Projekto lyginamasis variantas
2021
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 8 dalimi: „
glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose, išskyrus žemės ūkyje ir naudojimą kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nuo 2022 m. liepos 1 d. uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose, išskyrus žemės ūkyje ir naudojimą kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2324), nuostatomis, buvo nutarta pratęsti glifosato naudojimą Europos Sąjungoje iki 2022 m. gruodžio 15 d. Pažymėtina, kad šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl, svarstytina, ar projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėto Reglamento (ES) 2017/2324 nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Antra, projekto nuostatos, jog augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (toliau - Produktai), draudžiama naudoti „tvarkant elektros linijas, geležinkelio bėgius“ nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar norima nustatyti, kad minėtus Produktus draudžiama naudoti tvarkant tokius objektus kaip elektros linijos, geležinkelio bėgiai, ar, vis dėlto, norima nustatyti, kad minėti Produktai būtų draudžiami naudoti tokių objektų užimamose teritorijose (žemės sklypuose). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, geležinkelio bėgiai yra tik vieni iš geležinkelio kelio inžinerinių įrenginių, todėl nėra aišku, ar minėti Produktai būtų draudžiami naudoti tik tvarkant būtent šiuos įrenginius, ar ir kitus geležinkelio kelio įrenginius. Trečia, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „miestų, gyvenviečių teritorijose“ turinys, nes sąvoka „gyvenvietė“ nėra aiškiai apibrėžta įstatymuose ir, manytina, kad savo turiniu ji apima ir sąvoką „miestai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai nustatant kokių gyvenamųjų vietovių teritorijose būtų draudžiama naudoti minėtus Produktus.
Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato tik kelis apribojimus dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo saugomose teritorijose. Valstybinio gamtinio rezervato buferinėse apsaugos zonose, pedologiniuose draustiniuose, botaniniuose draustiniuose, zoologiniuose draustiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, telmologiniuose draustiniuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas arba augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, <...>“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su projektu nereikėtų teikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projekto, kuriame būtų nustatyta, kuriose saugomose teritorijose būtų draudžiama naudoti Produktus. Be to, svarstytina, ar minėto įstatymo projekte nereikėtų nustatyti, kad Produktai draudžiami naudoti kelių apsaugos zonose, elektros tinklų apsaugos zonose, geležinkelių kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, nes būtent šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos. 2. Projekto
straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Vyriausybė, o projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėtus teisės aktus turi priimti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti koks
(kokie) subjektas (subjektai) turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus ir, esant poreikiui, tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
DĖL
Nr. XIVP-378 2021-09-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamento Išvada 2021-03-31 Nr. XIVP-378 <...> 1. Projektu siūloma nuo 2022 m. liepos 1 d. uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose, išskyrus žemės ūkyje ir naudojimą kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2324), nuostatomis, buvo nutarta pratęsti glifosato naudojimą Europos Sąjungoje iki
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl, svarstytina, ar projekte siūlomas teisinis reguliavimas atitinka minėto Reglamento (ES) 2017/2324 nuostatas.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Antra, projekto nuostatos, jog augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (toliau - Produktai), draudžiama naudoti „tvarkant elektros linijas, geležinkelio bėgius“ nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar norima nustatyti, kad minėtus Produktus draudžiama naudoti tvarkant tokius objektus kaip elektros linijos, geležinkelio bėgiai, ar, vis dėlto, norima nustatyti, kad minėti Produktai būtų draudžiami naudoti tokių objektų užimamose teritorijose (žemės sklypuose). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, geležinkelio bėgiai yra tik vieni iš geležinkelio kelio inžinerinių įrenginių, todėl nėra aišku, ar minėti Produktai būtų draudžiami naudoti tik tvarkant būtent šiuos įrenginius, ar ir kitus geležinkelio kelio įrenginius. Trečia, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „miestų, gyvenviečių teritorijose“ turinys, nes sąvoka „gyvenvietė“ nėra aiškiai apibrėžta įstatymuose ir, manytina, kad savo turiniu ji apima ir sąvoką „miestai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai nustatant kokių gyvenamųjų vietovių teritorijose būtų draudžiama naudoti minėtus Produktus. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato tik kelis apribojimus dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo saugomose teritorijose. Valstybinio gamtinio rezervato buferinėse apsaugos zonose, pedologiniuose draustiniuose, botaniniuose draustiniuose, zoologiniuose draustiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, telmologiniuose draustiniuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas arba augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, <...>“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su projektu nereikėtų teikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projekto, kuriame būtų nustatyta, kuriose saugomose teritorijose būtų draudžiama naudoti Produktus. Be to, svarstytina, ar minėto įstatymo projekte nereikėtų nustatyti, kad Produktai draudžiami naudoti kelių apsaugos zonose, elektros tinklų apsaugos zonose, geležinkelių kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, nes būtent šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos. Pritarti LRV išvada gauta (2021-07-14 Nutarimas Nr. 564): Projektui nepritaria. . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Išvada
1
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti 3.
departamento Išvada
2
turi priimti Vyriausybė, o projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėtus teisės aktus turi priimti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti koks (kokie) subjektas (subjektai) turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus ir, esant poreikiui, tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti
departamento Išvada
dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Pritarti
Europos Sąjungos teisės grupės Išvada 2021-04-26 Nr. XIVP-378 <...> 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, glifosato naudojimas Europos Sąjungoje yra pratęstas iki 2022 m. gruodžio 15 d. Šiuo metu Europos Komisija atlieka glifosato patvirtinimo atnaujinimo paraiškos vertinimą 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009) nustatyta tvarka. Reglamentas (EB) Nr.
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 nustato komerciniams tikslams skirtų augalų apsaugos produktų autorizacijos, pateikimo į rinką, naudojimo bei kontrolės Bendrijoje taisykles; jame taip pat nustatomos veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams, kurių yra augalų apsaugos produktuose ar kurie sudaro šiuos produktus, taikomos patvirtinimo taisyklės ir priedams bei koformuliantams taikomos taisyklės. Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą. Europos Komisijai patvirtinus veikliąją medžiagą, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo bet kokių vienašališkų ribojančių priemonių ar draudimų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra sprendęs klausimą dėl vienašališko valstybių narių priemonių patvirtinimo dėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 Europos Komisijos patvirtintų veikliųjų medžiagų. 2020 m. spalio 8 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Union des industries de la protection des plantes, C‑514/19, ECLI:EU:C:2020:803, kuriame patvirtino valstybių narių teisę imtis vienašališkų apsaugos priemonių, jeigu prieš tai valstybės narės kėlė abejonių Europos Komisijai dėl veikliosios medžiagos ir Europos Komisija nesiėmė apsaugos priemonių. Kreiptis į Europos Komisiją valstybė narė gali pagal Reglamento Nr. 1107/2009
medžiagos arba autorizuoto augalų apsaugos produkto galimą atsirasti didelę riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir atitinkamos(-ų) valstybės(-ių) narės(-ių) taikomų priemonių nepakankamumo, kad tokia rizika būtų tinkamai įveikta. Be to, Teisingumo Teismas pripažino, kad valstybės narės keipimasis dėl techninio reglamento notifikavimo pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 5 straipsnį yra tolygus kreipimuisi Reglamento Nr. 1107/2009 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jei šiame pranešime pateikiama aiški informacija, patvirtinanti, pirma, kad šios veikliosios medžiagos gali kelti didelę riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, ir, antra, kad šios rizikos galima tinkamai išvengti tik neatidėliotinomis atitinkamos valstybės narės priimtomis priemonėmis, ir Europos Komisija nepaklausė šios valstybės narės, ar minėtas pranešimas laikytinas oficialiu pranešimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 71 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kompetenciją augalų apsaugos produktų srityje, manytume, kad visų pirma kompetentingos institucijos dėl patvirtintos veikliosios medžiagos glifosato turėtų imtis atitinkamų su ypatingomis situacijomis susijusių veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 69-71 straipsnius. Taip pat, siūlytume dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada gauta (2021-07-14 Nutarimas Nr. 564): Projektui nepritaria. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija 2021-04-30 Nr.54 (2021.04.30 Nr. g-2021-5043) „<...> Prašome įvertinti išdėstytus argumentus, atsižvelgti į kompetentingų institucijų vertinimą ir projektui nepritarti . <...> Argumentai: <...> Remiantis Reglamento 1107/2009 nuostatomis, atlikus glifosato rizikos vertinimą ir nustačius, kad glifosato naudojimas yra saugus, buvo priimtas 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, nuostatomis, buvo pratęstas glifosato naudojimas Europos Sąjungoje iki 2022 m. gruodžio 15 d. Pažymėtina, kad šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte klaidingai ši data nurodoma kaip glifosato uždraudimo data. Šiuo metu Europos Komisija atlieka glifosato patvirtinimo atnaujinimo paraiškos vertinimą ir sprendimai bus priimami tik atlikus naujus vertinimus, remiantis įprasta ES teisės aktais nustatyta procedūra. Todėl manoma, kad projektas prieštarauja ES teisei, nustatančiai augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai procedūras, ir, ignoruojant nustatytas tvarkas, kuria ydingą precedentą. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte cituojami tyrimai (penki moksliniai tyrimai ir du straipsniai ) yra vieni iš 1507 tyrimų, kurie buvo įvertinti peržiūros metu, vieni iš 12 000 mokslinių straipsnių ir tik keletas puslapių iš daugiau kaip
cituojama informacija yra ekspertų įvertinta ir nėra nauja, todėl remiantis tuo nėra pagrindo taikyti Reglamento 1107/2009 69-70 straipsnių nuostatas.
Augalų apsaugos produktų gamintojai investuoja į mokslinius tyrimus ir šiuolaikiškų augalų apsaugos sprendimų paieškas, tačiau šiandien praktiškai pritaikomo ir efektyvaus glifosato pakaitalo nėra. Išlieka galimybė naudoti trijų-keturių herbicidų mišinį, kuriuose būtų veikliosios medžiagos veikiančios vienaskiltes, dviskiltes, vienmetes, daugiametes piktžoles, tačiau tai tik padindintų reikalingų veikliųjų medžiagų naudojimą, skaičiuojant sunaudotos veikliosios medžiagos kiekiu apdorotam plotui. Mechaninės priemonės, tokios kaip piktžolių naikinimas verdančiu vandeniu ar atvira ugnimi, nepritaikomas profesionalioje veikloje, ypač geležinkeliams, ir tai buvo įrodyta ne viename mieste Europos Sąjungoje. Ypač svarbu pabrėžti, kad tuose geležinkelio ruožuose, kur yra likę kreazoto turinčiais mišiniais impregnuoti pabėgiai, ypatingai didelė gaisro tikimybė nepageidaujamos augalinės dangos naikinimui naudojant atvirus ugnies šaltinius. Be to, mechaninis naikinimas labiau taikytinas vienmetėms piktžolėms, nes daugiametės šakniastiebinės piktžolės po trumpo laiko atauga iš šakniastiebių. Cheminis piktžolių naikinimas geležinkelių ruožuose yra daug greitesnis ir ekonomiškesnis nei bet kuris kitas mechaninio šalinimo būdas. Visi augalų apsaugos produktai turi būti naudojami saugiai, laikantis nustatyto naudojimo reglamento. Remiantis rizikos vertinimu, glifosato turinčių produktų naudojimas, projekte nurodytais atvejais yra saugus. Glifosatą, kaip saugią veikliąją medžiagą augalų apsaugos produktams, be ES institucijų įvertino kitų pasaulio valstybių tokių, kaip JAV, Kanados, Šveicarijos, Naujosios Zelandijos, Australijos, Brazilijos, Japonijos, Pietų Korėjos, atsakingos agentūros ir pripažino naudojimą saugiu. ES institucijų ir kitų pasaulio valstybių toksikologai nepritarė IARC vertinimui.
Nei viena pasaulio valstybių kompetentinga institucija neklasifikuoja glifosato kaip kancerogeniškos veikliosios medžiagos. Informuojame, kad dar 2018 metais augalų apsaugos produktų gamintojai paskelbė ir įgyvendino laisvanorišką iniciatyvą – sukūrė skaidrumo registrą, kuriame visa informacija ir tyrimai apie glifosatą yra prieinami kiekvienam besidominčiam (https://www.glyphosate.eu/).
<...>“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-05-10 Nr. 2D-1317 (11.16 E) (2021.05.11 Nr. g-2021-5464), 2021-09-06 Nr. 2D-2463 (11.16 E) (2021.09.06 Nr. g-2021-9159), <...> Augalų apsaugos produktai registruojami, kai įvertinus riziką žmonių sveikatai ir aplinkai nustatytas saugus naudojimas. Visus šiuo metu registruotus Lietuvoje augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius glifosato yra saugu naudoti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius. Šiuo metu veiklioji medžiaga glifosatas patvirtinta ES iki 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija 2019 m. gegužės 10 d. reglamentu įgaliojo 4 valstybes nares - Prancūziją, Vengriją, Olandiją ir Švediją peržiūrėti ir įvertinti glifosato duomenis bei parengti ataskaitą, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl tolesnio glifosato patvirtinimo atnaujinimo nuo 2023 metų. Šiuo metu šios valstybės narės atlieka vertinimą. Peržiūrėjus glifosato patvirtinimą ES, bus peržiūrėti visi Lietuvoje registruoti augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys glifosato. Kol nėra atliktas vertinimas ES lygiu, siūlytume nekeisti augalų apsaugos produktų, turinčių sudėtyje glifosato naudojimo teisės aktų
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybės Išvada 2021-07-14 Nr. 564 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SV-S-104 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-378. (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
augalų apsaugos produktų registravimo reikalavimų, numatytų 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB, su visais pakeitimais, 29 straipsnio 1 dalies a punkte, yra reikalavimas, kad veiklioji medžiaga būtų patvirtinta. Augalų apsaugos produkto sudėtyje esanti veiklioji medžiaga glifosatas yra patvirtinta remiantis šiame reglamente nustatytais kriterijais ir įrašyta į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, su visais pakeitimais, veikliųjų medžiagų priedą iki 2022 m. gruodžio 15 d. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 14 straipsniu, būtinas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo atnaujinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu 2019 m. gegužės 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/724, kuriuo dėl valstybių narių skyrimo ataskaitas dėl veikliųjų medžiagų glifosato, lambda cihalotrino, imazamokso ir pendimetalino rengiančiomis ir bendrai rengiančiomis valstybėmis narėmis iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.
686/2012 ir kuriuo dėl valstybių narių grupės galimybės bendrai atlikti ataskaitą rengiančios valstybės narės funkcijas iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, Europos Komisija įpareigojo Europos Sąjungos valstybes nares – Prancūziją, Vengriją, Olandiją ir Švediją – peržiūrėti ir įvertinti veikliosios medžiagos glifosato duomenis bei parengti ataskaitą, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo atnaujinimo nuo 2023 m. Kol nėra atliktas veikliosios medžiagos glifosato vertinimas ir priimtas sprendimas Europos Sąjungos lygiu, Įstatymo projekte nurodyti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudojimo draudimai prieštarauja ES teisės viršenybės principui. 2. Įstatymo projekte nurodytos teisinio reguliavimo priemonės, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą nuo neatsakingo augalų apsaugos produktų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojimo kelių, elektros linijų, geležinkelio bėgių priežiūrai, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose, yra neproporcingos. 2.1. Įstatymo projekte nustatytas draudimas aiškinamajame rašte grindžiamas tuo, kad dėl netinkamo augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudojimo, augalų apsaugos produktai patenka ant gretimų žemės sklypų, į vandenis, gali kilti pavojus žmonių sveikatai, aplinkai. Lietuvos Respublikoje augalų apsaugos produktai registruojami, jei Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatomas augalų apsaugos produkto saugus naudojimas.
Užregistravusi augalų apsaugos produktą, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) tvirtina etiketę, kurioje, be kitos informacijos, nurodoma ir saugos priemonės, skirtos žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai apsaugoti, naudojimo paskirtis, naudojimo instrukcijos bei sąlygos ir dozavimas. Visus šiuo metu Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus yra saugu naudoti, laikantis etiketėje nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme ir Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), be kitų reikalavimų, nustatyti Lietuvos Respublikoje registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnyje numatyti šie reikalavimai augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir augalų apsaugos produktų neprofesionaliesiems naudotojams:
1) laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, kurie atitinka ir augalų apsaugos produkto registracijos liudijime nurodytus reikalavimus;
2) laikytis teisės aktų, nustatančių požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų teisinį režimą, taip pat įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų;
3) taikyti rizikos valdymo priemones, nurodytas augalų apsaugos produktų etiketėje.
Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Tai numatyta Taisyklių 77 punkte. Kaip numatyta Taisyklių 96 punkte, esant įtarimui, kad profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai pateko ant gretimo žemės sklypo, taip pat kitais Taisyklėse numatytais atvejais, Tarnybos pareigūnai turi teisę imti augalų, augalų dalių, dirvožemio ėminius augalų apsaugos produktų liekanoms nustatyti.
Be to, apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo, kaip numatyta Taisyklių 79 punkte, o pagal Taisyklių 80 punktą – augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės plotuose purkšdami lauko purkštuvais ar žemyn nukreiptais rankiniais, nugariniais purkštuvais, privalo laikytis ne mažesnės kaip 2 metrų apsaugos zonos iki kelio kelkraščio ribos, gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų ribos. Siekiant sumažinti augalų apsaugos produktais taršos riziką dėl purškiamo augalų apsaugos produkto tirpalo patekimo už apdorojamo ploto ribos, augalų apsaugos produktų patekimo per drenažo sistemą ir nutekėjimo nuo dirvos paviršiaus į paviršinį vandenį, Taisyklių 81 punkte numatytos apsaugos zonos naudoti augalų apsaugos produktus iki paviršinių vandens telkinių, taip pat draudimas paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose naudoti augalų apsaugos produktus, taip pat reikalavimai, keliami augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams dėl augalų apsaugos produktų patekimo į požeminį vandenį taršos rizikos sumažinimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisės aktuose jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir ribojimai, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką.
Augalų apsaugos produktai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, veikia neselektyviai ir yra skirti naikinti daugiametes ir vienmetes, vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles (toliau– piktžolės). Uždraudus augalų apsaugos produktų, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, naudojimą geležinkelio tinklo priežiūrai, galimybė naikinti piktžoles augalų apsaugos produktais išliktų, tačiau nebūtų pasiektas efektyvus rezultatas, kadangi šiuo metu Lietuvoje registruotas tik vienas augalų apsaugos produktas Banvel 4S (veiklioji medžiaga Dikamba), kuris veikia selektyviai ir yra skirtas naikinti vienmetes ir daugiametes dviskiltes piktžoles bei registruotas naudoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių piktžolių Banvel 4S neveikia. Vienmetėms ir daugiametėms vienaskiltėms piktžolėms naikinti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypuose Lietuvoje nėra registruota augalų apsaugos produktų. Pagal Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) duomenis, augalų apsaugos produktai yra plačiai naudojami Europos Sąjungos valstybėse narėse geležinkelio tinklo priežiūrai ir šiuo metu niekuo nepakeičiami, kadangi alternatyvūs piktžolių kontrolės būdai (šienavimas, ravėjimas, naikinimas ugnimi, garais ir kita) dėl geležinkelių specifikos yra tik pagalbiniai. Piktžolių naikinimas geležinkeliuose alternatyviais būdais – vandens garais arba atvira ugnimi yra technologiškai sudėtinga ir sunkiai pritaikoma geležinkelių kelių priežiūros procese, be to, neefektyvu, kadangi sunaikinamos tik vienmetės piktžolės, o daugiametės po trumpo laiko iš šakniastiebių atauga. Šienavimas ir ravėjimas, siekiant apsaugoti pavojingoje geležinkelio zonoje dirbančius darbuotojus, gali būti atliekamas tik traukinių eismo pertraukų metu.
Traukinių eismo pertraukos, vadovaujantis Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 2.28 papunkčiu, yra kelio, statinių remonto ir statybos darbams atlikti skirtas laikas, kai nutraukiamas traukinių eismas visame tarpstotyje arba tam tikruose tarpstočio ar stoties keliuose. Dažnesnis pertraukų darymas mažintų geležinkelių linijų pralaidumą, taigi geležinkelio, kaip žaliausio transporto, patrauklumą kitų transporto rūšių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, alternatyvūs piktžolių naikinimo geležinkeliuose būdai nevertinti kaip reikšmingi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad geležinkelio zonų purškimas augalų apsaugos produktu, kurio sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas, yra atliekamas tik siauroje geležinkelio zonoje, kurioje ribojamas pašalinių asmenų patekimas ir šioje zonoje neauga jokie vertingi augalai. Piktžoles naikinti geležinkelio tinkle yra būtina, kadangi geležinkelių infrastruktūros nepriežiūra kelia grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai. 2.2. Įstatymo projektu siekiama uždrausti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudoti miestų <...> teritorijose. Šiuo metu galiojančiame Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnyje nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo ribojimai šiame straipsnyje nurodytose teritorijose ir pagal augalų apsaugos produktų pavojingumą žmonių sveikatai, aplinkai grindžiami 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243, 12 straipsnio nuostatomis.
Augalų apsaugos produktų naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, saugomų teritorijų nuostatai. Įstatymo projekte nurodytas draudimas, kuriuo siekiama uždrausti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudoti miestų <...> teritorijose, lems tai, kad tokie produktai bus uždrausti naudoti visų Lietuvos miestų teritorijose (ne tik tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius). Pažymime, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 69–71 straipsniuose numatyta galimybė Europos Sąjungos valstybėms narėms taikyti neatidėliotinas priemones (tokios medžiagos ar augalų apsaugos produkto naudojimui ir (arba) prekybai apriboti arba uždrausti), jei dėl patvirtintos veikliosios medžiagos <...> arba pagal šį reglamentą registruoto augalų apsaugos produkto gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Duomenų apie veikliosios medžiagos glifosato ar Lietuvos Respublikoje registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta. Remiantis tuo, pateikto Įstatymo projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės yra neproporcingos ir perteklinės galiojančiam teisiniam reguliavimui. Pritarti
pasiūlymai: Nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Įstatymo projektą Nr. XIVP-378 atmesti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pastabas bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą (2021-07-14 Nr.
564), kuriuo nepritariama šiam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)