą apmokestinamos be atskaitymų taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą.
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatyme (381 str.) nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką (382 str.) apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme (12 str.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas.
Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų. Taip pat, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (12 str.), draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių , naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant apmokestinamojo vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra).
Gyventojų pajamų mokestis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nustatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 eurų ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas, fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Galimybe mokėti fiksuotą pajamų mokestį gali naudotis ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį būstą, nuomojantys gyventojai. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas, tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Šią ribą viršijanti nuomos pajamų suma apmokestinama 15 arba 20 procentų (jei viršijama 120 vidutinių darbo užmokesčių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifu, neatskaitant jokių su nuomojamo turto išlaikymu susijusių išlaidų.
Akcizai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Anglies dioksido (toliau – CO2) dedamoji Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 17 straipsnyje numatomi CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, dydžiai, kurie palaipsniui didėja nuo bendros 10 Eur/t CO2 vertės 2025 metais iki 60 Eur/t CO2 vertės 2030 metais, o 12 straipsnyje nustatytos CO2 dedamosios išimtys įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (mokančios už išmetamą CO2 kiekį per Europos Sąjungos lygiu reguliuojamą sistemą). Viešojo sektoriaus atskaitomybė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta išteklių fondo sąvoka neapima Valstybės gynybos fondo. Savivaldybių biudžetų pajamos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Kartu nustatyta, kaip apskaičiuojama ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Išimčių šiame įstatyme, atsižvelgiant į kitus įstatymus, nėra nustatyta. Valstybės skola Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyti skolinimosi valstybės vardu tikslai. Tačiau nėra nustatyti konkretūs skolinimosi sąlygų apribojimai. 4
1. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti:1 ) Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo tikslus, šio fondo valdymą ir jo pabaigą;2 ) kad Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu;3 ) kad Valstybės gynybos fondo išlaidas pagal tikslus paskirsto Vyriausybė;4 ) kad, j eigu einamųjų metų Valstybės gynybos fondo faktinės pajamos yra didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo sąmatoje patvirtintos metinės pajamos, šias pajamas viršijanti pajamų suma, kurios iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, paliekama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje ir gali būti naudojama šio fondo tikslams finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ;5 ) pareigą Vyriausybei patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustatyti Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo tvarką, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme. Valstybės gynybos fondo steigėja – valstybė. Valstybės gynybos fondo valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Valstybės gynybos fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:1 ) laikinasis solidarumo įnašas (už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį) ;2 ) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;3 ) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais ;4 ) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais; 6,6 procento –
procento – 2027 ir vėlesniais metais;5 ) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;6 ) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;7 ) Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8 ) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Kartu siūloma nustatyti, kad 5 punkte siūloma dalis neįskaičiuojama apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta Valstybės gynybos fondo pajamų suma (25 milijonai eurų) nebus įskaičiuojama atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Ne mažiau nei pusė minėtų lėšų bus skiriama savivaldybėms (priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikiams tenkinti) per vidaus reikalų ministro tvirtinamas pažangos priemones, nustatant konkrečias finansuotinas veiklas, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vykdant kriterijais grįstą projektų atranką. Tokiu būdu bus užtikrinamas efektyvus lėšų panaudojimas ir orientacija į rezultatus, prisidedančius prie atsparumo didinimo. Savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis – nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpti ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Todėl didelė dalis lėšų, kurias valstybė skiria civilinei saugai, skiriama savivaldybėms, o savivaldybės bei jų gyventojai yra pagrindiniai naudos gavėjai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:1 ) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;2 ) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;3 ) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;4 ) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;5 ) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Kartu siūloma nustatyti, kad 4 punkte nurodyti tikslai finansuojami iki Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos. Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos į Valstybės gynybos fondo sąskaitą galės būti surenkamos anksčiau, nei įsigalios pats Valstybės gynybos fondo įstatymas. Iki 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimo Valstybės gynybos fonde sukauptos įmokos bus įtraukiamos į 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir naudojamos tik po to, kai Vyriausybė paskirstys 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifus, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
Laivybos vienetų, atitinkančių Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus ir pasirinkusių mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų būtų taikomas 16 procentų mokesčio tarifas;
entų pelno mokesčio tarifu . Taip pat vietoj 5 procentų nustatyti lengvatinį 6 procentų pelno mokesčio tarifą:
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų , pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
Kartu įmonėms atsivertų platesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, taip pat kartu taikant ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO2 kiekio intervalus:
kiekis viršija 0 g/km, tačiau neviršija 130 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 eurų;
kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 eurų;
kiekis viršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu .
Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos , nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO2 kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį. Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai (4, 6–8, 10–11 str.) atliekami atsižvelgiant į tai, kad šiose Pelno mokesčio įstatymo nuostatose nurodomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pelno mokesčio tarifai, kurie siūlomi keisti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu. Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai.
Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes. Kartu pažymėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio permokos yra grąžinamos bendra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu siūloma atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų, užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių, kurios laikomos individualia veikla, pajamų. Įvertinant tai, kad, skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai visiškai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos. Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (žr. 1 lentelę) bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams (žr. 2 lentelę). Projektu siūlomas akcizų didinimas apima dvi dedamąsias – siūlomas bazinis akcizų didinimas leistų išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto [1] . Be bazinio tarifų didinimo alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, siūloma kita dedamoji Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslų finansavimui užtikrinti – papildomai padidinti akcizų tarifus šiems produktams, o gautas papildomas pajamas nukreipti į Valstybės gynybos fondą. 1 lentelė.
1 lentelė. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Alkoholinių gėrimų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL109
173 (= 145 + 28) Tarifo pokytis, proc. 16, 5% 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,11 (= 0,07 + 0,04) + 0,13 (= 0,07 + 0,06) + 0,15 (= 0,08 + 0,07) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL219
346 (= 292 + 54) Tarifo pokytis, proc. 16,0 % 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,21 (= 0,13 + 0,08) + 0,25 (= 0,15 + 0,10) + 0,30 (= 0,16 + 0,14) Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL234
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 24,8 % 25,0 % 25,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,35 (= 0,25 + 0,10) + 0,44 (= 0,30 + 0,14) + 0,56 (= 0,36 + 0,20) Tarpiniai produktai virš 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL333
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 11,1 % 11,1 % 11,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,22 (= 0,10 + 0,12) + 0,25 (= 0,11 + 0,14) + 0,28 (= 0,11 + 0,17) Etilo alkoholis Akcizų tarifas, EUR/HTL 100 proc. alkoholio 2 467 2 738 (= 2 590 + 148) 3 042 (= 2 720 + 322) 3 395 (= 2 856 + 539) Tarifo pokytis, proc.
11,0 % 11,1 % 11,6 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (37 % stiprumo gėrimo) + 0,60 (= 0,27 + 0,33) + 0,68 (= 0,29 + 0,39) + 0,79 (= 0,30 + 0,49) Alus Akcizų tarifas, EUR/HTL 1 proc. alkoholio
Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (5,2 proc. stiprumo gėrimo) + 0,05 (= 0,03 + 0,02) + 0,06 (= 0,03 + 0,03) + 0,07 (= 0,04 + 0,03) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 16,1 + 9,9) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 30,1 2 lentelė. Tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Cigaretės Minimalus akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 138 149,7 (= 147,7 + 2) 162,4 (= 158 + 4,4) 176,2 (= 169,1 + 7,1) Tarifo pokytis, proc.
8,5 % 8,5 % 8,5 % Mokestinis poveikis cigarečių, kurioms taikomas minimalus tarifas, kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) + 0,33 (= 0,27 + 0,06) Specifinis akcizų tarifo elementas, EUR/1000 vnt. 85,3 92,6 (= 91,3 + 1,3) 100,5 (= 97,7 + 2,8) 109 (= 104,5 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 8,6 % 8,5 % 8,5 % Vertybinis akcizų tarifo elementas, proc. 25% 25% 25% 25% Mokestinis poveikis vidutinei kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Cigarai ir cigarilės Akcizų tarifas, EUR/kg 95 109,7 (= 108,3 + 1,4) 126,7 (= 123,5 + 3,2) 146,3 (= 140,8 + 5,5) Tarifo pokytis, proc. 15,5 % 15,5 % 15,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,36 (= 0,32 + 0,04) + 0,41 (= 0,37 + 0,04) + 0,47 (= 0,42 + 0,05) Rūkomasis ir neapdorotas tabakas Akcizų tarifas, EUR/kg 112,8 123,5 (= 121,6 + 1,9) 135,2 (= 131,1 + 4,1) 148 (= 141,3 + 6,7) Tarifo pokytis, proc. 9,5 % 9,5 % 9,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai Akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 79,5 89,4 (= 88,2 + 1,2) 100,6 (= 97,9 + 2,7) 113,2 (= 108,7 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 12,5 % 12,5 % 12,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,24 (= 0,21 + 0,03) + 0,27 (= 0,23 + 0,04) + 0,30 (= 0,26 + 0,04) Elektroninių cigarečių skystis Akcizų tarifas, EUR/ml 0,25 0,40 (= 0,33 + 0,07) 0,64 (= 0,4 3+ 0,21) 1,03 (= 0,56 + 0,47) Tarifo pokytis, proc.
60,0 % 60,0 % 60,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/2 ml + 0,36 (= 0,19 + 0,17) + 0,58 (= 0,24 + 0,34) + 0,94 (= 0,31 + 0,63) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 29 (= 23,5 + 5,5) + 31,7 (= 26,2 + 5,5) + 34,5 (= 29,1 + 5,4) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 16,4 Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (tik CO2) siūloma pakeisti esamas CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, vertes (žr. 3 lentelę) ir įtraukti naują gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomą kintamąją dalį – saugumo dedamąją (žr. 4 lentelę), kurios dydis 2025–2030 metais siektų 50 eurų/tūkst. litrų. 3 lentelė. Energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.
7296120144144 144 Žibalas, Eur/1 000 l 81,3 108,4 135,5 162,6 162,6 162,6 Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 78,6 104,8 131 157,2 157,2 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t 93,6 124,8 156 187,2 187,2 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 91,8 122,4
96128160192192 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 49,8 66,483 99,6 99,6 99,6 4 lentelė. Saugumo dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l5050505050 50 Vertinami kuro pabrangimo, įskaitant ir jau priimtus žaliojo kurso akcizų pakeitimus, duomenys pateikiami 5 lentelėje: 5 lentelė. Iškastinio kuro rūšių kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, dėl CO2 dedamosios ir dėl saugumo dedamosios, taikomos žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms Energiniai produktai Žaliojo kurso (jau priimtas) poveikis kainai CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai Žaliojo kurso (jau priimtas) + CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m.
00
0 Nustačius naujas CO2 dedamosios vertes, numatoma, kad 2025 metais papildomai bus gauta 112,7 mln. eurų, 2026 metais – 112,7 mln. eurų, 2027 metais – 112,7 mln. eurų. Papildomai dėl saugumo dedamosios 2025 metais bus surinkta 13,5 mln. eurų, 2026 metais – 13,5 mln. eurų, 2027 metais – 13,5 mln. eurų. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą bus papildyta išteklių fondo sąvoka ir nustatyta, kad Valstybės gynybos fondas yra išteklių fondas ir šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip, be kita ko, apibrėžtos Valstybės gynybos fondo įstatyme. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo projektą bus nustatyta, kad ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Tokiu būdu Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūlomos atitinkamos pajamų priskyrimo išimtys atitiks Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti papildomą skolinimosi valstybės vardu tikslą – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, taip pat nustatyti, kad Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu šiam tikslui metinis pelningumas turi būti ne didesnis negu 2 procentai . Dėl to atsirastų daugiau skolinimosi valstybės vardu priemonių, pvz., gynybos obligacijos. Kartu tai leistų gyventojams ir verslo subjektams prisidėti prie gynybos finansavimo, racionaliai ir operatyviai subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus bei mažintų nepasiskolinimo riziką. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo, sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms atsisakymo, lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimų pagal automobilio išmetamą CO2 kiekį nustatymo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimo poreikiams, kartu prisidedant prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Siūlomas akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planas užtikrintų papildomas pajamas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti, kartu prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – šių produktų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai vartojimo mažėjimo. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Minėtos rizikos mažinamos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla – 2022 metais Lietuvos institucijos sulaikė 300 858 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 60 122 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų, o 2023 metais – 340 703 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 44 934 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Taip pat kontroliuojančiųjų valstybės institucijų veiksmai koordinuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas. Be to, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio priemonės turi įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui. Įgyvendinant Veiksmų plano pirmojo skirsnio dalies Rizikingų veiklų nustatymo gerinimas ir užkardymas laiku, skaitmeninant institucijų veiklos procesus
Įdiegti pažangias technines priemones, siekiant didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą ir sustiprinti pažeidimų prevenciją 2022–2023 metais įvykdyti sienos stebėjimo sistemų diegimo prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika darbai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas sudaryta galimybė stebėti visą Europos Sąjungos išorės sieną (100 proc.). Kartu įgyvendinamos ir kitos priemonės. Lietuvos Respublikos muitinėje pradėti naudoti nešiojamieji atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginiai. Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo įdiegta rentgeno kontrolės sistema.
V ykdomos Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio posto ir Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto stacionarių rentgeno kontrolės sistemų viešojo pirkimo procedūros, taip pat vykdoma viešojo pirkimo sutartis dėl mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos įsigijimo. 2023 metų rugpjūtį uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pasienio kontrolės punktų uždarymas prisideda prie prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimo į (per) Lietuvą ir iš Lietuvos, kartu kontrabandos srautų mažinimo, žmogiškuosius išteklius nukreipiant į veikiančius pasienio postus ir taip sustiprinant muitinės kontrolę. Kartu pažymėtina, kad įgyvendinamas duomenų analitikos potencialo didinimo projektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje siekiant modernizuoti šiose institucijose vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei technologijas, grįstas dirbtinio intelekto metodų taikymu, tobulinti mokesčių administratorių darbuotojų kompetencijas, užtikrinant kasdienių funkcijų atlikimą naudojant pažangius metodus. Kitų įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7 . Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Padidinus pelno mokesčio tarifus, nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO2 kiekį padidės pelno mokesčio našta, tačiau šis padidėjimas pagrįstas siekiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį finansuoti įstatyme nustatytus tikslus, o iš dalies bus prisidedama ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Panaikinus sektorines pelno mokesčio lengvatas sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms, tokiu būdu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo veiklos rūšies, kartu padidėtų apmokestinimo teisingumas, taip pat šiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį apimties siaurinimas iš esmės nepablogins smulkiojo verslo sąlygų, nes dauguma šį mokėjimo būdą pasirinkusių gyventojų ir dabar uždirba ne daugiau negu 20 000 eurų pajamų per metus, o likusi dalis gyventojų bus paskatinti mokestį mokėti nuo faktinio pelno pagal bendrą individualios veiklos pajamų apmokestinimo modelį, kuris numato šių pajamų palaipsninį apmokestinimą. Nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai suplanuoti savo veiklą. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“. Taip pat turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus teisės aktai, susiję su verslo liudijimų išdavimu (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, finansų ministras iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“. 13 .
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene. 14 .
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybės gynybos fondas“, „pelno mokestis
“, „gyventojų pajamų mokestis“ , „Akcizai“, „alus“, „vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai“, „tarpiniai produktai“, „etilo alkoholis“, „cigaretės“, „cigarai ir cigarilės“, „rūkomasis tabakas“, „kaitinamojo tabako produktai“, „elektroninių cigarečių skystis“, „neapdorotas tabakas“, „civilinė sauga“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-06-11 Nr. XIVP-3879 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 9 straipsnyje Akcizų įstatymo 30 straipsnio pakeitimai dėstytini iš eilės pagal keičiamas struktūrines dalis, o ne pagal šių pakeitimų įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3879(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 9 straipsnyje Akcizų įstatymo 30 straipsnio pakeitimai dėstytini iš eilės pagal keičiamas struktūrines dalis, o ne pagal šių pakeitimų įsigaliojimo datą, ir pritarus šiam siūlymui – atitinkamai tikslintinos nuorodos į projekto 9 straipsnio dalis projekto 19 straipsnyje. Pastebėtina, jog šiam siūlymui Biudžeto ir finansų komitetas jau pritarė (žr. 2024 m. birželio 17 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą Nr. 109-P-24). Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el.
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 9 straipsnyje Akcizų įstatymo 30 straipsnio pakeitimai dėstytini iš eilės pagal keičiamas struktūrines dalis, o ne pagal šių pakeitimų įsigaliojimo datą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m. birželio 10 d. (g-2024-5259)
Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) - didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakinėms ir 7 regioninėms asociacijoms bei 25 neasocijuotiems nariams visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose, susipažino su viešai paskelbtu derinti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3879 (toliau - Įstatymo projektas). Kaip matyti iš Įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto, ketinama stipriai didinti akcizų tarifą silpniausiems alkoholiniams gėrimams. LPK, susipažinusi su Įstatymo projektu, teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus:
didinti akcizų silpniausiems alkoholiniams gėrimams, nes Lietuvoje turime nesveiką alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą su dominuojančiu stipriuoju etilo alkoholiu. Analizuodami VMI paskutiniųjų dešimties metų duomenis matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai visame suvartojamame alkoholyje sudarė 36 procentus, o 23-siais jau net 43 procentus (žr. lentelę Nr. 1). 2. Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholyje sudaro nuo 15 iki 25 procentų, o likusi dalis yra silpnesnieji gėrimai - alus, vynas, ir kiti. Taip atsitiko todėl, kad pastaruosius dešimt metų (2015-2024) akcizai lengviesiems gėrimams buvo didinami kartais daugiau nei Etilo alkoholiui:
Alui akcizas didėjo - 249%; Vynui-282%; Fermentuotiems gėrimams iki 8,5% stiprumo (jsk. sidrą) - net 549%;
akcizus didinti visoms alkoholio grupėms, įskaitant etilo alkoholį, vienodai
Didinant labiau, o ypač privilegijuojant etilo alkoholį, vartojimas (tiksliau, pardavimai Lietuvoje) taip sumažės, kad užsibrėžtų surinkimo tikslų ne tik nepasieksime, bet bloginsime ir alkoholio vartojimo kultūrą. PRIDEDAMA. 2014-2023 alkoholinių gėrimų rinkos dinamika pagal VMI duomenis. Įvertinta Siūlomas akcizų didinimas planas prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – alkoholinių gėrimų įperkamumo augimo tempimo mažinimo ir atitinkamai gėrimų mažėjimo. 2. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, 2024 m. birželio 11 d. Dėl Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3879 Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – LAGGIA) vienijanti didžiausias Lietuvoje veikiančias bendroves, kurių pagrindinė veikla yra įvairių rūšių alkoholinių gėrimų produktų gamyba bei importas teikia savo pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3879 (toliau
Šiuo raštu teikiame siūlymą, kuris mažintų galimą pajamų nesurinkimo iš alkoholio akcizų riziką bei užtikrintų tokios pačios sumos surinkimą į valstybės biudžetą su mažesne rizika mokestiniu reguliavimu neiškraipant bei neišbalansuojant alkoholinių gėrimų rinkos. Vertindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą siūlymą matome, kad net ir siekiant padidinti lėšas gynybai, kai kuriems produktams akcizas didinamas mažiau, nei kad galėtų būti. Vertindami akcizų didinimo poveikį vartojimui ir pajamoms, analizuojame ne tik akcizų tarifo pasikeitimo dydį, bet ir poveikį alkoholinių gėrimų kainoms. Atskirų gėrimų kainoje akcizai sudaro skirtingą dalį. Siūloma proporcingai daugiausiai didinti akcizo tarifus etilo alkoholio produktų grupei iš kurios akcizo surenkama daugiausiai. Remiantis 2023 m. duomenimis ši kategorija traukėsi bene daugiausiai, tad jai kritus dar daugiau nei 5% yra smarkiai rizikuojama prarasti ne tik papildomas, bet ir dabartines gaunamas pajamas iš šios grupės į valstybės biudžetą. Suprantame, jog papildomų lėšų surinkimo logika paremta optimistiniu scenarijumi, jog pardavimo kiekiai išliks tapatūs arba augantys, tačiau atsižvelgiant į kainų pokyčius ir su tuo susijusius pasienio prekybos augimus ir pastarųjų metų tendencijas mūsų vertinimu toks scenarijus yra pernelyg rizikingas. Nelygi mokestinė našta Dėl siūlomų mokestinių pakeitimų 2025 m. 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.), galėtų brangti vidutiniškai kasmet po 0,79 centus, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo – 0,30 centų, o alus tik – 0,05 centus.
FINMIN pateikta akcizo mokesčio pajamų surinkimo dinamika, kainų ir rinkos pokyčiai rodo, kad alaus kategorijoje reali akcizo mokesčio įtaka galutinei produkto kainai yra kur kas mažesnė nei kitose gėrimų kategorijose. Šių metų pirmojo ketvirčio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad lyginant 2024 metų pirmus keturis mėnesius su praėjusių metu pirmais keturiais mėnesiais, alaus parduodami kiekiai augo 11,5 proc. Tuo pačiu laikotarpiu stipriojo alkoholio pardavimai augo tik 4,7 proc., o vyno – 6,4 proc. Alaus pardavimai auga kur kas labiau, nei kitos kategorijos, tačiau jei būtų priimtas dabartinis siūlymas dėl akcizų politikos – alaus butelio kaina augtų tik 5 euro centrais. Nėra aišku, kodėl didžiausią mokestinę naštą norima perkelti ant tų alkoholinių gėrimų kategorijų, kurios yra mažiausiai augančios ir potencialiai dar labiau susitrauktų, kartu sumažindamos įplaukas ir į valstybės biudžetą. Lyginant šių ir praėjusių metų kovo mėnesius matome, kad akcizo surinkimas alaus kategorijoje taip pat ženkliai augo – net 21,3 proc. Vyno akcizų surinkimas augo 6,7 proc. Tačiau stipriojo alkoholio akcizų surinkimas šį kovą smuko 2 proc., nepaisant to, kad 2024 metais akcizas buvo 7 proc. didesnis nei 2023 metais. Pagal FINMIN pasiūlytą apmokestinimo planą nėra pagrindžiama, kodėl siūloma taip skirtingai kainos atžvilgiu pridėti saugumo dedamąją dalį skirtingiems produktams.
Saugumo dedamosios reikšmė kainai etilo alkoholio kategorijoje įvertinta papildomais
akcizų plano siūlymą dar siektų papildomai 27 centus, tuo tarpu alaus kategorijoje bazinis tarifo kėlimas papildomai reikštų 3 centus, tačiau saugumo dedamoji papildomai sudarytų tik 2 centus. Vyno akcizas taip pat keliamas vienodai kaip ir alui, tačiau ten saugumo dedamoji kainos atžvilgiu taip pat gaunasi mažesnė už bazinį siūlomą akcizo kėlimo dydį ir siekia papildomus 8 centus prie anksčiau pasiūlytų papildomų 13 centų. Šiuo metu siūlomas akcizų didinimo planas didžiausią augimą, o kartu ir ilgalaikių praradimų riziką numato stipraus alkoholio grupei, kur skirtumas su kaimyninėmis valstybėmis ir taip yra didžiausias. Tuo tarpu mažiausiai rizikinga grupė, bet antra pagal surenkamo akcizo sumą (alus), dar tris metus bus neišnaudojama akcizo surinkimui. Dabartiniai Vyriausybės siūlymai dar labiau didintų atotrūkį tarp Lietuvoje ir artimiausiose kaimyninėse valstybėse taikomos akcizo sumos 1 vienetui. 2016-2018 m Estijos pavyzdys rodo, kad dėl atsiradusio kainų skirtumo, rinka per metus gali sumažėti beveik 30 proc. Dėl kelių eurų susidariusio skirtumo gyventojai masiškai ėmė pirkti alkoholinius gėrimus Latvijos pasienio parduotuvėse ir po keletos metų iš eilės didžiulių praradimų akcizų surinkime Estijos Vyriausybė 2019 metais priėmė sprendimą atstatyti 25 proc. mažesnius akcizus alkoholiui. Pateikiame tai iliustruojantį grafiką, kuriame aiškiai matyti Estijos praradimai ir Latvijos biudžeto pajamų iš akcizo augimas, kuomet viena šalis daugiau kaip 25% padidino visus akcizų tarifus, o kita valstybė to nepadarė.
Vieno alkoholio laipsnio apmokestinimas Atkreipiame dėmesį, kad tokie siūlomi pokyčiai, kuomet visoms alkoholinių gėrimų rūšims papildomai kasmet akcizo tarifas prie jau pasiūlyto trimečio plano būtų didinamas vidutiniškai 6% didins, o ne mažins skirtumus tarp vieno laipsnio apmokestinimo ką FINMIN siekė mažinti ir tai argumentavo siūlydama trimetį akcizų planą. Priėmus siūlomus tarifus 2027 m. akcizas 1% 1 litre alaus sudarys 0,15 ct., kai tuo tarpu vyne akcizo tarifas sieks 0,31 ct., o etilo alkoholyje (stiprieji gėrimai) atitinkamai 0,34 ct. Taigi skirtumai tarp 1 laipsnio apmokestinimo skirtingoje alkoholinio gėrimo rūšyje išliks daugiau nei dvigubi. Baziniame trimečio akcizų plano projekte buvo siūloma šiuos skirtumus mažinti, tačiau su saugumo dedamąją šie skirtumai vėl didinami nepateikiant argumentų kodėl taip yra daroma. Tokie dvigubi ir daugiau nei dvigubi skirtumai išlieka ir lyginant kitas alkoholinių gėrimų grupes. FINMIN pažymi, kad, vertinant akcizų didinimo poveikį vartojimui ir pajamoms, svarbu vertinti ne vien akcizų tarifo pasikeitimo dydį, bet ir poveikį alkoholinių gėrimų kainai, nes akcizai atskirų gėrimų kainoje sudaro skirtingą dalį. Dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo (turinčio etilo alkoholio – degtinės, viskio, likerių, alkoholinių kokteilių, aperityvų ir pan.) galėtų brangti vidutiniškai kasmet po 0,60, 0,68 ir 0,79 euro, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 procento stiprumo kas po 0,21, 0,25, 0,30 euro, o tuo tarpu alus – 0,05, 0,06 ir 0,07 euro.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projektą fermentuotų alkoholinių gėrimų grupei virš 15 procentų stiprumo siūloma kelti akcizą kas metus po 11,1%, o grupei iki 15 laipsnių stiprumo kas metus po 16-25% ribose laikantis pirminiame trijų metų akcizų plano variante išsikelto tikslo visiškai suvienodinti šių dviejų skirtingų grupių apmokestinimą. Priėmus tokius sprendimus Lietuvoje susidarys situacija, kuomet vienais pavojingiausių ir pagal vartojimo kultūrą išskirtinai Baltijos regione paplitusių spirituotų vynų ir kitų galimai neaiškios kokybės alkoholinių gėrimų mišinių grupei bus taikomas akcizas kuris vertinant akcizų už 1 laipsnį apmokestinimą eurais hektolitre 2027 m. bus antras pagal mažą dydį po alaus (mažiausiai apmokestintos kategorijos). Toks siūlomas mokestinis reguliavimas iškreips rinką, kadangi mokestiniu reguliavimu bus prioretizuojamos tam tikros produktų grupės. Tuo pačiu skirtingas saugumo dedamosios pridėjimas taip pat lems pokyčius, kuomet bus siekiama gynybą finansuoti vieną produktą apmokestinant labiau nei kitą nors mūsų nuomone visi alkoholiniai produktai turi būti vertinami absoliučiai vienodai, kadangi visos sveikatos ir socialinės pasekmės priklauso ne nuo konkrečios alkoholio rūšies, o nuo suvartoto jo kiekio. Nuo 2017 m. akcizo surinkimo procentinis augimas nuolat mažėjo ir kai kuriose gėrimų kategorijose 2023 m. pasiekė praktiškai 0/- rodiklį, o kai kuriose kategorijose matomas potencialas, kuomet didinant akcizą vos keliais centais per konkretaus produkto pakuotės apimtį būtų padidinamas ir bendras akcizo surinkimas į valstybės biudžetą.
Siūlymai Atsižvelgdami į FINMIN teiktus argumentus su pirminiu trijų metų akcizų tarifų planu ir atlikę analizę bei galimą akcizo surinkimo pajamų modeliavimą, bei į gynybos finansavimo poreikius teikiame šiuos siūlymus:
didinti numatant, kad 2025 m. akcizo tarifas alui būtų 12,8 eurų, 2026 m. 16,2 eur, o 2027 m. 19,5 eur. už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. 2. Siūlome vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 2025 m. nustatyti 122,1 eur., 2026 m. 136,7 eur. 153,1 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą, o vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 procento, - 2025 m. nustatyti 243,1 eur, 2026 m. 267,4 eur., 291, 5 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą. 3. Siūlome tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip
eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą, o tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 procentų 2025 m. nustatyti 399,6 eur, 2026 m. 435,6 eur., 2027 m. 466,1 eur. akcizo tarifą už produkto hektolitrą. 4. Siūlome etilo alkoholiui akcizo tarifą didinti numatant, kad 2025 m. akcizo tarifas būtų 2627,4 eur, 2026 m. 2798 eur., 2027 m. 2980 eur. už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
Priėmus mūsų pateiktus siūlymus į valstybės biudžetą jau pirmaisiais metais (2025) būtų surenkama 6 mln. eur. daugiau nei planuoja Finansų ministerija, o iš viso per trejus metus būtų surenkama papildomai taip pat 31 mln. eur. ir tai yra 1 mln. eur daugiau nei planuoja Finansų ministerija. Kartu pateikiame duomenis kaip priėmus mūsų siūlymus atrodytų realūs akcizo, akcizo tarifo 1% alkoholio apmokestinimo pokyčiai bei proporcijos 0,5 l. konkretaus produkto buteliui. Visi šie skaičiavimai atlikti konservatyviai įvertinus 2023 m. faktinius metinius skirtingų produktų kiekius darant prielaidą, jog kiekiai nesikeis. Kiekiams ir rinkoms augant (dėl didėjančios perkamosios gyventojų galios ir kitų veiksnių) akcizo surinkimas į valstybės biudžetą dar labiau augtų. Apibendrinant teigiame, kad 25 centų pokytis alaus kategorijai 2027 m. nėra gasdinantis, tačiau taip mažinama rizika nesurinkti akcizo iš kitų, smunkančių kategorijų, tuo tarpu dabar pvz. alui akcizą siūloma didinti vos 5 euro centrais buteliui. Įvertinta Siūlomas akcizų didinimas planas prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – alkoholinių gėrimų įperkamumo augimo tempimo mažinimo ir atitinkamai gėrimų mažėjimo. 3. Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai). 1. LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją.
Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius.
<...>
atskaita nėra teisingas siūlymas, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą LVK, nepaisant to, kad palaikė priimtą Akcizų įstatymo pertvarką ir anksčiau išdiskutuotą (tačiau nepriimtą) automobilių taršos mokestį, kritiškai vertina pasiūlymą Pelno mokesčio įstatyme nustatyti, kad tik dalis automobilių įsigijimo sumos galėtų būti atskaitoma. Nors neketinama surinkti daug lėšų iš šio siūlymo, LVK laikosi nuomonės, kad pasiūlymo priėmimas nebūtų teisingas verslo turimų lengvųjų automobilių atžvilgiu. Primintina, kad lengvasis automobilis jau yra išskirtinė prekė, kurią įsigyjanti įmonė negali atskaityti PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais taip pat sugriežtino pajamų natūra skaičiavimą ir paaiškino, kad kelionė į ar iš darbo tarnybiniu automobiliu vertintina kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, dėl ko nuo dar daugiau įmonių darbuotojų bus mokamos pajamos natūra. Atitinkamai, neturėtų būti taikomas trigubas apmokestinimas, kai ir pelno mokesčio tikslais nebūtų galima atskaityti automobilio įsigijimo kainos. LVK pastebi, kad praeitų metų gegužę priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis, kuriomis padidintas akcizo tarifas dyzelinui ir patvirtinta CO2 dedamoji, kurios įgyvendinimas spartinamas vienu iš Siūlymų, įmonės bus daug labiau skatinamos žalinti savo transporto priemonių parką, nei būtų skatinamos ribojant automobilio įsigijimo kainos atskaitą pelno mokesčio tikslais. Dar didesnę paskatą suteiktų Automobilio taršos mokestis, kuris nebuvo priimtas. Įvertinta 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A.Veryga, J.Jarutis, A.Kubilienė ir kt., 2024 m. birželio 6 d. 13 Argumentai: Elektroninių cigarečių vartojimas tampa nauja visuomenės sveikatos epidemija pasaulyje, kurios augimo greičio nenumatė nė viena pasaulio valstybė. Šių produktų populiarumas ypač didelis vaikų ir jaunimo grupėse. Tą jau labai aiškiai rodo Lietuvoje atliekami vaikų gyvensenos tyrimai. Gamintojai, taikydami į nepilnamečius, pasitelkė seniai žinomas priemones, t.y. vaikams patrauklius skonius bei kvapus. Viešoje erdvėje buvo investuota į visuomenės dezinformavimą kampaniją, teigiant, kad šie gaminiai yra mažiau kenksmingi sveikatai ir gali sukurti patrauklią alternatyvą vartojantiems įprastinius tabako gaminius (rūkomąjį tabaką). LR Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, susijusius su skoninių priedų draudimu garinimo skysčiuose, buvo stebimas precedento neturintis verslo subjektų vykdomas teisės aktų ignoravimas. Šių verslo subjektų pajamos ir pelnas iš elektroninių cigarečių ir garinimo skysčių prekybos per trumpą laikotarpį išaugo keliais šimtais procentų. Šiuo metu jau pakanka mokslinių tyrimų įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, jog elektroninės cigaretės ir jų pagalba garinamų skysčių vartojimas nėra sveika alternatyva. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninių cigarečių vartotojams didina širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto ir kt.) riziką, kvėpavimo takų susirgimų riziką, o kai kurie plaučių uždegiminiai žymenys išauga net 700 proc. Elektroniniais garinimo prietaisais jau naudojasi nusikalstamas pasaulis, kuris naudoja garinimo skysčius, kaip terpę platinti nelegalias narkotines medžiagas.
LR Seime buvo svarstomi teisės aktų pakeitimai, kuriais elektroninių cigarečių prekyba būtų buvusi iš esmės uždrausta, tačiau šie teisės aktų pakeitimai nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Tačiau problema neišnyko ir būtina ieškoti kitų galimų problemos sprendimo būdų. Problemos nesprendžiant, galima tikėtis dar didesnio elektroninių cigarečių rinkos plėtros. Į šių produktų gamybą intensyviai investuoja patys didžiausi tabako gamintojai. Prognozuojama, kad 2022 metais maždaug 18 milijardų USD vertės elektroninių cigarečių rinka iki 2030 metų gali išaugti iki 47 milijardų USD. Tai yra precedento neturintis psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimas, turėsiantis itin tragiškų pasekmių žmonių sveikatai. Elektroninių cigarečių akcizo dalis produkto kainoje yra reikšmingai mažesnė, lyginant su bet kokiomis kitomis tabako gaminių ir su jomis susijusių gaminių kategorijomis. Todėl būtina didinti šių produktų apmokestinimą, tokiu būdu stabdant vartojimo plėtrą jaunimo grupėje. Tuo pat metu, papildomai gautos pajamos gali reikšmingai papildyti šiuo metu itin aktualų valstybės gynybos biudžetą. Pasiūlymai:
13 straipsnį ir išdėstyti taip: „13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
100,6 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,50 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Galimas neigiamas fiskalinis efektas 2026 m. ir/ar vėlesniais metais dėl išbalansuotos legalios šių produktų rinkos.
Siūlomas akcizų tarifų didinimo tempas 2025-2027 m. laikotarpiu kaitinamojo tabako produktams, o ypač elektroninių cigarečių skysčiui būtų didžiausias lyginant su akcizų didinimu tradiciniams tabako gaminiams. Ypač ženklus akcizų tarifų padidinimas siūlomas 2025 m., kuris ypač ryškus elektroninių cigarečių atžvilgiu (palyginti su 2024 m., akcizas el. skysčiui padidėtų 6 kartus ), jau 2025 m. el. skysčio apmokestinimą sulygintų su cigarečių apmokestinimu (kitų tabako produktų atžvilgiu - viršytų), vėlesniais metais atotrūkis dar labiau išaugtų. Staigus ir ženklus el. skysčio kainos padidėjimas ( 2025 m. 3,03 euro/2 ml (vietoj 0,36 euro pagal LRV siūlymą), 2026-2027 m. dar 2,42 euro/2ml (vietoj 1,52 euro)) tikėtina, išbalansuotų legalią akcizais apmokestinamo skysčio rinką, nes skatintų įsigyti pigesnes tapačias alternatyvas
14 straipsnį ir išdėstyti taip: Pasiūlymas: „14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai 1.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,00 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti
ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio
3Seimo nariai A.Veryga, J.Jarutis,
15 straipsnį ir išdėstyti taip: „15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
125 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,50 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti
ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio
Justas Džiugelis 2024-06-131 N Argumentai: Didesnio finansavimo krašto gynybai kontekste, kai reikšmingai keliami akcizų tarifai visoms alkoholinių gėrimų rūšims, netikslinga suteikti lengvatas atskiroms alkoholinių gėrimų rūšims. Akcizų įstatyme šiuo metu yra įtvirtina lengvata, numatanti 50 proc. mažesnį akcizų tarifą vadinamosioms mažosioms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau nei 8 mln. litrų alaus per metus. Kelis metus galiojančios lengvatos pirminis tikslas buvo padėti smulkiajam Lietuvos verslui, todėl svarstymo metu buvo prognozuoti iki 1 mln. EUR siekiantys biudžeto netekimai. Tačiau praėjus keliems metams tapo aišku, kad ydingai suformuotas mažosios daryklos apibrėžimas lemia, kad šia lengvata naudojasi ne tik didžioji dalis visų Lietuvoje veikiančių alaus daryklų, bet ir alkoholio importuotojai bei kitų šalių alaus gamintojai.
Taip pat egzistuoja papildomos šios lengvatos taikymo rizikos – nėra galimybių užtikrinti, kad, importuojant užsienio šalių alaus produkciją, nėra piktnaudžiaujama galimybe prisistatyti mažąja alaus darykla bei pasinaudoti šia 50 proc. siekiančia akcizų lengvata alui. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais lengvatinis alus sudarė 4,3 proc. viso alaus pardavimų Lietuvoje, 2023 metais – 4,4 proc. Dėl galiojančios lengvatos 2022 metais valstybės biudžetas neteko 2,1 mln. EUR akcizų įplaukų, 2023 metais – 2,3 mln. EUR. Konstatuotina, kad šiuo metu Akcizų įstatyme numatytas mažosios alaus daryklos apibrėžimas nėra tikslingas, neatspindi lengvatos siekių bei suteikia galimybes lengvata piktnaudžiauti. Todėl, siekiant užkardyti galimybes didiesiems alaus gamintojams naudotis šia lengvata ir kartu surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, kurios kryptingai galėtų būti skirtos šalies gynybai, siūloma susiaurinti mažosios alaus daryklos apibrėžimą . Remiantis VMI akcizų surinkimo duomenimis, sumažinus mažosios alaus daryklos apibrėžimą nuo 80 tūkst. hektolitrų (8 mln. litrų) iki 10 tūkst. hektolitrų (1 mln. litrų), kasmet į valstybės biudžetą būtų papildomai surenkama apie 1,8 mln. EUR pajamų iš akcizų . Taip pat šio apibrėžimo susiaurinimas leistų užtikrinti, kad alaus akcizų tarifo lengvata iš tiesų naudojasi smulkusis verslas, kuriam padėti lengvata ir buvo skirta. Pasiūlymai:
2 dalies pakeitimu, ir išdėstyti taip: „
taip: „1.
Alui taikomas 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
taip:
„1. Alui taikomas 12,74 euro už 1 procentą faktinės
tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
taip:
„1. Alui taikomas 14,85 euro už 1 procentą faktinės
tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. 2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio
nurodyta akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip1080 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija1080 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti 2023 m. mažosios alaus daryklos pagamino apie 9,4 proc. Lietuvoje pagaminto alaus kiekio, iš jų 6 alaus gamintojai gamino daugiau nei 10 tūkst. hektolitrų, tačiau mažiau nei 80 tūkst. hektolitrų, kas sudaro 8,2 proc.
Lietuvoje pagaminto alaus kiekio. Dėl akcizo lengvatos mažiesiems aludariams 2023 m. į biudžetą negauta 2,4 mln. eurų pajamų. Jei būtų pakeistas mažosios alaus daryklos apibrėžimas ir lengvata taikoma tik gaminantiems iki 10 tūkst. hektolitrų, lengvatinis tarifas būtų taikomas tik 1,2 proc. Lietuvoje pagaminto alaus kiekio. 5. Seimo nariai:
8 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad augant akcizinių prekių įperkamumui neaugtų jų vartojimas, taip pat prisidedant prie sveikatos politikos tikslų - sumažinti alkoholio vartojimą, siūlytina padidinti akcizo tarifą stipriausiam alkoholiui, t. y. nustatyti didesnį akcizo tarifą etilo alkoholiui, nei siūlo Vyriausybė. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Etilo alkoholiui taikomas
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
išdėstyti taip: „1. Etilo alkoholiui taikomas3042
eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
išdėstyti taip: „1. Etilo alkoholiui taikomas33953751 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“ Nepritarti Siūlymas didinti akcizo tarifą alkoholiui ir taip ženkliai išsiskiria iš kitų kaimyninių šalių, jei Lietuvoje 2025 m. siūlomas 2738 eur /htl., tai pvz. Latvijoje 2025 m. nustatomas 1955 eur /htl., Estijoje – 2074 eur /htl., o Lenkijoje – 1828 eur./htl. Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui 6.
Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-141 Argumentai: Siekiant surinkti daugiau pajamų gynybai, siūloma nustatyti spartesnį akcizų tarifų kilimą atskiroms alkoholinių gėrimų kategorijoms, tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui. Atskiroms alkoholinių gėrimų kategorijos siūloma subalansuoti vidutinį akcizų tarifo procentinį kilimą ties 11-13 proc. Nuo 2014 metų akcizų tarifai daugumai gėrimų kategorijų augo apie 250-280 proc., dvi išimtis sudaro etilo alkoholis, kurio akcizų tarifas augo mažiausiai (10 metų kilimas sudaro 93 proc.) ir sidras (akcizų tarifo augimas siekė net 550 proc.). Akcizų politika bendrai lėmė per 10 metų beveik ketvirtadaliu Lietuvoje kritusį alkoholio vartojimą, tačiau dėl lėtesnio nei planuota įperkamumo mažėjimo etilo alkoholio kategorijoje (degtinė ir kiti stiprieji gėrimai), ženkliai išaugo stipriųjų gėrimų dalis bendrame vartojime – nuo 36 proc. iki 43 proc. Tai lėmė, kad vartotojai kaip prekę vis dažniau rinkosi stipriuosius gėrimus. Siekiant surinkti daugiau akcizų pajamų finansuoti gynybai ir skatinti mažesnį bendrai visuomenės alkoholio vartojimą, mažinant atotrūkį tarp skirtingų alkoholio kategorijų akcizų tarifų ir Akcizų įstatyme atitinkamai nustatant griežtesnę alkoholio kontrolės politiką, siūlomi tokie akcizų tarifai:
Spartesnis nei Finansų ministerijos planuotas akcizų didinimas sąlygotų apytikriai
visuomenėje mažėjimą ir padėtų efektyviau siekti Alkoholio kontrolės įstatyme ir Seimo nutarime „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ įvirtintą alkoholio kontrolės politikos tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą visapusę žalą visuomenei. Siūlomi akcizų tarifai sąlygotų papildomas valstybės biudžeto įplaukas ir padėtų patenkinti augantį poreikį krašto gynybos finansavimui. Remiantis šiais pasiūlymais, per trejus metus valstybės biudžetą pasiektų papildomi
pajamų iš alkoholio tarifų, t. y., po 10 mln. EUR virš Finansų ministerijos suplanuoto akcizų surinkimo kasmet . Taip pat siūloma nustatyti spartesnį akcizų tarifų kilimą tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui. Vertinant kaimyninių valstybių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) suplanuotą tabako gaminių akcizų kilimo lygį, augantį Lietuvos poreikį gynybai bei užkardant galimybes pakaitumo efektui tarp skirtingų tabako gaminių, cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams siūloma nustatyti vienodą žymesnį akcizų tarifų kilimą – po 12,5 proc. kasmet.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, Lenkija ir Latvija cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams 2025-2026 metais akcizus kasmet planuoja didinti po 10 procentų, Estija – po 5 procentus kasmet. Pagal teikiamą pasiūlymą Lietuvoje cigaretėms ir kaitinamojo tabako produktams būtų nustatomas spartesnis kilimo lygis, akcizų tarifus abiem kategorijoms kasmet keliant po 12,5 proc. Pažymėtina, kad Latvija ir Estija šiuo metu jau taiko didesnius akcizų tarifus cigaretėms, kas sudaro galimybes Lietuvoje sparčiau kelti akcizų tarifą didžiausiai, cigarečių, kategorijai bei surinkti daugiau lėšų gynybai. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cigaretėms taikomas 138 EUR/1000 vnt. akcizų tarifas, Latvijoje galioja 156,3 EUR/1000 vnt. tarifas, Estijoje – 169,1 EUR/1000 vnt. tarifas. Vertintina, kad spartesnis akcizų tarifų kėlimas nesudaro prielaidų augti tabako gaminių kontrabandai. Valstybei tikslingai investavus į papildomas priemones, šiuo metu sėkmingai užkardoma kontrabanda ir mažėja nelegalių cigarečių įvežimas į šalį. Birželio mėn. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė, kad 2024 m. beveik 2 kartus sumažėjo į Lietuvą patekusios cigarečių kontrabandos mastai. Teigiamus pokyčius šioje srityje lėmė dėl migrantų krizės sustiprinta sienos apsauga, fizinio barjero ir VSAT stebėjimo sistemų įdiegimas prie sienos su Baltarusija, pasienio kontrolės punktų uždarymas. Papildomo dėmesio reikalauja ypač populiarėjančių elektroninių cigarečių reguliavimo klausimas. Šalies institucijų vertinimu, elektroninių cigarečių ir jų skysčių populiarumą lemia ir jų nedidelė kaina bei didelis įperkamumas.
Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, akcizų dalis šio produkto kainoje yra net 10 kartų mažesnė nei cigarečių kainoje. Siekiant mažinti šio produkto įperkamumą ir patrauklumą, ypač tarp jaunimo, būtina didinti jų apmokestinimą. Pažymėtina, kad sparčiau kelti akcizų tarifą elektroninėms cigaretėms taip pat siūlo Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Dėl šių priežasčių siūloma kasmet didinti elektroninių cigarečių skysčių akcizų tarifą po 100 proc. Atitinkamai, siūloma nustatyti cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifų didinimą po 12,5% kasmet , o elektroninių cigarečių skysčio akcizų tarifui – po 100% kasmet . Spartesnis nei numatoma Finansų ministerijos parengtame projekte akcizų didinimas sąlygotų papildomas valstybės biudžeto įplaukas, kurios tikslingai galėtų būti skiriamos svarbiam gynybos finansavimo poreikiui užtikrinti. Remiantis šiais pasiūlymais 2025-2027 m. papildomai galėtų būti surinkta apytikriai 40-45 mln. EUR m. daugiau nei planuoja Finansų ministerija. Iš viso, priėmus šiuos pasiūlymus padidinti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifus, Valstybės gynybos fondą papildytų 70-75 mln. EUR. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Alui taikomas 10,50 10,97 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Alui taikomas 11,65 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Alui taikomas 12,95 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“ Nepritarti
pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius
išdėstyti taip: „2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –122127 e urai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 254 eurai už produkto hektolitrą.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui. 7. Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-143 Pakeisti projekto 3 straipsnį ir išdėstyti taip: „3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –136148 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 296 eurai už produkto hektolitrą.“ Nepritarti
pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-144 Pakeisti projekto 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –152173 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 346 eurai už produkto hektolitrą.“ Nepritarti
pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-145 Pakeisti projekto 5 straipsnį ir išdėstyti taip: „5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 292 eurai už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –375 370 eurų už produkto hektolitrą .“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
10Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-146 Pakeisti projekto 6 straipsnį ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 365 eurai už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, –422 411 eurų už produkto hektolitrą.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
11Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-147 Pakeisti projekto 7 straipsnį ir išdėstyti taip:
„7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomas akcizų tarifas Tarpiniams produktams taikomas
475 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
12Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-148 1.
Pakeisti projekto 8 straipsnį ir išdėstyti taip: „8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 778 2 738 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 130 3 042 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 3 530 3 395 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
12Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-149
1Pakeisti projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 96 92,6 euro;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 155,3 149,7 euro už 1 000 cigarečių.“
3Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 108 100,5 euro;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 174,7 162,4 euro už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 121,5 109 eurai;“. 6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 196,5 176,2 euro už 1 000 cigarečių.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
13Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-1413
1Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:
„ 13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,50 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
14Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-1414 Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:
„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,00 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
15Seimo nariai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas, Rasa Petrauskienė, Andrius Kupčinskas 2024-06-1415 Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis.
akcizų tarifai
113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 2,00 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
2024-06-1713 Argumentai: LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2), kuris buvo parengtas siekiant nustatyti trijų metų akcizų planą nikotino gaminiams, buvo numatytas nuo 30 – 32 proc. akcizų tarifo didėjimas kasmet elektroninių cigarečių skysčiui. Tuo tarpu pagal Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3879 ( Įstatymo projektas ) nustatomas 60 proc. kasmetinis akcizų elektroninių cigarečių skysčiui augimas. Pastebėtina, kad LRV siūlius 30-32 procentais didinti akcizų tarifus elektroninių cigarečių skysčiui buvo vertinta, kad nustačius tokį akcizų tarifą elektroninių cigarečių akcizas būtų didžiausias tarp kaimyninių šalių – Lenkijoje iki 2026 metų numatytas 0,13 EUR / 1 ml. akcizo tarifas, Latvijoje – tarifo augimas nuo 0,24 EUR / 1 ml. iki 0,35 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metais), Estijoje – 0,23 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metai), 30 –
siūlomais akcizų tarifais, nedidintų šešėlinės prekybos. Vertinant ES šalyse skelbiamus patvirtintus ilgalaikius akcizų dydžius elektroninių cigarečių skysčiui, didžiausias ES šalyse akcizas
projektu siūlomas akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2027 metais sudarytų 1,03 EUR / 1 ml., kas reikštų, kad vien akcizo dydis 10 ml. el. skysčio talpai sudarytų 10,3 EUR.
Remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu elektroninių cigarečių skystis būna 2 ml. tūrio vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba iki 10 ml. talpose elektroninių cigarečių įrenginiams. Praktikoje didžiausios problemos yra susijusios su vienkartinių elektroninių cigarečių paplitimu – jos labiau prieinamos nepilnamečiams, kadangi lengviau slepiamos, šalinamos (surūkiau – išmečiau), jų įsigijimas nereikalauja tokių didelių kaštų, kaip įsigyjant daugkartinius elektroninių cigarečių įrenginius. Taip pat, vienkartinės elektroninės cigaretės yra daug taršesnės – jas suvartojus jos yra išmetamos kartu su plastiku, baterija ir kt. Pastebėtina, kad taikant Įstatymo projekte numatytą vienodą akcizo tarifą vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, kurio būna 2 ml. bei daugkartinėms talpoms, kurios būna iki 10 ml., tokio akcizo poveikis būtu iš esmės skirtingas – 10 ml. talpas naudojančių daugkartinių elektroninių cigarečių įrenginiams akcizas 2027 metais sudarytų 10,3 EUR, kai tuo tarpu 2 ml. elektroninėms cigaretėms – 2,6 EUR. Akivaizdu, kad toks akcizo tarifas skatintų tolimesnį vienkartinių elektroninių cigarečių vartojimą bei šešėlinę prekybą, susijusią su daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams skirtu skysčiu. Atsižvelgus į tai, siūlytina diferencijuoti elektroninių cigarečių skysčiui taikomus akcizus priklausomai nuo to, jis yra vienkartinėse elektroninėse cigaretėse (2 ml.) ar yra skirtas daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams.
Siūloma taikyti Įstatymo projekte nustatytus akcizų dydžius vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, o daugkartinio naudojimo elektroninių cigarečių pildyklėms, vienkartinėms kapsulėms ar rezervuarams numatyti LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2) numatytą akcizų didinimą 30 – 32 proc. kasmet. Pasiūlymai:
projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip: „13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,33 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
2024-06-1714 Pasiūlymas:
projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip: „14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3.
kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,43 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip: „15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams
ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario V. Kernagio siūlomam akcizo tarifui elektroninių cigarečių skysčiui
2024-06-179 Argumentai: Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. 24-3137(2), kuris LRV buvo parengtas siekiant nustatyti 3 metų akcizų didinimo planą, buvo nustatyti siūlymai kasmet didinti akcizų tarifus nikotino gaminiams. Minėto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad akcizų dydžiai nustatyti atsižvelgus į tęstinę akcizų didinimo politiką bei joje nustatytą akcizų didinimo tempą. Nustatant siūlomus akcizų tarifus, be kita ko, atsižvelgta į ES šalių patirtį -
akcizų tarifus cigaretėms taiko Latvija ir Estija, cigarams ir cigarilėms – Lenkija, Latvija ir Estija, o elektroninių cigarečių skysčio akcizą didinant 30 – 32 proc. kasmet, jis būtų didžiausias ES valstybėse narėse.
Vertinant nustatytinus akcizus minėtame LRV parengtame 3 metų akcizų didinimo plane vertinta nelegalios prekybos augimo rizika, kitų šalių patirtis, nikotino gaminių vartojimo tendencijos. Atsižvelgus į tai, siūloma tikslinti Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3879 (toliau – Įstatymo projektas ) nustatytus akcizų tarifus nikotino gaminiams, juos nustatant pagal anksčiau apsvarstytą ir tinkamai įvertintą akcizų didinimo 3 metams planą. Pasiūlymai:
1Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:
„9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 91,3 92,6 euro;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 147,7 149,7 euro už 1 000 cigarečių.“
3Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 97,7 100,5 euro;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 104,5 109 euro;“. 6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 169,1 176,2 euro už 1 000 cigarečių.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui 20.
2Pakeisti projekto 10 straipsnį ir išdėstyti taip:
„10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 108,3 109,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 121,6 123,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
3Pakeisti projekto 11 straipsnį ir išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 123,5 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 131,1 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
4Pakeisti projekto 12 straipsnį ir išdėstyti taip:
„12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 140,8 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 141,3
148 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
5Pakeisti projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip:
„13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 88,2 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,33 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 24. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-1714
6Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:
„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 97,9 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,43 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 25. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-1715
7Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 108,7 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,56 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui kaitinamojo tabako produktams ir Seimo nario V. Kernagio pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 26.
8Pakeisti projekto 16 straipsnį ir išdėstyti taip:
„16 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 121,6 123,5 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
9Pakeisti projekto 17 straipsnį ir išdėstyti taip:
„17 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 131,1 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
10Pakeisti projekto 18 straipsnį ir išdėstyti taip:
„18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas Neapdorotam tabakui taikomas 141,3
148 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifo dydžiui
29Seimo narys Vytautas Kernagis, Kęstutis Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė Širinskienė, Jonas Gudauskas, Zenonas Streikus, Angelė Jakavonytė, Linas Slušnys, , Robertas Šarknickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,
13 2 Argumentai: Elektroninių cigarečių ir jų skysčių epidemiją, ypatingai tarp nepilnamečių ir jaunų žmonių, lemia ne tik nesąžiningi jų pardavėjai, ignoruojantys teisės aktų reikalavimus, į nepilnamečius orientuoti saldūs skoniai ir kvapai, bet ir be jokios abejonės nedidelė jų kaina.
Finansų ministerija Akcizų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte yra paskaičiavusi, „ kad šiuo metu akcizų dalis šio produkto kainoje yra itin nedidelė – 2023 metų duomenimis, 10 kartų mažesnė nei cigarečių “. Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūlomas akcizo tarifo didinimo tempas elektroninių cigarečių skysčiams (kasmet po 60 procentų) iš esmės nekeistų esamo status quo ir leistų toliau išlaikyti nedidelę jų kainą, didelį įperkamumą ir kainos patrauklumą, ypač jauniems žmonėms, bei leistų nesąžiningiems pardavėjams ir toliau iš to pelnytis. Atsižvelgiant į tai, siūloma didinti akcizų dalį šios kategorijos produktų kainoje ir taip mažinti jų įperkamumą ir vartojimo plėtrą, ypač tarp jaunų žmonių, tuo pačiu surinkti daugiau papildomų pajamų į valstybės gynybos fondą. Pasiūlymas:
Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skysčiui taikomas 0,40 0.63 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė Širinskienė, Jonas Gudauskas, Zenonas Streikus, Angelė Jakavonytė, Linas Slušnys, , Robertas Šarknickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,142 Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas
0,64 1,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Pritarti 31.
Seimo narys Vytautas Kernagis, Kęstutis Masiulis, Vytautas Juozapaitis, Paulė Kuzmickienė, Edmundas Pupinis, Agnė
152 Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 1,03 3,91 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas
2024-06-1713 Argumentai: LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2), kuris buvo parengtas siekiant nustatyti trijų metų akcizų planą nikotino gaminiams, buvo numatytas nuo 30 – 32 proc. akcizų tarifo didėjimas kasmet elektroninių cigarečių skysčiui. Tuo tarpu pagal Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3879 ( Įstatymo projektas ) nustatomas 60 proc. kasmetinis akcizų elektroninių cigarečių skysčiui augimas. Pastebėtina, kad LRV siūlius 30-32 procentais didinti akcizų tarifus elektroninių cigarečių skysčiui buvo vertinta, kad nustačius tokį akcizų tarifą elektroninių cigarečių akcizas būtų didžiausias tarp kaimyninių šalių
Latvijoje – tarifo augimas nuo 0,24 EUR / 1 ml. iki 0,35 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metais), Estijoje – 0,23 EUR / 1 ml. tarifas (2026 metai), 30 – 32 proc. akcizų augimas būtų suderinamas su kitiems nikotino produktams siūlomais akcizų tarifais, nedidintų šešėlinės prekybos.
Vertinant ES šalyse skelbiamus patvirtintus ilgalaikius akcizų dydžius elektroninių cigarečių skysčiui, didžiausias ES šalyse akcizas 2027 metams numatytas Vokietijoje – 0.,32 EUR / 1 ml, tuo tarpu Įstatymo projektu siūlomas akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2027 metais sudarytų 1,03 EUR / 1 ml., kas reikštų, kad vien akcizo dydis 10 ml. el. skysčio talpai sudarytų 10,3 EUR. Remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu elektroninių cigarečių skystis būna 2 ml. tūrio vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba iki 10 ml. talpose elektroninių cigarečių įrenginiams. Praktikoje didžiausios problemos yra susijusios su vienkartinių elektroninių cigarečių paplitimu – jos labiau prieinamos nepilnamečiams, kadangi lengviau slepiamos, šalinamos (surūkiau – išmečiau), jų įsigijimas nereikalauja tokių didelių kaštų, kaip įsigyjant daugkartinius elektroninių cigarečių įrenginius. Taip pat, vienkartinės elektroninės cigaretės yra daug taršesnės – jas suvartojus jos yra išmetamos kartu su plastiku, baterija ir kt.
Pastebėtina, kad taikant Įstatymo projekte numatytą vienodą akcizo tarifą vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, kurio būna 2 ml. bei daugkartinėms talpoms, kurios būna iki 10 ml., tokio akcizo poveikis būtu iš esmės skirtingas – 10 ml. talpas naudojančių daugkartinių elektroninių cigarečių įrenginiams akcizas 2027 metais sudarytų 10,3 EUR, kai tuo tarpu 2 ml. elektroninėms cigaretėms – 2,6 EUR. Akivaizdu, kad toks akcizo tarifas skatintų tolimesnį vienkartinių elektroninių cigarečių vartojimą bei šešėlinę prekybą, susijusią su daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams skirtu skysčiu. Atsižvelgus į tai, siūlytina diferencijuoti elektroninių cigarečių skysčiui taikomus akcizus priklausomai nuo to, jis yra vienkartinėse elektroninėse cigaretėse (2 ml.) ar yra skirtas daugkartiniams elektroninių cigarečių įrenginiams. Siūloma taikyti Įstatymo projekte nustatytus akcizų dydžius vienkartinių elektroninių cigarečių skysčiui, o daugkartinio naudojimo elektroninių cigarečių pildyklėms, vienkartinėms kapsulėms ar rezervuarams numatyti LRV registruotame akcizų įstatymo pakeitimo projekte Nr. 24-3137(2) numatytą akcizų didinimą 30 – 32 proc. kasmet. Pasiūlymai:
projekto 13 straipsnį ir išdėstyti taip: „13 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,33 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria Seimo nario V.
Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 33. Seimo narė Morgana Danielė 2024-06-1714 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 14 straipsnį ir išdėstyti taip:
„14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,64 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,43 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 34. Seimo narė Morgana Danielė 2024-06-1715 Pakeisti projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 1,03 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. Elektroninių cigarečių skysčiui kitose nei vienkartinėse elektroninėse cigaretėse taikomas 0,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria Seimo nario V. Kernagio ir kt. pasiūlymui dėl Elektroninių cigarečių skysčio. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, A. Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(2) , jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė