Projekto lyginamasis variantas
, 103 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72,
521 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu. Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis: 1 ) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis; 2 ) moka valstybinę kalbą; 3 ) turi teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius) arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ; 4 ) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra turi socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras , turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame tvirtinamame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos.
Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;5 ) yra nepriekaištingos reputacijos;6 ) yra ne vyresnis kaip 70 metų;7 ) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ; .
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:1 ) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos padarė labai sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dvylika metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dešimt metų ;2 ) padarė sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dešimt metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo ketveri metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;3 ) padarė apysunkį nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo aštuoneri metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo šešeri metai ;4 ) padarė nesunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar
ėjo dveji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;2 )
padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo vieni metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai ;3 ) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;4 )
yra atleistas iš darbo, pareigų ar neteko yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko neatitinka įstatymuose keliamo keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikalavimų , arba buvo yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba ar iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė
nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri treji metai;7 ) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;5 )
piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais ;6 )
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:1 ) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos padarė labai sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dvylika metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dešimt metų ;2 ) padarė sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dešimt metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo ketveri metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;3 ) padarė apysunkį nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo aštuoneri metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo šešeri metai ;4 ) padarė nesunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo at
leidimo dienos nepraėjo treji metai; 2 ) 5) jis buvo nuteistas už padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo vieni metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai ; 3 ) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai; 4 ) 6) jis buvo yra atleistas iš darbo, pareigų ar neteko yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko neatitinka įstatymuose keliamo keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikalavimų , arba buvo yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba ar iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri treji metai;
istas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;5 )
piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais ;6 )
ilginami vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų , valstybės registrų ir informacinių sistemų , kurios suprantamos taip, kaip jos nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio antrojoje , ir trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nustatytus reikalavimus.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui , ar Notarų garbės teismui.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu . Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą.
Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą. Notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl notaro biuro steigimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. “
2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos
tinkamos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus asmenis ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.“4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas1 .
7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja , Kaip kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, organizuoja asmenų priėmimą , rengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, kaip laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų, reglamentuojančių notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo bei atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo tvarką , ir kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintuose tvirtinamuose teisės aktuose nustatytų notarų profesinės veiklos reikalavimų , pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai . Į notarų veiklos tarnybinę priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra. 2 . Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi: „ Notarų rūmai, vykdydami šio įstatymo 67 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytą kontrolės funkciją, turi teisę atlikti šio įstatymo72 straipsnyje nurodytą kontrolinį patikrinimą neatskleidžiant jį atliekančio asmens tapatybės (toliau – kontrolinis patikrinimas). “
3. Buvusias 7 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 72 straipsniu Papildyti Įstatymą 72 straipsniu: „7
Kontrolinis patikrinimas Kontrolinio patikrinimo pagrindas gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti itin sudėtinga:1 ) išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą;2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;3 ) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų. Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo priima Notarų rūmų prezidiumas nutarimu. Jeigu gaunama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija apie šio prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, dėl kontrolinio patikrinimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant. Informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims tol, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti. Atliekant kontrolinį patikrinimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija tikrintam notarui ar notaro atstovui pateikiama iš karto po šio patikrinimo. Kontrolinį patikrinimą atliekančiam asmeniui draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams. Kontrolinio patikrinimo metu nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui.
Kontrolinio patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, notaro atstovas , ar kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) savo pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Drausmės bylos notarams, notaro atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, notarų atstovų ir kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.
Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) jam pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad n otaro, kandidato į notarus (asesoriaus) šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“7
straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:1 ) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;2 ) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;3 ) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;4 ) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų;5 ) teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu n otaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo
. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas.
Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, notaro atstovas , ar kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimą teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų , įsiteisėja jų priėmimo dieną. Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti. Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų
straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:1 ) pareikšti pastabą;2 ) pareikšti papeikimą;3 ) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių. Notarų garbės teismas gali skirti notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:1 ) pareikšti pastabą;2 ) pareikšti papeikimą. Notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro, notaro atstovo , ar kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, notaro atstovas , ar kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras,
kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo
, kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą.“10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jei jis neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; “. 2 . Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13 ) jei po paskyrimo notaru paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų paskirtas notaru. “
271 straipsnio pakeitimas Papildyti 271 straipsnį 2 dalimi: „ Seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. “12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas negalia ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.“13 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis
valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.“14 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų,
valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų,
valstybės registrų taip pat informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“16 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą i r jį išdėstyti taip: „ V
“. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 521 straipsniu Papildyti Įstatymo V skyrių 521 straipsniu: „521 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą Tuo atveju, kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti turtą identifikuojantys duomenys, būtini įpėdinio turtinei teisei į Lietuvos Respublikoje esantį turtą įregistruoti valstybės registruose, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą, jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikoma Lietuvos teisė. Šiame straipsnyje nurodytu atveju išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti naudojami tik kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu. Paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimas šiame straipsnyje nurodytu atveju nereiškia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 71 straipsnyje nurodyto Europos paveldėjimo pažymėjimo ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo. Šiame straipsnyje nurodytas Europos paveldėjimo pažymėjimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Reglamente Nr. 650/2012 . “18 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų
ir bei įstaigų , valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.“19 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumas . Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:1 ) penki šeši nariai renkami iš notarų;2 ) du nariai vienas narys renkami renkamas iš šešių dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas
ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą .
Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Notarų garbės teismo narius turi atitikti šiame įstatyme šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Visuomenės atstovai atstovas, Veikdami veikdamas kaip Notarų garbės teismo nariai narys , turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai notaras . Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys pusė Notarų garbės šio teismo nariai narių – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas . Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės šio teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo pirmojo Notarų garbės šio teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis toliau nebegali dalyvauti Notarų garbės teismui nagrinėjant bylas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumas jį atšaukia pašalina iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris ne vėliau kaip per vienus metus renkamas išrenkamas naujas visuomenės atstovų kandidatūras Notarų garbės teismo narys .“ 20 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš penkių septynių notarų narių , iš kurių šešis narius – notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras . Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Notarų atestacijos komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų atestacijos komisijos pirmininką skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo ar Notarų garbės teismo narys. Šios komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Notarų atestacijos komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo veikdami kaip šios komisijos nariai. Paskirtas Notarų atestacijos komisijos narys iki pirmojo komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų atestacijos komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis nebegali dalyvauti šios komisijos veikloje. Notarų rūmų prezidiumas pašalina šį Notarų atestacijos komisijos narį iš komisijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo komisijos nario pašalinimo dienos pa skiriamas naujas Notarų atestacijos komisijos narys. “21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2 . Teisingumo ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 .
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. 4 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas arba buvo atleisti iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu šis įstatymas nustato palankesnį teisinį reguliavimą. 5 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi iki šios komisijos kadencijos pabaigos. 6 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio teismo kadencijos pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu. Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:
1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;
2) moka valstybinę kalbą;
3) turi teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius) arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ;
4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra turi socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras , turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame tvirtinamame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos.
Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
5) yra nepriekaištingos reputacijos;
6) yra ne vyresnis kaip 70 metų;
7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ; .
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:
neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos yra padaręs labai sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dvylika metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję penkeri metai arba yra atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dešimt metų ;
2) yra padaręs sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dešimt metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję ketveri metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
padaręs apysunkį nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar
metai arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję šešeri metai ;
padaręs nesunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję penkeri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodyta
is atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai;
jis buvo nuteistas už yra padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję treji metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję vieni metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai ;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
jis buvo yra atleistas iš darbo, pareigų ar neteko yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko neatitinka įstatymuose keliamo keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikalavimų , arba buvo yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba ar iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo nė
ra praėję penkeri treji metai;
7) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję treji metai;
jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais ;
jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:
neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos yra padaręs labai sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dvylika metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję penkeri metai arba yra atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dešimt metų ;
2) yra padaręs sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję dešimt metų;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję ketveri metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
padaręs apysunkį nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję aštuoneri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar
metai arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję šešeri metai ;
padaręs nesunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję penkeri metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai;
jis buvo nuteistas už yra padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję treji metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję vieni metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai ;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
jis buvo yra atleistas iš darbo, pareigų ar neteko yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko neatitinka įstatymuose keliamo keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikalavimų , arba buvo yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba ar iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo nėra praėję penkeri treji metai;
7) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl pr
iesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję treji metai;
jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais ;
jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais. Jeigu asmuo padaro korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų , valstybės registrų ir informacinių sistemų , kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems
metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų metų profesinės veiklos. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, kai esama abejonių, ar notaras tinkamai laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui , ar Notarų garbės teismui.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra
civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas.
Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu . Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą. Notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl notaro biuro steigimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. “
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo
laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus asmenis ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja , Kaip kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, organizuoja asmenų priėmimą , rengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, taip pat kaip laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų, reglamentuojančių notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo bei atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo tvarką , ir kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintuose tvirtinamuose teisės aktuose nustatytų notarų profesinės veiklos reikalavimų , pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai . Į notarų veiklos tarnybinę priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“
2Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi:
„ Notarų rūmai, vykdydami šio įstatymo 67 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytą kontrolės funkciją, turi teisę atlikti šio įstatymo 72 straipsnyje nurodytą kontrolinį patikrinimą neatskleisdami jį atliekančio asmens tapatybės (toliau – kontrolinis patikrinimas).
“
3Buvusias 7 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 72 straipsniu Papildyti Įstatymą 72 straipsniu:
„7
Kontrolinis patikrinimas Kontrolinio patikrinimo pagrindas gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti ypač sudėtinga:
1) išankstinis, klientų teisę laisvai pasirinkti notarą pažeidžiantis notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas tam tikrą notarą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;
3) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų. Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo priima Notarų rūmų prezidiumas nutarimu. Jeigu gaunama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija apie šio prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, dėl kontrolinio patikrinimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant. Informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti. Atliekant kontrolinį patikrinimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija tikrintam notarui ar notaro atstovui pateikiama iš karto atlikus šį patikrinimą. Kontrolinį patikrinimą atliekančiam asmeniui draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams. Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, šio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o šis priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui.
Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius kitų, nei šiame straipsnyje numatyti, galimų notaro profesinės veiklos pažeidimų, šio patikrinimo medžiaga perduodama Notarų rūmų prezidiumui, o šis, įvertinęs šią medžiagą, sprendžia, ar yra pagrindas notarui inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ar neeilinės atestacijos vykdymą . Kontrolinio patikrinimo tvarką, suderinęs su Notarų rūmais, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, notaro atstovas , ar kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) savo pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Drausmės bylos notarams, notaro atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, notarų atstovų ir kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas. Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) jam pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad n otaro, kandidato į notarus (asesoriaus) šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“
straipsnio pakeitimas
103 straipsnio ir jį išdėstyti taip: „103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;
4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų;
Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu n otaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą . Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas.
Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminė
notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimą teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų , įsiteisėja jų priėmimo dieną. Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti. Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių. Notarų garbės teismas gali skirti notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą. Notarui, notaro atstovui , ar kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro, notaro atstovo , ar kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, notaro atstovas , ar kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kuris atitinka šio įstatymo
reikalavimus ir kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau , kaip iki jam sukaks sukanka
notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą.“
taip: „5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jei jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
“. 2. Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„
13) jei po paskyrimo notaru paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų paskirtas notaru. “
notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas negalia ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro
tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių
institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų
rūmai turi teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų taip pat informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
Pakeisti V skyriaus pavadinimą i r jį išdėstyti taip: „
“. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 521
straipsniu Papildyti Įstatymo V skyrių 521 straipsniu: „521 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą Kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti turto identifikavimo duomenys, būtini įpėdinio turtinei teisei į Lietuvos Respublikoje esantį turtą įregistruoti valstybės registruose, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą, jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikoma Lietuvos teisė. Šiame straipsnyje nurodytu atveju išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti naudojami tik kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu. Paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimas šiame straipsnyje nurodytu atveju nereiškia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 71 straipsnyje nurodyto Europos paveldėjimo pažymėjimo ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo. Šiame straipsnyje nurodytas Europos paveldėjimo pažymėjimas suprantamas taip, kaip apibrėžiamas Reglamente Nr. 650/2012 . “
Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam
uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir bei įstaigų , valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.“
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
šeši nariai renkami iš notarų;
vienas narys renkami renkamas iš šešių dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas
įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodytą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą .
Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Notarų garbės teismo narius turi atitikti šiame įstatyme šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Visuomenės atstovai atstovas, Veikdami veikdamas kaip Notarų garbės teismo nariai narys , turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai notaras . Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys pusė Notarų garbės šio teismo nariai narių – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas . Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės šio teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, k K ai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo pirmojo Notarų garbės šio teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis nebegali toliau dalyvauti Notarų garbės teismui nagrinėjant bylas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumas jį atšaukia pašalina iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris ne vėliau kaip per vienus metus renkamas išrenkamas naujas visuomenės atstovų kandidatūras Notarų garbės teismo narys .“
Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija
Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš penkių septynių notarų narių , iš kurių šešis narius – notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras . Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdo ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Notarų atestacijos komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų atestacijos komisijos pirmininką skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo ar Notarų garbės teismo narys. Šios komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Notarų atestacijos komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo veikdami kaip šios komisijos nariai. Paskirtas Notarų atestacijos komisijos narys iki pirmojo šios komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų atestacijos komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis nebegali dalyvauti šios komisijos veikloje. Notarų rūmų prezidiumas pašalina šį Notarų atestacijos komisijos narį iš komisijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio komisijos nario pašalinimo dienos pa skiriamas naujas Notarų atestacijos komisijos narys. “ 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. kovo 1 d. 2. Teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2025 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtiems notarams, notarų atstovams, kandidatams į notarus (asesoriams), Notarų garbės teismo nariams taikomos, kai jose nurodytos aplinkybės atsiranda po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtų viešų konkursų eiti notaro pareigas bei kandidatų į notarus (asesorių) viešų konkursų dalyvių ir (ar) asmenų, laimėjusių šiuos konkursus, nepriekaištinga reputacija vertinama vadovaujantis skelbiant viešą konkursą galiojusiomis N otariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išskyrus 5 dalyje numatytą išimtį. 5. Jeigu teikiant dokumentus dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas ir (ar) kandidatų į notarus (asesorių) viešame konkurse įsigaliojusios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Notariato įstatymo 3 straipsnio
nuostatos numato palankesnį reguliavimą, vertinant asmens, teikiančio dokumentus dalyvauti šiuose konkursuose, reputaciją taikomos šio įstatymo nuostatos. 6. Po šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtų viešų konkursų eiti notaro pareigas bei kandidatų į notarus (asesorių) viešų konkursų dalyvių ir (ar) asmenų, laimėjusių šiuos konkursus, asmenų, skiriamų notaro atstovu, Notarų atestacijos komisijos ar Notarų garbės teismo nariu, reputacija vertinama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi iki šios komisijos kadencijos pabaigos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio teismo kadencijos pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
60
5, 18, 22,25 1 , 27, 37 ,
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 7, 101 , 103 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72,
521 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMO EKSPERTIZĖS ĮSTATYMO NR. IX-1161 5, 7, 9, 10, 11, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8, 13, 44, 56 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – AĮ projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 18, 22,
25 1 , 27, 37, 39, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ANĮ projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 7, 101 , 103 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72, 73 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 72 ir 521 straipsniu įstatymo (toliau – NĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – TEĮ projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant: 1 ) patikslinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, keliamus advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, notarams ir teismo ekspertams bei asmenims, norintiems užsiimti šiomis veiklomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime Nr.
KT130-N13/2022 (toliau – KT nutarimas) pateiktus išaiškinimus;2 ) patikslinti Antstolių garbės teismo ir Notarų garbės teismo (toliau kartu – Garbės teismai) bei Antstolių atestavimo komisijos ir Notarų atestacijos komisijos (toliau kartu – Atestacijos komisijos) sudarymo taisykles, suvienodinant jų sudarymo principus, užtikrinant, kad Garbės teismuose bei Atestacijos komisijose dalyvautų visuomenės atstovai ;3 ) patikslinti atskiras teisinio reguliavimo nuostatas, jų efektyvesniam taikymui praktikoje (dėl notarų biurų, antstolio (antstolių) kontoros skyrių, notarų atstovų, kurie yra buvę notarai, drausminės atsakomybės nustatymo). NĮ projektu taip pat siūloma:1 ) įteisinti notarų kontrolinį patikrinimą, neatskleidžiant kontrolinį patikrinimą vykdančio asmens tapatybės (toliau – notarų kontrolinis patikrinimas), tokiu būdu padidinti teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, pažeidimų prevencijos efektyvumą ;2 ) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) pateiktą 1 rekomendacijos įgyvendinimo priemonę [1] , susijusią su vienodų notarinių veiksmų atlikimo reikalavimų nustatymu seniūnams, įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrai nustatys seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką;3 ) suteikti teisę notarams išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą tais atvejais, kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime [2] nenurodyti turtą identifikuojantys duomenys, būtini užregistruoti valstybės registruose įpėdinio nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikoje esantį turtą. TEĮ projektu taip pat siūloma patikslinti, kad teismo ekspertų sąrašas tvarkomas ir duomenys apie teismo ekspertus skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje. Įstatymų projektuose taip pat atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 112 punktą. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai.
Dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 8 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 4 metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;2 ) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 3 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;3 ) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 2 metai;4 ) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo 2 metai. Taigi AĮ numatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai tais atvejais, kai asmenys buvo nuteisti už nusikaltimų padarymą, siejami su teistumo terminu.
Jeigu teistumo laikas sutrumpinamas arba panaikinamas [3] , taikomas 4 arba 3 metų terminas atitinkamai nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. AĮ 8 straipsnyje nenumatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytas 2 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo visų nusikaltimų atveju ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. AĮ 7 straipsnio 6 punkte numatyta, kad asmenys, teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba kitus tyčinius nusikaltimus, neturi teisės vietoj advokatų kvalifikacinio egzamino laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) jis buvo nuteistas už nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo 5 metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;2 ) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai;3 ) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai;4 ) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip 5 metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;2 ) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo 5 metai;3 ) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai;4 ) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai.
ANĮ ir NĮ numatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai tais atvejais, kai asmenys buvo nuteisti už nusikalstamų veikų padarymą, siejami su teistumo terminu (kai asmenys nuteisti už nusikaltimus) arba 5 metų terminu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (kai asmenys nuteisti už baudžiamuosius nusižengimus). Jeigu teistumo laikas sutrumpinamas arba panaikinamas, taikomas 5 metų terminas atitinkamai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, nenumatyti atvejai, kai bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytas 5 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjo visų nusikalstamų veikų atveju ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą.
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) yra nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 5 metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, arba 8 metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą;2 ) yra nuteistas už nesunkų, apysunkį ar neatsargų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba teisingumui – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 4 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;3 ) yra nuteistas už kitą, negu paminėtas, tyčinį nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 3 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;4 ) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo 2 metai;5 ) buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, ir nuo išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo dienos nepraėjo 2 metai;6 ) yra atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar pripažintas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 2 metai.
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) yra nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 5 metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, arba 8 metus nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, kai asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą;2 ) yra nuteistas už nesunkų, apysunkį ar neatsargų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba teisingumui – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 4 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;3 ) yra nuteistas už kitą, negu paminėtas, tyčinį nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ir ne mažiau kaip 3 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;4 ) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo 2 metai;5 ) buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, ir nuo išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo dienos nepraėjo 2 metai;6 ) yra atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar pripažintas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 2 metai. TEĮ numatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai tais atvejais, kai asmenys buvo nuteisti už nusikaltimų padarymą, siejami su teistumo terminu.
Jeigu teistumo laikas sutrumpinamas arba panaikinamas, taikomas atitinkamai 8, 5, 4 arba 3 metų terminas nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. TEĮ 7 straipsnyje nenumatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytas 2 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo visų nusikalstamų veikų atveju ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. AĮ, ANĮ, NĮ ir TEĮ numatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Dėl Garbės teismų ANĮ 49 straipsnyje ir NĮ 72 straipsnyje inter alia numatyta, kad Antstolių garbės teismas ir Notarų garbės teismas susideda iš septynių visuotiniuose susirinkimuose išrinktų narių, iš kurių: penki nariai renkami iš antstolių arba notarų, o du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Dėl notarų atstovų, kurie yra buvę notarai, drausminės atsakomybės Pagal NĮ drausminė atsakomybė yra taikoma notarui ir kandidatui į notarus (asesoriui). Vadovaujantis NĮ 22 straipsnio 3 dalimi, notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius) ir buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal NĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Nuostatų dėl drausminės atsakomybės taikymo notaro atstovui šiuo metu NĮ nėra. Dėl Atestacijos komisijų ANĮ 39 straipsnyje numatyta, kad antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija, jos komisijos personalinę sudėtį, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.
Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių du, tarp jų ir pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jei, atlikus patikrinimą, dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio kvalifikacijos, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę. NĮ 73 straipsnyje numatyta, kad Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu 4 metams iš penkių notarų. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą iš esmės skiriasi Antstolių atestavimo ir Notarų atestacijos komisijų sudarymo principai, nors jos atlieka vienodas funkcijas. Notarų atestacijos komisija sudaroma tik iš notarų, jos personalinę sudėtį tvirtina Notarų rūmų prezidiumas, tuo tarpu Antstolių atestavimo komisija sudaroma iš antstolių, teisingumo ministerijos ir visuomenės atstovų, jos personalinę sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Antstolių atestavimo komisijos sudarymo tvarka lemia tai, kad Antstolių atestavimo komisijos aptarnavimas yra Teisingumo ministerijos, o ne savivaldos institucijos (kaip yra notariato srityje) funkcija. Šiame kontekste paminėtina, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodyta, jog Notarų atestacijos komisiją sudarant tik iš notarų, gali būti nepakankamai užtikrinamas kvalifikacijos vertinimo proceso skaidrumas ir objektyvumas, ir pateikė rekomendaciją priimti sprendimus dėl kitų institucijų atstovų įtraukimo į notarų atestavimo komisiją tikslingumo.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti nuostata dėl pagrindo antstolio neeilinei atestacijai yra ydinga, nes nesudaro sąlygų tinkamai atriboti drausminės atsakomybės bei atestacijos institutus. Dėl notarų kontrolinio patikrinimo Lietuvos notarų rūmai 2018 m. vykdė slapto pirkėjo programą, kurios metu, Lietuvos notarų rūmų duomenimis, išaiškėjo atvejai, kai notarai parodė polinkį tartis su klientais dėl atlyginimo už notarines paslaugas dalies neteisėto grąžinimo. Tokie atvejai apima situaciją, kai atlyginimo dalis galėtų būti grąžinama grynais pinigais, nesilaikant Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąraše [4] nurodytų įkainių. Praktikoje taip pat galėtų būti atvejų, kai klientas sumokėtų Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą notarui, tačiau dalis jo būtų perduota tarpininkui (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto agentui) arba nekilnojamojo turto vystytojui ar kredito įstaigai (toliau kartu – tarpininkai) arba notaras sumokėtų tarpininkui atlyginimą, arba dovanotų dovanas už įsipareigojimą, kad klientas notarinius veiksmus atliks pas konkretų notarą. Tokiu būdu klientas negautų jokios naudos, būtų iškreiptas jo ekonominis elgesys (nes klientas neturėtų informacijos, kodėl notarinius veiksmus siūloma atlikti pas konkretų notarą), o tarpininkas gautų neteisėtas pajamas.
Notariato įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintinos pagrindinės Notarų rūmų funkcijos, tarp kurių nustatyta, kad rūmai kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų. Tačiau šiuo metu nėra efektyvių teisinių priemonių, leidžiančių fiksuoti galimų pažeidimų atvejus (ypač pasireiškiančius išankstiniais susitarimais su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, kurie nukreipia pas notarą klientus, tuo galimai pažeidžiant laisvo notaro pasirinkimo principą) ir kelti klausimą dėl drausminė atsakomybės taikymo. Dėl notarų įkainių tikrinimo Vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, rengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintuose teisės aktuose nustatytų notarų profesinės veiklos reikalavimų , pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai. Iki 2023 m. spalio 1 d. įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas (toliau – įkainiai) sąrašas buvo tvirtinamas teisingumo ministro. 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujai Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcijai, įkainius ir atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būtų tikslinama Notariato įstatymo 7 straipsnio 2 dalies formuluotė, kad tarnybinės priežiūros apimtyje liktų įkainių taikymo ir atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejų patikrinimai. Dėl seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarkos Notariato įstatymo 271 straipsnyje nustatytas seniūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašas, tačiau teisės aktai nenustato šių veiksmų atlikimo tvarkos. Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, kad seniūnams trūksta metodinių rekomendacijų, kaip atlikti notarinius veiksmus. Teisingumo ministerijos patvirtintos tvarkos notariato srityje seniūnams netaikomos, nes ministerijai nepavesta koordinuoti seniūnų atliekamų notarinių veiksmų. <...>. Todėl įstatymu seniūnams suteikus teisę vykdyti valstybės funkciją – atlikti notarinius veiksmus, neužtikrintas tinkamas jos įgyvendinimas (1.1 poskyris, 18 psl.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad konsulinių pareigūnų notarinių veiksmų atlikimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai (Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 32 straipsnio 3 dalis). Dėl notarų biurų steigimo NĮ 6 straipsnyje, be kita ko, numatytos nuostatos dėl notaro darbo vietos – notaro biuro, nurodant, kad notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami teisingumo ministro įsakymu.
Šiuo metu notaro biuro steigimo procese iš esmės yra dubliuojami patalpų vertinimo veiksmai – iš pradžių Lietuvos notarų rūmų prezidiumas įvertina, ar patalpos atitinka Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui [5] ir pateikia nuomonę Teisingumo ministerijai. Po to teisingumo ministro paskirti asmenys patikrina steigiamo notaro biuro patalpų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Toks biuro steigimo procesas yra neefektyvus, sudarantis nereikalingus, besidubliuojančius administracinius veiksmus. Dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo
(ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 ) 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išduodančioji institucija nedelsdama išduoda Europos paveldėjimo pažymėjimą šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai patvirtintini faktai yra nustatyti pagal paveldėjimui taikytiną teisę arba kitą konkretiems faktams taikomą teisę. Išduodančioji institucija naudoja formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsniu, Europos paveldėjimo pažymėjime pateikiama, be kita ko, tokia informacija, kiek jos reikia tikslui, kuriam išduodamas Europos paveldėjimo pažymėjimas: kiekvienam iš įpėdinių tenkanti palikimo dalis ir, jei taikoma , kiekvienam įpėdiniui priklausančių teisių ir (arba) turto sąrašas (apyrašas). Reglamento (ES) Nr. 650/2012 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos paveldėjimo pažymėjimas sukelia pasekmes visose valstybėse narėse nereikalaujant jokių specialių procedūrų.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registro) tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumente, kurio pagrindu prašoma Registro objektą registruoti Registre, nėra Registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui, daiktinių teisių į jį įgijėjams ar asmenims, susijusiems su juridiniais faktais, identifikuoti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), nagrinėdamas situaciją, kai valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti turtą įpėdinio vardu, nes Vokietijoje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti mirusiajam priklausiusio nekilnojamojo daikto duomenys, 2023 m. kovo 9 d. paskelbtame sprendime byloje Nr. C-354/21 konstatavo, kad Reglamento (ES) Nr. 650/2012
2 dalies l punktas, 68 straipsnio l dalis ir 69 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinami taip, kad jos nedraudžia valstybės narės teisės aktų, numatančių, kad paraiška įregistruoti nekilnojamąjį turtą tos valstybės narės žemės registre gali būti atmesta, jei vienintelis dokumentas, pagrindžiantis tą prašymą, yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuris nenustato to nekilnojamojo turto. Tačiau praktikoje įpėdiniai ir toliau susiduria su problemomis, nes kai kurių užsienio valstybių teismai ar notarai atsisako nurodyti nekilnojamuosius daiktus identifikuojančius duomenis. Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, notarai išduoda paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Pagal Notariato įstatymo 44 straipsnį, notarinių liudijimų formas ir jų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Notariato įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Dėl antstolio (antstolių) kontoros skyriaus ANĮ 19 straipsnyje numatyta, kad teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius. Dėl teismo ekspertų sąrašo TEĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų sąrašas sudaromas ir tvarkomas teisingumo ministro nustatyta tvarka, o 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į teismo ekspertų sąrašą, skelbiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, administraciniai sprendimai dėl licencijų priimami Licencijų informacinėje sistemoje. Pagal Licencijų informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, Licencijų informacinėje sistemoje įvedami, tikslinami ir tvirtinami duomenys apie licencijas (17.1.1.2 papunktis); tvarkomi licencijų turėtojų sąrašai, atliekama jų paieška ir peržiūra (17.1.1.3 papunktis). Dėl redakcinių pakeitimų AĮ 13 straipsnio 2 dalyje, TEĮ 5 straipsnio 2 dalyje naudojama formuluotė „ Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“.
AĮ 44 straipsnio 1 punkte, 56 straipsnio 6 dalyje ir 60 straipsnio 3 dalyje, TEĮ 5 straipsnio 4, 12 dalyse, 9 straipsnio 9 dalyje naudojama formuluotė „registrų, valstybės informacinių sistemų“. ANĮ 45 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „Lietuvos Respublikos antstoliai “. ANĮ 5 straipsnio 2 dalyje,
straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 66 straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės:
„valstybės registrų ir informacinių sistemų“, „valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų” „registrų bei informacinių sistemų“, „valstybės registrų ir informacinių sistemų“, „registrams ir valstybės informacinėms sistemoms“. 4
. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl nepriekaištingos reputacijos Pažymėtina, kad advokatai ir teismo ekspertai prisideda prie teisingumo vykdymo sistemos efektyvumo inter alia dalyvaudami teisminiuose procesuose, notarai ir antstoliai yra valstybės įgaliotieji asmenys, vykdantys viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, dėl šio veiklos pobūdžio jiems turi būti keliami aukšti veiklos, profesionalumo ir elgesio standartai, be kita ko, ir griežti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. KT nutarime nurodyta, jog inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo vertinto teisinio reguliavimo nuostatos tiek, kiek jose įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą.
KT nutarime pažymėta, kad gali būti nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti tam tiktų pareigų, tačiau nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, inter alia turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūloma patikslinti AĮ 8 straipsnį, ANĮ 5 straipsnio 1 dalį, NĮ 3 straipsnio 3 dalį ir TEĮ 7 straipsnį bei numatyti griežtesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tais atvejais, kai asmuo padarė nusikaltimus ir buvo nuteistas (diferencijuojant pagal nusikaltimų sunkumą), o tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatyti skirtingus terminus, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir nusikaltimų sunkumą. Kartu tikslinga suvienodinti nuostatas dėl asmenų, padariusių baudžiamuosius nusižengimus, numatant tyčinius baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai .
Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, būtų nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu:1 ) padarė labai sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 12 metų ; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų ;2 ) padarė sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 10 metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 4 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 8 metai ;3 ) padarė apysunkį nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 8 metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 6 metai ;4 ) padarė nesunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai; b ) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 2 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai s, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;5 ) padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir : a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 1 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai s, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 2 metai.
Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, būtų nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu:1 ) padarė labai sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 12 metų ; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų ;2 ) padarė sunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 10 metų; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 4 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 8 metai ;3 ) padarė apysunkį nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 8 metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 6 metai ;4 ) padarė nesunkų nusikaltimą ir: a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai; b ) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 2 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai s, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;5 ) padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir : a ) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai; b ) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais , bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 1 metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai s, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo 2 metai. Atitinkamai AĮ 7 straipsnio 6 punktas patikslintas numatant, kad asmenys, padarę nusikaltimus, taip pat asmenys, padarę tyčinius baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai neturi teisės vietoj advokatų kvalifikacinio egzamino laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Taip pat siūloma papildyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus papildomu pagrindu: jeigu asmuo buvo atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytos nepriekaištingos reputacijos formuluotę dėl piktnaudžiavimo tam tikromis medžiagomis, atitinkamai Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingo reputacijos, jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais. Pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje toks nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, susijęs su tam tikrų medžiagų vartojimu, yra taikomas nuosekliai (pavyzdžiui, teisėjams, prokurorams, mediatoriams, patentiniams patikėtiniams, valstybės kontrolės darbuotojams ir t.t.). Siekiant užtikrinti aukštus veiklos, profesionalumo ir elgesio standartus advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, notarams ir teismo ekspertams bei asmenims, norintiems užsiimti šiomis veiklomis, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai asmuo padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į nurodytus siūlomus pakeitimus, atitinkamai nuosekliai patikslinamas terminas, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla (3 metai nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos), TEĮ projekte patikslinama, kad asmuo, kuris buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes neatitiko teismo ekspertui taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos 3 metus nuo išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo dienos. Klausimas dėl notaro nepriekaištingos reputacijos gali iškilti ir vykdant Notarų rūmų funkcijas, pavyzdžiui, nagrinėjant notaro drausminę bylą, vykdant notaro atestaciją, todėl NĮ projektu siūloma papildyti Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalį numatant, kad teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, keliamus notarams, turi ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Notarų rūmai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas, AĮ 7 straipsnyje ir NĮ 3 straipsnyje redakciniu aspektu patikslintos nuostatos dėl teisinio išlavinimo. TEĮ 9 ir 15 straipsniuose atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Dėl Garbės teismų Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą į Antstolių ir Notarų garbės teismus įtraukiami visuomenės atstovai, tačiau dėl jų atrinkimo būdo, praktikoje šių nuostatų įgyvendinimas yra apsunkintas: pagal dabartinį reguliavimą, teisingumo ministras turi pasiūlyti 6 visuomenės atstovus – kandidatus į Antstolių garbės teismo narius ir 6 visuomenės atstovus – kandidatus į Notarų garbės teismo narius, taigi viso 12 nepriekaištingos reputacijos, aukštąjį universitetinį išsilavinimą (notarų atveju taikomi netgi aukštesni išsilavinimo reikalavimai – turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) turinčius asmenis, iš kurių išrenkami tik 4. Atsižvelgiant į tai, siūloma suvienodinti Garbės teismų sudarymo principus, numatant, kad Notarų garbės teismai susideda iš 7, o Antstolių garbės teismas – iš 5 visuotiniame profesijos atstovų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:1 ) šeši renkami iš notarų arba keturi – iš antstolių;2 ) vienas narys renkamas iš dviejų teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pažymėtina, kad antstolių savivaldos institucijose numatomas mažesnis narių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad veikiančių antstolių (108 antstoliai) yra kelis kartus mažiau negu notarų (virš 200). Renkamas profesijos atstovas turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų turi būti teisės mokslo krypties socialinių mokslų daktaras, kitas – turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų arba vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai taip pat turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Numatoma, kad Antstolių ir Notarų garbės teismų personalines sudėtis tvirtina profesijų savivaldos institucijos, atitinkamai – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas ar Notarų rūmų prezidiumas. Siekiant užtikrinti informacijos, susijusios su antstolio ar notaro profesine veikla, konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą, numatoma, kad visi Garbės teismų nariai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus. Paaiškėjus, kad Garbės teismo narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka atitinkamuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis pašalinamas iš Garbės teismo. Atsisakymas reikalavimo teikti į Garbės teismus 12 kandidatų – visuomenės atstovų (iš kurių buvo išrenkami tik 4) žymiai palengvins Garbės teismų sudarymo procesą. Dėl notarų atstovų, kurie yra buvę notarai, drausminės atsakomybės S iekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, NĮ projektu siūloma tikslinti NĮ 101 , 103 ir 104 straipsnių nuostatas, nustatant analogišką reguliavimą, taikomą kandidatams į notarus (asesoriams) . Dėl Atestacijos komisijų Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktas pastabas dėl Notarų atestacijos komisijos sudarymo, numatomais pakeitimas siūloma į Notarų atestacijos komisiją įtraukti visuomenės atstovą. Taip pat siūloma horizontaliai suvienodinti Antstolių atestavimo ir Notarų atestacijos komisijų sudarymo principus, kas užtikrins teisinio reguliavimo nuoseklumą. NĮ ir ANĮ projektais siūloma nustatyti, kad Atestacijos komisijos sudaromos iš profesijos atstovų ir vieno visuomenės atstovo. Profesijos atstovus – šešis notarus arba keturis antstolius skiria atitinkamai Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą – skiria teisingumo ministras.
Teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas – turi būti teisės mokslų krypties socialinių mokslų daktaras, atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Antstoliams, skiriamiems į Antstolių atestavimo komisiją, nustatyti analogiški reikalavimai, kaip ir notarams, skiriamiems į Notarų atestacijos komisiją – į Antstolių atestavimo komisiją gali būti skiriami antstoliai, kurie antstolio profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip 5 metus ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Taip pat siekiant objektyvumo tiek Antstolių atestavimo, tiek Notarų atestacijos komisijų nariams nustatytas kadencijų ribojimas – komisijos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlomais pakeitimais, suvienodinant su Notariato įstatymu, taip pat numatoma, kad Antstolių atestavimo komisijos personalinę sudėtį tvirtins ir komisijos pirmininką skirs Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių atestavimo komisijos nariais negali būti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo ar Antstolių garbės teismo nariai, antstolio eilinė atestacija vykdoma kas 5 metai. Pakeista Antstolių atestavimo komisijos sudarymo tvarka leis pavesti šios komisijos aptarnavimą savivaldos institucijai – Lietuvos antstolių rūmams. Kaip ir Garbės teismų atveju, siekiant užtikrinti informacijos, susijusios su antstolio ar notaro profesine veikla, konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą, numatoma, kad visi Antstolių atestavimo ir Notarų atestacijos komisijos nariai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus.
Paaiškėjus, kad minėtų komisijų narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka atitinkamuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų , jis pašalinamas iš Antstolių atestavimo ar Notarų atestacijos komisijos. Taip pat patikslinami atvejai, kai antstoliui gali būti inicijuojama neeilinė atestacija, numatant, kad a ntstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jeigu dėl pasikartojančių netinkamo imperatyviųjų procesinės teisės normų taikymo iš nustatytų faktų ar aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir jo gebėjimo taikyti profesines žinias antstolio veikloje. Įtvirtinama, kad sprendimas inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi būti motyvuotas, o Antstolių atestavimo komisijos išvada gali būti skundžiama teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl notarų kontrolinio patikrinimo NĮ projektu siūloma įteisinti notarų kontrolinį patikrinimą, tokiu būdu padidinti notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidimų prevencijos efektyvumą tais atvejais, kai galimų pažeidimų patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti yra itin sudėtinga. Kontrolinio patikrinimo pagrindu gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai:1 ) išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą;2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;3 ) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų.
Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo siūloma priimti Notarų rūmų prezidiumo nutarimu. Jeigu būtų gaunama informacija apie Notarų rūmų prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, tai dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant. Kartu siūloma įtvirtinti, kad informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims tol, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija iš karto po kontrolinio patikrinimo atlikimo būtų teikiama tikrintam notarui ar notaro atstovui. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad vykdant kontrolinį patikrinimą galės būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Kontrolinį patikrinimą vykdančiam asmeniui bus draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams. Kontrolinio patikrinimo metu nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris sprendžia dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui. Kontrolinio patikrinimo atlikimo tvarką nustatys teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
Dėl notarų įkainių tikrinimo NĮ 7 straipsnio 2 dalyje patikslinama formuluotė dėl tarnybinės priežiūros apimties, nustatant, kad tarybinės priežiūros metu taip pat yra kontroliuojama, kaip laikomasi Vyriausybės patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo bei atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo tvarką . Siūlomas reguliavimas užtikrins, kad bus laikomasi Vyriausybės nustatytų notarų įkainių ir atleidimo nuo jų mokėjimo taisyklių. Dėl seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarkos Siekiant nustatyti seniūnams vienodus notarinių veiksmų atlikimo reikalavimus ir užtikrinti, kad seniūnams suteikta notarinių veiksmų atlikimo funkcija bus įgyvendinama tinkamai, NĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai patvirtins seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką. Dėl notarų biuro steigimo Įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101 , 103 , 104 , 19, 20, 22, 221 , 24, 271 , 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 28² straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 10² straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIV-1714 Lietuvos notarų rūmams buvo suteiktos naujos funkcijos notarų atstovavimo, teritorijų turto paveldėjimo atvejams nustatymo ir kt. srityse. Toks teisinio reguliavimo pakeitimas grindžiamas tuo, kad kontroliuojamos profesijos statusas suponuoja atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, numatomais pakeitimais siūloma notarų biurų steigimo įforminimą perduoti Notarų rūmų prezidiumui.
Notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl biuro steigimo galės būti skundžiamai teisingumo ministrui. Tokiu būdu bus supaprastintas biuro steigimo procesas, sutrumpės biuro steigimo trukmė, padidės procesų veiksmingumas, bus nustatytas nuoseklus, nereikalingų procesų nedubliuojantis teisinis reguliavimas. Dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo NĮ projektu siūloma suteikti teisę notarams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus ir nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimus tais atvejais, kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti turtą identifikuojantys duomenys, būtini įpėdinio turtinei teisei į Lietuvos Respublikoje esantį turtą įregistruoti valstybės registruose. Tokie paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimai būtų naudojami tik kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu. Vadovaujantis Notariato įstatymo 44 straipsniu, notarinių liudijimų formas ir jų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministro patvirtintose paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimų formose bus detalizuojamas šių dokumentų turinys, be kita ko, bus numatyta, kad turės būti nurodyti visi paveldėto turto registracijai valstybės registruose būtini duomenys (analogiškai kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiose paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimų formose). Siekiant teisinio aiškumo, Notariato įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimas nepakeičia Reglamento Nr. 650/2012 71 straipsnyje nustatyto Europos paveldėjimo pažymėjimo ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo.
Siūlomu reguliavimu bus išspręstos praktikoje įpėdiniams kylančios probleminės situacijos, kai valstybės registruose įpėdinių turtinės teisės negali būti užregistruotos, nes registro tvarkytojui pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra visų turtui ir turtinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti būtinų duomenų. Dėl antstolio (antstolių) kontoros ir antstolio (antstolių) kontoros skyriaus Atliekami redakciniai ANĮ pakeitimai, atsisakant ANĮ 19 straipsnio ir nuostatas dėl antstolio (antstolių) kontoros skyriaus perkeliant į ANĮ 18 straipsnį. Taip pat patikslinama, kad teisingumo ministras tvirtina antstolio (antstolių) kontoros (kontoros skyriaus) įkūrimo tvarką, reikalavimus antstolio (antstolių) kontorai (kontoros skyriui) ir antstolio darbo laikui. Dėl teismo ekspertų sąrašo Atsižvelgiant į tai, kad įrašymas į teismo ekspertų sąrašą laikytina licencija Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į teismo ekspertų sąrašą, perduodami Licencijų informacinei sistemai. Šioje sistemoje viešai skelbiamas teismo ekspertų sąrašas, TEĮ nurodyti teismo ekspertų duomenys, sistemos naudotojams taip pat sudarytos galimybės vykdyti teismo ekspertų paiešką pagal teismo eksperto vardą ir pavardę, teisingumo ministro įsakymo dėl teismo eksperto įrašymo į teismo ekspertų sąrašą numerį, teismo ekspertizės rūšis [6] . Praktikoje Teisingumo ministerija dubliuoja duomenų apie teismo ekspertą tvarkymą teismo ekspertų sąraše: vykdydama TEĮ nuostatas, tvarko teismo ekspertų sąrašą ne informacinės sistemos pagalba, o rankiniu būdu ir jį skelbia Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, po to, vykdydama Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tuos pačius duomenis įrašo Licencijų informacinėje sistemoje.
Siekiant atsisakyti perteklinio darbo, mažinti laiko kaštus ir klaidų tikimybę, palengvinti ekspertinių tyrimų užsakovams teismo ekspertų paiešką, siūloma patikslinti TEĮ nuostatas, nustatant, kad teismo ekspertų sąrašas tvarkomas Licencijų informacinėje sistemoje ir šioje sistemoje skelbiami duomenys apie teismo ekspertus. Dėl redakcinių pakeitimų AĮ 13 straipsnio 2 dalyje, TEĮ 5 straipsnio 2 dalyje, ANĮ 45 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti žodžius „ Lietuvos Respublikos“ nurodant pareigų pavadinimą. Siūloma patikslinti AĮ 44 straipsnio 1 punktą, 56 straipsnio 6 dalį ir 60 straipsnio 3 dalį, TEĮ 5 straipsnio 4 ir 12 dalis, 9 straipsnio 9 dalį bei ANĮ 5 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 251 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, NĮ 3 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 66 straipsnio 2 dalyje išbraukiant žodį „registrų“ (ANĮ 22 straipsnio 1 dalyje bei NĮ 34 straipsnio 2 dalyje taip pat ir žodį „kadastrų“) bei numatant, kad informacinės sistemos suprantamos taip, kaip jos nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Pateiktuose Įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai užtikrins aukštus veiklos, profesionalumo ir elgesio standartus advokatams, antstoliams, notarams ir teismo ekspertams, suvienodins Garbės teismų bei Antstolių atestavimo ir Notarų atestacijos komisijų sudarymo principus, užtikrins, kad Garbės teismuose bei Antstolių atestavimo ir Notarų atestacijos komisijose dalyvautų visuomenės atstovai. Priėmus NĮ projekto siūlomus pakeitimus, būtų pašalinti Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuoti seniūnų notarinių veiksmų atlikimo teisinio reguliavimo trūkumai: būtų nustatytas teisinis pagrindas teisingumo ir vidaus reikalų ministrams patvirtinti seniūnų atliekamų notarinių veiksmų atlikimo taisykles. Taip pat būtų išspręstos praktikoje įpėdiniams kylančios probleminės situacijos, kai valstybės registruose įpėdinių turtinės teisės negali būti užregistruotos, nes registro tvarkytojui pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra visų turtui ir turtinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti būtinų duomenų. Kitos Įstatymų projektų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (2.30Mr-43)6V-424, savo iniciatyva įvertino ANĮ ir NĮ projektus ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3, 12 ir 22 punktais, pasiūlė atlikti siūlomo reglamentavimo poveikio konkurencijai vertinimą.
Nors šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas klausimas, ar notarų veiksmai laikytini ūkine veikla, tačiau, siekiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir laikantis atsakingo valdymo principo, poveikio konkurencijai vertinimas buvo atliktas, kurio rezultatus pateikiame žemiau. 1 . Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas (toliau – įkainiai) tikrinimo Vertinant NĮ projekto pakeitimus, kuriais tikslinamos nuostatos dėl tarnybinės priežiūros atlikimo ir nustatoma teisė Lietuvos notarų rūmams tikrinti įkainių taikymą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įgyvendinant Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktas rekomendacijas [7] , Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. įvykdė notarų įkainių reformą. Remdamasi Vyriausybės strateginės analizės centro (toliau - STRATA) atliktu tyrimu dėl įkainių apskaičiavimo metodikos, Vyriausybė patvirtino Notarų įkainių nustatymo metodiką [8] ir nustatė fiksuotus (procentinius arba skaičiais išreikštais) įkainius [9] , panaikino galimybę taikyti skirtingo dydžio įkainius skirtingiems asmenims už analogiškas notaro paslaugas arba taikyti kitokius įkainius, nei yra nustatyta Vyriausybės nutarime, taigi iš esmės panaikino galimybę notarams konkuruoti kainomis [10] . Taip pat buvo įtvirtintas galutinis atleidimų nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašas ir panaikinta galimybė notarui pačiam spręsti dėl atleidimo nuo atlyginimo mokėjimo.
Įsigaliojęs naujas įkainių teisinis reguliavimas sąlygoja, kad tarnybinę priežiūrą atliekančio subjekto (Teisingumo ministerijos ar Lietuvos notarų rūmų) funkcijos ir ribos įkainių patikrinimo procese pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra aiškiai apibrėžtos – gali būti vertinama tik tai, ar yra laikomasi Vyriausybės nustatytų notarų įkainių ir atleidimo nuo jų mokėjimo taisyklių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) savo dokumentuose nurodo, jog teisės aktuose įtvirtinus tam tikrų profesijų savireguliacijos režimus kyla rizika, kad profesinės asociacijos gali priimti įvairius sprendimus, kurie riboja konkurenciją, tokius kaip galimybės taikyti nuolaidas ribojimas arba numatyti itin aukštus reikalavimus, dėl kurių gali būti trukdoma į rinką patekti naujiems dalyviams [11] . Kadangi pagal galiojantį reguliavimą kitokio, nei Vyriausybės nutarime nustatyto įkainio taikymas būtų laikoma teisės akto pažeidimu, nėra rizikos, jog dėl siūlomo teisinio reglamentavimo savivaldos asociacija galėtų priimti konkurenciją ribojančius sprendimus, tokius kaip galimybės taikyti nuolaidas ribojimas, arba rinkti informaciją apie taikomus įkainius. Šiame kontekste pastebėtina, kad teisingumo ministras tvirtina tarnybinės priežiūros atlikimo tvarką, kurioje, be kita ko, nustatoma patikrinimų apimtis, sprendimo atlikti neeilinius patikrinimus priėmimo kriterijai, patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimo kontrolės mechanizmas, todėl tarnybinę priežiūrą atliekančio subjekto veiksmų diskrecija yra apribota.
Taigi, siūlomas reguliavimas dėl įkainių patikrinimo negali daryti tiesioginio ar netiesioginio poveikio notarų galimybei konkuruoti (nes galimybė konkuruoti įkainiais yra apribota Vyriausybės nutarimu ir notarai privalo griežtai vadovautis nustatytu reglamentavimu taikydami valstybės nustatytus įkainius) ar asmenims būti paskirtais notarais (galimybės įeiti į rinką) (nes siūlomos nuostatos nesusijusios su galimybe įeiti į rinką), todėl poveikis konkurencijai nenustatytas . 2 . Dėl kontrolinio patikrinimo Imperatyvus Lietuvos notarų rūmų uždavinys yra koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą (Notariato įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o funkcija – kontroliuoti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą ir laikosi profesinės etikos reikalavimų (Notariato įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tinkamam šio uždavinio bei funkcijos įgyvendinimui Lietuvos notarų rūmai turi turėti tam tikrų teisėtų (ir įvairių pagal savo turinį ir formą) kontrolės priemonių sistemą. Viena iš tokių galimų priemonių – kontrolinis patikrinimas. Siūlomu reguliavimu siekiama, kad būtų pasiekti minėti teisės aktų pažeidimų prevencijos tikslai ir kad nebūtų apsimestinių sandorių, neteisėtų susitarimų su trečiaisiais asmenimis bei garantuoti silpnesnės sandorio šalies interesų apsaugą.
Siūlomi kontrolės priemonės taikymo pagrindai ir tvarka atitinka proporcingumo principą, nes pagal NĮ projektą tik gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti yra itin sudėtinga, gali būti atliekamas kontrolinis patikrinimas. Sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo priims kolegialus organas – Notarų rūmų prezidiumas. Notarų savivalda yra tinkamas subjektas vykdyti kontrolinius patikrinimus, nes Lietuvos notarų rūmai yra notarų profesinę savivaldą įgyvendinanti įstatymo pagrindu įsteigta sui generis asociacija, kuri vykdo dvejopas – ne tik privataus, bet ir viešojo pobūdžio funkcijas. Jie įgyvendina viešojo administravimo įgaliojimus, turi įstatymuose apibrėžtų specialių jų veiklos tikslų, vykdo specializuotas (valstybės deleguotas) funkcijas ir pan. Taigi, Lietuvos notarų rūmams asociacijų laisvės principas nėra taikytinas ta pačia apimtimi kaip kitoms asociacijoms, o pavestų viešųjų funkcijų vykdymas lemia tam tikrus šių asociacijų veiklos organizavimo ypatumus. Atsižvelgiant į tai, būtina ir tikslinga vertinti tokius profesinei savivaldai būdingus teisinio statuso elementus. Valstybei tam tikra apimtimi kontroliuojant profesinės savivaldos asociacijas, valstybės institucijos turi palyginti plačius įgaliojimus vykdyti profesinės veiklos reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip paprastai), bet tam tikra apimtimi ir per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. EBPO rekomenduoja, kad tais atvejais, kai profesinėms asociacijoms patikimas tam tikrų sprendimų priėmimas, institucijos turėtų išlaikyti priežiūros galias, siekiant išvengti asociacijų sprendimų, kurie riboja konkurenciją, priėmimo [12] . Įvertinus minėtą EBPO rekomendaciją, NĮ projektu siūloma nustatyti baigtinį nesąžiningos profesinės veiklos veiksmų, kurių pagrindu gali būti atliekami kontroliniai patikrinimai, sąrašą. Taip pat siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai kontrolinio patikrinimo metu yra fiksuojami galimi nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kontrolinio patikrinimo medžiaga yra perduodama teisingumo ministrui, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo ar neeilinės atestacijos vykdymo. Toks siūlomas teisinis reguliavimas neigiamo poveikio konkurencijai nesudarys. 3 . Dėl Garbės teismų ir Atestacijos komisijų NĮ ir ANĮ projektais siūlomas reguliavimas dėl Garbės teismų ir Atestacijos komisijų sudarymo, vertintinas šiais trimis aspektais: 1) kas tvirtina personalinę sudėtį ir kas dalyvauja Garbės teismų ir atestavimo komisijų sudarymo procese; 2) kas turi teisę pašalinti narį dėl konfidencialumo reikalavimų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimo ir 3) koks yra visuomenės atstovų ir savivaldos narių kiekybinis santykis.
Vertinant pirmąjį aspektą, pažymėtina, kad personalinės Garbės teismų ar Atestacijos komisijų sudėčių tvirtinimas yra formalus kitų subjektų, kurie turi teisę skirti atstovus (teisingumo ministro, savivaldos narių visuotiniai susirinkimai), sprendimo įforminimas. Atsižvelgiant į tai, jokio poveikio konkurencijai sudėties įforminimas neturi. Pagal NĮ ir ANĮ projektais siūlomą reguliavimą Garbės teismų ir Atestavimo komisijų sudarymo procese lieka dalyvauti valstybės atstovas – teisingumo ministras. Analogiški etikos priežiūros organų sudarymo principai yra ir advokatų garbės teismo, patentinių patikėtinių etikos komisijos narių skyrime dalyvauja teisingumo ministras, nemokumo administratorių – teisingumo ir finansų ministrai, odontologų – sveikatos apsaugos ministras. Tuo tarpu auditoriai ir architektai visuotinio narių susirinkimų metu skiria visus etikos priežiūros organų narius [13] . Dėl savivaldos prezidiumui suteiktos teisės pašalinti Garbės teismo narius, kurie nesilaikė konfidencialumo reikalavimų ar neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir kokią informaciją Garbės teismo narys privalo laikyti paslaptyje yra įtvirtinta Notariato ar Antstolių įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, savivaldų prezidiumai negali daryti įtakosi pagrindų, lemiančių teisės eiti Garbės teismo nario pareigas netekimą, o turėtų tik pareigą formaliai įforminti pašalinimo iš Garbės teismų faktą, jeigu paaiškėtų, kad toks narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka įstatymų nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Dėl visuomenės atstovų skaičiaus sumažinimo nuo 2 iki 1, visų pirma, pastebėtina, kad Garbės teismų ar Atestacijos komisijų sudarymo tvarka, kai į šių organų sudėtį įeina tik atitinkamos profesijos atstovai, yra įprasta praktika (pvz., advokatų, auditorių bei architektų, kurie yra ūkio subjektai, garbės teismai sudaromi tik iš šių profesijų atstovų). Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus12 , kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia , <...> vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebūtų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik būtų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų būti konstituciškai nepateisinamas.
Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Kartu manytina, kad, siekiant užtikrinti drausmės bylų nagrinėjimo ar kvalifikacijos vertinimo proceso skaidrumą ir objektyvumą, pakanka į Garbės teismus ar Atestavimo komisijas skirti po vieną visuomenės atstovą, juolab, kad Garbės teismų ir Atestacijos komisijų sprendimų peržiūrą atlieka teismai. Pagal siūlomą reguliavimą taip pat negali kilti grėsmė, kad savivaldos institucijos gali numatyti itin aukštus reikalavimus, dėl kurių gali būti trukdoma į rinką patekti naujiems dalyviams, nes atestavimo taisykles ir garbės teismų nuostatus tvirtina ne savivaldos, o teisingumo ministras ir reguliavimas šiuo aspektu nėra keičiamas.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad siūlomas reguliavimas nedaro tiesioginio ar netiesioginio poveikio asmenims būti paskirtais notarais (galimybės įeiti į rinką) ar notarų galimybei konkuruoti [14] , poveikis konkurencijai nenustatytas . 4 . Dėl biurų steigimo Notaro biuro steigimo įforminimas iš esmės yra formalus veiksmas, nes reikalavimai, keliami notarų biurams yra tvirtinami ministro įsakymu ir priimant sprendimą dėl biuro įsteigimo ar buveinės keitimo yra įvertinama, ar konkrečios patalpos atitinka ministro įsakymu patvirtintiems reikalavimams.
Lietuvos notarų rūmai negalės patys nustatyti kitokių (pvz., aukštesnių) reikalavimų, dėl kurių notarai negalėtų įsteigti ar pakeisti biuro buveinės ir dėl to būtų trukdoma į rinką patekti naujiems dalyviams. Taip pat NĮ projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl biuro steigimo galės būti skundžiamai teisingumo ministrui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus, kad teisingumo ministras išlaikys sprendimų priežiūros galias, siūlomas teisinis reguliavimas nesudarys neigiamo poveikio konkurencijai. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, NĮ projektu siūlomas reguliavimas užtikrins Vyriausybės nustatytų notarų įkainių ir atleidimo nuo jų mokėjimo taisyklių taikymo kontrolę (pagal tarnybinės priežiūros taisykles, kiekvieno notaro veikla yra periodiškai tikrinama kas 5 metus, be to, esant teisės aktų nustatytiems pagrindams, gali būti atliekamas ir neeilinis notaro veiklos patikrinimas), kas gali turėti netiesioginės įtakos ir korupcijos prevencijai. Taip pat slapto patikrinimo įteisinimas gali turėti netiesioginę įtaką ir finansinio skaidrumo, teisės aktus atitinkančios finansinės apskaitos užtikrinimui , nes kontroliniai patikrinimai padėtų užtikrinti, kad notarų klientai nepatirtų žalos dėl netinkamo įkainių taikymo, leistų išaiškinti neteisėtai besielgiančius notarus ir tokiomis jų paslaugomis besinaudojančius asmenis. 7 . Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymų projektus reikės pakeisti:1 ) Antstolių atestavimo komisijos nuostatus, patvirtinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 „Dėl Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų, Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, Antstolių atestavimo komisijos nuostatų ir Antstolių atestavimo taisyklių patvirtinimo“;2 ) Notarų atestavimo komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
1R-226 „Dėl Notarų atestavimo nuostatų patvirtinimo“. 3 ) Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo sudarymo ir tvarkymo aprašo patvirtinimo ”;4 ) Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 „Dėl Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui“;5 ) Reikalavimus antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“;6 ) Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“;7 ) Notarų garbės teismo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“;8 ) Tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles bei Tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.
1R-64 „Dėl Tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių ir Tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų patvirtinimo“;9 ) Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 „Dėl Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatų patvirtinimo“;10 ) Kandidatų į notarus (asesorių) viešo konkurso nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl Kandidatų į notarus (asesorių) viešo konkurso nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus teisingumo ir vidaus reikalų ministrai turės patvirtinti seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką. Teisingumo ministras , suderinęs su Lietuvos notarų rūmais, turės patvirtinti kontrolinio patikrinimo atlikimo tvarką. Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami ir kiti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „notaras“, „advokatas“, „antstolis“, „ advokato padėjėjas“, „teismo ekspertas“, „seniūnas“, „ nepriekaištinga reputacija“, „notarų kontrolinis patikrinimas“, „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo byla“, „Europos paveldėjimo pažymėjimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Dėl AĮ projektu, ANĮ projektu ir NĮ projektu siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių darbo tvarka buvo konsultuotasi su Lietuvos advokatūra, Lietuvos antstolių rūmais ir Lietuvos notarų rūmais. Dėl ANĮ ir NĮ projektų buvo gautos Konkurencijos tarybos pastabos, pagal kurias buvo koreguojamas NĮ projektas. Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms ir nuomonėms gauti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos notarų rūmams, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, Valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei teismų administracijai ir visuomenei paskelbus juos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. [1] nustačius seniūnų atliekamų notarinių veiksmų poreikį inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimai, įtvirtinantys kvalifikacinius reikalavimus seniūnams atlikti jiems pavestus notarinius veiksmus bei nustatantys vienodus seniūnų notarinių veiksmų atlikimo reikalavimus (tokio poreikio nenustačius – inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais būtų atsisakyta atitinkamos seniūnų funkcijos). [2] Europos paveldėjimo pažymėjimas, nurodytas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. [3] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. [4] Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašo patvirtinimo“ [5] Reikalavimai, keliami notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 „Dėl Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui patvirtinimo” [6] http://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch?filter=%7B%22types%22%3A%5B%22790%22%5D%7D [7] 3.2. rekomendaciją – nustatyti notaro atlyginimo įkainių apskaičiavimo metodiką, kurioje būtų įtvirtintas Notariato įstatyme įtvirtintų kriterijų taikymas ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo būdai ir pagal nustatytą metodiką perskaičiuoti notaro atlyginimo įkainius; [8] Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.
59
“Dėl Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo
metodikos patvirtinimo“. [9] Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašo patvirtinimo“ [10] Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021 m. spalio 25 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl teisės aktų, reglamentuojančių notarų paslaugų įkainių nustatymą konstatavo, kad toks reglamentavimas, kai sudaromos sąlygos notarui taikyti skirtingo dydžio įkainius skirtingiems asmenims už analogiškas suteiktas paslaugas arba notarui suteikiama absoliuti diskrecija spręsti dėl atleidimo nuo atlyginimo mokėjimo dėl fizinio asmens turtinės padėties, laikytina korupcijos rizikos veiksniu. [11] EBPO dokumentai „Konkurencijos vertinimo įrankių rinkinys“, skiltis C1 „Self-regulation and co-regulation“. Prieinama internete adresu:
Competition Assessment Toolkit - OECD . [12] Žr.
EBPO parengtus dokumentus „Konkurencijos vertinimo įrankių rinkinys“, prieinama internete adresu: Competition Assessment Toolkit - OECD . [13] Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 147 straipsnis, Lietuvos auditorių rūmų statuto 60 punktas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 176 straipsnis, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 10 straipsnis. 1) [14] siūlomi pakeitimai nesusiję su išimtinių /specialiųjų teisių suteikimu notarams ar jų skaičiaus fiksavimu ar prekių /paslaugų iš vieno ūkio subjekto ar apibrėžtos ūkio subjektų grupės pirkimo;
2) nenustatoma licencijavimo, leidimų ar kitokių teisių vykdyti notaro veiklą įgijimo tvarka;
3) nėra reguliuojami notarų paskyrimo ar veiklos pabaigos kaštai;
4) pakeitimai nesusiję su notarų įkainiais;
5) nėra nuostatų dėl notarų veiklos kaštų reguliavimo;
6) nenustatomi nepagrįsti reikalavimai notarų paslaugoms ar vykdomoms funkcijoms;
7) nėra nuostatų dėl notarų paslaugų ar vykdomų funkcijų teikimo būdų ar vietų pasirinkimo;
8) siūlomi pakeitimai nesusiję su reklamos ribojimu, reikalavimu ar skatinimu viešai skelbti informaciją apie įkainius, kaštus, notarinių veiksmų apimtis ar konkurencijos taisyklių taikymu;
9) nereguliuojami vartotojų, norinčių pasirinkit ar pakeisti tiekėją, kaštai;
10) nenustatomas /nekeičiamas intelektinės nuosavybės režimas.
,103 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72,
V
IR 521
Įstatymo
3828 Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. V-1075 (2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V-1298 redakcija) patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, socialinių mokslų studijų krypčių grupė ir teisės studijų krypčių grupė yra dvi skirtingos studijų krypčių grupės, todėl tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, detalizuojant, kurios studijų krypčių grupės (socialinių mokslų ar teisės) mokslo daktaro laipsnį turi turėti notaru siekiantis tapti asmuo. Ta pati pastaba taikytina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas 2024 m. balandžio 18 d. priėmė Notariato įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2549, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. rugpjūčio
turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. 3.
papildyti keičiamą įstatymą 72 straipsniu ir nustatyti notarų veiklos kontrolinio patikrinimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtinis nesąžiningos profesinės veiklos veiksmų sąrašas, dėl kurių gali būti atliekamas kontrolinis patikrinimas (išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis; bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų) , o minėto straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „kontrolinio patikrinimo metu nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus , kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarui atsakomybė galėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai atliekant kontrolinį notaro veiklos patikrinimą būtų nustatyti kiti nei nesąžiningos profesinės veiklos pažeidimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pašalinant minėtą neaiškumą. 4. Pagal projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Notarų rūmų prezidiumas. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra aukščiausias juridinio asmens organas. Atitinkamai Notarų rūmų aukščiausias organas yra Notarų rūmų susirinkimas.
Gi pagal projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Notarų rūmų prezidiumas, kuris pagal keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas, galėtų revizuoti aukščiausio Notarų rūmų organo – Notarų rūmų susirinkimo sprendimus ir patvirtinti (nepatvirtinti) jo išrinkto Notarų garbės teismo sudėtį. Siūlomas teisinis reguliavimas, kai žemesnis juridinio asmens organas galėtų peržiūrėti aukščiausio juridinio asmens organo sprendimus kelia abejonių kaip neatitinkantis juridinių asmens organų organizacinės struktūros ir organų hierarchijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 19 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Notarų rūmų prezidiumas tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį nereikėtų atsisakyti. 5. Tikslintinos projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, po žodžių „Šis įstatymas“ įrašant žodžius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal
projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 271 straipsnio 2 dalies nuostatas seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, projekto 21 straipsnio 2 dalyje po žodžių „teisingumo ministras“ įrašytini žodžiai „ir vidaus reikalų ministras“. 7. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį“. Vertinamoji projekto nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti įstatymo taikymo problemų.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir nustatytus naujus reikalavimus notarų nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti nauji reikalavimai notarų nepriekaištingai reputacijai, atsižvelgiant į projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi tiek asmenims, siekiantiems tapti notarais, tiek esamiems notarams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asmenims, siekiantiems tapti notarais ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems visus reikiamus dokumentus bei dalyvaujantiems viešame konkurse eiti notaro pareigas, būtų taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, ar jau būtų taikomi nauji reikalavimai. Be to, projekto 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos (nauji reikalavimai nepriekaištingai reputacijai) būtų „taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ gali būti aiškinama nevienodai dėl jų taikymo notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo. Nėra aišku, ar visi nauji keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai būtų taikomi notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo, ar taikomi tik tuo atveju, jeigu atsiranda šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta aplinkybė, o kitu atveju to straipsnio nuostatos tokiems notarams nėra taikomos.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 21 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl įstatymo taikymo nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurios keičiamo įstatymo nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos būtų taikomos asmenims, dalyvaujantiems notaro paskyrimo procedūrose, prasidėjusiose iki įstatymo įsigaliojimo, o kurios iki įstatymo įsigaliojimo paskirtiems notarams. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
10 3 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72,
IR 521 STRAIPSNIAIS Įstatymo
2 ) Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4, 6, 7, 101 , 103 , 104 , 22, 23, 271 , 28, 281 , 34, 42, 66, 72,73
IR 521
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovie nė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. T eisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Božena Rus, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Audronė Varnagirė, Lietuvos advokatūros Teisės grupės vadovė Sandra Zajančauskaitė, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. V-1075 (2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V-1298 redakcija) patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, socialinių mokslų studijų krypčių grupė ir teisės studijų krypčių grupė yra dvi skirtingos studijų krypčių grupės, todėl tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, detalizuojant, kurios studijų krypčių grupės (socialinių mokslų ar teisės) mokslo daktaro laipsnį turi turėti notaru siekiantis tapti asmuo. Ta pati pastaba taikytina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio
Formuluotė „turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį“ suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokslo krypčių klasifikatoriuje teisė yra priskirta socialiniams mokslams (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. V-93 „Dėl Mokslo krypčių ir Meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
d. priėmė Notariato įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2549, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. rugpjūčio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. Pritarti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalis suderinta su 2024 m. balandžio 18 d. priimtu Notariato įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2549 nuostatomis: „Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų metų profesinės veiklos. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, kai esama abejonių, ar notaras tinkamai laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui , ar Notarų garbės teismui.“
167
straipsniu ir nustatyti notarų veiklos kontrolinio patikrinimo galimybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtinis nesąžiningos profesinės veiklos veiksmų sąrašas, dėl kurių gali būti atliekamas kontrolinis patikrinimas (išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis; bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų) , o minėto straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „kontrolinio patikrinimo metu nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus , kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarui atsakomybė galėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai atliekant kontrolinį notaro veiklos patikrinimą būtų nustatyti kiti nei nesąžiningos profesinės veiklos pažeidimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pašalinant minėtą neaiškumą. Pritarti Projekto 72 straipsnis papildytas 7 dalimi (suderinta darbo tvarka su Lietuvos notarų rūmais): „ Kontrolinio patikrinimo metu nustačius kitus nei šiame straipsnyje numatytus galimus notaro profesinės veiklos pažeidimus, kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Notarų rūmų prezidiumui, kuris, įvertinęs medžiagą, sprendžia ar yra pagrindai notarui inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ar neeilinės atestacijos vykdymą .“
1 4.
Pagal projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio
tvirtina Notarų rūmų prezidiumas. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra aukščiausias juridinio asmens organas. Atitinkamai Notarų rūmų aukščiausias organas yra Notarų rūmų susirinkimas. Gi pagal projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Notarų rūmų prezidiumas, kuris pagal keičiamo įstatymo 70 straipsnio
revizuoti aukščiausio Notarų rūmų organo – Notarų rūmų susirinkimo sprendimus ir patvirtinti (nepatvirtinti) jo išrinkto Notarų garbės teismo sudėtį. Siūlomas teisinis reguliavimas, kai žemesnis juridinio asmens organas galėtų peržiūrėti aukščiausio juridinio asmens organo sprendimus kelia abejonių kaip neatitinkantis juridinių asmens organų organizacinės struktūros ir organų hierarchijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 19 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Notarų rūmų prezidiumas tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį nereikėtų atsisakyti. Pritarti Atsisakyta nuostatos, kad Notarų rūmų prezidiumas tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, po žodžių „Šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“
2 6.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 271 straipsnio 2 dalies nuostatas seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, projekto 21 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„teisingumo ministras“ įrašytini žodžiai „ir vidaus reikalų ministras“. Pritarti
3
nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį“. Vertinamoji projekto nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir nustatytus naujus reikalavimus notarų nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti nauji reikalavimai notarų nepriekaištingai reputacijai, atsižvelgiant į projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi tiek asmenims, siekiantiems tapti notarais, tiek esamiems notarams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asmenims, siekiantiems tapti notarais ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems visus reikiamus dokumentus bei dalyvaujantiems viešame konkurse eiti notaro pareigas, būtų taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, ar jau būtų taikomi nauji reikalavimai.
Be to, projekto
dalių nuostatos (nauji reikalavimai nepriekaištingai reputacijai) būtų
„taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio
įstatymo įsigaliojimo dienos“ gali būti aiškinama nevienodai dėl jų taikymo notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo. Nėra aišku, ar visi nauji keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai būtų taikomi notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo, ar taikomi tik tuo atveju, jeigu atsiranda šio straipsnio 3 ir
notarams nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 21 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl įstatymo taikymo nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurios keičiamo įstatymo nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos būtų taikomos asmenims, dalyvaujantiems notaro paskyrimo procedūrose, prasidėjusiose iki įstatymo įsigaliojimo, o kurios iki įstatymo įsigaliojimo paskirtiems notarams. Pritarti Siūloma patikslinti (suderinta darbo tvarka su Lietuvos notarų rūmais) taip:
Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems notarams, notarų atstovams, kandidatams į notarus (asesoriams), Notarų garbės teismo nariams taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį . 4.
Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas arba buvo atleisti iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu šis įstatymas nustato palankesnį teisinį reguliavimą. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtų viešų konkursų eiti notaro pareigas bei kandidatų į notarus (asesorių) viešų konkursų dalyvių ir (ar) asmenų, laimėjusių šiuos konkursus, nepriekaištinga reputacija vertinama vadovaujantis viešo konkurso paskelbimo metu galiojusiomis Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išskyrus 5 dalyje numatytą išimtį. 5. Jeigu dokumentų dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas ir (ar) kandidatų į notarus (asesorių) viešame konkurse pateikimo metu įsigaliojusios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos numato palankesnį reguliavimą, asmens, teikiančio dokumentus dalyvauti šiuose konkursuose, reputacijos vertinimui taikomos šio įstatymo nuostatos. 6. Po šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtų viešų konkursų eiti notaro pareigas bei kandidatų į notarus (asesorių) viešų konkursų dalyvių ir (ar) asmenų, laimėjusių šiuos konkursus, asmenų, skiriamų notaro atstovu, Notarų atestacijos komisijos ar Notarų garbės teismo nariu reputacija vertinama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 57 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi iki šios komisijos kadencijos pabaigos. 68 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio teismo kadencijos pabaigos. 8. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros 2024-09-30 pasiūlymą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 8,13, 44,56 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-3826 dėl nepriekaištingos reputacijos nuostatos, ši nepriekaištingos reputacijos nuostata po klausymų suderinta ir patikslinta visuose įstatymų paketo projektuose Nr. XIVP-3826-3829. Teikiama svarstomo įstatymo projekto Nr. XIVP-3828 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkto patikslinta redakcija, Pritarti
jis buvo nuteistas už yra padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą , jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nėra praėję treji metai;
b) yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję vieni metai arba yra atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nėra praėję dveji metai ;
1112 Kadangi įstatymo įgyvendinimui reikės parengti nemažai įgyvendinamųjų teisės aktų, įstatymo projekto rengėjų iniciatyva siūlytina nukelti įstatymo įsigaliojimo datą 2025 m. kovo 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė