Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu ir neteikimu, peržiūrėjimo poreikis. Už Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos šalies pilietybę,
balsavo daugiau kaip milijonas piliečių. Tai parodo aiškų piliečių siekį išlaikyti glaudų ryšį su Lietuva, net įgyjant kitos valstybės pilietybę. Šis ženklus įvykis motyvuoja valstybės institucijas atsakingai reaguoti į piliečių lūkesčius ir imtis reikalingų įstatymo pakeitimų. Įstatymo projektu siūloma dvylikta išimtis - šie pakeitimai leis asmenims išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus draugiškų ir strategiškai svarbių šalių - NATO narių valstybių pilietybę. Tai itin svarbu, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir saugumą mūsų piliečiams, taip pat suteikiant galimybes visiems Lietuvos piliečiams aktyviai dalyvauti Lietuvos politinėje ir visuomeninėje veikloje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios NATO šalies. Įstatymo projekto pataisos ne tik atitinka Europos Sąjungos šalių tendencijas liberalizuoti kelių šalių pilietybės turėjimą, bet ir leidžia Lietuvai išlikti konkurencingai ir patraukliai tarptautiniame kontekste. Be to, šios pataisos padeda išlaikyti ir net stiprinti Lietuvos piliečių ryšį su savo tautine tapatybe ir valstybe, vykstant sudėtingiems tapatybės iššūkiams, kai piliečiai įgyja kitos valstybės pilietybę. Piliečiai, išaugoję Lietuvos pilietybę, gali ne tik balsuoti rinkimuose, bet ir dalyvauti svarbiausiuose sprendimuose, kurie tiesiogiai veikia jų gyvenimą Lietuvoje ir už jos ribų. Ši teisė užtikrina, kad jų balsas būtų girdimas, o poreikiai – atstovaujami.
Pilietybės statusas suteikia didesnes galimybes darbo rinkoje, švietimo ir socialinės apsaugos srityse, leidžia asmenims pasinaudoti šalių siūlomomis garantijomis ir galimybėmis. Priėmę įstatymo projektą bei išsaugoję Lietuvos pilietybę įgijus NATO narės šalies pilietybę, būtų skatinami kultūriniai mainai ir stiprinami ekonominiai bei politiniai ryšiai, prisidedant prie Lietuvos įvaizdžio puoselėjimo pasaulio mastu. Įgyvendinant šiuos pakeitimus, Lietuvos pilietybės išsaugojimas tampa ne tik būdu stiprinti piliečių ryšius su Tėvyne, bet ir svarbia strategija, užtikrinant teisinę apsaugą, asmeninį stabilumą ir tęstinumą kultūrinės bei tautinės tapatybės išsaugojime. Tai atveria pasaulio lietuviams duris į naujas galimybes, tuo pačiu išlaikant glaudų ryšį su Lietuva, jos teisine sistema ir pilietine visuomene. Šie pakeitimai yra istorinės reikšmės: jie ne tik atspindi piliečių valią išsaugoti savo pilietybę, bet ir padeda plėtoti tautinę vienybę, stiprinti Lietuvos poziciją pasaulio arenoje ir prisidėti prie savo piliečių gerovės ir saugumo. 1. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Bagdonas. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančius nuostatus, teisiniai santykiai, susiję su pilietybės klausimais, yra reglamentuoti įvairiuose Įstatymo straipsniuose. Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnis nenumato aiškios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), kurios narė yra Lietuva, apibrėžties. Dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių, įgijusių bet kurios kitos, įskaitant NATO šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė yra atimama. Įstatymo 7 straipsnyje nurodomos išimtys, kurios leidžia turėti kelių šalių pilietybes.
Tačiau šiose išimtyse nėra numatyta galimybė išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu asmuo įgyja pilietybę iš bet kurios NATO narių šalies, su kuria Lietuva palaiko draugiškus santykius. Šis reglamentavimas reikalauja papildomų pakeitimų ir įstatymo pataisų, įskaitant 7, 21, 26, 33 ir 42 straipsnių tikslinimą, atsižvelgiant į nustatytas išimtis ir jų taikymo praktiką. Šis reglamentavimas rodo būtinybę peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, siekiant užtikrinti jų atitikimą šiuolaikiniams teisinės apsaugos, piliečių teisių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų standartams. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimų aiškiai formuluoja, kad būtinos pataisos 7, 21, 26, 33 ir 42 straipsniuose, leidžiant Lietuvos piliečiams išlaikyti jų pilietybę, įgyjant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narės, pilietybę. Ši išimtis yra svarbus žingsnis modernizuojant pilietybės įstatymą ir atspindint gyventojų lūkesčius, šalies teisines bei geopolitines realijas. Įvedus šią išimtį, Lietuvos piliečiams, kurie yra ar ateityje taps kitų NATO narių šalių piliečiais, bus leidžiama išsaugoti gimimų įgytą Lietuvos pilietybę. Tai itin svarbu transatlantinių ryšių stiprinimo kontekste, leidžiant piliečiams laisvai ir pilnavertiškai judėti, dirbti ir gyventi tarp šalių, kartu išlaikant ryšius su Lietuva. Šie pakeitimai padės Lietuvos piliečiams palaikyti ryšį su Tėvyne, nepaisant jų gyvenamosios vietos, palengvins jų dalyvavimą šalių ekonominiame ir socialiniame gyvenime, suteiks teisinį pagrindą stiprinti Lietuvos ir kitų NATO šalių piliečių saitus, kurie yra strategiškai svarbūs tiek saugumo, tiek ekonominių ir socialinių ryšių plėtojimo požiūriu. 4.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 7. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes, Migracijos departamentas jau vydo analogiškas funkcijas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Lietuvos Respublikos pilietis“ „Šiaurės Atlanto sutarties
organizacija“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Andrius Bagdonas
Įstatymo PROJEKTO 2024-05-24 Nr. XIVP-3783 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Pilietybės įstatymo
Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir kitos valstybės pilietis: dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę įgijo ne gimdamas. Kartu projektu siūloma atitinkamai pakeisti Pilietybės įstatymo 21 straipsnio „Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas“, 26 straipsnio
„Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę“
nuostatas, sudarančias pagrindą šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytoms asmenų grupėms įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę, taip pat kitas nuostatas, kuriose teikiamos nuorodos į šio įstatymo 7 straipsnį. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu, manome, kad šis projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Taigi Seimas turi diskreciją nustatyti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat atvejus, kai asmuo gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai.
Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek tokių atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame pagal Seimo prašymą išaiškinti savo ankstesnių aktų nuostatas dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję ES arba
(ir) NATO valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos didelei daliai Lietuvos Respublikos piliečių kartu būti ir kitų valstybių piliečiais, t. y. dvigubai (daugybinei) pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu, taigi toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi.
Vertinant projektą neturi reikšmės tai, kad juo siūloma nustatyti ne identišką dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtį, palyginti su ta, dėl kurios Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, nes tik 4 ES valstybės narės (Airija, Austrija, Kipras, Malta) nėra NATO narės, taigi projektu siūloma dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtis apimtų labai panašų valstybių, kurių pilietybę įgiję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, skaičių, kaip ir Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendime vertinta išimtis, ir suponuotų ne atskirus, išimtinius dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejus, bet didelį jų kiekį. Manytina, kad, 2024 m. gegužės 12 d. įvykusiame referendume išreikšta Tautos valia nepanaikinus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto bendro dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo, galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais įstatymu negali būti ženkliai plečiamos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos pozityvusis aspektas apima Lietuvos Respublikos narystę ne tik NATO, bet ir ES, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos narystė ES nesuponuoja galimybės reglamentuojant dvigubos (daugybinės) pilietybės santykius nevienodai vertinti ES valstybių narių pilietybes ir skirtingai traktuoti jas įgijusius asmenis.
Taigi projekto 2 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų turėti tik tų ES valstybių narių pilietybę, kurios yra NATO narės (t. y. negalėtų turėti Airijos, Austrijos, Kipro, Maltos pilietybės), keltų abejonių ir dėl atitikties asmenų lygybės principui, aiškinamam atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę ES. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtis apibrėžta nevisiškai tiksliai, todėl jos apimtis iš dalies sutampa su kituose Pilietybės įstatymo 7 straipsnio punktuose, pavyzdžiui, 2, 3, 4,
siūloma papildyti Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 19 dalimi ir joje nustatyti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos apibrėžtį. Pažymėtina, kad šios tarptautinės organizacijos apibrėžtis nėra nei Pilietybės įstatymo, nei apskritai Lietuvos Respublikos įstatymų reguliavimo dalykas, o apibūdinti šią organizaciją jos identifikavimo tikslu nėra jokio teisinio poreikio, nes visuotinai žinoma organizacija tokiu pavadinimu yra viena. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu teikiamo siūlymo atsisakytina. 5. Atsižvelgdami į Pilietybės įstatyme nustatytą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetenciją sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, siūlome gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. 6. Projekto 7 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„taikymas“ turėtų būti įrašyta „įgyvendinimas“. Departamento direktorius
Dainius Zebleckis O.
Buišienė, tel. (0 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 239 6898, el. p. [email protected]