Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos tebevykdomos atviros karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai, taip pat dėl pinigų politikos pokyčių tebesitęsiantį netipinį likvidžių lėšų perteklių kredito įstaigose ir netipinį kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamų išaugimą; konstatuodamas, kad Rusijos Federacijos tebevykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pabrėždamas padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, priima šį įstatymą. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įnašo mokėjimo laikotarpis
Įnašo mokėjimo laikotarpis (toliau – mokėjimo laikotarpis), taikomas įnašą apskaičiuojant už 2023 metus, yra laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2024 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2025 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.
2024 ir 2025 metų mokėjimo laikotarpio laikotarpių įnašo bazės apskaičiuojama apskaičiuojamos nuo atitinkamo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įnašo mokėtojai moka avansinį įnašą. Avansinis įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2024 ir 2025 metų mokėjimo laikotarpį laikotarpius, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalį.
Avansinis įnašas gali būti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento. Avansinio įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis įnašas sumokamas į valstybės biudžetą pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.“
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas galioja iki 2025 2026 m. birželio 17 16 d.“
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d., ir 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2025 m. gruodžio 31 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3836(2) lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos tebevykdomos atviros karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai, taip pat dėl pinigų politikos pokyčių tebesitęsiantį netipinį likvidžių lėšų perteklių kredito įstaigose ir netipinį kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamų išaugimą; konstatuodamas, kad Rusijos Federacijos tebevykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pabrėždamas padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, priima šį įstatymą. 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įnašo mokėjimo laikotarpis
Įnašo mokėjimo laikotarpis (toliau – mokėjimo laikotarpis), taikomas įnašą apskaičiuojant už 2023 metus, yra laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2024 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2025 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.
2024 ir 2025 metų mokėjimo laikotarpio laikotarpių įnašo bazės apskaičiuojama apskaičiuojamos nuo atitinkamo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įnašo mokėtojai moka avansinį įnašą. Avansinis įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2024 ir 2025 metų mokėjimo laikotarpį laikotarpius, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalį.
Avansinis įnašas gali būti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento. Avansinio įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis įnašas sumokamas į valstybės biudžetą pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.“
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas galioja iki 2025 2026 m. birželio 17 16 d.“
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d., ir 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2025 m. gruodžio 31 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 5, 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Teikiamas Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad: dėl Rusijos Federacijos tebevykdomos atviros karinės agresijos prieš Ukrainą tebesitęsia poveikis euro zonos ekonomikai, taip pat dėl pinigų politikos pokyčių tebesitęsia netipinis likvidžių lėšų perteklius kredito įstaigose ir netipinis kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamų išaugimas;
Rusijos Federacijos tebevykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti; laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo projekto tikslas – pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, taip užtikrinant Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo (toliau – LSĮ) tikslų įgyvendinimą. Dėl augusių palūkanų normų, perteklinio likvidumo ir dėl to susidariusio didelio palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų atotrūkio kredito įstaigų sektoriaus pelnas 2023 metais, kaip ir prognozavo Lietuvos bankas, viršijo 1 mlrd. eurų. Dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių nustatytas laikinojo solidarumo įnašas sumažino kredito įstaigų pelną, tačiau ir sumokėjus laikinojo solidarumo įnašą ir kitus pelno mokesčius kredito įstaigų pelnas buvo istoriškai didelis (986 mln. eurų), o pelningumas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Didelį pelningumą lėmė tai, kad daugiausia suteikta paskolų taikant kintamąją palūkanų normą, kredito įstaigos ir toliau išlaiko perteklinį likvidumą ir už šias lėšas gauna dideles palūkanas. Tačiau palūkanų išlaidos taip sparčiai neaugo – ne finansų įmonių ir namų ūkių terminuotųjų indėlių, už kuriuos mokamos pinigų kainą finansų rinkose atitinkančios palūkanų normos, dalis, 2024 metų kovo duomenimis, nors ir ūgtelėjusi, vis dar yra nedidelė – tik 27 procentai visų indėlių, o už neterminuotuosius indėlius palūkanos iš esmės nemokamos. Pastebėtina, kad, nepaisant pastarojo meto ekonominių iššūkių, kredito įstaigų sektorius nepatyrė reikšmingo dydžio nuostolių dėl paskolų įmokų vėlavimų, o Lietuvos kredito įstaigų neveiksnių paskolų lygis yra vienas mažiausių euro zonoje. Remiantis duomenimis dėl rinkų lūkesčių, paskolų palūkanų normos 2025 metais dar bus gana aukštos. 2025 metų pradžioje palūkanų normos vis dar bus gerokai išaugusios: 6 mėnesių EURIBOR, t. y. indeksas, su kuriuo dažniausiai siejamos paskolų palūkanų normos Lietuvoje, 2024 metų rugsėjį–spalį pasiekė 4,1 procento. Rinkų lūkesčių rodikliai rodo, kad 2024 metų pabaigoje EURIBOR būtų sumažėjęs iki 3,3 procento, o 2025 metų pabaigoje – iki 2,8 procento. Taip pat numatoma, kad perteklinis likvidumas taip pat išliks, o dalies kredito įstaigų palūkanų išlaidos – reikšmingai mažesnės už pajamas dėl nedidelės terminuotųjų indėlių dalies.
Taigi numatoma, kad 2025 metais dar bus stebimos bankų sektoriuje susidariusios išskirtinės aplinkybės, trumpuoju laikotarpiu sudarančios disbalansą tarp staiga dideliu mastu padidėjusių kredito įstaigų gaunamų palūkanų pajamų ir išlaidų, nors ir mažesniu mastu nei 2023 ir 2024 metais. Bankų sektoriaus vidutinis pelnas 2018–2022 metais sudarė 410 mln. eurų, arba 0,7 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Išaugus grynosioms palūkanų pajamoms, 2023 metais bankų sektoriaus pelnas, sumokėjus laikinąjį solidarumo įnašą, siekė 986 mln. eurų, arba 1,4 procento BVP, ir jo nominalioji reikšmė buvo 2,4 karto didesnė už 2018–2022 metų vidurkį, santykis su BVP – dvigubai didesnis už 2018–2022 metų vidurkį. Lietuvos banko vertinimu, pasitvirtinus labiausiai tikėtinam scenarijui, 2024 metais bankų sektoriaus pelnas (sumokėjus laikinąjį solidarumo įnašą) bus nuosakesnis ir sudarys apie 780 mln. eurų, arba 1 procentą BVP, o 2025 metais, toliau mažėjant disbalansui tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų, sumažėtų iki 760 mln. eurų, arba 0,9 procento BVP, jei laikinasis solidarumo įnašas nebūtų taikomas). Be nurodytų ekonominių priežasčių, Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotas Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektų paketas[¹], kuriuo būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo poreikių įgyvendinimas. Numatyta, kad Valstybės gynybos fondo lėšas taip pat sudarys ir laikinojo solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija. 3.
Šiuo metu LSĮ nustatyta, kad šis įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d., o pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės turi sumokėti laikinojo solidarumo įnašą už 2023 metų dalį (nuo LSĮ įsigaliojimo iki 2023 metų pabaigos) ir už 2024 metus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą, bus nustatyta, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui, naudojant lyginamąjį 2019–2022 metų laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti. Šį lyginamąjį 2019–2022 metų laikotarpį tikslinga naudoti siekiant nustatyti išskirtinį, netipinį grynųjų palūkanų pajamų išaugimą, nes būtent 2023 metais grynosios palūkanų pajamos itin išaugo (3,4 karto, palyginti su 2018–2022 metų vidurkiu), todėl 2023 metų įtraukimas į lyginamąjį laikotarpį neleistų objektyviai nustatyti netipinio grynųjų palūkanų pajamų padidėjimo vėlesniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad pratęstas laikinojo solidarumo įnašo mokėjimas bus taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. gaunamoms nelauktoms padidėjusioms grynosioms palūkanoms, siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Siūlomas laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas metams nesukels neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir šalies konkurencingumui, nes laikinojo solidarumo įnašas ir toliau būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų pajamų daliai. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo grąža ir toliau yra viena didžiausių euro zonoje, o laikinasis solidarumo įnašas, taikomas ribotą laikotarpį ir atsižvelgiant į netipines aplinkybes, šių tendencijų nepakeičia. Būtent tai, kad Lietuvos kredito įstaigų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, yra vertintina kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi sietina su susidariusiomis aplinkybėmis. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Laikinasis solidarumo įnašas nukreiptas tik į dalį kredito įstaigų nelauktų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Įnašui apskaičiuoti taikomi parametrai nustatyti taip, kad nebūtų neigiamų pasekmių verslo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas turės atnaujinti laikinojo solidarumo įnašo ir avansinio laikinojo solidarumo įnašo deklaracijų formų pildymo ir pateikimo tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad laikinasis solidarumo įnašas būtų taikomas ir 2025 metų laikotarpiui. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Prognozuojama, kad, pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metų laikotarpiui, į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 60 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Laikinasis solidarumo įnašas“, „kredito įstaiga“, „laikinojo solidarumo įnašo administravimas“. 16.
Nėra. [¹] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2c7460b1177d11ef8e4be9fad87afa59?jfwid=-8z5y4lbio.
2024-05-29 Nr. XIVP-3836 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, jog 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Kadangi projektu siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė Europos Centrinio Bankas savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje dėl laikinojo solidarumo įnašo nustatymo (CON/2023/9), gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti, manytina, jog dėl teikiamo projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-17 Nr. XIVP-3836(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-06-05
Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, jog 1998 m. birželio 29 d.
Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Kadangi projektu siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė Europos Centrinio Bankas savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje dėl laikinojo solidarumo įnašo nustatymo (CON/2023/9), gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti, manytina, jog dėl teikiamo projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Nepritarti. Su Europos centriniu banku (ECB) buvo išsamiai konsultuotasi 2023 m. ir gauta jo išvada. Į visus ECB siūlymus buvo atsižvelgta, taip pat atliktas poveikio finansiniam stabilumui įvertinimas[1]. Siūlomas laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas metams nesukels neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir šalies konkurencingumui, nes laikinojo solidarumo įnašas ir toliau būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų pajamų daliai. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo grąža ir toliau yra viena didžiausių euro zonoje, o laikinasis solidarumo įnašas, taikomas ribotą laikotarpį ir atsižvelgiant į netipines aplinkybes, šių tendencijų nepakeičia.
Būtent tai, kad Lietuvos kredito įstaigų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, yra vertintina kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi sietina su susidariusiomis aplinkybėmis. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos banko vertinimu prognozuojami bankų pelnai ir toliau išliks dideli (tikimasi, kad 2024 m bankų pelnai sumokėjus laikinojo solidarumo įnašą sieks 780 mln. eurų, o 2025 m. – 760 mln. eurų. Be to, pastebėtina, kad 2023 m. bankų turtas padidėjo 10,9 proc, ir sudarė 61,7 mlrd. Eurų, paskolų portfelis padidėjo 6 proc, ir sudarė 27,5 mlrd. Eurų, neveiksnių paskolų lygis ir toliau išlieka nepakitęs, o indėlių portfelis padidėjo 9,4 proc, kas sudarė 50,8 mlrd. Eurų. Pastebėtina, kad 2023 m. atlikus laikinojo solidarumo įnašo poveikio vertinimą finansiniam stabilumui, buvo konstatuota, jog aukštas pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, kurie labiausiai tikėtinu scenarijumi dar reikšmingai išaugtų, o nepalankiais scenarijais solidarumo įnašas iš esmės nebūtų mokamas ir nemažintų bankų mokumo galimybių. Tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui – bankai galėtų atlaikyti net ir stipresnį neigiamą ekonomikos šoką nei griežčiausias taikytas testavimo scenarijus. Galiausiai, laikinasis solidarumo įnašas, nors ir sulėtina bankų kapitalo kaupimą nagrinėjamais scenarijais, tačiau reikšmingo poveikio kapitalo reikalavimų vykdymui testavimo scenarijais nedaro.
Pagal naujausius 2023 m duomenis, atsižvelgiant į jau sumokėtą solidarumo įnašą, bankų sektoriaus kapitalo pakankamu rodiklis išliko aukštas ir siekė net 19,9 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad bankai nepaisant solidarumo įnašo ir toliau veikia pelningai ir tvariai, tad solidarumo įnašo pratęsimas , kuris leistų surinkti apie 60 mln. Eurų) neturėtų turėti įtakos finansiniam stabilumui. Atitinkamai, poreikio papildomai konsultuotis su ECB nėra būtinybės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2024 m. gegužės 30 d.
<...>
pasiūlymai:
pirminio įsipareigojimo „solidarumo“ mokestį taikyti iki 2025 m. birželio 17 d., taip užtikrinant, kad šalies teisinė sistema ir investicinė aplinka būtų vertinamos, kaip patikimos ir prognozuojamos. Stabilios, skaidrios ir prognozuojamos mokesčių sistemos užtikrinimas yra ilgalaikis sprendimas, leidžiantis užtikrinti tvarų biudžeto pajamų surinkimą. 2. Būtina įvertinti poveikį, kurį Lietuvos investiciniam įvaizdžiui ir konkurencinei aplinkai turėtų šio mokesčio pratęsimas ar įvedimas neterminuotai. Iš naujo atlikti ex ante poveikio vertinimą, kadangi 2023 m. atliktą analizę Finansų ministerija vykdė remdamasi prielaida, kad šis mokestis bus taikomas dvejiems metams[⁶]. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos banko, TVF išsakytus argumentus, bei Finansų ministerijos analizę, Projektų aiškinamuosiuose raštuose pateiktas teiginys: „Neigiamų pasekmių nenumatoma“ turėtų būti įvertinamas iš naujo.
Neigiamo poveikio vertinimas, svarstant
„solidarumo“ mokesčio neterminuotą taikymą ar pratęsimą, turi būti atliekamas
remiantis šia prielaida. 3. Numatyti projekto ex post poveikio vertinimą. Įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą, LLRI rekomendaciją numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o
„solidarumo“ mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas,
todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“[⁷]. Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“[⁸] jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai. 4. Grįžti prie Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomos monetarinės politikos peržiūros, kaip ilgalaikio tvaraus sprendimo, kurio imtis LLRI ragino dar praėjusiais metais. Įstatymo įsigaliojimo nuostatose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai, lemiančiai „ekonominės rentos“ susiformavimą. Tai būtų ilgalaikis tvarus sprendimas, nepakenkiantis vienos šalies narės komercinių bankų galimybėmis naudotis bendru Eurosistemos mechanizmu. Nepritarti. Įstatymo projekto tikslas – pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, taip užtikrinant Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo (toliau – LSĮ) tikslų įgyvendinimą.
Dėl augusių palūkanų normų, perteklinio likvidumo ir dėl to susidariusio didelio palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų atotrūkio kredito įstaigų sektoriaus pelnas 2023 metais, kaip ir prognozavo Lietuvos bankas, viršijo 1 mlrd. eurų. Dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių nustatytas laikinojo solidarumo įnašas sumažino kredito įstaigų pelną, tačiau ir sumokėjus laikinojo solidarumo įnašą ir kitus pelno mokesčius kredito įstaigų pelnas buvo istoriškai didelis (986 mln. eurų), o pelningumas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvos banko vertinimu, pasitvirtinus labiausiai tikėtinam scenarijui, 2024 metais bankų sektoriaus pelnas (sumokėjus laikinąjį solidarumo įnašą) bus nuosaikesnis ir sudarys apie 780 mln. eurų, arba 1 procentą BVP, o 2025 metais, toliau mažėjant disbalansui tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų, sumažėtų iki
taikomas). Be to, pastebėtina, kad neveiksnių paskolų lygis ir toliau išlieka nepakitęs, 2023 m. bankų turtas padidėjo 10,9 proc, ir sudarė 61,7 mlrd. Eurų, paskolų portfelis padidėjo 6 proc, ir sudarė 27,5 mlrd. Eurų, o indėlių portfelis padidėjo 9,4 proc, ir sudarė 50,8 mlrd. Eurų. Tai leidžia daryti išvadą, kad bankai nepaisant solidarumo įnašo ir toliau veikia pelningai ir tvariai, tad solidarumo įnašo pratęsimas , kuris leistų surinkti apie 60 mln. Eurų) neturėtų turėti įtakos finansiniam stabilumui, todėl papildomas ex ante vertinimas nėra būtinas. Dėl ex post vertinimo poreikio:
Laikinojo solidarumo įnašas yra laikino pobūdžio, tad jo taikymas ir įstatymo galiojimas pasibaigs įstatyme nustatytais terminais. Be to, paprastai atlikus ex post vertinimą turėtų būti teikiamos ir rekomendacijos dėl tolesnio reguliavimo tobulinimo poreikio ateityje.
Šiuo atveju Projektu teikiamas reguliavimas būtų laikinas, jo tęsti nenumatoma. Be to, nebūtų aiškus ex post vertinimo objektas, nes Projektu numatoma rinkti LSĮ nuo laikinai padidėjusių neplanuotai gautų grynųjų palūkanų pajamų, kurios nebūtinai būtų gaunamos po kelerių metų. Taip pat pažymėtina, kad toks reguliavimas palies tik nedidelį skaičių kredito įstaigų ir įtakos jų veiklai, mokumui neturės. LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui, jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus ir kuri susiformavo ne dėl kredito įstaigų vykdomos veiklos, o dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Dėl pinigų politikos peržiūros: Lietuvos banko įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį „Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolui dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto.” Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) pinigų politikos strategija peržiūrima ir kiekybinis skatinimas įgyvendintas ECB Valdančiosios tarybos sprendimais, kuriuos rengiant ir priimant dalyvavo ir Lietuvos bankas. Savo laiku kiekybinis skatinimas buvo būtina pinigų politikos priemonė euro zonai, ir Projektas bei jo priėmimo priežastys negali būti pretekstas ir įpareigojimas Lietuvos bankui keisti poziciją dėl pinigų politikos priemonių. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. birželio
Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA) 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr.06/03 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Raštas finansų ministerijai) pateikė pastabas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 24-9012. Rašte LBA išdėstė savo argumentus, kodėl šis mokestis iš esmės yra nepriimtinas. Deja, mūsų argumentai liko neišgirsti, nes Vyriausybė net neturėjo progos su jais susipažinti. Mokesčio projektas Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas kitos dienos ryte po galutinio pastabų dėl projekto pateikimo termino, taip indikuojant, kad pastabos, galimai, net nebuvo peržiūrėtos. Tenka tik apgailestauti, kad tokiu mokesčio rengimo procesu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti atvirumo skaidrumo, efektyvumo bei sistemiškumo principai. Taip pat 2024 m. gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pateikti ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3720 ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau visi trys projektai kartu vadinami – Solidarumo mokestis). Prieš plačiau išdėstant savo poziciją, norime pabrėžti, kad LBA nariai supranta valstybės siekį didinti finansavimą gynybos poreikiams. Krašto gynyba yra nacionalinis interesas, įskaitant visus čia veiklą vykdančius verslo subjektus bei visus gyventojus, ir prie jos prisidėti turėtų visos visuomenės dalys.
Lietuvos bankų asociacija griežtai nepritaria diskriminacinio pobūdžio bankų mokesčio pratęsimui, t.y. nepritariame nei vienam iš aukščiau išvardintų projektų. Sprendimų priėmėjai ne kartą žadėjo, kad bus užtikrintas šio mokesčio laikinumas. Siūlomus projektus vertiname kaip duoto žodžio nesilaikymą ir atkreipiame dėmesį, kad tai griauna investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai neišvengiamai atsižvelgs. Taip būtų griaunamas investuotojų pasitikėjimas valstybe, nes tik aiški ir nuosekli mokesčių sistema yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikį užsienio investuotojų buvimą vietinėje rinkoje, tuo pačiu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių. Visų pirma, kaip jau ne kartą esame minėję, šis mokestis yra neteisėtas, diskriminacinis, suteikiantis nepagrįstą valstybės pagalbą šio mokesčio nemokantiems kitiems verslo subjektams, įskaitant mokesčio nemokančias (arba neproporcingai mažai sumokančias) finansų įstaigas, kurios konkuruoja Lietuvos rinkoje su mokestį mokančiais bankais. Kaip paskelbta viešai - dėl nepagrįstos valstybės pagalbos Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi skundą Europos Komisijai, šiuo metu Europos komisija renka medžiagą skundo tyrimui.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo išvadose1 taip pat atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos pateiktą skundą dėl galimai neteisėtos pagalbos, kuri galimai teikiama pagal 2023 m. gegužės 9 d. priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, todėl ir galutinį vertinimą šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo ir teisėtumo turi priimti Europos Komisija.“ Lietuvos bankų asociacija jau nuo pat pradžių atkreipė dėmesį, kad mokesčiu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms ir tokiu būdu iškraipoma rinka. Finansų įmonės, teikiančios finansavimo paslaugas ir gaunančios palūkanų pajamas, nėra apmokestinamos Solidarumo mokesčiu vien todėl, kad nėra kredito įstaigos ir nepatenka į Įstatymo taikymo sritį. Įstatyme numatyta naujo skolinimo išimtis netaikoma palūkanų pajamoms, gautoms iš lizingo ir faktoringo sutarčių, todėl šių paslaugų apimtyje konkurencijos sąlygos yra ypač nevienodos. Projektuose Nr. XIVP-3720 ir Nr. XIVP-3836 siūloma koreguoti mokesčio apskaičiavimo formulės logiką, užšaldant lyginamąjį laikotarpį. Šiuo metu galiojančiame įstatyme apskaičiuojant kiekvienų metų mokestinę bazę lyginamasis laikotarpis vis perkeliamas vieneriais metais. Jei projekto tikslas būtų pratęsti Įstatymo galiojimą, tai 2025 m. grynosios palūkanų pajamos būtų lyginamos su 2020- 2023 m. grynųjų palūkanų pajamų vidurkiu taip išlaikant pirminę įstatyme numatytą logiką. Tačiau formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą vertiname kaip naują laikiną mokestį, jis signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet.
Norime priminti, kad 2023-2024 metais kredito įstaigos gynybai skirto Solidarumo mokesčio bus sumokėjusios beveik 0,5 mlrd. EUR. Nors 2023 m. uždirbta apie 1 mlrd. EUR pelno, tokia pati suma buvo pervesta visuomenei ir biudžetui: 2023 m. kredito įstaigos sumokėjo apie 0,5 mlrd. EUR pelno, solidarumo ir kt. mokesčių, dar apie 0,5 mlrd. EUR kredito įstaigos jau išmokėjo indėlininkams už terminuotųjų indėlių palūkanas. Efektyvus sektoriaus tiesioginių mokesčių tarifas 2023 m. buvo virš 30 proc. Svarbu paminėti, kad 2023 m. įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) savo pateiktose pastabose rekomendavo numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) tai atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o Solidarumo mokestis
„bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga
atlikti Projekto ex post vertinimo“ 2 . Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“ jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai, todėl prašome numatyti Solidarumo mokesčio ex post poveikio vertinimą.
Be to Seimo teisės departamentas³, Teisingumo ministerija4 ir Vyriausybės kanceliarija⁵, įvertinę Solidarumo mokesčio pratęsimo iniciatyvą, pateikė savo nuogąstavimus, kad projektas papildomai turėtų būti suderintas su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), nes juo siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė ECB savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje⁶, gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti. Išvadose ECB taip pat nurodė, kad mokestis gali sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai, o vidaus ir užsienio investuotojai gali būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl Solidarumo mokesčio mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos. Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) savo išvadose⁷ taip pat pritarė ECB nuomonei, kad šis mokestis gali būti suvokiamas kaip užsienio investicijų mokestis. Kartu pabrėžė, jog šalies finansinio stabilumo išsaugojimas turėtų būti pagrindinis prioritetas, o dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių srityje šalies, reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikia 78 kredito įstaigos (18 bankų, 60 kredito unijų), kurių pelningumas yra įvairus. Didelė mokesčių našta apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes ir kuria barjerus naujiems rinkos dalyviams ateiti į Lietuvos rinką.
Bankų mokestį moka ne tik didžiausi, bet ir mažesni šalyje veikiantys bankai (iš viso – 14 bankų, kurie
kredito įstaigų plėtros galimybes. Primename, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau moka ir 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai. Šis tarifas kredito įstaigoms buvo įvestas kaip laikinas, tačiau 2021-aisiais tapo nuolatiniu. Pagal siūlomą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, bankams taip pat bus taikomas 1 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas, dėl to bankai prie gynybos finansavimo prisidės tiek mokėdami Solidarumo mokestį, tiek mokėdami 1 proc. padidintą pelno mokestį, nepaisant to, kad bankai jau moka 5 proc. didesnį pelno mokestį. Kaip jau minėjome, sutinkame, kad finansavimą gynybai reikia didinti, tačiau kategoriškai nesutinkame su tokiu diskriminaciniu bankų sektoriaus apmokestinimu du ar netgi tris kartus. Pridedama: 2024-05-28 LBA rašto Nr.06/03 kopija. Nepritarti. Žr. argumentus aukščiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3836 sujungti su projektais Nr. XIVP-3779 bei Nr. XIVP-3720 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja A.Narščiuvienė
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto (lrs.lt)