Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos sporto įstatymą Nr. I-1151 ir jį išdėstyti taip: „
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, sportininkų teisių atstovo veiklą, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams treneriams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus. 2 . Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu. 3 . Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai , reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų profesinę veiklą ir šaulio tarnybą
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta Pasauliniame antidopingo kodekse atitinka Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą sąvoką „antidopingo taisyklių pažeidimas sporte“ . 2 . Antidopingo organizacija – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d.
Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“. 32 . Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu. 43 . Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape. 54 . Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio vadovaujama arba savarankiška sportininko veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. 75 .
7
5. Aukšto meistriškumo sporto specialistas treneris (toliau – sporto specialistas )
asmuo, vadovaujantis sportininko (sportininkų) aukšto meistriškumo sporto pratyboms , rengiantis jį (juos) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose . 86 . Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas. 97 . Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms). 8 . Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriui. 10 . Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui. 109 .
10
9. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų trenerių arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir arba aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma. 1210 . Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto trenerio vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose. 1511 . Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai. 1412 . Fizinio aktyvumo specialistas treneris
asmuo , vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 1513 . Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla fizinės veiklos forma , kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, ugdyti socialinius įgūdžius ar stiprinti sveikatą, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 1714 . Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą. 1815 .
18
15. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti Vyriausybės įgaliota įstaiga, atliekanti jai priskirtas funkcijas ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą. 1916 . Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai. 1917 . Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. 18 . Nacionalinės antidopingo taisyklės – Pasaulinį antidopingo kodeksą ir tarptautinius standartus atitinkantis, su Pasauline antidopingo agentūra suderintas teisės aktas, reglamentuojantis sporto veiklos vykdymo sąlygas, kurių privalo laikytis sporto veikloje dalyvaujantys asmenys. 19 . Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa
20. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą. 21 . Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. 22 . Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla. 23 . Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai. 24 . Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų. 625 . Aukšto meistriškumo sporto Sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai. 2526 . Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus. 2627 . Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį. 2728 .
27
28. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi. 2829 . Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija. 2930 . Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones. 3031 . Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą. 3132 . Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai. 3233 . Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas. 3334 .
33
34. Treneris – nustatytus reikalavimus atitinkantis aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose. Teisėjas – asmuo, užtikrinantis sporto šakos tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose. 35 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Pasauliniame antidopingo kodekse. 3 straipsnis.
3 straipsnis. Sporto principai Sporto veikla grindžiama šiais principais:1 ) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikomos atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems asmenims su negalia , sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;2 ) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;3 ) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;4 ) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;5 ) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti sudaryti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų nuolat sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;6 ) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;7 ) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.
Sporto principai Sporto veikla grindžiama šiais principais:1 ) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikomos atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems asmenims su negalia , sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;2 ) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;3 ) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;4 ) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;5 ) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti sudaryti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų nuolat sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;6 ) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;7 ) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla. II
Sporto sistema Sporto sistema apima šias sritis:1 ) fizinį aktyvumą;2 ) aukšto meistriškumo sportą. 5 straipsnis. Sporto stebėsena ir jos priemonės
1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais tvirtinamais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka bei remdamosi Sporto registro informacinės sistemos duomenimis, vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija , ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos institucijos , taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos. 2 . Statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu. 23 . Žinybinio Sporto registro informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija , duomenų valdytoja – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija . Švietimo įstaigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, ir sporto organizacijos duomenis Sporto registrui registro informacinei sistemai privalo teikti Sporto registro informacinės sistemos valdytojo tvirtinamuose Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Sporto registro informacinėje sistemoje registruojami duomenys apie sporto organizacijas, sportininkus, aukšto meistriškumo sporto trenerius, fizinio aktyvumo trenerius, aukšto meistriškumo sporto instruktorius, fizinio aktyvumo instruktorius, teisėjus ir sporto bazes . 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje
1. Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. 2 .
2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiems uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones. 3 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. 4 . Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 5 . Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:1 ) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų aukšto meistriškumo sporto programas;2 ) administruoja ir finansuoja nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programą ;23 ) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;34 ) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių sporto varžybų projektus;45 ) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;56 ) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas;67 ) skatina sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;78 ) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas. 6 .
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 7 . Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose , reguliuojančiuose sporto sritį, joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą. 7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija
1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija. 2 .
2Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia išvadas dėl:
1 ) sporto politikos strateginius tikslus strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinius uždavinių , ;
17 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus prioritetų , ; 3 ) šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimo; 4 ) galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų, uždavinių; 5 ) sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus , ; 6 ) poreikį poreikio organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka; 7 ) kitus kitų sporto sričių plėtros klausimus klausimų . 3 . Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai. 4 . Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje 1 .
Savivaldybės taryba atstovaujamoji institucija : 1 ) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą tvirtinamą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešojo ir privataus sektorių partnerystę sporto srityje; 2 ) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką; 3 ) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie tvirtina programas ar projektus, skatinančius savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos veiklas . 2 . Savivaldybės vykdomoji institucija: 1 ) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina įgyvendina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų nustatytus sporto politikos strateginių tikslų strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinių uždavinius įgyvendinimą vietos lygmeniu savivaldybėje bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą; 2 ) vykdo sporto objektų bazių ir infrastruktūros plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams vietos bendruomenei ; 3 ) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai organizuoja vietos bendruomenės šviečiamąją veiklą apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai , socialinių įgūdžių ugdymui ; 4 ) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones. 9 straipsnis. Sportininkų teisių atstovas ir jo veikla 1 .
Sportininkų teisių atstovas prižiūri, kaip yra įgyvendinamos sportininkų teisės ir pareigos, susijusios su sportininkų rengimu ar jų dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus susijusios su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu), nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis. 2 . Į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą . 3 . Sportininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis. Tas pats asmuo sportininkų teisių atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jei sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. 4 . Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 5 . Sportininkų teisių atstovas vykdo šias funkcijas:1 ) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia atsakymą.
Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, atsakymo pateikimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;2 ) gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir siūlymo (rekomendacijų) pateikimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus po 20 darbo dienų;3 ) perduoda tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustato nusikalstamos veikos požymių;4 ) kreipiasi į šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus ir siūlo nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą;5 ) konsultuoja sportininkus apie jų teises ir pareigas;6 ) teikia siūlymus (rekomendacijas) šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo.
Tuo atveju, kai siūlymų (rekomendacijų) adresatas atsisako įgyvendinti siūlymus (rekomendacijas), per 20 darbo dienų jis turi pateikti sportininkų teisių atstovui motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai;7 ) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės institucijoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;8 ) ne rečiau kaip du kartus per metus sportininkams, šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams organizuoja mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, priemones, skirtas užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje;9 ) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas). 6 .
6. Sportininkų teisių atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, kurią švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaro ir jos personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų grupės nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 7 . Sportininkų teisių atstovui ir ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8 . Sportininkų teisių atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai privalo bendradarbiauti su sportininkų teisių atstovu ir teikti sportininkų teisių atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 9 . Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. 10 . Sportininkų teisių atstovo įgaliojimai nutrūksta:1 ) pasibaigus jo kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;2 ) jam atsistatydinus;3 ) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;4 ) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;5 ) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;6 ) teismui pripažinus jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse;7 ) jam mirus. 910 straipsnis.
910 straipsnis. Organizacijos, plėtojančios veikiančios fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje
1. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes , taip pat vienija fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje veikiančias organizacijas . 2 . Gali būti steigiami sporto klubai, kurių tikslas – tenkinti interesus sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų. 1011 straipsnis. Sportininkų, aukšto meistriškumo sporto trenerių ir teisėjų veikla
1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis. 2 . P aralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir Sporto sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) , privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją. 3 . Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė.
Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi , atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos , atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų. III
,
1112 straipsnis. Teisė dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas vykdyti fizinio aktyvumo pratybas ar sporto pratybas
1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistai treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų , atitinkantys šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, arba asmenys, kurių kitose valstybėse įgyta fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. 2 .
2Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu treneriu arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio paslaugas turi:
1 ) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą studijas ir įgijęs reikiamą atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; 2 ) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto kompetencijas; 3 ) asmuo, turintis sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų kvalifikacinį laipsnį ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas . 3 .
3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:1 ) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;2 ) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijas;3 ) asmuo, įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas , ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijas;4 ) asmuo, studijuojantis pagal sporto studijų krypties arba krypčių grupės studijų ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas. 4 . Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas , turi atitikti Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar profesinio mokymo programas, turi atitikti Švietimo įstatymo ir šio straipsnio 2 arba 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo ir (ar) sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, turi atitikti Švietimo įstatymo ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5 .
5. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių Lietuvos Respublikoje dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių paslaugas arba dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi arba teikti fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas, profesinės kvalifikacijos, įgytos kitose Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. 6 . Asmuo, išlaikęs Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 49 straipsnyje nurodytą bendrąjį profesinio pasirengimo testą, turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame kompetencijos pažymėjime nurodytą kvalifikaciją. 47 .
4
7. Dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu treneriu , fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų negali asmuo , teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje. :1 ) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse, – iki jo pripažinimo veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse;2 ) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos).
Dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu treneriu , fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų negali asmuo , teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje. :1 ) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse, – iki jo pripažinimo veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse;2 ) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos). Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;3 ) teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;4 ) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, teistas už Lietuvos Respublikos v aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas;5 ) kuris piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;6 ) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, jei jam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu.
Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;3 ) teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;4 ) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, teistas už Lietuvos Respublikos v aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas;5 ) kuris piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;6 ) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, jei jam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu. 58 .
5
8Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto trenerio paslaugas arba vykdyti fizinio aktyvumo pratybų ar sporto pratybų. 69 . Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistai treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas. 710 . Trenerių Aukšto meistriškumo sporto trenerių , dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. IV
12
1Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla užtikrinamas fizinis aktyvumas visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną. 2 . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.
Bendrojo ugdymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti steigiamos klasės, skirtos mokiniams, kurie yra sportininkai, rengiami pagal paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamas sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones). 3 . Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 4 . Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei fizinio aktyvumo veiklai. 5 . Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru. V
SPORTO PRATYBOSE, SPORTO VARŽYBOSE, FIZINIO AKTYVUMO PRATYBOSE AR KITUOSE SPORTO RENGINIUOSE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ
1314 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas
1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti tam tikras sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis asmuo pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2 . Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 3 .
3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. 1415 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizavimo reikalavimai
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose. 2 . Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ir kitame sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, kad buvo supažindintas (supažindinti) su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas. 1516 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas1 .
Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos vykdomosios institucijos nustatytos savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos savivaldybės administracijos pritarimą leidimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos vykdomajai institucijai nustatytai savivaldybės institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai , teikiančiai pritarimą išduodančiai leidimą organizuoti sporto renginį. 2 . Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 3 . Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 4 .
4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 5 . Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos Policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti reikiamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios. 6 . Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti.
Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 7 . Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos savo interneto erdvėje svetainėje, socialiniuose tinkluose, kituose informacijos šaltiniuose , įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 8 . Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti. 9 . Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse. 10 . Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių asmenų saugumą vandenyje. VI
16
Sporto finansavimo šaltiniai Sporto finansavimą sudaro:1 ) valstybės biudžeto lėšos;2 ) savivaldybių biudžetų lėšos;3 ) kitos lėšos. 1718 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:1 ) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;2 ) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;3 ) sporto bazių pagerinimo projektams. 2 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas Nacionalinės sporto tarybos išvadas, tvirtina Nacionalinių nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir nustato joms keliamus reikalavimus (įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus) nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras . Nacionalinės fizinio aktyvumo programos iš sąrašo atrenkamos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių. 3 . Nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms reikalavimus nustato taikydamas šiuos kriterijus:1 ) aktualumas visuomenei dermėje su Nacionaliniame pažangos plane nustatytais sporto politikos strateginiais tikslais ir (arba) pažangos uždaviniais;2 ) veiksmingumas tikslinei nacionalinės fizinio aktyvumo programos grupei;3 ) finansinis pagrįstumas;4 ) efektyvus valdymas;5 ) įgyvendinimas ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių. 4 .
4. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos, siekiančios šioms programoms įgyvendinti gauti valstybės biudžeto lėšų, turi atitikti šiuos kriterijus:1 ) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme skėtinei nacionalinei nevyriausybinei organizacijai keliamus reikalavimus;2 ) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;3 ) steigimo dokumente turi būti įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant ne daugiau kaip 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus iš eilės;4 ) skėtinė organizacija turi būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;5 ) skėtinė organizacija turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;6 ) skėtinė organizacija savo interneto svetainėje turi skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas. 45 . Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių , regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 56 . Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami konkurso būdu taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:1 ) projekto aktualumo ir svarbos;2 ) projekto veiksmingumo, poveikio ir tęstinumo;3 ) projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo;4 ) projekto valdymo efektyvumo . 67 .
6
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka :1 ) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;2 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka programų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą) ir priima sprendimus dėl programų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems reikalavimams ;3 ) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ir programoms ir projektams įgyvendinti;4 ) sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir programų ir projektų įgyvendinimo sutartis;5 ) vykdo projektų ir programų ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;6 ) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus;7 ) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų ir programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;8 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas. 78 .
7
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies. 89 . Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo. 910 . Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną neįgaliųjų asmenų su negalia sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba. 1011 . Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme įstatymo
nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 1112 .
11
12. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio56 dalyje nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus. 1213 . Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija , savivaldybės, kurios teritorijoje vykdomos programos ir projektai, vykdomosios institucijos savo interneto svetainėse svetainėje skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų atitikties nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą , mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą. 1314 .
13
14. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos savivaldybių tarybų savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta savivaldybių savivaldybės biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarka vykdo savivaldybei pateiktų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo. 1819 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto ir sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto subjekto pateiktai nacionalinei antidopingo programai n acionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių tarybų atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka. 2 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. 3 .
3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų , ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių asmenų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu , fizinio aktyvumo veiklomis (atstovaujamos sporto šakos ar šioje dalyje nurodyto sporto judėjimo), veiklomis, skatinančiomis atstovaujamos sporto šakos ar sporto judėjimo plėtojimą per fizinį aktyvumą . Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo1921 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4 .
4. Valstybės biudžeto lėšos regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų pateiktoms sporto programoms skiriamos taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:1 ) aukšto meistriškumo sportui: a ) sportininkų laimėjimai tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; b ) sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius; c ) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų veiklos rezultatai;2 ) sporto šakoms plėtoti ir populiarinti per fizinį aktyvumą : a ) fizinio aktyvumo pratybų ir jose dalyvaujančių asmenų skaičius; b ) fizinio aktyvumo renginių ir juose dalyvaujančių asmenų skaičius; c ) veiklos, skirtos šviesti visuomenę sporto šakos, sporto vertybių, fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais; d ) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų veiklos rezultatai. 5 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, tvirtina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktų sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus, nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms proporcijas (šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų ir jų detalizavimo, specialiųjų vertinimo kriterijų) ir taikomus svorio koeficientus. 6 . Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos skėtinių organizacijų (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus), kurios yra toje srityje veikiančios tarptautinės (Europos arba pasaulio) nevyriausybinės sporto organizacijos vienintelės Lietuvą atstovaujančios narės, atliekamos funkcijos, susijusios su instituciniu stiprinimu.
Nacionalinei skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai keliamus reikalavimus (įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus) nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa valstybės biudžeto lėšomis finansuojama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 7 . Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programą siekiančioms įgyvendinti nacionalinėms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 6–11 punktuose nustatyti kriterijai. 48 . Strateginių sporto šakų kriterijų , ir aukšto meistriškumo sporto programų ir nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių. 59 .
5
9. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse svetainėje skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa, o savivaldybės savo interneto svetainėse – su sporto programa susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą , mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą. 610 . Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams. 711 . Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:1 ) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aktualumo ir svarbos;2 ) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vietos sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;3 ) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansinio ir ekonominio pagrindimo;4 ) sporto bazės, kurioje vyks tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, būklės;5 ) tarptautinės sporto šakos federacijos veiklos, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyvių;6 ) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sklaidos;7 ) partnerystės . ;8 ) kovos su dopingo vartojimu sporte. 812 .
8
12. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio711 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį ( dalį n uo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. 913 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą , mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą. 10 . Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso ir įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą. 20 straipsnis. Nacionalinė antidopingo organizacija ir jos veiklos finansavimas valstybės biudžeto lėšomis1 .
Nacionalinė antidopingo organizacija atlieka šias funkcijas:1 ) rengia nacionalinę antidopingo programą, kurią tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;2 ) rengia ir, suderinusi su Pasauline antidopingo agentūra, teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti nacionalines antidopingo taisykles bei jas įgyvendina;3 ) nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai;4 ) koordinuoja Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte (toliau – Konvencija prieš dopingo vartojimą sporte) , Europos Tarybos Antidopingo konvencijos ir Europos Tarybos Antidopingo konvencijos Papildomo protokolo įgyvendinimą;5 ) vykdo dopingo kontrolę, laikydamasi Konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ir Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimų;6 ) nustato antidopingo taisyklių pažeidimus, ištiria juos ir tyrimo rezultatus perduoda sankcijas taikantiems subjektams nagrinėti, antidopingo taisyklių nustatyta tvarka skelbia informaciją apie paskirtas sankcijas;7 ) įgyvendina dopingo prevencines, informavimo ir švietimo priemones, skirtas kovai su dopingo vartojimu sporte;8 ) bendradarbiauja su nacionalinėmis, kitų valstybių ir tarptautinėmis antidopingo bei kitomis organizacijomis, nacionalinių antidopingo taisyklių nustatyta tvarka teikia šioms organizacijoms informaciją;9 ) nacionalinių antidopingo taisyklių nustatyta tvarka išduoda sportininkams leidimus vartoti gydymui;10 ) vykdo kitas Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Pasauliniame antidopingo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas ir pareigas. 2 .
2. Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3 . Nacionalinė antidopingo organizacija savo interneto svetainėje skelbia šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis: nacionalinės antidopingo organizacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant nacionalinės antidopingo organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), nacionalinę antidopingo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių antidopingo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas. 1921 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai ar tarptautinių sporto varžybų projektui įgyvendinti1 .
1819 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai ar šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytiems tarptautinių sporto varžybų projektams įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:1 ) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;2 ) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);3 ) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti dalyvavo į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;4 ) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (ar
ba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri: a ) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius; b ) yra pripažinusi pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą; c ) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai iš ne mažiau kaip 3 žemynų ; d ) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);5 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;6 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos, Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;7 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir plan
uojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;8 ) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių, sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas, nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją nustatyta tvarka ;9 ) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;10 ) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant
metus arba
arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;11 ) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;12 ) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto
meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje .
1819 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai ar šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytiems tarptautinių sporto varžybų projektams įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:1 ) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;2 ) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);3 ) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti dalyvavo į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;4 ) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančio
s nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri: a ) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius; b ) yra pripažinusi pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą; c ) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai iš ne mažiau kaip 3 žemynų ; d ) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);5 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;6 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos, Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;7 ) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;8 ) turi sporto šakos federacijos in
terneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių, sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas, nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją nustatyta tvarka ;9 ) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;10 ) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant
metus arba
arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;11 ) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;12 ) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje . 2 .
2Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1 ) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis; 2 ) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
18 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo sporto programą; 4 ) turi būti sudaręs sutartis su aukšto meistriškumo sporto treneriais, atitinkančiais šio įstatymo11 12 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti; 5 ) turi būti sudaręs sutartis dėl turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ar naudojamą sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos būtiną infrastruktūros infrastruktūrą aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. 3 .
3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo1819 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus :1 ) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;2 ) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus , be to, . 4 . tarptautinės Tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 4 . Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai . 2022 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas1 .
1718 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir1819 straipsnio 3 ir 6 dalyje dalyse nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo1718 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir18
710 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:1 ) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;2 ) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);3 ) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;4 ) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;5 ) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas, buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėj
ę mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;6 ) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių, šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija , kurios nariu yra juridinis asmuo, nepripažįsta yra nepasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso ar neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių ;7 ) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) finansininkas (finansininkai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą: a ) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą yra teistas už sunkų ir
, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti , – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ; b ) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus , komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo
tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai; c ) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;8 ) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;9 ) juridinis asmuo, atlikęs praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, pateikė nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą;10 ) ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;11 ) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registrui registro informacinei sistemai šio Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Sporto registro informacinėje sistemos nuostatuose Vyriausybės nustatyta tvarka.
1718 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir1819 straipsnio 3 ir 6 dalyje dalyse nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo1718 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir18
710 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:1 ) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;2 ) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);3 ) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;4 ) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;5 ) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas, buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų na
udojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;6 ) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių, šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija , kurios nariu yra juridinis asmuo, nepripažįsta yra nepasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso ar neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių ;7 ) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) finansininkas (finansininkai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą: a ) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą yra teistas už sunkų ir
, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti , – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ; b ) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus , komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinė
s nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai; c ) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;8 ) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;9 ) juridinis asmuo, atlikęs praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, pateikė nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą;10 ) ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;11 ) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registrui registro informacinei sistemai šio Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Sporto registro informacinėje sistemos nuostatuose Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 .
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka . Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams ar toms programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą projektui ar programai įgyvendinti. 2123 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti. 2 . Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti. 3 . Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. VII
2224 straipsnis. Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose. 2325 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus1 .
Sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius
2224 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė. 2 . Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:1 ) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;2 ) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;3 ) universiados 1–3 vietos laimėtoju. 3 . Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų. 314 .
31
4. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus. 45 . Sportininkui ar (ir) aukšto meistriškumo sporto treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirta valstybės premija nemokama, jeigu:1 ) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;2 ) šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laimėjimai buvo anuliuoti dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo. 5 . Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. 6 .
6. Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. 7 . Valstybės premijų skyrimo , ir mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 8 . Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar aukšto meistriškumo sporto treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. 89 . Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 2426 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka1 .
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:1 ) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;2 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;3 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;4 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;5 ) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;6 ) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia ) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia ) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:1 ) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;2 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;3 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;4 ) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;5 ) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;6 ) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia ) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia ) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju. 2 .
2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:1 ) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;2 ) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 4–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 43 bazinių socialinių išmokų dydžio;3 ) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos laimėtojai – 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;4 ) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 10–12 vietos laimėtojai – 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;5 ) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai – 31 bazinės socialinės išmokos dydžio;6 ) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;7 ) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio. 3 . Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją savo pasirinkimu. 54 .
5
4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos , jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas, skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos , arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos . Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka) . Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos .
Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. 65 . Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7, 8 vietos, pasaulio neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 1–6 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia ar Europos jaunimo neįgaliųjų asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos). 76 .
7
6. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio54 ar65 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio54 ar65 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 98 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras . 87 .
8
7. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:1 ) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;2 ) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;3 ) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;4 ) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, profesinės reabilitacijos , motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros (už visą išmokos mokėjimo laikotarpį, kuriam priimtas sprendimas skirti atitinkamą išmoką) ;5 ) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;6 ) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė nacionalines antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;4 ) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, profesinės reabilitacijos , motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros (už visą išmokos mokėjimo laikotarpį, kuriam priimtas sprendimas skirti atitinkamą išmoką) ;5 ) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;6 ) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė nacionalines antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;7 ) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo2325 straipsnio 3 dalyje;8 ) jis baigia sportininko karjerą;9 ) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei . ;10 ) jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus atvejus, kai jis tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras );11 ) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su š io įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje.
Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;7 ) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo2325 straipsnio 3 dalyje;8 ) jis baigia sportininko karjerą;9 ) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei . ;10 ) jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus atvejus, kai jis tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras );11 ) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su š io įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. 98 . Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. 109 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas mokanti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informaciją apie sportininkams, kuriems skirta valstybės stipendija, mokamas šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytas išmokas.
Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio87 dalyje dalies 1–3 ir 5–9 punktuose, sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija
ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. 1110
87 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. 1211 . Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 1312 . Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 2527 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka1 .
Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:1 ) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;2 ) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;3 ) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra organizuojamos atrankos varžybos ir yra nustatyta kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra organizuojamos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju. 2 . Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį. 3 . Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:1 ) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;2 ) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;3 ) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau )), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;4 ) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);5 ) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;6 ) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau )), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;4 ) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);5 ) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;6 ) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau) ), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;7 ) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo2325 straipsnio 3 dalyje;8 ) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ) iš valstybės biudžeto lėšų. 5 . Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. 6 . Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms. 7 . Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 2628 straipsnis.
2628 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 13 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję dalyvauti mokymuose, suteikiančiuose teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, ir juos pabaigę įsigaliojus šiam įstatymui, laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas. 3 . Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas. 4 .
4. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas
4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2029 m. rugsėjo 1 d., jei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų , darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 5 . Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir įgiję fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus statusą pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio 7 dalies nuostatas arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų stažą dirbant pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, turi teisę vykdyti aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir (ar) fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas. 6 .
6. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir įgiję fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus statusą pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio 7 dalies nuostatas arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu ar instruktoriumi aukštojoje mokykloje, ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų stažą dirbant pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, turi teisę vykdyti fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas. 7 . Sportininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnį ir toliau mokamos po šio įstatymo įsigaliojimo, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. sudaryti sporto veiklos sutartis su šio įstatymo
porto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais. 8 . Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, toliau jos mokamos pagal šio įstatymo
. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims taikomos, asmenų prašymai ar skundai (ginčai) dėl sutarčių, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo nuostatas. 10 .
10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija: „10 ) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant
arba
metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba
metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių ;“. 11 . Asmuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo
Sporto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną kadenciją iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti tik vieną 4 metų kadenciją, kuriai pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe. 12 . Aukšto meistriškumo sporto programos, pateiktos juridinių asmenų pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Sporto įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir nebaigtos nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 13 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos direktorius, nacionalinės antidopingo organizacijos direktorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
0e50bb43-c944-4ab1-b10f-a2b2a15260f4 LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) bei su juo susiję 8 įstatymų projektai – Lietuvos Respublikos a dministracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos g inklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 16 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos g yventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymas Nr. 4), Lietuvos Respublikos š vietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymas Nr. 5), Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198
projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6), Lietuvos Respublikos į statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7), Lietuvos Respublikos u žimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 8), Lietuvos Respublikos k ūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 9), (toliau kartu – Įstatymų projektai) – parengti įgyvendinant 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.
998 „ Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo “ (toliau – 2021–2030 metų Nacionalinis pažangos planas) , nustatytą
„ Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus “ , Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2021 m. kovo 10 d. Išankstinio tyrimo ataskaitą „Aukšto meistriškumo sporto valdymas“ Nr. ITE-1 (toliau – Aukšto meistriškumo sporto valdymo ataskaita) , kurios tikslas išanalizuoti aukšto meistriškumo sporto sistemą, vykstančius ar planuojamus pokyčius ir nustatyti su tuo susijusias problemas. Aukšto meistriškumo specialisto sąvoka šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje iš esmės dubliuoja šio straipsnio 33 dalyje apibrėžtą sąvoką, nes abi jos apibrėžia specialistą, dirbantį su aukšto meistriškumo sportininkais, rengiantį juos varžyboms, vadovaujantį jiems varžybų metu, o visa tai yra aukšto meistriškumo srities sudėtiniai ir neatsiejami komponentai. Todėl yra keistinos Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 ir 33 dalys, jas apjungiant į vieną dalį ir asmenį, dirbantį su aukšto meistriškumo sportininkais, apibrėžiant kaip aukšto meistriškumo sporto trenerį. Atitinkamai pagal šį pakeitimą atliekami su Įstatymo projektu Nr. 1 susijusių Įstatymo projekto Nr. 2, Įstatymo projekto Nr. 3, Įstatymo projekto Nr. 4, Įstatymo projekto Nr. 5, Įstatymo projekto Nr. 6, Įstatymo projekto Nr. 7, Įstatymo projekto Nr. 8 sąvokų pakeitimai. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodomas tik aukšto meistriškumo sporto treneris, kadangi teisinis reguliavimas ir keliami reikalavimai susiję tik su sportininkais, kuriuos rengia tik aukšto meistriškumo sporto treneriai. Taip pat Įstatymo projekto Nr.
dėstomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje atsisakoma nuorodos į Sporto įstatymą, vieną bendrą nuorodą į Sporto įstatymą siūloma įtvirtinti Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje. Taip pat siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybines organizacijas, kurios išvardytos Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje, o 40 punkte nurodyti ir sporto renginius, siekiant kad ši nuostata nebūtų taikoma tik aukšto meistriškumo sportui . Sporto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. Atsižvelgiant į Sporto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatytą fizinio aktyvumo pratybų sąvoką (fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose), Sporto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas turėtų būti taikomas vykdant aktyvią fizinę veiklą įgyvendinant formaliojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, formaliojo profesinio mokymo programas) ir neformaliojo švietimo programas (ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas). Tačiau minėtas reikalavimas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytais reikalavimais mokytojams (48 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai), neatsižvelgiama į aktyvios fizinės veiklos intensyvumą skirtingose švietimo programose, mokytojų kompetencijas, reikalavimus dalykinei mokytojų kvalifikacijai.
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1540 pakeitimo įstatym o , kurio
Sporto įstatymo
nustatė reikalavimus fizinio aktyvumo ir sporto pratyboms,
nenumatytas pereinamasis laikotarpis mokytojams, vykdantiems fizinio aktyvumo ir sporto pratybas pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Vaikų sportinės pratybos yra vienos populiariausių vaikų neformaliojo švietimo veiklų, kurias vykdo vaikų neformaliojo švietimo mokytojai. Šiuo metu neformaliojo švietimo mokytojai, vykdantys sporto pratybas švietimo sistemoje, turi atitikti sporto specialistams keliamus reikalavimus, tačiau dalis jų neturi reikiamos sportinės kvalifikacijos ir tai užkerta jiems kelią vykdyti tokią veiklą neįgijus papildomų kompetencijų, kurių tam tikrais atvejais jie turi įgiję pakankamai kartu su atitinkamos srities aukštuoju išsilavinimu (ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas). Sporto specialisto profesija yra mobili tarptautiniu lygiu, aukšto meistriškumo treneriai sutarčių su klubais pagrindu dažnai keičia darbus užsienio šalyse, taip pat į Lietuvą atvyksta sporto instruktoriai iš kitų šalių, siūlydami įvairias fizinio aktyvumo paslaugas. Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme trūksta nuostatos apie užsienio šalyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvoje. Teikiamų Įstatymų projektų tikslai:
1. Sukurti vientisą sporto modelį nuo fizinio aktyvumo pagrindų iki įtraukimo į aukšto meistriškumo sportą. 2 .
2. Sukurti institutą, padedantį sportininkams spręsti ginčus su sporto šakų federacijomis, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. 3 . Sudaryti sąlygas mokiniams, kurie yra sportininkai, mokytis ir sportuoti bendrojo ugdymo mokyklose. 4 . Stiprinti nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų administracinius gebėjimus. 5 . Didinti nacionalinių sporto šakų federacijų sąmoningumą kovojant su dopingo vartojimu sporte . 6 . Sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų veiklą grįsti gerojo valdymo principais. 7 . Patikslinti teisinį reguliavimą, siekiant aiškumo ir išvengiant skirtingų teisės normų interpretacijų. Uždaviniai: 1 uždavinys. Užtikrinti sisteminį sporto veiklos sutarčių su sportininkais sudarymą, įtvirtinant pareigų pusiausvyrą ir sąlygą valstybės stipendijai gauti ( Sporto įstatymo projekto 11 ir 26 straipsniai ). 2 uždavinys. Sudaryti teisinį pagrindą pripažinti kitose valstybėse įgytą profesinę sporto kvalifikaciją, pakeisti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų sąvoką ir juos atitinkamai vadinti treneriais, pratęsti reikiamoms kompetencijoms įgyti terminą iki 2029 metų bei įnešti teisinio reglamentavimo aiškumą dėl fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas švietimo sistemoje vykdančių mokytojų ( Sporto įstatymo projekto 1, 2, 6, 11,
). 3 uždavinys. Bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases, sudarant galimybes mokiniams sportininkams siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų ( Sporto įstatymo projekto 13 straipsnis ). 4 uždavinys. Aiškiai nustatyti nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo sudarymo tvarką, papildant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti sudarymo kriterijus ( Sporto įstatymo projekto 2, 7 ir 18 straipsniai ). 5 uždavinys.
5 uždavinys. Sukurti vientisą aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo finansavimo mechanizmą, numatant sporto šakų ir olimpinio, paralimpinio, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimų plėtojimą ir populiarinimą per fizinį aktyvumą, įtvirtinant finansavimo kriterijus ( Sporto įstatymo projekto 2 ir 19 straipsniai ). 6 uždavinys. Sukurti nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo finansavimo mechanizmą ( Sporto įstatymo projekto 2, 6 ir 19 straipsniai ). 7 uždavinys. Išgryninti tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo Lietuvoje finansavimo mechanizmą, patikslinant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti aiškius reikalavimus ( Sporto įstatymo projekto 7, 19 ir 21 straipsniai ). 8 uždavinys. Įsteigti sportininkų teisių atstovą ( Sporto įstatymo projekto 1 ir 9 straipsniai ). 9 uždavinys. Didinti sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų sąmoningumą kovojant su dopingo vartojimu sporte, numatyti ir stiprinti priemones kovoje su dopingo vartojimu sporte, išgryninti ir patikslinti nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas ( Sporto įstatymo projekto 14, 19, 20, 21 ir 22 straipsniai ). 10 uždavinys. Nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo ir darbuotojų teisių pažeidimų, sporto organizacijoms, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų ( Sporto įstatymo projekto 22 straipsnis ). 11 uždavinys. Patikslinti teisinį reguliavimą: 11.1 . Sporto įstatymo nuostatas pagal naują Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. balandžio 1 d.; 11.2 .
Sporto įstatymo nuostatas pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2024 m. sausio 1 d.; 11.3 . patikslinti nuostatą dėl stebėsenos, įtraukiant ir statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus, taip pat pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2024 m. sausio 1 d. ; 11.4 . patikslinti reikalavimą dėl sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšas, valdymo organų narių rotacijos; 11.5 . patikslinti ir aiškiai įvardyti sąlygas valstybės stipendijai 4 metams skirti; 11.6 . vienoje straipsnio dalyje nustatyti visas valstybės stipendijos neskyrimo ir nemokėjimo aplinkybes; 11.7 . užtikrinti tinkamą ir savalaikį informacijos apie aplinkybes, susijusias su sportininkų ligos išmokomis, keitimąsi tarp valstybės institucijų; 11.8 . patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas ( aukšto meistriškumo sporto , a ukšto meistriškumo sporto varžybų , fizinio aktyvumo ). Įstatymo projektas Nr. 2, Įstatymo projektas Nr. 3, Įstatymo projektas Nr. 4, Įstatymo projektas Nr. 5, Įstatymo projektas Nr. 6, Įstatymo projektas Nr. 7, Įstatymo projektas Nr.
7, Įstatymo projektas Nr. 8 keičiami dėl šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąvokos aukšto meistriškumo sporto specialistas keitimo ją apjungiant su 2 straipsnio 33 dalies sąvoka treneris ir įtvirtinant naują sąvoką aukšto meistriškumo sporto treneris , todėl pirmiau minėtuose teisės aktuose sąvoka treneris atitinkamai keičiama sąvoka aukšto meistriškumo sporto treneris , taip pat tikslinamos su aukšto meistriškumo sportu susijusios sąvokos – sporto veikla, sporto varžybos, sporto pratybos (atsižvelgiant ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/555 2021 m. kovo 24 d. dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės) . Įstatymo projektas Nr. 9 keičiamas siekiant pratęsti terminą kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus turintiems asmenims įgyti reikiamą kvalifikaciją arba teisę dirbti pagal naujai Įstatymo projektu Nr. 1 nustatomus kvalifikacinius reikalavimus. Įstatymo projektu Nr. 10 siūloma nustatyti, kad fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriams, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams papildomai taikomi Sporto įstatyme nustatyti reikalavimai. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Su 1 uždaviniu (užtikrinti sisteminį sporto veiklos sutarčių su sportininkais sudarymą, įtvirtinant pareigų pusiausvyrą ir sąlygą valstybės stipendijai gauti) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
S porto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją ( Sporto įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ). Sportininkui pareiga sudaryti sporto veiklos sutartį ar kaip sąlyga gauti valstybės stipendiją nėra nustatyta. Teisėjo sąvoka nėra apibrėžta.
Sporto veiklos sutartims taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (tai nėra darbo sutartys), paprastai sudaromos atsižvelgiant į sporto šakos specifiką. Su 2 uždaviniu ( sudaryti teisinį pagrindą pripažinti kitose valstybėse įgytą profesinę sporto kvalifikaciją, pakeisti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų sąvoką ir juos atitinkamai vadinti treneriais, pratęsti reikiamoms kompetencijoms įgyti terminą iki 2029 metų bei įnešti teisinio reglamentavimo aiškumą dėl fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas švietimo sistemoje vykdančių mokytojų ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: 2.1 . Dėl teisinio pagrindo sudarymo pripažinti užsienyje įgytą profesinę sporto kvalifikaciją. Sporto įstatyme neįtvirtintas kitoje valstybėje įgytos profesinės sporto kvalifikacijos atitikties įvertinimas ir pripažinimas siekiant teisės dirbti ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorių paslaugas Lietuvoje. 2.2 . Dėl sporto specialistų sąvokų patikslinimo, teisės dirbti pratęsimo, įgytos teisės dirbti įteisinimo. Pagal esamų sąvokų apibrėžtis, aukšto meistriškumo sporto specialistas
t reneris
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/555 2021 m. kovo 24 d. dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės [1] (toliau – Direktyva dėl ginklų įsigijimo) 9 straipsnio 6 dalies b papunktyje įvardyti tik du subjektai, kurie gali išduoti pažymėjimus įsigyti ar laikyti A kategorijos ginklus: valstybės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija – tai yra nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija (pavyzdžiui, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija, kuri yra Tarptautinės praktinio šaudymo sporto konfederacijos narė ir atsakinga už praktinio šaudymo sporto šaką ir jos plėtojimą Lietuvoje) arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija – tai yra tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija (pavyzdžiui, Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija). Direktyva dėl ginklų įsigijimo nustato, kad varžybos turi būti pripažintos sporto šakos federacijos. Kaip nustato Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, sporto šakos federacija į savo oficialų sporto renginių kalendorių įtraukia visas aukšto meistriškumo sporto varžybas, kuriose varžosi sportininkai – tokios varžybos ir yra pripažintos tos sporto šakos federacijos, kaip kad ir nurodoma Direktyvoje dėl ginklų įsigijimo (ir atitinkamai Ginklų ir šaudmenų įstatymo 13 straipsnio 14 dalyje). Taigi sporto klubas ar kita organizacija, norinti išduoti patvirtinančias pažymas ar pažymėjimus dėl A kategorijos ginklų, vadovaujantis Direktyva dėl ginklų įsigijimo, turi turėti šaudymo sporto šakos federacijos įgaliojimą atlikti tokius veiksmus (sporto šakos federacijos nustatyta tvarka).
Priešingu atveju yra pažeidžiamos ne tik Direktyvos dėl ginklų direktyvos, ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 14 dalies nuostatos, tačiau ir keliama grėsmė. Pažymėtina ir tai, kad Direktyvos dėl ginklų įsigijimo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas siejamas tik su „šauliu sportininku, kuris aktyviai treniruojasi rengdamasis šaudymo varžyboms arba dalyvauja šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi atitinkamos valstybės narės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija“. Taigi atsakomybė pagal Direktyvą dėl minėtų A kategorijos ginklų įsigijimo tenka tarptautinei ar nacionalinei sporto šakos federacijai. Lietuvoje yra įsteigtos šaudymo organizacijos, kurios nėra sporto šakų federacijų narėmis. Šioms šaudymo organizacijoms priklausantys ir mėgėjišku šaudymu užsiimantys asmenys (pvz., tobulina įgūdžius, reikalingus praktinio šaudymo situacijose, medžioklėje ir pan.) nesiekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų, tačiau organizuoja įvairius šaudymo užsiėmimus (treniruotes ir pan.) ir juose dalyvauja turėdami leidimus įsigyti ir turėti ginklus. Tokių šaudymo organizacijų nariams Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra įtvirtintos atskiros nuostatos, kuria vadovaujantis šie asmenys įgytų teisę įsigyti A kategorijos ginklus, išvardytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose. Pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr.
I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540
, a smenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, yra laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto (toliau – fizinio aktyvumo ar sporto specialistas) arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus (toliau – instruktorius) statusą iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokie asmenys turi teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistais arba instruktoriais ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialistų paslaugas iki 2024 m. rugsėjo 1 d., o iki minėto termino neįgiję fizinio aktyvumo ar sporto specialisto ar instruktoriaus statuso, jie šią teisę prarastų. A dministracinių nusižengimų kodekso981 straipsnyje nustatyta atsakomybė už asmens, neatitinkančio Sporto įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, įdarbinimą ar su juo paslaugų sutarties sudarymą. Sporto įstatyme nenustatyta teisė dirbti sportinio darbo asmenims, baigusiems mokymus kolegijose. 2.3 . Dėl siekimo fizinio aktyvumo ar sporto pratybų kokybiško įgyvendinimo formaliojo ir neformaliojo švietimo programose, nustatyti būtinus ir proporcingus reikalavimus mokytojams, vykdantiems fizinio aktyvumo ar sporto pratybas. Sporto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų.
Atsižvelgiant į Sporto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatytą fizinio aktyvumo pratybų sąvoką ( fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose ), Sporto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas turėtų būti taikomas vykdant aktyvią fizinę veiklą įgyvendinant formaliojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, formaliojo profesinio mokymo programas) ir neformaliojo švietimo programas (ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas). Tačiau minėtas reikalavimas nėra suderintas su Švietimo įstatyme nustatytais reikalavimais mokytojams (48 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai), neatsižvelgiama į aktyvios fizinės veiklos intensyvumą skirtingose švietimo programose, mokytojų turimas kompetencijas. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1540 , kurio 1 straipsniu išdėstytas Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 11 straipsnis nustatė reikalavimus fizinio aktyvumo ir sporto pratyboms, nenumatytas pereinamasis laikotarpis mokytojams, vykdantiems fizinio aktyvumo ir sporto pratybas pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“, 15.2 papunktis nustato, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo kūno kultūros ir sporto programos mokytoju gali dirbti asmuo, turintis aukštąjį, aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų, išsilavinimą, baigęs atitinkamą sporto programą ; turintis aukštąjį, aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų, išsilavinimą, nebaigęs atitinkamos sporto programos, bet įgijęs K ūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą ; baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą, nebaigęs atitinkamos sporto programos, bet įgijęs K ūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą . Vaiko teisių pagrindų įstatyme nėra daroma nuoroda į Sporto įstatymą ir jame nustatytus apribojimus, susijusius su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriais. Su 3 uždaviniu ( bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases , sudarant galimybes mokiniams sportininkams siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu galiojantis Sporto įstatymas nereglamentuoja.
Su 4 uždaviniu (aiškiai nustatyti nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo sudarymo tvarką, papildant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti sudarymo kriterijus ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvokoje įvardyta, kad tikslai, kuriuos apima reikalavimai, programoje yra nustatomi pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ( Sporto įstatymo 2 straipsnio 19 dalis ). Nacionalinei sporto tarybai nėra priskirtos funkcijos, susijusios su nacionalinėmis fizinio aktyvumo programomis ( Sporto įstatymo 7 straipsnis ). N acionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir joms keliamus reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, tačiau nėra reglamentuojama, kaip nacionalinės fizinio aktyvumo programos yra atrenkamos iš sąrašo, taip pat kad reikalavimai apima tikslus ir siektinus rezultatus ( Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis ). Sporto įstatyme nėra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato nacionalinių fizinio aktyvumo programų reikalavimus (išskyrus Sporto įstatymo 2 dalyje nurodytą reikalavimą, kad n acionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių). Sporto įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1–9 punktuose nėra nuosekliai išdėstytos funkcijos, ne visuose punktuose įvardyta, kokia tvarka vadovaujamasi.
Su 5 uždaviniu (sukurti vientisą aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo finansavimo mechanizmą, numatant sporto šakų ir olimpinio, paralimpinio, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimų plėtojimą ir populiarinimą per fizinį aktyvumą, įtvirtinant finansavimo kriterijus ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu galiojantis Sporto įstatymas nereglamentuoja vientiso aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo finansavimo mechanizmo, numatant sporto šakų ir olimpinio, paralimpinio, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimų plėtojimą ir populiarinimą per fizinį aktyvumą. Sporto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta aukšto meistriškumo sporto programos sąvoka. Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje viena iš nurodytų subjektų finansuojamų funkcijų yra išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimas, tačiau nėra išskirtos amžiaus grupės. Sporto įstatyme nėra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės biudžeto lėšos skiriamos Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms. Šiuo metu kriterijai ir visas valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms mechanizmas yra įtvirtintas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme. Nacionalinė sporto taryba nesvarsto kriterijų, kuriais vadovaujantis valstybės biudžeto lėšos skiriamos Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms. Su 6 uždaviniu (sukurti nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo finansavimo mechanizmą ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu galiojantis Sporto įstatymas nereglamentuoja.
Su 7 uždaviniu ( išgryninti tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo Lietuvoje finansavimo mechanizmą, patikslinant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti aiškius reikalavimus ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Nacionalinė sporto taryba svarsto poreikį organizuoti visas Sporto įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas ( Sporto įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ). Visos į Lietuvoje organizuojamos tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybos gali būti finansuojamos tik konkursiniu būdu, teikiant tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus (t. y. per Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktas aukšto meistriškumo sporto programas nėra numatyta galimybė tokias varžybas finansuoti) ( Sporto įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ). Nacionalinė sporto tarybai pavesta svarstyti dėl visų į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo Lietuvoje poreikio (Sporto įstatymo
). Nėra aiškiai įvardyta, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektui, taip pat turi atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus (t. y. kaip ir teikdama aukšto meistriškumo sporto programą). Su 8 uždaviniu (įsteigti sportininkų teisių atstovą ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu galiojantis Sporto įstatymas nereglamentuoja.
Su 9 uždaviniu ( didinti sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų sąmoningumą kovojant su dopingo vartojimu sporte, numatyti ir stiprinti priemones kovoje su dopingo vartojimu sporte, išgryninti ir patikslinti nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: 9.1 . Dėl siekimo užkirsti kelią dopingo vartojimui sporte. Pasaulinį antidopingo kodeksą pasirašiusios šalys yra tarptautinės sporto šakų federacijos, reikalavimai joms yra nurodyti Pasauliniame antidopingo kodekse. Lietuvos sporto šakų federacijų pareigos yra numatytos nacionalinėse antidopingo taisyklėse – Lietuvos antidopingo agentūros Lietuvos antidopingo taisyklėse, patvirtintose viešosios įstaigos LIETUVOS ANTIDOPINGO AGENTŪROS direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V20-4 „Dėl Lietuvos antidopingo agentūros Antidopingo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos antidopingo taisyklės) – pavyzdžiui, testavimą vykdo tik pagal jų tarptautinės sporto šakos federacijos dokumentu patvirtintą įgaliojimą, pasitelkdamos Lietuvos antidopingo agentūrą arba kitą mėginių ėmimo instituciją mėginiams imti pagal Pasaulinio antidopingo kodekso Tarptautinį testavimo ir tyrimų standartą; visos sporto šakų federacijos, derindamos su Lietuvos antidopingo agentūra, vykdo švietimą antidopingo srityje ir kt. Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus turi atitikti sporto šakų federacijos, siekiančios gauti valstybės biudžeto lėšų savo aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Šiuo metu galiojanti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata įpareigoja sporto šakų federacijas savo įstatuose ar veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus – atitinkamai turėtų būti įtvirtintas reikalavimas laikytis nacionalinių antidopingo taisyklių .
Visos sporto šakų federacijos, kurių aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos, savo įstatuose arba kituose veiklos dokumentuose nusimatė, kad laikosi Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimų, tačiau realiai veiklą antidopingo srityje vykdo tik apie 10 procentų visų valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti gaunančių sporto šakų federacijų. Sporto įstatyme nėra aiškiai nustatytas nacionalinės antidopingo agentūros vaidmuo, susijęs su sporto šakų federacijoms, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms keliamų reikalavimų įgyvendinimu, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programai. T. y. nėra aišku, kada nacionalinė antidopingo organizacija vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina antidopingo reikalavimą (nurodytą Sporto įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte), ir kada ir kuo vadovaudamasi informaciją apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. 9.2 . Dėl sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų sąmoningumo kovojant su dopingo vartojimu sporte didinimo. Pasaulinio antidopingo kodekse nurodyta, kad tik jį pasirašę subjektai priima Pasaulinį antidopingo kodeksą ir įsipareigoja jį įgyvendinti (Pasaulinio antidopingo kodekso priede Apibrėžtys įtvirtinta sąvoka: „ pasirašiusios šalys
Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje ir 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra keliamas reikalavimas subjektams pripažinti Pasaulinį antidopingo kodeksą, todėl praktikoje kartais pasitaiko interpretacijų, ar Pasaulinio antiropingo kodekso pripažinimas yra tapatu Pasaulinio antidopingo kodekso pasirašymui ir Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimui visa apimtimi, kaip tai įtvirtinta Pasauliniame antidopingo kodekse. Šiuo metu Sporto įstatyme nėra numatyta, kad sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sąlygos, susijusios su nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, nėra įtvirtintas reikalavimas (sporto šakų federacijoms, olimpiniam, paralimpiniam, sąlygos, susijusios su regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms) interneto svetainėje skelbti nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją, sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių. Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 3 ir
nėra numatytas atvejis , kai būtų pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 9.2.3 . Siūloma papildyti tarptautinių sporto varžybų projektų vertinimo kriterijus nauju kovos su dopingo vartojimu sporte kriterijumi.
Šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bendras antidopingo principas, tačiau vertinant pateiktas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektų paraiškas finansuoti Lietuvoje organizuojamas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, paraiškos nėra vertinamos antidopingo aspektu. Sporto įstatyme nėra nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programai arba TAMS varžybų projektui negali būti skiriamos, jeigu juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių, šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija , kurios nariu yra juridinis asmuo, nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso . 9.3 . Dėl nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijų ir nacionalinės antidopingo programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis principų išgryninimo ir patikslinimo. Sporto įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžiant nacionalinės antidopingo organizacijos sąvoką nenurodyta, kad tai yra Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Lietuvos Respublikos v iešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos , kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei arba Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymų , tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai . Sporto įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „n acionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai“, tačiau kai kurie minėtuose papunkčiuose nurodyti reikalavimai ne visiškai atitinka Lietuvos antidopingo agentūros vykdomos veiklos pobūdžio ir jos steigimo dokumentus:
1. Turėti savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti nacionalinės antidopingo agentūros tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti nacionalinės antidopingo agentūros teikiama nacionalinė antidopingo programa:
Lietuvos antidopingo agentūra yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija .
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato pareigos viešajai įstaigai turėti patvirtintą strateginį veiklos planą, dėl to taip pat Lietuvos antidopingo agentūrai tenka ir papildoma administracinė našta, kadangi jos rengiama 4 metų nacionalinė antidopingo programa, kuri turi derėti su Pasauliniu antidopingo kodekso reikalavimais, iš esmės atkartoja strateginį veiklos planą;2 .
Interneto svetainėje skelbti einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): metinio biudžeto sąmatą (išskiriant veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę antidopingo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių antidopingo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas : Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainei keliami reikalavimai atitinka viešojo juridinio asmens interneto svetainei keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, skelbiama darbo užmokesčio informacija, antikorupcinė informacija, vadovo darbotvarkė ir pan.); Lietuvos antidopingo agentūra negali viešinti kai kurių veiklos planų, nes su testavimais ir tyrimais susijusi veikla yra konfidenciali, Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainė turi atitikto Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimas (pavyzdžiui, Lietuvos antidopingo agentūra privalo viešai skelbti už antidopingo taisyklių pažeidimus nubaustus asmenis) ir informacija turi būti aktuali (pavyzdžiui, paskelbtas aktualus draudžiamų medžiagų sąrašas; leidimų vartoti gydymui išdavimo tvarka ir pan.);3 .
Interneto svetainėje skelbti einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): metinio biudžeto sąmatą (išskiriant veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę antidopingo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių antidopingo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas : Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainei keliami reikalavimai atitinka viešojo juridinio asmens interneto svetainei keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, skelbiama darbo užmokesčio informacija, antikorupcinė informacija, vadovo darbotvarkė ir pan.); Lietuvos antidopingo agentūra negali viešinti kai kurių veiklos planų, nes su testavimais ir tyrimais susijusi veikla yra konfidenciali, Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainė turi atitikto Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimas (pavyzdžiui, Lietuvos antidopingo agentūra privalo viešai skelbti už antidopingo taisyklių pažeidimus nubaustus asmenis) ir informacija turi būti aktuali (pavyzdžiui, paskelbtas aktualus draudžiamų medžiagų sąrašas; leidimų vartoti gydymui išdavimo tvarka ir pan.);
3. Įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti : s iekiant užtikrinti Lietuvos antidopingo agentūros veiklos nepriklausomumą ir skaidrumą, nacionalinėms antidopingo agentūroms nėra rekomenduojama vykdyti kitos veiklos, kuri leistų užsidirbti nuosavų lėšų, taip pat nėra skatinamas nacionalinių antidopingo agentūrų rėmimas – tai yra aptarusi ir Europos Tarybos Antidopingo konvencijos Stebėsenos grupė 2018 m. rugpjūčio 31 d. rekomendacijose dėl nacionalinių antidopingo organizacijų veiklos nepriklausomumo [2] .
Lietuvos antidopingo agentūra gauna pajamų vykdydama švietimą antidopingo klausimais ir sportininkų testavimą. Lietuvos antidopingo agentūros įkainius už teikiamas paslaugas nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija [3] . Vertinant nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos specifiškumą, taip pat tai, kad sporto šakų federacijoms lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto, už mokymus antidopingo tema numatytas įkainis yra simbolinis (priklausomai nuo grupėje dalyvaujančių asmenų skaičiaus, vienam asmeniui – nuo 5 iki 10 Eur). Testavimo įkainis yra apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad mėginio ištyrimo kaina susideda iš: Lietuvos antidopingo agentūros apmokyto pareigūno paslaugų, duomenų apdorojimo sistemos naudojimo, specialios įrangos naudojimo, greitojo pašto paslaugų ir Pasaulinės antidopingo agentūros akredituotų laboratorijų paslaugų kompensavimo (vieno mėginio paėmimo, transportavimo ir ištyrimo kaina sudaro apie 500 Eur). Iš minėtų paslaugų per pastaruosius metus Lietuvos antidopingo agentūra uždirbo apie 20 tūkst. Eur, todėl įsipareigoti skirti nustatyto dydžio nuosavų ar iš kitų šaltinių lėšų (dalimi nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) prie nacionalinės antidopingo programos įgyvendinimo neturi galimybės.
Lietuvos antidopingo agentūros veiklos nevykdymas, jeigu nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti nebūtų skiriamos valstybės biudžeto lėšos arba būtų pareikalauta jas grąžinti, sukeltų neigiamas pasekmes visam Lietuvos sportui. Atsižvelgdamas į tai, šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras nacionalinei antidopingo programai nėra nustatęs bendrojo finansavimo dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. Pažymėtina, kad Lietuvos antidopingo agentūros rengiama nacionalinė antidopingo programa turi atitikti Pasaulinio antidopingo kodekso [4] reikalavimus. Kiekviena valstybės rengia programą pagal savo valstybės ypatumus, tačiau Pasaulinė antidopingo agentūra kontroliuoja jų atitikimą Pasauliniam antidopingo kodeksui, o jo įgyvendinimas yra prižiūrimas pagal vieningą 2021 metų Pasaulinio antidopingo kodekso Tarptautinį standartą dėl kodekso laikymosi pasirašiusiųjų šalių veikloje [5] . Pasaulinė antidopingo agentūra, Europos Taryba ir UNESCO prižiūri ratifikuotų tarptautinių dokumentų įgyvendinimą: šalys gauna specializuotus klausimynus, kuriuos per nustatytą terminą privalo užpildyti, atsakymai yra vertinami ir šalis yra informuojama apie tinkamą arba netinkamą konvencijų įgyvendinimą. Jeigu nustatomi trūkumai, šaliai suteikiamas laikotarpis arba pateikti komentarus, arba koreguoti informaciją, atlikti reikalingus veiksmus, kad situaciją galima būtų vertinti teigiamai: „Visos Kodekso nuostatos yra privalomos iš esmės ir kiekviena antidopingo organizacija bei sportininkas ar kitas asmuo privalo jų laikytis. Tačiau Kodeksas nepakeičia ir nepanaikina būtinybės kiekvienai antidopingo organizacijai priimti išsamias antidopingo taisykles.
Nors kai kurias Kodekso nuostatas kiekviena antidopingo organizacija privalo įtraukti į savo antidopingo taisykles be esminių pakeitimų, kitose Kodekso nuostatose yra nustatyti privalomi orientaciniai principai, suteikiantys galimybę kiekvienai antidopingo organizacijai lanksčiai formuluoti savo taisykles ar nustatantys reikalavimus, kurių privalo laikytis kiekviena antidopingo organizacija, tačiau neprivalo kartoti savo antidopingo taisyklėse.“ Lietuvos antidopingo agentūra veiklą vykdo nuo 2005 metų, tačiau siekiant tinkamai įgyvendinti Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimais, valstybės turi sudaryti sąlygas nacionalinėms antidopingo organizacijoms veikti nepriklausomai. Europos Tarybos Antidopingo konvencijos Stebėsenos grupė 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė rekomendacijas dėl nacionalinių antidopingo organizacijų veiklos nepriklausomumo [6] , kuriose siūloma valstybėms:1 ) nacionalinei antidopingo organizacijai sudaryti tinkamą pagrindą įstatymuose arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad jos galėtų vykdyti Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimus;2 ) gerbti nacionalinės antidopingo organizacijos autonomiją ir užtikrinti, kad nebūtų kišami į jos operatyvinius sprendimus ir veiklą;3 ) reikalauti, kad nacionalinės antidopingo organizacijos taisyklės, politika ir operatyvinė veikla atitiktų Pasaulinį antidopingo kodeksą ir kad Pasaulinė antidopingo agentūra galėtų stebėti ir užtikrinti, kad laikomasi Pasaulinio antidopingo kodekso įsipareigojimų;4 ) nustatyti priežiūros ir atskaitomybės priemones, kurios užtikrintų galimybę nacionalinėms antidopingo organizacijoms naudotis viešomis lėšomis ir nepažeisti nacionalinės antidopingo organizacijos nepriklausomumo;5 ) suteikia tokį finansavimą, kad nacionalinė antidopingo organizacija galėtų veiksmingai vykdyti pareigas, kurių reikalaujama pagal 1993 m. balandžio 1 d.
Europos Tarybos Antidopingo konvenciją (ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“), Pasaulinio antidopingo kodeksą ir tarptautinius standartus;6 ) patvirtina politiką, atspindinčią pagrindinį principą, kad visos nacionalinės antidopingo organizacijos turėtų išlaikyti ir skatinti gero valdymo principus. Todėl naikintina galimybė reikalauti nacionalinę antidopingo organizaciją prisidėti nuosavomis ar iš kitų šaltinių lėšomis (dalimi nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) prie nacionalinės antidopingo programos įgyvendinimo. Taip pat atsis akytina, kaip neaktualaus, nacionalinės antidopingo programos 4 metų laikotarpio pratęsimo.
Tai nesukels neigiamų pasekmių, bus įtvirtinta aiškesnė Lietuvos antidopingo agentūros finansavimo tvarka ir nurodytos specifinės veiklos, kurios įgyvendinti gali tik nacionalinė antidopingo organizacija (pavyzdžiui, tirti antidopingo taisyklių pažeidimus, veikti kaip antidopingo švietimo įstaiga ir pan.). 4 . Steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų narių rotaciją, numatant
tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus: Lietuvos antidopingo agentūros, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, valdymo organų rotacijai yra keliami kaip valstybės viešajai įstaigai keliami reikalavimai. Lietuvos antidopingo agentūros įstatų, kuriuos patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministras, 33 punkte nurodyta, kad „ Įstaigos vadovo kadencija trunka ne ilgiau kaip 5 (penkerius) metus. Tas pats asmuo negali būti skiriamas eiti įstaigos vadovo pareigas daugiau nei 2 (dviem) kadencijoms iš eilės.“ Toks vadovų kadencijų nustatymas iš esmės skiriasi nuo sporto šakos federacijoms keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos antidopingo agentūrai netaikytini Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai. Su 10 uždaviniu ( nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo ir darbuotojų teisių pažeidimų, sporto organizacijoms, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Sporto organizacijų vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, finansininko teistumui už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus išnykus ar teistumą panaikinus, valstybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos tokioms sporto organizacijoms, kur minėti asmenys priima sprendimus dėl tokiai sporto organizacijai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ( Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
.
Taip pat valstybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises (pvz., nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais) bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą (pvz., diskriminacijos, priekabiavimo atvejais) ( Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
) . Pagal analogiją – Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas nustato, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas , ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Su 11 uždaviniu ( patikslinti teisinį reguliavimą ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: 11.1 . dėl pakeitimų, susijusių su nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. balandžio 1 d.:
Sporto įstatyme įvardytos savivaldybės institucijos neatitinka nurodytų Vietos savivaldos įstatyme (t. y. savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras) ir joms priskirtų funkcijų.
11.2 . dėl pakeitimų, susijusių su nauja Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. sausio 1 d. : Sporto įstatyme vartojamos sąvokos neatitinka vartojamų Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ( žodis „neįgalieji“). 11.3 . patikslinti nuostatą dėl stebėsenos, įtraukiant ir statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus, taip pat pagal V alstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2024 m. sausio 1 d. :
Šiuo metu Sporto įstatymas reglamentuoja tik stebėsenos vykdymą ( Sporto įstatymo 5 straipsnis ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir duomenų valdysenos įstatymo 2 straipsnio 9 punktu ir Lietuvos oficialiosios statistikos rengimo ir sklaidos gairių, patvirtintų Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. DĮ-54, 6.1 papunktyje numatytu reikalavimu dėl statistinių tyrimų įtraukimo į Oficialiosios statistikos programos I dalį, statistiniai tyrimai oficialiąją statistiką tvarkančiai įstaigai turi būti pavedami Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Kaip minėta, vadovaujantis V iešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešąją įstaigą įgalioti gali Vyriausybė. Stebėseną vykdo ir viešoji įstaiga Lietuvos antidopingo agentūra, kuri yra viešoji įstaiga.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojama formuluotė „valstybės informacinių išteklių“ (Sporto įstatyme – formuluotė „valstybės registrų“), žinybinis sporto registras laikytinas registro informacine sistema, taip pat įstatyme turi būti įtvirtinti sporto registro informacinėje sistemoje registruojami objektai, duomenys. Šiuo metu tokie duomenys yra nurodyti Sporto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl Sporto registro įsteigimo, Sporto registro nuostatų patvirtinimo ir Sporto registro veiklos pradžios nustatymo“. 11.4 . patikslinti reikalavimą dėl sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšas, valdymo organų narių rotacijos;
Šiuo metu visiems Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams keliamas reikalavimas taikyti valdymo organų narių rotaciją, numatant
tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus ( Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas ).
11.5 . patikslinti ir aiškiai įvardyti sąlygas valstybės stipendijai 4 metams skirti: Praktikoje kyla neaiškumų taikant Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nustatančią, kad „sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. 11.6 . vienoje straipsnio dalyje nustatyti visas valstybės stipendijos neskyrimo ir nemokėjimo aplinkybes:
Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalis nustato aplinkybes, kada valstybės stipendija sportininkui neskiriama, o paskirtoji nemokama.
Tačiau viena valstybės stipendijos mokėjimo nutraukimo aplinkybė nurodyta ir Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (t. y. jei sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka)). 11.7 . užtikrinti tinkamą ir savalaikį informacijos apie aplinkybes, susijusias su sportininkų ligos išmokomis, keitimąsi tarp valstybės institucijų:
Sporto įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje pareiga apie gaunamą valstybinę pensiją arba vieną iš išmokų (ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros) yra nustatyta sportininkui (tačiau ne tarp valstybės institucijų, t. y. V alstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neinformuoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos). 11.8 . patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas ( aukšto meistriškumo sporto, a ukšto meistriškumo sporto varžybų , fizinio aktyvumo ):
Aukšto meistriškumo sporto sąvokos ( Sporto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ) ir a ukšto meistriškumo sporto varžybų sąvokos ( Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalis ) apibrėžtyje įtraukti ir į jaunučių amžiaus grupę patenkantys vaikai. Ankstyva specializacija sporte vertinama neigiamai. Į jaunučių amžiaus grupę patenkantys vaikai sportininkai dažnai neturi pasirinkę pagrindinio aukšto meistriškumo sporto ir sportuoja kelias sporto šakas ar kelias sporto šakos rungtis.
Jaunesnio amžiaus sportininkų emocinė ir fizinė branda dar tik formuojasi, o aukšto meistriškumo sporto pasiekimai priklauso būtent nuo jų emocinės ir fizinės brandos lygmens. Konkurencinis spaudimas aukšto meistriškumo sporte gali lemti jaunesnio amžiaus sportininkų pervargimą, turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, emocinei būklei. Atsižvelgiant į išvardytas priežastis, siūlytina jaunučių amžiaus grupės sportininkų nepriskirti sportininkams. Fizinio aktyvumo sąvoka apibrėžta Sporto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje . Ši sąvoka neapima ir socialinių įgūdžių ugdymo, kurie yra ypatingai svarbi fizinio aktyvumo dalis. Apie sporto, fizinio aktyvumo socialinę reikšmę pasisakyta 2007 m. liepos 11 d. Baltojoje knygoje apie sportą [7] . Sportas − vis didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, labai padedantis siekti Europos Sąjungos strateginių solidarumo ir gerovės tikslų. Baltojoje knygoje apie sportą vartojama Europos Tarybos nustatyta „sporto“ apibrėžtis: „visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. 2000 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos deklaracijoje dėl tam tikrų sporto ir jo socialinės funkcijos ypatumų Europoje pripažįstama sporto svarba Europos visuomenėje ir teigiama, kad į sportą reikėtų atsižvelgti įgyvendinant bendras politikos kryptis (Nicos deklaracija).
Taip pat pažymima, kad „nors ir neturėdama jokių tiesioginių galių šioje srityje, imdamasi veiksmų pagal įvairias Sutarties nuostatas, Bendrija turi atsižvelgti į sportui būdingas socialines, švietimo ir kultūros funkcijas, siekdama, kad būtų laikomasi ir paisoma etikos kodekso ir solidarumo, kurie būtini sporto socialiniam vaidmeniui išsaugoti.“ Sportas ne tik gerina Europos piliečių sveikatą, bet turi ir auklėjamojo poveikio, vaidina socialinį, kultūrinį ir rekreacinį vaidmenį. Be to, visuomeninis sporto vaidmuo teikia galimybių stiprinti Europos Sąjungos išorės santykius. Sporto judėjimas labiau nei bet kuris kitas socialinio pobūdžio judėjimas skatina sveikatos stiprinamąją fizinę veiklą. Komisija mano, kad galima geriau išnaudoti sporto teikiamas galimybes, visų pirma reikia įtraukti sportą, kaip socialinės įtraukties skatinimo priemonę, į Europos Sąjungos ir valstybių narių politikos kryptis, veiksmus ir programas. Be to, sportas gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, ypač palankių sąlygų neturinčių regionų atgaivinimą. Pelno nesiekianti sporto veikla, puoselėjanti pažeidžiamų grupių socialinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį, gali būti laikoma bendro intereso socialinėmis paslaugomis. Toliau taikant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje sportas bus naudojamas kaip priemonė ir rodiklis. Tiriant socialinės atskirties priežastis, svarbiu aspektu bus laikomos galimybės sportuoti ir (arba) priklausymas socialinėms sporto organizacijoms, todėl į tai bus atsižvelgiama įvairių tyrimų, seminarų ir konferencijų metu bei rengiant politikos pasiūlymus ir veiksmų planus. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Su 1 uždaviniu (užtikrinti sisteminį sporto veiklos sutarčių su sportininkais sudarymą, įtvirtinant pareigų pusiausvyrą ir sąlygą valstybės stipendijai gauti) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 1.1 . Siekiant išlaikyti vienodą sportininkų ir sportininkus rengiančių sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų pareigų pusiausvyrą, siūloma nustatyti ir sportininkams pareigą sudaryti sporto veiklos sutartį ir tai nustatyti kaip sąlygą valstybės stipendijai gauti ( Sporto įstatymo projekto
. Šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato pareigą sporto šakų federacijoms sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją. Jei sporto šakos federacija nesudaro sporto veiklos sutarties su minėtais sportininkais, ji neatitinka Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 papunktyje nurodyto kriterijaus (t. y. yra sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją ) ir jos parengtai aukšto meistriškumo sporto programai valstybės biudžeto lėšos neskiriamos. Taigi tuo atveju, jei, pavyzdžiui, sportininkas atsisakytų pasirašyti sporto veiklos sutartį su jį rengiančia sporto šakos federacija net ir be pagrįstų priežasčių, sporto šakos federacijai nebūtų skirtos valstybės biudžeto lėšos jos pateiktai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, o sportininkas ir toliau gautų valstybės stipendiją, nepriklausomai nuo to, ar yra pasirašęs sporto veiklos sutartį, ar ne. Pasiūlymo teikimą paskatino praktinės Sporto įstatymo taikymo problemos.
Pastebėtina, kad minėta nuostata yra nauja, prievolė įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2022 metais vertindama 2021 metų sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams vadovaujančių organizacijų aukšto meistriškumo sporto programos vadybos ir gero valdymo gebėjimus, skatino savanorišką sporto veiklos sutarčių pasirašymą. Aukšto meistriškumo sporto programų vertinimo metu pasigilinus į sporto veiklos sutarčių turinį, identifikuotos aukščiau minimos problemos. 2021 metais iš viso sporto veiklos sutartis su sporto šakų federacijomis savanoriškai sudarė 104 sportininkai, iš jų 69 į olimpinių žaidynių programą įtrauktų rungčių sportininkai ir 35 į olimpinių programą neįtrauktų rungčių sportininkai. Atsiradus prievolei sudaryti sporto veiklos sutartis su valstybės stipendijas gaunančiais ir sporto šakų federacijų rengiamais sportininkais, dėl neapibrėžtumo kas yra laikoma „rengiamais sportininkais“, tokių sportininkų būtų apie 12 000 (per 66 sporto šakas). Administracinė našta yra didelė ir nepamatuota, o prievolė nesukuria jokios pridėtinės vertės. Įvardijama problema yra esminė, nes esant prievolei tik iš vienos pusės pasirašyti sporto veiklos sutartį (t. y. iš sporto šakos federacijos), įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programą ir neapibrėžus rengiamų sportininkų rato ar neįtraukus atitinkamų nuostatų, Sporto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje keliami reikalavimai yra neįgyvendinami arba įgyvendinami tik formaliai. Sporto šakų federacijos yra atsakingos už sportininkų rengimą, išlaikymą ir rezultato pasiekimą, todėl net nesant prievolės pasirašyti sporto veiklos sutartis su sportininku, siekdamos joms iškeltų tikslų, pačios identifikavo sportininkų branduolį, tvirtindamos atitinkamų sportininkų sąrašus ir pasirašydavo sutartis su sportininkais nesant nustatytos prievolės.
Be to, pastebėtina ir tai, kad sporto šakų federacijos ar sporto organizacijos neturi pakankamos kompetencijos, gebėjimų ar žmogiškųjų resursų kvalifikuotai parengti tokią sutartį, kuri nešališkai atspindėtų visų pusių interesus. Pastebėtina, kad nurodyti sportininkai ir minėtos sporto organizacijos sporto veiklos sutartis turės pasirašyti per 6 mėn. nuo naujos Sporto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. liepos 1 d. ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 7 dalis ). 1.2 . Atsižvelgiant į tai ir siekiant užkirsti kelią galimoms interpretacijoms ir ginčams tarp sporto šakos federacijos ir sportininko dėl sporto veiklos sutarties nuostatų, siūloma pavesti švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti sporto veiklos sutarties formą , kurią su sportininkais turės pasirašyti sportininkus rengiančios paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) (išskyrus olimpinio, studentų sporto judėjimus, kuriems vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos sportininkų nerengia) . Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinus sporto veiklos sutarties formą sumažės sporto šakų federacijoms ir sportininkui tenkanti administracinė našta, išlaidos, skiriamos sporto veiklos sutarčiai parengti ir deryboms su sportininku, bei ginčams, kurie kyla neradus sutarimo dėl sporto veiklos sutarties nuostatų.
Skaidrėja atskaitomybė, subalansuojamos pareigų bei teisių sąlygos, įsipareigojimų kontrolė, tikslingai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos sportininkams rengti ir aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. 1.3 . Sporto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma „rengiami“ sportininkai nėra aiškiai įvardyti, t. y. nėra sukonkretintos rengiamų sportininkų apimtys, su kuriais sporto šakos federacija privalo pasirašyti sporto veiklos sutartį. Siekiant užtikrinti sisteminį sporto veiklos sutarčių su sportininkais sudarymą, siūloma patikslinti su kuriais sportininkais, rengiamais įgyvendinant sporto programas, privalo būti sudaromos sporto veiklos sutartys , t. y. siūloma nurodyti, kad su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją. Į šių sportininkų rengimą įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas yra investuojamos didžiausios valstybės biudžeto lėšos. Valstybės biudžeto lėšomis rengiami sportininkai turėtų įsipareigoti tinkamai rengtis aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir atstovauti Lietuvai. Jei siūlomi pakeitimai nebus priimti, yra rizika, kad šiuo metu galiojančios Sporto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos bus įgyvendintos tik formaliai iš sportininko pusės, o iš sporto šakos federacijos – siekiant aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis. Patikslinus nuostatas, sporto veiklos sutarčių nuo 12 000 sumažėtų iki maksimaliai 500 sportininkų 66 sporto šakų federacijose. 1.4 .
1.4 . Atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje minimi ir teisėjai, kurie gali sudaryti darbo sutartis, ir Sporto įstatyme nesant apibrėžtos teisėjo sąvokos, siūloma papildyti nauja teisėjo sąvoka ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 34 dalis ). Su 2 uždaviniu (su daryti teisinį pagrindą pripažinti kitose valstybėse įgytą profesinę sporto kvalifikaciją, pakeisti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų sąvoką ir juos atitinkamai vadinti treneriais, pratęsti reikiamoms kompetencijoms įgyti terminą iki 2029 metų bei įnešti teisinio reglamentavimo aiškumą dėl fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas švietimo sistemoje vykdančių mokytojų ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 2.1 . Dėl teisinio pagrindo sudarymo pripažinti užsienyje įgytą profesinę sporto kvalifikaciją:1 ) skatinant pritraukti daugiau kompetentingų sporto darbuotojų į Lietuvos sporto darbo rinką, papildyti teisinį reglamentavimą nuostata, sudarančia sąlygas pripažinti kitose valstybėse įgytą profesinę kvalifikaciją;2 ) sudarant sąlygas laisvam darbo jėgos judėjimui, nustatyti vienodas sąlygas teisei į darbą iš kitų valstybių atvykusiems asmenims pagal atliktas kvalifikacijos pripažinimui reikalingas procedūras. Siūloma Sporto įstatymo projekto
neminėti studijų krypties arba krypčių grupės sąvokos kaip perteklinės, nes sporto kvalifikacinis laipsnis, kuris nurodomas bakalauro arba magistro diplome, įrodo faktą apie baigtas sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties (pasiekimų sporto arba laisvalaikio sporto).
Sporto įstatymo projekto
įtvirtinama nauja nuostata dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių profesinės sporto trenerio arba instruktoriaus kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse pripažinimo siekiant dirbti sporto trenerio arba instruktoriaus darbą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad sporto specialistams Sporto įstatymu nustatomi darbui reikalingi kvalifikaciniai reikalavimai ir dėl to šios kvalifikacijos atitinka Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme įtvirtintą reglamentuojamos kvalifikacijos sąvoką, vadovaujantis Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Komisijos 2019 m. kovo 14 d. deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/907 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas, Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata apie kitose valstybėse įgytos fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ar instruktoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalies atskira nuostata reikalinga siekiant nustatyti teisę dirbti asmenims, išlaikiusiems bendrąjį rengimo testą ir kuriems šio testo išlaikymą patvirtinantį pažymėjimą išduoda valstybės narės kompetentinga institucija.
Šiuo metu toks bendrojo rengimo slidinėjimo instruktorių testas nurodytas 2019 m. kovo 14 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/907 (toliau – Reglamentas 2019/907), pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį. Vadovaujantis 2023 m. vasario 23 d. priimto Reglamento 2019/907 pakeitimo 2023/865, kuriuo dėl kompetencijos pažymėjimų ir profesinių kvalifikacijų tam tikrose valstybėse narėse iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/907 , 1 straipsniu (pagal kurį keičiamas Reglamento 2019/907 8 straipsnis)
“1. Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie sėkmingai išlaikė BRT arba pagal šio reglamento 7 straipsnį naudojasi įgytomis teisėmis, per Reglamentu
(ES) Nr. 1024/2012 sukurtą Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI) išduodamas kompetencijos pažymėjimas. Pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad BRT išlaikytas, išduoda valstybės narės kompetentinga institucija.“. Tai yra, Reglamento 2019/907 I priede išvardytas kvalifikacijas turintiems asmenims, išlaikius bendrąjį slidinėjimo instruktorių rengimo testą, kompetencijos pažymėjimą išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos.
Lietuvos atveju, neformalią Lietuvos slidinėjimo instruktorių asociacijos slidinėjimo instruktoriaus kvalifikaciją, įtrauktą į Reglamento 2019/907 I priedą, turintiems asmenims, išlaikiusiems bendrąjį rengimo testą kompetencijos pažymėjimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą išduotų Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, šio pažymėjimo siekiant dirbti Lietuvoje pripažinti pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą nereikėtų (nebūtų atliekamas asmens baigtos mokymų programos turinio ir (ar) įgytų kompetencijų įvertinimas) ir todėl šiam atvejui netaikytina Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalis, numatanti užsienyje išduotų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimą. Pažymėtina, kad asmenys, išlaikę bendrąjį rengimo testą, galėtų dirbti tik pagal kompetencijos pažymėjime nurodytą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad sporto trenerio ar instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra reglamentuojama kvalifikacija (kvalifikaciniai reikalavimai dirbti šį darbą nustatomi Sporto įstatymu), todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar jos įgaliotai įstaigai įpareigojimas atlikti užsienyje įgytos trenerio ar instruktoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą kyla vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nepriklausomai nuo tokio pripažinimo poreikio masto. 2.2 . Dėl sporto specialistų sąvokų patikslinimo, teisės dirbti pratęsimo, įgytos teisės dirbti įteisinimo.
Įvertinus jau dirbančių sporto specialistų išlaikymo darbo rinkoje būtinybę bei Sporto įstatymo projektu sudaromas platesnio kvalifikacijos įgijimo tiekėjų pasiūlos sąlygas, siekiama sudaryti teisines prielaidas jau dirbantiems specialistams įgyti naujus Sporto įstatymo reikalavimus atitinkantį statusą per ilgesnį laikotarpį, su sąlyga, kad per 2 metus nuo šio Sporto įstatymo projekto įsigaliojimo jie pradės mokytis arba studijuoti, siekdami įgyti Sporto įstatymu nustatytą teisę į darbą. 1 . Sporto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis , reglamentuojanti šio įstatymo reglamentavimo sritis, suderinama su toliau įstatyme daromais pakeitimais. 2 . Siūloma nustatyti, kad aukšto meistriškumo sporto pratybos yra aukšto meistriškumo sporto trenerio , o ne aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška sportininko veikla ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis ). 3 . Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą sąvoką aukšto meistriškumo sporto specialistas siūloma keisti sąvoka aukšto meistriškumo sporto treneris ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis ), kuri apjungtų Sporto įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje (kurią siūloma pripažinti netekusia galios) apibrėžto trenerio ir Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžto aukšto meistriškumo sporto specialisto funkcijas – asmens darbą su aukšto meistriškumo sportininkais, jų rengimą aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir vadovavimą sportininkams šių varžybų metu. 4 . Pažymėtina, kad sąvokos sporto specialistas aprėptis yra plati ir bendrinio pobūdžio, kuri pagal šių specialistų atliekamas funkcijas ir jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus turėtų būti susiaurinta į trenerius ir instruktorius . Atitinkamai, siūloma keisti: 4.1 .
Fizinio aktyvumo pratybų sąvoką nustatant, kad fizinio aktyvumo pratybos yra fizinio aktyvumo trenerio , o ne fizinio aktyvumo specialisto vedama aktyvi fizinė veikla ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalis ). 4.2 . Vietoje sąvokos fizinio aktyvumo specialistas įtvirtinant sąvoką fizinio aktyvumo treneris ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalis) . 4.3 . Atsisakyti Sporto įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžtos sąvokos treneris , kadangi ji dubliuoja aukšto meistriškumo sporto specialisto funkcijas, be to, kvalifikaciniai reikalavimai treneriui nėra nustatyti Sporto įstatymo 11 straipsnyje . 4.4 . Sporto įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 11 straipsnio pavadinime ir 11 straipsnio 1 dalyje sąvoką treneriai siūloma pakeisti sąvoka aukšto meistriškumo sporto treneriai atitinkamai pagal Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies sąvokų pakeitimą. 4.5 . Sporto įstatymo III skyriaus pavadinimą siūloma keisti atitinkamai pagal 2 straipsnyje atliekamus sąvokų pakeitimus ir formuluoti „Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto treneriai, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto instruktoriai“. 5 . Sporto įstatymo 11 straipsnį patikslinti taip: 5.1 . Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti kvalifikacinius reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriui (pagal naują siūlomą fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo trenerio sąvoką) , 12 straipsnio 3 dalyje – fizinio aktyvumo instruktoriui ir aukšto meistriškumo sporto instruktoriui. 5.2 . Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais išskiriamos dvi mokymų kategorijos aukštojoje mokykloje, nes nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. mokymai buvo organizuojami universitetuose ir kolegijose, po šios datos – tik universitetuose . Minėtu pakeitimu buvo likusi teisinė spraga nepasisakant apie asmenis, baigusius mokymus kolegijose, nors jie buvo įgiję teisę į darbą.
Taip pat siekiant kryptingai diferencijuoti ir vertinant proporcingumą, siūloma nustatyti, kad ne bet kokį aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, o tik sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų kvalifikacinį laipsnį turintis ir baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas, gali dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu. 5.3 . Sporto įstatymo projekto
žodis „treneriai“ patikslinama formuluojant „aukšto meistriškumo sporto treneriai“ suderinant sistemiškai su Sporto įstatymo projekte daromais pakeitimais. 5.4 . Sporto įstatymo projekto
žodis „treneriai“ patikslinama formuluojant „aukšto meistriškumo sporto treneriai“ suderinant sistemiškai su Sporto įstatymo projekte daromais pakeitimais. 5.5 . Įstatymo projekto Nr. 2
dalyse žodis „treneriai“ patikslinama formuluojant „aukšto meistriškumo sporto treneriai“ suderinant su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais. 5.6 . Įstatymo projektu Nr . 9 asmenims, dirbantiems arba teikiantiems fizinio aktyvumo ar sporto paslaugas pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotus kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus (toliau – leidimas), teisė dirbti pratęsiama iki 2029 m. rugsėjo 1 d., su sąlyga, kad šie asmenys per 2 metus nuo šio Sporto įstatymo projekto įsigaliojimo pradės mokytis, siekdami įgyti Sporto įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatytą teisę į darbą. 5.7 . Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma
dministracinių nusižengimų kodekso981 straipsnyje žodžius „ fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistas“ keisti žodžiais „fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneris“. 5.8 . Įstatymo projektu Nr. 3 ir Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma žodžius „sporto varžybos“ ir „sporto pratybos“ patikslinti formuluojant atitinkamai „aukšto meistriškumo sporto varžybos“ ir „aukšto meistriškumo sporto pratybos“, kadangi minimuose projektuose reguliavimas susijęs tik su aukšto meistriškumo sportu, t. p. žodis „treneris“ keičiamas į „aukšto meistriškumo sporto treneris“ pagal Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlomą keitimą. 5.9 . Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma patikslinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 14 dalies nuostatas pagal Direktyvą dėl ginklų įsigijimo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, vietoje žodžių „šaudymo sporto atstovai“ įrašant žodį „sportininkai“. Pastebėtina, kad siūlomu pakeitimu nėra siaurinamas ar griežtinamas teisinis reguliavimas – tai atitinka Direktyvos dėl ginklų įsigijimo teisinį reguliavimą, t. y. Direktyvos dėl ginklų įsigijimo 9 straipsnio 6 dalies b papunktyje aiškiai įvardyti tik du subjektai, kurie gali išduoti pažymėjimus įsigyti ar laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose : valstybės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija – tai yra nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija (pavyzdžiui, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija, k uri yra Tarptautinės praktinio šaudymo sporto konfederacijos narė ir atsakinga už praktinio šaudymo sporto šaką ir jos plėtojimą Lietuvoje) arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija – tai yra tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija (pavyzdžiui, šiuo atveju tai yra Tarptautinės praktinio šaudymo sporto konfederacija).
Pažymėtina ir tai, kad Direktyvos dėl ginklų įsigijimo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas siejamas tik su „šauliu sportininku, kuris aktyviai treniruojasi rengdamasis šaudymo varžyboms arba dalyvauja šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi atitinkamos valstybės narės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija“. Sportininkai dalyvauja ir varžosi tik aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurias sporto šakos federacija įtraukia į savo oficialų sporto renginių kalendorių, t. y. visos aukšto meistriškumo sporto varžybos, kurias sporto šakos federacija įtraukia į savo oficialų sporto renginių kalendorių ir yra pripažintos tos sporto šakos federacijos, kaip kad ir nurodoma Direktyvoje dėl ginklų įsigijimo ir atitinkamai Ginklų ir šaudmenų įstatymo 13 straipsnio 14 dalyje.
Taip pat pažymėtina, kad A kategorijos ginklais, išvardytais Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenimis naudojamasi praktinio šaudymo sporte, kurį plėtoja Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija, o, pavyzdžiui, biatlono sporto šakoje (Lietuvos biatlono federacija) – C kategorijos ginklais, šauliams (Lietuvos šaulių sąjunga) aktualūs tik B ir C kategorijos ginklai . Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas patikslintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 14 dalies teisinis reguliavimas atitinka Direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir iš esmės nėra keičiamas, tik techniškai suvienodinamos sąvokos, jokių apribojimų šaudymo sportu užsiimantiems, tačiau neplanuojantiems ar neturintiems galimybių dalyvauti sporto šakos federacijos pripažintose aukšto meistriškumo sporto varžybose, asmenims nenustatoma. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo
dalimi, skirta Lietuvoje įkurtų šaudymo organizacijų, kurios nėra sporto šakų federacijų narėmis, priklausantiems asmenims, kurie dalyvauja šaudymo veiklose, užsiėmimuose (pvz., tobulina įgūdžius, reikalingus praktinio šaudymo situacijose, medžioklėje ir pan.), tačiau nesiekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų, nesirengia aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir jose nedalyvauja, ir įgytų teisę įsigyti A kategorijos ginklus, išvardytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose.
Atsižvelgiant į Sporto įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą ir jame vartojamas sąvokas, o būtent aukšto meistriškumo sporto varžybos, aukšto meistriškumo sporto pratybos ir fizinio aktyvumo pratybos, atitinkamai siūloma patikslinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo16 straipsnio 4 dalį . Siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomų nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekto Nr. 3
smenų prašymai dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikti ir nebaigti nagrinėti iki šio Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal iki šio Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Taip pat asmenų prašymai dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, kurie apima paskutinių 12 mėnesių iki tokio prašymo pateikimo laikotarpio dalį iki šio Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 5.10 . Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma patikslinti žodį „treneris“ keičiant į žodžius „aukšto meistriškumo sporto treneris“ pagal Sporto įstatymo projekto Nr.
sporto veikla patikslinti ją keičiant sąvoka aukšto meistriškumo sporto veikla , nes minimo straipsnio nuostatos susijusios su aukšto meistriškumo sportu. 5.11 . Įstatymo projektu Nr. 8 žodis „varžybos“ praplečiamas keičiant į žodžius „aukšto meistriškumo sporto varžybos“, žodis „veikla“ keičiamas į žodžius „aukšto meistriškumo sporto veikla“, žodis „treneris“ keičiamas į žodžius „aukšto meistriškumo sporto treneris“. Siūloma atsisakyti termino „kūno kultūros (pratybos)”, nes minimo straipsnio nuostatos reglamentuoja aukšto meistriškumo sportą. Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalies 2 punktu įtvirtinama teisė dirbti trenerio ar instruktoriaus darbą asmenims, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. baigusiems mokymus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. V-727 „Dėl Mokymų, suteikiančių teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi, organizavimo ir įgytų kompetencijų tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) kolegijose, nes šie mokymai yra analogiški mokymams, organizuojamiems universitetuose. 2.3 .
2.3 . Dėl fizinio aktyvumo ar sporto pratybų kokybiško įgyvendinimo formaliojo ir neformaliojo švietimo programose, nustatyti būtinus ir proporcingus reikalavimus mokytojams, vykdantiems fizinio aktyvumo ar sporto pratybas siekimo:1 ) siekiant visuminio ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo, sudaryti teisines prielaidas vykdyti fizinio aktyvumo pratybas pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, neįgyjant papildomų sporto kompetencijų;2 ) siekiant užtikrinti kokybišką fizinio aktyvumo veiklų įgyvendinimą ir vaikų sveikatos saugą, užtikrinti, kad reikalavimai neformaliojo švietimo mokytojams turėti darbui pagal vaikų neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas reikalingas sporto kompetencijas būtų adekvatūs pagal neformaliojo švietimo specifiką. 1 . Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų asmenims, vykdantiems fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas . Atsižvelgiant į tai, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai įgyja pakankamai sportinių kompetencijų, reikalingų darbui su tokio amžiaus vaikais studijų metu pagal programas, į kurias yra integruotas fizinio ugdymo modulis (3–6 kreditai), siūloma panaikinti šiuo metu egzistuojančią prievolę ikimokyklinio, pradinio, vaikystės pedagogikos studijų programas baigusiems asmenims atitikti fizinio aktyvumo arba sporto trenerio (ankstesnį – specialisto ) arba instruktoriaus statusą ( Sporto įstatymo projekto
nauja 4 dalis ). Vadovaujantis Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašu , baigęs pradinio ugdymo mokytojų rengimo programą pedagogas yra laikomas turinčiu pakankamai kompetencijų profesionaliai mokyti visų bendrojo ugdymo programoje esančių dalykų, taip pat ir fizinio ugdymo dalyką.
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Europos Tarybos rekomendacijose dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų Tarptautiniame švietimo standartų klasifikatoriuje pateiktos rekomendacijos akcentuoja sinkretišką (t. y. integralų) ankstyvojo amžiaus vaiko pasaulio suvokimą, kuriame neišskiriamas didelės apimties sporto kompetencijų ugdymas , bet fizinis aktyvumas ugdomas integraliai su asmens savimonės ir savitvardos, atsakingo sprendimų priėmimo ir rūpinimosi fizine ir psichine sveikata ugdymu, todėl šių vaiko gebėjimų (kartu su fizinio aktyvumo pagrindais) ugdymas yra integruotas į ankstyvojo (ikimokyklinio ir priešmokyklinio) ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo programas, todėl buvęs reikalavimas šiems pedagogams atitikti fizinio aktyvumo specialisto statusą yra perteklinis, neracionaliai didina šiems mokytojams tenkantį krūvį bei iškreipia pedagogų rengimo sistemą. Pradinių klasių mokytojams sumažinus kontaktinių valandų skaičių (108 val. per metus), sumažėja ir pasiruošimo pamokoms valandų skaičius. Mažesnėse mokyklose pradinių klasių mokytojai neturi etato ir šiuo metu, o ženkliai sumažinus kontaktinių ir nekontaktinių pamokų skaičių, jų darbo krūvis ir atlyginimas smarkiai nukentėtų ir neprisidėtų prie mokytojo prestižo kėlimo. Pažymėtina, kad naujos 12 straipsnio 4 dalies nuostatos nesuteikia minimiems mokytojams teisės dirbti sporto darbo arba vykdyti sporto pratybų kitose sporto (šiuo atveju – fizinio aktyvumo) srityse nei pagal šioje dalyje nurodytas ugdymo programas. 2 .
2. S iūloma Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje derinant su Švietimo įstatymo nuostatomis aiškiai numatyti reikalavimus asmenims, vykdantiems fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas , formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas . Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai, todėl siekiant, kad minėtiems asmenims būtų taikomi ir Sporto įstatymo, ir Švietimo įstatymo reikalavimai, Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje teikiama nuoroda į Švietimo įstatymą. Priėmus siūlomą reguliavimą mokytojai, vykdantys fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas , formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas turės atitikti abiejų įstatymų reikalavimus, t. y. būti įgiję teisę dirbti mokytoju ir įgiję sporto kvalifikaciją arba kompetencijų . Įstatymo projekto Nr. 1
siūloma nustatyti 4 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį mokytojams, įgyvendinantiems neformaliojo vaikų švietimo programas ar profesinio mokymo programas, kad šio laikotarpio metu šie asmenys spėtų įvykdyti Sporto įstatymo
arba
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus su sąlyga, kad per 2 metus nuo šio Sporto įstatymo projekto įsigaliojimo jie pradės mokytis pagal Sporto įstatymo
nurodytas programas. Tai padėtų spręsti problemą dėl 2019 metais įsigaliojusios Sporto įstatymo redakcijos, pagal kurią šiems asmenims nebuvo numatytas pereinamasis laikotarpis įgyti Sporto įstatyme nustatytą reikalaujamą fizinio aktyvumo specialisto statusą.
Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2029 m. rugsėjo 1 d., pagal sporto neformaliojo švietimo programas dirbantiems mokytojams galios Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo šiuo metu įtvirtinti reikalavimai dėl teisės dirbti neformaliojo švietimo mokytoju , tačiau jie privalės per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo pradėti mokytis arba studijuoti pagal Sporto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba 3 dalies 2 punkte nurodytas programas . Išimtis numatyta mokytojams, turintiems kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą arba baigusiems mokymus aukštojoje mokykloje, skirtus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto kompetencijoms įgyti ir kurie ne mažiau nei 3 metus dirba pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas
atsižvelgiant į tai, kad neformaliųjų mokymų (skirtų įgyti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimus iki 2019 m. sausio 1 d. arba aukštojoje mokykloje) metu šie asmenys įgijo sportinių kompetencijų bei 3 metus rengdami jaunuosius sportininkus aukšto meistriškumo sporto varžyboms arba ugdydami vaikus pagal sportinio švietimo programas sukaupė sporto specialist ams reikiamos darbinės patirties .
Įvertinus tai, kad kitų sričių vaikų neformaliojo švietimo veiklų vykdytojams nėra keliamas privalomas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, neformaliojo sportinio vaikų švietimo mokytojams, dirbantiems pagal vaikų neformaliojo sportinio švietimo (NVŠ) programas, nereikės baigti studijų arba tų mokymo programų aukštosiose mokyklose, į kurias priimami tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, nes savarankiškai vykdyti NVŠ programų pratybas bus galima aukštojoje mokykloje baigus instruktoriaus mokymus. Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje nustatomi ribojimai: 2 punkte – sistemiškai sporte keliami susiję su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir antidopingo taisyklių pažeidimais, 3, 4 ir 5 punktuose – pagal analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme . Sporto įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų negali asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Toks ribojimas nustatomas atsižvelgiant į nurodytų asmenų darbo pobūdį, tenkančias atsakomybes, siekį, kad atitinkamas paslaugas teiktų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad yra parengtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363, 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas (TAIS Nr. 24-6498), nustatantis, kad asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 nėra teikiamas atskiras Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Su 3 uždaviniu ( bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases , sudarant galimybes mokiniams sportininkams siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant bendrojo ugdymo mokyklose sudaryti galimybes mokiniams-sportininkams siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų, siūloma įsteigti atskiras klases. Siūloma nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti steigiamos klasės, sudarytos iš sportuojančių mokinių, kurie yra rengiami pagal paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamas sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) ( Sporto įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis ).
Atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatyme yra skirtas atskiras IV skyrius reglamentuojantis sportą švietimo sistemoje, minėtas nuostatas siūloma įtraukti šiame skyriuje (o ne Švietimo įstatyme). Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė Aukšto meistriškumo sporto valdymo ataskaitoje , kurios tikslas išanalizuoti aukšto meistriškumo sporto sistemą, vykstančius ar planuojamus pokyčius ir nustatyti su tuo susijusias problemas, tyrimo rezultatuose nustatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vykdant aukšto meistriškumo sporto valdymo pokyčius, reikia tobulinti politikos formavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesus, federacijų finansavimą ir atsiskaitymą susieti su nustatytais tikslais ir rezultatais, imtis priemonių dėl sportininkų pamainos ugdymo. Nustatyta, kad trūksta priemonių sportininkų pamainai ugdyti, nes šiuo metu perspektyvūs sportininkai identifikuojami ir ugdomi b endrojo ugdymo mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu) (toliau – sporto gimnazijos), klubuose ir sporto ugdymo centruose. Savivaldybės reikšmingai prisideda finansuodamos visų 89 sporto ugdymo centrų veiklą ir vykdydamos kitas vaikų įtraukimo į sporto veiklas priemones. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia didinti vaikų įtraukimą į sportą, tačiau nevykdo priemonių sportininkų pamainai ugdyti, išskyrus ugdymą trijose sporto gimnazijose: Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Nesiimant priemonių ugdyti perspektyvią pamainą, gali būti neužtikrintas sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimas. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateikto tyrimo rezultatus ir įvertinus, kad toks poreikis steigti tokio pobūdžio klases yra palaikomas sporto šakų federacijų bei savivaldybių sporto centrų iniciatyva. Kuriant minėtas klases, sporto organizacijos galės labiau įsitraukti į mokyklinio amžiaus sportininkų bendrojo ugdymo ir sportininko rengimo procesą, juos tarpusavyje derinti. Toks poreikis ypatingai naudingas komandinėms sporto šakoms, kurių sportininkų pasirengimo procesas neefektyvus dėl skirtingo mokymosi grafiko skirtingose vietovėse bei galimybės per dieną turėti tik vienas aukšto meistriškumo sporto pratybas. Esant bendrojo ugdymo įstaigos, nacionalinės sporto šakos federacijos ir sporto infrastruktūrą suteikiančios įstaigos sutikimui galėtų būti formuojamos klasės, sudarytos iš sportuojančių mokinių. Šis atskirų klasių modelis padidintų sporto infrastruktūros užimtumą ne piko valandomis, suderintas pamokų tvarkaraštis sportininkams leistų sportuoti du kartus per dieną, o sporto šakos federacija galėtų plėsti savo sporto šakos geografiją bei ugdyti sportininkų pamainą. Šis Sporto įstatymo pakeitimas leistų bendrojo ugdymo mokyklose, klasės sraute skirstant mokinius į klases, sudaryti klasę iš sportuojančių mokinių, rengiamų pagal sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones), įgyvendinamas paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų.
Tokių klasių sudarymas leistų sportuojantiems mokiniams geriau derinti ugdymąsi pagal bendrojo ugdymo programas ir sportavimą: pamokų tvarkaraščiai būtų suderinti su treniruotėmis. Tokioms klasėms iš valstybės biudžeto bendrajam ugdymui vykdyti būtų skiriamas tokio pat dydžio klasės krepšelis kaip ir bendrajai klasei pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tokiose klasėse mažiausias ir didžiausias mokinių skaičius nustatytas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede: mažiausias mokinių skaičius 1–10 (I–II gimnazijos) klasėje – 8 mokiniai, III–IV gimnazijos klasėje – 21, didžiausias mokinių skaičius 1–4 klasėse – 24 mokiniai, kitose klasėse – 30 mokinių. Bendrojo ugdymo mokykloms minėtų sporto organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamoms sporto programoms (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemonėms), klasės krepšelyje valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos. Mokinių treniruotės finansuojamos kaip formalųjį švietimą papildantis ugdymas iš bendrojo ugdymo mokyklų savininkų biudžetų ir minėtų sporto organizacijų ar sporto šakų federacijų lėšomis.
Šiuo metu sporto šakos principu sukomplektuotos klasės veikia Vilniuje, Druskininkuose ir Klaipėdoje. Šios klasės veikia be papildomų valstybės biudžeto lėšų. Apklausus aukšto meistriškumo sporto programas įgyvendinančias 66 sporto šakų federacijas ir paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas dėl tokių klasių poreikio, pasisakė 31 sporto organizacija. Indikuota, jog klasių, kuriose mokytųsi sportininkai, poreikiui pritaria 28 sporto organizacijos, iš jų trys neturi nuomonės arba būtinos sporto infrastuktūros. Organizacijos indikavo, kad toks poreikis steigti klases būtų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, steigiant vidutiniškai nuo 1 iki 3 klasių mieste, didžiausias poreikis nustatytas: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio miestuose. Įvertinus teorines galimybes šiuose miestuose, galėtų būti įsteigta po 5–6 klases didmiesčiuose, apjungiant tam tikras sporto šakas į vieną klasę. Sportininkų rengimas, buriant juos į sporto klases, leistų nekuriant papildomų sporto gimnazijų atliepti tų sporto šakų lūkesčius, kurioms reikalingos sportavimo sąlygos miestuose ir kurios nepatenka į sporto gimnazijas. Su 4 uždaviniu (aiškiai nustatyti nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo sudarymo tvarką, papildant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti sudarymo kriterijus ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 4.1 .
Siūloma patikslinti nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvoką, išbraukiant žodį „tikslai“ ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalis ), atsižvelgiant į tai, kad tikslus apima reikalavimai (tai, kad reikalavimai apima tikslus ir siektinus rezultatus, nurodyta Sporto įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje). Pažymėtina, kad nacionalinėmis fizinio aktyvumo programomis, kurios yra 4 metų trukmės planavimo dokumentas, yra siekiama konkrečių valstybės nustatytų tikslų ir rezultatų fizinio aktyvumo srityje. 4.2 . Taip pat siūloma pavesti Nacionalinei sporto tarybai svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, tikslus ir uždavinius ( Sporto įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas ). Toks pasiūlymas teikiamas su tikslu švietimo, mokslo ir sporto ministrui padėti apsispręsti dėl galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų ir jų įtraukimo į sąrašą (kuris nurodytas Sporto įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje). Kadangi Nacionalinės sporto tarybos sudėtyje yra įvairių sporto sričių atstovų (taip pat ir akademinės srities), jų diskusijos ir siūlymai nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms ir joms keliamiems reikalavimams bus paremti vertingais patarimais ir mokslu grįstais įrodymais, tai leis užtikrinti geresnę ir visapusiškesnę nacionalinių fizinio aktyvumo programų kokybę. 4.3 . Šiuo metu galiojanti Sporto įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad n acionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir joms keliamus reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, tačiau nenustatyta, kaip nacionalinės fizinio aktyvumo programos yra atrenkamos iš sąrašo.
Siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Nacionalinės sporto tarybos išvadas, tvirtina nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą, iš kurio finansuotinos nacionalinės fizinio aktyvumo programos atrenkamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4.4 . Sporto įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 5 kriterijus, kuriais vadovaudamasis švietimo, mokslo ir sporto ministras nacionalinėms fizinėms aktyvumo programoms nustatys reikalavimus, įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus. 4.5 . Siekiant aiškumo, siūloma sistemiškai išdėstyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, nurodant kad visi 1–8 punktuose nurodyti veiksmai atliekami švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka ( Sporto įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalis ). Su 5 uždaviniu (sukurti vientisą aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo finansavimo mechanizmą, numatant sporto šakų ir olimpinio, paralimpinio, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimų plėtojimą ir populiarinimą per fizinį aktyvumą, įtvirtinant finansavimo kriterijus) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 5.1 . Europos Tarybos rezoliucijoje dėl pagrindinių Europos sporto modelio požymių 2021/C 501/01 prašoma valstybių narių remti pagrindinius Europos sporto modelio požymius, tokius kaip: piramidinę struktūrą, masiškumu grindžiamą požiūrį ir solidarumą, socialines švietimo, kultūrines ir sveikatos funkcijas bei kitas, skatinančias populiarinti sportinį judėjimą valstybėse įtraukiant į jį kuo daugiau žmonių.
Sporto įstatyme sporto šakos federacija apibrėžta kaip narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones (Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 dalis). Tačiau šiuo metu valstybės finansinis mechanizmas sporto šakų federacijų atstovaujamoms sporto šakų veikloms skiriamas tik vienai jų vykdomai funkcijai – aukšto meistriškumo sporto plėtotei ir sportiniams pasiekimams, o finansinė parama programiniu principu, sporto šakų federacijoms skatinant sporto šakos masiškumą, nenumatyta. Dėl šių priežasčių sporto šakos pagrindų plėtojimas vyksta pavienių sporto organizacijų iniciatyva, trūksta finansavimo bei su tuo susijusių žmogiškųjų išteklių, todėl priemonės, skatinančios sporto šakos plėtrą ir gyventojų įsitraukimą į fiziškai aktyvias veiklas, vykdomos nepakankamai ir neprisideda prie fiziškai aktyvios Lietuvos gyventojų dalies didinimo (remiantis 2022 m. Eurobarometro tyrimo rezultatais, Lietuvoje nesimankštinančių ir nesportuojančių gyventojų yra daugiau nei pusė (53 procentai). Sporto įstatymo projektu siekiama atliepti pirmiau nurodytos Europos Tarybos rezoliucijos nuostatas remtis Europos sporto modeliu ir sukurti tvarų nacionalinį sporto pagrindų vystymo modelį.
Tuo tikslu išplečiamas Sporto įstatymo 18 straipsnio reguliavimas ir įtraukiama nauja dalis dėl sporto šakų federacijų ir olimpinio, paralimpinio, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams vadovaujančių sporto organizacijų fizinio aktyvumo plėtojimo: aukšto meistriškumo sporto programos sąvoka keičiama į sporto programos sąvoka, nurodant, kad planuojamos ne tik aukšto meistriškumo sporto, bet ir sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą veiklos ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalis ), o sporto organizacija, siekdama gauti valstybės finansavimą ateinančių metų veikloms vykdyti, turės pateikti sporto programą, susidedančią iš dviejų dalių arba vieną iš jų, atsižvelgdama į savo sporto šakos specifiką: aukšto meistriškumo sporto (kaip ir šiuo metu) ir (ar) fizinio aktyvumo ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalis ). Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė Aukšto meistriškumo sporto valdymo ataskaitoje pabrėžė, kad sporto sistema Lietuvoje apima dvi sritis: fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą. Sportas yra visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą. Veiklos nuo fizinio aktyvumo iki aukšto meistriškumo sporto pasiekimų, remiantis tarptautine praktika, atvaizduojamos sporto piramidės principu. Jos pagrindą sudaro vaikų ir suaugusių fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, kitos dalys – aukšto meistriškumo sportas, kuris orientuojasi į pasiekimus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose.
2024 metų pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta nacionalinių sporto šakų federacijų apklausa parodė, kad didžioji dauguma šių organizacijų pritaria jų įvertinimui per naujai siūlomus fizinio aktyvumo veiklas, pagal jas atitinkamai formuojant kitų metų sporto šakos federacijai skiriamą biudžetą. Iš 65 šiuo metu valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto šakų federacijų atsakė 48, iš kurių 42 pritarė poreikiui tokią programą įgyvendinti ir tik 1 pasisakė prieš tokios programos kūrimą, 5 neturėjo nuomonės. 41 organizacija šiuo metu minimaliai vykdo ar vykdo kartu su savo nariais fizinio aktyvumo veiklas: užsiima švietėjiška veikla, organizuoja fizinio aktyvumo renginius ir pan. Įvertinus ir apklaustų sporto šakų federacijų nuomonę, bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis metams siektų apie 2 mln. Eur.
Eur. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, teikdamos sporto programos dalį dėl sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą, galės nurodyti fizinio aktyvumo renginius, per kuriuos bus populiarinamas fizinis aktyvumas (t. y. atsižvelgiant į tai, kad sporto renginys apima tiek aukšto meistriškumo, tiek fizinio aktyvumo renginius, o Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 31 dalyje sporto renginys apibrėžiamas kaip viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi ), fizinio aktyvumo veiklas (atstovaujamos sporto šakos ar minėto sporto judėjimo), įskaitant visuomenės švietimo sporto , fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais (t. y. atsižvelgiant į Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje nurodytą fizinio aktyvumo sąvoką), veiklas, skatinančias atstovaujamos sporto šakos ar minėto sporto judėjimo plėtojimą per fizinį aktyvumą (t. y. narių plėtimą, veiklų vykdymą per savo narius). Olimpiniam, paralimpiniam, specialiosios olimpiados sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos (t. y. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas) teiks sporto programas, kuriose nurodys savo vykdomas funkcijas, susijusias su pagrindinių olimpizmo, paralimpizmo, specialiosios olimpiados principų ir vertybių propagavimu, sportininkų delegavimu į olimpines, paralimpines, specialiosios olimpiados varžybas ir kt. Neolimpiniais metais valstybės biudžeto lėšų poreikis olimpiniam, paralimpiniam sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų pateiktoms sporto programoms įgyvendinti yra 600 tūkst. Eur, olimpiniais metais, kai reikia sportininkus vežti į olimpines ir paralimpines žaidynes – 1 mln. Eur.
Eur. Papildomai pastebėtina, kad Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos sporto šakų federacijų funkcijos, kurioms atlikti valstybė skiria finansavimą (šios funkcijos yra nurodytos ir šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme). Tuo tikslu sporto šakų federacijos šiuo metu rengs sporto programas. Sporto šakų federacijos vykdo ir kitas funkcijas, kurioms atlikti valstybė neskiria valstybės biudžeto lėšų. Sporto šakų federacijos rengia ir etikos kodeksus, kurie apima sportininkus, trenerius, kitus asmenis, ne tik žiūrovus. Įgyvendinant Lietuvos ratifikuotą Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, sporto šakų federacijų atliekamai brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos funkcijai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos per sporto šakos federacijos parengtą sporto programą. 5.2 . Taip pat Įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatą
„išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu“
, nurodant sportininkų amžiaus grupes pagal tarptautinių sporto šakų federacijų nustatytas – jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupes (į visas šias amžiaus grupes patektų vaikai) ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalis ). Taigi valstybės finansavimo priemonė talentingiems sportininkams galėtų būti taikoma ne tik vaikų amžiaus grupei, bet apimtų ir 19–23 metų jaunuolius. Papildomai pastebėtina, kad s istemiškai vertinant aukšto meistriškumo sportą, jaunučių amžiaus grupė nepriskiriama aukšto meistriškumo sportui. Išskirtinių sportinių gabumų turinčių asmenų atranka ir rengimas nėra išimtinai susijęs su aukšto meistriškumo sporte dalyvaujančiomis amžiaus grupėmis. Talentingų sportininkų sporto organizacijos ieško ir jaunučių amžiaus grupėje, investuoja į tokius sportininkus ir ruošia juos ateityje tapti aukšto meistriškumo sportininkais ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Tai yra viena iš sporto šakų federacijų atliekamų funkcijų, kurios įgyvendinimas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis (sporto šakų federacijos tuo tikslu parengia sporto programą). 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programos patvirtinimo“ nurodyta problema, kad esama aukšto meistriškumo sportininkų pamainos identifikavimo, talentų pritraukimo sistema lemia, kad turime 2,5–3 kartus mažesnį nei kitose šalyse sportininkų skaičių. Sporto organizacijos neturi finansinio įrankio, kuriuo galėtų finansuoti išskirtinių sportinių gabumų turinčių sportininkų (jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus) atpažinimą, atranką ir rengimą. Sporto federacijose nesiimant priemonių surasti ir ugdyti perspektyvius sportininkus, gali būti neužtikrintas sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimas ir sportininkų pamainos ugdymas. Finansinio įrankio sukūrimas – tai yra esminė investicija siekiant atrasti ir parengti jaunus ir talentingus aukšto meistriškumo sportininkus, kurie ateityje galėtų atstovauti Lietuvai tarptautinėje sporto arenoje. Federacijos būtų skatinamos tam, kad turėdamos galimybę mokslu ir medicina pagrįstais duomenimis pirmiausia identifikuoti talentingą, gabų, tam tikrai sporto šakai labiausiai tinkantį sportininką.
Papildomai samdomų specialistų dėka galėtų įsitikinti jauno sportininko motyvacijos tvirtumu, o prisitraukus patyrusius trenerius, mentorius bei prijungiant prie jų jaunus specialistus, užtikrintų tiek talentingų sportininkų tiek juos rengiančių jaunų specialistų tobulėjimą, patirties perdavimą, t. y. investuotų į tą tikslinę grupę, kuri galėtų pasiekti pačių aukšiausių rezultatų. Norint, kad jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus sportininkai taptų elitiniais sportininkais, reikia intensyviai treniruotis, o sporto organizacijos, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikomas nepertraukiamas sportininkų rengimas ir dalyvavimas visų amžiaus grupių tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, privalo užtikrinti, kad atitinkamoje sporto šakoje būtų veiksminga ir tikslinga sportininkų atranka, jų rengimas ir savybių ugdymas skatinamas nuo kuo ankstyvesnio amžiaus. Svarbu pastebėti, kad be gabių ir talentingų sportininkų atpažinimo priemonių ar nesiremiant mokslinių tyrimų duomenimis rengiami jauni sportininkai dažnai neatitinka tos sporto šakos specifinių reiklavimų ir lavinamos ne tos savybės, kurioms sportininkas yra talentingas. Taip prarandamas tiek trenerio tiek sportininko pasirengimo laikas, kol pastebima, kad asmens gebėjimai yra limituoti vienoje sporto šakoje, tačiau labai vertingi, jei būtų pasirinkęs kitą sporto šaką ar rungtį. Neidentifikavus talentų, nesiremiant sporto mokslo praktika, tyrimais bei dažnai pasirenkant klaidingas pasirengimo metodikas, rezultatų pasiekimas lėtėja, prarandama trenerio motyvacija dirbti, o sportininko tobulėti – mažėja aukšto meistriškumo sportininkų skaičius.
Jeigu sporto šakos federacija, neturės sukurto tvaraus jaunesnio amžiaus asmenų atrankos ir rengimo modelio, tai ilgainiui sporto šaka neturės sportininkų, kurie galės atstovauti šaliai tarptautinėse suaugusiųjų amžiaus grupių varžybose, jų rezultatai bus žemi ar vidutiniai, o investuojamos lėšos neduos jokio rezultato grąžos. Investuojant ne į tuos sportininkus, kurie turi gabumų, ilgainiui sporto šaka išsems savo sporto pasiekimų limitus, svarių Lietuvai laimėjimų nebus, o naujos elitinės sportininkų kartos atradimas bei parengimas truks dar mažiausiai 8 metus. Sporto organizacija turi investuoti į išskirtinių gabumų turinčių jaunesnio amžiaus sportininkų paiešką ir identifikavimą kuo ankstyvesniame amžiuje, nukreipiant turimas ar papildomas lėšas gabių sportininkų identifikavimą ir rengimą. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės kontrolė Aukšto meistriškumo sporto valdymo ataskaitoje pasisakė , kad siekiant tvarios sporto plėtros visais lygiais, svarbu skatinti sportininkų pamainos ugdymą ir į jį investuoti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas talentų identifikavimui. Remti gabių vaikų sporto ugdymą numatyta Valstybės pažangos strategijoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015
„Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ ir Nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998
„ Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ . Aukščiausiems Lietuvos sporto pasiekimams gausinti turi būti sukurta efektyvi sportininkų auginimo sistema.
Svarbu sistemingai identifikuot perspektyvius sportininkus, suplanuoti priemones, tikslines lėšas ir reikalingas paslaugas jiems išsiugdyti aukščiausiu lygiu. Išskirtinių sportinių gabumų turinčių jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių asmenų atrankai ir rengimui per sporto programas papildomai reikės 2 mln. Eur per metus valstybės biudžeto lėšų, jas paskirstant 50–65 sporto šakų federacijoms. 5.3 . Sporto įstatymo projektu siūloma įstatymo lygmeniu įtvirtinti bendruosius vertinimo kriterijus ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalis ), pagal kuriuos būtų paskirstomos valstybės biudžeto lėšos nurodytų sporto organizacijų pateiktoms sporto programoms, išskiriant bendruosius vertinimo kriterijus aukšto meistriškumo sportui ir sporto šakų plėtojimui ir populiarinimui per fizinį aktyvumą. Šiuos bendruosius vertinimo kriterijus pavedama detalizuoti švietimo, mokslo ir sporto ministrui, taip pat patvirtinti specialiuosius vertinimo kriterijus, nustatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimo proporcijas (bendrųjų vertinimo kriterijų, jų detalizavimo ir specialiųjų vertinimo kriterijų) bei taikomus svorio koeficientus ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalis ).
Valstybės biudžeto lėšos sporto programoms (aukšto meistriškumo sporto veikloms) būtų paskirstomos vertinant sporto šakų federacijų duomenis, pavyzdžiui: a ) sportininkų laimėjimai tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose: vertinama įvairiais aspektais, vieta, varžovų skaičius rungtyje, aplenktų varžovų skaičius, varžybų lygis ir pan.; b ) sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius: vertinama sportininkų skaičius, skirstant pagal amžiaus grupes (jaunių, jaunimo, suaugusiųjų) ir pan.; c ) veiklos rezultatai, t. y. organizacinės, veiklos efektyvumo ir administracinės: vertinami įvairūs duomenys, kurie skatina sporto šakų federacijas laikyti ar diegti geros vadybos principus, tarptautinės kategorijos teisėjų skaičius, moterų skaičius sporto šakos federacijos valdymo organuose, deleguotų asmenų skaičius į tarptautinės sporto šakos federacijos valdymo organus, pritrauktas rėmėjų paramos dydis ir pan.
Valstybės biudžeto lėšos sporto programoms (sporto šakų plėtojimui ir populiarinimui per fizinį aktyvumą veikloms) paskirstomos vertinant sporto šakų federacijų duomenis, pavyzdžiui: a ) fizinio aktyvumo pratybų ir jose dalyvaujančių asmenų skaičius: vertinama fizinio aktyvo pratybų skaičius, pobūdis, jose dalyvaujančių asmenų skaičius, dalyvaujantys asmenys pagal amžiaus grupes ir pan.; b ) fizinio aktyvumo renginių ir juose dalyvaujančių asmenų skaičius: vertinama fizinio aktyvumo renginių skaičius, pobūdis, juose dalyvaujančių asmenų skaičius ir pan.; c ) veiklos, skirtos šviesti visuomenę sporto šakos, sporto vertybių, fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais: vertinama renginių skaičius, pobūdis ir pan.; d ) veiklos rezultatai, t. y. organizacinės, veiklos efektyvumo ir administracinės: vertinami įvairūs duomenys, kurie skatina sporto šakų federacijas laikyti ar diegti geros vadybos principus ir pan.
Taip pat siūloma atitinkamai papildyti Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, numatant, kad Nacionalinė sporto taryba svarsto šių bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimą ( Sporto įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas ) ir teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui pasiūlymus. Su 6 uždaviniu (sukurti nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo finansavimo mechanizmą) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma valstybės biudžeto lėšomis finansuoti 4 metų trukmės nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programą ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 20 dalis ). Šią programą įgyvendinti galėtų pretenduoti viena ar kelios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje.
Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programoje nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, tikslus ir siektinus rezultatus atitinkantys uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Siūlomo finansavimo tikslas – stiprinti nacionalines skėtines nevyriausybines sporto organizacijas, t. y. investuoti į sektorių, užtikrinant patikimų valstybės partnerių tvarų vystymąsi. Silpni instituciniai gebėjimai neužtikrina kokybiškų skėtinių organizacijų vystymosi procesų, tikslinės grupės atstovų (sporto šakų federacijų) visiško pasiekiamumo ir kokybiško jų atstovavimo . Šiuo metu nacionalinės skėtinės organizacijos neturi administracinių gebėjimų, negali aktyviai ir efektyviai atstovauti vienijamų sporto organizacijų. Pastebėtina, kad kitų alternatyvų stiprinti sporto srityje veikiančių sporto organizacijų institucinius gebėjimus Lietuvoje nėra.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkursui paraiškas gali teikti tik skėtinės nevyriausybinės organizacijos, veikiančios nevyriausybinių organizacijų nacionalinės politikos plėtros, vaiko gerovės, neįgaliųjų, moterų ir vyrų lygių galimybių, žmogaus teisių apsaugos, šeimų stiprinimo, bendruomenių stiprinimo, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, švietimo ir mokslo, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo, vartotojų teisių apsaugos, pasaulio lietuvių, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir socialinio verslo plėtros viešosios politikos srityse, vienija tik pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir turi atstovą, dalyvaujantį valstybės institucijų patvirtintos sudėties tarybų, komitetų, komisijų, darbo grupių, padedančių valstybei formuoti viešąją politiką, veikloje. Dėl to sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos nuo 2022 m. negali teikti paraiškų Nevyriausybinių organizacijų vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkursui – paraiškos atmetamos, nurodant, kad pareiškėjas veikia sporto viešosios politikos srityje, kuri nėra konkurso finansuojamų viešosios politikos sritis, todėl pareiškėjas neatitinka minėto kriterijaus. Nacionalinėms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms keliamas reikalavimas būti vienintele, Lietuvą atstovaujančia, toje srityje veikiančios tarptautinės (Europos arba pasaulio) nevyriausybinės sporto organizacijos nare ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalis ), t. y. kad būtų stiprinamos tos nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia ir atstovauja tarptautiniu mastu, perima gerąją tarptautinę praktiką.
Nacionalinėms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms, atrinktoms konkurso būdu ir įgyvendinančioms minėtą programą, būtų paskirstytas šiai programai numatytas finansavimas. Vieniems biudžetiniams metams nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai poreikis 200 tūkst. Eur. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos skėtinių organizacijų (išskyrus Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus), esančių tarptautinės (Europos arba pasaulio) nevyriausybinės sporto organizacijos vienintelėmis, atstovaujančiomis Lietuvą, narėmis, atliekamos funkcijos, susijusios su instituciniu stiprinimu. Nacionalinei skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai keliamus reikalavimus nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Švietimo, mokslo ir sporto ministras valstybės biudžeto lėšomis finansuojamai nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių ( Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalis ) – siūloma nustatyti kaip ir sporto programai.
Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programą siekiančios įgyvendinti nacionalinėms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms mutatis mutandis taikomi Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 1, 6–11 punktuose nustatyti kriterijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia su nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa susijusią, Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 9 dalyje nurodytą, informaciją. Atitinkamai siūloma papildyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos funkcijas, numatant nacionalinių skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos administravimą ir finansavimą ( Sporto įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 punktas)
7 uždaviniu ( išgryninti tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo Lietuvoje sąlygas, patikslinant Nacionalinės sporto tarybos funkcijas, nustatyti aiškius reikalavimus ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 7.1 .
Siūloma aiškiai įvardyti tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas (toliau –TAMS varžybos), kurių poreikį organizuoti Lietuvoje svarsto Nacionalinė sporto taryba, t. y. į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka ( Sporto įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalis ) . Kasmet TAMS varžyboms finansuoti skiriama apie 1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, tačiau poreikis yra 3,5 kartus didesnis. Tam, kad būtų galima planuoti organizavimo ir finansavimo procesą šių reikšmingų Lietuvai varžybų, būtina planuoti jų organizavimo Lietuvoje poreikį iš anksto – dar iki Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikiant pritarimą tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka organizuoti tokias TAMS varžybas Lietuvoje, nes sporto šakų federacijos dalyvaudamos konkurse dėl pasaulinio ar Europinio lygio TAMS varžybų organizavimo galimybės Lietuvoje, savo ketinimus privalės derinti su Nacionaline sporto taryba, kuri, atsižvelgdama į kiekvienais metais planuojamų organizuoti TAMS varžybų skaičių, pritars poreikiui organizuoti TAMS varžybas ar siūlys perkelti į kitus metus.
Įvedus tokią prievolę, tikėtina, kad į Nacionalinę sporto tarybą kasmet dėl tokio poreikio kreipsis apie 4–7 sporto šakų federacijos. Pavyzdžiui, 2020 metais finansuotos 10 sporto šakų federacijų, surengusių 2 pasaulinio lygio, 1 Europos lygio varžybas bei kitas TAMS varžybas, 2021 metais – 26 sporto šakų federacijos, surengusios 3 pasaulinio lygio, 8 Europos lygio varžybas bei kitas TAMS varžybas, 2022 metais – 29 sporto šakų federacijos, surengusios 3 pasaulinio lygio ir 6 Europos lygio varžybas bei kitas TAMS varžybas, 2023 metais – 32 sporto šakų federacijos, surengusios 11 pasaulinio lygio ir 10 Europos lygio varžybas bei kitas TAMS varžybas. 7.2 . Siekiant Lietuvoje organizuoti kuo daugiau TAMS varžybų, tokiu būdu garsinant Lietuvos vardą pasaulyje, didinti sportininkų meistriškumą ir populiarinti atitinkamą sporto šaką, siūloma, kad TAMS varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas įgyvendinant Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto pateiktą sporto programą ir (ar) įgyvendinant TAMS varžybų projektus.
Todėl Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti žodžius skliausteliuose „ išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas
“. Augant poreikiui rengti TAMS varžybas ir patvirtinus bendruosius ir specialiuosius vertinimo kriterijus TAMS varžybų finansavimui, išlieka poreikis organizuoti žemesnio rango TAMS varžybas, skirtas sukomplektuoti rinktinę, užtikrinti skaidrią atrankos sistemą į pasaulio ar Europos čempionatus, todėl būtina palikti galimybę sporto šakos federacijai finansuoti tokio lygio TAMS varžybas sporto programai (aukšto meistriškumo sporto veikloms) įgyvendinti skirtomis valstybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas taip pat sudaro galimybę reikšmingą biudžetą turinčioms sporto šakoms papildomai nedalyvauti TAMS varžybų projektinio finansavimo konkurse, o išlaidas pasidengti einamosiomis sporto programai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis, paliekant didesnį lėšų rezervą tiems, kas tokio biudžeto sporto programos lėšomis nesugeneravo. 7.3
. Siūloma nustatyti, kad TAMS varžybų projektą teikiantis subjektas turi atitikti Sporto įstatymo projekto 21 straipsnyje nustatytus kriterijus, kurie taikomi tiems patiems subjektams ir šiuo metu teikiant aukšto meistriškumo sporto programą. Toks pasiūlymas teikiamas siekiant, kad tiek sporto programų, tiek ir TAMS projektų vykdytojams, kurie sutampa, būtų taikomi tie patys kriterijai.
Su 8 uždaviniu (į steigti sportininkų teisių atstovą ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo metu Lietuvoje nėra sukurto sportininkų teisių gynimo instituto, kuris konsultuotų sportininkus apie jų teises ir pareigas, susijusias su jų rengimu ar dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose, tikslingai vykdytų šviečiamąją veiklą apie sportininkų teises ir pareigas. Sportininkų teisių atstovo institutą siūloma steigti taip pat atsižvelgiant į sportininkų, sporto bendruomenės išsakytą poreikį. Apžvelgus kitų valstybių patirtį, situacija užtikrinant sportininkų teisių gynimą yra skirtinga. Daugumoje valstybių sporto ginčų sprendimo institutus steigia ne valstybė, o olimpiniai komitetai arba kartu su skėtinėmis organizacijomis (pavyzdžiui, Estijos olimpinio komiteto įsteigtas Sporto integralumo centras, Sporto arbitražas, Suomijos olimpinio komiteto – Sporto arbitražo taryba, Švedijos sporto konfederacijos – Sporto arbitražo kolegija (dopingo atvejams), Šveicarijoje olimpinio komiteto kartu su skėtine sporto organizacija – Sporto drausmės rūmai, Čekijos olimpinio komiteto – ombudsmenas, Jungtinės Karalystės pagrindinės sporto organizacijos – Sporto ginčų sprendimo (arbitražo, tarpininkavimo, tribunolo, tyrimo) paslaugų teikėjas (apima dopingo atvejus), Kipre – Sporto aukščiausiasis teisminis komitetas, įsteigtas pusiau vyriausybinės Kipro sporto organizacijos (nagrinėja ginčus tarp asmenų (teisėjų, sporto federacijų vadovų, trenerių ir kt.), sportininkų, asociacijų, sporto šakų federacijų ir sporto klubų), Jungtinių Amerikos Valstijų olimpinio ir paralimpinio komiteto – Rinktinės ombudsmeno biuras).
Tokie sporto ginčų sprendimo institutai padeda spręsti ne visų sportininkų, pagalbinio personalo ar kitus kilusius ginčus ar nagrinėja skundus – keliamas reikalavimas būti tos sporto organizacijos nariu, taikomas mokestis (pavyzdžiui, Estijoje – 100 Eur, Suomijoje – 300 Eur, Jungtinėje Karalystėje – nuo 1 iki 6 tūkst. svarų). Kelios valstybės yra įsteigusios sporto ginčų nagrinėjimo institutus, reglamentuojant jų veiklą, pavyzdžiui, Kanada – Sporto ginčų sprendimo centrą pagal Fizinio aktyvumo ir sporto įstatymą, Australija – Sporto tribunolą pagal Nacionalinio sporto tribunolo įstatymą (apima dopingo atvejus). Lietuvoje siūloma remtis Slovėnijos patirtimi ir sportininkų teisių atstovo institutą įsteigti valstybei. Slovėnijoje ombudsmenas (sportininkų teisių gynėjas) yra įsteigtas 2017 m. pagal Sporto įstatymą, jį 5 metams skiria Vyriausybė, veiklos ir finansavimo sąlygas nustato ministras.
Ombudsmenas gina sportininkų ir sporto darbuotojų teises, nagrinėja sporto programų rengėjų, valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų viešosios valdžios atstovų skundus, pastabas, pasiūlymus ir iniciatyvas, skelbia geros ir blogos sporto praktikos pavyzdžius, informuoja visuomenę. 2018 m. Vyriausybė paskyrė ombudsmeną, turintį sporto patirties (buvusį lengvosios atletikos olimpietį), o 2023 m. – teisininką, įgijusį sporto teisės daktaro laipsnį. Sporto įstatymo projektu siūloma įsteigti sportininkų teisių atstovą, kuris konsultuos sportininkus, prižiūrės, kaip yra įgyvendinamos sportininkų teisės ir pareigos, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose, taip pat pagal savo kompetenciją nagrinės sportininkų skundus, susijusius su Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų veikla ( Sporto įstatymo projekto 9 straipsnis ). Atitinkamai Sporto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sporto įstatymas taip pat reglamentuoja ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Dažniausiai pasitaikantys skundai iš sportininkų sporto šakų federacijoms, dėl kurių sportininkai galėtų kreiptis į sportininkų teisių atstovą, susiję su: sportininkų pasirengimo finansavimu, atranka į nacionalinę rinktinę, netinkamo elgesio traktavimo ir nuobaudų dėl jo skyrimas, santykių su nacionalinės rinktinės ar vyriausiuoju treneriu, kurį paskiria sporto šakos federacija ir kuris nėra asmeninis sportininko treneris.
Siūloma, kad s portininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministras (pavyzdžiui, Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sportininkams skiria valstybės stipendijas, moka valstybės premijas, skiria finansavimą sporto programai, pagal kurią sportininkai yra rengiami, todėl sportininkai gali nenorėti kreiptis, manydami, kad tai galės įtakoti jų pasirengimo procesą). Pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės, keliant reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, taip pat dėl nepriekaištingos reputacijos (kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai). Siekiant užtikrint sportininkų teisių atstovo nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, jo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius užtikrins švietimo, mokslo ir sporto ministras. Sportininkų teisių atstovas skundus nagrinės ir savo pasiūlymus (rekomendacijas) teiks savarankiškai. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnaus viešoji įstaiga Lietuvos antidopingo agentūra. Į sportininkų teisių atstovą galės kreiptis visi sportininkai.
Sportininkų teisių atstovas atliks tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva, perduos tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatys nusikalstamos veikos požymius, kreipsis į sportininkų teisės pažeidžiančias sporto organizacijas ir siūlys nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą, teiks pasiūlymus sporto organizacijoms dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo, taip pat valstybės institucijoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią nustatytiems pažeidimams ateityje. Sportininkų teisių atstovas vykdys svarbią švietėjišką veiklą: ne rečiau kaip du kartus per metus sportininkams, Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams organizuos mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, kaip išvengti galimų pažeidimų ateityje, taip pat viešins nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, pateiktas rekomendacijas, pasiūlymus, priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, rengs apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, pateiktas rekomendacijas, pasiūlymus. Taip pat siūloma sudaryti ekspertų grupę, kurią sportininkų teisių atstovas galės pasitelkti specialių žinių turinčius savo srities specialistus (pavyzdžiui, sporto medikus, psichologus, mediatorius, teisininkus, kt.). Ekspertų grupę švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudarys ir jos personalinę sudėtį tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertais bus atrenkami nepriekaištingos reputacijos asmenys (kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai), nešališki, tiesiogiai nesusiję, nedalyvaujantys sportininkų rengimo procese.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtins nuostatus ir darbo reglamentą. Ekspertų darbą ekspertų grupėje siūloma apmokėti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Su 9 uždaviniu ( didinti sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų sąmoningumą kovojant su dopingo vartojimu sporte, numatyti ir stiprinti priemones kovoje su dopingo vartojimu sporte, išgryninti ir patikslinti nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijas ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 9.1 . Dėl siekio užkirsti kelią dopingo vartojimui sporte:
Siekiant aiškiai nustatyti sporto šakų federacijoms, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms pareigą laikytis nacionalinių antidopingo taisyklių, siūloma nustatyti reikalavimą savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už nacionalinių antidopingo taisyklių pažeidimus ( Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktas ). Pastebėtina, kad yra siūlomas lankstus variantas, kad sporto šakų federacijos neturėtų privaloma tvarka keisti tik įstatų, bet įsipareigojimą laikytis galėtų numatyti ir kituose savo veiklos dokumentuose (pavyzdžiui, įsipareigojimas laikytis nacionalinių antidopingo taisyklių gali būti priimamas ir sporto šakos federacijos valdybos sprendimu). Toks reikalavimas – lanksti sąlyga, sporto šakų federacijoms nesukelianti didelės administracinės naštos. Tai prisidės prie kovos su dopingo vartojimu prevencijos ir sporto šakų federacijų sąmoningumo didinimo.
Siūloma aiškiai nustatyti nacionalinės antidopingo agentūros vaidmenį, susijusį su sporto šakų federacijoms, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms keliamų reikalavimų įgyvendinimą, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programai –nacionalinė antidopingo organizacija vertins, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina antidopingo reikalavimą (nurodytą Sporto įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte), ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teiks informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka ( Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Toks siūlymas teikiamas siekiant nustatyti aiškų bendradarbiavimo mechanizmą tarp Lietuvos antidopingo agentūros ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotos institucijos. Pastebėtina, kad Lietuvos valstybė kasmet skiria apie 15–17 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų sporto šakų federacijoms (pvz., 2023 m. – 68 sporto šakų federacijoms skirta 17 995 292,75 Eur [8] ; 2022 m. – apie 14 mln.
Eur skirta 67 sporto šakų federacijoms), tačiau sporto šakų federacijos veiklą antidopingo srityje vykdo gana vangiai: · 2023 m. (1–3 mėn.) dėl švietimo vykdymo į Lietuvos antidopingo agentūrą kreipėsi 9 sporto šakų federacijos (2022 m. – 13 sporto šakų federacijų; 2021 m. – 7 sporto šakų federacijos); · 2023 m. (1–3 mėn.) dėl testavimo nacionaliniuose sporto renginiuose kreipėsi tik viena sporto šakos federacija (2022 m. – 4 sporto šakų federacijos, 2021 m. – 1 sporto šakos federacija); · 2023 m. (1–3 mėn.) dėl testavimo tarptautiniuose čempionatuose organizuojamuose Lietuvoje (kuriems valstybė taip pat papildomai skiria valstybės biudžeto lėšų) kol kas nesikreipė nei viena sporto šakos federacija (2022–2021 m. – po 2 sporto šakų federacijas). Įgyvendinant nacionalinę antidopingo programą ir vykdant testavimus dažniausiai atsakomybė už antidopingo taisyklių pažeidimus taikoma sportininkams, retais atvejais – sportininką aptarnaujančiam personalui. Apie 90 proc. visų valstybė biudžeto lėšų finansavimą gaunančių sporto šakų federacijų nevykdo jokios realios veiklos antidopingo srityje. 9.2 . Dėl sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų sąmoningumo kovojant su dopingo vartojimu sporte didinimo: 9.2.1 . Sporto įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje ir 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti, kad Pasaulinis antidopingo kodeksas turi būti pasirašytas (o ne pripažįstamas), atsižvelgiant į tai, kad Pasaulinį antidopingo kodeksą pasirašę subjektai priima Pasaulinį antidopingo kodeksą ir įsipareigoja jį įgyvendinti (Pasaulinio antidopingo kodekso priede Apibrėžtys įtvirtinta sąvoka: „ pasirašiusios šalys
9.2.2 . Siūloma nustatyti sporto šakų federacijoms, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms konkrečius reikalavimus, priemones, kurių įgyvendinimas didintų sporto šakų federacijų, minėtų sporto organizacijų sąmoningumą kovoje su dopingo vartojimu: 9.2.2.1 . Interneto svetainėje skelbti nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją. Sporto įstatymo projekte siūloma įtvirtinti priemones, kurias privalo įgyvendinti sporto šakos federacija, jeigu ji siekia gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai: laikytis nacionalinių antidopingo taisyklių; savo interneto svetainėje skelbti nuorodą į Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainę arba nacionalinių antidopingo taisyklių nustatyta tvarka skelbti nurodytą aktualią informaciją ; nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka reguliariai organizuoti mokymus nacionalinių rinktinių nariams. Visi šie siūlomi Sporto įstatymo pakeitimai yra prevencinio pobūdžio priemonės, didinančios sporto bendruomenės suvokimą apie sąžiningą sportą. Kova su dopingo vartojimu yra tik viena iš sporto vientisumo ir nenuspėjamumo grėsmių, tačiau šiuo metu pasaulyje tai viena iš temų, kuri yra labiausiai struktūruota ir unifikuota (tos pačios taisyklės galioja visame pasaulyje).
Siūloma nustatyti, kad sporto šakos federacija savo interneto svetainėje, be šiuo metu nurodytų interneto svetainėje skelbtinų einamųjų kalendorinių metų duomenų (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) (t. y. federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių, sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas), taip pat skelbtų ir nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją nustatyta tvarka ( Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 8 punktas ). Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad sporto šakų federacijų interneto puslapius dažnai lanko ne tik sportininkai, bet ir jų tėvai (pavyzdžiui, domisi aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais), treneriai, kiti su sportininkais dirbantys specialistai, sporto medikai, kiti su aukšto meistriškumo sportu susiję asmenys, todėl reikalavimas sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti nuorodą į aktualią antidopingo informaciją ir (arba) nuorodą į Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainę https://ww.antidopingas.lt padidins galimų problemų, susijusių su dopingu ir jo vartojimu, sprendimo variantų žinomumą ir suteikti patikimos informacijos apie tai kas yra dopingas, kokios pasekmės jį vartojant, kokią žalą daro dopingo vartojimas žmogaus organizmui ir t. t.
Lietuvos antidopingo agentūros puslapyje skelbiama ir informacija reikalinga sportininkams, aktualiausi pakeitimai (t. y. draudžiamų medžiagų sąrašų pakeitimai), taip pat skelbiama informacija apie testavimo procedūras. Nacionalinių antidopingo organizacijų interneto svetainėse yra skelbiama unifikuota ir Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimus atitinkanti informacija. Suinteresuotiems asmenims kreipiantis Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainėje nurodytais kontaktais, Lietuvos antidopingo agentūra užtikrina, kad atsakymai būtų greiti ir patikimi. Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma alternatyva, jeigu sporto šakos federacija nori, pačiai pasirinkti arba skelbti arba nuorodą į Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainę, arba tam tikrą aktualią informaciją nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka.
Jeigu sporto šakos federacija pasirinks pastarąją alternatyvą, sporto šakos federacija privalės skelbti nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatytą sąrašą dokumentų ir informacijos, kurią privalo skelbti (pavyzdžiui, informaciją apie aktualų draudžiamų medžiagų ir metodų sąrašą; reikalavimus testavimo procedūroms; informaciją sportininkams dėl buvimo vietos pildymo Antidopingo administracijos ir valdymo sistemoje (angl. ADAMS ), leidimų vartoti vaistus gydymui išdavimo procedūras ir pan.). Dabar sporto šakų federacijos privalo skelbti tam tikrą informaciją viešai, t. y. privalo skelbti informaciją apie sportininkui ar kitam asmeniui paskirtą sankciją už antidopingo taisyklių pažeidimą. Papildomai pastebėtina, kad Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte vartojama leidimų vartoti gydymui sąvoka yra apibrėžta Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte (2 straipsnio 23 dalis). Kaip kad ir nurodyta Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje, k itos Sporto įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte. 9.2.2.2 . Interneto svetainėje skelbti nuorodą į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių. Toks pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšas sporto programoms įgyvendinti gaunančių sporto šakų federacijų vykdomos veiklos viešumą ir skaidrumą. Tai pagelbės ir teisėsaugos institucijoms (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jai pavaldžios įstaigos sulaukia nemažai paklausimų, ar tam tikras renginys yra įtrauktas į sporto šakos federacijos kalendorių). 9.2.2.3 . Tobulinti sąlygas, susijusias su antidopingo taisyklių pažeidimais.
Sporto veiklos sutartyje, kurios formą tvirtina šveitimo, mokslo ir sporto ministras, numatyti sąlygas, susijusias su nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi ( Sporto įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalis ). Toks sporto veiklos sutarties reikalavimas padidins ir sporto šakų federacijų , ir sportininkų, su kuriais sudaroma sporto veiklos sutartis , suvokimą, kokios yra pasirašančių šalių teisės ir pareigos antidopingo srityje. Tokios nuostatos įtvirtinimas prisidės ir prie kovos su dopingo vartojimu prevencijos bei švietimo. Lietuvos antidopingo taisyklės yra parengtos pagal Pasaulinį antidopingo kodeksą, suderintos su Pasauline antidopingo agentūra ir yra skelbiamos Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainėje [9] . Lietuvos antidopingo taisyklės atnaujinamos kai pasikeičia Pasaulinis antidopingo kodeksas. Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 3 ir
papildyti atveju, kai būtų pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 9.2.3 . Siūloma papildyti tarptautinių sporto varžybų projektų vertinimo kriterijus nauju kovos su dopingo vartojimu sporte kriterijumi. Siūloma papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 7 dalį nauju 8 punktu ir TAMS varžybų projektų atrankos bendruosius vertinimo kriterijus papildyti kovos su dopingo vartojimu sporte kriterijumi . Organizuojant TAMS varžybas ne visos tarptautinės sporto šakų federacijos kelia reikalavimą testuoti sportininkus. Atlikti testavimus ar ne, kviesti antidopingo švietimo atstovus į sporto renginį ar ne, renkasi pačios sporto šakų federacijos, išskyrus kai tai privalomai nustato tarptautinė sporto šakos federacija .
2022 metais TAMS varžyboms organizuoti Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 150 000 Eur [10] (9 TAMS varžyboms), tačiau tik dviejose TAMS varžybose buvo vykdomas testavimas, kurį organizavo pati Lietuvos antidopingo agentūra (ne sporto šakos federacija) . 2021 metams TAMS varžyboms Lietuvoje organizuoti skirta 1 219 000 Eur (24 TAMS varžyboms), testavimas buvo vykdomas Lietuvos antidopingo agentūros iniciatyva 4 TAMS varžybose ( iš jų 2 TAMS varžybose testavimas buvo vykdomas tarptautinės sporto šakos federacijos nurodymu). Siūloma patikslinti Sporto įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir aiškiai nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programai arba TAMS varžybų projektui negali būti skiriamos, jeigu juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių , šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija , kurios nariu yra juridinis asmuo, nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso . Kaip jau minėta, nacionalinės antidopingo taisyklės – dokumentas, kuriame numatytos sporto šakų federacijų pareigos. Nustačius aiškų pagrindą, kad sporto šakų federacijų neveikimas antidopingo srityje yra pagrindas neskirti valstybės biudžeto lėšų ( aukšto meistriškumo sporto programai arba TAMS varžybų projektui ), sporto šakų federacijos bus labiau suinteresuotos bendradarbiauti su Lietuvos antidopingo agentūra, aktyviau vykdyti švietimo veiklas.
Lietuvos antidopingo agentūra apie tokią veiklą reguliariai raštu (kartą į pusmetį) informuos NSA apie sporto šakų federacijų veiklą įgyvendinant nacionalines antidopingo taisykles. Toks nacionalinių antidopingo taisyklių priežiūros modelis iš esmės tapatus 2021 metų Pasaulinio antidopingo kodekso Tarptautiniam standartui dėl kodekso laikymosi pasirašiusiųjų šalių veikloje [11] ir yra plačiai taikomas kitose valstybėse. Veiklos principas nesukels sporto šakų federacijoms papildomos naštos, nes siekiama, kad sporto šakų federacijos aktyviai naudotųsi Lietuvos antidopingo agentūros teikiamomis paslaugomis. 9.3 . Dėl nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijų ir nacionalinės antidopingo programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis principų išgryninimo ir patikslinimo:
Sporto įstatymo projekte siūloma apibrėžti sąvoką nacionalinės antidopingo taisyklės ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalis ) ir patikslinti nacionalinės antidopingo organizacijos sąvoką ( Sporto įstatymo projekto 2 dalies 15 dalis ), nurodant, kad tai Vyriausybės įgaliota įstaiga, a ntidopingo taisyklių pažeidimo sąvoką ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis ) , atsisakyti antidopingo organizacijos sąvokos ( Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ), kurios apibrėžtis atitinka Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos antidopingo taisyklių pažeidimas sporte apibrėžtį (o patys terminai skiriasi).
Siūloma aiškiai įvardyti nacionalinės antidopingo organizacijos – Lietuvos antidopingo agentūros – funkcijas ir nacionalinės antidopingo programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis principus išdėstyti atskirame straipsnyje. Sporto įstatymo projekte siūloma išskirti atskirą straipsnį, kuriame būtų aiškiai nurodytos nacionalinės antidopingo organizacijos – Lietuvos antidopingo agentūros – funkcijos, atsižvelgiant į Lietuvos antidopingo agentūros veiklos specifiškumą pagal tarptautinius dokumentus, Pasaulinį antidopingo kodeksą, Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte ( Sporto įstatymo projekto 20 straipsnis ). S iekiant užtikrinti Lietuvos antidopingo agentūros nepriklausomumą
20 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos antidopingo agentūra parengia nacionalines antidopingo taisykles ir su Pasauline antidopingo organizacija suderintą galutinį jų variantą pateikia patvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Pažymėtina, kad nacionalinių a ntidopingo organizacijų veiklai, keliamas veiklos nepriklausomumo reikalavimas. Tai nustato tarptautiniai dokumentai.
Pagal 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte (ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo) nustatyta, kad „2. Antidopingo organizacija – tai subjektas, atsakingas už bet kokios dopingo kontrolės proceso dalies inicijavimo, įgyvendinimo ar vykdymo taisyklių patvirtinimą. <...>“. Pagal Europos tarybos rekomendacijas Dėl nacionalinių antidopingo organizacijų veiklos siūloma šalims „suteikti tinkamą pagrindą įstatymais arba naudojant kitas priemones, kad viena nacionalinė antidopingo organizacija (NADO) galėtų vykdyti visas Kodekse nustatytas (ir su konvencija susijusias) pareigas, atitinkančias platesnius teisės aktus; gerbti NADO savarankiškumą ir užtikrina, kad nebūtų kišami į jos operatyvinius sprendimus ir veiklą;“. Nacionalinės antidopingo taisyklės – dokumentas, kuris yra derinamas su Pasauline antidopingo agentūra ir su nedidelėmis išimtimis visame pasaulyje tai standartizuotas dokumentas (t. y. visos vyriausybės ir kitos sporto organizacijoms taiko unifikuotas taisykles). Tik su Pasauline antidopingo agentūra suderintos taisyklės laikomos tinkamomis, priešingu atveju valstybė gali būti laikoma neatitinkančia kodekso reikalavimų. Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Lietuvos antidopingo agentūra rengia nacionalinę antidopingo programą, kurioje numatytos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu. Nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainėje skelbiama informacija nurodyta Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje .
Su 10 uždaviniu ( nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo ir darbuotojų teisių pažeidimų, sporto organizacijoms, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų veiklą grįsti gerojo valdymo principais, taip pat atsižvelgiant į praktikoje galinčius pasitaikyti atvejus, kai sporto šakos federacijos valdyme dalyvauja teisti asmenys, siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti skiriamos, jei juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmenys, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteriai ar kiti asmenys, tvarkantys juridinio asmens apskaitą, yra teisti už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas ( Sporto įstatymo projekto
). Sporto įstatymo projekto 22 straipsnio 7 punkto a papunkčio turinys konstruojamas atsižvelgiant inter alia į tarptautinių sporto federacijų keliamus aukštus reikalavimus nepriekaištingai reputacijai. Taip, pvz., pavyzdinių FIFA įstatų IV skirsnio 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ the members of the Executive Committee <...> must not have been previously found guilty of a criminal offence
“. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Tik tyčiniai nusikaltimai gali būti sunkūs ir labai sunkūs. Analogiška nuostata vartojama ir kituose įstatymuose, pvz. Vidaus tarnybos statute, Vadovybės apsaugos įstatyme ir kt.
Papildomai pastebėtina, kad įvertinus dėl papildymo nuostata dėl apribojimo (ar draudimo) dirbti su nepilnamečiais asmenimis, jeigu asmuo yra teistas pagal BK XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ numatytus straipsnius – netikslinga Sporto įstatymo projektą pildyti siūloma nuostata. Pirma, siūlomi darbo su vaikais ribojimai nėra numatyti Vaiko teisių apsaugos įstatyme. Antra, kai kurios BK XXIII skyriuje nurodytos nusikalstamos veikos nesukuria pavojingų padarinių, o jas įvykdę asmenys nelaikytini pavojingais visuomenei, pvz., „164 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką“. Bet kuriuo atveju, jei asmuo bus baustas pagal atitinkamą BK XXIII skyriuje nurodytą straipsnį ir atitinkamas nusikaltimas nebus nurodytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tol, kol asmuo bus laikomas teistu, jis negalės dirbti atitinkamo darbo (tai suponuoja nuostata – ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas). Duomenys (teistumo ar neteistumo pažymos) būtų gaunami iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (IKNR) [12] . Taip pat siūloma, kad valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises (pvz., nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais) bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą (pvz., diskriminacijos, priekabiavimo atvejais), įtraukiant administracines nuobaudas arba administracinio poveikio priemones už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus ( Sporto įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies
) . Su 11 uždaviniu ( patikslinti teisinį reguliavimą ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 11.1 .
Dėl pakeitimų, susijusių su nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. balandžio 1 d.: Patikslintos savivaldybės institucijas apibūdinančios formuluotės – „savivaldybės atstovaujamoji institucija“ ir „savivaldybės vykdomoji institucija“, kaip kad: Sporto įstatymo projekto 8 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 14 dalis, 19 straipsnio 1 dalis . Sporto įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organizatorius, organizuodamas sporto renginį, privalo gauti savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos savivaldybės administracijos leidimą (vietoje pritarimo). Atsižvelgiant į vietos savivaldoje įvykusius pasikeitimus, įtvirtinta s avivaldybės atstovaujamosios institucijos funkcija, nurodant, kad tvirtina programas ar projektus, skatinančius savivaldybės teritorijoje sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklas ( Sporto įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas ), taip pat nurodytos savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos ( Sporto įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai ). Atsižvelgiant į savivaldybės vykdomajai institucijai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu priskirtą kompetenciją, funkcija vykdyti šviečiamąją veiklą, formuoti savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai performuluota į organizuoti vietos bendruomenės šviečiamąją veiklą apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai , socialinių įgūdžių ugdymui ( Sporto įstatymo projekto 8 straipsnio
. 11.2 . Dėl pakeitimų, susijusių su nauja Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo naują redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. sausio 1 d. : Žodis „neįgalieji“ pakeisti atitinkamai žodžiais „asmenys su negalia“, „sportininkai su negalia“).
11.3 . patikslinti nuostatą dėl stebėsenos, įtraukiant ir statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus, taip pat pagal V alstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2024 m. sausio 1 d. : Siūloma vykdyti ne tik stebėseną, bet įtraukti ir statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus ( Sporto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis ). Sporto įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įrašyta, kad stebėseną vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga (kadangi viešajai įstaigai įgaliojimus gali būti suteikti tik Vyriausybė – šiuo metu tokia įstaiga yra Lietuvos antidopingo agentūra), kitas biudžetines įstaigas, pavaldžias Švieitmo, mokslo ir sporto ministerijai, kaip ir iki šiol įgalios švietimo, mokslo ir sporto ministras. Sporto įstatymo projekte nurodyta formuluotė „valstybės informacinių išteklių“ (vietoje formuluotės „valstybės registrų“) ( Sporto įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalis, 9 straipsnio 8 dalis ), sporto registro informacinė sistema ( Sporto įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalys, 22 straipsnio 1 dalies 11 punktas ), taip pat siūloma nustatyti, kad sporto registro informacinėje sistemoje registruojami duomenys apie sporto organizacijas, sportininkus, aukšto meistriškumo sporto trenerius, fizinio aktyvumo trenerius, aukšto meistriškumo sporto instruktorius, fizinio aktyvumo instruktorius, teisėjus ir sporto bazes ( Sporto įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis ).
11.4 . patikslinti reikalavimą dėl sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšas, valdymo organų narių rotacijos; Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšų (nurodytų Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje), valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu, siūloma patikslinti kolegialiam valdymo organui taikytiną rotaciją – siūloma nustatyti, kad kolegialus valdymo organas, pasibaigus 4 kadencijoms po 2 metus arba 2 kadencijoms po 4 metus, būtų atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių, o vienasmeniam valdymo organų organui – ir toliau tam pačiam asmeniui palikti ir šiuo metu taikomą rotaciją 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 10 dalis ) . Tokia nuostata įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad toks Sporto įstatymo pakeitimas dėl reikalavimo kadencijoms įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d. ir kad sporto organizacijoms pakeitus savo įstatus valdymo organų kadencijos nebūtų vėl skaičiuojamos iš naujo, siūloma nustatyti, kad a smuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną kadenciją iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti tik vieną 4 metų kadenciją, kuriai pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 11 dalis ). Taip pat siūloma nustatyti išimtį Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui netaikyti reikalavimo Tarptautinio olimpinio komiteto narių kadencijoms, atsižvelgiant į Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) Olimpinėje chartijoje nustatytą reguliavimą ( Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalis ). TOK priimtos Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1 dalies 1.1 papunktyje nustatyta, kad: į nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) sudėtį turi būti įtraukti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariai jų šalyje, TOK nariai turi balsavimo teisę NOK‘o generalinėje asamblėjoje. Be to, TOK’o nariai yra NOK’o vykdomosios valdžios, kurioje jie turi balsavimo teisę, nariai ex officio . Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1 dalies 1.7 papunktyje nustatyta, kad TOK’o narys renkamas 8 metų laikotarpiui su galimybe būti perrinktam vienam ar keliems laikotarpiams ateityje. Perrinkimo procedūrą nustato TOK’o Vykdomasis komitetas .
Atsižvelgiant į tai, atitinkamai siūloma nustatyti išimtį, kad Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui nebūtų taikomas Sporto įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją . Tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas Lietuvos olimpinio judėjimo atstovavimas tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant TOK Olimpinėje chartijoje keliamus reikalavimus. 11.5 . patikslinti ir aiškiai įvardyti sąlygas valstybės stipendijai 4 metams skirti:
Siekiant aiškumo bei užkirsti kelią galimoms interpretacijoms, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatą, išbraukiant žodžius „ arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos “ ( Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalis ). Kadangi olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės yra vykdomos kas 4 metus, o kai kurių sporto šakų (irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, šiuolaikinė penkiakovė, krepšinis 3x3, imtynės) pasaulio, Europos čempionatai vykdomi kiekvienais metais, kitose sporto šakose kas 2 metai (lengvoji atletika) arba kas 4 metai (krepšinis 5x5), todėl siūloma visiems sportininkams už pasiekimus išvardytose aukšto meistriškumo sporto varžybose valstybės stipendiją skirti ir mokėti 4 metus. Įstatymo projekto Nr. 1 išdėstytas įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatas siūloma atitinkamai papildyti ir numatyti, kad s portininkams, kuriems iki šio Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, toliau mokamos pagal
26 straipsnio 4 dalį ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 8 dalis ). 11.6 .
11.6 . Vienoje straipsnio dalyje nustatyti visas valstybės stipendijos neskyrimo ir nemokėjimo aplinkybes: Visas valstybės stipendijos sportininkui neskyrimo, o jai esant paskirtai – nemokėjimo aplinkybes siūloma nurodyti vienoje Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje , todėl Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatą „v alstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka)“ nurodytina Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje :
„10) jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 8 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka);“. Taip pat siūloma nustatyti
pareigą sportininkui ir (ar) sporto šakos federacijai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie Sporto įstatymo projekto
nurodytą aplinkybę, jai paaiškėjus: „ Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.
Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“ Atitinkami būtų taikoma Sporto įstatymo projekto 26 straipsnio 9 dalyje nurodyta permokėtos valstybės stipendijos išieškojimo tvarka. 11.7 . Užtikrinti tinkamą ir savalaikį informacijos apie aplinkybes, susijusias su sportininkų ligos išmokomis, keitimąsi tarp valstybės institucijų:
Siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį informacijos apie aplinkybes, susijusias su sportininkų ligos išmokomis, gavimą, operatyvų valstybės biudžeto lėšų administravimą, siūloma nustatyti, kad apie sportininko gaunamą valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų (ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją informuotų ne sportininkas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos , kurios tvarko šią informaciją ( Sporto įstatymo projekto
).
Taip pat aiškumo dėlei siūloma nurodyti, kad valstybės stipendija nemokama už visą išmokos ( ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ) mokėjimo laikotarpį, kuriam priimtas sprendimas skirti atitinkamą išmoką). Profesinės reabilitacijos išmoka įtraukiama sistemiškai siejant su ligos išmoka. 11.8 . Patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas ( aukšto meistriškumo sporto, a ukšto meistriškumo sporto varžybų , fizinio aktyvumo ):
Aukšto meistriškumo sporto ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis ) ir a ukšto meistriškumo sporto varžybų ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalis ) sąvokų apibrėžtyse išbraukta jaunučių amžiaus grupė ir tokio amžiaus vaikai nepriskirtini sportininkams. Fizinio aktyvumo sąvokos apibrėžtyje įtrauktas ir socialinių įgūdžių ugdymas ( Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis ) . 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos Sporto įstatymo projekto siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma . 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Sporto įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Sporto įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Parengus ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinus sporto veiklos sutarties formą, kurią turės pasirašyti sporto šakos federacijos, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sportininkai, minėtoms sporto organizacijoms sumažės administracinė našta, teisminių ginčų tikimybė. 8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Sporto įstatymo projektu yra įgyvendinamas 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 4 strateginio tikslo „ Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą “ pažangos uždavinys „ Siekiant sudaryti sąlygas garsinti Lietuvos vardą pasaulyje ir stiprinti pasididžiavimą savo tapatybe ir Lietuvos valstybe, daug dėmesio skiriama talentų ir gebėjimų puoselėjimui per tolygią ne tik kultūros, bet ir sporto sektoriaus plėtrą, gerinant sportininkų rengimo kokybę, prisidedant prie talentingų sportininkų pasirengimo ir aukščiausiojo lygio sportinių pasiekimų gausinimo “.
2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 4.4 uždavinio „ Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus “ poveikio rodikliai: 4.4.1 „ Olimpinėse žaidynėse, olimpinių sporto šakų pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovotų medalių skaičius olimpinėse rungtyse “ , 4.4.2 „ Paralimpinėse ir Kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose iškovotų medalių skaičius “ . 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Sporto įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymų projektus, reikės:
1. Pakeisti šiuos teisės aktus: 1.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“; 1.3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 666 „Dėl Kūno kultūros ir sporto komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“; 1.4 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 821 „Dėl Sporto registro įsteigimo, Sporto registro nuostatų patvirtinimo ir Sporto registro veiklos pradžios nustatymo“; 1.5 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 33 „Dėl viešųjų įstaigų savininko ir dalininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“; 1.6 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“; 1.7 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
„ Dėl Nacionalinės sporto tarybos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; 1.8 .
Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 1.9 . Viešosios įstaigos LIETUVOS ANTIDOPINGO AGENTŪROS įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
Dėl Viešosios įstaigos LIETUVOS ANTIDOPINGO AGENTŪROS įstatų patvirtinimo“; 1.10 . Lietuvos antidopingo agentūros Lietuvos antidopingo taisykles, patvirtintas viešosios įstaigos LIETUVOS ANTIDOPINGO AGENTŪROS direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V20-4 „Dėl Lietuvos antidopingo agentūros Antidopingo taisyklių patvirtinimo“; 1.11 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. V-146 „Dėl Nacionalinės antidopingo programos įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties keitimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; 1.12 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. V-267 „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.13 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. V-327 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.14 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. V-838 „Dėl Nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašo ir Nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms keliamų reikalavimų patvirtinimo“; 1.15 .
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. V-824 „Dėl Nacionalinių fizinio aktyvumo programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.16 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-102 „Dėl fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijų nustatymo“; 1.17 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. V-1871 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“; 1.18 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. V-1569 „Dėl Aukšto meistriškumo studentų sporto programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“; 1.19 . Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ ( suderinant reikalavimus neformaliojo švietimo mokytojams su naujais Sporto įstatymo reikalavimais dėl aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo trenerių ir instruktorių , apimant naujų reikalavimų įsigaliojimą nuo 2029 m. rugsėjo 1 d.); 1.20 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“. 2 . Priimti šiuos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais patvirtintus: 2.1 . Olimpinio, paralimpinio sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų sporto programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą; 2.2 . Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą; 2.3 .
Sporto veiklos sutarties formą; 2.4 . Sportininkų teisių atstovui keliamų reikalavimų, konkurso organizavimo ir vykdymo, ekspertų grupės sudarymo tvarkos aprašą; 2.5 . Ekspertų grupės sudarymo ir veiklos tvarkos aprašą; 2.6 . Profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio arba instruktoriaus profesinę kvalifikaciją, tvarkos aprašą; 2.7 . Valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiosiose valstybėse, pripažinimo, norint dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio arba instruktoriaus profesinę kvalifikaciją, tvarkos aprašą; 2.8 . Sporto registro informacinės sistemos nuostatus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimai gali būti aktualūs iki 1 000 asmenų, kurie iki 2029 m. rugsėjo 1 d. turėtų įgyti tinkamą kvalifikaciją. Dalis jų kvalifikaciją įgis studijuodami universitetuose arba mokydamiesi universitetų organizuojamuose mokymuose, arba atlikę kompetencijų pripažinimo procedūras. Įstatymo projektu nebūtų sukurtas papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis vykdomoms aukštojo mokslo studijų, neformaliojo mokymo programoms finansuoti. Naujos sporto programos daliai – sporto šakų plėtojimo ir populiarinimui per fizinį aktyvumą – poreikis yra apie 2 mln.
Eur valstybės biudžeto lėšų per metus, kurios bus skirtos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kasmet skiriamų asignavimų, skirtų fiziniam aktyvumui (t. y. mažinant per Sporto rėmimo fondą finansuojamiems nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo bei sporto bazių pagerinimo projektams skiriamą valstybės biudžeto lėšų dalį). Olimpinio, paralimpinio sporto judėjimo Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ( Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos paralimpinio komiteto ) parengtoms sporto programoms įgyvendinti papildomai neolimpiniais metais reikės 600 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų, olimpiniais metais, kai reikia sportininkus vežti į olimpines ir paralimpines žaidynes – 1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Olimpiniam, paralimpiniam sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos paralimpinio komiteto) parengtoms sporto programoms įgyvendinti papildomai neolimpiniais metais reikės 600 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos būtų skiriamos šių judėjimų organizuojamoms fizinio aktyvumo, sportinio švietimo veikloms vykdyti, metų sportininkų ir jų trenerių apdovanojimams, Lietuvos mažųjų žaidynėms organizuoti, kvalifikacijos tobulinimo renginiams organizuoti ir pan. Olimpinio sporto judėjimo programai įgyvendinti būtų skiriama iki 400 tūkst. Eur, o paralimpinio judėjimo sporto – iki 200 tūkst. Eur. Olimpiniais ir paralimpiniais metais, kai reikia sportininkus vežti į olimpines ir paralimpines žaidynes poreikis išauga iki 1 mln. Eur. Papildomi 400 tūkst.
Papildomi 400 tūkst. Eur olimpiniam, paralimpiniam sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms būtų skiriami sportininkų ir jų trenerių bei kito aptarnaujančio personalo vežimui į olimpines, paralimpines žaidynes ir kitas aukšto meistriškumo sporto varžybas, kurias organizuoja tarptautinis olimpinis komitetas, t. y. būtų apmokamos kelionės išlaidos, draudimai, perkamos aprangos ir t. t. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui nepakanka lėšų išvežti sportininkus ir specialistus į olimpines žaidynes. Tarptautinis olimpinis komitetas skiria kvotą vietų Olimpiniame kaimelyje nemokamai kiekvienam nacionaliniam olimpiniam komitetui, tačiau tų vietų nepakanka, nes kiekvienam sportininkui reikia didelio skaičiaus aptarnaujančio personalo. Siekiant užtikrinti kuo geresnį rezultatą, specialistai ir dalis trenerių apgyvendinami atskirai. Žinant, jog kainos yra labai aukštos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2022–2023 m. prašė skirti 800 tūkst. Eur tokios išlaidoms padengti: kelionės, bagažo, draudimo ir pan. išlaidos dalyviams; transporto, inventoriaus gabenimo išlaidos, konteineriai ir kt. sportinė įranga (skraidinama); apgyvendinimo išlaidos; maitinimo, maistpinigių išlaidos; medicinos, psichologų, mechanikų, vairuotojų ir kt. būtinų specialistų samdymas, darbo užmokestis; komandos apranga ir ekipiruotė; inventoriaus įsigijimas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skaičiavimus atlieka manydami, kad į Paryžiuje vyksiančias olimpines žaidynes atsirinks 55 sportininkus ir kartu su specialistais bendras skaičius sieks apie 125 asmenis delegacijoje. Jaunimo olimpinėse žaidynėse dalyvių skaičius – 40 asmenų. Taip pat papildomai reikės 2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių asmenų atrankai ir rengimui per sporto programas. 65 sporto šakų federacijoms turi olimpinę pamainą, t. y. ieško jaunų talentų, kurie pakeis suaugusiuosius sportininkus.
Rengiant Sporto plėtros programą yra paskaičiuota, kad vieno sportininko rengimas metams, sporto šakai mažiausiai kainuoja 20 tūkst. Eur. Darant prielaidą, kad į valstybės finansavimą pretenduos 65 sporto šakų federacijos, kiekviena jų galės per metus skirti finansavimą keliems talentingiems sportininkams rengti (maždaug po 30 tūkst. Eur per metus). Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai poreikis – 200 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus . 200 tūkst. Eur kasmet būtų skiriama Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos konkursui organizuoti. Planuojama, kad šiame konkurse dalyvauti apie 5 nevyriausybinės organizacijos, kurios atitiktų Sporto įstatyme keliamus reikalavimus, ir kurių institucinio stiprinimo programoms įgyvendinti būtų skiriama iki 40 tūkst. Eur. Sportininkų teisių atstovo funkcijoms vykdyti papildomai reikės 110 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus (darbo užmokesčiui, šviečiamajai veiklai vykdyti, ekspertams, komandiruotėms ir pan.). Darbo užmokestis ir (sportininkų teisių atstovas ir ekspertai)
Komandiruotės
Veiklos išlaidos (mokymai, švietimas ir kt.)
Iš viso:
2025–2027 metų biudžeto projektui reikalingas šis papildomų lėšų poreikis: 2025 metams – 2,91 mln. Eur, 2026 metams – 3,31 mln. Eur ir 2027 metams – 2,91 mln. Eur. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Konsultacijos vykdytos su šio aiškinamojo rašto 2 dalyje nurodytomis suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Sporto įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „aukšto meistriškumo sporto treneris“, „aukšto meistriškumo sporto instruktorius“, „fizinio aktyvumo treneris“, „fizinio aktyvumo instruktorius“, „sporto profesinės kvalifikacijos pripažinimas“, „ kova su dopingo vartojimu“, „antidopingas“, „neformaliojo vaikų švietimo programos“ . 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021L0555 [2] https://rm.coe.int/10-t-do-rec-2018-01-en-independence-of-nados/16808e9962 [3] https://www.antidopingas.lt/wp-content/uploads/2021/08/1384_ysak_del_ikainiu_Antidopingo_.pdf [4] https://www.antidopingas.lt/wp-content/uploads/2020/11/2021_PASAULINIS-ANTIDOPINGO-KODEKSAS-LT.pdf [5] https://www.antidopingas.lt/wp-content/uploads/2023/02/international_standard_isccs_2021_LT.pdf [6] https://rm.coe.int/10-t-do-rec-2018-01-en-independence-of-nados/16808e9962 [7] EUR-Lex - 52007DC0391 - LT - EUR-Lex (europa.eu) [8] https://www.ltusportas.lt/wp-content/uploads/2023/01/Isakymas.pdf [9] https://www.antidopingas.lt/wp-content/uploads/2020/11/2021_LIETUVOS-ANTIDOPINGO-TAISYKLES-LT.pdf [10] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/06166fd0282811edb4cae1b158f98ea5 [11] https://www.antidopingas.lt/wp-content/uploads/2023/02/international_standard_isccs_2021_LT.pdf [12] ĮKNR paslaugos | Informatikos ir ryšių departamentas (ird.lt)
2024-05-15 Nr. XIVP-3748 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Pažymėtina, kad formaliai šie atstovai atstovautų ne sportininkų teisėms, o patiems sportininkams (gindami jų teises). Atsižvelgiant į tai, projekte teisingiau būtų vartoti ne „sportininkų teisių atstovo“, o
„sportininkų atstovo“ sąvoką. 2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje,
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje po žodžio „sportininko“ įrašytinas žodis skliaustuose „(sportininkų)“ (analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje). Taip pat siūlytina patikslinti ir kai kurias kitas keičiamo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, pvz., 10 ir 12 dalis, jose nustatant, kad tam tikra veikla (fizinio aktyvumo pratybos, fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama veikla) gali būti atliekama ne vieno, o kelių asmenų atžvilgiu. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 19 dalyse prieš žodžius „įgyvendinimo terminai“ įrašytinas žodis „priemonių“, o 25 dalyje po žodžio „priemonių“ – žodis „įgyvendinimo“. 4. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje po žodžių „patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „(tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje). 5.
straipsnio 14 dalyje apibrėžta būtent „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis“ sąvoka, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodyto manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo turinį, t. y. nurodyti, kad šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti būtent aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas šias sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose. 6. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj dispozicinės nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ siūlome įrašyti žodžius „olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir sporto šakų federacijų“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos, kuriame pateikta ši nuoroda. 7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sportininkų teisių atstovui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje išdėstyta nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sportininkų teisių atstovui yra aiškesnio, konkrečiai apibrėžto turinio, siūlytina 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti abstraktaus turinio formuluotės „nepriekaištingos reputacijos“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti sportininkų teisių atstovo teisinį statusą. Nors šio asmens skyrimo į pareigas tvarka bei atleidimo iš jų pagrindai, kadencijos laikotarpis, valdingų įgaliojimų pobūdis, suteiktų teisių turinys, veiklos vertinimo bei apmokėjimo už darbą sąlygos implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas turėtų turėti valstybės pareigūno statusą, tačiau tai paneigia nuostata, numatanti, kad su juo sudaroma darbo sutartis. 9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, tačiau nenumatyta kokia tvarka sportininkų teisių atstovo veikla būtų vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra aptariamos tik biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sąlygos, tuo tarpu sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą nebūtų laikomas biudžetinės įstaigos darbuotoju. 10.
10Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata,
numatanti, kad sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso
sportininkų teisių atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų teisių atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų teisių atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti subjektą (darbdavį), kuris su sportininkų teisių atstovu sudarytų darbo sutartį. 11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, nėra aišku, koks veiklos nepriklausomumas, t. y. nepriklausomumas nuo kokio ar kokių subjektų turimas omenyje. Antra, sąvoka
„organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos
nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų teisių atstovo veikla numatoma kaip savarankiška, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos ir organizacinį nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi. 12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. Svarstytina, ar apskritai logiška ir tikslinga už sportininkų teisių atstovo veiklai būtinų išteklių suteikimą (ūkinį ir techninį veiklos aprūpinimą) atsakingomis numatyti dvi skirtingas valstybės institucijas. 13.
veikla būtų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o aiškūs kriterijai, kuriais remiantis iš valstybės biudžeto apmokamiems asmenims nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas, todėl jie turi būti nustatomi įstatymu, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj nuostatos, kad sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, reikėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti sportininkų teisių atstovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo pagrindus. 14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti dėl kokių sportininkų teisių atstovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo į jį su prašymu gali kreiptis sportininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina šį punktą papildyti (perkeliant kai kurias 2 punkto nuostatas), nustatant, kad sportininkų teisių atstovas nagrinėja ne tik prašymus, tačiau ir skundus. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių „pateikia atsakymą“ bei „atsakymo pateikimo“ reikėtų įrašyti atitinkamai žodžius „priima sprendimą“ bei „sprendimo priėmimo“. 15. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlome reglamentuoti tik skundo pagrindu arba savo iniciatyva atliekamo tyrimo sąlygas (paties skundo, kuriam išnagrinėti nereikalinga atlikti tyrimą, nagrinėjimo funkciją atskleidžiant šios dalies 1 punkte). Be to, šiame punkte po formuluotės „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“, o po žodžių „du kartus“ – žodžius „ne ilgiau kaip“.
Taip pat siūlome šiame punkte suvienodinti vartojamą terminiją, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad atlikus tyrimą sportininkų teisių atstovas pateikia išvadą, o kitoje – kad pateikia siūlymą (rekomendacijas). Jei turimi mintyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyti „siūlymai (rekomendacijos)“, kurie teikiami olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms, aptariama keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina. 16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte siūlome išbraukti žodžius „tyrimo metu“, nes pažeidimai gali būti nustatomi ir neatliekant formalaus tyrimo, pvz., tik nagrinėjant skunde išdėstytas faktines sportininko teisių pažeidimo aplinkybes. Jeigu vis dėlto keičiamame įstatyme bet kuris skundo nagrinėjimas suprantamas kaip tyrimo atlikimas, siūlytina aiškiai atskirti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo bei tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo savo iniciatyva sąlygas. Tokiu atveju keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmas sakinys turėtų būti dėstomas taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“. 17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj žodžių „valstybės institucijoms“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“. 18.
vietoj žodžio „kreipimųsi“ reikėtų įrašyti žodžius „prašymų ir skundų“. Be to, šio punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes ji implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas savo metinę veiklos ataskaitą viešintų ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. 19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar ekspertų grupė sudaroma ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju, ar vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarytų nuolatinę ekspertų grupę, kuri sportininkų teisių atstovo prašymu ad hoc teiktų ekspertinę pagalbą. Taip pat siūlome šioje dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ bei „nuostatus ir“. 20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „valstybės informacinių išteklių“, nes sportininkų teisių atstovui duomenis teiktų ne patys valstybės informaciniai ištekliai, o šiuos informacinius išteklius valdantys subjektai – valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos. 21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį“. Nėra aiškus čia vartojamos formuluotės „laikinai nėra“ turinys: ar siekiama nustatyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui pavedama atlikti sportininkų teisių atstovo funkcijas, kol joks asmuo nepaskirtas į sportininkų teisių atstovo pareigas (nesudaryta darbo sutartis), ar kas kita. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išbaigtumo, siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti. Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti aptarta ir tai, koks subjektas atliktų sportininkų teisių atstovo funkcijas sportininkų teisių atstovui laikinai negalint jų atlikti (pvz., dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių). 22.
pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti Darbo kodekse, o kituose įstatymuose gali būti nustatyti tik papildomi, specialūs, su darbo santykių specifika susiję darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbo sutartis su sportininkų teisių atstovu be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„teisėjui“ reikėtų įrašyti žodžius „darbo užmokestis ar“. 24. Nėra aiški keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje
po žodžių „sporto programas“ skliaustuose įtvirtintos formuluotės „(su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ paskirtis ir santykis su pačios sąvokos „sporto programa“ apibrėžimu, kuris įtvirtintas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje. Pažymėtina, kad pagal minėtą apibrėžimą sporto programa laikomas aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, todėl skliaustuose nustatant siūlomą siaurinančio turinio formuluotę, lieka neaišku, kokios sporto programos turimos omenyje. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti būtent tik aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas, taip reikėtų ir nustatyti, t. y. vietoj žodžių „sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ reikėtų įrašyti žodžius „aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai. 25.
formuluotę, pagal kurią su sportininku, aukšto meistriškumo sporto treneriu ar teisėju gali būti sudaroma darbo arba sporto veiklos sutartis, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą dėl paslaugų sutarties su tokiais asmenimis sudarymo (t. y. siūlytina numatyti, kad su minėtais asmenimis draudžiama sudaryti būtent sporto veiklos, o ne paslaugų teikimo sutartis). 26. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį yra perteklinė, nes ir taip akivaizdu, kad sportinės veiklos sutartyje turi būti įtvirtintos visos imperatyviosios įstatymo nuostatos, tame tarpe ir valstybės stipendijų nemokėjimo pagrindai. Jeigu vis dėlto šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, formuluotę su dispozicine nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti, nes minėtoje 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos ne sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, o aplinkybės, kurioms esant valstybės stipendija negali būti mokama. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ siūlytina įrašyti žodžius „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“. 27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų.
Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, pirma, kokie subjektai yra laikomi fizinio aktyvumo ar sporto specialistais (nes keičiamame įstatyme šių subjektų kategorija nėra apibrėžta), ir antra, ar vadovaujami šių specialistų turėtų būti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, ar vis dėlto ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai. 28. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys, atsižvelgiant į jo turinį, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje. 29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 30. Derinant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „vidurinį išsilavinimą“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį nei“. 31. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, bei atsižvelgiant į tai, kad asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turės atitikti ne keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašytini žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“. 32.
įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 punkto pirmajam sakinyje numatyti tik du sankcijų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai, kai 1) buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos ir 2) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe, tačiau paskutiniajame šio punkto sakinyje numatomas ir toks atvejis, kai asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, neskiriant jam atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad šiame punkte reguliacinio pobūdžio normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktams bei 27 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktams. 33. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra proporcingi. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Sporto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatomi ribojimai – pagal analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Įstatyme numatant žmogaus teisių apribojimus, susijusius su jau išnykusiu ar panaikintu teistumu, turi būti kreipiamas didelis dėmesys ir į tai, kokioms kategorijoms priskiriamų nusikaltimų padarymas turėtų sąlygoti atitinkamus padarinius.
Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas kai kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėjo, kad visą gyvenimą trunkantis teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis atėmimas laikytinas konstituciškai pateisinamu tų asmenų atžvilgiu, kurie yra padarę „<…> tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės <…>”. Nors Sporto įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojami teisiniai santykiai skiriasi, tačiau manytina, kad cituota Konstitucinio Teismo doktrina aktuali ir Sporto įstatymo projekto kontekste. Dėl to abejotina, ar iš tiesų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte minimi sunkūs bei absoliučiai visi labai sunkūs (jų nediferencijuojant į, pvz., nusikaltimus gyvybei, sveikatai ir pan.) nusikaltimai yra tokie pavojingi, kad jų padarymas visam gyvenimui turėtų užkirsti asmeniui kelią dirbti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą darbą arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto trenerio ar instruktoriaus paslaugas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog galbūt toks asmuo konkrečiu atskiru atveju jau yra pasitaisęs ir jokios grėsmės visuomenei nebekelia. Be to, manytina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punktas tiek, kiek jame numatomas draudimas galiotų sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo fakto, sistemiškai nedera su kitomis Sporto įstatymo nuostatomis. Antai keičiamo įstatymo 7 ir 18 straipsniuose numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos bei sporto projektų komisijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ne visą gyvenimą, o tik tol, kol nėra išnykęs ar panaikintas teistumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” žodis „ir” yra perteklinis, kadangi nuteisimo faktai už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodomi ne kaip kumuliatyvūs, bet kaip alternatyvūs. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą. 34. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „neleidžia“ siūlytina įrašyti žodžius „privalo neleisti“. 35. Nėra aiški keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sporto renginio organizatoriui, vykdančiam technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti šį sporto renginį. Kitaip sakant nėra aišku, kam reikalingas papildomas pranešimas, jeigu dėl šio renginio organizavimo leidimo bus kreipiamasi teisės aktų nustatyta tvarka. 36.
tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalis, nes 7 dalyje nustatoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja šio straipsnio
, o 8 dalyje nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos skiriamos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti. 37. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra atskleistas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamos sąvokos „fizinio aktyvumo renginio“ turinys. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra įtvirtinta tik sąvokos „sporto renginys“ apibrėžtis. 38. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje reikėtų patikslinti, kad atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse skelbia ne pačios savivaldybės, o įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos. 39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 3 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodį
„antidopingo“ įrašytinas žodis „nacionalinių“ (o 22 straipsnio 1 dalies 7
punkto c papunktyje prieš žodžius „antidopingo organizacijos“ dar ir žodis „nacionalinės“). 40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte reikėtų patikslinti, ką vartoti gydymui leidimus išduoda Nacionalinė antidopingo organizacija. 41. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti, kad Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos būtent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 daliai. Valstybės biudžeto lėšų šaltinį, iš kurio mokamos rentos buvusiems sportininkams, reikėtų nurodyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje. 42.
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodį „ilgiau“ įrašytini žodžiai „juridinis asmuo“. 43. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 24 straipsnis turėtų būti patikslintas, nurodant, kad valstybė skatina ne tik sportininkus, tačiau ir jų trenerius. 44. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse po žodžio „tarptautinės“ įrašytinas žodis skliaustuose
„(pasaulio)“. Taip pat, siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8
dalyje dėstomą taisyklę reikėtų dėstyti šio straipsnio 6 dalyje, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias dalis. 45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, numatanti, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, nedera su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos. 46. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui“, nes šioje dalyje kalbama apie asmenis, atitinkamus mokymus pabaigusius iki įstatymo įsigaliojimo. 47. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „ar kompetencijų“ įrašytini žodžiai „arba nepradėjo studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje“. 48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Vyriausybės pateiktas Sporto įstatymo Nr.
I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-3592), kurio tikslas – ratifikavus Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, užtikrinti tinkamą jos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėto projekto nuostatos nėra inkorporuotos į šiuo Vyriausybės teikiamu projektu nauja redakcija dėstomą Lietuvos Respublikos sporto įstatymą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0
5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0
5) 209 6842, el. p. [email protected]
3 ) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija jai reikalingą informaciją turės teisę gauti ne iš bet kokių asmenų (įskaitant ir privačius asmenis, kurių veikla niekaip nesusijusi su sportu), projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje po žodžių „kitų asmenų“ įrašytini žodžiai „kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. 2. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurią su juo sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras“, nes Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punkte jau nustatyta ministro funkcija priimti į pareigas ir atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. 3. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Jeigu turimas omenyje būtent sportininkų atstovo nepriklausomumas nuo ministro ir (ar) kitų subjektų, tokio nepriklausomumo turinį ir reikėtų aiškiai apibrėžti, o ne vartoti neaiškaus turinio ir klaidinančią formuluotę „dirba savarankiškai“ (nes iš esmės bet kokie darbuotojai savo pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas atlieka savarankiškai, t. y. patys). Kaip ministerijos darbuotojų nepriklausomą nustatančio reguliavimo pavyzdį galima būtų paminėti Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3967), kurio 8 straipsnio 2-4 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tam tikrų ministerijos darbuotojų nepriklausomumo nuo ministro ir kitų subjektų garantijos. 4. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, veiklos nepriklausomumas turėtų būti apibrėžtas pagal aukščiau išdėstytą pastabą. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų atstovo veikla numatoma asmeninė, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba, todėl individualiai veikiančiam darbuotojui nustatyti
„organizacinį“ nepriklausomumą tiesiog nelogiška. Trečia, nėra aišku, kodėl šį
„veiklos nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti
švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi. 5. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. 6. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte žodžiai „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“ turėtų būti dėstomi ne po žodžių „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“, o prieš žodžius „priima sprendimus dėl jų“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai nurodyti sportininkų atstovo įpareigojimo nevykdymo teisines pasekmes ir (ar) sportininkų atstovo galimus teisinius veiksmus (dėl jo sprendimo nevykdymo). 8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams“ įrašytini žodžiai „pasibaigus sportininkų atstovo darbo sutarčiai“. 9.
teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse“ atsisakyti dalinai kaip perteklinių, nes darbo sutartis su neveiksniais asmenimis negali būti sudarytą, o jau sudaryta turėtų būti nutraukiama (pagal Darbo kodekso nuostatas), ir dalinai kaip neatitinkančių Darbo kodekso nuostatų, nes pagal šio kodekso 21 straipsnio 2 dalį darbuotoju gali būti būtent darbinį veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. 10. Teisės departamentas laikosi 2024 m. gegužės 15 d. išvadoje Nr. XIVP-3748 išdėstytos pozicijos, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra neproporcingi. Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad yra priimtas ir Teisės aktų registre paskelbtas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2686, kuriuo keičiamos kai kurios šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo nuostatos ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2025 m. sausio 1 d.
Taigi susidarys teisiškai ydinga situacija, kai vienu metu įsigalios du skirtingo turinio Sporto įstatymą keičiantys įstatymai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad visi aukščiau minėtame įstatyme numatyti pakeitimai yra pilnai perkelti į teikiamą projektą, kuriuo Sporto įstatymas dėstomas nauja redakcija, reikėtų Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymą Nr. XIV-2686 pripažinti netekusiu galios. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0
5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0
5) 209 6842, el. p. [email protected]
2024-06-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Seimo narys Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Komiteto narį Dainių Kreivį;
Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti asmenys: švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Ministro Pirmininko patarėja Aistė Kairienė, Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė, advokatų profesinės bendrijos „Biguzas, Samuolis ir partneriai“ advokatas Audrius Biguzas, Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovė Indrė Čelkienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentas Zenonas Misiūnas, Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Reklaitienė, advokatų profesinės bendrijos
„Constant“ vyresnysis teisininkas/advokatas Nerijus Stukas, dziudo klubo
„Dziudo TEM“ direktorius Linas Šantaras, Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė, Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus, Lietuvos karate federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, Nacionalinė sporto federacijų asociacijos vadovas Edis Urbanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato ir sportininkų teisių atstovo veiklą. Pažymėtina, kad formaliai šie atstovai atstovautų ne sportininkų teisėms, o patiems sportininkams (gindami jų teises). Atsižvelgiant į tai, projekte teisingiau būtų vartoti ne „sportininkų teisių atstovo“, o „sportininkų atstovo“ sąvoką. Pritarti Pasiūlymas: 1 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto
sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, sportininkų teisių atstovo veiklą, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.”
2024-05-152 6, 10,12
įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje po žodžio „sportininko“ įrašytinas žodis skliaustuose „(sportininkų)“ (analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje).
Taip pat siūlytina patikslinti ir kai kurias kitas keičiamo įstatymo
veikla (fizinio aktyvumo pratybos, fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama veikla) gali būti atliekama ne vieno, o kelių asmenų atžvilgiu. Pritarti Pasiūlymas: 2 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto
meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko (sportininkų) rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.“ 2 str. 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo trenerio
vadovaujama aktyvi fizinė asmens (asmenų) veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.“ 2 str. 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Fizinio aktyvumo treneris – asmuo, vadovaujantis asmens
(asmenų) fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo klausimais.“
2024-05-152 17,25
dalyse prieš žodžius „įgyvendinimo terminai“ įrašytinas žodis „priemonių“, o
Pasiūlymas: 2 str. 17 dalį išdėstyti taip:
„17. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių
kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.“ 2 str.
25 dalį išdėstyti taip:
„25. Sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto
meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.“
34
įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje po žodžių „patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų“ neturėtų būti įrašyta formuluotė „(tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje). Pritarti Pasiūlymas: 2 str. 34 dalį išdėstyti taip: „34. Teisėjas – asmuo, užtikrinantis sporto šakos tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų ( tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.“
4 5.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta būtent „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis“ sąvoka, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo
varžybomis draudimo turinį, t. y. nurodyti, kad šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti būtent aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas šias sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose. Pritarti Pasiūlymas: 3 str. 4 p. išdėstyti taip: „4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas aukšto meistriškumo sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose;“
2024-05-1511 1,5 4, 6,8
įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj dispozicinės nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ siūlome įrašyti žodžius „olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir sporto šakų federacijų“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos, kuriame pateikta ši nuoroda. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Sportininkų teisių atstovas prižiūri, kaip yra įgyvendinamos užtikrinamas sportininkų teisės teisių ir pareigos pareigų, susijusios susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamomis sportininkų rengimu rengimo ar jų dalyvavimu dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusios susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu) , įgyvendinimas , nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis .“
2
sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad sportininkų teisių atstovui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje išdėstyta nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sportininkų teisių atstovui yra aiškesnio, konkrečiai apibrėžto turinio, siūlytina 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti abstraktaus turinio formuluotės „nepriekaištingos reputacijos“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsnių ir jo 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą.“ 8.
3
reikėtų aiškiau atskleisti sportininkų teisių atstovo teisinį statusą. Nors šio asmens skyrimo į pareigas tvarka bei atleidimo iš jų pagrindai, kadencijos laikotarpis, valdingų įgaliojimų pobūdis, suteiktų teisių turinys, veiklos vertinimo bei apmokėjimo už darbą sąlygos implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas turėtų turėti valstybės pareigūno statusą, tačiau tai paneigia nuostata, numatanti, kad su juo sudaroma darbo sutartis. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip: „3. Sportininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas , dirbantis pagal darbo sutartį, kurią sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tas pats asmuo sportininkų teisių atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jei sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.“
3 9.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, tačiau nenumatyta kokia tvarka sportininkų teisių atstovo veikla būtų vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra aptariamos tik biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sąlygos, tuo tarpu sportininkų teisių atstovas pagal siūlomą reguliavimą nebūtų laikomas biudžetinės įstaigos darbuotoju. Nepritarti Argumentai:
ŠMSM vertinimu, atstovo veikla būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sportininkų atstovas pagal siūlomą reguliavimą būtų laikomas biudžetinės įstaigos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) darbuotoju, tad jam būtų taikomos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų teisių atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų teisių atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų teisių atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai nurodyti subjektą (darbdavį), kuris su sportininkų teisių atstovu sudarytų darbo sutartį. Nepritarti Argumentai:
Sportininkų atstovo poreikis buvo ne kartą aptartas su aukšto meistriškumo sportininkais. Siūlomas naujas institutas turi būti nepriklausomas nuo ministerijos, Nacionalinės sporto agentūros ar kitų sporto srityje veikiančių institucijų, turi veikti savarankiškai ir nešališkai. Tuo pačiu pabrėžtina, netikslinga steigti atskirą įstaigą. Todėl buvo pasirinktas toks modelis, kad sportininkų atstovas yra ministerijos darbuotojas, tačiau reali jo darbo vieta – Lietuvos antidopingo agentūra. Formuluotė „veikia savarankiškai“ yra vartojama ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme (4 straipsnio 2 punktas), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme (3 straipsnio 3 punktas), apibrėžiant veiklos laisvės ir savarankiškumo principą, t. y. Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Įstatymas papildomas nuostata, kad darbo sutartį sudaro ir ją nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo.
Pirma, nėra aišku, koks veiklos nepriklausomumas, t. y. nepriklausomumas nuo kokio ar kokių subjektų turimas omenyje. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų teisių atstovo veikla numatoma kaip savarankiška, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos ir organizacinį nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi. Nepritarti Argumentai:
Nuostata suformuluota pagal analogiją – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui.
Viešojo sektoriaus subjekto vadovas užtikrina už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto veiklos ir organizacinį nepriklausomumą , korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius , už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų atliekamų funkcijų.“ Korupcijos prevencijos pareigūnai įstaigose taip pat yra tų įstaigų darbuotojai, tačiau jiems pagal įstatymą užtikrinamas veiklos ir organizacinis nepriklausomumas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
12Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos,
nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga. Svarstytina, ar apskritai logiška ir tikslinga už sportininkų teisių atstovo veiklai būtinų išteklių suteikimą (ūkinį ir techninį veiklos aprūpinimą) atsakingomis numatyti dvi skirtingas valstybės institucijas.
Nepritarti Argumentai: Sportininkų teisių atstovo darbdavys – ŠMSM, tačiau siekiant jo veiklos nepriklausomumo, jis faktiškai dirbs kitoje ŠMSM pavaldžioje įstaigoje – Lietuvos antidopingo agentūroje, todėl tikslinga numatyti, kad tiek švietimo, mokslo ir sporto ministras (ŠMSM), kaip darbdavys, yra atsakingas už sportininkų teisių atstovo veiklai reikalingų išteklių, pvz., darbui reikalingų priemonių, paslaugų suteikimą, įsigijimą, tiek numatyti, kad s portininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Analogija
finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o aiškūs kriterijai, kuriais remiantis iš valstybės biudžeto apmokamiems asmenims nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas, todėl jie turi būti nustatomi įstatymu, keičiamo įstatymo
finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, reikėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti sportininkų teisių atstovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo pagrindus. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip: „4. Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. “
51
dalies 1 punkte reikėtų atskleisti dėl kokių sportininkų teisių atstovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo į jį su prašymu gali kreiptis sportininkai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina šį punktą papildyti (perkeliant kai kurias 2 punkto nuostatas), nustatant, kad sportininkų teisių atstovas nagrinėja ne tik prašymus, tačiau ir skundus. Taip pat siūlome šiame punkte vietoj žodžių
„pateikia atsakymą“ bei „atsakymo pateikimo“ reikėtų įrašyti atitinkamai
žodžius „priima sprendimą“ bei „sprendimo priėmimo“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 1 p. išdėstyti taip: „
1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia atsakymą priima sprendimą. Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, atsakymo pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;“
52 15.
Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlome reglamentuoti tik skundo pagrindu arba savo iniciatyva atliekamo tyrimo sąlygas (paties skundo, kuriam išnagrinėti nereikalinga atlikti tyrimą, nagrinėjimo funkciją atskleidžiant šios dalies 1 punkte). Be to, šiame punkte po formuluotės „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“, o po žodžių „du kartus“ – žodžius „ne ilgiau kaip“. Taip pat siūlome šiame punkte suvienodinti vartojamą terminiją, nes vienoje nuostatoje nustatoma, kad atlikus tyrimą sportininkų teisių atstovas pateikia išvadą, o kitoje – kad pateikia siūlymą (rekomendacijas). Jei turimi mintyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyti „siūlymai (rekomendacijos)“, kurie teikiami olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms, aptariama keičiamo įstatymo nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 2 p. išdėstyti taip: „
2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą dėl jų priima sprendimus. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir siūlymo (rekomendacijų) pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;
56 16.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte siūlome išbraukti žodžius „tyrimo metu“, nes pažeidimai gali būti nustatomi ir neatliekant formalaus tyrimo, pvz., tik nagrinėjant skunde išdėstytas faktines sportininko teisių pažeidimo aplinkybes. Jeigu vis dėlto keičiamame įstatyme bet kuris skundo nagrinėjimas suprantamas kaip tyrimo atlikimas, siūlytina aiškiai atskirti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo bei tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo savo iniciatyva sąlygas. Tokiu atveju keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 punkto pirmas sakinys turėtų būti dėstomas taip: „teikia siūlymus (rekomendacijas) olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijoms dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų pažeidimų ištaisymo“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 6 p. išdėstyti taip: „
įpareigoja šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų nustatytus pažeidimų pažeidimus ištaisymo . Tuo atveju, kai siūlymų (rekomendacijų) adresatas atsisako įgyvendinti siūlymus (rekomendacijas), per
paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai Sportininkų atstovo sprendimą privalo nagrinėti ir įgyvendinti nurodytos sporto organizacijos, kurioms toks sprendimas adresuojamas, ir apie sportininkų atstovo sprendimo nagrinėjimo ir įgyvendinimo rezultatus informuoti sportininkų atstovą.
Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;“
57
„valstybės institucijoms“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 7 p. išdėstyti taip: „
ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;“
59
„kreipimųsi“ reikėtų įrašyti žodžius „prašymų ir skundų“. Be to, šio punkto
formuluotę reikėtų tikslinti, nes ji implikuoja, kad sportininkų teisių atstovas savo metinę veiklos ataskaitą viešintų ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 5 dalies 9 p. išdėstyti taip: „ 9 10) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas). “
6
19Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar ekspertų grupė sudaroma ad hoc kiekvienu konkrečiu atveju, ar vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarytų nuolatinę ekspertų grupę, kuri sportininkų teisių atstovo prašymu ad hoc teiktų ekspertinę pagalbą. Taip pat siūlome šioje dalyje išbraukti perteklinius žodžius „ir jos personalinę sudėtį tvirtina“ bei „nuostatus ir“.
. Pritarti Argumentai: Ekspertų grupė veiktų ir ad hoc principu, ir būtų nuolat veikianti – atvejus ir tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Sportininkų teisių atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, kurią sudarytą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaro ir jos personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras . Ekspertų grupės nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1168
„valstybės informacinių išteklių“, nes sportininkų teisių atstovui duomenis
teiktų ne patys valstybės informaciniai ištekliai, o šiuos informacinius išteklius valdantys subjektai – valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos. Pritarti Pasiūlymas: 6 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės informacinių išteklių, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“ Pasiūlymas:
9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 8 dalį išdėstyti taip: „8. Sportininkų teisių atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Šio įstatymo
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo bendradarbiauti su sportininkų teisių atstovu ir teikti sportininkų teisių atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 21.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Jeigu sportininkų teisių atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį“. Nėra aiškus čia vartojamos formuluotės „laikinai nėra“ turinys: ar siekiama nustatyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui pavedama atlikti sportininkų teisių atstovo funkcijas, kol joks asmuo nepaskirtas į sportininkų teisių atstovo pareigas (nesudaryta darbo sutartis), ar kas kita. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir išbaigtumo, siūlytina aptariamą nuostatą tikslinti. Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti aptarta ir tai, koks subjektas atliktų sportininkų teisių atstovo funkcijas sportininkų teisių atstovui laikinai negalint jų atlikti (pvz., dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto
straipsniu ir jo 9 dalį išdėstyti taip: „9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, tol kol kitas asmuo nepaskirtas į sportininkų atstovo pareigas, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį .“
10 22.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti Darbo kodekse, o kituose įstatymuose gali būti nustatyti tik papildomi, specialūs, su darbo santykių specifika susiję darbo sutarčių pasibaigimo pagrindai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbo sutartis su sportininkų teisių atstovu be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pritarti Pasiūlymas:
9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jo 10 dalį išdėstyti taip: „10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse .“
1
reikėtų įrašyti žodžius „darbo užmokestis ar“. Pritarti Pasiūlymas:
11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto
treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis.“
2024-05-15 13,15 2,2
„sporto programas“ skliaustuose įtvirtintos formuluotės „(su aukšto
meistriškumo sportu susijusias priemones)“ paskirtis ir santykis su pačios sąvokos „sporto programa“ apibrėžimu, kuris įtvirtintas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje.
Pažymėtina, kad pagal minėtą apibrėžimą sporto programa laikomas aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, todėl skliaustuose nustatant siūlomą siaurinančio turinio formuluotę, lieka neaišku, kokios sporto programos turimos omenyje. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti būtent tik aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas, taip reikėtų ir nustatyti, t. y. vietoj žodžių „sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones)“ reikėtų įrašyti žodžius
„aukšto meistriškumo sporto priemones įtvirtinančias sporto programas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai. Pritarti
Pasiūlymas:
11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo
ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) , privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.“ Pasiūlymas:
13 straipsn į laikyti 15 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę.
Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Bendrojo ugdymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti steigiamos klasės, skirtos mokiniams, kurie yra sportininkai, rengiami pagal paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamas sporto programas (su aukšto meistriškumo sportu susijusias priemones) .“
8
straipsnio 1 dalies formuluotę, pagal kurią su sportininku, aukšto meistriškumo sporto treneriu ar teisėju gali būti sudaroma darbo arba sporto veiklos sutartis, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatą dėl paslaugų sutarties su tokiais asmenimis sudarymo (t. y. siūlytina numatyti, kad su minėtais asmenimis draudžiama sudaryti būtent sporto veiklos, o ne paslaugų teikimo sutartis).
Pritarti iš dalies Argumentai: Šiuo atveju Sporto įstatymo projekto 14 straipsnio (buvusio
fizinio aktyvumo treneriai sudaro paslaugų sutartis su sporto klubu, o ne sporto veiklos sutartį (nurodytą Sporto įstatymo projekto 13 (buvusio 11 str.) straipsnio 1 dalyje, papildomai pastebėtina, kad Sporto įstatymo projekto 13 straipsnio (buvusio11 str.)
nustatytos formos sporto veiklos sutartį sudarytų tik paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas su sportininkais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
14 straipsniu ir jo straipsnio 8 dalyje nurodytinos ir sporto veiklos sutartys, o Sporto įstatymo projekto 13 straipsnio (buvusio
žodžiai „pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis“. Atitinkamai sporto veiklos sutartimis turi būti papildytos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatos. Pasiūlymas: Projekto
į laikyti 14 straipsniu ir jo 8 dalį išdėstyti taip: „ 8.
Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio arba fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti sporto veiklos ar paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas arba vykdyti fizinio aktyvumo pratybų ar sporto pratybų.“ Pasiūlymas:
13 str. 1 dalį išdėstyti taip: „
treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo , arba sporto veiklos arba paslaugų sutartis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dispozicinė nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį yra perteklinė, nes ir taip akivaizdu, kad sportinės veiklos sutartyje turi būti įtvirtintos visos imperatyviosios įstatymo nuostatos, tame tarpe ir valstybės stipendijų nemokėjimo pagrindai. Jeigu vis dėlto šią nuostatą būtų nuspręsta palikti, formuluotę su dispozicine nuoroda į šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti, nes minėtoje 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos ne sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, o aplinkybės, kurioms esant valstybės stipendija negali būti mokama. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes“ siūlytina įrašyti žodžius
„sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad
sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto
į laikyti 13 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai , ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.“
1
fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, pirma, kokie subjektai yra laikomi fizinio aktyvumo ar sporto specialistais (nes keičiamame įstatyme šių subjektų kategorija nėra apibrėžta), ir antra, ar vadovaujami šių specialistų turėtų būti tik fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, ar vis dėlto ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto
išdėstyti taip: „1.
Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas, išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas , gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų trenerių , atitinkantys šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, arba asmenys, kurių kitose valstybėse įgyta fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą.“
2024-05-1514 1,5
28Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys,
atsižvelgiant į jo turinį, turėtų būti dėstomas šio straipsnio 5 dalyje. Pritarti Pasiūlymas:
12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 1 dalies paskutinį sakinį išbraukti. Pasiūlymas:
12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 5 dalį išdėstyti taip: „5. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių Lietuvos Respublikoje dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių paslaugas arba dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi arba teikti fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugas, profesinės kvalifikacijos, įgytos kitose Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
21
brauktini pertekliniai žodžiai „arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Nepritarti Argumentai: Ši nuostata galioja nuo 2019 m. Nuostata taikytina tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, asmuo baigė studijas pagal vienpakopę sistemą, jo kvalifikacija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra prilyginta kvalifikacijai, kuri įgyjama baigus magistrantūros arba vientisąsias studijas, arba asmenų, baigusių neuniversitetines studijas, kvalifikacija yra prilyginta profesinio bakalauro kvalifikacijai. Ši nuostata taip pat reiškia lygiavertę užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „vidurinį išsilavinimą“ įrašytini žodžiai „ne žemesnį nei“.
Pritarti Pasiūlymas:
12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 3 dalies 2 p. išdėstyti taip: „2) asmuo, įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijas;“
1
atsižvelgiant į tai, kad asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turės atitikti ne keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas“ įrašytini žodžiai „išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas“. Pritarti
72
punkto pirmajam sakinyje numatyti tik du sankcijų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai, kai 1) buvo pritaikytos atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos ir 2) šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe, tačiau paskutiniajame šio punkto sakinyje numatomas ir toks atvejis, kai asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, neskiriant jam atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos derintinos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad šiame punkte reguliacinio pobūdžio normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies 3 ir 6 punktams bei 27 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktams. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. ( j J eigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio , fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos).
Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo; “
73 33.
Abejotina, ar keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies
meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra proporcingi. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Sporto įstatymo projekto
analogiją kaip ir Švietimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Įstatyme numatant žmogaus teisių apribojimus, susijusius su jau išnykusiu ar panaikintu teistumu, turi būti kreipiamas didelis dėmesys ir į tai, kokioms kategorijoms priskiriamų nusikaltimų padarymas turėtų sąlygoti atitinkamus padarinius. Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas kai kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėjo, kad visą gyvenimą trunkantis teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis atėmimas laikytinas konstituciškai pateisinamu tų asmenų atžvilgiu, kurie yra padarę „<…> tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės <…>”. Nors Sporto įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojami teisiniai santykiai skiriasi, tačiau manytina, kad cituota Konstitucinio Teismo doktrina aktuali ir Sporto įstatymo projekto kontekste.
Dėl to abejotina, ar iš tiesų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte minimi sunkūs bei absoliučiai visi labai sunkūs (jų nediferencijuojant į, pvz., nusikaltimus gyvybei, sveikatai ir pan.) nusikaltimai yra tokie pavojingi, kad jų padarymas visam gyvenimui turėtų užkirsti asmeniui kelią dirbti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytą darbą arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto trenerio ar instruktoriaus paslaugas visiškai neatsižvelgiant į tai, jog galbūt toks asmuo konkrečiu atskiru atveju jau yra pasitaisęs ir jokios grėsmės visuomenei nebekelia. Be to, manytina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punktas tiek, kiek jame numatomas draudimas galiotų sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo fakto, sistemiškai nedera su kitomis Sporto įstatymo nuostatomis. Antai keičiamo įstatymo 7 ir 18 straipsniuose numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos bei sporto projektų komisijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo
reputacijos ne visą gyvenimą, o tik tol, kol nėra išnykęs ar panaikintas teistumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotėje „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą” žodis „ir” yra perteklinis, kadangi nuteisimo faktai už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodomi ne kaip kumuliatyvūs, bet kaip alternatyvūs.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą. Nepritarti Argumentai:
Sporto įstatymo projektu siūlomi
nustatyti apribojimai yra proporcingi, taip pat vertinant ir analogiškas Švietimo įstatymo nuostatas, į kurias atsižvelgiant ir pritaikyta tokia analogija Sporto įstatymo projekte. Pagal Švietimo įstatymą: „mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (2 straipsnio 18 dalis), „mokinys – asmuo, kuris mokosi“ (2 straipsnio 17 dalis).
Vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalimi, „mokytoju negali dirbti asmuo:
1) neatitinkantis šio straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
4) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai;
7) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.“ Iš to darytina išvada, kad Švietimo įstatymas nustato reikalavimus visiems mokytojams, ne tik dirbantiems su vaikais, todėl tokios pačios nuostatos taikytinos ir aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo trenerių darbui, nes jie taip pat dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais, o be to, jų darbas tiesiogiai yra susijęs su asmenų sveikata. Pasiūlymas:
Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 3 p. išdėstyti taip: „3) teistas už sunkų ir ( ar ) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“
1
žodžio „neleidžia“ siūlytina įrašyti žodžius „privalo neleisti“.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto
į laikyti 17 straipsniu ir jo 1 dalį išdėstyti taip: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia privalo neleisti dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.“
1
nustatyta pareiga sporto renginio organizatoriui, vykdančiam technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti šį sporto renginį. Kitaip sakant nėra aišku, kam reikalingas papildomas pranešimas, jeigu dėl šio renginio organizavimo leidimo bus kreipiamasi teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
16 straipsnį laikyti 18 straipsniu ir jo 1dalį išdėstyti taip: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu.
Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos savivaldybės administracijos leidimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai savivaldybės administracijai, išduodančiai leidimą organizuoti sporto renginį .“
2024-05-1520 7,8
straipsnio 7 ir 8 dalis, nes 7 dalyje nustatoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja šio straipsnio
1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus , o 8 dalyje nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos skiriamos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti. Nepritarti Argumentai: Ministro įgaliotai institucijai
Sporto rėmimo fondo (Sporto įstatymo projekto 20 straipsnio (buvusio
programos, nacionalinės fizinio aktyvumo programos, antidopingo programa – nepatenka į Sporto rėmimo fondą ir joms administruoti, kaip ilgalaikio planavimo, ketverių kalendorinių metų trukmės, planavimo dokumentams, valstybės biudžeto lėšos nėra skiriamos. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 37.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra atskleistas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktyje vartojamos sąvokos „fizinio aktyvumo renginio“ turinys. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio
Argumentai: Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad sporto renginys
kriterijai yra skirti būtent fizinio aktyvumo veikloms ir tokioms veikloms skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taigi įgyvendinant fizinio aktyvumo veiklas negali būti organizuojami aukšto meistriškumo sporto renginiai ar įgyvendinamos kokios nors su aukšto meistriškumo sportu susijusios priemonės. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
patikslinti, kad atitinkamą informaciją savo interneto svetainėse skelbia ne pačios savivaldybės, o įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir
(ar) įstaigos. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 12 dalį išdėstyti taip: „12.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis, susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.“
16
straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 3 dalies 2 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies
„nacionalinių“ (o 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje prieš žodžius
„antidopingo organizacijos“ dar ir žodis „nacionalinės“). Nepritarti
Argumentai: Būtent šiose nuostatose vartojama Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka antidopingo taisyklių pažeidimas . Antidopingo organizacijos sąvoka yra platesnė sąvoka nei nacionalinės antidopingo organizacijos sąvoka: nacionalinė antidopingo organizacija šalyje gali būti tik viena, o antidopingo organizacijų yra daug. Konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte
antidopingo organizacija
Pavyzdžiui, tai gali būti Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paraolimpinis komitetas, kiti svarbūs renginių organizatoriai, testuojantys jų organizuojamuose renginiuose, Pasaulinė antidopingo agentūra, tarptautinės federacijos bei nacionalinės antidopingo organizacijos
19
reikėtų patikslinti, ką vartoti gydymui leidimus išduoda Nacionalinė antidopingo organizacija. Nepritarti Argumentai: Būtent tokia Sporto įstatymo projekto 8 straipsnio (buvusio
leidimų vartoti gydymui sąvoka yra apibrėžta Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte (2 straipsnio 23 dalis). Kaip kad ir nurodyta Sporto įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje, kitos Sporto įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-15 8,27 2,8
įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti, kad Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos būtent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 daliai. Valstybės biudžeto lėšų šaltinį, iš kurio mokamos rentos buvusiems sportininkams, reikėtų nurodyti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio
Pasiūlymas: Projekto
į laikyti 8 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų .“ Pasiūlymas:
26 straipsnį laikyti 27 str. ir jo 8 dalį išdėstyti taip: „8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų .“
111
prieš žodį „ilgiau“ įrašytini žodžiai „juridinis asmuo“. Pritarti Pasiūlymas:
22 straipsnį laikyti 23 straipsniu ir jo 1 dalies 11 p. išdėstyti taip: „11) juridinis asmuo ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;“
įstatymo 24 straipsnis turėtų būti patikslintas, nurodant, kad valstybė skatina ne tik sportininkus, tačiau ir jų trenerius. Pritarti Pasiūlymas:
24 straipsnį laikyti 25 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „ Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.“
2024-05-1526 2, 4, 8,6
„tarptautinės“ įrašytinas žodis skliaustuose „(pasaulio)“.
Taip pat, siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje dėstomą taisyklę reikėtų dėstyti šio straipsnio 6 dalyje, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias dalis. Pritarti Pasiūlymas: Projekto
į laikyti 26 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip: „2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės (pasaulio) federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:“ Pasiūlymas:
25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip: „4. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“ Pasiūlymas:
Projekto
nį laikyti 26 straipsniu ir jo 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar aukšto meistriškumo sporto treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai .“ Pasiūlymas:
25 straipsnį laikyti 26 straipsniu ir jo 8 dalį išbraukti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
710
nuostata, numatanti, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, nedera su šio straipsnio 4 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, kad sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.
Nepritarti Argumentai: Sporto įstatymo 27 straipsnio (buvusio
sportininkui valstybės stipendija skiriama 4 metams, o 7 dalyje nurodomi atvejai, kuriems esant valstybės stipendija nemokama – 10 punkte numatant, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama, kai jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose. Jei sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos sudalyvauja bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, jam valstybės stipendija toliau mokama taip, kaip ir paskirta vadovaujantis Sporto įstatymo projekto 27 straipsnio (buvusio
dvi minėtos nuostatos neprieštarauja viena kitai, kadangi tam, kad valstybės stipendijos mokėjimą būtų galima sustabdyti po 2 metų, valstybės stipendija pirmiausia turi būti paskirta. Taip pat tai yra galiojančios nuostatos – Sporto įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostata perkeliama į Sporto įstatymo projekto 27 straipsnio 7 dalį (buvusio 24 straipsnio buvusi 8 dalis). 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 46.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui“, nes šioje dalyje kalbama apie asmenis, atitinkamus mokymus pabaigusius iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Pasiūlymas:
„3. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo baigę
mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, ir juos pabaigę, įsigaliojus šiam įstatymui , laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalies nuostatas tarpusavyje, šios dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „ar kompetencijų“ įrašytini žodžiai „arba nepradėjo studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje“. Pritarti Pasiūlymas: 2 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas
neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 14 straipsnio4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2029 2030 m. rugsėjo 1 d., jei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas.
Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų , , arba nepradėjusiais studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“ Taip pat sistemiškai įvertinus kartu ir šią pastabą, siūlytina vietoje 2029 metų įrašyti 2030 m., atitinkamai ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo projekto 1 straipsnyje dėstomo 2 straipsnio 7 dalyje. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
yra registruotas Vyriausybės pateiktas Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-3592), kurio tikslas – ratifikavus Konvenciją dėl manipuliavimo sporto varžybomis, užtikrinti tinkamą jos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minėto projekto nuostatos nėra inkorporuotos į šiuo Vyriausybės teikiamu projektu nauja redakcija dėstomą Lietuvos Respublikos sporto įstatymą. Pritarti Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr.
XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kyokushin karate federacija ir
27 1,2 Lietuvos kyokushin karate federacija ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, (toliau – Asociacijos) yra narystės pagrindu įsteigtos savanoriškos sporto asociacijos, vienijančios atskiras asociacijas, sporto klubus, asmenis, užsiiminėjančius kyokushin karate ir techniniu sportu. Asociacijos vienija individualiomis sporto šakomis užsiimančius sportininkus, kurie kultyvuoja į olimpinių žaidynių programą neįtrauktas sporto šakas. Šiuo raštu žemiau pasirašiusios Asociacijos kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – SĮ) projekto (toliau – Projektas) 24 ir 26 straipsnių pakeitimo, kurie, Asociacijų nuomone, atlieptų ne tik mūsų atstovaujamų sporto bendruomenių poreikius, bet ir būtų suderinami su aktualia SĮ redakcija, kitais SĮ įtvirtintais sporto principais. Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnius tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų, kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas:
Pasisakydami apie SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnių pakeitimų pasiūlymus ir jų būtinumo teisinę argumentaciją pabrėžiame, jog Konstitucijos
žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija.
Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. 1 Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas , kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti. SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti
„privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį,
kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu. SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai.
SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir „paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos. Mūsų Asociacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t. y. olimpines sporto šakas. VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t. y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės. SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų.
SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose. Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašome Jūsų atsižvelgti į Lietuvos kyokushin karate federacijos ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos teikiamus SĮ Projekto pasiūlymus / pakeitimus siekiant atliepti neolimpinių sporto šakų sportininkų interesus bei veiklos garantijas. Nepritarti JSRK nepritarė. Argumentai:
Tai yra galiojančios Sporto įstatymo nuostatos, šių nuostatų Sporto įstatymo projektu nesiūloma keisti. Šiuo metu Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už sporto laimėjimus nėra diskriminuojantis, nes yra skiriamas įvertinus skirtingą asmenų padėtį, vadovaujantis Sporto įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata: valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose. Skirtingi sportininkų skatinimo dydžiai už pasiektus laimėjimus nepažeidžia asmenų lygybės principo. Tokie skirtumai turi būti pagrįsti. Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, jei įstatyme nustatytos sąlygos skiriasi pagal teisinio reguliavimo objekto, o ne teisės subjekto požymius (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 sprendime Nr. A-438-1155/2010 pažymėjo, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-09-26 nutarimai). Atitinkamai Sporto įstatymo 22 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, kad lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, kai skatinant sportininkus už pasiektus laimėjimus, atsižvelgiama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose. Sporto įstatyme nustatytas sportininkų skatinimas už pasiektus laimėjimus taip pat atitinka ir valstybės ilgalaikius sporto tikslus, numatytus iki 2030 metų, kurie yra įtvirtinti 2022–2030 metų plėtros programoje valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programos patvirtinimo“. Taip pat pažymėtina, kad šiuo Sporto įstatymo projektu nenumatoma keisti nuostatų, susijusių su esminiais reikalavimais skiriant valstybės stipendijas ar valstybės premijas. Planuojama peržiūrėti, vertinant sistemiškai, ateityje, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus, subalansuojant finansines galimybes. Reikalinga išsami analizė įvertinant esamą reguliavimą ir pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimas.
Dėl pakeitimų, susijusių su neolimpinių sporto šakų sportininkų skatinimu, pastebėtina, kad:
Sporto plėtros programoje nustatytais tikslais – medaliais olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose olimpinėse rungtyse , olimpiečių skaičiumi;
pasiekimus aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose yra didelė konkurencija (dalyvaujančių šalių ir sportininkų skaičius);
sistemų į svarbiausias varžybas, daug mažesnis dalyvaujančių šalių skaičius, todėl jose konkurencija yra mažesnė nei olimpinėse sporto šakose, kurios yra labiau išvystytos, populiarios;
olimpinėse ir neolimpinėse sporto šakose, neatsižvelgus į jų skirtumus, būtų diskriminuojamos olimpinės sporto šakos;
neolimpinėse sporto šakose (ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse) iškovojama daug daugiau aukštų vietų pasaulio ir Europos čempionatuose dėl mažesnės konkurencijos. Stipendijoms skiriama suma 2024 m. išaugo iki 5,9 mln. Eur, kai 2023 m. buvo 4,8 mln. Eur.
Eur. Priėmus siūlymus reikėtų nuo kelių iki keliolikos papildomų milijonų (vien jaunimo amžiaus padidėtų apie 160, kai šiuo metu tokių yra tik 41);
(paskutiniai pakeitimai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.), kad būtų galima kompleksiškai išanalizavus, pateikti sisteminius siūlymus;
tautiniam olimpiniam komitetui tekusias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, sporto įstatymu buvo priimti pakeitimai, kuriais sistemiškai buvo peržiūrėta sportininkų skatinimo sistema, peržiūrėtos sportininkų pasiektos vietos, už kurias skiriamos valstybės premijos ir valstybės stipendijos, įtvirtintos visos socialinės garantijos sportininkams;
sistema yra viena dosniausių (tiek dėl mokamos stipendijos dydžio, tiek dėl mokėjimo termino, tiek dėl plataus gavėjų rato). ES valstybėse narėse premijos sportininkams skiriamos ( 18 ES valstybių narių):
paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai (Italija, Estija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Danija),
nenumatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija),
premijas skiria vyriausybė (už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–3 vietas skiria vienodo dydžio Slovakija, Slovėnija, Lenkija ir Kroatija (pavyzdžiui, už 1 vietą atitinkamai po 22 500 eurų, 17 160 eurų, 15 000 eurų, 13 900 eurų), už olimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriama 2 kartus didesnė premija nei už paralimpinių žaidinių 1–3 vietą Vengrijoje (pavyzdžiui, už 1 vietą olimpinėse žaidynėse – 112 900 eurų ir 56 450 eurų už 1 vietą paralimpinėse žaidynėse). 2. Nacionalinė sporto federacijų asociacija
31 Nacionalinė sporto federacijų asociacija (toliau – NSFA) teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr.
I-1151 naujos redakcijos projektui (toliau – Projektas). Siūlome išbraukti Projekto 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra tokia pat nevyriausybinė organizacija kaip ir visos kitos sporto organizacijos, veikiančios sporto srityje. Šiuo Projekto punktu sudaromos išskirtinės sąlygos gauti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas vienai organizacijai, o tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto netaikymas olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai neatitinka gero valdymo principų ir sudaro riziką atsirasti korupcinėms apraiškos. Pritarti iš dalies JSRK pritarė. Argumentai:
Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) priimtoje Olimpinėje chartijoje yra nustatyti reikalavimai TOK narių kadencijoms – Olimpinės chartijos 16 taisyklės
renkamas 8 metų laikotarpiui su galimybe būti perrinktam vienam ar keliems laikotarpiams ateityje, perrinkimo procedūrą nustato TOK Vykdomasis komitetas. Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1 dalis nustato, kad ir kokia būtų nacionalinių olimpinių komitetų sudėtis, į ją turi būti įtraukti TOK nariai jų šalyje, jeigu tokių yra ; šie nariai turi balsavimo teisę NOK generalinėje asamblėjoje; be to, TOK nariai šalyje yra nacionalinio olimpinio komiteto vykdomosios valdžios, kurioje jie turi balsavimo teisę, nariai ex officio . Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Lietuvos olimpinio judėjimo atstovavimas tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į TOK Olimpinėje chartijoje keliamus reikalavimus. Tuo pačiu, Įstatymo nuostata tobulinta užtikrinant, kad analogiška išimtis būtų taikoma ir sporto federacijoms.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant
po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos v aldymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui ;“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus :
vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;
judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus , be to 4.
T tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
19 NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio išbraukti 19 punkto sąvoką, nes ji prieštarauja nevyriausybinių organizacijų savarankiškumo, nepriklausomumo, lygiateisiškumo principams. Nacionalinės skėtinės organizacijos atstovauja ir gina savo narių interesus. Jų veikla turėtų būti grindžiama ir finansuojama savanorišku organizacijos nario mokesčiu ar kitų subjektų parama. Tokių organizacijų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis daro nevyriausybines organizacijas pažeidžiamomis ir priklausomomis, o valstybės institucija įgyja ne partnerius, o nuo biudžeto lėšų priklausomus palankius subjektus. Tai neskatina pažangos ir nuomonių įvairovės.
Tokia formuluotė suteiktų prioritetą vienai ar kelioms organizacijoms prieš kitas, pažeistų lygiateisiškumo principą. Taip pat kyla grėsmė, kad lėšos šiam finansavimui gali būti skirtos iš programų, kurios tiesiogiai susijusios su sporto organizacijų veiklomis, kuriomis siekiama valstybės keliamų strateginių tikslų. Atitinkamai siūlome koreguoti Projekto kitus straipsnius, išbraukiant nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programos sąvoką. Pritarti
2024-05-30 25,27 Siūlome keisti SĮ Projekto 24 ir 26 straipsnius tokia apimtimi, kuri nediskriminuotų sportininkų kultyvuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas. Pasisakydami apie SĮ Projekto
pabrėžiame, jog Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas suponuoja pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Lygiateisiškumas iš esmės reiškia nediskriminavimo principą sporte. SĮ 3 straipsnio 1 punktas numato, kad vienas iš sporto principų yra lygiateisiškumas, kuris reiškia, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti.
SĮ Projekto reguliavimas numatantis galimybes į stipendijas pretenduoti tik olimpinių sporto šakų sportininkams už sportinius pasiekimus sukuria nelygiateises (diskriminacines) sąlygas tarp sportininkų sportuojančių olimpinėje sporto šakoje ir sportininkų sportuojančių neolimpinėje sporto šakoje. Sportininkas, sportuojantis olimpinėje sporto šakoje „apdovanojamas“ ar jam suteikiama galimybė gauti „privilegijas“, o sportininkas pasirinkęs kitokią sportinės veiklos kryptį, kuri nėra olimpinė, tokių „privilegijų“ negauna pagal teisinį reguliavimą. Tai ne tik diskriminuoja sportininkus, bet ir neolimpinėse sporto šakose, kur egzistuoja didelis vaikų masiškumas, skatina vaikus siekiančius aukšto meistriškumo sporto rezultatų, rinktis olimpines sporto šakas, nes jos pačios savaime turi galimybę būti „labiau apdovanotos“ netgi teisiniu reguliavimu. SĮ 3 straipsnio 6 punktas numato, jog sportas remiasi asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo principu; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai. SĮ Projekto reguliavimas, kad stipendijas turėtų teisę gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai pažeidžia šį principą, nes įgalina sportininkus rinktis kitas sporto šakas, kurios, kaip jau minėta aukščiau, turi didesnes teisėkūros „privilegijas“ ir
„paskatas“, nei kad mūsų atstovaujamos sporto šakos.
Mūsų federacijų apimtyje sportuojantys sportininkai kaip neolimpinių sporto šakų sportininkai priverstinai verčiami rinktis sportuoti ne tai, kas jiems patinka ar sekasi, bet tas sporto šakas, kurių sportininkai turi teisę gauti stipendijas, t.y. olimpines sporto šakas. VTAPĮ 4 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, t.y. kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jos fakultatyviuose protokoluose, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės. SĮ Projekto reguliavimas, numatantis, kad į stipendijas pagal SĮ turi teisę pretenduoti ir gauti tik olimpinių sporto šakų sportininkai, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vaikų sportininkų. SĮ Projekto reguliavimu sudaromos nevienodos sąlygos gauti stipendijas nepilnamečiams asmenims, kurie sportuoja ir siekia aukšto meistriškumo sporto rezultatų neolimpinėse sporto šakose.
Aukščiau nurodytų teisės aktų bei juose įtvirtintų principų pažeidimai yra akivaizdūs, sukuriantys nevienodas, nelygias (diskriminacines) sąlygas tarp olimpinių sporto šakų sportininkų ir neolimpinių sporto šakų sportininkų. Toks diskriminavimas tarp paminėtų sportininkų nėra objektyviai pateisinamas. Nepritarti JSRK nepritarė. Balsavimo rezultatai:
Už – 5; Prieš – 7;
2 NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio 2 dalies išbraukti „ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams“ Taip pat siūlome šią formuluotę išbraukti iš kitų straipsnių, kuriuose ji yra pavartota kaip atitinkanti aukšto meistriškumo sporto sąvoką. Intelekto negalią turinčių asmenų ir studentų sporto judėjimų veiklos nelaikytinos aukšto meistriškumo sportu. Intelekto negalią turinčių asmenų tarptautinė organizacija savo misijoje deklaruoja: „Mūsų sportininkai randa džiaugsmą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą – žaidimo aikštelėje ir gyvenime. Jie taip pat įkvepia žmones savo bendruomenėse ir kitur atverti savo širdis platesniam žmonių talentų ir potencialo pasauliui. Mūsų tikslas yra pasiekti kiekvieną iš jų ir jų šeimas. Specialioji olimpiada tai daro per daugybę treniruočių, varžybų, sveikatos patikrinimų ir lėšų rinkimo renginių. Taip pat sukuriame galimybes šeimoms, bendruomenės nariams, vietos lyderiams, įmonėms, teisėsaugai, įžymybėms, aukštiems asmenims ir kitiems susiburti, kad pakeistume požiūrį ir paremtume sportininkus“. Atkreiptinas dėmesys, kad intelekto negalią turinčių asmenų sportui netaikomi Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimai, o tai yra vienas svarbiausių aukšto meistriškumo sporto reikalavimų.
Lietuvoje studentai aukšto meistriškumo sportininkai yra tie patys sportininkai, kurie atstovauja savo sporto šakos federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tokiu būdu dubliuojamos, taigi neefektyviai naudojamos aukšto meistriškumo sportui finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. O tuo tarpu, sporto šakų federacijos vis akcentuoja nepakankamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą. Nepritarti JSRK pritarė. Argumentai: · Studentų sporto judėjimo finansavimas:
Studentų judėjimas yra aukšto meistriškumo sporto dalis, taip pat aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (10 kriterijų). 1. Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA), kuri yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo
(EUSA) narė. 2. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją. 3. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja Lietuvos studentų 23 sporto šakų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, yra atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, už kuriose pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skiriamos valstybės premijos. 4. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, turės atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.
meistriškumo sporto dalis. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – 2023 metais olimpinį kelialapį iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova. 6. Studentų sporto judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą. 7. Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė , kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas. Turi būti užtikrinta, kas lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl 2022 m. buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, kur studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. – 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur). 8. Už aukšto meistriškumo sporto varžybose pasiekimus universiados nugalėtojui yra skiriama 4 600 Eur valstybės premija, 2 vietos laimėtojui – 3 680 Eur, trečios vietos laimėtojui – 3 080 Eur. Trenerių valstybės premijų dydis yra 50 proc. sportininko dydžio. · Specialiosios olimpiados judėjimo finansavimas:
Specialios olimpiados judėjimas finansuojamas per aukšto meistriškumo sportą. Taikoma tik išimtis dėl Pasaulinio antidopingo kodekso taikymo (kadangi kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai specialiosios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais).
Specialiosios olimpiados judėjimas aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (
minėta, taikoma išimtis dėl atitikimo Pasauliniam antidopingo kodeksui ). 1. Neturėtų būti išbraukta iš dabar veikiančios aukšto meistriškumo programų finansavimo sistemos viena negalios grupė (specialiosios olimpiados sportininkai) taip juos diskriminuojant kitų sportininkų su negalia atžvilgiu. 2. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi , kad vienai organizacijai sukurti atskirą mechanizmą ir skirti atskirą finansavimą yra ydinga praktika. 3. Tarptautinis olimpinis komitetas yra pripažinęs Pasaulio specialiosios olimpiados komitetą ir remia jo veiklą. 4. Pasaulio specialiosios olimpiados žiemos ir vasaros žaidynės yra vykdomos taip pat kaip ir olimpinės žaidynės (atidarymo, uždarymo ceremonijos, sportininkų, teisėjų priesaikos, ugnies nešimas (uždegama Atėnuose ir nešama per šalis), šalių delegacijų eisenos atidarymo ir uždarymo metu ir t.t.). 5. Pasaulio specialiosios olimpiados žaidynių žaidybinėse sporto šakose (futbolas, krepšinis, tinklinis) kartu su specialiosios olimpiados sportininkais jungtinėje komandoje žaidžia ir sveikieji sportininkai (pvz. futbole 7x7 aikštėje turi būti 4 specialiosios olimpiados sportininkai, vienas iš jų vartininkas ir 3 sveikieji sportininkai). 6. Specialiosios olimpiados judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą: organizuojamos specialiosios olimpiados žaidynės, Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados, Lietuvoje įsteigta vienintelė organizacija, kuri vienija visus intelekto sutrikimus turinčius sportininkus – Lietuvos specialios olimpiados komitetas.
Pagal Sporto įstatymo struktūrą valstybės finansavimas skiriamas dviem sritims: fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui, kur fizinis aktyvumas finansuojamas per Sporto rėmimo fondą, teikiant projektus. 6. Nacionalinė sporto federacijų asociacija
2 NSFA atkreipia dėmesį, kad Projekto 19 straipsnio 2 dalies formuluotė: „gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių“ yra paini ir nesuprantama bei gali būti skirtingai interpretuojama. Siūlytume patikslinti minėtą formuluotę. Nepritarti JSRK nepritarė. Argumentai:
Tokia nuostata galioja nuo
Respublikos Vyriausybės įsakymu), o 2019 metais perkelta į Sporto įstatymą. Iki šiol praktikoje nekilo problemų įgyvendinant šią nuostatą ar susidurti su skirtingomis šios nuostatos interpretacijomis. Pažymėtina, kad minėta nuostata nustato ne pareigą, o galimybę, t. y. kad švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. T. y. prieš priimdamas sprendimą, ar nustatyti tokį bendrojo finansavimo dydį ir kokio dydžio, ministras įvertina visas aplinkybes, atsižvelgia į esamą situaciją ir konsultuojasi su sporto organizacijomis (pvz., 2022 m. pakeitus loterijas ir paramą reglamentuojančius įstatymus ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui tenkančias lėšas nukreipus į valstybės biudžetą, šis bendrojo finansavimo dydis buvo sumažintas nuo 10 iki 5). 7. Nerijus Stukas
10
1Įstatymo Nr.
Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nekorektiškai suformuluota. 10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant
pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių; Nėra aišku, kokia situacija yra su nariais, išbuvusiais maksimalų kadencijų skaičių. Tarkime visi 7 tuo pačiu metu išrinkti kolegialaus valdymo organo nariai išbuvo 2 kadencijas po 4 metus. Ar šioms kadencijoms pasibaigus reikia: a. perrinkti visus (pagal rotacijos reikalavimus), ar b. perrinkti 4 (ne mažiau kaip pusę) narių (pagal paskutinės eilutės reikalavimą atnaujinti ne mažiau kaip pusę narių)? 2. 2018-10-18 įstatymu Nr. XIII-1540 (TAR, 2018, Nr. 2018-17451) įvesta įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija, įsigaliojusi 2019-07-01, numačiusi kadencijas. Dalis sporto federacijų savo įstatuose numatė, kad kadencijos skaičiuojamos nuo kadencijų reikalavimo įvedimo (pvz. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos įstatų 9.4 punktas, LTU Aquatics įstatų 18.1 p., Lietuvos gimnastikos federacijos įstatų 18.2 punktas). Remiantis Įstatymo Nr. I-1151 aiškinamojo rašto 11.4 punktu, galima suprasti, kad kadencijos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2019 m. Jeigu pagal Įstatymo Nr. I-1151 2 str. 10 d. nuo 2027-01-01 įsigalios reikalavimas pakeisti daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo organo narių, mažiau kaip pusė narių (pvz. 3 iš 7), kurie nuo 2019 m. iš naujo skaičiavo kadencijas ir 2027 m. butų priartėję prie maksimalios 8 metų ribos, dėl įstatymo pakeitimo galės toliau eiti pareigas neribotai (pakeičiant daugiau kaip pusę kitų kolegialaus organo narių). Tokiu pakeitimu sudaroma galimybė ilgamečiams valdymo organų nariams pareigas eiti neribotai, tuo įgaunant neribotą ir bet kokios kontrolės nepaisančią valdžią.
O įstatymo normos dėl kadencijų tampa neveikiančios, nes didžiausią įtaką turintys ilgamečiai vadovai jų išvengia. Nėra atliktas joks tyrimas, bet yra didelė tikimybė, kad skaičiuojant kadencijas nuo 2019 m. ar nuo naujų įstatų (rinkimų), priimtų po 2019 m., ir dabar yra valdymo organų narių, kelis kartus viršijančių maksimalią 8 metų ribą. Nepritarti JSRK nepritarė. Argumentai:
Sporto šakų federacijos yra asociacijos, jos vadovaujasi Asociacijų įstatymu. Sporto įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip pusė kolegialaus valdymo organo narių būtų perrinkta, tačiau sporto šakos federacija, būdama asociacija, gali nuspręsti perrinkti ir visus kolegialaus valdymo organo narius. Toks pasiūlymas Sporto įstatymo projektu teikiamas siekiant užtikrinti sporto šakos federacijos veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų visi valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu. 8. Lietuvos studentų sporto asociacija 2024-06-07
klausymams buvo svarstoma Sporto įstatymo nauja redakcija ir jai pateikti skėtinių visuomeninių sporto organizacijų siūlymai, į kuriuos nebuvome kviečiami. Posėdyje buvo svarstomas Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktoriaus Edžio Urbanavičiaus siūlymas: „NSFA siūlo iš Projekto 2 straipsnio 2 dalies išbraukti „ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams...“ Taip pat siūlome šią formuluotę išbraukti iš kitų straipsnių, kuriuose ji yra pavartota kaip atitinkanti aukšto meistriškumo sporto sąvoką. Lietuvoje studentai aukšto meistriškumo sportininkai yra tie patys sportininkai, kurie atstovauja savo sporto šakos federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tokiu būdu dubliuojamos, taigi neefektyviai naudojamos aukšto meistriškumo sportui finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
O tuo tarpu, sporto šakų federacijos vis akcentuoja nepakankamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą.“ Svarstant šį siūlymą Sporto įstatymo klausymuose ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA) nebuvo informuota ir pakviesta, neturėjome informacijos apie siūlomus kardinalius pokyčius, nesukuriant jokios alternatyvos studentų judėjimo finansavimui. Atsitiktinai sužinoję apie Seimo jaunimo sporto reikalų komisijos posėdį birželio 5 d. bei jame svarstomą studentų sporto finansavimo klausimą, dalyvauti pasiprašėme patys, tačiau pasirengti jam neturėjome laiko. Manome, kad sprendžiant su studentų sportu susijusius klausimus LSSA atstovo (kaip studentų sporto judėjimui vadovaujanti skėtinė asociacija) dalyvavimas būtinas, nes pateikti NSFA siūlymai yra deklaratyvūs ir neatitinka realybės, o sprendžiamas asociacijos vienintelio finansavimo atėmimo klausimas be mūsų. Nesudarant sąlygų išsakyti savo argumentus yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, o finansavimo nutraukimas Seimo jaunimo, sporto reikalų komisijoje balsavimo būdu, neįsigilinus ir nepasiūlius kito sprendimo, reiškia ir studentų sporto žlugdymą, teisėtų lūkesčių nepaisymą, visišką veiklos sustabdymą ir nesiskaitymą su studentų bendruomene. Svarbu pasakyti, kad nuolatinės studentų fizinio aktyvumo veiklos iki šiol nėra finansuojamos ir varganai gyvuoja išskirtinai LSSA narių dėka. Sprendimas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje priimtas per kelias dienas nuo pasiūlymo yra – skubotas, nepagrįstas argumentais, o jį įgyvendinus studentų sportas visiškai lieka be aukšto meistriškumo veiklų finansavimo, nes jokio kito finansavimo modelio nėra ir negalėtų būti. Šiuo raštu prašome jus nekeisti esamo finansavimo modelio, nes: 1.
Studentų judėjimas pilnai atitinka keliamus reikalavimus ir kriterijus aukštam sportiniam meistriškumui. (Pasaulio studentų čempionatuose dalyvauja olimpinių rinktinių nariai, jų atsarginiai partneriai, neįveiklinti tuo metu rinktinėse ir atstovaujantys Lietuvai). 2. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją (FISU). FISU rengia Universiadas, kurios prilygta Olimpinėms žaidynėms, dalyvaujant išskirtinai studijuojantiems sportininkams. 3. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja 16 sporto šakų Lietuvos studentų čempionatus, Lietuvoje vykstančias SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žaidynes, atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, kuriose už pasiektus laimėjimus (1–3 vietas) vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu skiriamos valstybės premijos. Dalyvavimas Lietuvos studentų čempionatuose yra vienas iš atrankos kriterijų rinktinių formavimui. 4. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio
valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, atitinka Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 5. Studentų sportas yra aukšto meistriškumo sporto dalis. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – pvz. 2023 metais olimpinį kelialapį dvejose distancijose iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova. 6. Studentų sporto judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą, atranką į formuojamas studentų rinktines. 7. Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms.
Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas, turi būti užtikrinta, kas lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o būtų skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl, atsižvelgiant į valstybės kontrolės pastebėjimus, 2022 m. Seime buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, kuriais studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. – 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur). Šiuo metu mes įgyvendinime šią nuostatą. Studentų judėjimas, skirtingai nei sporto šakų federacijos, lėšas gauna tik sportininkų atrankai ir išvežimui į Universiadas, pasaulio ir Europos studentų, universitetų čempionatus t. y. negauna lėšų rinktinių pasirengimui ir finansavimo dubliavimo nėra, kaip klaidingai teigiama NSFA, Edžio Urbanavičiaus siūlyme. 8. Už aukšto meistriškumo sporto varžybose pasiekimus universiados nugalėtojui yra skiriama 4 600 Eur valstybės premija, 2 vietos laimėtojui – 3 680 Eur, trečios vietos laimėtojui – 3 080 Eur. Trenerių valstybės premijų dydis yra 50 proc. sportininko dydžio. Nesuprantame, kaip skirtingų sportininkų, olimpiečių, rinktinių narių pasiekimai Universiadoje, pasaulio ir Europos čempionatuose galėtų būti traktuojami kitaip nei aukštas sportinis meistriškumas? Svarbu, kad studentų sporto aukšto meistriškumo finansavimas yra tvarus, išspręstas Jūsų komiteto siūlymu ir svarstytas Seime prieš du metus, kur nubalsuotas vienbalsiai. Dabartinis reguliavimas ne tik atliepia valstybės kontrolės lūkesčius, bet ir tenkina mus. Svarbu paminėti, kad atliepdami Valstybės lūkesčius nuoširdžiai dirbame ir didžiuojamės, nes praeitų metų studentų sporto rezultatai per 30 metų yra geriausi.
Pasaulio žiemos studentų universiadoje iškovotas sidabro medalis, o vasaros universiadoje iškovota 13 medalių. Pasaulio ir Europos studentų čempionatuose
renginiuose, sportininkams yra įskaitiniai jų karjeroje. Džiaugiamės, kad Švietimo mokslo ir sporto ministerija girdi mūsų argumentus, supranta studentų judėjimo vertę Lietuvai, ir palaiko mūsų judėjimą aukšto meistriškumo sporte ir suvokia, kad šių funkcijų negalės įgyvendinti nacionalinės sporto šakų federacijos, nes FISU narys yra LSSA ir išskirtinai LSSA propaguoja studentų aukšto meistriškumo sportą, teikia paraiškas dalyvauti Universiadoje, pasaulio ir Europos studentų čempionatuose ir kitaip aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje FISU. Federacijos pakeisti mūsų negalės. Prašome komiteto atmesti NSFA Edžio Urbanavičiaus siūlymą, kuriam pritarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, bei nepalaikyti siūlymo išbraukti studentų sportą iš aukšto meistriškumo programos, paliekant galiojančias (ir šiuo metu Sporto įstatymu nekeičiamas) nuostatas, kad studentų sportas turi būti finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kol atlieps visus finansavimui gauti būtinus kriterijus. Neatsižvelgus į mūsų argumentus, studentų aukšto meistriškumo sporto veikla Lietuvoje bus visiškai sužlugdyta, Lietuvos studentų sporto asociacijos ir narystė pasaulinėje sporto studentų federacijoje FISU netenka prasmės, nes Lietuva studijuojančių sportininkų rezultatus nuvertina ir supranta ir prilygina jas mėgėjų ar fizinio aktyvumo veikloms, užuot dar labiau palaikydama akademinį jaunimą, kuris sugeba ne tik sportuoti, bet ir mokytis, kuria Lietuvos ateitį. Papildoma informacija. Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra LSSA.
LSSA yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo 1993 m. liepos 8 d. ir Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė nuo EUSA įkūrimo 1999 m. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja 16 sporto šakų Lietuvos studentų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vykstančius pasaulio ir Europos studentų čempionatus ir universiadas, kuriose už pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, yra skiriamos valstybės premijos. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į Olimpines žaidynes (kaip pvz.,
plaukikė Kotryna Teterevkova). Universiadose, pasaulio studentų čempionatuose dalyvaujančios studentų rinktinės yra sudaromos sporto šakų pagrindinės ir/ar rezervinės rinktinės pagrindu. Ne vienas studentas, dalyvavęs universiadose, studijų metu tapo Europos (EČ), Pasaulio (PČ) čempionatų ir Olimpinių žaidynių (OŽ) prizininkais:
Studentai Olimpiečiai: Graikų-romėnų imtynės: Mindaugas Mizgaitis – 2005 m. Universiados bronza, PČ – 5 vieta; Lengvoji atletika: Lina Grinčikaitė-Samuolė – 2008 m. Olimpinių žaidynių (OŽ) dalyvė, o 2009 m. Universiados – aukso, 2011 m. – bronzos ir 2013 m. – sidabro, 2012 m. – Europos čempionato (EČ) – bronzos medalių laimėtoja. Airinė Palšytė – 2011, 2015 ir 2017 m. Universiadų visų spalvų medalių laimėtoja, o 2016 m. – EČ – sidabras; Andrius Gudžius – 2015 m. Universiados bronza, 2016 m. – OŽ – 12 vieta, 2017 m. PČ – auksas; Edis Matusevičius – 2019 ir 2023 m. Universiados auksas, 2023 m. – PČ- 8 vieta,
Irkluotojai: Mindaugas Griškonis 2013 m. – Universiados auksas, 2014 m. – EČ – bronzos medalis.
Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritter – 2012 m. – OŽ – 6 vt., 2013 Universiados auksas ir PČ – bronza; 2015 m. Universiados – auksas, PČ – sidabras; 2016 m. Rio OŽ S.Ritter su M.Griškoniu iškovojo sidabrą. Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė – 2013 m. PČ – auksas, 2013 ir 2015 m. Universiados auksas, 2016 m. – OŽ – bronza;
Dovilė Rimkutė – EČ ir PČ – sidabras ir kartu D. Karaliene iškovotas kelialapis į 2024 m. OŽ. Plaukimas: Giedrius Titenis – 2009 m. – Universiados ir PČ – bronza; Danas Rapšys – 2017 m. – Universiados – 2 aukso ir 1- bronzos, - EČ – bronza; Andrius Šidlauskas – 2022 m. – EČ ir 2023 m. Universiados bronza; Kotryna Teterevkova – 2022 m. EČ bronza, o 2023 m. Universiadoje iškovojo ne tik visų 3 spalvų medalius, bet ir įvykdė šių metų Olimpinių žaidynių normatyvą dvejose rungtyse. 2023 metais studentai sportininkai, dalyvavę Universiadoje, šiais metais jau yra Olimpinės rinktinės nariai: Plaukimas – Kotryna Teterevkova, Tomas Navikonis; Lengvoji atletika: Edis Matusevičius,
Dziudo klubas „Dziudo TEM“
1 Šiuo metu Sporto šakų federacijose įvedama tokia tvarka, pagal kurią federacijos valdymo organų sprendimai gali būti apskundžiami tik Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), Lozanoje. Tokia apskundimo tvarka taikoma tiek federacijų nariams, tiek sportininkams, kurie nepriklauso federacijai ar jos nariams. Pvz., išrašas iš Lietuvos dziudo federacijos įstatų:
Pažymėtina, kad ginčų nagrinėjamas Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS) yra itin brangus tarptautinis ginčo sprendimo procesas ir reikalauja itin didelių finansinių resursų. Šie piniginiai resursai pagal CAS interneto svetainėje skelbiamą informaciją (https://www.tas-cas.org/en/arbitration/code-procedural-rules.html) kelias dešimtis kartų viršija paprasto sporto klubo biudžetą.
Tai sudaro prielaidas federacijoms piktnaudžiauti savo teisėmis, nes sporto federacijų nariai, sportininkai, nevykdantys jokios komercinės veiklos, disponuoja mažais biudžetais, nėra finansiškai pajėgūs spręsti ginčus tarptautiniuose arbitražuose, todėl jokių ginčų nesprendžia ir taip leidžia sporto federacijos organams savivaliauti. Todėl tokios sporto federacijų įstatų nuostatos akivaizdžiai prieštarauja reikalavimams sudaryti sąlygas asmenims pasinaudoti efektyvia teisės gynybos priemone. Siūloma pataisa taikoma tik toms sporto šakos federacijoms, kurios siekia gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo
įgyvendinti – tenkinti viešąjį interesą. Federacijoms, kurios to nesiekia, reikalavimai nėra privalomi, todėl asociacijų laisvė nėra pažeidžiama. Siūlome papildyti sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tvarka, pagal kurią federacijos nariai, nesutinkantys perduoti ginčų sprendimą arbitražui, turi teisę ginčus spręsti Lietuvos teismuose.“ Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 22 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „
13) juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose. “
Dziudo klubas „Dziudo TEM“
1 Seimo narys Andrius Kupčinskas 2023-02-15 teikė Sporto įstatymo pataisas dėl 2 ir 19 str. pakeitimo.
Dėl pataisų 2023-02-28 Seimo kanceliarijos teisės departamentas pateikė išvadas 2023-09-06 LR Vyriausybė nutarė pritarti keliamam siekiui įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai ir demokratiniais principais paremtai sporto šakų federacijų veiklai, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Vyriausybė numatė peržiūrėti ir įvertinti sistemiškai, rengdama Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą. 2023-10-25 Jaunimo ir sporto reikalų komisija, atsižvelgusi į aukščiau pateiktas nuomones, nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 2024-05-08 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtame Sporto įstatymo projekte nėra sisteminių nuostatų, kurios atitiktų siekį įgyvendinti viešąjį interesą skaidriai, efektyviai ir demokratiniais principais paremti sporto šakų federacijų veiklą. Todėl įgyvendinat siekį tikslinga, atsižvelgus Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės komentarą ir teikti siūlymą (kaip šiuo metu neturintį alternatyvų) Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Įstatymų leidėjas, ribodamas asociacijų laisvę, turėtų pagrįsti šios laisvės ribojimo būtinumą. Konstitucijoje garantuojamas asociacijų laisvės turinio elementas - kad būtent asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką negali būti suabsoliutintas. Asociacijos savo veikloje tenkina savo narių ir viešąjį interesą.
Sporto šakos federacija iš esmės yra viešosios naudos subjektas, kuriam valstybė paveda atlikti tam tikras unikalias viešas funkcijas (pravesti nacionalinius čempionatus, formuoti rinktines, atstovausiančias šalį, nustatyti reikalavimus sporto šakai), tokios federacijos veiklos rezultatais valstybės ar savivaldybės institucijos, kiti subjektai grindžia savo sprendimus (nustato lengvatas stojant į aukštąsias mokyklas ar sporto gimnazijas, trenerių kvalifikacines kategorijas ar sportininkų meistriškumo pakopas, skiria finansavimą). Šiuo atveju asociacijos narių interesas negali būti iškeltas aukščiau viešojo. Be to siūloma pataisa taikoma tik toms sporto šakos federacijoms, kurios siekia gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti – tenkinti viešąjį interesą. Federacijoms, kurios to nesiekia, reikalavimai nėra privalomi, todėl asociacijų laisvė nėra pažeidžiama. Pasiūlymo nauda . Užtikrinus, kad į sporto šakos federacijas be kliūčių galėtų įstoti subjektai (fiziniai ar juridiniai), kurie vykdo realią tos sporto šakos veiklą ir atitinka bendrus sporto šakos federacijos narystės reikalavimus būtų pasiekta: · Nacionalinė sporto šakos federacija realiai atstovautų visus suinteresuotus subjektus ir veiktų visoje valstybės teritorijoje (Sporto įstatymo 2 str.
29 punktas). · Garantuotų, kad į sporto šakos federacijos valdymą būtų įtrauktas didesnis suinteresuotų asmenų ratas, tai užtikrintų stipresnę ir objektyvesnę savivaldą. · Visi suinteresuoti tos sporto šakos subjektai turėtų vienodas galimybes naudotis valstybės biudžeto lėšomis. · Visi suinteresuoti tos sporto šakos subjektai turėtų vienodas galimybes dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose ( šiuo metu pagal galiojantį reglamentavimą aukšto meistriškumo varžybomis pripažintos tik tos varžybos, kurios rengiamos sporto šakos federacijos – tarptautinės federacijos narės, todėl sportininkai norintys dalyvauti tokiose varžybose turi būti tos sporto šakos federacijos nariais ar narių nariais (Sporto įst. 2 str. 9 punktas ). · Sporto klubai atitiktų reikalavimus, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu ( Sporto įstatymo 19 str. 2 punktas 1 ir 2 dalys sporto klubas turi atitikti tokius kriterijus: turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis, turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose . ) Reikalavimai subjektams . Siūlomas narystės reguliavimo modelis neribotų sporto šakos federacijų narystės kitų galimybių, bet užtikrintų, kad federacijų veikloje netrukdomai galėtų dalyvauti to siekiantys subjektai, vykdantys realią ir pastovią veiklą, susijusią su sporto šakos plėtojimu.
Reikalavimai, nustatomi tokiems subjektams, apribotų piktnaudžiavimo galimybę steigti fiktyvius vienadienius sporto klubus ir tuo dirbtinai įtakoti federacijų veiklą: · Reikalavimas veiklos pastovumui
Reikalavimai veiklos kokybei
) · Reikalavimas sporto šakos infrastruktūros realumui
Valstybės institucijos reguliuojančios sporto sritį laikosi politikos „viena sporto šaka – viena sporto federacija“. Tokia politika konsoliduoja sporto šakos bendruomenę. Tačiau neįgyvendinus konsolidavimo priemonių – realiai veikiantiems sporto šakos subjektams nesuteikus galimybės be kliūčių įstoti į nacionalinę sporto šakos federaciją, sporto bendruomenė realizuodama savo teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas (sporto įstatymo 3 str. 6 punktas) gali jungtis į alternatyvią sporto šakos federaciją bei ieškoti alternatyvios tarptautinės sporto narystės. Tokia padėtis stebima šalies dziudo sporte (pvz., Lietuvos dziudo federacija (28 nariai) / Nacionalinė dziudo asociacija (50 narių)) (International judo federation / World judo federation (alternatyva)). Tai sukurtų pavojingą precedentą, skaldantį sporto šakas, sukeliantį maišatį šalies sporto sistemoje, bei paskatintų nemažą dalį šalies sporto federacijų rinktis alternatyvų kelią. Tokia padėtis pareikalautų arba papildomo teisinio reguliavimo, arba papildomų administravimo sąnaudų. Papildoma administravimo našta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai būtų minimali, nes sporto subjektai savo pažeistas teises gintų teisės aktų nustatyta tvarka, o finansavimo apribojimas vyktų tik kompetentingoms institucijoms nustačius tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į 2023-02-28 Seimo kanceliarijos teisės departamento pateiktas išvadas ir 2023-09-06 LR Vyriausybės komentarus siūlome įstatymo Sporto įstatymo 19 str.
: „13) sporto šakos federacijos įstatuose nustatyta tokia tvarka, pagal kurią federacijos nariais netrukdomai gali tapti narystės prašymą pateikę sporto subjektai, kurie atitinka federacijos įstatuose nustatytus bendrus narystės reikalavimus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu bei kuriuos atstovaujantys asmenys iki narystės prašymo padavimo ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dalyvavo sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvavo sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą, juose pratybas veda asmenys, atitinkantys šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus”. Nepritarti Argumentai:
Sporto federacijos yra asociacijos, kurių veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas Minimoje Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023-02-28 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2431 pabrėžiama, kad asociacijų laisvė suponuoja tai, jog asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką . Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką, asociacijos valdymo organų struktūros ar valdymo organų narių skyrimo (rinkimo) tvarką ir kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys galėtų būti skiriami (renkami) į valdymo organus. Taigi Sporto įstatyme nustačius atskirą reglamentavimą, taikomą tik sporto federacijoms, būtų pažeistas Asociacijų įstatymas ir, galima, Konstitucijos 35 str. Nuostata, kad subjektų, siekiančių tapti sporto šakos federacijos nariais, veikla tiesiogiai susijusi su sporto šakos plėtojimu nustatytą laikotarpį, neatitinka kitų Sporto įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 dalis nustato, kad sporto šaką plėtoja sporto šakos federacija, kuri yra už ją atsakinga, sporto šakos federacija atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.
Siūlomi nustatyti reikalavimai ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dalyvauti sporto šakos aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus dalyvauti sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje yra pernelyg plataus turinio ir neapibrėžti, vertinant ir Sporto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytą fizinio aktyvumo sąvokos apibrėžimą, o siūlomas nustatyti būtent vienų metų ir dvejų metų laikotarpis nėra pagrįstas bei nenumatoma nuo kokio momento toks laikotarpis pradedamas skaičiuoti. Nepagrįstai ribojama asmenų teisė tapti sporto šakos federacijos nariais, siūlant nustatyti reikalavimą jiems „turėti ar įvairiais pagrindais valdyti sporto šakos pratyboms būtiną infrastruktūrą“, taip pat nėra įvertinta tuo aspektu, kad kai kuriose sporto šakose tokią infrastruktūrą sporto šakos federacijos nariams apskritai nėra būtina arba neįmanoma valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais, pavyzdžiui, lauko sporto šakose (orientavimosi sportas, sportinė žūklė), ekstremalaus sporto šakose (alpinizmo sportas), intelekto sporto šakose (šachmatai). 11. VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“
1 LR Sporto įstatymo 2 straipsnio 29 punkte nurodyta, sporto šakos federacija „ yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi “.
Kitos įstaigos ar institucijos nėra pakankamai kompetentingos savarankiškai nustatyti sporto šakai būdingus reikalavimus. Sporto šakos federacijoms primygtinai primetant trenerių darbo teisės tvarką būtų pažeista federacijų kaip asociacijų veiklos autonomija nustatyti treneriams specifinius kvalifikacijos reikalavimus pagal savo poreikius. Iš kitos pusės nacionalinė sporto šakos federacija yra patronuojama tarptautinės sporto šakos federacijos ir privalo laikytis tarptautinių sporto šakos plėtojimo reikalavimų. Valstybės institucijos gali siekti, kad asmenys, dirbantys trenerių darbą, įgytų tam tikras kompetencijas, bet nustatant bendrą kompetenciją visų sporto šakų treneriams kyla perteklinių reikalavimų našta, kad asmenys turės švaistyti savo resursus kompetencijoms, kurios nenaudingos atskiroms sporto šakoms. Pavyzdžiui, skirtingos kompetencijos reikalingos šachmatų (arba e-sporto), dziudo, automobilių sporto atvejais. Todėl teisė vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto pratybas turi būti suderinta su sporto šakos federacija, priešingu tokia teisė būtų suteikiama neatsakingai, be federacijos žinios ir kontrolės. Tai prieštarautų LR Asociacijų įstatymo 14 str., Sporto įstatymo 2 str. 29 punktui. Siūloma:
Projekto 12 straipsnio 1 punktą pakeisti taip:
vykdyti fizinio aktyvumo pratybas ar sporto pratybas 1.
Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų, atitinkantys šio straipsnio 2 ir
fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas tvirtina tos sporto šakos tarptautinės ar nacionalinės sporto šakos federacijos ir pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Nepritarti Argumentai:
pirmiau nurodytą sakinį dėl subjektų, kurie turi teisę atlikti užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 15 str. 1 d., užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą atlieka atitinkama Lietuvos kompetentinga institucija, sporto atveju šią funkciją atlikti numatyta ŠMSM arba įgaliotai institucijai. Pagal kitų sričių taikomą praktiką, profesinės kvalifikacijos vertinimui sudaroma komisija, kuri pagal asmens pateiktą informaciją įvertina asmens užsienyje įgytą profesinės kvalifikacijos atitiktį Lietuvoje galiojančiam šios srities reglamentavimui.
Į komisijos sudėtį įtraukiami kvalifikacijų bei kompetencijų teikimo srityje dirbantys asmenys, taip pat darbdavių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kuriems pavedama įvertinti profesinio pripažinimo siekiančio asmens įgytas išsilavinimo bei darbinės patirties kompetencijas. 12. VŠĮ Dziudo klubas „Dziudo TEM“
21 Projekto 12 straipsnio 2 punkto 1 dalyje naudojama formuluotė „sporto kvalifikacinis laipsnis“ yra neaiški. Viešojoje erdvėje „sporto kvalifikacinis laipsnis“ yra traktuojamas kaip sporto atskyris, rangas, lygis. Teisinio apibrėžimo nėra. Todėl, jei tai yra sporto atskyris, jis taip pat turėtų būti suderintas su tos sporto šakos federacija, jei tai nusako išsilavinimo lygio kryptį, tai turėtų būti formuluojama aiškiau. Siūloma:
Projekto 12 straipsnio 2 punkto 1 dalį pakeisti taip:
ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas turi:
1) asmuo, įgijęs sporto šakos tarptautinės ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintą sporto kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijas ir įgijęs atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
Nepritarti Argumentai:
kvalifikacijos įgijimą kaip vieną iš privalomų alternatyvų įgyti teisę dirbti treneriu Lietuvoje, o sporto kvalifikacinis laipsnis suteikiamas baigus sporto krypčiai priskirtą aukštojo mokslo studijų programą. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 41 str.
1 d., v ykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti valstybinė aukštoji mokykla, nevalstybinė aukštoji mokykla, užsienio valstybės aukštosios mokyklos, kurios veikla yra įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad tarptautinei ar nacionalinei sporto šakos federacijai Lietuvoje nėra suteikta teisė vykdyti aukštojo mokslo studijų programos bei teikti kvalifikacinio laipsnio. 13. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
2 „2. Aukšto meistriškumo sportas
Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“ NEIŠBRAUKTI: Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos... Argumentai:
Palikti „jaunučius“ jeigu jie yra numatyti tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nuostatuose. Nepritarti Argumentai: Ankstyva specializacija sporte vertinama neigiamai. Į jaunučių amžiaus grupę patenkantys vaikai sportininkai dažnai neturi pasirinkę pagrindinio aukšto meistriškumo sporto ir sportuoja kelias sporto šakas ar kelias sporto šakos rungtis. Jaunesnio amžiaus sportininkų emocinė ir fizinė branda dar tik formuojasi, o aukšto meistriškumo sporto pasiekimai priklauso būtent nuo jų emocinės ir fizinės brandos lygmens. Konkurencinis spaudimas aukšto meistriškumo sporte gali lemti jaunesnio amžiaus sportininkų pervargimą, turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, emocinei būklei.
Atsižvelgiant į išvardytas priežastis, siūlytina jaunučių amžiaus grupės sportininkų nepriskirti sportininkams. 14. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
30 „30. Sporto šakos federacija
vienintelė turi teisę organizuoti (arba deleguoti šią teisę) organizuoti nacionalinius čempionatus ir sudaryti nacionalines rinktines“. Argumentai: Šiuo metu jau turime alternatyvių Lietuvos čempionatų, organizuojamų atskirų klubų, nesuderintų su nacionaline sporto šakos federacija. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Sporto įstatymo projekto 2 str. 30 d. išdėstyti taip:
„Sporto šakos federacija – narystės pagrindu
įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“
infrastruktūros plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą vietos bendruomenei;“ PAPILDYTI: 2) vykdo sporto objektų bazių ir infrastruktūros plėtrą, suderinus su nacionalinėmis sporto šakų federacijomis , užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams vietos bendruomenei.
Argumentai: Šiuo metu jau turime sporto bazių, kurios netinkamos varžybų organizavimui, nes projektas nebuvo derintas su sporto šakos federacija. Nepritarti Argumentai: Savivaldybės sprendžia dėl sporto objektų plėtros savo teritorijoje ir jų aktualumo bei prieinamumo visiems gyventojams (ne tik vietos bendruomenei). Statybų procesas yra griežtai reglamentuotas, taikoma daug įvairių procedūrų, derinimų su įvairiomis institucijomis. Natūralu, kad savivaldybės tokiais atvejais konsultuojasi su sporto šakų federacijomis, tačiau ne visada pavyksta su jomis suderinti sporto objektų projektus visa apimtimi. Pvz., jeigu savivaldybė planuoja statyti daugiafunkcinį sporto objektą, kuris tiktų kelioms sporto šakoms, turėtų tokį projektą suderinti su visomis susijusiomis sporto šakų federacijomis. Toks reikalavimas gali neproporcingai apsunkinti ir taip sudėtingą ir ilgą statybų procesą. 16. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
41 „4. Valstybės biudžeto lėšos regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų pateiktoms sporto programoms skiriamos taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:
1) aukšto meistriškumo sportui:
a) sportininkų laimėjimai tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
b) sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius;
veiklos rezultatai;“ PAPILDYTI: valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos ne tik pagal kriterijus, bet ir pagal programas.
Argumentai: Kadangi tai yra programinis finansavimas, todėl valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos ne tik už pasiektus rezultatus ir sportininkų skaičių, bet ir pagal planuojamas įgyvendinti sporto programas. Federacijoms yra būtinas stabilus, o ne kasmet nuo nulio kintamas finansavimas, kad būtų galima užtikrinti tęstinį programų vykdymą. Nepritarti Argumentai:
Šis pasiūlymas nėra Sporto įstatymo reguliavimo sritis – Sporto įstatyme siūloma įtvirtinti bendruosius kriterijus, pagal kuriuos skiriamos lėšos, o visą sporto programų finansavimo tvarką nustatyti pavedama švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Pažymėtina, kad šiam klausimui spręsti veikia švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė iš sporto organizacijų, kuri išnagrinėjusi šį klausimą, nusprendė, kad skirti nuolat fiksuotą lėšų sumą sporto šakų federacijoms nėra tikslinga. 17. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
1 „1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio
dalyje nurodytiems tarptautinių sporto varžybų projektams įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:“ ATSKIRTI IR SUMAŽINTI REIKALAVIMUS naujai besikuriančioms ir sparčiai populiarėjančioms sporto šakoms, kad būtų sudaryta galimybė gauti valstybės biudžeto lėšų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms sporto judėjimo plėtojimą per fizinį aktyvumą. Argumentai:
Turi būti skirtingi kriterijai sporto šakų federacijoms, plėtojančioms aukšto meistriškumo sportą ir fizinio aktyvumo veiklas ir toms, kurios dar tik pradeda vystytis ir plėtoja tik fizinio aktyvumo veiklas ir/arba dar nėra pasiekusios aukštų sportinių rezultatų. Nepritarti Argumentai: Sporto įstatyme siūloma nustatyti bendruosius vertinimo kriterijus, pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas sporto šakų federacijų parengtoms sporto programoms. Bendruosius vertinimo kriterijus detalizuos švietimo, mokslo ir sporto ministras. 18. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
10 (nuo 2027 m. sausio 1 d.)
„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos
federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus arba
tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių ;“.
PAKEISTI: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba
arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių ;“. Argumentai:
Palikti siūlomą rotaciją ir pertrauką tik vienasmeniam valdymo organų nariui, o kolegialaus valdymo organo narių kadencijų trukmė, skaičius bei pertrauka tarp jų turi būti pačios asociacijos nustatyta. Jau dabar federacijose trūksta norinčių užimti šias dažnu atveju visuomenines pareigas, todėl šis apribojimas nepagerins federacijų valdymo kokybės.
Nepritarti Argumentai: Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų, siekiančių gauti valstybės biudžeto lėšų (nurodytų Sporto įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje), valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu, siūloma patikslinti kolegialiam valdymo organui taikytiną rotaciją – siūloma nustatyti, kad kolegialus valdymo organas, pasibaigus 4 kadencijoms po 2 metus arba 2 kadencijoms po 4 metus, būtų atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių, o vienasmeniam valdymo organų organui – ir toliau tam pačiam asmeniui palikti ir šiuo metu taikomą rotaciją 4 kadencijas po 2 metus arba
pasibaigus ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 10 dalis ) . Tokia nuostata įsigaliotų nuo
pakeitimas dėl reikalavimo kadencijoms įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d. ir kad sporto organizacijoms pakeitus savo įstatus valdymo organų kadencijos nebūtų vėl skaičiuojamos iš naujo, siūloma nustatyti, kad a smuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną kadenciją iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti tik vieną 4 metų kadenciją, kuriai pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe ( Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 11 dalis ). 19. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
17 „1.
Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio
įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 19 straipsnio
skiriamos, jeigu:
7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) finansininkas (finansininkai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą: a ) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą yra teistas už sunkų ir
, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti , – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ;“
turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti;
Argumentai: Šiuo nauju siūlymu yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Nepritarti Argumentai: Toks pasiūlymas teikiamas pagal analogiją – Švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas nustato, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas , ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. 20.
sporto federacijų sąjunga 2024-06-11 25,27 Siūlome keisti SĮ Projekto
kultivuojančių tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas. Nepritarti Balsavimo rezultatai: Už – 5; Prieš – 7; Susilaikė – 0. 21. Lietuvos sporto trenerių asociacija 2024-06-11 Lietuvos sporto trenerių asociacija dar kartą primename apie sporto įstatymo
stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka“ 4) punkto padarytą grubią klaidą, kur yra sulyginta Pasaulio jaunimo čempionatai, Europos Jaunimo čempionatai ir Jaunimo olimpinės žaidynės. Dar kartą primename, kad jaunimo olimpinėse žaidynėse varžosi jaunuoliai nuo14
18 (aštuoniolikos) metų amžiaus , kas tarptautinėje sporto praktikoje atitinka jaunių amžiaus grupės sportininkus, o jaunimo amžiaus grupė yra 19 ( devyniolika) –23 (dvidešimt trys) metų amžiaus sportininkai. Todėl niekaip negalima lyginti rezultatų jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse, kaip pvz. lyginti profesoriaus žinias su mokinio. Ir tai yra diskriminacija jaunimo amžiaus sportininkų atžvilgiu. Nepritarti Argumentai:
Šiuo Sporto įstatymo projektu nenumatoma keisti nuostatų, susijusių su esminiais reikalavimais skiriant valstybės stipendijas ar valstybės premijas. Planuojama peržiūrėti, vertinant sistemiškai, ateityje, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus, subalansuojant finansines galimybes. Reikalinga išsami analizė įvertinant esamą reguliavimą ir pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimas. 22. Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas 2024-06-12, 2024-06-13 (patikslintas raštas) Lietuvos specialiosios olimpiados komitetui (toliau – LSOK) didelį nerimą kelia dar kartą Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos noras Lietuvos Respublikos sporto įstatyme LSOK išbraukti iš aukšto meistriškumo sporto. Šis klausimas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstytas 2020 m. ir tam nebuvo pritarta.
LSOK yra viena iš didžiausių Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacijų, kuri savo veiklą vykdo jau 35 metus. LSOK kiekvienais metais organizuoja ir vykdo intelekto ir kitų specialiųjų poreikių žmonėms daugiau kaip 30 sporto renginių, tarp kurių ir šalies čempionatai suaugusiems, jaunimui, įvairūs sporto renginiai moksleiviams ir vaikams, o taip pat sėkmingai atstovauja jų interesus šalies ir tarptautinėse sporto organizacijose bei yra pasiekę puikių sporto rezultatų Specialiosios Olimpiados pasaulio vasaros ir žiemos žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose. Jeigu LSOK būtų išskirtas iš kitų neįgaliųjų sporto organizacijų ir Sporto įstatyme būtų išbrauktas iš aukšto meistriškumo sporto, tai neabejotinai būtų sužlugdytas specialiosios olimpiados judėjimas Lietuvoje. Be to, tai būtų akivaizdus diskriminacijos dėl negalios atvejis, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą ir Konstitucijos
pašalinimas iš aukšto meistriškumo sporto taip pat reikštų sportininkų izoliaciją, o tai pažeistų Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurias Lietuva yra ratifikavusi. Be to, būtų visiškai neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos LSOK sporto programos ir iškiltų LSOK egzistavimo ir išlikimo klausimas. Tai pažeistų teisę į vienodas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant sportą, ir tiesiogiai pažeistų Lygių galimybių įstatymą, draudžiantį bet kokią diskriminaciją dėl negalios visose gyvenimo srityse, įskaitant sportą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, komiteto narius, dar kartą apsvarstyti šį Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto komisijos, mūsų nuomone visapusiškai diskriminacinį, nesuprantamai, kokiu tikslu nukreiptą prieš LSOK klausimą (LSOK nuomone, pagrindinis to iniciatorius yra Nacionalinės sporto federacijų asociacijos, jungiančios tik 7 šalies sporto organizacijas, direktorius Edis
teikimą. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija
2 Argumentai: išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 5.). Pasiūlymas: Iš projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos aukšto meistriškumo sporto sąvokos apibrėžties ir atitinkamai kitų Sporto įstatymo straipsnių išbraukti intelekto negalią turinčių asmenų sportą ir studentų sportą (sporto judėjimams vadovaujančias organizacijas). Pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatyti projektu keičiamame Sporto įstatyme nuostatas, užtikrinančias intelekto negalią turinčių asmenų sporto ir studentų sporto finansavimą valstybės biudžeto lėšomis. Nepritarti Argumentai:
Studentų sporto judėjimo finansavimas.
Studentų judėjimas yra aukšto meistriškumo sporto dalis, taip pat aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (10 kriterijų). Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA), kuri yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo
universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją. LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja Lietuvos studentų 23 sporto šakų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, yra atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, už kuriose pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skiriamos valstybės premijos. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, turi atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – 2023 metais olimpinį kelialapį iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova. Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė , kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas. Turi būti užtikrinta, kad lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o skiriama tik atstovavimui varžybose.
Todėl 2022 m. buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, po kurių studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. buvo skirta 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur). Specialiosios olimpiados judėjimo finansavimas Specialios olimpiados judėjimas finansuojamas per aukšto meistriškumo sportą. Taikoma tik išimtis dėl Pasaulinio antidopingo kodekso taikymo (kadangi kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai specialiosios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais). Specialiosios olimpiados judėjimas aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (
10, nes, kaip minėta, taikoma išimtis dėl atitikimo Pasauliniam antidopingo kodeksui ). Tarptautinis olimpinis komitetas yra pripažinęs Pasaulio specialiosios olimpiados komitetą ir remia jo veiklą. Specialiosios olimpiados judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą: organizuojamos specialiosios olimpiados žaidynės, Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados, Lietuvoje įsteigta vienintelė organizacija, kuri vienija visus intelekto sutrikimus turinčius sportininkus
19 Argumentai: išdėstyti Nacionalinės sporto federacijų asociacijos pasiūlyme, kuriam Komisija pritarė (išvados lentelėje pasiūlymas Nr. 3). Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir 20-35 dalis laikyti atitinkamai 19-34 dalimis. Pritarti
52 Argumentai: atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 3-8 punktus laikyti atitinkamai 2-7 punktais. Pritarti
1 Argumentai: atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą Nr. 2, keistina projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 6, 7 ir 9 dalys. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalis siūlytina keisti taip pat atitinkamai atsižvelgiant ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 38. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka.“ Pritarti 5.
2 Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.“
7 Pasiūlymas: Išbraukti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 8-13 dalis laikyti atitinkamai 6-11 dalimis. Pakeisti projektu keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija
ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos savo interneto svetainėje svetainėse skelbia su sporto programomis ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programa, o savivaldybės savo interneto svetainėse – su sporto programa susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: 1.
Sprendimas :
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3748(2), Komiteto išvadoms ir teikti Įstatymo projektą Seimui svarstyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. dalis asmenų, kuriems buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai pagal anksčiau galiojusias įstatymų nuostatas ir kurie nespėjo įgyti Sporto įstatyme nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, nebegalės dirbti treneriais ir instruktoriais, vadovaujantis Seimo Statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3748(2) ir jį lydinčiuosius projektus svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
7 Argumentai: Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis. Pasiūlymas: „97 .
Pasiūlymas: „9
7. Aukšto meistriškumo sporto varžybos
14 Argumentai: Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis. Pasiūlymas: „17
14. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis
arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą atitinka manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką, apibrėžiamą
manipuliavimo sporto varžybomis .“
2024-06-199 N Argumentai: Perkeliamos jau priimto Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr.
XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymą nauju 9 straipsniu: „9 straipsnis. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinavimas
su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2.
su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatorius vykdo šias funkcijas:
1) koordinuoja sporto organizacijų ir valstybės institucijų bei įstaigų veiklą, susijusią su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;
2) renka ir teikia sporto organizacijoms ir valstybės institucijoms bei įstaigoms, kurių veikla susijusi su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis, informaciją, aktualią kovojant su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;
3) kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie neįprastas ir (ar) įtartinas lažybas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančių sporto varžybų;
4) teikia informaciją apie galimus teisės aktuose nurodytus sporto taisyklių pažeidimus teisėsaugos institucijoms arba sporto organizacijoms ir (arba) sporto lažybų organizatoriams;
5) nustato, analizuoja ir vertina su manipuliavimu aukšto meistriškumo s porto varžybomis susijusią riziką;
6) švietimo, mokslo ir sporto ministr o nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 61 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai;
7) bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis bei nacionalinėmis kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis platformomis , kaip jos suprantamos Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis;
einamųjų kalendorinių metų duomenis: priemones, kuriomis įgyvendinama Europos Tarybos konvencija dėl manipuliavimo sporto varžybomis, jų terminus ir joms skirtas valstybės biudžeto lėšas, šių priemonių įgyvendinimą. 3.
straipsnio 2 dalyje nurodytų kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijų atlikimas yra finansuojamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų
įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2686 nuostatos dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis. Pasiūlymas: Projekto 22 straipsnį laikyti 23 straipsniu ir jo 1 dalį papildyti nauju 7 punktu:
„7) juridinis asmuo prašo skirti valstybės
biudžeto lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau jis nesilaiko kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisyklių, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;“. Pritarti
2024-06-198 Pasiūlymas: Projekto
į laikyti8 straipsniu. Pritarti
30 Pasiūlymas: Sporto įstatymo projekto 2 str. 30 d. išdėstyti taip:
„Sporto šakos federacija – narystės pagrindu
įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.“
3 Argumentai: Įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja sporto stebėseną ir jos priemones. Viena iš tokių priemonių yra Sporto registras. Pasiūlymu siekiama praplėsti subjektų, kurie privalėtų teikti duomenis Sporto registrui, sąrašą. Tuo pačiu paliekama teisė registro nuostatuose nurodyti ir papildomus subjektus, kurie turėtų tokią pareigą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projektu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sporto registro informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, duomenų valdytoja
Į staigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, ir sporto organizacijos , sporto bazių valdytojai , juridiniai asmenys, gaunantys valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio
projektams, savivaldybių administracijos, nacionalinė antidopingo organizacija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Sporto registro informacinei sistemai privalo teikti Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Sporto registro informacinėje sistemoje registruojami duomenys apie sporto organizacijas, sportininkus, aukšto meistriškumo sporto trenerius, fizinio aktyvumo trenerius, aukšto meistriškumo sporto instruktorius, fizinio aktyvumo instruktorius, teisėjus ir sporto bazes.“
23 Argumentai:
reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys dirbti FA ar AMS treneriais ar teikti šias paslaugas. Ir pagal dabar galiojantį reguliavimą, jeigu asmuo neturi sporto krypties kvalifikacinio laipsnio arba nėra baigęs fizinio ugdymo mokytojų studijų, jis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir baigęs tam tikrus mokymus aukštojoje mokykloje, gali dirbti treneriu. Pagal LRV siūlomą pakeitimą, reikalavimai tokiam asmeniui būtų sugriežtinti.
T. y., jam neužtektų turėti aukštojo išsilavinimo, jam reikėtų turėti konkrečių sričių kvalifikacinį laipsnį – sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų. Taigi, pvz., teisę, ekonomiką, buhalteriją ar kitų krypčių studijas baigę asmenys negalėtų dirbti treneriais vien tik baigę specialius mokymus, jie turėtų siekti įgyti naują kvalifikaciją. Pabrėžtina, kad asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, specialūs mokymai rengiami tik tose aukštosiose mokyklose, kurios vykdo sporto studijų krypčių grupei priskiriamas studijų krypties studijas. Tai užtikrina, kad jie įgys tinkamas su asmens sveikata ir sportu susijusias kompetencijas. Pasiūlymas:
Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) asmuo, turintis sveikatos mokslų, gyvybės mokslų arba ugdymo mokslų kvalifikacinį laipsnį aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.“
4 Argumentai: Sporto šakų federacijos ir kitos organizacijos iki šiol rengdavo aukšto meistriškumo sporto programas ir gaudavo valstybės finansavimą. Įstatymo projektu aukšto meistriškumo sporto programa pervadinama į sporto programą, kuri turės dvi dalis: aukšto meistriškumo sporto veiklas ir sporto šakos plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą veiklas. Gali susidaryti situacija, kad sporto šakų federacijų vykdomos fizinio aktyvumo veiklos valstybės biudžeto lėšomis bus finansuojamos iš aukšto meistriškumo sportui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Kad tokia situacija nesusidarytų, tikslinga Įstatyme nurodyti, kad sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo veikloms finansavimas skiriamas būtent iš ŠMSM aukšto meistriškumo sportui skirtų asignavimų, o fizinio aktyvumo veikloms – iš ŠMSM fiziniam aktyvumui skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pasiūlymas:
Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalį išdėstyti taip: „
Regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų pateiktoms sporto programoms parengtose sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo sporto veikloms finansavimas skiriamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukšto meistriškumo sportui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, fizinio aktyvumo veikloms – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skiriamos taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:“
72 Argumentai: Praktikoje pasitaiko situacijų, kuomet ginčijamos nuostatos dėl su sportininkais susijusių sankcijų taikymo ar įsigaliojimo pradžios. Neretai sankcijos paskyrimo ar įsigaliojimo data nesutampa su toje sankcijoje nustatytos konkrečios sankcijos taikymo pradžios data. T. y. sankcijos dažnai galioja atgal, t. y. ne nuo jos paskyrimo dienos, o nuo pažeidimo nustatymo dienos. Taigi įstatyme tikslinga nustatyti, kad tam tikros su sankcijomis susijusios pasekmės galioja ne nuo sankcijos įsigaliojimo, bet nuo jos taikymo termino pradžios. Straipsnis taip pat tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jo 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikytos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. (j J eigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio , fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų paskyrimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos ) . Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio , fizinio aktyvumo instruktoriaus paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;“. Pritarti 11.
73 Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnį laikyti 27 straipsniu ir jo 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo ;“. Pritarti 12.
76 Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnį laikyti 27 straipsniu ir jo 7 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė nacionalines antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo
33 Pasiūlymas: Projekto 27 straipsnį laikyti 28 straipsniu ir jo 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo
36 Pasiūlymas: Projekto 27 straipsnį laikyti 28 straipsniu ir jo 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų įsigaliojimo taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo
4 Argumentai: Pasiūlymu pratęsiamas terminas jau dabar dirbantiems asmenims įgyti įstatymu nustatytą kvalifikaciją ne iki 2029 m. rugsėjo 1 d., o iki 2030 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas
įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo12
4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2029 2030 m. rugsėjo 1 d., jei ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų , arba nepradėjusiais studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“
11 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Asmuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne mažiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 19 straipsnio
4 metų kadenciją arba dvi 2 dvejų metų kadencijas iš eilės, ir nuo
arba dvi 2 metų kadencijas iš eilės , kuriai kurioms pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe.“ Pritarti 17.
56 Argumentai: Nacionalinė sporto agentūra daug dėmesio skiria sporto šakų federacijų konsultavimui, jų kompetencijų tobulinimui. Todėl tikslinga Įstatyme patikslinti agentūros funkcijas, kad ji ne tik teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas, bet ir stiprina jų kompetencijas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 6 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas , stiprina sporto šakų federacijų kompetencijas ;
2 Argumentai: Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir ŠMSM patarianti institucija. Siekiant stiprinti tarybos vaidmenį, tikslinga nustatyti, kad taryba įvairiais klausimais teikia ne išvadas, o pasiūlymus. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia išvadas pasiūlymas dėl:“
2 Pasiūlymas: Projekto 18 straipsnį laikyti 20 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
as us Nacionalinės sporto tarybos išvadas pasiūlymus , tvirtina nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir nustato joms keliamus reikalavimus (įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus) . Nacionalinės fizinio aktyvumo programos iš sąrašo atrenkamos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų. Tikslinga 21 straipsnio 2 dalyje papildyti, kad ministras nustato iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus tik įvertinęs į Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus. Pasiūlymas:
Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 2 dalį išdėstyti taip: 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras , įvertinęs Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus, nustato iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšomis asignavimų finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams . ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių. Pritarti
3 Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip: „3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė.
Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu pasirengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, atitinkančios šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.“
41 Argumentai: Projekto 19 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti bendrieji vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamos įvairių sporto organizacijų rengiamos sporto programos. Tikslinga šiek tiek patikslinti aukšto meistriškumo sportui taikomą bendrąjį kriterijų, susijusį su subjekto, rengiančio sporto programą, veiklos rezultatais ir nurodyti, kad bus vertinami „ vadybos ir veiklos rezultatai“. Konkretūs vadybos ir veiklos rodikliai bus apibrėžiami poįstatyminiame teisės akte, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame sporto programų finansavimo apraše. Bus vertinami įvairūs sporto organizacijos rodikliai, todėl Įstatyme vartojamas platesnės apimties bendrojo kriterijaus pavadinimas.
Bus vertinami tokie rodikliai kaip: sporto organizacijos rengiamos klinikos, seminarai, konferencijos, kvalifikacijos tobulinimo kursai; tarptautinės kategorijos teisėjų skaičius; gautos paramos dydis; ar sporto organizacijos vidaus dokumentuose įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams; ar sporto organizacijos interneto svetainėje skelbiami visų kolegialių valdymo organų ir komitetų susirinkimų, vykusių per paskutinius 12 mėn. nuo paraiškos teikimo dienos, protokolai ir sprendimai ar jų išrašai; ar sporto organizacijos valdymo organuose pareigas eina aukšto meistriškumo sportininkas arba aukšto meistriškumo sportininkų atstovas; ar valdymo organų sudėtis subalansuota lyčių aspektu ir pan. Pasiūlymas:
Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalies 1 punkto c papunktį išdėstyti taip: „c) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos ir veiklos rezultatai;“
42 Argumentai: Atitinkamai būtina patikslinti ir sporto šakų plėtojimui ir populiarinimui per fizinį aktyvumą taikomus bendruosius kriterijus ir nurodyti, kad bus vertinami subjekto, rengiančio sporto programą, „ vadybos ir veiklos rezultatai“. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 4 dalies 2 punkto d papunktį išdėstyti taip: „d) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos
Įstatyme nustatyta pareiga sudaryti sporto veiklos sutartis. Įstatyme taip pat yra nustatytos ir sankcijas, jeigu privalomais atvejais sporto veiklos sutartys nėra sudaromos.
Pvz., sporto organizacija negali gauti valstybės finansavimo sporto programai, sportininkas negali gauti stipendijos. Tačiau įstatyme nėra aptarta situacija, jeigu sportininkui ir pvz., sporto šakos federacijai nepavyksta sutarti dėl sporto veiklos sutarties sąlygų. Arba jeigu sportininkas nesutinka su pateiktomis sutarties sąlygomis ir iš esmės nebegali būti nacionalinės rinktinės nariu ir gauti stipendijos. Pasiūlymas:
Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 1 dalies 12 punktą išdėstyti taip: „12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje . Tuo atveju, kai šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis su sportininku nesudaroma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sporto šakos federacijos, laikoma, kad sporto šakos federacija atitinka šiame punkte nurodytą kriterijų. “
5 Argumentai: Įstatymo
kriterijai. Specialieji kriterijai įstatymo projekte nėra nurodyti, tačiau 19 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad specialiuosius kriterijus tvirtins ministras. Nėra aišku, kokios jie apimties ir ką tiksliai turėtų vertinti. Kadangi tokie specialieji kriterijai Įstatyme nėra nustatyti, o jais remiantis būtų skiriamas valstybės finansavimas, būtina atsižvelgti į ne kartą Konstitucinio teismo išsakytas pastabas, kad visi kriterijai turi būti nurodyti įstatyme. Taip pat Įstatyme tikslinga nustatyti tam tikrą laikotarpį, kurį bendrieji kriterijai nebūtų keičiami.
Tai sporto programų rengėjams suteiktų stabilumo, kad kriterijai nebūtų keičiami per dažnai, o programų rengėjai turėtų stabilumo ir galėtų planuotis veiklas ne vieneriems, tačiau keleriems metams į priekį. Pasiūlymas: Įstatymo 19 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir jo 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje
nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, tvirtina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktų sporto programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis specialiuosius vertinimo kriterijus, nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms proporcijas (šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų ir jų detalizavimo , specialiųjų vertinimo kriterijų ) ir taikomus svorio koeficientus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimas gali būti peržiūrėtas pasibaigus vasaros olimpinėms, vasaros paralimpinėms žaidynėms, kai tokie kriterijų detalizavimo pakeitimai gali iš esmės pakeisti regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų finansinę padėtį.
straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kada sportininkui valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad gali pasitaikyti atvejų, kai sporto veiklos sutartis tarp sportininko ir sporto šakos federacijos nepasirašoma dėl vienos pusės kaltės. Dėl to būtina numatyti atvejus, kad tuomet, kai sporto veiklos sutartis nesudaroma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama.
Priešingu atveju sportininkas, ne dėl savo kaltės negalintis sudaryti sporto veiklos sutarties, prarastų stipendiją. Taip pat aktualu nustatyti atvejus, kai sportininkas, gavęs valstybės stipendiją, nepiktnaudžiautų jos gavimu ir toliau sportuotų, laikytųsi sportininko rengimo varžyboms plano. Natūralu, kad gali būti tam tikros aplinkybės, kuomet sportininkas nebegalės sportuoti, dėl to stipendijos mokėjimas jam neturėtų būti sustabdomas. Tokių aplinkybių sąrašą turėtų nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pasiūlymas:
Projekto 26 straipsnį laikyti 27 straipsniu ir jo 7 dalies 11 punktą išdėstyti taip: „11) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje , ir ilgiau nei vienus metus nesilaiko sportininko rengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms plano, išskyrus dėl pagrįstų priežasčių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tuo atveju, kai šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis nesudaroma su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama. “
2024-06-1911 Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „9
teisių atstovas ir jo veikla 1.
Sportininkų teisių atstovas prižiūri, kaip yra įgyvendinamos užtikrinamas sportininkų teisės teisių ir pareigos pareigų, susijusios susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamomis sportininkų rengimu rengimo ar jų dalyvavimu dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusios susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu) , įgyvendinimas , nagrinėja sportininkų prašymus ir skundus, susijusius su šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų atliekamomis funkcijomis . 2. Į sportininkų teisių atstovo pareigas gali pretenduoti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 3. Sportininkų teisių atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas , dirbantis pagal darbo sutartį, kurią sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tas pats asmuo sportininkų teisių atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jei sportininkų teisių atstovo veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso. 4. Sportininkų teisių atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų teisių atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius.
Sportininkų teisių atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų teisių atstovo veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. 5. Sportininkų teisių atstovas vykdo šias funkcijas:
1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia atsakymą priima sprendimą. Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, atsakymo pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;
2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų pateikia savo išvadą dėl jų priima sprendimus.
Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir siūlymo (rekomendacijų) pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;
3) perduoda tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustato nusikalstamos veikos požymių;
4) kreipiasi į šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ir siūlo įpareigoja jas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą;
5) konsultuoja sportininkus apie jų teises ir pareigas;
6) teikia siūlymus (rekomendacijas) įpareigoja šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų nustatytus pažeidimų pažeidimus ištaisymo .
Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir siūlymo (rekomendacijų) pateikimo sprendimo priėmimo terminą sportininkų teisių atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;
3) perduoda tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustato nusikalstamos veikos požymių;
4) kreipiasi į šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ir siūlo įpareigoja jas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą;
5) konsultuoja sportininkus apie jų teises ir pareigas;
6) teikia siūlymus (rekomendacijas) įpareigoja šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti dėl skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytų nustatytus pažeidimų pažeidimus ištaisymo . Tuo atveju, kai siūlymų (rekomendacijų) adresatas atsisako įgyvendinti siūlymus (rekomendacijas), per 20 darbo dienų jis turi pateikti sportininkų teisių atstovui motyvuotą paaiškinimą, kuriame nurodomos atsisakymo priežastys bei motyvai Sportininkų atstovo sprendimą privalo nagrinėti ir įgyvendinti nurodytos sporto organizacijos, kurioms toks sprendimas adresuojamas, ir apie sportininkų atstovo sprendimo nagrinėjimo ir įgyvendinimo rezultatus informuoti sportininkų atstovą.
Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;
7) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;
8) atlieka savo priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną;8
du kartus per metus sportininkams, šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, sporto šakų federacijoms organizuoja mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, priemones, skirtas užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje;9
įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas).
Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;
7) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;
8) atlieka savo priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną; 8 9) ne rečiau kaip du kartus per metus sportininkams, šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, sporto šakų federacijoms organizuoja mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, priemones, skirtas užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje; 9 10) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje ne rečiau kaip du kartus per mėnesį viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų kreipimųsi prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas). 6. Sportininkų teisių atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, kurią sudarytą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaro ir jos personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras . Ekspertų grupės nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 7 . Sportininkų teisių atstovui ir ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Sportininkų teisių atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų , kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi , informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Šio įstatymo
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo bendradarbiauti su sportininkų teisių atstovu ir teikti sportininkų teisių atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 9. Jeigu sportininkų atstovo laikinai nėra, jo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda atlikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. 9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, tol kol kitas asmuo nepaskirtas į sportininkų atstovo pareigas, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. 10.
įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, laikui;
2) jam atsistatydinus;
3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
5) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
6) teismui pripažinus jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse;
7) jam mirus. 10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai sporto šakų federacijos savo steigimo dokumentuose nurodo, kad ginčai dėl federacijos valdymo organų sprendimų gali būti sprendžiami tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Manytina, kad tokia nuostata varžo asmenų teisę kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje. Ginčų sprendimas Tarptautiniame sporto arbitražo teisme yra labai brangus, todėl ne visi asmenys gali išgalėti tokiu būdu ginti savo teises. Todėl tikslinga Įstatyme nustatyti, kad juridinio asmens, kuris siekia gauti valstybės lėšų, steigimo dokumentuose neturi būti nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose, t. y. Lietuvos teismuose ir ikiteismine tvarka. Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintas asociacijų laisvės principas reiškia, kad į asociaciją susivieniję asmenys turi teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Tačiau pabrėžtina, kad vienos asmenų teisės negali varžyti kitų asmenų teisių. Šiuo atveju, asociacijų laisvė negali varžyti asmenų teisės ginti savo teisėtus interesus teismuose ar ikiteismine tvarka. Pasiūlymas: Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 1 dalį papildyti nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „
13) juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose.
22 straipsniu ir jo 1 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant
po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos v aldymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui ;“
10 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organo rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba
metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant
4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui
3 Pasiūlymas: Projekto 21 straipsnį laikyti 22 straipsniu ir jo 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus :
vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;
judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus
tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
11 N Argumentai: Šiuo metu Sporto įstatyme yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais ar instruktoriaus arba teikti trenerių paslaugas. Tačiau nėra nustatyta, kas atlieka šių įstatymo nuostatų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatyme nurodyti, kad trenerių ir instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį laikyti 14 straipsniu ir jį papildyti nauja dalimi 11 dalimi: „
meistriškumo sporto trenerių, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrindama šią veiklą vykdančių asmenų atitiktį šio straipsnio 1–3 ir 7 dalyse nustatytiems reikalavimams, vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. “
6 Argumentai: Tikslinga neapriboti asmenų, turinčių pateikti Nacionalinei švietimo agentūrai reikalingą informaciją, būtiną jos funkcijų atlikimui, rato. Šiuo metu įstatyme galiojanti nuostata, kad tokią pareigą turi tik asmenys, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, praktikoje kelia sunkumų, nes gali susidaryti situacija, kai asmenys, realiai vykdantys su sportu susijusias veiklas, formaliai galės atsisakyti pateikti informaciją. Nuostata aktuali ir dėl to, kad Administracinių nusižengimų kodekso 98(1) straipsnyje yra numatyti atsakomybė už d arbo ar paslaugų sutarties sudarymą su asmenimis, neatitinkančiais Sporto įstatyme nustatytų reikalavimų . Tam, kad NSA galėtų efektyviau tikrinti visus asmenis, reikalingas siūlomas pakeitimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų , kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė, I. Kačinskaitė-Urbonienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIVP-3748(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)