Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos), ir atitinkanti šio įstatymo 43 straipsnio 8 ir
visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos), ir atitinkanti šio įstatymo 43 straipsnio 8 ir
visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu – valstybinę kolegiją, profesinio mokymo įstaigą, neformaliojo švietimo mokyklą, pagalbos įstaigą, prireikus, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, – bendrojo ugdymo mokyklą, Krašto apsaugos ministerijos teikimu – valstybinę kadetų ugdymo mokyklą, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8, 10 ir 13 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų teikimu – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklą;“.
1Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus
bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. 2. Pakeisti 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jos savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3744(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos), ir atitinkanti šio įstatymo 43 straipsnio 8 ir
visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos), ir atitinkanti šio įstatymo 43 straipsnio 8 ir
visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Vyriausybė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
teikimu – valstybinę kolegiją, profesinio mokymo įstaigą, neformaliojo švietimo mokyklą, pagalbos įstaigą, prireikus, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, – bendrojo ugdymo mokyklą, Krašto apsaugos ministerijos teikimu, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8, 10 ir 13 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – valstybinę kadetų ugdymo mokyklą, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų teikimu – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklą;“.
ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. 2. Pakeisti 43 straipsnio13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos šio straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodytų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytų savivaldybės kadetų ugdymo mokyklų – su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) poreikis kilo dėl šių priežasčių:
kadetų ugdymo mokyklų priklausomybės – savivaldybės ar valstybinės, nesudaro teisinės galimybės valstybinei bendrojo ugdymo mokyklai įgyvendinti kadetų ugdymo programos. Jei mokyklos steigėjas ar dalininkas yra valstybė, tokia mokykla negali būti priskiriama savivaldybės mokyklai, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą – kadetų ugdymo mokyklos yra išimtinai tik savivaldybių (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis ir 43 straipsnio 10 dalis);
kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, atitinkančios Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, galėtų būti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teikimu steigiamos Vyriausybės (šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklas steigia Vyriausybė Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos teikimu arba savivaldybės taryba). Įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas Krašto apsaugos ministerijai inicijuoti naujų kadetų ugdymo mokyklų steigimą bei esant būtinybei sudaryti teisinį pagrindą Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) patikslinti teisinį reguliavimą, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti tiek savivaldybių, tiek valstybinės (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą gali būti tik savivaldybių);
2) sudaryti teisinį pagrindą valstybines kadetų ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijos teikimu arba Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai (šiuo metu kadetų ugdymo mokyklas steigia savivaldybės taryba, o valstybinės kadetų ugdymo mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – savininko teises ir pareigas įgyvendina Kauno miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdas Rakutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Švietimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje valstybinė mokykla apibrėžiama kaip mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis) (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies ir 43 straipsnio 10 dalies nuostatas, kadetų ugdymo mokyklos gali būti tik savivaldybės. Tai sudaro prielaidas tokio specialaus pobūdžio mokyklas steigti tik savivaldybių taryboms (Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kadetus Lietuvoje šiuo metu ugdo tik dvi mokyklos: Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus (mokyklos steigėjai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė) bei Klaipėdos jūrų kadetų mokykla (mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba). Kadetų ugdymo programos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negali (neturi teisinio pagrindo) įgyvendinti valstybinės mokyklos, kadangi kadetų ugdymo mokyklos gali būti tik savivaldybės. Su tokia praktine problema susiduria jau veikianti mokykla – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, kurios – priklausomybė yra valstybinei, o ne savivaldybės mokyklai. Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kadetų ugdymo mokyklos skirtos šalies (regiono) mokiniams, t. y. jose mokiniai mokosi ne vien tik tose savivaldybėse, kur įsteigtos mokyklos, tačiau ir atvykę iš kitų šalies savivaldybių. Valstybinė kaip regioninės reikšmės bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendinanti bendrojo ugdymo ir kadetų ugdymo programas, itin reikšminga visuomenės narių ypatingam patriotiniam ugdymui, kuris itin svarbus puoselėjant asmens ir kartu šalies laisvės vertybę, turinčią įtakos ir valstybės saugumui. Darytina išvada, kad galiojančio įstatymo nuostatos, kuriomis kadetų ugdymo mokyklų vystymas iš esmės yra vien tik pačių savivaldybių atsakomybė, dėl kadetų ugdymo mokyklų vykdomos veiklos pobūdžio svarbos visai valstybei, yra ydingos ir neatitinkančios valstybės deklaruojamų prioritetų dėl tokio pobūdžio mokyklų visapusiško stiprinimo ir plėtojimo. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
1) patikslinti teisinį reguliavimą, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti ne tik savivaldybių, tačiau ir valstybinės Įstatymo projekto 1 straipsniu ir 3 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti esamo teisinio reglamentavimo nuostatas valstybine kadetų ugdymo mokykla. Tokiu būdu būtų patikslintas teisinis reglamentavimas, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti tiek savivaldybės, tiek valstybinės. Tai ne tik užtikrintų jau veikiančios kadetų ugdymo mokyklos (Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus) atitikimą teisiniam reglamentavimui dėl statuso, tačiau atitinkamai ir sudarytų prielaidas valstybei prisiimti atsakomybę už kadetų ugdymo mokyklų, įgyvendinančių savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus, itin reikšmingus jaunosios kartos, o kartu ir visuomenės narių patriotinių vertybių puoselėjimui, visapusišką stiprinimą ir plėtojimą;
2) sudaryti prielaidas ir teisinį pagrindą valstybines kadetų ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijos teikimu arba Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad valstybinę kadetų ugdymo mokyklą, vadovaudamasi Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 10 ir 13 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Krašto apsaugos ministerijos teikimu steigia Vyriausybė.
Esant pasikeitusiai geopolitiniai situacijai būtina sudaryti prielaidas tokios paskirties bendrojo ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei ir skirti išskirtinį dėmesį jų mokinių vertybinių nuostatų, tokių kaip pilietinių ir patriotinių nuostatų ugdymas, fizinės ištvermės ir pajėgumo stiprinimas, taip pat specifinės kompetencijos (pavyzdžiui, lyderystės, darbo komandoje įgūdžių, orientavimosi, pirmosios pagalbos suteikimo, stovyklavimo, viešajam saugumui ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenų), ugdymui.
Taip pat būtina išsaugoti jau esamos tokios paskirties mokyklos veiklos vykdymą ir užtikrinti jos plėtojimą;
pakeitimus Siūlymas būtent Krašto apsaugos ministerijos teikimu Vyriausybei steigti valstybines kadetų ugdymo mokyklas grindžiamas krašto apsaugos sistemos institucijų, kurių vadovaujanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, patirtimi ir suinteresuotumu visuomenės prioritetinių vertybių, susijusių su valstybės saugumu, užtikrinimu. Krašto apsaugos sistemos institucijos aktyviai dalyvauja neformaliojo švietimo vaikų veikloje, prisideda tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais ugdant mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą. Šios veiklos teikiamos naudos visuomenei yra pagrįstos. Tai labiausiai atsispindėtų krašto apsaugos sistemos institucijos – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos veikloje.
Pažymėtina, kad būtina siekti, jog kuo daugiau stojančiųjų į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją sudarytų kadetų ugdymo mokyklos mokiniai, taip sistemingai ir nuosekliai tęsiant mokinių specifinių kompetencijų ugdymą, ruošiant valstybei motyvuotas, patriotiškas, tėvynę ginti pasiruošusias asmenybes;
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo projekto
papildomas pareiga savivaldybės kadetų ugdymo mokykloms jos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektus suderinti su krašto apsaugos ministru (šiuo metu pareiga derinti reglamentuota tiks su švietimo, mokslo ir sporto ministru). Šiuo pakeitimu būtų siekiama užtikrinti, kad savivaldybės kadetų ugdymo mokyklos svarbiausi pakeitimai būtų įvertinti ir žinomi visų suinteresuotų institucijų šios mokyklos plėtojimu ir vystymu, įskaitant ir Krašto apsaugos ministeriją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomų naujų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla“, „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-05-09 Nr. XIVP-3744 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vartojama
„savivaldybės ar valstybinės kadetų ugdymo gimnazijos“ sąvoka nėra tiksli, nes
pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį gimnazijos tipui priskiriamos ir savivaldybės ar valstybinės kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. „Savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos“ sąvoka vartojama ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio formuluoti taip: „Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 43 straipsnio 13 dalies 3 punkte vietoj žodžio „gimnazijos“ siūlytina įrašyti žodį „mokyklos“. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „13“ įrašytini skaičius ir žodis „43 straipsnio“. 3. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų terminus bei siekiant, kad būtų pakankamai laiko įgyvendinti siūlomą teisinį reguliavimą, projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimą datą. 4. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2024-05-31 Nr. XIVP-3744(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3744 2024-05-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: Seimo narys V. Rakutis, švietimo, mokslo ir sporto viceministras I. Gaižiūnas, Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, LR Prezidento patarėja J. Urbanovič, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus patarėja S. Strolaitė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėja J. Bakšytė-Lozorkevičienė, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas J. Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vartojama „savivaldybės ar valstybinės kadetų ugdymo gimnazijos“ sąvoka nėra tiksli, nes pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį gimnazijos tipui priskiriamos ir savivaldybės ar valstybinės kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. „Savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos“ sąvoka vartojama ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 43 straipsnio
savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 43 straipsnio 13 dalies 3 punkte vietoj žodžio „gimnazijos“ siūlytina įrašyti žodį „mokyklos“. Nepritarti Argumentai:
Pritarus pastabai, patikslintuose straipsniuose vartojamos sąvokos neatitiktų kituose Švietimo įstatymo straipsniuose vartojamų sąvokų (pvz., 43 str. 9 dalimi), taip pat atsirastų neatitikimai ir su LRV tvirtinamomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, nepriklausomai nuo įstatyme vartojamų sąvokų, teisinis reguliavimas nesikeičia. Svarstytinas sąvokų tikslinimas ateityje visame Švietimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
ir žodis „43 straipsnio“. Pritarti
1
į teisėkūros procedūrų terminus bei siekiant, kad būtų pakankamai laiko įgyvendinti siūlomą teisinį reguliavimą, projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimą datą. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 31 birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2024-05-09 4.
Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti Svarstymo Komitete metu visos nuostatos suderintos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-05-15 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3744 atitiktį Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3744(2), Komiteto išvadoms ir siūlyti Seimui Projektą svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 43 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jos šio straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodytų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytų savivaldybės kadetų ugdymo mokyklų – su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru.“
2024-05-224 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 31 birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis, L. Nagienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)