Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
jį išdėstyti taip: „2) Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai (toliau – ES piliečiai) ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsienio valstybių piliečiai, kurie nėra ES piliečiai ar jų šeimos nariai, ir asmenys be pilietybės (toliau – užsieniečiai), kurie nėra šios dalies 2 punkte nurodyti asmenys ir kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiai, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę
gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikia šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai. ES piliečiai ir jų šeimos nariai, siekiantys įgyti ar turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, ir užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, taip pat keisdami gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykdami iš Lietuvos Respublikos, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis turi pateikti šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai.“ 4.
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo. Šiuo atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), priėmęs sprendimą išduoti, užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai. Užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, taip pat keisdami gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykdami iš Lietuvos Respublikos, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikia šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai.“
išdėstyti taip:
„4. Užsieniečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje,
gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia deklaravimo įstaigai tiesiogiai.
ES piliečiai ir jų šeimos nariai, siekiantys įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, užsieniečiai, siekiantys įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, užsieniečiai, siekiantys įgyti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą arba siekiantys pakeisti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, kai gyvenamoji vieta keičiasi, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai pateikia teikdami prašymą išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba šį dokumentą atsiimdami. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), priėmęs sprendimą išduoti ar pakeisti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba šį dokumentą įteikęs, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai. Jeigu užsienietis, turintis dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, keičia gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikia šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, kuri gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio Įstatymo
6Pakeisti 4 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, išskyrus ES piliečius, jų šeimos narius ir užsieniečius, siekiančius įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.“
ir jį išdėstyti taip: „5) užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena užsieniečiai, kurie turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies
12 mėnesių laikotarpiui, o užsieniečiai, turintys teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;“. 2. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 5¹punktu:
„5¹. užsieniečiai, kurie yra jūrininkai ir turi teisę
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą ir kurių gyvenamoji vieta yra laive;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat šio straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 5¹ punktuose nurodyti užsieniečiai, turintys dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Teisė gauti informaciją
(bendraturtis) turi teisę iš šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos deklaravimo įstaigos neatlygintinai gauti informaciją apie:
1) jam priklausančioje patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis;
2) neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą. 2. Informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą turi teisę neatlygintinai gauti ir asmuo, kurio duomenys buvo ištaisyti, pakeisti ar panaikinti. 3. Šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodyta Deklaravimo deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateikiami duomenys, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) žino, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas bus nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvens minėtame prašyme nurodytas asmuo. 4.
(bendraturtis) turi teisę šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą deklaravimo įstaigą informuoti apie prašyme įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateiktą neteisingą informaciją, jeigu šiame prašyme nurodytas asmuo savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate negyvena. Tokiu atveju šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta deklaravimo įstaiga vadovaujasi savininko (bendraturčio) pateikta informacija, tačiau prašyme įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nurodytas asmuo iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos neišbraukiamas.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Migracijos departamentas – tik deklaruojant ES piliečių, jų šeimos narių ir užsieniečių, siekiančių įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, užsieniečių, turinčių dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba užsieniečiams, turintiems dokumentą, suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, keičiant gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, išvykstant iš Lietuvos Respublikos ar įtraukiant šiame punkte nurodytus užsieniečius į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, taip pat naikinant gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytais atvejais, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2.
centro direktorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Gyvenamosios vietos deklaravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo galiojusiomis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai:
Agnė Bilotaitė Žygimantas Pavilionis Arvydas Pocius Dalia Asanavičiūtė Irena Haase
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-
projektas) parengtas siekiant efektyviau reguliuoti užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo klausimus. Užsieniečiai, teikdami prašymą dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, gali (bet neprivalo) deklaruoti gyvenamąją vietą pateikdami deklaravimo duomenis Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Jeigu užsieniečiai nedeklaruoja gyvenamosios vietos per Migracijos departamentą, jie privalo per 1 mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, įteikimo kreiptis į seniūniją arba kitą savivaldybės administracijos padalinį (toliau – seniūniją) ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Nors prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą nustatyta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – Įstatymas), tačiau praktikoje stebima, kad neretai užsieniečiai nedeklaruoja gyvenamosios vietos nei Migracijos departamente, nei seniūnijose. Nežinant užsieniečio gyvenamosios vietos adreso, sudėtinga, o kartais net neįmanoma, tinkamai kontroliuoti jų buvimą ir gyvenimą Lietuvoje.
Be to, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nustatytas reikalavimas, kad užsieniečiai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, butų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, tačiau pastebima, kad užsieniečiui deklaruojant gyvenamąją vietą seniūnijoje, šis reikalavimas nėra tikrinamas. Įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, kad:
1) visi užsieniečiai, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, deklaruotų gyvenamąją vietą;
2) gyvenamoji vieta būtų deklaruota reikalavimus atitinkančioje gyvenamojoje vietoje;
3) patikslinti deklaravimo įstaigų kompetenciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam jau yra išduotas dokumentas, suteikiantis ar patvirtinantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą deklaruoja seniūnijoje. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Migracijos departamentui gali pateikti, pateikdami prašymą dėl teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia seniūnijose. Įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo.
Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą atsiranda, jeigu jie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir UTPĮ nustatyta tvarka įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (jiems išduodamas dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje) ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kitiems užsieniečiams pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą atsiranda, kai jiems UTPĮ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičia gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kokie asmenys gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad į apskaitą gali būti įtraukti užsieniečiai, kuriems UTPĮ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami ir užsieniečiai, turintys dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo, tačiau tokia pareiga netikslinga tais atvejais, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) apie tai žino, tačiau Įstatyme išimtis nenustatyta.
Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentas yra deklaravimo įstaiga tik deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 – 5 punktuose nustatytais pagrindais, kai tai susiję su dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinimu (pripažinimu negaliojančiu), sprendimą dėl užsieniečio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų Lietuvos gyventojų registre panaikinimo priima seniūnija. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 2022 m. užsieniečiams buvo surašyti 497 administracinių nusižengimų protokolai (iš jų 1 – užsieniečiui, turinčiam Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės pilietybę) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnį (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimas), o 2023 m. buvo surašyti jau 1309 tokie administracinių nusižengimų protokolai (iš jų 2 – užsieniečiui, turinčiam ES valstybės narės pilietybę) . Akivaizdu, kad dažniausiai gyvenamosios vietos nedeklaruoja užsieniečiai, kurie nėra ES valstybių narių piliečiai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma keisti gyvenamosios vietos deklaravimo teisinį reglamentavimą užsieniečiams, kurie turi arba siekia gauti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančius dokumentus, t. y., leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Be to, tokie pakeitimai siūlomi ir atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytas reikalavimas, jog užsienietis gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą tik tokioje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Deklaruojant gyvenamąją vietą seniūnijose minėtas reikalavimas nėra tikrinamas, todėl praktikoje stebimi atvejai, kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą yra deklaravę keliasdešimt ar net keli šimtai užsieniečių. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad:
1) ES piliečiai, jų šeimos nariai ir užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą (leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi), galėtų pasirinkti, kur deklaruoti gyvenamąją vietą – seniūnijose ar Migracijos departamente;
2) užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą (leidimus laikinai gyventi) gyvenamąją vietą galėtų deklaruoti tik Migracijos departamente.
Jeigu ES piliečiai, jų šeimos nariai ir užsieniečiai, siekiantys įgyti ar turintys leidimą nuolat gyventi, pasirinks deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente, taip pat ir tie užsieniečiai, kuriems Įstatymo projekte nustatoma galimybė gyvenamąją vietą deklaruoti tik Migracijos departamente (siekiantys įgyti ar turintys leidimą laikinai gyventi) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis galės pateikti Migracijos departamentui teikdami prašymą išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba šį dokumentą atsiimdami. Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą išduoti ar pakeisti užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba šį dokumentą įteikęs, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (valstybės įmonei Registrų centrui). Kadangi Įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, būtina nustatyti išimtį dėl tų užsieniečių, kurie gyvenamąją vietą deklaruos Migracijos departamente, nes jie tai turės padaryti teikdami prašymą išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą arba šį dokumentą atsiimdami.
Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukti tik užsieniečiai, kuriems UTPĮ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir užsieniečiai, turintys dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra ir daugiau kategorijų užsieniečių, kurie dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą galėtų būti įtraukti ir tie užsieniečiai, kurie negrąžinami į užsienio valstybę ar negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga. 2022 m. į Lietuvą atvykus Ukrainos karo pabėgėliams, Vyriausybės nutarimu buvo nustatytos išimtys, kad jie galėtų būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nes dauguma jų negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos dėl objektyvių priežasčių, tačiau nustatyti jų gyvenamąją vietą buvo būtina, norint užtikrinti jų priėmimo sąlygas ir teikti atitinkamas paslaugas savivaldybėse. Taip pat Įstatymo projekte siūloma, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą galėtų būti įtraukti užsieniečiai, kurie yra jūrininkai, turintys teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, ir kurių gyvenamoji vieta yra laive.
Kadangi Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad užsieniečiai gyvenamąją vietą deklaruos seniūnijose arba Migracijos departamente, būtina aiškiai nustatyti, kokias funkcijas, deklaravimo įstaigos vykdo įgyvendindamos asmens teisę gauti informaciją. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) gali jau žinoti, kad asmuo jam priklausančias patalpas ar pastato adresą nurodė kaip vietą, kurioje jis faktiškai gyvena, siūloma nustatyti išimtį, kad tokiais atvejais seniūnijos ir Migracijos departamentas neturi pareigos teikti apie tai pranešimą patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui). Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, tikslinama kokiais atvejais Migracijos departamentas yra deklaravimo įstaiga:
1) ES piliečių, jų šeimos narių ir užsieniečių, siekiančių įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
2) užsieniečių, turinčių dokumentą suteikiantį teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad ne seniūnija, o Migracijos departamentas priimtų sprendimą dėl užsieniečio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, kai tai susiję su dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinimu (pripažinimu negaliojančiu). Taip būtų mažinama administracinė našta, nes Migracijos departamentui nereikėtų siųsti atskiro pranešimo seniūnijai dėl užsieniečio gyvenamosios vietos panaikinimo ir sutrumpėtų duomenų apie užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimą perdavimo Gyventojų registrui terminai. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo pakeitimą, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.
įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.
įsakymą Nr.
1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 22 d.
įsakymą Nr. 1V-194 „Dėl Teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d.
įsakymą Nr. 1V-594 „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus 2018 m. sausio 15 d.
įsakymo Nr. v-24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priimtam Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „gyvenamosios vietos deklaravimas“, „užsienietis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Žygimantas Pavilionis Arvydas Pocius Dalia Asanavičiūtė Irena Haase
2024-05-27 Nr. XIVP-3778 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnyje išdėstyto Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodyta deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateikiami duomenys, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) žino, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas bus nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvens minėtame prašyme nurodytas asmuo.“ Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma. Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra neišbaigtas ir nepakankamas, nes nėra aišku, kas turima omenyje, įvardijant „pateikiami duomenys, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) žino, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas bus nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvens minėtame prašyme nurodytas asmuo“, t. y. ką reiškia pateikiami duomenys (kokį nors dokumentą, jei taip, kokio subjekto dokumentą, ar ką kita). Antra.
Antra. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas pateikiamų duomenų autentiškumas ir tikrumas, t. y. siekiant išvengti galimo dokumentų klastojimo, net ir tuo atveju, jeigu patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) pateiktų raštišką ar elektroninėmis priemonėmis pateiktą sutikimą, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas bus nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvens prašymą pateikęs asmuo. Trečia. Teigtina, kad aptariamoje projekto nuostatoje siūlomas teisinis reguliavimas yra ne tik fragmentiškas, bet ir ydingas, nes atsisakius imperatyvios keičiamo įstatymo nuostatos, įpareigojančios atitinkamas institucijas informuoti patalpos ar pastato savininką (bendraturtį) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena prašyme nurodytas asmuo, neužtikrins atitinkamų patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) teisių, kadangi galimi atvejai, kai nurodytu adresu gali būti priregistruota keletas asmenų ir patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) skaičiuojami komunaliniai mokesčiai (pvz. rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir (ar) kt.), kurie priklauso ir yra apskaičiuojami nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Įvertinus visa, kas nurodyta aukščiau, siūlytina atsisakyti projekto 3 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Pastabai nepritarus, siūlytina taisyti projekto nuostatą, įvertinus pateiktus probleminius aspektus. 2.
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įsivestas naujas trumpinys –
„(toliau – ES piliečiai)“, apimantis Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos
laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, o projekto 1 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte naudojamas trumpinys „(toliau – užsieniečiai)“ nebeapima ES piliečių ar jų šeimos narių, atitinkamai turėtų būti tikslinami: projekto 2 straipsnio 3 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, galiojančio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktas bei 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas. 3. Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus gyvenamosios vietos deklaravimo srityje, nustatytus Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projektas, be kita ko, yra susijęs su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, nes jame yra reglamentuojamos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių teisės ir pareigos, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio
teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]