LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 42 STRAIPSNIO IR 1, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NR. XIII-2221 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES (toliau – Direktyva), parengti šie įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas (toliau – KAIKPĮ projektas), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 19, 221 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VKĮ projektas), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 21, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas (toliau – SNTSKĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – JANĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) Neveiksnios paskolos – paskolos, kai skolininkas nepajėgia atlikti numatytų mokėjimų, kad padengtų palūkanas arba grąžintų kreditą.
Kai mokėjimai pradelsiami daugiau negu 90 dienų, vertinama, kad greičiausiai skolininko paskola bus negrąžinta, ir priskiriama neveiksnioms paskoloms. Dėl įvairių nepalankių ekonominių ir finansinių sukrėtimų (2008 metų finansų krizė, COVID-19 pandemija), Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse įmonės ir gyventojai dažniau patyrė su mokėjimais susijusių sunkumų ar net bankrutavo. Tai lėmė daugelyje valstybių narių išaugusias neveiksnias paskolas. Kadangi neveiksnios paskolos lemia mažesnes kredito įstaigų pajamas (palyginti su veiksniomis paskolomis), tai sumažina kredito įstaigų pelningumą, neigiamai veikia kapitalą, taip pat gali sumažinti kredito įstaigų galimybes skolinti gyventojams ir įmonėms bei kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Sprendžiant susikaupusių neveiksnių paskolų skaičiaus ir galimo jų kaupimosi ateityje problemą, priimta Direktyva , kuria siekiama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas ir mažinti kredito įstaigų balansuose esančių neveiksnių paskolų skaičių. Direktyva nedaro poveikio kitiems ES ir nacionaliniams teisės aktams, kuriuose nustatyti skolininkų apsaugos reikalavimai, taip pat papildomos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti galimą riziką, susijusią su neveiksnių paskolų pardavimu ar administravimu. Įstatymų projektų tikslai – sureguliuoti kredito administravimo veiklą vykdančių subjektų veiklos vykdymo tvarką Lietuvos Respublikoje ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą, susijusį su neveiksnių kredito sutarčių, sudarytų su kredito įstaigomis, pardavimu ir administravimu kredito pirkėjų vardu. Siekiama panaikinti kliūtis, trukdančias kredito įstaigoms perleisti neveiksnias paskolas kredito pirkėjams, ir užtikrinti skolininkų apsaugą.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti sistemą, skirtą kredito įstaigų sudarytų neveiksnių kredito sutarčių pirkėjams ir jų administratoriams, pagal kurią kredito administratoriai turėtų gauti veiklos licenciją ir jų veiklą prižiūrėtų priežiūros institucija. Nauji reikalavimai sudarys sąlygas juridiniams asmenims vykdyti kredito administravimo veiklą, administruojant kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį, kurią sudarė Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga. Pagerinus neveiksnių kredito sutarčių pardavimo trečiosioms šalims sąlygas, kredito įstaigos galės geriau valdyti kreditą ir sumažinti riziką. Taip bus siekiama būti pasirengus situacijoms, jei kredito įstaigų balansuose imtų didėti neveiksnių paskolų lygis, sudaryti galimybes veiksmingai tokių paskolų lygį mažinti, taip pat prisidedama prie antrinių neveiksnių paskolų rinkos plėtros Lietuvos Respublikoje ir visoje ES. Įstatymų projektais taip pat bus reglamentuojami kredito administratoriaus ir skolininko santykiai, siekiant užtikrinti didesnę pastarųjų apsaugą. Taip pat Įstatymų projektai prisidės prie tarpvalstybinės finansų sistemos integracijos – padidės ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas nepalankiems sukrėtimams, nes pagerės sąlygos tarpvalstybiniu mastu dalytis rizika privačiajame sektoriuje ir kartu sumažės būtinybė prisiimti riziką viešajam sektoriui. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Ma čerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0233. 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos nacionalinėje teisėje šiuo metu nėra specialaus neveiksnių kredito sutarčių administravimo ir perleidimo reglamentavimo ir taikomos bendros Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatas, pagal kurias nustatyta kredito davėjo pareiga perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, išskyrus tam tikras išimtis. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama · KAIKPĮ projektas Kredito administravimo veiklos reguliavimas Įgyvendinant Direktyvos nuostatas, KAIKPĮ projekte siūloma reglamentuoti kredito administravimo veiklą, apibrėžiant kredito administratoriaus, kredito pirkėjo sąvokas, nustatyti jų veiklai, jų santykiams su skolininkais ir neveiksnias kredito sutartis perleidžiančiomis kredito įstaigomis taikomus reikalavimus, numatyti priežiūrą šių subjektų atžvilgiu. Pažymėtina, kad KAIKPĮ projekto reikalavimai būtų taikomi tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kredito administratoriams, kurie verčiasi kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnių kredito sutarčių, sudarytų Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų , administravimu kredito pirkėjų vardu. Kredito įstaiga apibrėžiama kaip įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Tokios kredito įstaigos yra bankai, centrinės kredito unijos ir kredito unijos. Kredito administravimas KAIKPĮ projekte siūloma nustatyti reikalavimus kredito administratoriaus licencijai išduoti.
Kredito administratoriai turėtų taikyti tinkamas valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, taikyti politiką, kuria užtikrinamas skolininkų teisių apsaugą reglamentuojančių taisyklių laikymasis, teisingas ir kruopštus elgesys su skolininkais. Taip pat būtina turėti vidaus procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas skolininkų skundų registravimas ir nagrinėjimas. KAIKPĮ projekte taip pat siūloma nustatyti reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus kredito administratorių vadovams. Siekiant užtikrinti tinkamą kredito administratorių veiklą, išvengti skolininkų apsaugos sumažėjimo, nustatomi reikalavimai vadovams neturėti teistumo įrašų dėl atitinkamos nusikalstamos veikos, susijusios, be kita ko, su nuosavybe, finansine veikla, pinigų plovimu, sukčiavimu ar fizine neliečiamybe, ir kad jiems nebūtų taikoma nemokumo procedūra. Vadovai taip pat turėtų veikti skaidriai, atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus – turėti pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų kompetentingai ir atsakingai vykdyti kredito administravimo valdymą. Kredito administratorius gali dalį kredito administravimo veiklos perleisti vykdyti kredito administravimo paslaugų teikėjui. Tokiu atveju kredito administratorius turi informuoti priežiūros instituciją ir pateikti kredito administravimo paslaugų teikėjo tapatybės (vardas, pavardė ar pavadinimas) ir kontaktinius duomenis. Paskyrus kredito administravimo paslaugų teikėją vykdyti dalį kredito administravimo veiklos, atsakomybė už kredito administravimą lieka kredito administratoriui. Teisė vykdyti kredito administravimą kitoje valstybėje
projektu užtikrinama kredito administratoriaus teisė užsiimti tarpvalstybine veikla.
ES valstybėse narėse licenciją turintys kredito administratoriai galės vykdyti kredito administravimą, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje yra išduotas leidimas. Tai leis buveinės valstybėje narėje autorizuotiems kredito administratoriams teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, kiekvieną kartą neatliekant atskiro leidimų išdavimo proceso. Taip bus išvengta pakartotinio licencijavimo, o tai sumažins išlaidas kredito administratoriams ir padidins rinkos patrauklumą naujiems rinkos dalyviams. Kredito įstaigos informacijos pateikimas kredito pirkėjui KAIKPĮ projekte siūloma nustatyti, kad kredito įstaiga kredito pirkėjui privalo pateikti būtiną informaciją apie kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba apie pačią neveiksnią kredito sutartį ir apie užtikrinimo priemones, kad kredito pirkėjas galėtų įvertinti kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačios neveiksnios kredito sutarties vertę ir tos sutarties vertės susigrąžinimo tikimybę, prieš sudarydamas sutartį dėl kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba dėl pačios neveiksnios kredito sutarties perleidimo. Kredito pirkėjas turi užtikrinti kredito įstaigos pateiktos informacijos apsaugą ir verslo duomenų konfidencialumą. Kredito įstaiga, kuri perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį, turi ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pateikti priežiūros institucijai ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai duomenis ir informaciją, susijusius su neveiksnia kredito sutartimi.
Nustatomi kredito administratoriaus ir kredito pirkėjo sutartiniai santykiai KAIKPĮ projekto nuostatomis užtikrinama, kad kredito administratoriaus pareigos kredito pirkėjo atžvilgiu nepasikeičia, kai dalis kredito administravimo veiklos perduodama kredito administravimo paslaugų teikėjams. KAIKPĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai dėl rašytinio kredito administratoriaus ir kredito pirkėjo susitarimo. Kai kredito pirkėjas paveda neveiksnios kredito sutarties valdymą ir vykdymo užtikrinimą kredito administratoriui, jis perduoda savo teises ir pareigas, taip pat ir savo tiesioginį kontaktą su skolininku kredito administratoriui, tačiau pasilikdamas galutinę atsakomybę. Todėl kredito pirkėjo ir kredito administratoriaus santykiai turėtų būti aiškiai nustatyti rašytiniame kredito administravimo susitarime, kaip reikalaujama KAIKPĮ projekte. Kredito pirkėjo atstovo paskyrimas Kredito pirkėjai, patys nevykdantys kredito administravimo, privalo paskirti atstovą valstybėje narėje, kuris palaikytų ryšius su priežiūros institucijomis. Kredito pirkėjo atstovas yra atsakingas už kredito pirkėjų įpareigojimų pagal Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymą vykdymą ir nedaro poveikio kredito administratorių pareigoms. Perleisdami neveiksnias kredito sutartis kredito pirkėjai turėtų kartą per pusmetį apie tai informuoti buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, pateikdami apibendrinto lygmens informaciją bent apie bendrą neapmokėtą perleisto kredito portfelio sumą, taip pat į jį įtrauktų kreditų skaičių ir dydį, ir nurodyti, ar į perleidimą įtrauktos su vartotojais sudarytos kredito sutartys.
Kiekvienu atveju, kai portfelis perleidžiamas vykdant vieną sandorį, suteikiama informacija turėtų apimti kredito pirkėjo arba kredito pirkėjo atstovo ES valstybėje juridinio asmens kodą ir adresą. Skolininko apsauga KAIKPĮ projekte numatoma, kad kredito įstaigai perleidus neveiksnią kredito sutartį kredito pirkėjui skolininko padėtis neturėtų tapti prastesnė, nei prieš parduodant neveiksnią kredito sutartį kredito pirkėjui. Nustatomi kredito administratoriaus ir kredito pirkėjo santykių su skolininku palaikymo principai. KAIKPĮ projekte siūloma nustatyti, kad kredito administratoriai ir kredito pirkėjai turėtų visada veikti sąžiningai, teisingai skolininkų atžvilgiu, gerbti jų privatumą. Prieš pirmą skolos išieškojimą ir kiekvieną kartą, kai to prašo skolininkai, kredito administratoriai turi pateikti informaciją skolininkams, be kita ko, apie įvykusį neveiksnios kredito sutarties perleidimą, kredito pirkėjo ir kredito administratoriaus, jei jis paskirtas, tapatybę ir kontaktinius duomenis, taip pat informaciją apie skolininko mokėtinas sumas ir atitinkamą pareiškimą, kad toliau taikoma visa atitinkama ES ir nacionalinė teisė. Skolininko lėšų apsaugos reikalavimai Kai kredito administratorius gauna ir turi lėšų iš skolininkų, o kredito administratoriai ketina užsiimti šia veikla kaip savo verslo modelio dalimi, kredito administratoriams taikomi papildomi tokių lėšų apsaugos reikalavimai, t. y. kredito administratorius lėšas, gautas iš skolininkų ir jas laikydamas, turi apsaugoti, atskirdamas šias lėšas nuo savo ir kitų fizinių arba juridinių asmenų lėšų.
Kredito administratorius iš skolininkų gautas lėšas turi laikyti atskiroje depozitinėje sąskaitoje, atidarytoje atitinkamoje kredito įstaigoje, ir imtis priemonių, užtikrinančių kredito pirkėjo (-ų) nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu kredito administratorius yra nemokus. Tokios priemonės pirmiausia yra aiškus lėšų nuosavybės teisinio statuso nustatymas, t. y. atidarant sąskaitą nurodymas kredito įstaigai, kad konkrečios joje saugomos lėšos yra klientų (kredito pirkėjų), o ne paties kredito administratoriaus nuosavybė. KAIKPĮ projekte siūlomas nustatyti lėšų atskyrimo principas skirtas kredito administratoriaus ir jo klientų (kredito pirkėjų) santykiams reguliuoti, taip pat kredito administratorių klientams kredito administratoriaus bankroto atveju apsaugoti, kad išieškojimai pagal kredito administratoriaus prievoles nebūtų nukreipti į kredito administratoriaus klientų lėšas. Skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatymas KAIKPĮ projekte nustatoma skundų registravimo ir nagrinėjimo tvarka. Kredito administratorius įsipareigoja neatlygintinai nagrinėti gautus skolininko skundus – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka ir per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą. Išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki 35 darbo dienų. Viešai visuomenei prieinama informacija Skatinant skaidrumą ir informacijos prieinamumą, KAIKPĮ projekte numatomas viešasis kredito administratorių sąrašas, prižiūrimas priežiūros institucijos.
Šis sąrašas, kiek tai susiję su veiklos leidimus turinčių kredito administratorių skaičiumi ir tapatybe, turėtų būti nuolat atnaujinamas ir viešai prieinamas priežiūros institucijos interneto svetainėje. Priežiūra Priežiūros institucija Lietuvos bankas atlieka kredito administratorių, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse, ir kredito administravimo paslaugų teikėjų priežiūrą. Priežiūra būtų atliekama vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijai. Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:1 ) išduoda arba atsisako išduoti kredito administratoriaus licenciją arba ją panaikina;2 ) savo nustatyta tvarka nagrinėja skolininkų pateiktus skundus, susijusius su kredito administratoriumi, kredito pirkėju ar kredito administravimo paslaugų teikėju;3 ) atlieka patikrinimus, taiko poveikio priemones;3 ) atlieka kitas Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų rinkų veiklą, nustatytas funkcijas. Taip pat KAIKPĮ projekte nustatyti laikotarpiai, per kuriuos Lietuvos bankas turi informuoti pareiškėją, siekiantį gauti kredito administravimo licenciją, apie apsisprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti. Nustatyta, kad priežiūros institucija per 45 dienas nuo prašymo išduoti licenciją gavimo dienos turi įvertinti, ar pateikti visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija, reikalingi sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti.
Taip pat Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir (ar) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos, privalo priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui. Pastebima, kad šie terminai yra ilgesni nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnio 2 dalyje nustatytas
licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminas, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. KAIKPĮ projekte ilgesnio termino nustatymas grindžiamas Direktyvoje nustatytais laikotarpiais. Asmens duomenų apsauga KAIKPĮ projekte numatoma, kad kredito administratorius yra įsipareigojęs saugoti ir tvarkyti susirašinėjimo su kredito pirkėju ir skolininku informaciją, kredito administravimo sutartį, įrašus apie kredito administravimo paslaugų teikėjui duotus nurodymus ir kitą informaciją, nurodytą KAIKPĮ projekto 33 straipsnyje, ne trumpiau kaip 5 metus, išskyrus atvejus, jeigu kituose teisės aktuose nustatytas ilgesnis informacijos ir dokumentų saugojimo terminas. Poveikio priemonių taikymo pagrindų ir tvarkos nustatymas KAIKPĮ projekte numatoma priežiūros institucijos teisė už įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus kredito administratoriams, kredito pirkėjams ir kredito pirkėjų atstovams (jeigu taikoma) taikyti poveikio priemones, kurios galėtų apimti priežiūros institucijos įspėjimą, kredito administravimo veiklos sustabdymą, licencijos panaikinimą ir kitas poveikio priemones, nurodytas KAIKPĮ projekte. Taip pat
projekte numatytas ir baudų skyrimas.
J uridiniam asmeniui s kiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Taip pat priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būti atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 7 dalies 3 punkte. KAIKPĮ projekte siūlomi piniginių baudų dydžiai pasirinkti siekiant užtikrinti tokių baudų atgrasomąjį poveikį ir atsižvelgiant į kituose finansų rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme) nustatytus piniginių baudų dydžius, taikomus finansų rinkų dalyviams, kurių keliama rizika, veiklos reikalavimai yra panašūs į subjektų, kuriems taikomas KAIKPĮ projektas. KAIKPĮ projekte numatyta, kad už šiurkščius įstatymų pažeidimus kredito administratoriui gali būti panaikintas licencijos galiojimas. KAIKPĮ, kaip ir Direktyvoje, nėra apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvokos. Šiurkščių pažeidimų apibrėžimas įstatyme sudarytų riziką, kad tam tikri svarbūs pažeidimai gali būti neapimti, o tai sudarytų sunkumų priežiūros institucijai laiku ir tinkamai reaguoti kilus grėsmei vartotojų (skolininkų) ar viešiesiems interesams. Tačiau KAIKPĮ projekte siūloma nustatyti kriterijus, į kuriuos priežiūros institucija turėtų atsižvelgti, vertindama, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus. Bet kokiu atveju licencijos galiojimas gali būti panaikintas tik esant reikšmingiems pažeidimams, kai kitos poveikio priemonės neveikia.
Priežiūros institucija, taikydama poveikio priemones, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas. Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu ( ultima ratio ); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 7 dalyje nustatyta, į kokias aplinkybes Lietuvos bankas turi atsižvelgti skirdamas poveikio priemones (pažeidimo sunkumą, trukmę, kaltę, pažeidimo pasekmes, gauta naudą ir kt.). Taigi nacionalinėje teisėje nustatyta pakankamai kriterijų, kuriais remiantis vertinami šiurkštūs pažeidimai. Duomenų apie skolininkus teikimas priežiūros institucijai KAIKPĮ projekte siūloma nustatyti kredito administratorių, atitinkančių priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotą reikšmingumo kriterijų pagal užimamą rinkos dalį, pareigą teikti priežiūros institucijai duomenis apie skolininkus, kurių paskolas administruoja. Tokie duomenys būtų teikiami į Lietuvos banko tvarkomą Paskolų rizikos duomenų bazę (toliau – PRDB).
PRDB tikslas – užtikrinti veiksmingą kredito sistemos funkcionavimą ir Lietuvos banko teisę gauti reikalingą informaciją priežiūros ir politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, pinigų politikos vykdymo funkcijoms atlikti, statistikos tikslais, sudaryti Lietuvos bankui, kredito davėjams sąlygas įvertinti paskolos gavėjų patikimumą teikiant į PRDB ir gaunant iš jos duomenis apie paskolos gavėjų gautas paskolas bei jų grąžinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad PRDB tikslas, visų pirma, yra veiksmingo kredito sistemos funkcionavimo užtikrinimas, kuris yra svarbi sąlyga siekiant makroprudencinės politikos tikslo – finansų sistemos stabilumo apsaugos, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą. Siekiant veiksmingo kredito sistemos veikimo, būtina užtikrinti, kad kredito davėjai galėtų laiku gauti išsamią informaciją apie jų esamų ir potencialių klientų visus skolinius įsipareigojimus, kreditų kokybę ir kitą informaciją, kurios reikia kredito rizikai tinkamai įvertinti. Analogiškos nuostatos dėl duomenų teikimo į PRDB įtvirtintos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo 171 straipsnyje, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo nuostatos KAIKPĮ projekte nesiūloma įtvirtinti nuostatos dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – vertinimas), nes, remiantis Direktyvos 30 straipsniu, už šį vertinimą atsakinga Europos Komisija. Vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 29 d.
Kai Europos Komisija atlieka vertinimą, paprastai sudaro sutartis su konsultantais, kurie, be kita ko, atlikdami rinkos dalyvių, vartotojų asociacijų, priežiūros institucijos, atitinkamos ministerijos apklausas, atlieka analizę, kaip Direktyvą perkeliantys nacionaliniai teisės aktai įgyvendinami kiekvienoje valstybėje narėje. Surinkta informacija ir atliktos analizės išvados pateikiamos Europos Komisijai, kuri, nustačiusi reguliavimo trūkumų, gali paskelbti teisinį pasiūlymą, kuriuo siūloma keisti tam tikras Direktyvos nuostatas. Europos Komisija, prieš parengdama ir paskelbdama teisinį pasiūlymą dėl Direktyvos peržiūros, taip pat rengia ir viešas konsultacijas. · VKĮ projektas VKĮ projektu numatoma Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą papildyti straipsniu, įpareigojančiu vartojimo kredito davėją informuoti vartojimo kredito gavėją apie vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimą. Prieš vienašališkai pakeisdamas vartojimo kredito sutarties sąlygas, vartojimo kredito davėjas privalės vartojimo kredito gavėjui pateikti vartojimo kredito sutarties pakeitimų aprašymą ir kitą su vartojimo kredito sutarties pakeit imais susijusią informaciją , nurodytą VKĮ projekto 121 straipsnyje . Taip pat VKĮ projektu numatoma nuostata, pagal kurią vartojimo kredito davėjas įgis teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, be kita ko, prieš tai įvertinęs turimą informaciją apie vartojimo kredito gavėją, ar vartojimo kredito davėjas išnaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, kad būtų vykdomi vartojimo kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai, tokias kaip kredito refinansavimą, įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį vykdymo atidėjimą, vartojimo kredito sutarties termino pratęsimą ar kitus vartojimo kredito restruktūrizavimo būdus.
Siekiant užtikrinti, kad vartojimo kredito gavėjas žinotų apie savo teisę pateikti vartojimo kredito davėjui prašymą dėl galimybių taikyti vartojimo kredito restruktūrizavimo būdus, VKĮ projektu siūloma įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą apie tokią teisę informuoti kredito gavėją. Taip pat siūloma nustatyti ir vartojimo kredito gavėjo, kuris nevykdo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį arba netinkamai juos vykdo, pareigą bendradarbiauti su vartojimo kredito davėju, siekiant labiau subalansuoti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo santykius, kai vartojimo kredito davėjas aktyviai siekia bendradarbiauti su skolininku, tačiau pastarasis tą daryti vengia (pavyzdžiui, neatsako į vartojimo kredito davėjo pateiktus pasiūlymus, o pritaikius kredito restruktūrizavimo būdus, savo įsipareigojimų vis tiek nevykdo, po to vėl teikia prašymą pasiūlyti naujus kredito restruktūrizavimo būdus, arba nededa pastangų tinkamai vykdyti įsipareigojimus, nors turimi duomenys apie vartojimo kredito gavėją rodo, kad vartojimo kredito davėjas yra finansiškai pajėgus įvykdyti įsipareigojimus). · SNTSKĮ projektas SNTSKĮ projektas pildomas straipsniu, įpareigojančiu kredito davėją apie vartojimo kredito sutarties sąlygas ir sąlygų pakeitimą informuoti kredito gavėją .
SNTSKĮ projekte numatoma praplėsti įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo nuostatas, įtraukiant kredito davėjo įpareigojimą pasiūlyti galimus kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones, tokias kaip kredito refinansavimą, įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimą, ar kitus kredito restruktūrizavimo būdus. · LBĮ projektas LBĮ projekte numatoma praplėsti Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą, įtraukiant kredito administratorius. LBĮ projekte numatoma, kad Lietuvos bankas vykdys kredito administratorių veiklos priežiūrą ir kitas Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Taip pat nustatomas maksimalus įmokų kredito administratoriams dydis, siekiantis 3 000 eurų. Įmokos dydis nustatytas atsižvelgiant į kiek įmanoma panašesnių subjektų esamą įmokų modelį.
Šiuo atveju pasiūlytas toks dydis, kuris nustatytas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams, kurių veikla panašiausia į kredito administratorių veiklą. · JANĮ projektas JANĮ projektas papildomas nuostata, pagal kurią šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymui. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos kredito įstaigose neveiksnių paskolų lygis yra vienas žemiausių ES. 2023 metų antrąjį ketvirtį jis siekė 0,66 procento, kai ES bankų sektoriaus vidurkis tuo pačiu laikotarpiu siekė 1,88 procento. Palyginti po 2009 metų krizės tokios paskolos sudarė net 20 procentų Lietuvos kredito įstaigų paskolų portfelio. Šiuo metu situacija finansų sektoriuje yra stabili – kredito įstaigų sukaupti dideli kapitalo ir likvidumo rezervai rodo kredito įstaigų pajėgumą atlaikyti galimus sukrėtimus net esant labai nepalankių ekonominių sąlygų scenarijui. Įstatymų projektais, kuriais įgyvendinama Direktyva (ES) 2021/2167, siekiama efektyviai pasirengti situacijoms ateityje, jeigu neveiksnių kredito sutarčių skaičius kredito įstaigų balansuose pradėtų reikšmingai didėti. Įstatymų projektų siūlomų nuostatų įgyvendinimas sustiprintų finansinį stabilumą sektoriuje ir sumažintų finansinius išteklius, skirtus neveiksniam kreditui administruoti.
Įstatymų projektai sudarys vienodas sąlygas juridiniams asmenims vykdyti kredito administravimo veiklą, taip bus skatinama konkurencija ir gerinama investicinė aplinka. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymų projektų nuostatomis užtikrinama, kad kreditoriaus pasikeitimas kredito įstaigoms perleidus neveiksnias kredito sutartis ar teises pagal neveiksnias kredito sutartis vartotojų (skolininkų) interesų apsaugai įtakos neturėtų. Be to, įgyvendinus Įstatymų projektus, įmonėms, ketinančioms vykdyti kredito administravimą, atsivers didesnė ES rinka, t. y. tokios įmonės, gavusios kredito administratoriaus licenciją Lietuvos Respublikoje, galės teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu mastu bet kurioje ES valstybėje narėje be papildomo licencijavimo ir su tuo susijusių papildomų veiklos kaštų. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. KAIKPĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 .
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti reikalingi Lietuvos banko teisės aktai, taip pat bus parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, siekiant nustatyti rinkliavos už kredito administratoriaus licencijos išdavimą ir pakeitimą dydį. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymų projektų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Kredito administratorius“, „kreditorius“, „kredito pirkėjas“, „neveiksni kredito sutartis“, „kredito administravimo veikla“, „kredito administratoriaus licencija“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
3810 Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šis įstatymas būtų taikomas kredito sutarčių pirkėjams ir jų atstovams. Pagal projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kredito pirkėju būtų laikomas asmuo, kuris perka neveiksnią kredito sutartį arba kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau –CK). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje yra pateikta pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK taip pat reglamentuojamos atskiros sutarčių rūšys. Kaip antai, CK 6.425 – 6.427 straipsniuose nustatytas teisių pirkimo pardavimo teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad projekte siūlomas nustatyti kreditorių teisių pirkimas pagal neveiksnią kredito sutartį yra pakankamai aiškus ir suprantamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų „neveiksnios kredito sutarties pirkimas“, „sutarties pirkimas“ nėra aiškios. Projekte nėra pateikta tokios pirkimo – pardavimo sutarties rūšies samprata, esminiai tokios sutarties turinio elementai, todėl taikant įstatymą, minėtos nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos, gali kilti įstatymo taikymo problemų. CK 6.305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių daiktų
(prekių) pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekte turėtų būti pateikta kredito sutarties pirkimo sutarties samprata ir ypatumai arba pateikta nuoroda į įstatymus ar Europos Sąjungos teisės aktus, kuriose būtų atskleistas tokios pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir turinys. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokiems santykiams nėra taikomos šio įstatymo nuostatos, nurodant, kad išimtys yra nustatytos šio straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad viena išimtis išdėstyta ir projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties, kuri nėra sudaryta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, administravimui, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba kredito sutartis pakeičiama kredito sutartimi, kurią sudarė tokia kredito įstaiga . Taigi, išimtys yra nustatytos ne tik projekto 2 straipsnio 3 dalyje, bet ir projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos nuostatos tikslintinos, išplečiant išimčių ratą. 3. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje vartojama nuostata „kredito sutarčių perleidimas“. Nuostata „kredito sutarčių perleidimas“ vartojama ir projekto 10 straipsnio pavadinime, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies pirmojoje pastraipoje, 4 punkte, 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio pavadinime, 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatyta įstatymo paskirtis, bei projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuriuose siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, siūloma nustatyti, kad šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti kredito pirkėjų teises ir pareigas, o šis įstatymas taikomas kredito sutarčių pirkėjams, jų atstovams ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose projekto straipsniuose yra nustatytas vienintelis kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis ar neveiksnių kredito sutarčių perleidimo būdas - kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis ar neveiksnių kredito sutarčių pirkimas. Kiti kreditorių teisių ar kredito sutarčių perleidimo būdai projekte nėra minimi. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatas „kredito sutarčių perleidimas“ ar „kreditorių teisių perleidimas“ reikėtų patikslinti, jas pakeičiant nuostatomis „kredito sutarčių pirkimas“ ir
„kreditorių teisių pirkimas“. 4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas,
vietoje žodžių „sudarė tokia kredito įstaiga“ įrašant „sudarė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga“. 5. Tikslintina projekto 3 straipsnio 13 dalis, vietoje žodžių „jo“, „jis“ įrašant konkretų subjektą, t. y. „skolininko“,
„skolininkas“. 6. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra
aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant skolininko sąvoką yra nurodoma, kad juo laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su kredito įstaiga, įskaitant jos teisių perėmėją , sudarė kredito sutartį.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisinio aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, įstatymų sąvokos turėtų būti glaustos, o jų apibrėžtis tiesiogiai susijusi su apibrėžiamu objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens (šiuo atveju kredito įstaigos) teisių perėmimas, jų apimtis ir perimančio subjekto teisių apimtis yra ne skolininko sąvokos objektas, o savarankiški teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai nuostata „įskaitant jos teisių perėmėją“ brauktini kaip pertekliniai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies c punkte, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 2 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte duodamos nuorodos į Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, nuoroda į šį įstatymą turėtų būti pateikiama ir projekto 3 straipsnio18 dalyje. 8. Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnio 3 punktą, prieš žodį „politiką“ įrašant žodį „veiklos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui. 9. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina derinant ją su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėto įstatymo 9 straipsniu, informacinės sistemos pagal jose tvarkomus duomenis yra skirstomos į registrų informacines sistemas, valstybės informacines sistemas ir vidaus administravimo informacines sistemos.
Taigi projekto 5 straipsnio 1 dalyje informacinių sistemų rūšys turėtų būti detalizuotos atsižvelgiant į tai, kokios apimties ir tipo duomenys priežiūros institucijai yra reikalingi sprendžiant dėl licencijos išdavimo/neišdavimo, o žodžius „ir registruose“ reikėtų išbraukti. 10. Tikslintinas projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, vietoje žodžių „šių asmenų tinkamumą pagal ši įstatymo 8 straipsnio 3 dalį“ įrašant „šių asmenų atitiktį šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams“. 11. Tikslintinas projekto 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „informaciją apie apsisprendimą dėl galimybės gauti ir turėti lėšų iš skolininkų“ įrašant „informacija, ar asmuo ketina gauti ir turėti lėšų iš skolininkų“. 12. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 10 punkte dėl kredito administratoriaus licencijos besikreipiančiam asmeniui yra nustatoma pareiga pateikti projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių dėl kredito administravimo perdavimo kopijas. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip juridinis asmuo, kuris dar tik kreipiasi dėl kredito administratoriaus licencijos ir nevykdo kredito administravimo veiklos, gali pateikti sutarčių dėl kredito administravimo perdavimo kredito administravimo paslaugų teikėjui kopijas. Projekto nuostata koreguotina loginiu aspektu. Jei projektu siekiama nustatyti, kad dėl kredito administratoriaus licencijos besikreipiantis asmuo turi nurodyti, ar savo veikloje pasitelks kredito administravimo paslaugų teikėjus, tai projekte taip ir turėtų būti nurodyta. 13. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „licencijos neišdavimas“ nereikėtų pakeisti žodžiais „sprendimo dėl licencijos išdavimo nepriėmimas“. 14.
siūlytina nustatyti bent minimalų terminą, per kurį priežiūros institucijai turėtų būti pateikti trūkstami ir (ar) patikslinti dokumentai, duomenys ar informacija. Kitu atveju, priežiūros institucija galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai trumpą terminą, per kurį asmuo, siekiantis gauti licenciją, nespėtų tokių dokumentų ar informacijos pateikti. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 25 straipsnio 3 dalies 1 punktui. 15. Tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas, vietoje žodžio „jo“ įrašant galiojimo sustabdymo panaikinimas“. 16. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aiškus nuostatos „kredito administratorius nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant „nepasinaudojimo“ turinį, nes šios sąvokos turinys tiesiogiai apsprendžia tai, ar kredito administratoriaus licencija bus panaikinta. Pastebėtina, kad jei projektu siekiama nustatyti, kad kredito administratorius per 12 mėnesių nevykdė kredito administravimo veiklos, tai taip projekte ir reikėtų nurodyti, tačiau šiuo atveju lieka neaiškus projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šios dalies 3 punkto santykis, nes minėtame 3 punkte taip pat yra nurodoma, kad licencijos galiojimas naikinamas ir tuo atveju, kai kredito administratorius nebevykdo kredito administravimo veiklos daugiau kaip 12 mėnesių. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. 17. Tikslintinas projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vietoje žodžių kredito administratorius atsisako licencijos“ įrašant
„kredito administratorius pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą“. 18. Tikslintina projekto 6 straipsnio 1 dalies 7
punkto nuostata „pagal šio straipsnio 6 dalį“, ją pakeičiant nuostata „pagal šio straipsnio 7 dalį“, nes pažeidimų pašalinimas sustabdžius licencijos galiojimą yra reglamentuojamas ne projekto 6 straipsnio 6 dalyje, bet šio straipsnio 7 dalyje. 19.
straipsnio 5 dalyje yra nustatoma, jog licencijos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas kredito administratoriaus licencijos sustabdymas, o reglamentuojami poveikių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 29 straipsnio 6 punkte kaip viena iš priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių yra nurodomas licencijos sustabdymas arba jos panaikinimas. Tuo tarpu projekto 6 straipsnio 1 dalyje bei 7 dalyje nustatoma, kad licencija gali būti panaikinama ar sustabdoma priežiūros institucijos sprendimu , nors to paties straipsnio
nurodytais pagrindais. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projekto 6 ir 29 ir 30 straipsnių santykis, t. y. ar licencijos sustabdymas ir panaikinimas visais atvejais yra priežiūros institucijos taikoma poveikio priemonė ar gali būti taikomas ir atskirai. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 6, 29 ir 30 straipsnių nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisiniu aiškumo principu, kuris be kita ko nustato, kad teisės normos turi būti dėstomos nuosekliai, projekto 6 straipsnyje pirmiausiai turėtų būti dėstomos nuostatos dėl kredito administratoriaus licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, o tik po to dėl minėtos licencijos panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintas ir projekto 6 straipsnio pavadinimas. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 11 straipsniui. 20. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nuostata
„panaikinus licenciją“ keistina nuostata „panaikinus licencijos galiojimą“. 21.
straipsnio 7 dalyje yra nustatomas tik maksimalus 2 mėnesių terminas, per kurį kredito administratorius privalo pašalinti priežiūros institucijos nurodytą pažeidimą (pažeidimus). Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, neturėtų būti nustatomas ir minimalus terminas, per kurį kredito administratorius turėtų pašalinti nurodytą pažeidimą (pažeidimus). 22. Siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnį, prieš žodžius „paslaugų teikimą“ įrašant žodžius „kredito administravimo“. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte 5 straipsnio 4 dalyje numatyta kredito administratoriaus pareiga informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus, tačiau projekte nenumatyta, kad priežiūros institucija ir vėliau po licencijos gavimo vertina kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir arba balsavimo teisių dalį įsigyjančius asmenis, taip pat pasikeitusius vadovus (jų reputaciją ir kitus kriterijus). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vieningus priežiūros procesus, projekto 8 straipsnyje turėtų būti numatytos papildomos nuostatos dėl dalyvių ir vadovų pasikeitimų išankstinio derinimo su priežiūros institucija. 24. Siūlytina patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą detalizuojant, kokiu būdu bus sprendžiama apie šiame punkte nurodytų subjektyviai vertinamų aplinkybių – neveikė skaidriai, atvirai ir nebendradarbiavo – egzistavimą, pavyzdžiui, kad dėl minėtų veiksmų buvo priimtas kompetentingo subjekto sprendimas, gautas ir nagrinėtas skundas ar panašiai. 25. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, projekto 8 straipsnio 3 dalies nuorodas į projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus reikėtų keisti nuoroda į projekto 8 straipsnio 2 dalį. 26. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnis vadinasi „ Skolininko informavimas apie kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį ar neveiksnios kredito sutarties perleidimą“.
Tačiau šio straipsnio 1 dalis pradedama nuo to, kad teises pagal neveiksnią kredito sutartį ar neveiksnią kredito sutartį perleidžia kredito pirkėjas . Taigi sistemiškai vertinant projekto 10 straipsnio nuostatas pastebėtina, kad šiame straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių skolininko informavimą apie pirminį jo kredito sutarties perleidimą iš kreditoriaus (pavyzdžiui, kredito įstaigos) kredito pirkėjui. Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. 27. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 1 dalyje nėra nurodomas subjektas, kuriam kredito pirkėjas perleidžia teises pagal neveiksnią kredito sutartį. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 28. Tikslintina projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, prieš žodžius
„teisių pagal“ įrašant žodį „kreditoriaus“. 29. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito
administratorius kredito administravimo paslaugų teikėją gali, o ne privalo pasitelkti. Atsižvelgiant į tai tikslintinas projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas, prieš žodžius „jei pasitelktas kredito administravimo paslaugų teikėjas“. 30. Pastebėtina, kad teikiamame įstatymo projekte tuo atveju, kai yra reglamentuojami teisiniai santykiai, susiję su kreditoriaus teisių perleidimu ar kredito sutarties perleidimu kredito administratoriui, kredito administravimo paslaugų teikėjui, kredito įstaigai, vartojimo kredito davėjui ar kredito davėjui, kuris nėra kredito įstaiga, vartojama sąvoka
„paskiria“ (pavyzdžiui, projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas -
jei paskirtas kredito administratorius arba šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a arba c papunktyje nurodytas subjektas).
Atkreiptinas dėmesys, kad kredito pirkėjo teisiniai santykiai su kredito administratoriumi, kredito administravimo paslaugų teikėju ir kitais subjektais yra sutartiniai, o ne administracinio pobūdžio. Atsižvelgiant tai projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslinamos, vietoje žodžio „paskiriamas“ įrašant „pasirenkamas“, „pasitelkiamas“. 31. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose siūloma nustatyti, kokios sudėtinės dalys turėtų sudaryti kredito pirkėjo ir kredito administratoriaus sutartį dėl kredito administravimo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokioje sutartyje galėtų būti ir kitų sąlygų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 32. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ į skolininko (skolininkų) lėšas, perduotas kredito administratoriui, negali būti nukreiptas išieškojimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma straipsnio formuluotė suponuoja tai, kad į minėtas lėšas negali būti nukreipiamas joks išieškojimas, t. y. tiek kylantis iš kredito administratoriaus, tiek ir iš skolininko prievolių. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos nurodant, kad į skolininko (skolininkų) lėšas, perduotas kredito administratoriui, negali būti nukreiptas išieškojimas dėl kredito administratoriaus prievolių. 33. Tikslintina projekto 12 straipsnio 2 dalis, prieš žodį „dokumentą“ įrašant žodį „patvirtinimo“. 34.
kredito administratoriai, atitinkantys projekte siūlomą nustatyti kriterijų, priežiūros institucijai privalėtų teikti detalizuotus duomenis apie skolininkus , kurių paskolas administruoja . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatas kredito administratorius administruotų ne tik kredito pirkėjų nupirktas teises pagal paskolų sutartis, bet ir nupirktas kreditorių teises pagal sutartis dėl atidėto mokėjimo kredito, teises pagal kitus panašaus pobūdžio kaip paskolos finansinius susitarimus. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis priežiūros institucijai būtų pranešami tik duomenys apie skolininkus pagal paskolų sutartis. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų ratą. 35. Tikslintina projekto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į projekto 3 straipsnio 4 dalį (turėtų būti į projekto 3 straipsnio 3 dalį). 36. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito administratorius turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka vykdyti kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje įsteigęs filialą ar vykdyti šią veiklą neįsteigęs filialo . Projekto 16 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad kredito administratorius turi teisę pradėti vykdyti kredito administravimą po to, kai gauna priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, dėl informacijos gavimo, o tuo atveju, jei priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija nepateikia šioje dalyje nurodyto patvirtinimo, kredito administratorius turi teisę pradėti vykdyti kredito administravimą praėjus 2 mėnesiams nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos išsiuntimo priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai dienos .
Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija <...> priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir valstybės narės, kurioje kredito administratoriaus administruojamas kreditas buvo suteiktas <..> pateikia išsamią informaciją apie pradėtus patikrinimus ar kitas procedūras, pritaikytas poveikio priemones arba motyvuotą sprendimą nesiimti jokių priemonių kredito administratoriaus atžvilgiu . Šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucija, atlikdama kredito administratoriaus, kuris vykdo kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje, priežiūrą ir taikydama poveikio priemones, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija <...>.
Taigi iš projekto 16 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo darytina išvada, kad projektu teikiamo įstatymo nuostatos tam tikrais atvejais būtų taikomos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomai kredito administratorių veiklai reglamentuoti ir poveikio priemonėms taikyti, t. y. projektu yra nustatoma, kad nepriklausomai nuo to, koks teisinis kredito administravimo reguliavimas yra įtvirtintas nacionalinėje priimančiosios valstybės teisėje, Lietuvos Respublikos kredito administratorius gali veikti priimančioje valstybėje narėje įsteigęs filialą arba jo neįsteigęs, o Lietuvos Respublikos priežiūros institucija gali taikyti minėtam kredito administratoriui (tame tarpe turinčiam kredito administratoriaus filialą priimančioje valstybėje narėje) poveikio priemones. Šiame kontekste pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y.
Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatos, reglamentuojančius teisinius santykius ne Lietuvos Respublikoje, turėtų būti sistemiškai tikslintinos arba jų turėtų būti atsisakoma. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 4 daliai ir projekto 28 straipsniui, kuriuose nustatoma, kad kitos valstybės narės priežiūros institucija atlieka kitos valstybės narės kredito administratoriaus, įsteigusio filialą Lietuvos Respublikoje priežiūrą ir taiko jam poveikio priemones. 37. Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų nėra aišku, ar kredito administratorius, kuris teikia kredito administravimo paslaugas priimančioje valstybėje narėje neįsteigęs filialo, galėtų pasitelkti kredito administravimo paslaugų teikėją Lietuvos Respublikoje, nes projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinama, kad turėtų būti nurodomas kredito administravimo paslaugų teikėjo adresas priimančiojoje valstybėje narėje . 38. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kredito administratorius, siekdamas vykdyti kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje, turi pranešti apie tai priežiūros institucijai, pateikdamas informaciją apie kredito administratoriaus priemones, kurių imtasi vidaus procedūroms, valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemoms pritaikyti, kad būtų užtikrinamas kreditoriaus teisėms pagal kredito sutartį arba pačiai kredito sutarčiai taikomuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis.
Svarstytina, ar ši nuostata nėra perteklinė, nes visus šiuos duomenis ir informaciją kredito administratorius turi pateikti priežiūros institucijai siekdamas gauti kredito administratoriaus licenciją (projekto 5 straipsnio 1 dalis). 39. Projekto 16 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje reikėtų nurodyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti 10 dienų terminas. 40. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostatas priežiūros institucija priimančios valstybės narės priežiūros institucijai turi pateikti ne tik atitinkamą informaciją, bet ir dokumentus, projekto 16 straipsnio 4 dalyje po žodžio „informacijos“ įrašytini žodžiai „ir dokumentų“. 41. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostata „imasi visų reikiamų priemonių“ yra deklaratyvi ir stokoja teisinio aiškumo. Projekto nuostatos tikslintinos aiškiai ir išsamiai išvardijant veiksmus, kurių gali imtis priežiūros institucija siekdama užtikrinti, kad priimančioje valstybėje narėje veikiantis kredito administratorius nebepažeistų teisės aktų reikalavimų. 42. Tikslintina projekto 17 straipsnio 3 dalis, prieš žodžius „Kredito administratorius“ įrašant žodžius „kitos valstybės narės“. 43.
ne rečiau kaip kas 6 mėnesius iki informacijos teikimo dienos turi pateikti šią informaciją“, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios informacijos teikimo diena turima omenyje ir kuri diena laikoma informacijos teikimo diena. 44. Projekto 18 straipsnyje siūloma nustatyti, kad
„Kredito pirkėjas pats gali vykdyti kredito administravimą,
kai jis atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka iš priežiūros institucijos gauna licenciją
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatas
kredito pirkėju gali būti ir fizinis asmuo. Pažymėtina, kad kredito administratoriumi, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti tik juridiniai asmenys, o projekto 4 ir 5 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai tokiems juridiniams asmenimis. Taigi pagal kitas projekto nuostatas kredito pirkėjai fiziniai asmenys negalėtų būti kredito administratoriais, todėl projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 18 straipsnyje nustatant, kad tik kredito pirkėjai juridiniai asmenys, gavę licenciją, galėtų patys vykdyti kredito administravimą arba papildyti kitas projekto nuostatas, nustatant, kad licencija vykdyti kredito administravimą gali būti išduota ir fiziniams asmenims bei jiems nustatyti atitinkamus reikalavimus. 45. Tikslintina projekto 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „to kreditoriaus“, aiškiai nurodant kuris kreditorius turimas omenyje. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 46. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata „ be kita ko, siekiant stebėti perleidimus, kurie gali būti padažnėję ekonominio ar finansinio sukrėtimo laikotarpiu“ brauktina kaip perteklinė, neturinti teisinio krūvio ir nebūdinga įstatymo normoms. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 3 daliai. 47.
teisinio aiškumo dėstomoje projekto
vietoje nurodyto „vadovaudamasi Europos Komisijos priimtame įgyvendinimo reglamente“ neturėtų būti pateikta nuoroda į minėtą reglamentą, aiškiai ir konkrečiai jį nurodant ir įvardijant. 48. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kredito pirkėjas <...> turi paskirti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a arba c papunktyje nurodytą subjektą arba kredito administratorių vykdyti kredito administravimą, susijusį su kreditoriaus teisėmis pagal neveiksnią kredito sutartį arba su neveiksnia kredito sutartimi, sudaryta su vartotojais. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 18 straipsniu, kuriame nurodoma, kad kredito pirkėjas pats gali vykdyti kredito administravimą , kai jis atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka iš priežiūros institucijos gauna licenciją. 49. Tikslintina projekto 20 straipsnio 3 dalies nuostata „ir po perleidimo privalo“ nurodant subjektą, kuriam yra perleidžiamos kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba pati kredito sutartis. 50. Tikslintina projekto 22 straipsnio 2 dalis prieš žodžius „kredito pirkėjo“ įrašant žodžius „trečiosios šalies“. 51. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios kredito sutarties perleidimas kredito pirkėjui , tuo tarpu šio straipsnio pirmoje dalyje reglamentuojama atvejis, kai kredito pirkėjas arba kredito pirkėjo atstovas perleidžia nenurodytam subjektui (manytina kitam kredito pirkėjui) kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį.
Projekto 23 straipsnio nuostatos derintinos su šios straipsnio pavadinimu, o 23 straipsnio 1 dalyje nurodomas subjektas, kuriam yra perleidžiamos kreditoriaus teisės pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksni kredito sutartis. 52. Iš projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl kredito pirkėjas, kitam kredito pirkėjui perleidęs kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį (t. y. atlikęs baigtinį veiksmą), apie tai turėtų „ne rečiau kaip kas 2 metus priežiūros instituciją informuoti apie naujo kredito pirkėjo ir kredito pirkėjo atstovo, jeigu jis yra paskirtas, juridinio asmens kodą arba <...>. 53. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 23 straipsnyje reglamentuojama atvejis, kai kredito pirkėjas kitam kredito pirkėjui perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį, lieka neaišku kuris iš minėtų kredito pirkėjų turi vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos, aiškiai apibrėžiant subjektus, kuriems taikomos projekto nuostatos. 54. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina papildyti projekto 24 straipsnį, nurodant, kad priežiūros institucija nevykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros . Pastebėtina, kad analogiška formuluotė yra įtvirtinta ir Bankų įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje. 55.
panaikina“ įrašytina nuostata „panaikina jos galiojimą“. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų atsisakyti žodelių „arba“, nes, pavyzdžiui, nuostata, kad priežiūros institucijos funkcija yra „išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją arba ją panaikinti“ nėra pakankamai aiški ir suprantama. Be to, siekiant nuoseklumo, reikėtų sukeisti vietomis nuostatas, kuriose dėstomas licencijų galiojimo panaikinimas ir licencijų galiojimo sustabdymas. 56. Tikslintinos projekto 28 straipsnio 4 dalies nuostatos detalizuojant, kokia tvarka ir būdu (priežiūros teisės aktu ar kt.) būtų vykdomas priežiūros institucijos „uždraudimas veikti“ kitos valstybės narės kredito administratoriui. 57. Projekto 29 straipsnyje yra reglamentuojamos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu ( inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei šiame straipsnyje, nei kituose projekto straipsniuose nėra nustatyta jokių (nei minimalių, nei maksimalių) poveikio priemonės „laikinai uždrausti vykdyti kredito administravimą“ ir
„sustabdyti licencijos galiojimą“ termino. Be to, nėra aišku, ar vienu metu
galėtų būti skiriama ne viena poveikio priemonė. Manytina, kad esminės sankcijų skyrimo taisyklės turėtų būti nustatytos įstatyme, todėl projekto nuostatos tikslintinos nustatant minėtus terminus ir kitas esmines sankcijų skyrimo taisykles. 58. Projekto 29 straipsnio 6 punkte nuostata
„panaikina licenciją“ keistina nuostata „panaikina licencijos galiojimą“
59.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnis turi tik tris dalis, todėl tikslintinas projekto 30 straipsnio 1 dalies 14 punktas, vietoje žodžių „ šio įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse“ įrašant „šio įstatymo 8 straipsnyje“. 60. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 metų informacijos, nurodytos projekto 34 straipsnio 1 dalyje, saugojimo terminas nustatytas tik kredito administratoriui. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymu kredito administravimo paslaugų teikėjas turi priežiūros institucijai pateikti šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar prievolė saugoti projekto 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją neturėtų būti taikoma ir kredito administravimo paslaugų teikėjui. 61. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad priežiūros institucija ir Vyriausybė iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 36 straipsnio 1 – 4 dalyse siūloma nustatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo bei su įstatymo nuostatų taikymu susijusias datas. 62. Projektas taisytinas vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas). 62.1.
62.1. Pagal Apraše nurodytas taisykles, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą eilės tvarka nurodoma Europos Sąjungos teisės akto priėmimo data, jį priėmusios institucijos pavadinimas, teisės akto rūšis, numeris, numeryje vartojami trumpiniai ir kt. (7.1 papunktis), taip pat teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą turi būti nurodomas toks Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas, koks paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje vietoje
„Reglamentas (ES) Nr. 648“, reikalinga įrašyti teisingą reglamento numerį, t. y. „Reglamentas (ES) Nr. 648/2012“. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad
analogiškas netikslumas yra ir dėstomoje projekto 3 straipsnio 10 dalies nuostatoje, tačiau dėl šios projekto nuostatos teiktina žemiau esanti pastaba, į kurią atsižvelgus, minėtas aptariamas netikslumas būtų nebeaktualus (žr. žemiau esančią pastabą). 62.2. Pagal Aprašo 20 punkte numatytą taisyklę, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Toliau tekste nurodomas sutrumpintas pavadinimas mutatis mutandis taikant Aprašo 13 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 10 dalies nuostatoje
reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 pavadinimas projekto tekste nėra minimas pirmą kartą, šioje projekto nuostatoje nurodytinas sutrumpintas šio reglamento pavadinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-28 Nr. XIVP- 3810(2) Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pastebėtina, jog Europos Sąjungos direktyvų nuostatų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę nereiškia pažodinio direktyvos perkėlimo. Direktyvos yra skirtos įpareigoti valstybes nares įgyvendinti atitinkamas nuostatas per savo nacionalines teisės sistemas, prie kurių šios nuostatos ir turi būti pritaikytos. Direktyvos tikslas privalo būti pasiektas, tačiau pačioms valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti įgyvendinimo būdą ar metodą. Atsižvelgiant į tai negalime sutikti su 2024 m. birželio 19 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-25 išdėstytais argumentais, kad „ Direktyvos [
direktyva (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES (toliau
taikymo ir netaikymo atvejai yra nurodyti baigtiniu sąrašu. Direktyva pati nenumato ir nedetalizuoja skirtumo tarp neveiksnios kredito sutarties pirkimo ir kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį pirkimo. Todėl norint detalizuoti tokios sutarties turinio elementus ir esmines sąlygas, rizikuojama netinkamai perkelti Direktyvą, kadangi tokios sutarties samprata gali būti pernelyg susiaurinta arba išplėsta“. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš direktyvų perkeliamas teisinis reguliavimas turi būti sistemiškai suderintas su nacionaline teisės sistema, nes jis tampa sudėtine nacionalinės teisės dalimi. Taigi pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos, teisinio reguliavimo subjektai ir objektai, asmenų teisių ir pareigų apimtis privalo būti aiškūs.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas; teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Situacija, kai dėl Direktyvos perkėlimo įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos, tokios kaip „neveiksni kredito sutartis“,
„neveiksnios kredito sutarties pirkimas“, „sutarties
pirkimas“ yra neapibrėžtos, yra ydinga, nes tinkamai neadaptuojant Direktyvos turinio esmės, į nacionalinę teisės sistemą perkeltas teisinis reguliavimas negalėtų veikti efektyviai ir tinkamai užtikrinti veiksmingos teisinės apsaugos subjektams, kuriems minėtas teisinis reguliavimas yra skirtas. 2. Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir
kredito sutarčių pirkėjams ir jų atstovams. Pagal projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kredito pirkėju būtų laikomas asmuo, kuris perka neveiksnią kredito sutartį arba kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau –CK). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje yra pateikta pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK taip pat reglamentuojamos atskiros sutarčių rūšys.
Kaip antai, CK 6.425 – 6.427 straipsniuose nustatytas teisių pirkimo pardavimo teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad projekte siūlomas nustatyti kreditorių teisių pirkimas pagal neveiksnią kredito sutartį yra pakankamai aiškus ir suprantamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų „neveiksnios kredito sutarties pirkimas“, „sutarties pirkimas“ nėra aiškios. Projekte nėra pateikta tokios pirkimo – pardavimo sutarties rūšies samprata, esminiai tokios sutarties turinio elementai, todėl taikant įstatymą, minėtos nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos, gali kilti įstatymo taikymo problemų. CK 6.305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių daiktų
(prekių) pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekte turėtų būti pateikta kredito sutarties pirkimo sutarties samprata ir ypatumai arba pateikta nuoroda į įstatymus ar Europos Sąjungos teisės aktus, kuriose būtų atskleistas tokios pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir turinys. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas
Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą Nr. XIV-2811
18 dalis, vietoje Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nurodant Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL GAUTŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL KREDITO ADMINISTRATORIŲ IR KREDITO PIRKĖJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3810 2024-06-19 Nr. 109-P-25 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė
2Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-032
1Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šis įstatymas būtų taikomas kredito sutarčių pirkėjams ir jų atstovams. Pagal projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kredito pirkėju būtų laikomas asmuo, kuris perka neveiksnią kredito sutartį arba kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau –CK). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje yra pateikta pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK taip pat reglamentuojamos atskiros sutarčių rūšys. Kaip antai, CK 6.425 – 6.427 straipsniuose nustatytas teisių pirkimo pardavimo teisinis reguliavimas.
Pažymėtina, kad projekte siūlomas nustatyti kreditorių teisių pirkimas pagal neveiksnią kredito sutartį yra pakankamai aiškus ir suprantamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų „neveiksnios kredito sutarties pirkimas“, „sutarties pirkimas“ nėra aiškios. Projekte nėra pateikta tokios pirkimo – pardavimo sutarties rūšies samprata, esminiai tokios sutarties turinio elementai, todėl taikant įstatymą, minėtos nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos, gali kilti įstatymo taikymo problemų. CK 6.305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekte turėtų būti pateikta kredito sutarties pirkimo sutarties samprata ir ypatumai arba pateikta nuoroda į įstatymus ar Europos Sąjungos teisės aktus, kuriose būtų atskleistas tokios pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir turinys. Nepritarti . Šiuo įstatymo projektu yra siekiama perkelti ir įgyvendinti Direktyvą (ES) 2021/2167. Direktyvos taikymo ir netaikymo atvejai yra nurodyti baigtiniu sąrašu. Direktyva pati nenumato ir nedetalizuoja skirtumo tarp neveiksnios kredito sutarties pirkimo ir kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį pirkimo. Todėl norint detalizuoti tokios sutarties turinio elementus ir esmines sąlygas, rizikuojama netinkamai perkelti Direktyvą, kadangi tokios sutarties samprata gali būti pernelyg susiaurinta arba išplėsta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0322
2Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokiems santykiams nėra taikomos šio įstatymo nuostatos, nurodant, kad išimtys yra nustatytos šio straipsnio 3 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad viena išimtis išdėstyta ir projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties, kuri nėra sudaryta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, administravimui, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba kredito sutartis pakeičiama kredito sutartimi, kurią sudarė tokia kredito įstaiga . Taigi, išimtys yra nustatytos ne tik projekto 2 straipsnio 3 dalyje, bet ir projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos nuostatos tikslintinos, išplečiant išimčių ratą. Pritarti. Siūloma atsižvelgti taip:
šios dalies 2 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, netaikomas:
4
3Projekto 2 straipsnio 4 dalyje vartojama nuostata „kredito sutarčių perleidimas“. Nuostata „kredito sutarčių perleidimas“ vartojama ir projekto 10 straipsnio pavadinime, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 19 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies pirmojoje pastraipoje, 4 punkte, 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio pavadinime, 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatyta įstatymo paskirtis, bei projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuriuose siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, siūloma nustatyti, kad šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti kredito pirkėjų teises ir pareigas, o šis įstatymas taikomas kredito sutarčių pirkėjams, jų atstovams ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose projekto straipsniuose yra nustatytas vienintelis kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis ar neveiksnių kredito sutarčių perleidimo būdas - kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis ar neveiksnių kredito sutarčių pirkimas. Kiti kreditorių teisių ar kredito sutarčių perleidimo būdai projekte nėra minimi. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatas „kredito sutarčių perleidimas“ ar „kreditorių teisių perleidimas“ reikėtų patikslinti, jas pakeičiant nuostatomis „kredito sutarčių pirkimas“ ir „kreditorių teisių pirkimas“. Nepritarti. Įstatyme vartojami terminai atitinka Direktyvos nuostatas. Pakeičiant terminą “perleidimas” į terminą “pirkimas” susiaurintų visus tokių teisių ir sutarčių perleidimus, kadangi tokios sutarys ir teisės gali būti perleistos ne tik pirkimo būdu, bet kaip ir įkaitas, kai nėra įvykdomi įsipareigojimai. Atitinkamai tokie teisių ir sutarčių perleidimai nepatektų po šio įstatymo taikymu ir skolininkai netektų šio įstatymo nustatytų apsaugų.
22
4Tikslintinas projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas, vietoje žodžių „sudarė tokia kredito įstaiga“ įrašant „sudarė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga“. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
2) kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties, kuri nėra sudaryta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, administravimui, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba kredito sutartis pakeičiama kredito sutartimi, kurią sudarė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga;
13
5Tikslintina projekto 3 straipsnio 13 dalis, vietoje žodžių „jo“, „jis“ įrašant konkretų subjektą, t. y. „skolininko“, „skolininkas“. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
6Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant skolininko sąvoką yra nurodoma, kad juo laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su kredito įstaiga,
įskaitant jos teisių perėmėją , sudarė kredito sutartį. Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisinio aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, įstatymų sąvokos turėtų būti glaustos, o jų apibrėžtis tiesiogiai susijusi su apibrėžiamu objektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmens (šiuo atveju kredito įstaigos) teisių perėmimas, jų apimtis ir perimančio subjekto teisių apimtis yra ne skolininko sąvokos objektas, o savarankiški teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai nuostata „įskaitant jos teisių perėmėją“ brauktini kaip pertekliniai. Nepritarti. Įstatymo projektas parengtas perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą (ES) 2021/2167. Šios direktyvos 3 straipsnio 3 punkte yra pateikta skolininko sąvoka: skolininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris su kredito įstaiga, įskaitant jos teisių perėmėją, sudarė kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pačioje Direktyvoje yra numatyta įvardinti “teisių perėmėjus”, ši nuostatos dalis neturėtų būti brauktina. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0322
7Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies c punkte, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 2 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte duodamos nuorodos į Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, nuoroda į šį įstatymą turėtų būti pateikiama ir projekto 3 straipsnio 18 dalyje. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinta taip:
18.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme,
3
8Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnio 3 punktą, prieš žodį „politiką“ įrašant žodį „veiklos“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
Teisę vykdyti kredito administravimą juridinis asmuo turi tik turėdamas priežiūros institucijos išduotą kredito administratoriaus licenciją (toliau – licencija) ir jeigu atitinka šiuos reikalavimus:
3) taiko savo nustatytą veiklos politiką, kuria užtikrinamas skolininkų teisių apsaugą reglamentuojančių taisyklių laikymasis, teisingas ir kruopštus elgesys su skolininkais;
1Juridinis asmuo, norėdamas gauti licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis, išskyrus, kai tie dokumentai ir duomenys prieinami valstybės informacinėse sistemose ir registruose:
politikos, kuria užtikrinamas skolininkų teisių apsaugą reglamentuojančių taisyklių laikymasis, teisingas ir kruopštus elgesys su skolininkais, aprašymą;
1.
Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
4) kredito administratoriaus patvirtintas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas veiklos politikos aprašas nepakankamas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems reikalavimams patenkinti;
1
9Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina derinant ją su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėto įstatymo 9 straipsniu, informacinės sistemos pagal jose tvarkomus duomenis yra skirstomos į registrų informacines sistemas, valstybės informacines sistemas ir vidaus administravimo informacines sistemos. Taigi projekto 5 straipsnio 1 dalyje informacinių sistemų rūšys turėtų būti detalizuotos atsižvelgiant į tai, kokios apimties ir tipo duomenys priežiūros institucijai yra reikalingi sprendžiant dėl licencijos išdavimo/neišdavimo, o žodžius „ir registruose“ reikėtų išbraukti. Pritarti iš dalies. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad KAIKPĮ 5 str. nuostatos atitiks VAĮ 12 str. 2 d., t. y. kad Lietuvos bankas reikalaus tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Praktikoje Lietuvos bankui aktuali tokia informacija yra VĮ Registrų centre ir Vidaus reikalų ministerijos tvarkomame Nuteistųjų, kaltinamųjų ir įtariamųjų registre. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti įstatymo projekto nuostatas taip:
1.
1Juridinis asmuo, norėdamas gauti licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis, išskyrus, kai tie dokumentai ir duomenys prieinami
valstybės informacinėse sistemose ir registruose registrų informacinėse sistemose:
13
10Tikslintinas projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, vietoje žodžių „šių asmenų tinkamumą pagal ši įstatymo 8 straipsnio 3 dalį“ įrašant „šių asmenų atitiktį šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams“. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
3) duomenis, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, įsigyjančių (turinčių) prašymą išduoti licenciją pateikusio juridinio asmens (toliau šiame straipsnyje – prašymą pateikęs juridinis asmuo) kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punktą, (toliau – kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis) tapatybę ir jų įsigyjamas (turimas) kvalifikuotojo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų atitiktį šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams;
18
11Tikslintinas projekto 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „informaciją apie apsisprendimą dėl galimybės gauti ir turėti lėšų iš skolininkų“ įrašant „informacija, ar asmuo ketina gauti ir turėti lėšų iš skolininkų“. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
8) informaciją ar asmuo ketina gauti ir turėti lėšų iš skolininkų;
110
12Projekto 5 straipsnio 1 dalies 10 punkte dėl kredito administratoriaus licencijos besikreipiančiam asmeniui yra nustatoma pareiga pateikti projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių dėl kredito administravimo perdavimo kopijas.
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip juridinis asmuo, kuris dar tik kreipiasi dėl kredito administratoriaus licencijos ir nevykdo kredito administravimo veiklos, gali pateikti sutarčių dėl kredito administravimo perdavimo kredito administravimo paslaugų teikėjui kopijas. Projekto nuostata koreguotina loginiu aspektu. Jei projektu siekiama nustatyti, kad dėl kredito administratoriaus licencijos besikreipiantis asmuo turi nurodyti, ar savo veikloje pasitelks kredito administravimo paslaugų teikėjus, tai projekte taip ir turėtų būti nurodyta. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
10) šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių dėl kredito administravimo perdavimo kopijas arba nurodyti, ar ketinama pasitelkti kredito administravimo paslaugų teikėjus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0353
13Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „licencijos neišdavimas“ nereikėtų pakeisti žodžiais „sprendimo dėl licencijos išdavimo nepriėmimas“. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
3Priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 431
straipsnio 1 dalimi, 2 dalies nuostatomis dėl prašymo išduoti licenciją išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo termino skaičiavimo nuo patikslinančių dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos, 3 ir 4 dalimis , privalo priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 90 dienų nuo visų dokumentų, duomenų ir (ar) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos.
Licencijos neišdavimas Sprendimo dėl licencijos išdavimo nepriėmimas ar motyvuoto atsisakymo sprendimo dėl atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03561
14Projekto 5 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūlytina nustatyti bent minimalų terminą, per kurį priežiūros institucijai turėtų būti pateikti trūkstami ir (ar) patikslinti dokumentai, duomenys ar informacija. Kitu atveju, priežiūros institucija galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai trumpą terminą, per kurį asmuo, siekiantis gauti licenciją, nespėtų tokių dokumentų ar informacijos pateikti. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 25 straipsnio 3 dalies 1 punktui. Nepritarti. Finansų rinkos dalyvių licencijavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodytas papildomos informacijos pateikimo terminas. Terminą, per kurį prašoma pateikti trūkstamą informaciją, Lietuvos bankas nustato siunčiamoje užklausoje pareiškėjui, kiekvienu atveju individualiai įvertindamas tai, kokios apimties yra keliami klausimai, koks likęs laikotarpis iki termino priimti sprendimą siekiant efektyvaus licencijavimo proceso ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę prašyti pratęsti terminą, kurį nustato Lietuvos bankas papildomos informacijos pateikimui vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr.
58 „Dėl Bendrųjų Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktu. Dėl 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto: Lietuvos bankui turi būti palikta diskrecija nustatyti minimalų terminą, tokios pačios formuluotės (analogiškos) yra ir kituose įstatymuose. Nereikėtų nustatyti minimalių terminių, nes gali būti atvejų kai subjektai turi imtis veiksmų nedelsiant (grėsmė vartotojų ar viešiesiems interesams ir pan.) nors tokie atvejai gali būti labai reti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-036
15Tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas, vietoje žodžio „jo“ įrašant galiojimo sustabdymo panaikinimas“. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
sustabdymas arba sustabdymo panaikinimas , licencijos galiojimo panaikinimas
11
16Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aiškus nuostatos „kredito administratorius
nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant „nepasinaudojimo“ turinį, nes šios sąvokos turinys tiesiogiai apsprendžia tai, ar kredito administratoriaus licencija bus panaikinta.
Pastebėtina, kad jei projektu siekiama nustatyti, kad kredito administratorius per 12 mėnesių nevykdė kredito administravimo veiklos, tai taip projekte ir reikėtų nurodyti, tačiau šiuo atveju lieka neaiškus projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šios dalies 3 punkto santykis, nes minėtame 3 punkte taip pat yra nurodoma, kad licencijos galiojimas naikinamas ir tuo atveju, kai kredito administratorius nebevykdo kredito administravimo veiklos daugiau kaip 12 mėnesių. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Nepritarti. KAIKPĮ projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto nuostatos perkeltos iš Direktyvos, kurios 8 straipsnio 1 dalies a ir c punktai nepasinaudojimą licencija per 12 mėn. nuo jos suteikimo ir daugiau kaip 12 mėn. nevykdymą kredito administravimo veiklos nustato kaip pagrindus licencijos panaikinimui. Analogiškos nuostatos yra ir kituose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir direktyvose. Tokiomis nuostatomis siekiama, kad visoje ES veiktų tik aktyvūs, patikimi, darbo vietas kuriantys ir mokesčius mokantys ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, ūkio subjektai, nusprendę gauti kredito administratoriaus licenciją, turi būti pasirengę imtis aktyvių veiksmų sudaryti sutartis su kredito pirkėjais arba įgyti neveiksnių paskolų portfelius iš kredito įstaigų, siekiant vykdyti kredito administravimo veiklą.
Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šios dalies 3 punktas yra suderinti – 1 punkte nurodytas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas reiškia, kad kredito administratorius nepasinaudojo licencija (kuri suteikia teisę vykdyti kredito administravimą (KAIKPĮ projekto 4 straipsnis) per 12 mėn. nuo licencijos išdavimo dienos , o 3 punkte įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas reiškia, kad kredito administratorius, nors ir buvo pradėjęs vykdyti kredito administravimą per 12 mėn. nuo licencijos išdavimo dienos, tačiau vėliau tos veiklos daugiau kaip 12 mėn. nebevykdo. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03612
17Tikslintinas projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vietoje žodžių kredito administratorius atsisako licencijos“ įrašant „kredito administratorius pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą“. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma tikslinti taip:
2) kredito administratorius pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
17
18Tikslintina projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata „pagal šio straipsnio 6 dalį“, ją pakeičiant nuostata „pagal šio straipsnio 7 dalį“, nes pažeidimų pašalinimas sustabdžius licencijos galiojimą yra reglamentuojamas ne projekto 6 straipsnio 6 dalyje, bet šio straipsnio 7 dalyje. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
7) kredito administratorius nepašalina pažeidimo (pažeidimų), dėl kurio (kurių) buvo sustabdytas licencijos galiojimas pagal šio straipsnio62 dalį. 19.
5 19 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatoma, jog licencijos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas kredito administratoriaus licencijos sustabdymas, o reglamentuojami poveikių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 29 straipsnio 6 punkte kaip viena iš priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių yra nurodomas licencijos sustabdymas arba jos panaikinimas. Tuo tarpu projekto 6 straipsnio 1 dalyje bei 7 dalyje nustatoma, kad licencija gali būti panaikinama ar sustabdoma priežiūros institucijos sprendimu , nors to paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad licencija stabdoma tik projekto 30 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projekto 6 ir 29 ir 30 straipsnių santykis, t. y. ar licencijos sustabdymas ir panaikinimas visais atvejais yra priežiūros institucijos taikoma poveikio priemonė ar gali būti taikomas ir atskirai. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 6, 29 ir 30 straipsnių nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisiniu aiškumo principu, kuris be kita ko nustato, kad teisės normos turi būti dėstomos nuosekliai, projekto 6 straipsnyje pirmiausiai turėtų būti dėstomos nuostatos dėl kredito administratoriaus licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, o tik po to dėl minėtos licencijos panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintas ir projekto 6 straipsnio pavadinimas. Ši pastaba taip pat taikytina projekto 11 straipsniui. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Licencijos galiojimo sustabdymas yra viena iš poveikio priemonių (KAIKPĮ projekto 29 straipsnio 6 punktas). Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka nustatyti KAIKPĮ projekto 30 straipsnyje, atitinkamai ir KAIKPĮ projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad licencijos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra ir galiojančiuose kituose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Mokėjimo įstaigų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje. KAIKPĮ projekto 6 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis, kuriose nustatoma, kad licencija gali būti panaikinama ar sustabdoma priežiūros institucijos sprendimu, neprieštarauja šio straipsnio 5 dalies nuostatai, kad licencija stabdoma tik 30 straipsnyje nurodytais pagrindais, nes bet kokiu atveju dėl licencijos galiojimo sustabdymo turi būti priimtas priežiūros institucijos sprendimas, jeigu yra nustatyti KAIKPĮ projekto 30 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Įvertinus pasiūlymus dėl to, kad projekto 6 straipsnyje pirmiausiai turėtų būti dėstomos nuostatos dėl kredito administratoriaus licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, o tik po to dėl minėtos licencijos panaikinimo, 6 ir 11 straipsnio 2 dalis tikslintini taip:
sustabdymas arba sustabdymo panaikinimas , licencijos galiojimo panaikinimas
1Licencijos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą, per kurį kredito administratorius privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.
Kredito administratorius, pašalinęs pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo kredito administratoriaus pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui. 3.
3Licencijos galiojimas priežiūros institucijos sprendimu gali būti panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kredito administratorius nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos;
2) kredito administratorius pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą ;
3) kredito administratorius nebevykdo kredito administravimo daugiau kaip 12 mėnesių;
4) kredito administratorius licenciją gavo pateikdamas neteisingą informaciją arba kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) kredito administratorius nebeatitinka bent vieno šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyto reikalavimo;
6) kredito administratorius šiurkščiai pažeidė su vartotojų teisių apsauga susijusius šiame įstatyme, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, Vartojimo kredito įstatyme nustatytus reikalavimus ir (arba) priimančiosios valstybės narės, kurioje teikia kredito administravimo paslaugas, ir (arba) valstybės narės, kurioje suteiktas kreditas, įstatymų reikalavimus;
7) kredito administratorius nepašalina pažeidimo (pažeidimų), dėl kurio (kurių) buvo sustabdytas licencijos galiojimas pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Priežiūros institucija, vertindama, ar šio straipsnio13 dalies 6 punkte nurodytas pažeidimas yra šiurkštus, atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę, pažeidimu padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, pažeidimo pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ir kitas svarbias aplinkybes. 5. Apie licencijos galiojimo panaikinimą, įskaitant licencijos galiojimo panaikinimo priežastis, priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos praneša kredito administratoriui, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, jei kredito administratorius teikia paslaugas pagal šio įstatymo 16 straipsnį, ir valstybės narės, kurioje suteiktas kreditas, priežiūros institucijai, jei kreditas buvo suteiktas ne Lietuvos Respublikoje ir ne priimančiojoje valstybėje narėje. 6.
13 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų terminų, apie būsimą licencijos panaikinimą šio straipsnio13 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įspėja kredito administratorių. 5. Licencijos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 7. Panaikinus licenciją ar S ustabdžius licencijos galiojimą ar panaikinus jos galiojimą, kredito administratorius neturi teisės vykdyti kredito administravimo. 7. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį kredito administratorius privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti. Kredito administratorius, pašalinęs pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo kredito administratoriaus pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui. 11 straipsnis. Kredito administravimo sutarčiai taikomi reikalavimai ir kredito administratoriaus pareiga informuoti kredito pirkėją apie licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą 1.
Kai kredito pirkėjas pats nevykdo kredito administravimo ir šiai veiklai vykdyti paskiria kredito administratorių, naujai paskirtas kredito administratorius savo paslaugas, susijusias su kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios kredito sutarties administravimu ir vykdymo užtikrinimu, teikia vadovaudamasis su kredito pirkėju sudaryta kredito administravimo sutartimi, kurioje turi būti nurodyta:
1) kredito administravimo, kurį turi vykdyti kredito administratorius, aprašas;
2) kredito administratoriaus atlygio dydis arba atlygio apskaičiavimo tvarka;
3) šalių įsipareigojimas laikytis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų, taikomų kreditoriaus teisėms pagal kredito sutartį arba kredito sutarčiai, įskaitant nuostatas dėl vartotojų ir asmens duomenų apsaugos;
4) kokiu mastu kredito administratorius gali atstovauti kredito pirkėjui skolininko atžvilgiu;
5) reikalavimas sąžiningai ir rūpestingai elgtis su skolininkais;
6) reikalavimas kredito administratoriui, prieš perduodant kitam asmeniui vykdyti bet kokios rūšies kredito administravimo veiklą, apie tai pranešti kredito pirkėjui. 2. Panaikinus ar S ustabdžius licencijos galiojimą ar panaikinus licencijos galiojimą , kredito administratorius apie tai privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą ar sustabdymą gavimo dienos, informuoti kredito pirkėją. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0366
20Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nuostata „panaikinus licenciją“ keistina nuostata „panaikinus licencijos galiojimą“. Pritarti. Siūloma atsižvelgti taip:
67 .
Panaikinus licenciją ar s S ustabdžius licencijos galiojimą ar panaikinus jos galiojimą, kredito administratorius neturi teisės vykdyti kredito administravimo. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0367
21Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 7 dalyje yra nustatomas tik maksimalus 2 mėnesių terminas, per kurį kredito administratorius privalo pašalinti priežiūros institucijos nurodytą pažeidimą (pažeidimus). Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, neturėtų būti nustatomas ir minimalus terminas, per kurį kredito administratorius turėtų pašalinti nurodytą pažeidimą (pažeidimus). Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
2Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne
trumpesnį kaip vieno mėnesio terminą , per kurį kredito administratorius privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti. Kredito administratorius, pašalinęs pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo kredito administratoriaus pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša kredito administratoriui. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-037
22Siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnį, prieš žodžius „paslaugų teikimą“ įrašant žodžius „kredito administravimo“. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti taip: Priežiūros institucija apie licencijų išdavimą, jų galiojimo panaikinimą ar sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, licencijų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje esančiame viešajame kredito administratorių sąraše priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir Licencijų informacinės sistemos interneto svetainėje. Skelbiama informacija apima duomenis apie kredito administravimo paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, taip pat apie kitų valstybių narių kredito administratorius, teikiančius paslaugas Lietuvos Respublikoje. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0354
23Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte 5 straipsnio 4 dalyje numatyta kredito administratoriaus pareiga informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus, tačiau projekte nenumatyta, kad priežiūros institucija ir vėliau po licencijos gavimo vertina kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir arba balsavimo teisių dalį įsigyjančius asmenis, taip pat pasikeitusius vadovus (jų reputaciją ir kitus kriterijus). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vieningus priežiūros procesus, projekto 8 straipsnyje turėtų būti numatytos papildomos nuostatos dėl dalyvių ir vadovų pasikeitimų išankstinio derinimo su priežiūros institucija. Pritarti. Siūloma papildyti straipsnio nuostatas taip:
3Asmuo, turintis kredito administratoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą sąlygą. Jeigu kredito administratoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio juridinio asmens valdymo organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną šio straipsnio 2 dalyje dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sąlygą. 4.
4Fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kredito administratoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kredito administratoriaus kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies, negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo, jeigu jie atitinka bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų ir jeigu negautas priežiūros institucijos pritarimas įsigijimo sandoriui. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą kredito administratoriaus įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. 6. Kredito administratorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą kredito administratoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti kredito administratoriaus vadovas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Kredito administratoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai. 7. Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. 8.
8Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingos sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia prašymą pateikęs asmuo, 30 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. 9. Priežiūros institucija atsisako pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui, jeigu asmuo:
1) neatitinka šio straipsnio 1 - 3 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per priežiūros institucijos nurodytą terminą nepateikia prašomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03823
24Siūlytina patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą detalizuojant, kokiu būdu bus sprendžiama apie šiame punkte nurodytų subjektyviai vertinamų aplinkybių – neveikė skaidriai, atvirai ir nebendradarbiavo – egzistavimą, pavyzdžiui, kad dėl minėtų veiksmų buvo priimtas kompetentingo subjekto sprendimas, gautas ir nagrinėtas skundas ar panašiai. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad pati Direktyva nedetalizuoja tokių aplinkybių ir nenustato baigtinio sąrašo, kadangi jos gali būti įvairaus pobūdžio, manome, kad nėra tikslinga detalizuoti ir šiame įstatymo projekte. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija kiekvienu atveju vertins kokios aplinkybės pažeidė 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-038
3
25Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, projekto 8 straipsnio 3 dalies nuorodas į projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus reikėtų keisti nuoroda į projekto 8 straipsnio 2 dalį. Pritarti. Patikslinta, žr. 23 p. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0310
26.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnis vadinasi „Skolininko informavimas apie kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį ar neveiksnios kredito sutarties perleidimą“. Tačiau šio straipsnio 1 dalis pradedama nuo to, kad teises pagal neveiksnią kredito sutartį ar neveiksnią kredito sutartį perleidžia kredito pirkėjas . Taigi sistemiškai vertinant projekto 10 straipsnio nuostatas pastebėtina, kad šiame straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių skolininko informavimą apie pirminį jo kredito sutarties perleidimą iš kreditoriaus (pavyzdžiui, kredito įstaigos) kredito pirkėjui. Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Pritarti. Šiame straipsnyje reglamentuojama pareiga informuoti skolininką apie įvykusį perleidimą ir tokios informacijos turinys, kai teisės pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios sutartys perleidžiamos kredito pirkėjui (gali perleisti kredito įstaiga arba kredito pirkėjas kitam kredito pirkėjui), kas atitinka straipsnio pavadinimą. Siekiant daugiau aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalis patikslinama taip:
P erleidus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnią kredito sutartį kredito pirkėjui , visais atvejais prieš pirmą reikalavimą sumokėti skolą ir bet kada skolininko prašymu kredito pirkėjas, šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a ar c papunkčiuose nurodytas subjektas, paskirtas vykdyti kredito administravimą, arba kredito administratorius turi skolininkui pateikti patvariojoje laikmenoje aiškia kalba surašytą pranešimą, kuriame būtų nurodyta bent ši informacija:
1
27Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 1 dalyje nėra nurodomas subjektas,
kuriam kredito pirkėjas perleidžia teises pagal neveiksnią kredito sutartį. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Žr. patikslinimą dėl 26 pastabos. 28.
11
28Tikslintina projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, prieš žodžius „teisių pagal“ įrašant žodį „kreditoriaus“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
1) informacija, kad įvyko kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį ar neveiksnios kredito sutarties perleidimas, įskaitant perleidimo datą;
29Atkreiptinas dėmesys, kad kredito administratorius kredito administravimo paslaugų teikėją gali, o ne privalo pasitelkti. Atsižvelgiant į tai tikslintinas projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas, prieš žodžius „jei pasitelktas kredito administravimo paslaugų teikėjas“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
5) j ei pasitelktas kredito administravimo paslaugų teikėjas, – jo tapatybė (vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas) ir susirašinėjimo tikslu jo kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas ar adresas korespondencijai ir telefono numeris);
30Pastebėtina, kad teikiamame įstatymo projekte tuo atveju, kai yra reglamentuojami teisiniai santykiai, susiję su kreditoriaus teisių perleidimu ar kredito sutarties perleidimu kredito administratoriui, kredito administravimo paslaugų teikėjui, kredito įstaigai, vartojimo kredito davėjui ar kredito davėjui, kuris nėra kredito įstaiga, vartojama sąvoka „paskiria“ (pavyzdžiui, projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas - jei
paskirtas kredito administratorius arba šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a arba c papunktyje nurodytas subjektas). Atkreiptinas dėmesys, kad kredito pirkėjo teisiniai santykiai su kredito administratoriumi, kredito administravimo paslaugų teikėju ir kitais subjektais yra sutartiniai, o ne administracinio pobūdžio. Atsižvelgiant tai projekto nuostatos turėtų būti sistemiškai tikslinamos, vietoje žodžio „paskiriamas“ įrašant „pasirenkamas“, „pasitelkiamas“. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas pagal pateiktą pastabą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03111
31Projekto 11 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose siūloma nustatyti, kokios sudėtinės dalys turėtų sudaryti kredito pirkėjo ir kredito administratoriaus sutartį dėl kredito administravimo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokioje sutartyje galėtų būti ir kitų sąlygų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Įstatymo projekto 11 straipsnis papildytas nauja dalimi:
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje kredito administravimo sutartyje gali būti nustatyta ir papildomų sąlygų. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0312
1
32Projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „į skolininko (skolininkų) lėšas, perduotas kredito administratoriui, negali būti nukreiptas išieškojimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma straipsnio formuluotė suponuoja tai, kad į minėtas lėšas negali būti nukreipiamas joks išieškojimas, t. y. tiek kylantis iš kredito administratoriaus, tiek ir iš skolininko prievolių. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos nurodant, kad į skolininko (skolininkų) lėšas, perduotas kredito administratoriui, negali būti nukreiptas išieškojimas dėl kredito administratoriaus prievolių. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
1Kredito administratoriai, vykdantys kredito administravimą, turi teisę gauti ir turėti lėšų iš skolininkų, kad tas lėšas pervestų kredito pirkėjams, jeigu licencijoje suteikta tokia teisė. Kredito administratorius, iš skolininko (skolininkų) gavęs lėšų ir jas laikydamas, privalo šias lėšas apsaugoti jas atskirdamas nuo savo ir kitų fizinių arba juridinių asmenų lėšų.
Iš skolininko (skolininkų) gautos lėšos turi būti laikomos atskiroje depozitinėje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos arba priimančiosios valstybės narės kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje), ar, jeigu sudaroma tokia galimybė, Lietuvos banke arba priimančiosios valstybės narės centriniame banke, kol jos bus perduotos atitinkamam kredito pirkėjui pagal sąlygas, dėl kurių susitarta su kredito pirkėju. Kredito administratorius privalo imtis priemonių, užtikrinančių kredito pirkėjo (pirkėjų) nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu kredito administratorius yra nemokus. Į skolininko (skolininkų) lėšas, perduotas kredito administratoriui, negali būti nukreiptas išieškojimas dėl kredito administratoriaus prievolių . Kai skolininkas (skolininkai) atlieka mokėjimą kredito administratoriui, kad iš dalies arba visiškai grąžintų mokėtinas sumas, susijusias su kreditoriaus teisėmis pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnia kredito sutartimi, tas mokėjimas laikomas mokėjimu kredito pirkėjui. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03122
33Tikslintina projekto 12 straipsnio 2 dalis, prieš žodį „dokumentą“ įrašant žodį „patvirtinimo“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
2Kredito administratorius, gavęs iš skolininko (skolininkų) lėšų, turi patvirtinti gautas sumas, išduodamas skolininkui (skolininkams) kvitą arba kitą įsipareigojimų įvykdymo
patvirtinimo dokumentą patvariojoje laikmenoje. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0314 34.
Pagal projekto 14 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kredito administratoriai, atitinkantys projekte siūlomą nustatyti kriterijų, priežiūros institucijai privalėtų teikti detalizuotus duomenis apie skolininkus , kurių paskolas administruoja . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatas kredito administratorius administruotų ne tik kredito pirkėjų nupirktas teises pagal paskolų sutartis, bet ir nupirktas kreditorių teises pagal sutartis dėl atidėto mokėjimo kredito, teises pagal kitus panašaus pobūdžio kaip paskolos finansinius susitarimus. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis priežiūros institucijai būtų pranešami tik duomenys apie skolininkus pagal paskolų sutartis. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų ratą. Pritarti. Patikslinta:
Kredito administratoriai, atitinkantys priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotą reikšmingumo kriterijų pagal užimamą rinkos dalį, priežiūros institucijai privalo teikti pagal priežiūros institucijos reikalavimus detalizuotus duomenis apie skolininkus, kurių paskolas skolinius įsipareigojimus administruoja, ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija, vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie skolininkus pagal kredito administratorių administruojamas kredito sutartis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03151
35Tikslintina projekto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į projekto 3 straipsnio 4 dalį (turėtų būti į projekto 3 straipsnio 3 dalį). Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
1) kredito administravimo paslaugų teikėjui negalima vienu metu perduoti visų rūšių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio3 dalyje, kredito administravimo veiklos;
1
36Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito administratorius turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka
vykdyti kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje įsteigęs filialą ar vykdyti šią veiklą neįsteigęs filialo . Projekto 16 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad kredito administratorius turi teisę pradėti vykdyti kredito administravimą po to, kai gauna priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą, dėl informacijos gavimo, o tuo atveju, jei priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija nepateikia šioje dalyje nurodyto patvirtinimo, kredito administratorius turi teisę pradėti vykdyti kredito administravimą praėjus 2 mėnesiams nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos išsiuntimo priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai dienos . Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija <...> priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir valstybės narės, kurioje kredito administratoriaus administruojamas kreditas buvo suteiktas <..> pateikia išsamią informaciją apie pradėtus patikrinimus ar kitas procedūras, pritaikytas poveikio priemones arba motyvuotą sprendimą nesiimti jokių priemonių kredito administratoriaus atžvilgiu . Šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucija, atlikdama kredito administratoriaus, kuris vykdo kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje, priežiūrą ir taikydama poveikio priemones, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija <...>.
Taigi iš projekto 16 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo darytina išvada, kad projektu teikiamo įstatymo nuostatos tam tikrais atvejais būtų taikomos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomai kredito administratorių veiklai reglamentuoti ir poveikio priemonėms taikyti, t. y. projektu yra nustatoma, kad nepriklausomai nuo to, koks teisinis kredito administravimo reguliavimas yra įtvirtintas nacionalinėje priimančiosios valstybės teisėje, Lietuvos Respublikos kredito administratorius gali veikti priimančioje valstybėje narėje įsteigęs filialą arba jo neįsteigęs, o Lietuvos Respublikos priežiūros institucija gali taikyti minėtam kredito administratoriui (tame tarpe turinčiam kredito administratoriaus filialą priimančioje valstybėje narėje) poveikio priemones. Šiame kontekste pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y.
Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatos, reglamentuojančius teisinius santykius ne Lietuvos Respublikoje, turėtų būti sistemiškai tikslintinos arba jų turėtų būti atsisakoma. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 4 daliai ir projekto 28 straipsniui, kuriuose nustatoma, kad kitos valstybės narės priežiūros institucija atlieka kitos valstybės narės kredito administratoriaus, įsteigusio filialą Lietuvos Respublikoje priežiūrą ir taiko jam poveikio priemones. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija prižiūri ir taiko poveikio priemones buveinėje valstybėje narėje licencijuotam kredito administratoriui, vykdančiam kredito administravimą priimančioje valstybėje narėje įsteigus filialą ar vykdo šią veiklą neįsteigęs filialo, taip pat yra atvejų, kai priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali imtis jos jurisdikcijoje per filialą ar neįsteigus filialo veikiančių kredito administratorių patikrinimo, taikyti poveikio priemones. Tai nustatyta ir Direktyvos 14 straipsnio 1, 2 dalyse bei Direktyvos 14 straipsnio 12 dalyje ir kitose nuostatose. Analogiškas ES reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos nacionalinėje teisėje, taikomas ir kitiems finansų rinkos dalyviams. Pvz., analogiškos nuostatos kaip KAIKPĮ 16 straipsnio 1 dalyje, 7 dalyje, 8 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnyje yra nustatytos galiojančio Mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1, 12, 14 dalių nuostatose, 12 straipsnio 8 dalyje, 30 straipsnyje.
Jose nustatomos Lietuvos jurisdikcijos priežiūros institucijos pareigos ir įgaliojimai, atliekant Lietuvoje licencijuotų kredito administratorių, veikiančių kitose valstybėse narėse, priežiūrą, taip pat tam tikri įgaliojimai kitų valstybių narių kredito administratorių, veikiančių Lietuvoje, atžvilgiu, kitu atveju Lietuvos kaip buveinės valstybės narės priežiūros institucija negalės atlikti Direktyvoje nustatytos pareigos atlikti tokių kredito administratorių priežiūrą ir imtis priemonių jų atžvilgiu, siekiant pašalinti ar užkardyti jų galimus pažeidimus kitose valstybėse narėse, taip pat neturės Direktyvoje nustatytų įgaliojimų kitų valstybių narių kredito administratorių, veikiančių Lietuvoje per filialą ar jo neįsteigus, atžvilgiu, siekiant pašalinti ar užkardyti jų galimus pažeidimus Lietuvos Respublikoje, taip pat sudaryti sąlygas kitos valstybės narės (buveinės valstybės narės) priežiūros institucijai efektyviai vykdyti priežiūros funkcijas. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-031624
37Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų nėra aišku, ar kredito administratorius, kuris teikia kredito administravimo paslaugas priimančioje valstybėje narėje neįsteigęs filialo, galėtų pasitelkti kredito administravimo paslaugų teikėją Lietuvos Respublikoje, nes projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinama, kad turėtų būti nurodomas kredito administravimo paslaugų teikėjo adresas
priimančiojoje valstybėje narėje . Nepritarti. Neatsižvelgti.
Neatsižvelgti. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra perkeliamas Direktyvos 13 straipsnio 2 dalies c punktas, pagal kurį tuo atveju, kai kredito administratorius, gavęs veiklos leidimą buveinės valstybėje narėje, ketina teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai jis nurodytų be kita ko, kai taikoma, kredito paslaugų teikėjo priimančiojoje valstybėje narėje tapatybę ir adresą. Nors kredito administratorius, gavęs licenciją Lietuvoje, gali pasitelkti kredito administravimo paslaugų teikėją Lietuvoje, tačiau, jeigu kredito administratorius ketina teikti paslaugas priimančioje valstybėje narėje ir toms paslaugoms teikti ketina pasitelkti kredito administravimo paslaugų teikėją, kredito administravimo paslaugų teikėjas turi turėti adresą priimančioje valstybėje narėje. Tokiu būdu siekiama apsaugoti skolininkus toje priimančioje valstybėje narėje, jeigu dalį kredito administravimo dėl su šiais skolininkais sudarytų kredito sutarčių ar teisių pagal šias kredito sutartis vykdytų kredito administravimo paslaugų teikėjas. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-031626
38Projekto 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kredito administratorius, siekdamas vykdyti kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje, turi pranešti apie tai priežiūros institucijai, pateikdamas informaciją apie kredito administratoriaus priemones, kurių imtasi vidaus procedūroms, valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemoms pritaikyti, kad būtų užtikrinamas kreditoriaus teisėms pagal kredito sutartį arba pačiai kredito sutarčiai taikomuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis. Svarstytina, ar ši nuostata nėra perteklinė, nes visus šiuos duomenis ir informaciją kredito administratorius turi pateikti priežiūros institucijai siekdamas gauti kredito administratoriaus licenciją (projekto 5 straipsnio 1 dalis). Pritarti.
Pritarti. 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas panaikintas pagal pateiktą pastabą. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03163
39Projekto 16 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje reikėtų nurodyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti 10 dienų terminas. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
3Priežiūros institucija kredito administratoriaus pateiktus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją per 45 dienas nuo visų dokumentų ir informacijos gavimo dienos turi perduoti priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kredito administratoriui turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos perdavimo priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai dienos , pranešama apie informacijos perdavimą priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodoma priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimo, kad informacija gauta, data. Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją taip pat perduoda valstybės narės, kurioje kredito administratoriaus administruojamas kreditas buvo suteiktas, priežiūros institucijai, jei ta valstybė narė nėra valstybė narė, kurioje kredito administratorius ketina vykdyti kredito administravimą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03163
40Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostatas priežiūros institucija priimančios valstybės narės priežiūros institucijai turi pateikti ne tik atitinkamą informaciją, bet ir dokumentus, projekto 16 straipsnio 4 dalyje po žodžio „informacijos“ įrašytini žodžiai „ir dokumentų“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
4Jeigu priežiūros institucija neperduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos
ir dokumentų
435 straipsnyje nustatyta tvarka. 41.
7
41Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostata „imasi visų reikiamų priemonių“ yra deklaratyvi ir stokoja teisinio aiškumo. Projekto nuostatos tikslintinos aiškiai ir išsamiai išvardijant veiksmus, kurių gali imtis priežiūros institucija siekdama užtikrinti, kad priimančioje valstybėje narėje veikiantis kredito administratorius nebepažeistų teisės aktų reikalavimų. Pritarti. Pažymėtina, kad analogiška nuostata jau yra įtvirtinta galiojančiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, nedetalizuojant joje konkrečių veiksmų, pvz., Mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje. Priežiūros institucijos gali veikti savo įgaliojimų, apibrėžtų joms taikomų įstatymų ir teisės aktų, ribose. Sistemiškai vertinant KAIKPĮ projekto nuostatas, darytina išvada, kad tos reikiamos priemonės apimtų priežiūros institucijos teisę gauti informaciją iš kredito administratorių ir kitų subjektų, siekiant įvertinti galimą pažeidimą, teisę taikyti privalomuosius nurodymus, poveikio priemones ir kt. (pvz., KAIKPĮ projekto 25 straipsnis, 29 straipsnis) Priemones, nustatytas KAIKPĮ projekte, Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas taip:
“7. Priežiūros institucija, gavusi iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad kredito administratorius, vykdantis kredito administravimą priimančiojoje valstybėje narėje neįsteigęs filialo ar per įsteigtą filialą, nesilaiko priimančiosios valstybės narės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva (ES) 2021/2167, nuostatų, įvertina gautą informaciją ir, siekdama užtikrinti, kad kredito administratorius nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, imasi visų reikiamų priemonių,
nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose. ” 42.
3
42Tikslintina projekto 17 straipsnio 3 dalis, prieš žodžius „Kredito administratorius“ įrašant žodžius „kitos valstybės narės“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:.
“3. Kitos valstybės narės kredito administratorius turi teisę pradėti vykdyti kredito administravimą Lietuvos Respublikoje, kai priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją apie tai, kad gavo šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, arba praėjus 2 mėnesiams nuo šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo priežiūros institucijai dienos, jeigu nepateikiamas patvirtinimas dėl šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo.”
21
43Loginiu ir kalbos aspektu tikslintina projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „ne rečiau kaip kas 6 mėnesius iki informacijos teikimo dienos turi pateikti šią informaciją“, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios informacijos teikimo diena turima omenyje ir kuri diena laikoma informacijos teikimo diena. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti 19 straipsnį taip: “ Kredito įstaiga, kuri perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnią kredito sutartį, ne rečiau kaip kas 6 mėn. (ataskaitinis laikotarpis) iki kito ataskaitinio laikotarpio antro mėnesio pirmos dienos turi pateikti priežiūros institucijai ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius perleidimus: ” Taip pat papildyti 36 straipsnį nauja dalimi:
3Kredito įstaiga, kuri perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnią kredito sutartį, pirmą kartą informaciją apie po šio įstatymo įsigaliojimo perleistas kreditoriaus teises pagal neveiksnias kredito sutartis arba perleistas neveiksnias kredito sutartis pagal šio įstatymo 43 straipsnio reikalavimus priežiūros institucijai ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai turi pateikti iki 2025 m. vasario 1 d. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0318
44Projekto 18 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Kredito pirkėjas pats gali vykdyti kredito administravimą,
kai jis atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka iš priežiūros institucijos gauna licenciją
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatas kredito pirkėju gali būti ir fizinis asmuo. Pažymėtina, kad kredito administratoriumi, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti tik juridiniai asmenys, o projekto 4 ir 5 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai tokiems juridiniams asmenimis.
Taigi pagal kitas projekto nuostatas kredito pirkėjai fiziniai asmenys negalėtų būti kredito administratoriais, todėl projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 18 straipsnyje nustatant, kad tik kredito pirkėjai juridiniai asmenys, gavę licenciją, galėtų patys vykdyti kredito administravimą arba papildyti kitas projekto nuostatas, nustatant, kad licencija vykdyti kredito administravimą gali būti išduota ir fiziniams asmenims bei jiems nustatyti atitinkamus reikalavimus. Pritarti. Siūloma tikslinti taip: “Kredito pirkėjas, kuris yra juridinis asmuo, pats gali vykdyti kredito administravimą, kai jis atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka iš priežiūros institucijos gauna licenciją.”
232221
45Tikslintina projekto 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „to kreditoriaus“, aiškiai nurodant kuris kreditorius turimas omenyje. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
19 straipsnis. Informacijos apie kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba apie neveiksnią kredito sutartį pateikimas kredito pirkėjui ir priežiūros institucijai
“2. Kredito įstaiga, kuri perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnią kredito sutartį, priežiūros institucijai ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius iki informacijos teikimo dienos turi pateikti šią informaciją apie įvykusius perleidimus:
2) bendrą neapmokėtą perleistų to kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis sumą arba bendrą neapmokėtą perleistų neveiksnių kredito sutarčių sumą;” “
Kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios kredito sutarties perleidimas kredito pirkėjui ir priežiūros institucijos informavimas
2Kredito pirkėjas arba jo paskirtas kredito pirkėjo atstovas priežiūros institucijai ne rečiau kaip kas 2 metus turi pateikti šią informaciją:
1) bendrą neapmokėtą perleistų to kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis sumą arba bendrą neapmokėtą perleistų neveiksnių kredito sutarčių sumą;”
3
46Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata „be kita ko, siekiant stebėti perleidimus, kurie gali būti padažnėję ekonominio ar finansinio sukrėtimo laikotarpiu“ brauktina kaip perteklinė, neturinti teisinio krūvio ir nebūdinga įstatymo normoms. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 3 daliai. Nepritarti. Neatsižvelgti. Projekto 19 straipsnio 3 dalimi ir 23 straipsnio 3 dalimi perkeliamos atitinkamai Direktyvos 15 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šios nuostatos yra viena iš sąlygų taikyti priežiūros institucijos diskreciją kas ketvirtį (o ne kas du metus) reikalauti pateikti jai informaciją, susijusią su kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis arba neveiksnių kredito sutarčių perleidimus. Minėtos nuostatos (sąlygos) ištrynimas prieštarautų direktyvos nuostatoms,
5 47.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo dėstomoje projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatoje vietoje nurodyto „vadovaudamasi Europos Komisijos priimtame įgyvendinimo reglamente“ neturėtų būti pateikta nuoroda į minėtą reglamentą, aiškiai ir konkrečiai jį nurodant ir įvardijant. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
“5. Kredito įstaiga šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją teikia kredito pirkėjui arba kitai kredito įstaigai, kai perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią kredito sutartį, vadovaudamasi
2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/2083, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2167 16 straipsnio 1 dalies taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su šablonais, kuriuos turi naudoti kredito įstaigos, teikdamos pirkėjams informaciją apie jų kredito pozicijas bankinėje knygoje, Europos Komisijos priimtame įgyvendinimo reglamente, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2021/2167 16 straipsnio 6 dalyje , nustatytais reikalavimais.”
1
turi paskirti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a arba c papunktyje nurodytą subjektą arba kredito administratorių vykdyti kredito administravimą, susijusį su kreditoriaus teisėmis pagal neveiksnią kredito sutartį arba su neveiksnia kredito sutartimi, sudaryta su vartotojais. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 18 straipsniu, kuriame nurodoma, kad kredito pirkėjas pats gali vykdyti kredito administravimą , kai jis atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka iš priežiūros institucijos gauna licenciją. Pritarti . Siūlome tikslinti taip: “1.
Siūlome tikslinti taip:
“1. Kredito pirkėjas, kurio buveinė yra valstybėje narėje arba kuris turi registruotą buveinę valstybėje narėje ar jeigu jis registruotos buveinės neturi, kurio pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, turi paskirti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a arba c papunktyje nurodytą subjektą arba kredito administratorių vykdyti kredito administravimą, susijusį su kreditoriaus teisėmis pagal neveiksnią kredito sutartį arba su neveiksnia kredito sutartimi, sudaryta su vartotojais,
išskyrus atvejus, kai pats kredito pirkėjas yra kredito administratorius. “
3
49Tikslintina projekto 20 straipsnio 3 dalies nuostata „ir po perleidimo privalo“ nurodant subjektą, kuriam yra perleidžiamos kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba pati kredito sutartis. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
“3. Kredito pirkėjas, kuriam perleistos kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba pati kredito sutartis,
ir po perleidimo privalo laikytis šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių vykdymo užtikrinimą, vartotojų apsaugą, skolininkų teises, kredito išdavimo, banko paslaptį, reikalavimų.”
2
50Tikslintina projekto 22 straipsnio 2 dalis prieš žodžius „kredito pirkėjo“ įrašant žodžius „trečiosios šalies“. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
“2. Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, be
trečiosios šalies kredito pirkėjo arba vietoj jo dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi kreipiasi tiesiogiai į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trečiosios šalies kredito pirkėjo atstovą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas trečiosios šalies kredito pirkėjo atstovas yra atsakingas už kredito pirkėjo pareigų, nustatytų šiame įstatyme, vykdymą.”
51.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios kredito sutarties perleidimas kredito pirkėjui , tuo tarpu šio straipsnio pirmoje dalyje reglamentuojama atvejis, kai kredito pirkėjas arba kredito pirkėjo atstovas perleidžia nenurodytam subjektui (manytina kitam kredito pirkėjui) kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį. Projekto 23 straipsnio nuostatos derintinos su šios straipsnio pavadinimu, o 23 straipsnio 1 dalyje nurodomas subjektas, kuriam yra perleidžiamos kreditoriaus teisės pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksni kredito sutartis. Pritarti. Siūloma tikslinti taip: 23 straipsnis. Kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnios kredito sutarties perleidimas kredito pirkėjui ir priežiūros institucijos informavimas
1Kredito pirkėjas arba kredito pirkėjo atstovas, perleidžiantis kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba perleidžiantis neveiksnią kredito sutartį
kitam kredito pirkėjui , privalo ne rečiau kaip kas 2 metus priežiūros instituciją informuoti apie naujo kredito pirkėjo ir kredito pirkėjo atstovo, jeigu jis yra paskirtas, juridinio asmens kodą arba, jei tokio kodo nėra, turi informuoti apie naujo kredito pirkėjo ar paskirto kredito pirkėjo atstovo arba naujo kredito pirkėjo ar jo atstovo vadovo ir asmenų, turinčių juridinio asmens – kredito pirkėjo ar jo atstovo kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybės duomenis ir naujo kredito pirkėjo arba jo atstovo adresą. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03231 52.
Iš projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl kredito pirkėjas, kitam kredito pirkėjui perleidęs kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį (t. y. atlikęs baigtinį veiksmą), apie tai turėtų „ne rečiau kaip kas 2 metus priežiūros instituciją informuoti apie naujo kredito pirkėjo ir kredito pirkėjo atstovo, jeigu jis yra paskirtas, juridinio asmens kodą arba <...>. Nepritarti. KAIKPĮ projekto 23 straipsnio 1 dalis perkelia Direktyvos 20 straipsnio 1 dalį, kuri nustato pareigą būtent kredito pirkėjui, perleidusiam kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią kredito sutartį naujam kredito pirkėjui, kas dvejus metus pateikti priežiūros institucijai nurodytą informaciją. Tokia informacija priežiūros institucijai reikalinga priežiūros, taip pat perleidimų stebėsenos tikslais. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0323
53Atsižvelgiant į tai, kad projekto 23 straipsnyje reglamentuojama atvejis, kai kredito pirkėjas kitam kredito pirkėjui perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį, lieka neaišku kuris iš minėtų kredito pirkėjų turi vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos, aiškiai apibrėžiant subjektus, kuriems taikomos projekto nuostatos. Pritarti. Siūloma patikslinti taip:
, perleidžiantis kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba perleidžiantis neveiksnią kredito sutartį, priežiūros institucijai ne rečiau kaip kas 2 metus turi pateikti šią informaciją:
54.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina papildyti projekto 24 straipsnį, nurodant, kad priežiūros institucija nevykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros. Pastebėtina, kad analogiška formuluotė yra įtvirtinta ir Bankų įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje. Pritarti. Siūloma patikslinti taip:
4Priežiūros institucija nevykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-0325
11
55Projekto 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuostatos „ją panaikina“ įrašytina nuostata „panaikina jos galiojimą“. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų atsisakyti žodelių „arba“, nes, pavyzdžiui, nuostata, kad priežiūros institucijos funkcija yra „išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją arba ją panaikinti“ nėra pakankamai aiški ir suprantama. Be to, siekiant nuoseklumo, reikėtų sukeisti vietomis nuostatas, kuriose dėstomas licencijų galiojimo panaikinimas ir licencijų galiojimo sustabdymas. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
1) išduoda ar atsisako išduoti licenciją , arba ją panaikina sustabdo licencijos galiojimą ar panaikina jos galiojimo sustabdymą arba sustabdo panaikina jos licencijos galiojimą, arba panaikina jos galiojimo sustabdymą ;
4
56Tikslintinos projekto 28 straipsnio 4 dalies nuostatos detalizuojant, kokia tvarka ir būdu (priežiūros teisės aktu ar kt.) būtų vykdomas priežiūros institucijos „uždraudimas veikti“ kitos valstybės narės kredito administratoriui. Pritarti:
Siūloma patisklinti taip: “4.
Priežiūros institucija savo sprendimu turi teisę uždrausti kitos valstybės narės kredito administratoriui, kuris vykdo kredito administravimą neįsteigęs filialo arba per įsteigtą filialą Lietuvos Respublikoje, pažeisdamas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, vykdyti kredito administravimą, kol kitos valstybės narės priežiūros institucija priims atitinkamą sprendimą arba kredito administratorius nutrauks pažeidimų vykdymą.”
57Projekto 29 straipsnyje yra reglamentuojamos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai,
taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu ( inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei šiame straipsnyje, nei kituose projekto straipsniuose nėra nustatyta jokių (nei minimalių, nei maksimalių) poveikio priemonės „laikinai uždrausti vykdyti kredito administravimą“ ir „sustabdyti licencijos galiojimą“ termino. Be to, nėra aišku, ar vienu metu galėtų būti skiriama ne viena poveikio priemonė. Manytina, kad esminės sankcijų skyrimo taisyklės turėtų būti nustatytos įstatyme, todėl projekto nuostatos tikslintinos nustatant minėtus terminus ir kitas esmines sankcijų skyrimo taisykles. Pritarti iš dalies. Projekto (KAIPKĮ) 30 str. 3 d. nustatyta, kad Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Pažymėtina, kad esminės poveikio priemonių skyrimo taisyklės nustatytos Lietuvos banko įstatymo 43-3 straipsnyje ir yra taikomas sistemiškai su kitais Lietuvos banko kompetenciją liečiančiais finansų rinkos įstatymais, įskaitant ir KAIPKĮ.
Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, taikydama poveikio priemones, taip pat vavodovaujasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas. Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu ( ultima ratio ); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Lietuvos banko įstatymo 43-3 straipsnio 13 dalis nustato, kad p oveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti poveikio priemonę išnyko, atšaukia laikinai taikomą poveikio priemonę. Taip pat pastebėtina, kad, atsižvelgus į 21 pastabą projekto 6 str. 2 dalis patikslinta nustatant minimalų terminą pažeidimams pataisyti – 1 mėn.
Dėl kelių poveikio priemonių taikymo: Su KAIKPĮ projektu teikiamame Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projekte kredito administratoriai įtraukti į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą, tad jų priežiūrai bus taikomas LBĮ septintasis skirsnis, reglamentuojantis finansų rinkos priežiūrą, nebent specialiajame KAIKPĮ būtų specialių nuostatų (pvz., dėl licencijos išdavimo termino, kuris pagal direktyvą yra 90 dienų, ne 30 d.). LBĮ 433 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos bankas taiko finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš įstatymuose nustatytų poveikio priemonių taikymo pagrindų. Tos poveikio priemonės nustatytos KAIKPĮ projekto 29 straipsnyje, pagrindai – 30 straipsnyje (analogiška sistema ir kitų šakinių įstatymų atžvilgiu). LBĮ 433 straipsnyje nustatyta išsami svarstymo dėl poveikio priemonės taikymo tvarka ir sureglamentuota, į kokius kriterijus Lietuvos bankas turi atsižvelgti, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį., o minėto straipsnio 14 d. suteikia teisę taikyti ir kelias poveikio priemones. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-03296
58Projekto 29 straipsnio 6 punkte nuostata „panaikina licenciją“ keistina nuostata „panaikina licencijos galiojimą“
Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
6) panaikina licenciją licencijos galiojimą arba sustabdo jos galiojimą;
114
59Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnis turi tik tris dalis, todėl tikslintinas projekto 30 straipsnio 1 dalies 14 punktas, vietoje žodžių „šio įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse“ įrašant „šio įstatymo 8 straipsnyje“. Nepritarti. Įstatymo projektas buvo papildytas naujomis dalimis, todėl turi išlikti nuoroda į 8 straipsnio 1-3 dalis.
14) kredito administratorius pažeidžia šio įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus;
1
60Atkreiptinas dėmesys, kad 5 metų informacijos, nurodytos projekto 34 straipsnio 1 dalyje, saugojimo terminas nustatytas tik kredito administratoriui. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymu
kredito administravimo paslaugų teikėjas turi priežiūros institucijai pateikti šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar prievolė saugoti projekto 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją neturėtų būti taikoma ir kredito administravimo paslaugų teikėjui. Pritarti. Atsižvelgti. Įrašyti pareigą kredito administravimo paslaugų teikėjui saugoti 34 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją (analogiška formuluotė kaip kredito administratoriui 1 dalies 1 pastraipoje). 1. Kredito administratorius ir kredito administravimo paslaugų teikėjas privalo 5 metus nuo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos kredito administravimo sutarties ir, kai taikoma, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sutarties dėl kredito administravimo perdavimo galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, jeigu kituose teisės aktuose nustatytas ilgesnis informacijos ir dokumentų saugojimo terminas, saugoti ir tvarkyti šią informaciją ir dokumentus:
61.
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į tai, kad priežiūros institucija ir Vyriausybė iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 36 straipsnio 1 – 4 dalyse siūloma nustatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo bei su įstatymo nuostatų taikymu susijusias datas. Pritarti. Siūloma tikslinti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2. Priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kredito įstaiga, kuri perleidžia kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba neveiksnią kredito sutartį, pirmą kartą informaciją apie po šio įstatymo įsigaliojimo perleistas kreditoriaus teises pagal neveiksnias kredito sutartis arba perleistas neveiksnias kredito sutartis pagal šio įstatymo 43 straipsnio reikalavimus priežiūros institucijai ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai turi pateikti iki 2025 m. vasario 1 d. 4. Šio įstatymo nuostatos netaikomos kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį ar kredito sutarčių, perleistų iki 2024 m. liepos 31 d., perleidimui. 5. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti kredito administravimą ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti šią veiklą, privalo ne vėliau kaip iki 202 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo nustatyta tvarka gauti licenciją. 6. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurie iki 2024 m. gruodžio 31 d. negavo licencijos, nuo 2025 m. sausio 1 d. netenka teisės vykdyti kredito administravimą Lietuvos Respublikoje. 62.
62Projektas taisytinas vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas). 62.1. Pagal Apraše nurodytas taisykles, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą eilės tvarka nurodoma Europos Sąjungos teisės akto priėmimo data, jį priėmusios institucijos pavadinimas, teisės akto rūšis, numeris, numeryje vartojami trumpiniai ir kt. (7.1 papunktis), taip pat teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą turi būti nurodomas toks Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas, koks paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslintina projekto 3 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje vietoje „Reglamentas (ES) Nr. 648“, reikalinga įrašyti teisingą reglamento numerį, t. y. „Reglamentas (ES) Nr. 648/2012“. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad analogiškas netikslumas yra ir dėstomoje projekto 3 straipsnio 10 dalies nuostatoje, tačiau dėl šios projekto nuostatos teiktina žemiau esanti pastaba, į kurią atsižvelgus, minėtas aptariamas netikslumas būtų nebeaktualus (žr. žemiau esančią pastabą). 62.2. Pagal Aprašo 20 punkte numatytą taisyklę, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Toliau tekste nurodomas sutrumpintas pavadinimas
mutatis mutandis taikant Aprašo 13 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 10 dalies nuostatoje 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 pavadinimas projekto tekste nėra minimas pirmą kartą, šioje projekto nuostatoje nurodytinas sutrumpintas šio reglamento pavadinimas. Pritarti. Projekto nuostatos patikslintos. 6. Kredito įstaiga – įstaiga, apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/ 2012 , su visais pakeitimais 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3810(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3810(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis