Projekto lyginamasis variantas Projektas
1
straipsnio pakeitimas Pakeisti 721 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojo pareiginei algai apskaičiuoti taikomas
Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento. Darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą . 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
Projekto XIVP-3825(2) lyginamasis variantas Projektas
1
1 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas
721 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai) įtvirtinama, kad darbuotojui pradėjus eiti aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis už einant žemesnes pareigas turėtą pareiginės algos koeficientą. Remiantis šio straipsnio nuostatomis ir kriterijais yra , kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiginės algos koeficientus pareigybėms, priedus, priemokas ir premijas darbuotojams, vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema, nustato instituto direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigybėms, priedai, priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau - LR MSĮ) visas pareigas užimantiems mokslo darbuotojams numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Akivaizdu, kad aukštesnėms mokslo darbuotojo pareigoms yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai. Pavyzdžiui, į vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti pirmaujantysis tyrėjas, t. y. savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje. LR MSĮ numatyti persidengiantys mokslo institutų darbuotojų pareiginės algos koeficientai. Pavyzdžiui, vadovaujantis LR MSĮ721 straipsnio 2 dalimi vyriausiojo mokslo darbuotojo minimalus pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už maksimalų mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo koeficientą ir yra ženkliai mažesnis už maksimalų vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos koeficientą. Toks teisinis reguliavimas lemia tai, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet mokslo darbuotojas pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo institucijoje gali gauti net mažesnį atlyginimą negu gaudavo užimdamas žemesnes pareigas, nors, vadovaujantis LR MSĮ, kvalifikaciniai reikalavimai asmeniui yra didesni. Manytina, kad tokia situacija iškreipia mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Todėl siekiama teisiniame reguliavime numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą .
Tai padėtų išvengti tokių situacijų , kuomet mokslo darbuotojui, toje pačioje institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes mokslo darbuotojo pareigas, mokamas mažesnis negu žemesnėse mokslo darbuoto pareigose gautas atlyginimas. Pažymėtina, kad 2021 – 2030 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programoje nurodoma, kad būtent kompetentingų tyrėjų trūkumas ir atitinkamas tyrėjų skaičiaus ir tyrėjų kompetencijų augimas ir jų konkurencingumo skatinimas yra pagrindinis aukštojo mokslo iššūkis. Esamo teisinio reguliavimo užprogramuotos aukščiau nurodytos situacijos ypatingai neigiamai veikia tyrėjų motyvaciją, sukuria beviltiškumo ir nesąžiningumo atmosferą mokslo ir studijų institucijose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Esamas teisinis reguliavimas numato mokslo instituto darbuotojų pareigybes ir joms keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. LR MSĮ
mokslo darbuotojų pareigybės mokslo ir studijų institucijose. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo mokslo darbuotojų pareigybes. LR MSĮ
pirmaujantis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ
tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas.
Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. LR MSĮ
4 dalyje numatyta, kad mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. LR MSĮ
tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. LR MSĮ
eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. LR MSĮ
reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų. LR MSĮ72
pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos. Be papildomų pareigų mokslo darbuotojams gali būti mokamas priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų
72
72
koeficientai:
1) instituto direktoriaus – 1,50–2,67;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 1,13–2,15;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1,29–2,32;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 1,13–1,80;
5) mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 1,13–1,37;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 1,07–1,27. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame mokslinių tyrimų institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą . Šis teisinio reguliavimo pakeitimas padės išvengti situacijų, kuomet asmuo, kuriam yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, gali gauti mažesnį atlyginimą už žemesnėse pareigose ir žemesnius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį mokslo darbuotoją, taip išvengiant prieštaravimo protingumo, proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Į statymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: mokslo darbuotojas, pareiginės algos koeficientas;
Papildomų paaiškinimų nėra.
Seimo narė Laima Nagienė
2024-05-28 Nr. XIVP-3825 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)721 straipsnio 4 dalį ir joje, be kita ko, numatyti, kad „darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą“. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo721 straipsnio 2 dalimi, kurioje jau yra nustatyta, kokia tvarka instituto darbuotojams nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientai, t.y. turi būti vadovaujamasi institute nustatyta darbo apmokėjimo sistema, kurioje detalizuojami pareiginės algos dydžio nustatymo kriterijai (turi būti atsižvelgiama į atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygį ir sudėtingumą, atsakomybės lygį, vykdomų projektų ar užsakymų specifiką, pobūdį, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir panašiai). Todėl aukštesnių pareigų užėmimas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, juolab, kad ir pagal keičiamo įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigybių hierarchiją pareiginės algos koeficientai persidengia, t.y. vienai pareigybei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos patenka į kitos pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalą.
Antra, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas tame pačiame institute, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirsti galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose buvęs nustatytas pareiginės algos koeficientas dėl objektyvių aplinkybių būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį žemiausiąjį (pradinį) koeficientą. Trečia, siūloma nuostata savo turiniu nesusijusi su keičiamo įstatymo 721 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl turėtų būti dėstoma arba keičiamo įstatymo 721 straipsnio 2 dalyje arba atskiroje naujoje šio straipsnio dalyje. 2. Nėra aišku, kodėl pasirinktas dalinis ir nenuoseklus įstatyminis reguliavimas, kuriuo siūloma reglamentuoti tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų nustatymą skiriant juos į aukštesnes pareigas, t. y. nėra aišku, kodėl nesiūloma reguliuoti visų valstybinių mokslo ir studijų institucijų (įskaitant ir aukštąsias mokyklas) dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo užėmus aukštesnes pareigas toje pačioje įstaigoje. Mūsų nuomone, tarp šių kategorijų asmenų nėra tokių jų statuso skirtumų, kurie pagrįstų siūlomą skirtingą įstatyminį reglamentavimą.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
2024-12-13 Nr. XIVP-3825(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi, o jei kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas (darbo apmokėjimo sistema nėra nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse), siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)721 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, jį išdėstant, pavyzdžiui, taip:
„Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės
sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato instituto direktorius ir paskelbia viešai instituto interneto svetainėje“. 2. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 721 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys, nurodant kieno kriterijai detalizuojami darbo apmokėjimo sistemoje (matyt, turima omenyje instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžio nustatymo kriterijus). 3. Projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo721 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje, be kita ko, turi būti įtvirtinta, kad „darbuotojui pradėjus eiti aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis už einant žemesnes pareigas tu rėtą pareiginės algos koeficientą“.
Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, apibrėžiantys instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientų nustatymo dydį ir tokie kriterijai turėtų būti taikomi visiems darbuotojams vienodai – tiek tiems darbuotojams, kurie ėjo žemesnes pareigas ir vėliau užėmė aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje, tiek naujiems darbuotojams, priimtiems į tokias pareigas viešo konkurso būdu. Taigi, pareiginės algos koeficiento dydis neturi priklausyti nuo to, ar darbuotojas į aukštesnes pareigas buvo paaukštintas, ar jas užėmė viešo konkurso būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus , asmens profesinį lygį, kvalifikaciją (inter alia 2013 m. liepos 1 d., 2019 m. gegužės 29 d., 2022 m. liepos 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti teikiamos nuostatos, o reikalingus papildomus kriterijus, tokius kaip reikalavimą atsižvelgti į pareigybių hierarchiją (nustatytą keičiamo įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje), įtraukti į keičiamo įstatymo 721 straipsnio 2 dalį (įrašyti prie skliaustuose nurodytų kitų darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojamų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų). Departamento direktorius Dainius Zebleckis I.
Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto
2024-10-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys, Andrius Vyšniauskas; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Agnė Nakčerienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Laima Taparauskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
721 )4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 721 straipsnio 4 dalį ir joje, be kita ko, numatyti, kad „darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą“. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas.
nedera su keičiamo įstatymo72
nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientai, t.y. turi būti vadovaujamasi institute nustatyta darbo apmokėjimo sistema, kurioje detalizuojami pareiginės algos dydžio nustatymo kriterijai (turi būti atsižvelgiama į atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygį ir sudėtingumą, atsakomybės lygį, vykdomų projektų ar užsakymų specifiką, pobūdį, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir panašiai). Todėl aukštesnių pareigų užėmimas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, juolab, kad ir pagal keičiamo įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigybių hierarchiją pareiginės algos koeficientai persidengia, t.y. vienai pareigybei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos patenka į kitos pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalą. Antra, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas tame pačiame institute, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirsti galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose buvęs nustatytas pareiginės algos koeficientas dėl objektyvių aplinkybių būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį žemiausiąjį (pradinį) koeficientą.
Trečia, siūloma nuostata savo turiniu nesusijusi su keičiamo įstatymo 721 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl turėtų būti dėstoma arba keičiamo įstatymo 721 straipsnio 2 dalyje arba atskiroje naujoje šio straipsnio dalyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenuoseklus įstatyminis reguliavimas, kuriuo siūloma reglamentuoti tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų nustatymą skiriant juos į aukštesnes pareigas, t. y. nėra aišku, kodėl nesiūloma reguliuoti visų valstybinių mokslo ir studijų institucijų (įskaitant ir aukštąsias mokyklas) dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo užėmus aukštesnes pareigas toje pačioje įstaigoje. Mūsų nuomone, tarp šių kategorijų asmenų nėra tokių jų statuso skirtumų, kurie pagrįstų siūlomą skirtingą įstatyminį reglamentavimą. Nepritarti. Darbo apmokėjimas yra aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas , todėl jis Mokslo ir studijų įstatyme nereglamentuojamas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas , pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-05-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai : negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3825 ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Jonas Varkalys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Kom iteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė
2024-10-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Indrė Martusevičienė. Kviestieji asmenys:
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-281 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)721 straipsnio 4 dalį ir joje, be kita ko, numatyti, kad „ darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą“. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas.
721 straipsnio 2 dalimi, kurioje jau yra nustatyta, kokia tvarka instituto darbuotojams nustatomi konkretūs pareiginės algos koeficientai, t.y. turi būti vadovaujamasi institute nustatyta darbo apmokėjimo sistema, kurioje detalizuojami pareiginės algos dydžio nustatymo kriterijai (turi būti atsižvelgiama į atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygį ir sudėtingumą, atsakomybės lygį, vykdomų projektų ar užsakymų specifiką, pobūdį, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir panašiai). Todėl aukštesnių pareigų užėmimas dar nesudaro pagrindo jam nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, juolab, kad ir pagal keičiamo įstatymo 721 straipsnio
persidengia , t.y. vienai pareigybei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos patenka į kitos pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalą. Antra, siūlomas reguliavimas ginčytinas ir ūkinės veiklos laisvės bei sutarčių laisvės principų atžvilgiu, nes mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, savo noru pretenduojantis į kitas pareigas tame pačiame institute, pats įvertina savo interesus, darbo apmokėjimo sąlygas bei kitas jam svarbias darbo būsimose pareigose aplinkybes. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas netgi galėtų užkirsti galimybę asmeniui užimti aukštesnes pareigas ir taip įgyvendinti savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, jeigu jo žemesnėse pareigose buvęs nustatytas pareiginės algos koeficientas dėl objektyvių aplinkybių būtų netgi didesnis už aukštesnėms pareigoms nustatytąjį žemiausiąjį (pradinį) koeficientą.
Trečia, siūloma nuostata savo turiniu nesusijusi su keičiamo įstatymo 721 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl turėtų būti dėstoma arba keičiamo įstatymo 721 straipsnio 2 dalyje arba atskiroje naujoje šio straipsnio dalyje. Pritarti iš dalies
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-05-28 Nėra aišku, kodėl pasirinktas dalinis ir nenuoseklus įstatyminis reguliavimas, kuriuo siūloma reglamentuoti tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų nustatymą skiriant juos į aukštesnes pareigas, t. y. nėra aišku, kodėl nesiūloma reguliuoti visų valstybinių mokslo ir studijų institucijų (įskaitant ir aukštąsias mokyklas) dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo užėmus aukštesnes pareigas toje pačioje įstaigoje. Mūsų nuomone, tarp šių kategorijų asmenų nėra tokių jų statuso skirtumų, kurie pagrįstų siūlomą skirtingą įstatyminį reglamentavimą. Nepritarti Darbo apmokėjimas yra aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas, todėl jis Mokslo ir studijų įstatyme nereglamentuojamas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas , pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. 3. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas , 2024-05-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3825 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-10-16 Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3825 ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3825 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-10-231 Argumentai:
Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas yra tikslinamas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
4 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Darbuotojo pareiginei algai apskaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento.
Darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą pareiginės algos koeficientą. 2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir
(ar) institutų vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai) įtvirtinama, kad darbuotojui pradėjus eiti aukštesnes pareigas toje pačioje institucijoje pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis už einant žemesnes pareigas turėtą pareiginės algos koeficientą. Remiantis šio straipsnio nuostatomis ir kriterijais yra , kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiginės algos koeficientus pareigybėms, priedus, priemokas ir premijas darbuotojams, vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema, nustato instituto direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigybėms, priedai, priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3825(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė