Projekto lyginamasis variantas
, 373 , 55, 58, 601
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų vadovybės ataskaitos , auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.
Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 51 punktu: „51 ) rinkti ir atšaukti auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti, kai pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą į bendrovės vadovybės ataskaitą privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais; “. 2 . Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 27 punktu: „27 ) priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose , atvejais. “3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, vadovybės ataskaitos , pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo , taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos;“. 2 .
2. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti sudaryto parengto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio bei parengto tarpinio pranešimo ;“. 3 . Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projekto ir atlygio ataskaitos vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos apie atlygį (toliau – informacija apie atlygį) projekto;“. 4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Kai bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nariai turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus ir ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariu netaikomas, kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sudarymo. “5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) bendrovės metinį pranešimą vadovybės ataskaitą ;“. 2 . Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3 ) bendrovės tarpinį pranešimą;
3. Pakeisti 34 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
1. Valdybai patvirtinus bendrovės metinį pranešimą vadovybės ataskaitą , visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą pritarti atlygio ataskaitai informacijai apie atlygį . Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą nepritarti atlygio ataskaitai informacijai apie atlygį , valdyba, tvirtindama kitų metų atlygio ataskaitą informaciją apie atlygį , joje nurodo, kaip buvo atsižvelgta į visuotinio akcininkų susirinkimo nepritarimo argumentus.“
4. Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.“
5. Pakeisti 34 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės tarpiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui .“6 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ; “. 2 . Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) atlygio ataskaitos informacijos apie atlygį projekto parengimą;“. 3 . Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) atlygio politikos ir atlygio ataskaitos informacijos apie atlygį viešą paskelbimą akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje;“. 4 . Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą ;“. 5 . Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus, ar bendrovės įstatus ir sutarties su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėju sudarymą, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais ;“. 7 straipsnis. 372 straipsnio pakeitimas Pakeisti 372 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 .
Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, patvirtinta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės metiniame pranešime vadovybės ataskaitoje , kuriame kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertė.“8 straipsnis. 373 straipsnio pakeitimas Pakeisti 373 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Atlygio politika teikiama tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ne rečiau kaip kas ketverius metus, taip pat jeigu esama esminių atlygio politikos pakeitimų. Keičiant atlygio politiką, visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiamos visos atlygio ataskaitos visos vadovybės ataskaitos, kuriose pateikta informacija apie atlygį ir kurios patvirtintos po paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo dėl atlygio politikos.“9 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 55 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12 .
Viešai siūlyti obligacijas gali uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas, ir tik tada, kai ji:“. 2 . Pripažinti netekusia galios 55 straipsnio 13 dalį. 13 . Uždarosios akcinės bendrovės, kuri obligacijas siūlo viešai, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas yra privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams. 10 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys
1. Reikalavimai dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos sudėties, parengimą rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo nustato įstatymai ir kiti teisės aktai nustatyti Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, o finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo reikalavimai – Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme . 2 . Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas , ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. 3 .
3Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 4 . Jeigu pagal įstatymus bendrovė privalo sudaryti parengti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį metinį pranešimą konsoliduotąją vadovybės ataskaitą , tokiam finansinių ataskaitų rinkiniui ir tokiam tokiai metiniam pranešimui vadovybės ataskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos . 5 . Jeigu šio Įstatymo 601 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bendrovė priima sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys , tarpinis pranešimas ir numatytais atvejais auditoriaus išvada per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
11 straipsnis. 601 straipsnio pakeitimas Pakeisti 601 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3 .
Jeigu bendrovė gauna iniciatyvos teisę turinčių akcininkų rašytinę paraišką, kurioje siūloma skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti sudarytas parengti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas tarpinis pranešimas ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektas. Trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pradžia sutampa su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar numatytas bendrovės įstatuose , tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas.“12 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais vadovybės ataskaitomis , taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais, jeigu jie sudaromi. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudaromas parengtas , jeigu reorganizavimo sąlygos parengtos praėjus 6 ar daugiau mėnesių po nors vienos reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės finansinių metų pabaigos, bet ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų parengimo. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas rengiamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir prieš tai sudarytas parengtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys nesudaromas nerengiamas , jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės akcininkai su tuo sutinka, taip pat tuo atveju, kai reorganizuojama ar dalyvaujanti reorganizavime akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tarpines finansines ataskaitas skelbia vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro galimybę su jomis susipažinti visiems reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės akcininkams. Bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma;“. 13 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:1 ) sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienos duomenis ir pagal paskutinės bendrovės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis. Bendrovės, tvarkančios finansinę apskaitą vadovaudamosi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, vietoj likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengia šiuose standartuose nurodytas finansines ataskaitas ;2 ) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti parengti jo perdavimo aktus;3 ) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;4 ) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;5 ) sudaryti parengti bendrovės likvidavimo aktą.
Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;6 ) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą arba finansines ataskaitas , kaip nurodyta šios dalies 1 punkte, likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;7 ) panaikinti inicijuoti bendrovės interneto svetainės adresą adreso panaikinimą , jeigu bendrovė jį turi.“
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) ne vėliau negu per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengti, paskutinės dienos užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba tvarumo ataskaita (jeigu rengiamas rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita, taip pat, jeigu sudaromi turi būti rengiami , metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis konsoliduotoji metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama konsoliduotoji tvarumo ataskaita , kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ;“.
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) ne vėliau negu per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengti, paskutinės dienos užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba tvarumo ataskaita (jeigu rengiamas rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita, taip pat, jeigu sudaromi turi būti rengiami , metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis konsoliduotoji metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama konsoliduotoji tvarumo ataskaita , kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ;“. 15 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3. 2013 m. birželio 26 d.
2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2014/95/ES . 2022 m. gruodžio 14 d . Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2022/2464. “16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 13 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2 . Šio įstatymo 13 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir finansų ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su bendrovės likvidavimu. 5 . Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2024 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir vadovybės ataskaitas. 6 . J eigu sprendimas dėl bendrovės likvidavimo priimtas iki 2025 m. birželio 30 d, rengiant likvidavimo ataskaitą taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojęs teisinis reguliavimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3684
20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372 , 373 , 55, 58,601
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip
per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų vadovybės ataskaitos , auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.
Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir
(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.“
punktu: „51 ) rinkti ir atšaukti auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti, kai pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą į bendrovės vadovybės ataskaitą privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais; “. 2. Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 27 punktu: „
27) priimti sprendimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų audito kitais, nei nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyta bendrovės įstatuose , atvejais. “
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą parengęs auditorius , tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą parengęs auditorius, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas (toliau – užtikrinimo specialistas) .“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar yra numatytas įstatuose , auditorius ar audito įmonė, n epriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais , jeigu pateikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje privaloma pagal įstatymus
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), taip pat akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti šių asmenų tapatybę, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę , nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją .“ 2.
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją , į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus ar naujo auditoriaus , arba naujos audito įmonės arba naujo nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo rinkimo klausimai .“ 6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, renkamą auditorių , ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę ar nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją . Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui.“ 7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) auditorius , užtikrinimo specialistas, ar audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo kurio kurių atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis;“. 8 straipsnis.
7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui
atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, vadovybės ataskaitos , pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo , taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui
atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti sudaryto parengto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio bei parengto tarpinio pranešimo ;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai
atsiliepimus ir pasiūlymus dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projekto ir atlygio ataskaitos vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos apie atlygį (toliau
1Pakeisti 33 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
4) auditorius, audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, užtikrinimo specialistas, audito įmonės, nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo kurio kurių atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis, su kuriuo kuriais sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio audito ir (arba) vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais užtikrinimo .“
2Pakeisti 33 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Kai bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 valdybos, atliekančios šio Įstatymo
atitikti šio Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus ir ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariu netaikomas, kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sudarymo. “
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendrovės metinį pranešimą vadovybės ataskaitą ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) bendrovės tarpinį pranešimą;
dalį ir ją išdėstyti taip: „31 . Valdybai patvirtinus bendrovės metinį pranešimą vadovybės ataskaitą , visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą pritarti atlygio ataskaitai informacijai apie atlygį . Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą nepritarti atlygio ataskaitai informacijai apie atlygį , valdyba, tvirtindama kitų metų atlygio ataskaitą informaciją apie atlygį , joje nurodo, kaip buvo atsižvelgta į visuotinio akcininkų susirinkimo nepritarimo argumentus.“
4Pakeisti 34 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės metiniu pranešimu vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.“
taip: „
10Valdyba analizuoja,
vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei bendrovės tarpiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui .“
išdėstyti taip: „
sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ;
“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti
taip: „6) atlygio ataskaitos informacijos apie atlygį projekto parengimą;“. 3. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlygio politikos ir atlygio ataskaitos informacijos apie atlygį viešą paskelbimą akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje;“. 4.
4Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti. Tarpiniam pranešimui mutatis mutandis taikomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios metinio pranešimo rengimą ir skelbimą ;“. 5. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus, ar bendrovės įstatus ir sutarties su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėju sudarymą, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais ;“. 6. Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15 . Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui , užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi , ar audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.“
37 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, patvirtinta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės metiniame pranešime vadovybės ataskaitoje , kuriame kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, adresas korespondencijai) ir sandorio vertė.“13 straipsnis. 373 straipsnio pakeitimas
373 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atlygio politika teikiama tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ne rečiau kaip kas ketverius metus, taip pat jeigu esama esminių atlygio politikos pakeitimų. Keičiant atlygio politiką, visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiamos visos atlygio ataskaitos visos vadovybės ataskaitos, kuriose pateikta informacija apie atlygį ir kurios patvirtintos po paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo dėl atlygio politikos.“
1Pakeisti 55 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„12.
Viešai siūlyti obligacijas gali uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas, ir tik tada, kai ji:“. 2. Pripažinti netekusia galios 55 straipsnio 13 dalį. 13. Uždarosios akcinės bendrovės, kuri obligacijas siūlo viešai, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas yra privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams. 15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir vadovybės ataskaita
1. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos sudėties, parengimą rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimai nustato įstatymai ir kiti teisės aktai nustatyti Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, o finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo reikalavimai – Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme . 2. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas , ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. 3.
bendrovės metiniu pranešimu vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 4. Jeigu pagal įstatymus bendrovė privalo sudaryti parengti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį metinį pranešimą konsoliduotąją vadovybės ataskaitą , tokiam finansinių ataskaitų rinkiniui ir tokiam tokiai metiniam pranešimui vadovybės ataskaitai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrovės metinio pranešimo vadovybės ataskaitos . 5. Jeigu šio Įstatymo 601 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bendrovė priima sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys , tarpinis pranešimas ir numatytais atvejais auditoriaus išvada per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
straipsnio pakeitimas
601 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Jeigu bendrovė gauna iniciatyvos teisę turinčių akcininkų rašytinę paraišką, kurioje siūloma skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti sudarytas parengti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys , parengtas tarpinis pranešimas ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektas. Trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pradžia sutampa su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar numatytas bendrovės įstatuose , tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas.“
Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais vadovybės ataskaitomis , taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais, jeigu jie sudaromi. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudaromas parengtas , jeigu reorganizavimo sąlygos parengtos praėjus 6 ar daugiau mėnesių po nors vienos reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės finansinių metų pabaigos, bet ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų parengimo. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas rengiamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir prieš tai sudarytas parengtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys nesudaromas nerengiamas , jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės akcininkai su tuo sutinka, taip pat tuo atveju, kai reorganizuojama ar dalyvaujanti reorganizavime akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tarpines finansines ataskaitas skelbia vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro galimybę su jomis susipažinti visiems reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės akcininkams. Bendrovės akcininkų sutikimas išreiškiamas šio Įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma;“. 18 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:
parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienos duomenis ir pagal paskutinės bendrovės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis. Bendrovės, tvarkančios finansinę apskaitą vadovaudamosi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, vietoj likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengia šiuose standartuose nurodytas finansines ataskaitas ;
2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti parengti jo perdavimo aktus;
3) jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;
4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
parengti bendrovės likvidavimo aktą.
Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą arba finansines ataskaitas , kaip nurodyta šios dalies 1 punkte, likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;
7) panaikinti inicijuoti bendrovės interneto svetainės adresą adreso panaikinimą , jeigu bendrovė jį turi.“
76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengti toliau šiame punkte nurodyti dokumentai, paskutinės dienos užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba tvarumo ataskaita (jeigu rengiamas rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita , taip pat, jeigu sudaromi turi būti rengiami , metinis metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis konsoliduotoji metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama konsoliduotoji tvarumo ataskaita , kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ;“.
76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengti toliau šiame punkte nurodyti dokumentai, paskutinės dienos užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba tvarumo ataskaita (jeigu rengiamas rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita , taip pat, jeigu sudaromi turi būti rengiami , metinis metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis konsoliduotoji metinis pranešimas vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) (jeigu rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę įstatymus privalo būti atliktas ) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama konsoliduotoji tvarumo ataskaita , kurie yra sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ;“. 20 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 2013 m. birželio 26 d.
direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2014/95/ES
. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2022/2464 . “21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus 18 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir
, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 18 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir finansų ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 18 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su bendrovės likvidavimu. 5. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir vadovybės ataskaitas. 6. J eigu sprendimas dėl bendrovės likvidavimo priimamas iki 2025 m. birželio 30 d., rengiant bendrovės likvidavimo ataskaitą taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojęs teisinis reguliavimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir su jais susijusių įstatymų pakeitimO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti šių įstatymų projektai (toliau kartu
1) Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo;
2) Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo;
3) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo;
4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131 , 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664,
3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo;
5) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo;
6) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo;
7) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo ;
asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo;
labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo;
10) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.
,373 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo;
11) Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 21, 26 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo;
12) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 16 ir
įstatymo;
13) Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo n r . XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo;
14) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10, 11, 14, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo;
15) Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo;
16) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo. Aiškinamajame rašte vartojami trumpiniai: AB – akcinė bendrovė; ABĮ – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas; ABĮ projektas – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 32, 33, 34, 37, 372 ,373 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
AĮ
AĮ projektas – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 6, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas; ANK – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas; ANK projektai – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131 , 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664,
323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.
XIV-785
administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544,
straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymas; Apskaitos direktyva
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB; apžvalga – 2022 metais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengta finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalga [1] ; ataskaitos – finansinės ataskaitos, metinis pranešimas arba vadovybės ataskaita [2] , veiklos ataskaita; ataskaitų kokybė
Audito direktyva – 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB ;
Audito reglamentas –
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB; CK – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; CK projektas – Lietuvos Respublikos civilio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; didelė įmonė – įmonė, kurios ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
1) balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų; didelė įmonių grupė – įmonių grupė, kurios ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
1) balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių verčių) – 24 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 48 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų; EK deleguotoji direktyva – 2023 m. spalio 17 d. Europos Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2023/2775, kuria dėl labai mažų, mažųjų, vidutinių ir didžiųjų įmonių ar grupių dydžio kriterijų koregavimo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES;
ES – Europos Sąjunga; ETAS – Europos tvarumo atskaitomybės standartai; FAĮ
Respublikos finansinės apskaitos įstatymas; FAAĮ – Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas; FAAĮ projektas – Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr.
VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas; fondas – labdaros ir paramos fondas; ĮAĮ
Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymas;
projektas – Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas; JAR – Juridinių asmenų registras; JT – Jungtinės Tautos; konsoliduotosios ataskaitos – konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotoji vadovybės ataskaita, konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita,;
KB
KBĮ
bendrovių (kooperatyvų) įstatymas; KBĮ projektas – Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr.
I-164
įstatymo projektas; konsoliduotosios ataskaitos – konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotoji vadovybės ataskaita, konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita; labai maža įmonė
1) balanse nurodyto turto vertė – 350 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 700 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 10 darbuotojų; LAR – Lietuvos auditorių rūmai; LFAS – Lietuvos finansinės atskaitomybės standartai;
projektas – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr.
I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas; maža įmonė – įmonė, kurios ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:
1) balanse nurodyto turto vertė – 4 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 8 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų; maža įmonių grupė
ne mažiau kaip 2 bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai patronuojančiosios įmonės paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:
1) balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių vertės) – 6 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 9 600 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų; MB – mažoji bendrija; MBĮ – Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas; MBĮ projektas
XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; pelno nesiekiantys subjektai – viešosios įstaigos, fondai, asociacijos; subjektai – pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys subjektai; Reglamentas (ES) Nr. 2019/815 – 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas;
Tarnyba – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; TFAS – tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai; Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva
Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo; tvarumo klausimai – klausimai, kurie suprantami kaip aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksniai; UAB – uždaroji akcinė bendrovė; ŪB – ūkinė bendrija;
ietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas; ŪBĮ projektas – Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; vidutinė įmonė
dieną neviršija šių dydžių:
1) balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų; vidutinė įmonių grupė
įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų rodikliai patronuojančiosios įmonės paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:
1) balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių vertės) – 24 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus (neatskaitant tarpusavio pardavimo pajamų) – 48 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų; VIĮ
VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; VPĮ – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas; VPĮ projektas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 2, 12, 13, 14, 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas; VSĮĮ – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas;
VSĮĮ projektas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr.
I-722 10, 11, 14, 16, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; VšĮĮ – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas; VšĮĮ projektas – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas;
ŽŪB – žemės ūkio bendrovė;
Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas; ŽŪBĮ projektas
septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektų tikslai
atskaitomybės direktyvos nuostatas, kuriomis nustatomas reikalavimas didelėms įmonėms, įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje (išskyrus labai mažas įmones) , didelėms valstybės ir savivaldybės įmonėms, didelėms įmonių grupėms vadovybės ataskaitose teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą. Šiuo reikalavimu siekiama prisidėti prie perėjimo prie visiškai tvarios ES ekonomikos ir finansų sistemos pagal Europos žaliąjį kursą ir JT iškeltus darnaus vystymosi tikslus, prie siekimo geriau išnaudoti Europos bendrosios rinkos potencialą, kuo mažesnėmis išlaidomis pagerinant įmonių tvarumo atskaitomybę. Nurodytoms įmonėms vadovybės ataskaitoje pateikiant ir viešinant informaciją tvarumo klausimais bus patenkinti ataskaitų vartotojų poreikiai gauti patikimą, palyginamą ir patikrinamą informaciją tvarumo klausimais . Kartu nustačius pagrindinius informacijos tvarumo klausimais rengimo, teikimo ir skelbimo reikalavimus įmonės nebebus prašomos ataskaitų vartotojų pateikti papildomos informacijos. 2.
patikimumo:
subjektams taikomas sąlygas, kai privaloma atlikti finansinių ataskaitų auditą; patikslinant reikalavimus dėl privalomo auditoriaus išvados teikimo kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis visuotiniam dalyvių susirinkimui, JAR tvarkytojui;
rinkinių teikimo JAR tvarkytojui;
stebėseną, stebint ir nefinansinių ataskaitų kokybę;
administracinių veiksmų dėl JAR tvarkytojui pateiktų neteisingų vadovybės, veiklos ataskaitų;
finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos, veiklos ataskaitos, auditoriaus išvados kokybę stebėsenos metu nustačius jų trūkumų. 3. Supaprastinti, padaryti aiškų, įstatymų skaitytojui suprantamesnį, mažiau administracinės naštos sukeliantį subjektų atskaitomybės ir finansinių ataskaitų audito reglamentavimą, atsisakyti perteklinių, neatitinkančių galiojančios praktikos reikalavimų ar ribojimų:
Europos Komisijos deleguotosios direktyvos nuostatas, kuriomis keičiami įmonės metinių grynųjų pajamų ir turto dydžių kriterijai, pagal kuriuos nustatoma įmonės dydžio kategorija.
Padidinus šiuos kriterijus tam tikras skaičius įmonių galės naudotis paprasteniu įmonei taikomu atskaitomybės režimu (paprastesnių finansinių ataskaitų sudarymu, leidimu nerengti kai kurių ataskaitų, neatskleisti tam tikros informacijos);
auditoriams taikomą rotacijos reikalavimą atliekant VIĮ auditą iki 7 m. (maksimaliai leidžiamas terminas pagal Audito reglamentą);
reikalavimą – nuo 3/4 iki 1/2 – audito įmonės dalyviais būti auditoriams ar audito įmonėms;
įmonės priskyrimui VIĮ taikomus kriterijus, kad būtų taikomi aiškūs ir objektyviai nustatomi kriterijai;
atskaitomybės reikalavimus reorganizuojant, likviduojant subjektus (ĮĮGAĮ, ABĮ,
ataskaitų pasirašymo, nes parašas neatleidžia nuo atsakomybės, kuri nustatyta teisės aktuose;
ir UAB vienu atveju 1 mėnesiu pavėlinti ataskaitų tvirtinimo terminą ir tokiu būdu suteikti galimybę nevėluojant atlikti finansinių ataskaitų auditą;
skiriant dividendus už trumpesnį nei metinį laikotarpį, rengimo ir teikimo, paliekant reikalavimą rengti ir teikti tik tarpines finansines ataskaitas . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai.
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, tel. (8 5) 239 0165) Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Sonata Lebednykienė, tel. (8 5) 219 4463, vyriausioji specialistė Karolina Bielskytė, tel. (8 5) 239 0337, vyriausioji specialistė Renata Totorienė, tel. (8 5) 219 9321, Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. (8 5) 239 0052, ir patarėja Rasa Stanislovaitienė, tel. (8 5) 219 4423. 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas
reglamentavimas
klausimais rengimas, teikimas ir skelbimas Šiuo metu nustatyti tokie su tvarumu susiję reikalavimai:
1) didelėms VIĮ, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą įtraukti socialinės atsakomybės ataskaitą (ĮAĮ 23 straipsnio 5 dalis);
2) socialinės atsakomybės ataskaitoje pateikiama su aplinkosaugos, išskiriant veiksmus dėl klimato, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu, atskirai išskiriant užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius, klausimais susijusi informacija.
Nurodyta informacija teikiama tokios apimties, kiek būtina įmonės plėtrai, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti, nurodoma, kokius dalykus (įmonės verslo modelis, politikos, kita) turi apimti (ĮAĮ 232 straipsnis);
3) įmonė, pateikdama ĮAĮ 232 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, gali vadovautis šios informacijos atskleidimo reikalavimus nustatančiomis ES ar tarptautinėmis sistemomis arba metodikomis. Šis reglamentavimas nustatytas perkeliant
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo nuostatas. Teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įtvirtintos analogiškos Įstatymų projektais teikiamos svarstyti nuostatos dėl vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais rengimo, teikimo JAR tvarkytojui ir skelbimo įmonės interneto svetainėje Lietuvos teisėje įstatymo lygiu nėra. Be to, nėra nustatytas socialinės atsakomybės ataskaitos pateikimo unifikuotas formatas, nebuvo nustatytas reikalavimas, kad socialinės atsakomybės ataskaitą patikrintų auditorius ar nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.
Galiojantis reglamentavimas kelia problemų ataskaitų vartotojams:
vartotojai tikisi nefinansinės informacijos, jos nepateikia arba pateikia ne visą informaciją;
sunkiai palyginama tarp įmonių;
nepakankamai patikima, nes įmonės linkusios teikti tik teigiamą informaciją;
panaudoti pateiktą informaciją. Galiojantis reglamentavimas kelia problemų ir įmonėms ataskaitų rengėjoms:
kokią informaciją reikalaujama atskleisti;
informaciją iš prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų, rangovų, klientų ir įmonių, į kurias investuojama;
papildomos informacijos, o informacijos rengimas ir teikimas pagal atskirus prašymus reiškia papildomus kaštus. Be to, galiojantis reglamentavimas leidžia įmonėms šį reikalavimą vykdyti formaliai, neretai ir save, kaip įmonę, pateikiant kaip aplinkai draugišką ir tvarią, nors iš tikrųjų įmonė tokia nėra ar net siekia užmaskuoti savo netinkamą veiklą. Pagal galiojantį reglamentavimą šiuo metu į metinį pranešimą (kuris iš esmės yra atskira ataskaita) įstatymų nustatytais atvejais įtraukiama socialinės atsakomybės ataskaita, atlygio ataskaita, bendrovių valdymo ataskaita, kurios kaip atskiros ataskaitos negali būti teikiamos, nes yra metinio pranešimo sudėtinės dalys. Šiuo metu ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu
nustatytu 2018 m. gruodžio 17 d.
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, reikalaujama teikti tik konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir šis reikalavimas taikomas tik įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnyje nėra nuostatų dėl tvarumo – ETAS laikymosi, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados teikimo, nėra reikalavimo, kad metinėje informacijoje būtų aiškiai nurodyti pareiškimą teikiančių asmenų vardai, pavardės ir funkcijos. 3.1.2. Tvarumo atskaitomybės kokybės užtikrinimas Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą. 3.2. Ataskaitų patikimumą lemiančių veiksnių reglamentavimas
audito kriterijai
subjektų privalomo audito kriterijai (VšĮĮ, AĮ, LPFĮ) Pelno nesiekiančių subjektų (viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų) veikla įprastai finansuojama iš gautos paramos. Šiuo metu VšĮĮ nustatyta, kad auditas atliekamas, kai viršijamas per ataskaitinius finansinius metus nustatytas pajamų dydis kartu su kitu kriterijumi (turto arba finansavimo šaltiniu). Pelno nesiekiančių subjektų tikslas nėra pajamų uždirbimas, todėl nuostata, kad nustatant audito reikalavimą reikėtų orientuotis į uždirbtas pajamas (kaip nustatyta VšĮĮ 11 straipsnio 7 dalyje), o ne į gautą paramą, nėra tinkama. Kartu pastebėtina, kad, prasidėjus Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, pelno nesiekiantiems subjektams, remiantiems Ukrainą ir jos nukentėjusius žmones, aukojamos lėšos savo apimtimi ir aukojimo tempais neturi precedento.
Paramą renkantys pelno nesiekiantys subjektai surenka ir panaudoja didelės vertės paramą, tačiau jie gali neatitikti nustatytų privalomo audito kriterijų ir todėl nesiekti nepriklausomo eksperto (auditoriaus) įvertinimo dėl parengtų finansinių ataskaitų teisingumo. Siekiant visuomenės pasitikėjimo, didelės vertės paramą surenkančių pelno nesiekiančių subjektų auditas galėtų suteikti užtikrinimą dėl finansinių ataskaitų teisingumo, nors nei VšĮĮ, nei LPFĮ nustatyti privalomo audito kriterijai pelno nesiekiančių subjektų gautos paramos kriterijaus neapima, o AĮ privalomo audito kriterijai išvis nenustatyti. VšĮĮ
tenkinami bent 2 iš nustatytų kriterijų:
1) viešoji įstaiga pagal VSAĮ priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir jos veikla ne mažiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ir
(arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų); 2) paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija
darbuotojų skaičiaus dydis, kurį viršijus turėtų būti atliktas viešosios įstaigos auditas. Taip pat VšĮĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektų grupės, kurios kontroliuojantysis subjektas yra viešoji įstaiga, metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas, jeigu tokios viešojo sektoriaus subjektų grupės rodikliai tenkina bent dvi šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas.
LPFĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad fondo auditas turi būti atliekamas, kai fondas tenkina bent vieną iš šių kriterijų: 1) fondas valdo neliečiamąjį kapitalą; 2) fondą kontroliuoja AB, UAB, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise. AĮ šiuo metu nenustatyti jokie audito kriterijai ir jų dydžiai, kuriuos viršijus, ar sąlygos, kurias tenkinus auditas būtų privalomas asociacijoms. 3.2.1.2. Pelno siekiančių subjektų privalomo audito kriterijai ĮAĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti audito kriterijų dydžiai, kuriuos viršijus įmonėse atliekamas auditas. Be to, audito kriterijai gali būti nustatyti specialiuose įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Šiuo metu nenustatyta, kad būtų atliekamas MB, ŽŪB, KB, ŪB auditas. Nors MB, ŽŪB ir KB yra pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir, 2021 metų duomenimis, 9 MB, 49 ŽŪB,
viršijo [3] ĮAĮ 24 straipsnio 2 dalyje įmonėms nustatytus dydžius [4] , jiems finansinių ataskaitų audito reikalavimas netaikomas. 3.2.1.3. Audito ir kiti reikalavimai AB ir UAB, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka ĮAĮ kelia tam tikrus AB ir UAB, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, finansinių ataskaitų reikalavimus. Teisės aktais nėra aiškiai apibrėžta, kas laikoma prekių (paslaugų) kainų reguliavimu įstatymų nustatyta tvarka, todėl prekių (paslaugų) kainų reguliavimo sąlygos kontrolė yra sunkiai įgyvendinama dėl jos neapibrėžtumo.
ĮAĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad AB ir UAB, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi skelbti finansines ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada JAR ir savo interneto svetainėse. Dėl tų pačių priežasčių neaiškus ĮAĮ 4 straipsnio 8 dalies [5] ,
[6] nuostatų taikymas. 3.2.1.4. UAB, siekiančių viešai siūlyti savo obligacijas, audito reikalavimas Šiuo metu ABĮ 55 straipsnio 12 dalyje nustatyta , kad „ v iešai siūlyti obligacijas gali uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas, ir tik tada, kai ji:
viešai siūlomų vertybinių popierių (obligacijų) sąskaitų tvarkymo; 2) paskelbė vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą prospektą ar parengė šio Įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį dokumentą apie bendrovę ir jos siūlomą obligacijų emisiją arba Reglamento [7] nustatyta tvarka parengė pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą “, o to paties straipsnio 13 dalyje –
„uždarosios akcinės bendrovės, kuri obligacijas siūlo viešai, metinių
finansinių ataskaitų rinkinio auditas yra privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams “. Be to, minėtas reglamentas n enustato reikalavimo dėl privalomo audituotų finansinių ataskaitų pateikimo.
Pradėjus taikyti šio reglamento nuostatas nuo 2023 m. lapkričio 10 d., dėl esamo asimetrinio nacionalinio reguliavimo pritraukti lėšų per sutelktinio finansavimo platformas imant paskolas bus patogiau, nei naudotis kapitalo rinkos priemonėmis (leisti skolos vertybinius popierius). Skirtingai nei nemažoje dalyje ES valstybių narių, ABĮ 55 straipsniu visoms UAB, siekiančioms viešai siūlyti savo obligacijas, nustatyta privalomo audito prievolė nepriklausomai nuo viešai siūlomos emisijos dydžio, t. y. net kai siūloma emisija yra iki 8 mln. eurų vertės per 12 mėnesių ir jai netaikoma prospekto parengimo pareiga. Be to, minėtos UAB turi atlikti auditą net ir tais atvejais, kai tokio reikalavimo, atsižvelgiant į bendrovės dydį, nenustato ĮAĮ (t. y., neatsižvelgiant į ĮAĮ 24 straipsnio
[8] , tokia papildoma prievolė taikoma labai mažoms ir mažoms UAB). Tokia apsaugos priemonė taikoma tik Lietuvoje įsteigtoms UAB, o Estijoje ir Latvijoje įsteigtoms ir Lietuvoje viešai platinančioms obligacijas atitinkamos teisinės formos bendrovėms privalomi audito reikalavimai netaikomi. 3.2.2. Į monių ir pelno nesiekiančių subjektų auditoriaus išvados teikimo ir skelbimo kartu su finansinėmis ataskaitomis sąlyga CK, ĮAĮ, ABĮ, VŠĮĮ, AĮ ir LPFĮ nustato, kad auditoriaus išvada kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis teikiama JAR tvarkytojui, neatlygintinai skelbiama JAR ir (arba) subjekto interneto svetainėje tais atvejais, kai auditas yra atliktas . Rengiant apžvalgą suinteresuotos institucijos pastebėjo, kad ši nuostata gali būti suprantama dviprasmiškai ir neprivalomai – auditoriaus išvada teikiama su finansinėmis ataskaitomis tik tais atvejais, kai auditas atliktas, o jei auditas neatliktas (nors ir privalomas pagal įstatymus), auditoriaus išvada JAR tvarkytojui gali būti neteikiama ir neskelbiama. 3.2.3.
Tarnybai kreiptis į subjektą dėl papildomos informacijos pateikimo Pagal galiojantį reguliavimą, finansinių ataskaitų atitiktis teisės aktų reikalavimams gali būti vertinama atliekant ĮAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ numatytą JAR viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėseną. Metinio pranešimo, veiklos ataskaitos atitiktis teisės aktų reikalavimams nevertinama. Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1K-93 „ Dėl Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos“ Tarnyba yra įgaliota atlikti finansinių ataskaitų kokybės stebėseną. ĮAĮ, VšĮĮ, AĮ ir LPFĮ nenustato Tarnybai teisės atliekant finansinių ataskaitų kokybės stebėseną kreiptis į subjektus, kurių finansinių ataskaitų kokybės stebėsena atliekama, dėl papildomos informacijos, reikalingos stebėsenai atlikti, pateikimo. Atliekant finansinių ataskaitų kokybės stebėseną Tarnybai neretai trūksta informacijos. Finansinių ataskaitų kokybės stebėseną atliekančiai Tarnybai reikalinga papildoma informacija, kai subjekto ataskaitose yra pateikti prieštaringi duomenys, nepateikta pagal teisės aktus privaloma pateikti informacija ar pateiktos informacijos nepakanka tinkamai įvertinti, ar ataskaitos atitinka teisės aktų, pagal kuriuos jos parengtos, reikalavimus. Kreipimasis į subjektą tokiu atveju padėtų išsiaiškinti privalomos atskleisti informacijos nepateikimo priežastis ir įvertinti finansinių ataskaitų, metinio pranešimo, veiklos ataskaitos kokybės trūkumus. 3.2.4. Informacijos apie nustatytus finansinių ataskaitų trūkumus, auditoriaus išvados neatitiktį teisės aktų reikalavimams skelbimas JAR Nuo 2022 m. gegužės 1 d. finansinių ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams gali padėti įvertinti ĮAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ numatyta JAR viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsena.
Stebėsena apibrėžiama kaip finansinių ataskaitų kokybės (atitikties reikalavimams, nustatytiems finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose) vertinimas. Tais atvejais, kai buvo atlikta konkretaus subjekto finansinių ataskaitų kokybės stebėsena ir ataskaitų vartotojui būtų naudinga žinoti, ar stebėsenos metu buvo nustatyta finansinių ataskaitų trūkumų, pagal šiuo metu galiojantį reikalavimą tokia informacija neskelbiama. FAAĮ 56 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad, atlikus audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, Tarnyba gali pareikšti, kad auditoriaus išvada neatitinka FAAĮ nustatytų reikalavimų. Manytina, kad tais atvejais, kai Tarnyba, atlikdama finansinių ataskaitų kokybės stebėseną, nustato pažeidimų, atitinkamos žymos ar informacijos prie finansinių ataskaitų ar auditoriaus išvados paskelbimas JAR suteiktų ataskaitų vartotojui papildomos reikalingos informacijos sprendimams priimti. Tokiai informacijai skelbti trūksta nuostatų ĮAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ, FAAĮ, kad, atlikus finansinių ataskaitų kokybės stebėseną ir (arba) atlikto audito kokybės peržiūrą ar tikrinimą bei nustačius trūkumų, JAR tvarkytojui būtų pateikti atitinkami dokumentai, leidžiantys tokią informaciją paviešinti. 3.2.5. Finansinių ataskaitų, metinio pranešimo, veiklos ataskaitos teikimo JAR tvarkytojui forma Apžvalgoje viena iš nustatytų problemų – n epakankamas skaitmeninių sprendimų teikiamų galimybių panaudojimas finansinių ataskaitų kokybei užtikrinti.
Nenustatytas metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) teikimas JAR tvarkytojui skaitmenine standartizuota forma, kuris leistų kokybiškiau rengti ir kontroliuoti pateikiamos informacijos apimtį ir kokybę. Ataskaitų teikimas JAR tvarkytojui skaitmenine standartizuota forma leistų užtikrinti aukštesnę teikiamų ataskaitų kokybę tiek jas rengiant (nebūtų galima nenurodyti tam tikros įstatymuose reikalaujamos pateikti informacijos, pavyzdžiui: pelno nesiekiančio subjekto veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, siekiant veiklos tikslų, ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai; viešosios įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė; asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje; samdomų asociacijos darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje; fondo dalininkų skaičius finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje [9] ), tiek ir jas tikrinant. Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ ,
JAR tvarkytojas tvirtina JAR tvarkytojui teikiamų metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų bei metinių ataskaitų elektroninio formato rinkinių formas, o 125 ir 126 punktais nustatomas tiek pelno siekiančių, tiek pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų elektroninio formato rinkinys. Finansinių ataskaitų teikimas nustatyta forma užtikrina, kad rengiant ir teikiant finansines ataskaitas nebus praleistos tam tikros eilutės su tam tikra informacija, kartu ir ataskaitų vartotojams lengviau palyginti, patikrinti įvairių subjektų finansines ataskaitas.
Pastebėtina, kad įstatymais nenustatytas įgaliojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti finansinių ataskaitų elektroninės formos rinkinio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios VšĮĮ 12 straipsnio 3 dalies, AĮ 101 straipsnio 3 dalies, LPFĮ 12 straipsnio
ir Lietuvos Respublikos
Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, priskiriamų prie viešojo sektoriaus subjektų, dokumentų ir informacijos teikimo Juridinių asmenų registrui tvarkos aprašo patvirtinimo “ nuostatos nustato specialią viešojo sektoriaus subjektams priskiriamų pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų pateikimo JAR tvarkytojui tvarką. Vadovaujantis minėto įsakymo nuostatomis, viešojo sektoriaus subjektams priskiriamo pelno nesiekian čio subjekto finansinės ataskaitos nustatyta forma teikiam os JAR per Finansų ministerijos valdomą Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS). Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti finansinių ataskaitų teikimą vieno langelio principu, kad pelno nesiekiantis viešojo sektoriaus subjektas neturėtų savo ataskaitų teikti ir JAR tvarkytojui, ir į VSAKIS. 3.2.6. Įgaliojimai imtis administracinės teisenos veiksmų Įgaliojimai atlikti administracinių nusižengimų tyrimus dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų neteisingų nefinansinių ataskaitų (metinio pranešimo, veiklos ataskaitos, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos) pateikimo JAR nustatyti valstybės įmonei Registrų centrui (ANK 589 straipsnio 97 punktas).
Valstybės įmonė Registrų centras, motyvuodamas, kad neturi kompetencijos dėl šių ataskaitų teisingumo nustatymo, nėra ėmęsis jokių administracinės teisenos veiksmų. 3.3. Keistinas subjektų atskaitomybės ir finansinių ataskaitų audito reglamentavimas
rodiklių dydžių peržiūra Dėl didelės infliacijos 2021 ir
dydžio kriterijai, pagal kuriuos nustatoma įmonės dydžio kategorija. Eurostato duomenimis, per maždaug 10 metų laikotarpį (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) sukauptoji infliacija euro zonoje pasiekė 24,3 procento, o visoje ES – 27,2 procento. EK deleguotoji direktyva nustato, kad turėtų būti atsižvelgta į infliaciją ir būtina 25 procentais pakoreguoti ir suapvalinti Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 1–7 dalyse nurodytas ribas. Įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, turėtų būti taikomi ne vėliau kaip finansiniams metams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau. Valstybės narės gali leisti įmonėms šias nuostatas taikyti finansiniams metams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu ĮAĮ ir ĮGKAĮ galiojantys įmonių piniginių dydžių kriterijai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė.
1 lentelė. Įmonių piniginių dydžių kriterijai Įmonės kategorija Bendra balanso suma (galiojanti), eurais Grynosios pajamos (galiojanti), eurais Labai maža įmonė ≤ 350
000 Vidutinė įmonė ≤ 20 000 000 ≤ 40 000 000 Didelė įmonė > 20 000 000 > 40 000 000 Maža įmonių grupė ≤ 6 000
000 Vidutinė įmonių grupė ≤ 24 000 000 ≤ 48 000 000 Didelė įmonių grupė > 24 000 000 > 48 000 000 3.3.2. Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės reglamentavimas Šiuo metu įmonių finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos rengimą, teikimą JAR tvarkytojui ir skelbimą, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą reglamentuoja ĮAĮ. Įmonių grupių konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių grupių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, įmonių grupių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų skelbimo tvarką, konsoliduotojo metinio pranešimo, konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos parengimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių grupių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, konsoliduotojo metinio pranešimo rengimą ir skelbimą nustato ĮGKAĮ. 3.3.3. Finansinių ataskaitų audito reglamentavimas FAAĮ šiuo metu reglamentuojama auditoriaus profesija, finansinių ataskaitų audito atlikimas, šios paslaugos kokybės priežiūra, t. y. atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimas (peržiūros ir tikrinimai), tyrimai ir pažeidimo tyrimai, taip pat reguliuojamos veiklos patikra, nustatytos auditorių ir audito įmonių teisės ir pareigos. 3.3.4. Reorganizavimo, likvidavimo metu sudaromų ataskaitų rengimas ir teikimas Pagal galiojantį reglamentavimą (ĮAĮ, VšĮĮ, LPFĮ, AĮ), turi būti parengtas finansinių ataskaitų rinkinys pagal sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimo dienos duomenis.
CK
Ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki juridinio asmens dalyvių susirinkimo dėl reorganizavimo juridinio asmens dalyviai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus šešiems mėnesiams po nors vieno dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir juridinio asmens dalyviams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus trims mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo.
“ CK pareiga parengti finansinių ataskaitų rinkinį pagal sprendimo dėl
reorganizavimo ar likvidavimo priėmimo dienos duomenis nenumatyta, o VSAĮ reikalaujama parengti tik finansinės būklės ataskaitą ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal paskutinio mėnesio, buvusio iki sprendimo reorganizuoti ar likviduoti viešojo sektoriaus subjektą priėmimo dienos, paskutinės dienos duomenis. Finansinės ataskaitos skirtos atsiskaityti ir sprendimams priimti. Finansinių ataskaitų, atitinkančių joms keliamus reikalavimus, parengimas pagal sprendimo reorganizuoti ar likviduoti priėmimo dienos duomenis praktiškai negali būti įgyvendintas ir faktiškai jos dažnai parengiamos gerokai vėliau po šio sprendimo priėmimo dienos.
Tai leidžia daryti išvadą, kad finansinių ataskaitų parengimas pagal sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimo dienos duomenis yra perteklinis reikalavimas, subjektams keliantis nereikalingą administracinę naštą. 3.3.5. Ataskaitų rengimui savo nuožiūra taikomi reikalavimai ĮAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija ar individuali įmonė, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų sudaryti, finansines ataskaitas jos turi sudaryti pagal šio įstatymo reikalavimus. ĮAĮ nėra nuostatų dėl tokių ataskaitų teikimo JAR tvarkytojui, tačiau JAR nuostatų [10]
tvarkytojui ir tie subjektai, kurie jas parengia savo nuožiūra (pavyzdžiui, individualios įmonės). 3.3.6. Finansinių ataskaitų pasirašymas ĮAĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma). 3.3.7.
tarpinio pranešimo rengimas ABĮ
nustatyta, kad rengiant siūlymą dėl dividendų paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, rengiamas ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys bei tarpinis pranešimas. 3.3.8. Reikalavimas nebūti bendrovės, patronuojančiosios bendrovės ar patronuojamosios bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku Šiuo metu ABĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad AB, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nariai turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus ir ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančiosios bendrovės ar patronuojamosios (dukterinės) bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokios nuostatos esmė nustatyti taip vadinamąjį ,,atšalimo laikotarpį“ kandidatams į nepriklausomus valdybos narius visoje įmonių grupėje. Tačiau, esant situacijai, kai keičiamas įmonės valdysenos modelis iš dvipakopės valdysenos modelio į vienpakopį, gali susidaryti situacija, kai prieš tai buvęs nepriklausomas narys negalės būti laikomas nepriklausomu, kas nėra teisinga. 3.3.9. Draudimas valstybės, savivaldybės įmonės vadovui būti įmonės vyriausiuoju buhalteriu VSĮĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas valstybės, savivaldybės įmonės vadovu būti įmonės vyriausiuoju buhalteriu. Pastebėtina, kad ši nuostata neatitinka FAĮ, kuriame analogiškos nuostatos nebėra nuo 2022 m. gegužės 1 d. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
reglamentavimas
tvarumo klausimais rengimas, teikimas ir skelbimas
vadovybės ataskaitos [11] dalis.
Siūloma vadovybės ataskaitos sudėtinių dalių nevadinti ataskaitomis suteikiant daugiau lankstumo įmonėms dėl vadovybės ataskaitos formos, iki tol buvusias atlygio ataskaitą ir bendrovių valdymo ataskaitą siūloma vadinti informacija apie atlygį ir informacija apie bendrovių valdyseną, o socialinės atsakomybės ataskaitą, atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, pakeisti į informaciją tvarumo klausimais. ĮĮGAĮ projekto 10 straipsnyje nurodoma, kad vadovybės ataskaitoje pateikiami teisės aktų nurodyti duomenys apie įmonę ir jos veiklą bei, kai taikoma, informacija apie bendrovių valdyseną, informacija apie atlygį ir informacija tvarumo klausimais. ĮĮGAĮ projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekviena iš šio straipsnio 1 ir
vadovybės ataskaitoje tai informacijai skirtoje dalyje. Be to, ĮĮGAĮ projekto
(konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai tvarumo klausimais, taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje esančią kitą susijusią informaciją ir į su tvarumo informacija susijusias sumas, nurodytas (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose. Informacija tvarumo klausimais yra vadovybės ataskaitos sudėtinė dalis ir keičia iki šiol tam tikrų įmonių rengtą socialinės atsakomybės ataskaitą. Pati vadovybės ataskaita yra įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis. Įmonės metinių ataskaitų rinkinį sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinys, vadovybės ataskaita ir, kai taikoma, – mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita ir (arba) pelno mokesčio informacijos ataskaita (ĮĮGAĮ projekto 6 straipsnis). ĮĮGAĮ projekto 7 straipsnyje nurodoma finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, o 10 straipsnyje pateikiama vadovybės ataskaitos sudėtis.
Toliau pateikiama įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėties schema. 1schema. Įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtis * kai taikoma 4.1.1.2. Įmonės, privalančios rengti informaciją tvarumo klausimais Vadovybės ataskaitas turi rengti: ĮĮGAĮ projekto 2 straipsnio 2,
rengti (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą, t. y.:
2) tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra AB ar UAB;
3) valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės;
4) kitų teisinių formų, nei nurodyta 1–3 punktuose, įmonės, kurios yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas. ĮĮGAĮ projekto 19 straipsnyje detalizuojama (įmonių grupės) įmonės (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos sudėtis atsižvelgiant į:
kategorijai pagal nustatytus kriterijus ir jų dydžius (ĮĮGAĮ projekto 4 ir 5 straipsniai);
ir nurodoma , kad (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais į vadovybės ataskaitą turi įtraukti:
vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išskyrus labai mažas įmones;
2) visos didelės įmonės, nurodytos šio skyrelio 1 pastraipoje;
3) didelės įmonių grupės patronuojančiosios įmonės. Be to, VSĮ projekto
į vadovybės ataskaitą įtraukia informaciją tvarumo klausimais, kuriai reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas.
2 lentelė. (Konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos sudėtis pagal įmonę Įmonės kategorija (AB, UAB, TŪB, VĮ, SĮ, kitų teisinių formų draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kredito įstaigos) pagal dydį Vadovybės ataskaita Įtraukiama informacija tvarumo klausimais Įtraukiama informacija apie bendrovių valdyseną Įtraukiama informacija apie atlygį Didelės, vidutinės, mažos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje V V V V Labai mažos įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje
Mažos ir labai mažos įmonės, išskyrus VIĮ
Vidutinės, mažos ir labai mažos VIĮ V Didelės įmonių grupės patronuojančioji įmonė (AB, UAB, VĮ, SĮ) V V Vidutinės įmonių grupės patronuojančioji įmonė V Pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis, informaciją tvarumo klausimais turėtų rengti apie 250 įmones. ĮĮGAĮ projekto 23 straipsnyje nustatytos sąlygos, kai (patronuojančioji) įmonė vadovybės ataskaitoje neteikia (konsoliduotosios) informacijos tvarumo klausimais . Išimtis taikoma įmonei, kuri yra:
1) patronuojamoji įmonė, jeigu jos ir jos patronuojamųjų įmonių tvarumo informacija yra pateikta rengiamoje patronuojančiosios įmonės konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje;
2) patronuojančiosios įmonės, kuri yra trečios valstybės įmonė, patronuojamoji įmonė, jeigu tokia įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios trečiosios valstybės įmonės konsoliduotąją tvarumo ataskaitą. Numatyta išimtis ne taikoma didelėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
Norint pasinaudoti leidimu nerengti informacijos tvarumo klausimais turi būti užtikrinta, kad:
1) (konsoliduotoji) informacija tvarumo klausimais yra parengta ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu;
2) (konsoliduotoji) tvarumo informacija yra parengta pagal ETAS arba būdu, lygiaverčiu ETAS nustatytiems būdams;
3) tvarumo informacijoje yra pateikta Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nurodyta atskleistina informacija, apimanti ES įsteigtos patronuojamosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių, vykdomą veiklą. 4) patronuojamosios įmonės vadovybės ataskaitoje nurodyti patronuojančiosios įmonės , teikiančios informaciją tvarumo klausimais arba tvarumo ataskaitą grupės lygmeniu, pavadinimas, buveinė, interneto nuorodos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąją vadovybės ataskaitą;
vadovybės ataskaitoje pateikta informacija, kad įmonė gali nerengti informacijos tvarumo klausimais;
6) (konsoliduotąją) tvarumo ataskaitą patronuojamoji įmonė pateikia JAR tvarkytojui per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta tvarumo ataskaita, paskutinės dienos;
7) (konsoliduotoji) tvarumo ataskaita skelbiama bent viena iš oficialiųjų ES kalbų patronuojamosios įmonės interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje įsteigtos įmonės rengia informaciją tvarumo klausimais, kuri yra vadovybės ataskaitos dalis. Trečiųjų valstybių įmonės neturi pareigos rengti vadovybės ataskaitos, todėl, pagal ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnį rengia atskirą tvarumo ataskaitą kurios prieinamumą visuomenei turi užtikrinti Lietoje įsteigta patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė patronuojančioji įmonė yra trečiosios valstybės įmonė, arba filialas, kurį yra įsteigęs šio aiškinamojo rašto 4.1.1.3 dalyje nurodytas juridinis asmuo. 4.1.1.3.
Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojamoji įmonė, filialas turi užtikrinti trečiųjų šalių įmonių tvarumo ataskaitos prieinamumą Lietuvos Respublikoje įsteigta:
1) patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė patronuojančioji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje,
2) filialas, kurį įsteigė trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, k uris arba nepriklauso grupei, arba kurį galiausiai valdo trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, turi užtikrinti pagrindinės patronuojančiosios įmonės tvarumo ataskaitos grupės lygmeniu prieinamumą (ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnis). Kaip nurodyta ĮĮGAĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje „a taskaitos prieinamumas visuomenei – trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbimas įmonės arba filialo interneto svetainėje pagal šio įstatymo reikalavimus“. Atitinkamai trečiųjų valstybių (konsoliduotųjų) tvarumo ataskaitų pateikimui taikoma Projekto 36 straipsnio 5 dalis – (konsoliduotoji) tvarumo ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Projekto 26 straipsnio 6 dalyje, kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikiami JAR tvarkytojui per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta tvarumo ataskaita, paskutinės dienos ir paskelbimui taikomos 38 straipsnio 2 dalies nuostatos. Už šį pateikimą ir paskelbimą atsako patronuojamoji įmonė arba filialas, nurodyti Projekto 26 straipsnyje.
Atitinkamai patikslintas ir ABĮ projekto 15 straipsniu tikslinamo 76 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame papildytas dokumentų, kuriuos reikia teikti JAR tvarkytojui, sąrašas nustatant, kad, be užsienio bendrovės (konsoliduotųjų) metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės ataskaitos, JAR tvarkytojui turi būti teikiama ir (konsoliduotoji) tvarumo ataskaita, jei pagal jeigu rengiamos valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę ji turi būti rengiama, ir atitinkamai tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal jeigu valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita. Kartu nuostatos patikslinamos, kad šios užsienio bendrovės ataskaitos JAR tvarkytojui turi būti pateiktos ne vėliau negu per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos ataskaitos yra parengtos, paskutinės dienos. Reikalavimas pirmojoje pastraipoje nurodytoms įmonėms taikomas tik tada, kai:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigta tokios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri yra didelė įmonė arba kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, išskyrus labai mažas įmones;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas (toliau – filialas), įsteigtas trečiojoje valstybėje įsteigto juridinio asmens, kuris arba nepriklauso grupei, arba kurį galiausiai valdo trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, jei filialo pardavimo grynosios pajamos paskutinę praėjusių finansinių metų dieną viršijo 40 000 000 eurų;
3) kai trečiosios valstybės įmonės grupės lygmeniu arba, jei netaikoma, atskiros įmonės pardavimo grynosios pajamos, uždirbtos ES, paskutinę praėjusių finansinių metų dieną kiekvienais iš pastarųjų 2 finansinių metų iš eilės viršijo 150 000 000 eurų.
Kai trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė tvarumo ataskaitos nėra parengusi, patronuojamoji įmonė, filialas prašo savo (pagrindinės patronuojančiosios) įmonės pateikti informaciją, kuri reikalinga tvarumo ataskaitai parengti. Jeigu (pagrindinė patronuojančioji) įmonė visos reikalingos informacijos nepateikia, patronuojamoji įmonė arba filialas parengia tvarumo ataskaitą, kurioje pateikiama visa turima arba gauta informacija, ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad (pagrindinė patronuojančioji) įmonė nepateikė informacijos, kuri reikalinga tvarumo ataskaitai parengti, ir užtikrina tvarumo ataskaitos ir, kai taikoma, pareiškimo prieinamumą (jų pateikimui ir skelbimui taikomos ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 5 dalis ir 37 straipsnio 2 dalis) . Šiuo atveju
projekto 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnyje nurodytos patronuojamosios įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai atsako už tvarumo ataskaitos, kiek leidžia asmens (-ų) turimos žinios ir gebėjimai, parengimą ir (arba) prieinamumo visuomenei užtikrinimą pagal įstatymuose priskirtą kompetenciją.
ĮĮGAĮ projekto 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad filialo, nurodyto ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnio 3 dalyje, paskirtas (-i) asmuo (-enys) atsako už tai, kad tvarumo ataskaita būtų parengta pagal tame straipsnyje nustatytus reikalavimus, kiek leidžia asmens (-ų) turimos žinios ir gebėjimai, ir (arba) užtikrintas jos prieinamumas visuomenei. 4.1.1.4. Pagrindiniai nematerialieji ištekliai Atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas
projektu numatoma visoms įmonėms, kurios privalo rengti informaciją tvarumo klausimais, vadovybės ataskaitoje bendrųjų duomenų dalyje privalo pateikti informaciją apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius. Pagrindiniai nematerialieji ištekliai
projekte apibrėžiami kaip fizinio pavidalo neturintys ištekliai, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės verslo modelis ir kurie yra įmonės vertės kūrimo šaltinis. Tokia informacija padėtų investuotojams geriau suprasti gilėjantį atotrūkį tarp daugelio įmonių apskaitinės vertės ir rinkos vertės, stebimą daugelyje ekonomikos sektorių, gauti informaciją apie darbuotojų įgūdžius, gebėjimus, patirtį, lojalumą įmonei ir motyvaciją tobulinti procesus, prekes ir paslaugas. Be to, informacija apie įmonės ir jos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant klientus, prekių tiekėjus, paslaugų teikėjus ir bendruomenes, kuriems įmonės veikla daro poveikį, santykių kokybę yra informacija tvarumo klausimais, reikšminga socialiniams ar valdymo klausimams, kuri taip pat galėtų būti laikoma informacija apie nematerialiuosius išteklius.
Informacijos apie nematerialiuosius išteklius pateikimas vadovybės ataskaitoje padės geriau įvertinti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir stebėti investicijas. 4.1.1.5. Vadovybės ataskaitoje pateikiamos informacijos tvarumo klausimais turinys Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva įmonė įpareigojama ne tik teikti tiek informacijos, kiek tai reikalinga siekiant suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę, bet ir teikti informaciją, reikalingą siekiant suprasti įmonės veiklos poveikį aplinkos, socialiniams ir darbuotojų klausimams, pagarbą žmogaus teisėms, kovą su korupcija ir kyšininkavimu. Todėl reikalaujama, kad vadovybės ataskaitos informacijai tvarumo klausimais skirtoje dalyje įmonės teiktų informaciją tiek apie įmonės veiklos poveikį žmonėms ir aplinkai, tiek apie tai, kokį poveikį tvarumo klausimai daro įmonei. Tai vadinama dvejopu požiūriu į reikšmingumą – iš vienos pusės atsižvelgiama į aplinkos poveikį įmonei, iš kitos – į įmonės poveikį aplinkai. Kad galėtų nustatyti reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, apie kuriuos reikia teikti informaciją, įmonei būtina atlikti reikšmingumo vertinimą. Reikšmingumo vertinimas yra tvarumo atskaitomybės pagal ETAS atskaitos taškas. Tvarumo klausimas yra reikšmingas, jeigu jis atitinka apibrėžtus poveikio reikšmingumo ir (arba) finansinio reikšmingumo kriterijus.
Tačiau, neatsižvelgdama į reikšmingumo vertinimo rezultatus, įmonė visuomet turi atskleisti informaciją, kurios reikalaujama pagal 2 ETAS „Bendroji atskleistina informacija“ ir teminiuose ETAS nustatytus atskleidimo reikalavimus, susijusius su reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesu, pateikdama proceso aprašymą. (Konsoliduotojoje) informacijoje tvarumo klausimais turi būti pateikiama ĮĮGAĮ projekto 21 straipsnyje nurodyta informacija. ĮĮGAĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 10 punkte Taksonomijos reglamento
nustatyta informacija apima šią įmonių informaciją:
a) kokia jų apyvartos dalis gaunama iš produktų ar paslaugų, susijusių su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Taksonomijos reglamento 3 ir 9 straipsnius, ir
b) kokia jų kapitalo išlaidų dalis ir veiklos išlaidų dalis susijusi su turtu ar procesais, siejamais su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Taksonomijos reglamento 3 ir 9 straipsnius . 4.1.1.6. Vertės grandinės ĮĮGAĮ projekto 21 straipsnyje numatyta, kad, kai taikytina, informacija tvarumo klausimais apima informaciją apie įmonės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę, papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės ataskaitą, ir į sumas, nurodytas metinėse finansinėse ataskaitose. Įmonė, pateikdama nurodytą informaciją, vadovaujasi ETAS. Svarbu, kad įmonė atskleistų informaciją apie vertės grandinę, nes per jos atskleidimą galima pažymėti neigiamą poveikį, susijusį su šiais aspektais:
padarytas poveikis, skaičių arba žalos aplinkai mastą;
aplinką ar grąžinant žmones į jų pradinę būklę.
Informacija apie visą įmonės vertės grandinę turėtų apimti informaciją, susijusią su jos vertės grandine ES, ir informaciją, apimančią trečiąsias šalis, jeigu įmonės vertės grandinė yra už ES ribų. 4.1.1.7. Mažų įmonių informacijos tvarumo klausimais turinys Mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose (toliau – LMVĮ), mažos ir nesudėtingos įstaigos, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės gali nuspręsti, kad vadovybės ataskaitos informacijai tvarumo klausimais skirtoje dalyje bus teikiama tik šios informacijos aprašymas ir rodikliai:
1) įmonės verslo modelio ir strategijos;
2) įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais;
3) pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo įmonės poveikio tvarumo srityje ir visų veiksmų, kurių imamasi siekiant nustatyti ir stebėti tokį faktinį arba galimą neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti arba ištaisyti;
4) įmonei kylančios pagrindinės rizikos, susijusios su tvarumo klausimais, ir tos rizikos valdymo būdų. Kitos mažos ir vidutinės įmonės, nei nurodyta šios dalies pirmojoje pastraipoje, taip pat skatinamos rengti, teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais. Manoma, kad didesnės įmonės, kurioms yra privaloma tokią informaciją teikti, norėdamos įvykdyti joms keliamus reikalavimus, prašys jų vertės grandinės įmonių taip pat teikti informaciją tvarumo klausimais taip pat. Tokios informacijos teikimas ir skelbimas pagerintų mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie finansavimo, sustiprintų pasitikėjimą jomis. 4.1.1.8.
Siekdama užtikrinti, kad didelės įmonės teiktų pakankamai palyginamos informacijos tvarumo klausimais, kuri ataskaitų vartotojams padėtų įvertinti įmonių tvarumo rezultatus, Europos Komisija 2023 m. liepos 31 d. deleguotu reglamentu paskelbė ETAS. ETAS tikslas – užtikrinti pateikiamos informacijos kokybę, kad ji bus suprantama, aktuali, patikrinama, palyginama ir pateikta tinkamai. ETAS vengiama įmonėms užkrauti neproporcingai didelę administracinę naštą (reikalaujama pateikti konkrečią informaciją, kurią pateikus niekas nebeturi teisės prašyti pateikti kitą informaciją), be kita ko, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į pasaulinių informacijos tvarumo klausimais teikimo standartų nustatymo iniciatyvų darbą. ETAS nurodo, kokią su aplinkos, socialiniais, valdysenos klausimais susijusią įmonės informaciją turi atskleisti įmonė. Priimta 12 ETAS – 2 bendrieji standartai ir 10 teminių:
ETAS 1 – bendrieji reikalavimai; ETAS 2 – bendrieji atskleidimai; ETAS E1 – klimatas; ETAS E2 – tarša; ETAS E3 – vandens ir jūrų ištekliai; ETAS E4 – biologinė įvairovė ir ekosistemos; ETAS E5 – išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika; ETAS S1 – nuosavi darbo ištekliai; ETAS S2 – darbuotojai vertės grandinėje;
ETAS S3 – paveikiamos bendruomenės; ETAS S4 – pirkėjai ir galutiniai vartotojai; ETAS G1 – verslo elgsena. Pirmąjį ETAS rinkinį Europos Komisija priėmė 2023 m. liepos 31 d. ir 2023m. gruodžio 22 d. paskelbė ES oficialiajame leidinyje. Šiame pirmajame rinkinyje pateikti ETAS taikomi visiems sektoriams, t. y. jie taikomi visoms didelėms įmonėms, kurioms taikoma Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje ar sektoriuose jos vykdo veiklą, išskyrus mažas ir vidutines įmones. Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė šiuo metu rengia ir 2024 metais planuoja patvirtinti ETAS, skirtą LMVĮ, ir specialų ETAS, skirtą savanoriškai informaciją tvarumo klausimais rengiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – SMVĮ).
LMVĮ ETAS siekiama nustatyti tvarumo atskaitomybės reikalavimus, kurie būtų proporcingi ir tinkami atsižvelgiant į LMVĮ veiklos mastą, sudėtingumą bei pajėgumus. Tikimasi, kad šis standartas LMVĮ įmonėms sudarys geresnes galimybes gauti finansavimą ir padės išvengti finansų rinkos dalyvių prašymų pateikti papildomos, kitokios informacijos tvarumo klausimais. SMVĮ ETAS skirtas padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms savanoriškai rengti informaciją tvarumo klausimais, veiksmingai ir proporcingai atsakyti į verslo partnerių (t. y. bankų, investuotojų ar didesnių įmonių) prašymus pateikti informacijos tvarumo klausimais, taip pat palengvinti jų dalyvavimą pereinant prie tvarios ekonomikos. Tikimasi, kad šis ETAS paskatins SMVĮ rengti informaciją tvarumo klausimais ir taip padės pritraukti skolintojų, investuotojų ir klientų. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos 29b straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad konkretiems pramonės sektoriams skirti ETAS turi būti priimti iki 2024 m. birželio 30 d. Šiuose ETAS turi būti nurodyta informacija, proporcinga ir pritaikyta mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumui ir savybėms ir atitinkantys jų veiklos apimtį ir sudėtingumą. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu [12] siūloma atidėti ETAS, skirtų tam tikriems sektoriams ir tam tikroms trečiųjų valstybių įmonėms, priėmimo terminą 2 metams , kad būtų suteikta daugiau laiko įmonėms sutelkti dėmesį į 2023 m. liepos 31 d. paskelbto pirmojo ETAS rinkinio praktinį taikymą.
Kai įmonė neprivalo vadovybės ataskaitoje teikti informacijos tvarumo klausimais , bet nusprendžia ją teikti savo nuožiūra, įmonei verta informaciją tvarumo klausimais rengti vadovaujantis ETAS nuostatomis, antraip jos parengta informacija nebus suprantama ataskaitų vartotojams, bus nepalyginama su kitų įmonių analogiška informacija
formatas ĮĮGAĮ projekto 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas ES vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas
Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vieningas elektroninio ataskaitų teikimo formatas. Šiuo formatu JAR tvarkytojui turi būti pateikiama ir įmonės interneto svetainėse skelbiama (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita, kai į ją yra įtraukta (konsoliduotoji) informacija tvarumo klausimais (ĮĮGAĮ projekto 37 straipsnio 5 dalis). Vadovybės ataskaitos teikimas ES elektroninio ataskaitų teikimo formatu nereikalaujamas, kai įmonių vadovybės ataskaitose informacija tvarumo klausimais teikiama savanoriškai, o ne dėl to, kad įstatymai reikalauja. 4.1.1.10.
klausimais teikimas ir skelbimas Įmonės, kurios privalo rengti (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais ją pateikiant (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje, savo (konsoliduotąsias) finansines ataskaitas ir (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą kartu su auditoriaus išvada ir užtikrinimo išvada teikia JAR tvarkytojui per 6 mėnesius [13] (šio aiškinamojo rašto 3.8.8. dalis) nuo finansinių metų, už kuriuos parengtos ataskaitos, paskutinės dienos (ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 1 dalis). Be to, įmonių, į kurių (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą turi būti įtraukta (konsoliduotoji) informacija tvarumo klausimais , (konsoliduotosios) finansinės ataskaitos ir vadovybės ataskaita kartu su auditoriaus išvada ir užtikrinimo išvada skelbiamos jų interneto svetainėse mažiausiai 5 metus (ĮĮGAĮ projekto 37 straipsnio 1 ir 7 dalys). Kai įmonė neprivalo vadovybės ataskaitoje teikti informacijos tvarumo klausimais , bet nusprendžia ją rengti savo nuožiūra, vadovybės ataskaita neprivalo būti teikiama JAR tvarkytojui. 4.1.1.11. Atsakomybė už ataskaitų rengimą, teikimą ir skelbimą Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva Apskaitos direktyvos 33 straipsnis papildytas nuostatomis dėl įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, kolektyvinės pareigos užtikrinti, kad (konsoliduotosios) metinės finansinės ataskaitos, (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita būtų rengiamos ir skelbiamos laikantis:
1) šios direktyvos reikalavimų;
2) kai taikytina, tarptautinių apskaitos standartų;
3) Deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 reikalavimų;
4) Europos tvarumo atskaitomybės standartų, nurodytų šios direktyvos 29b straipsnyje arba 29c straipsnyje.
Atsižvelgiant į šiuos papildymus, konkrečiai nurodančius, už kokių reikalavimų laikymąsi yra atsakingi įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organai, atitinkamai siūloma papildyti ĮĮGAĮ projekto 40 straipsnio 2 dalį, kad (patronuojančiosios) įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal jiems įstatymais atitinkamai priskirtą atsakomybę už įmonės (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų, (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) ir, kai į (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą yra įtraukta (konsoliduotoji) informacija tvarumo klausimais , – kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada JAR tvarkytojui įmonės (konsoliduotąsias) finansines ataskaitas, (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą kartu su auditoriaus išvada ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada teikia pagal:
1) šio įstatymo reikalavimus ir, kai taikytina, TFAS arba LFAS,
2) ETAS arba mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomus ETAS,
3) ES elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus. 4.1.1.12.
kokioms įmonėms reikia rengti informaciją tvarumo klausimais ĮĮGAĮ projektu (41 straipsnio 8–10 dalys), įgyvendinant Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, nustatomas palaipsninis informacijos tvarumo klausimais rengimas:
pradėti rengti didelės VIĮ, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose arba kurios yra bankas, centrinė kredito unija, draudimo arba perdraudimo bendrovė ir kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, t. y. tos įmonės, kurios pagal Apskaitos direktyvą privalėjo rengti nefinansinės informacijos ataskaitą. Šios įmonės informaciją tvarumo klausimais rengia pradedant 2024 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais laikotarpiais. 2. Kitos nei 1 punkte nurodytos didelės įmonės (AB, UAB, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, bankai, draudimo įmonės) informaciją tvarumo klausimais rengia pradedant 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais laikotarpiais. 3. Mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir mažos bei nesudėtingos įstaigos, apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 575/2013, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, kurios yra laikomos didelėmis įmonėmis arba kurios yra įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išskyrus labai mažas įmones, informaciją tvarumo klausimais rengia pradedant 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais laikotarpiais. 4.1.1.13. Numatyti laikini palengvinimai rengiant informaciją tvarumo klausimais Atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, siekiant palengvinti įmonių pareigą teikti vadovybės ataskaitoje reikalaujamą informaciją tvarumo klausimais ir prie visiško jos teikimo pereiti palaipsniui, leidžiama: 1.
Pirmųjų 3 metų, kai įmonė privalo pradėti rengti informaciją tvarumo klausimais (kaip nustatyta ĮĮGAĮ projekto 41 straipsnio 8–10 dalyse), laikotarpiu, kai įmonė neturi visos reikiamos informacijos apie savo vertės grandinę, ji informacijoje tvarumo klausimais paaiškina, kokias pastangas deda siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo gauta visa reikiama informacija, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti reikiamą informaciją (ĮĮGAĮ projekto 21 straipsnio 4 dalis ir 41 straipsnio 11 dalis). 2. Mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, gali nuspręsti neįtraukti į vadovybės ataskaitą informacijos tvarumo klausimais rengiant 2026 finansinių metų ir 2027 finansinių metų vadovybės ataskaitas. Tokiais atvejais įmonė savo vadovybės ataskaitoje trumpai paaiškina, kodėl informacija tvarumo klausimais nebuvo pateikta (ĮĮGAĮ projekto
įsteigta patronuojamoji įmonė, kuri turi užtikrinti trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojančiosios įmonės tvarumo ataskaitos prieinamumą pagal ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnį, iki 2030 metų gali rengti vadinamąją dirbtinę konsoliduotąją tvarumo ataskaitą už visą įmonių grupę, kuriai priklauso. Tokia ataskaita bus laikoma atitinkančia ĮĮGAĮ projekto 26 straipsnyje nurodytą (konsoliduotąją) tvarumo ataskaitą grupės lygmeniu. Pereinamuoju laikotarpiu į vadinamąją dirbtinę konsoliduotąją tvarumo ataskaitą įtraukiamos visos tos patronuojančiosios įmonės ES įsteigtos patronuojamosios įmonės, bet gali būti neįtraukiamos trečiųjų valstybių įmonės.
Tokią dirbtinę konsoliduotąją tvarumo ataskaitą pereinamuoju laikotarpiu gali rengti ta ES įsteigta įmonių grupei priklausanti įmonė, kurios apyvarta (kai taikytina, konsoliduota) bent vienais iš ankstesnių 5 finansinių metų buvo didžiausia ES (ĮĮGAĮ projekto 41 straipsnio 14–17 dalys). 4.1.1.14. Vertybinių popierių įstatymo keitimas Vertybinių popierių įstatymo nuostatos papildomos tokiais reikalavimais: · metinėje informacijoje turi būti aiškiai nurodyti atsakingų emitento asmenų, padariusių įmonės pareiškimą, vardai, pavardės ir funkcijos; · emitento ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos arba įmonių grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, turi būti parengtos pagal taikomus apskaitos standartus, turi atitikti tikrovę ir teisingai parodyti emitento arba įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, pinigų srautus; · tais atvejais, kai pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą metinėje vadovybės ataskaitoje turi būti pateikta informacija tvarumo klausimais, emitento atsakingi asmenys pareiškime patvirtina, kad (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita buvo parengta pagal ETAS ir pagal 2020 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 8 straipsnio 4 dalį; · emitento ataskaitinio laikotarpio vadovybės ataskaitoje arba konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje turi būti teisingai apžvelgti verslo plėtra ir veiklos rezultatai, pateiktas emitento arba įmonių grupės būklės kartu su pagrindinėmis rizikomis ir neapibrėžtumais, su kuriais susiduriama, aprašymas; · priežiūros institucijai ne vėliau kaip per
su auditoriaus išvada, bet ir su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada; · žodžių junginys „ buhalterinė apskaita“ keičiamas į „ finansinė apskaita“ atsižvelgiant į FAĮ vartojamas sąvokas; · žodžių junginys ,,metinis pranešimas“ keičiamas į ,,vadovybės ataskaita“ atsižvelgiant į ĮĮGAĮ projekte vartojamas sąvokas. 4.1.2. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas 4.1.2.1.
Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas ir kas gali teikti šią paslaugą Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje nustatomas reikalavimas, kad visų įmonių parengta informacija tvarumo klausimais būtų patikrinta nepriklausomo auditoriaus arba akredituoto užtikrinimo paslaugų teikėjo, t. y. būtų atliktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas siekiant įvertinti, ar tvarumo atskaitomybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva nustato, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimą gali atlikti auditorius, kuris atlieka tos pačios įmonės finansinių ataskaitų auditą, tačiau kartu įtvirtina galimybę nustatyti, kad šią paslaugą galėtų teikti: · ir kitas auditorius nei finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba · nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas – akredituotas paslaugos teikėjas, kuriam keliami lygiaverčiai reikalavimai, kaip ir auditoriams (audito įmonėms), atliekantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimą. Atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas ir siekiant skatinti konkurenciją, plėtojant atviresnę audito rinką (žr. 1 ir 2 grafikus), FAAĮ projekte siūloma pasinaudoti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje nustatytomis galimybėmis ir leisti, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimą galėtų atlikti:
turintis teisę atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;
įmonė, turinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, arba
užtikrinimo paslaugų teikėjas . 1 grafikas. Atlikto finansinių ataskaitų audito tendencijos Lietuvoje [14]
Lietuvoje Vertinant atlikto finansinių ataskaitų audito apimtį, pastebėtina, kad audito atlikimo apimtis kiekvienais metais auga (1 grafike pateikiami skaičiai apima privalomą ir juridinio asmens iniciatyva atliekamą finansinių ataskaitų auditą).
Tačiau lygiagrečiai kiekvienais metais auditorių ir audito įmonių skaičius mažėja. Nustačius reikalavimą atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, dar labiau plečiama auditorių ir audito įmonių darbo apimtis. Remiantis atvirais JAR tvarkytojo duomenimis, preliminariai Lietuvoje būtų apie 250 įmonių, kurių tvarumo atskaitomybės užtikrinimas turėtų būti atliktas. Kartu pažymėtina, kad nors to paties auditoriaus ir audito įmonės atliktas finansinių ataskaitų auditas ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimas padėtų užtikrinti finansinės informacijos ir tvarumo informacijos nuoseklumą, tačiau toliau išlieka audito koncentracijos rinkoje rizika, galimas pavojus auditorių nepriklausomumui, galima įtaka didesnei finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kainai. Dėl galimų nurodytų rizikų FAAĮ projekte siūloma praplėsti asmenų, galinčių atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ratą. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje įtvirtintas reikalavimas Europos Komisijai iki 2028 m. gruodžio 31 d. įvertinti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų koncentraciją rinkoje, kartu įvertinant, kokiu mastu valstybės narės naudojasi Tvarumo atskaitomybės direktyvoje numatyta galimybe tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atlikti nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams ir ar tai prisideda prie tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų rinkos atvėrimo. Atsižvelgiant į Europos Komisijos išvadas, gali būti imtasi teisėkūros priemonių dėl pakankamo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų diversifikavimo ir informacijos tvarumo klausimais kokybės. 4.1.2.2.
teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą Pažymėtina, kad auditoriams ir audito įmonėms suteikiama pasirinkimo galimybė, ar jie ketina teikti tik finansinių ataskaitų audito paslaugą, ar kartu ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą, t. y. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva neįpareigoja auditorių ir audito įmonių privalomai įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą. FAAĮ projekte numatyta, kad auditoriui suteikiama teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, jeigu asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas vykdyti tokią veiklą, tenkina šiuos reikalavimus:
1) yra išlaikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą;
2) yra atlikęs ne mažiau kaip 8 mėnesių praktiką, susijusią su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis. Ši praktika įskaičiuojama į privalomą 3 metų auditoriaus padėjėjo praktiką, tačiau jei auditorius nuspręstų įgyti teisę verstis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veikla vėliau, nei įgydamas teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, 8 mėnesių praktikos reikalavimas būtų taikomas papildomai. Asmuo, gavęs auditoriaus kvalifikaciją, t. y. išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, ir atlikęs nustatytą praktiką, gali laikyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą ir įgyti papildomą kompetenciją vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą. Atsižvelgiant į Audito direktyvos nuostatą, kad auditoriaus padėjėjo praktikai nebūtinai visus 3 privalomus auditoriaus padėjėjo praktikos metus vadovauja auditorius, siūloma nustatyti, kad auditoriaus padėjėjo praktikai auditorius turi vadovauti bent 2 metus. Toks pakeitimas leistų lanksčiau įgyvendinti reikalavimą atlikti 8 mėnesių praktiką, susijusią su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis, kuri nebūtinai būtų atliekama audito įmonėje.
Tokiu atveju auditoriai, siekiantys iš karto įgyti teisę atlikti ir finansinių ataskaitų auditą, ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, per privalomą 3 metų auditoriaus padėjėjo praktiką turėtų galimybę atlikti ir 8 mėnesių praktiką tvarumo atskaitomybės srityje. Jeigu auditorius nuspręstų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą vykdyti vėlesniais savo veiklos laikotarpiais, 8 mėnesių praktikos reikalavimas turėtų būti įgyvendintas iš naujo. Kartu siūloma nustatyti, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas būtų organizuojamas ta pačia tvarka kaip ir kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai. Perkeliant Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, FAAĮ projekto pereinamosiose nuostatose nustatoma, kad iki 2024 m. sausio 1 d. patvirtintiems auditoriams ir asmenims, kurie pradėję veiksmus dėl auditoriaus pažymėjimo išdavimo pagal FAAĮ ir kuris bus išduotas iki 2026 m. sausio 1 d., netaikomi reikalavimai dėl 8 mėnesių praktikos ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzamino. Šiuo atveju numatoma pareiga iki 2026 m. sausio 1 d. išklausyti privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus tvarumo atskaitomybės temomis, kurios turi apimti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminų sritis. Todėl FAAĮ projekto pereinamosiose nuostatose numatoma, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų kvalifikacijos kėlimo kursuose tvarumo atskaitomybės temomis.
Audito įmonėms, siekiančioms turėti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, nustatomas reikalavimas turėti bent vieną auditorių, dirbantį toje audito įmonėje arba esantį audito įmonės vadovu arba dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, kurie turėtų auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą. Informacija apie auditorių ir audito įmonių pažymėjimus, suteikiančius teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, pateikiama auditorių ir audito įmonių sąrašuose. 3 lentelė. Reikalavimai auditoriams, norintiems teikti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas R eikalavimai Asmenys, esantys auditoriais Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas Praktika Profesinė kvalifikacija Teisė teikti šias paslaugas Iki 2024 m.
3 ***
FA auditas + TvA užtikrinimas Po 2026 m.
Pastabos: Vartojami trumpiniai: FA
TvA
Įskaičiuojama į auditoriui privalomus išklausyti
kėlimo kursus per 3 metus. ** Nebūtina 8 mėn. praktika, susijusi su TvA užtikrinimu arba su paslaugomis, kurios susijusios su TvA. *** Turi apimti 8 mėn. praktiką, susijusią su TvA užtikrinimu arba su paslaugomis, kurios susijusios su TvA. 4.1.2.3. Reikalavimai nepriklausomam užtikrinimo paslaugos teikėjui Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva nustato, kad kai tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atlieka nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, jam turi būti taikomi lygiaverčiai reikalavimai kaip ir auditoriams, atliekantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, bent jau dėl: · praktikos ir kvalifikacinių egzaminų; · profesinės kvalifikacijos kėlimo; · atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūrų, tikrinimų, tyrimų, pažeidimo tyrimų ir poveikio priemonių skyrimo; · profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties; · skyrimo ir atšaukimo; · darbo organizavimo, ypač dėl aprūpinimo pakankamais ištekliais bei personalu ir duomenų apie klientus bei klientų bylų tvarkymo; · pranešimo apie pažeidimus. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva nustato, kad nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas turi būti akredituota atitikties vertinimo įstaiga pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį akreditavimo reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 . Pagal šį reglamentą nepriklausomu užtikrinimo paslaugų teikėju gali būti tik juridinis asmuo, kurį vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą akredituotų Lietuvos nacionalinė akreditavimo įstaiga – Nacionalinis akreditacijos biuras.
Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinis akreditacijos biuras akredituoja tik juridinius asmenis, o Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje nustatomi reikalavimai, kurie taikomi ne tik juridiniam asmeniui, bet ir fiziniam asmeniui, galinčiam vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą (praktika, kvalifikacinis egzaminas, profesinės kvalifikacijos kėlimas, poveikio priemonių taikymas ir kt.), FAAĮ projekto 46 straipsnyje nustatomi reikalavimai nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo darbuotojui – tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistui (toliau – užtikrinimo specialistas). Siekiant užtikrinti, kad nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams ir užtikrinimo specialistui (-ams), vykdant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, būtų taikomi lygiaverčiai reikalavimai kaip auditoriams ir audito įmonėms, siūloma nustatyti tokią nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo akreditavimo tvarką (2 schema):
akreditavimas Vartojami trumpiniai: NAB – Nacionalinis akreditacijos biuras; JA – juridinis asmuo; FA – fizinis asmuo. Nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas privalėtų turėti bent vieną darbuotoją fizinį asmenį: · turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą; · turintį nepriekaištingą reputaciją; · atlikusį su tvarumo atskaitomybe susijusią praktiką; · išlaikiusį tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą · tapusį asocijuotu Auditorių rūmų nariu. Asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus, būtų laikomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistu.
Atkreiptinas dėmesys, kad užtikrinimo specialistas turėtų teisę verstis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veikla tik būdamas akredituoto juridinio asmens – nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo – darbuotoju (FAAĮ projekto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas). FAAĮ projekte siūloma nustatyti, kad nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo akreditacijos, teisės vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, darbo organizavimo, priežiūros (suteiktų paslaugų kokybės peržiūrų, tikrinimų, tyrimų ir pažeidimo tyrimų) srityse dalyvautų šios institucijos (žr. 3 schemą): · nacionalinė akreditacijos įstaiga – Nacionalinis akreditacijos biuras – vykdytų juridinio asmens akreditavimo procesą; · Tarnyba (FAAĮ – Įstaiga) atliktų VIĮ tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės tikrinimus, tyrimus, pažeidimo tyrimus, skirtų poveikio priemones; · LAR – organizuotų kvalifikacinio tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą, tvarkytų užtikrinimo specialistų sąrašą, organizuotų profesinės kvalifikacijos kėlimo kursus, atliktų ne viešojo intereso įmonių tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūras. 3 schema.
akreditavimo ir priežiūros sistema Vartojami trumpiniai: TvA – tvarumo atskaitomybė; NAB – nacionalinė akreditavimo įstaiga Nacionalinis akreditacijos biuras; Įstaiga – šiame aiškinamajame rašte vartojamas trumpinys Tarnyba, FAAĮ
VIĮ
Ne VIĮ ne viešojo intereso įmonė JA
FA
projekte patikslinamos viešąją priežiūrą atliekančios Tarnybos funkcijos – papildoma nuostata dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir su nacionaline akreditavimo įstaiga, kad būtų užtikrinta tinkama ne tik užtikrinimo specialisto, kaip fizinio asmens, bet ir nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo, kaip juridinio asmens, priežiūra ir atitiktis FAAĮ projektu nustatomiems reikalavimams. 4.1.2.4. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimui keliami reikalavimai Ir galiojančio FAAĮ, ir numatomos FAAĮ projekto nuostatos orientuotos į auditorius ir audito įmones bei į jų teikiamą paslaugą – finansinių ataskaitų auditą. Įgyvendinant Tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas reikia nustatyti:
1) naujai reglamentuojamą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą;
2) kad šią paslaugą gali teikti tiek auditoriai ir audito įmonės, tiek nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai ir šios paslaugos teikimo reikalavimus.
Siekiant aiškaus ir optimalaus reglamentavimo, FAAĮ projekte siūloma nustatyti, kad:
1) atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą auditoriams ir audito įmonėms mutatis mutandis taikomos FAAĮ nuostatos, kaip ir atliekant auditą, dėl (4 straipsnio 4 dalyje): · profesinės etikos, nepriklausomumo (išskyrus dėl rotacijos) ir objektyvumo, konfidencialumo, atlygio, grėsmių, reikalavimų buvusiems darbuotojams; · reikalavimų audito įmonių veiklai, teisėms, pareigoms ir atsakomybei, kaip nustatyta FAAĮ projekto IX skyriuje; · reikalavimo papildomai taikyti Audito reglamento 7 straipsnį dėl veiksmų, kurių turi imtis įtarę arba nustatę pažeidimus, kai atliekamas VIĮ tvarumo atskaitomybės užtikrinimas;
2) atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui ir jo darbuotojui užtikrinimo specialistui mutatis mutandis taikomos FAAĮ projekto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus, taikomus auditoriams ir audito įmonėms atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, dėl (FAAĮ projekto 4 straipsnio 5 dalis): · profesinės etikos, nepriklausomumo (išskyrus dėl rotacijos) ir objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų, darbo organizavimo ir įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, atlyginimo už atliktą tvarumo atskaitomybės užtikrinimą; · pareigos draustis civilinės atsakomybės draudimu; · reikalavimų, taikomų atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą; · teisių, pareigų ir atsakomybės atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išskyrus reikalavimą dėl profesinės kvalifikacijos kėlimo (šis reikalavimas nustatomas kitoks nei auditoriams – FAAĮ projekto 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas užtikrinimo specialisto 16 val. profesinės kvalifikacijos kėlimas kiekvienais metais); · užtikrinimo specialistų suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų, tikrinimų, tyrimų ir pažeidimo tyrimų.
Siekiant aiškaus ir optimalaus reglamentavimo, FAAĮ projekte siūloma nustatyti, kad:
1) atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą auditoriams ir audito įmonėms mutatis mutandis taikomos FAAĮ nuostatos, kaip ir atliekant auditą, dėl (4 straipsnio 4 dalyje): · profesinės etikos, nepriklausomumo (išskyrus dėl rotacijos) ir objektyvumo, konfidencialumo, atlygio, grėsmių, reikalavimų buvusiems darbuotojams; · reikalavimų audito įmonių veiklai, teisėms, pareigoms ir atsakomybei, kaip nustatyta FAAĮ projekto IX skyriuje; · reikalavimo papildomai taikyti Audito reglamento 7 straipsnį dėl veiksmų, kurių turi imtis įtarę arba nustatę pažeidimus, kai atliekamas VIĮ tvarumo atskaitomybės užtikrinimas;
2) atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui ir jo darbuotojui užtikrinimo specialistui mutatis mutandis taikomos FAAĮ projekto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus, taikomus auditoriams ir audito įmonėms atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, dėl (FAAĮ projekto 4 straipsnio 5 dalis): · profesinės etikos, nepriklausomumo (išskyrus dėl rotacijos) ir objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų, darbo organizavimo ir įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, atlyginimo už atliktą tvarumo atskaitomybės užtikrinimą; · pareigos draustis civilinės atsakomybės draudimu; · reikalavimų, taikomų atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą; · teisių, pareigų ir atsakomybės atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išskyrus reikalavimą dėl profesinės kvalifikacijos kėlimo (šis reikalavimas nustatomas kitoks nei auditoriams – FAAĮ projekto 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas užtikrinimo specialisto 16 val. profesinės kvalifikacijos kėlimas kiekvienais metais); · užtikrinimo specialistų suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų, tikrinimų, tyrimų ir pažeidimo tyrimų. Nurodymų, poveikio priemonių skyrimas užtikrinimo specialistams ir viešinimas taikomas tokia pačia tvarka kaip ir auditoriams, vadovaujantis FAAĮ projekto XV skyriaus nuostatomis.
Kadangi nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas yra akredituojamas juridinis asmuo, reikalavimai, nustatyti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvoje fiziniam asmeniui, yra įgyvendinami per jų nustatymą juridinio asmens darbuotojui (užtikrinimo specialistui). Pažymėtina, kad Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva reikalaujama, kad nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir auditoriams bei audito įmonėms: praktika, egzaminai, kvalifikacijos kėlimas, paslaugų suteikimo kokybės priežiūros sistema ir poveikio priemonių skyrimas. Siekiant, kad tiek auditorių, auditorių įmonių, tiek nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų darbuotojų užtikrinimo specialistų kvalifikacijos suteikimas, paslaugų priežiūra ir poveikio priemonės būtų taikomos vienodai ir nesudarytų sąlygų skirtingoms priežiūros sistemoms, kai teikiama tokia pati paslauga, užtikrinimo specialistų priežiūros vykdymą siūloma nustatyti tokia pačia tvarka kaip ir auditorių, t. y. LAR ir Tarnybai (Įstaigai). Pažymėtina, kad auditoriai yra LAR nariai, todėl narystės LAR reikalavimas nustatomas ir užtikrinimo specialistams, kartu nustatant mažesnius reikalavimus dėl dalyvavimo (asocijuota narystė) ir mokesčio atsižvelgiant į jų siauresnę paslaugų teikimo apimtį – tik tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, lyginant su auditoriais, kurie atlieka ir finansinių ataskaitų auditą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad auditoriams taikomas reikalavimas kelti profesinę kvalifikacija 120 val. per 3 metų laikotarpį (40 val. per metus), užtikrinimo specialistams siūloma nustatyti 16 val. per metus profesinės kvalifikacijos kėlimo reikalavimą, nes jiems reikalingi mokymai tvarumo atskaitomybės ir jos užtikrinimo srityse, o auditoriams – tiek dėl finansinių ataskaitų audito, tiek dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, tiek dėl reguliuojamo veiklos patikros ar kitų užtikrinimo paslaugų, jeigu jas teiktų. Preliminariai 40 val. ir 3 sričių (auditas, tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, kitos užtikrinimo paslaugos) santykis apytiksliai apimtų daugiau nei 13 val., todėl siūlomas minimalus padidinimas iki 16 val., kas sudarytų pilnas dvi mokymo dienas. Apibendrinant galima teigti, kad auditoriams (audito įmonėms), atliekantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, taikomi iš esmės tokie patys reikalavimai, kaip ir atliekant finansinių ataskaitų auditą, t. y. atliekantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimą auditoriams ir audito įmonėms galioja FAAĮ projekte numatyti profesinės etikos (įskaitant Apskaitos profesionalų etikos kodeksą), nepriklausomumo, objektyvumo, grėsmių įvertinimo, atlygio, darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimai, taip pat teisės, pareigos ir atsakomybė, nustatyti FAAĮ projekto II ir IX skyriuose.
Dėl VIĮ tvarumo užtikrinimo išskiriama, kad: · atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą netaikomas rotacijos reikalavimas (FAAĮ projekto 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas), nes tokio reikalavimo nenustato ir Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva. · FAAĮ projekto 13 straipsniu perkeliamos nuostatos dėl draudžiamų teikti ne audito paslaugų, atliekant VIĮ tvarumo atskaitomybės užtikrinimą. Šios nuostatos siejamos su Audito reglamente nustatytomis draudžiamomis teikti ne audito paslaugomis atliekant VIĮ auditą, o atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą nustatoma šiek tiek siauresnė draudžiamų paslaugų apimtis nei atliekant finansinių ataskaitų auditą. Kaip ir atliekant finansinių ataskaitų auditą, tvarumo atskaitomybės užtikrinimą gali atlikti daugiau nei vienas auditorius (audito įmonė). Tokiu atveju pateikiama bendra išvada su nuomone ir ją pasirašo visi arba bent kiekvienos audito įmonės, kurios vardu atliekamas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, auditorius. Jeigu nesutariama dėl nuomonės dėl atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, auditorius (audito įmonė), kuris (-i) nepritaria nuomonei, pateikia motyvuotą savo nuomonę atskirame tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados punkte (FAAĮ projekto 51 straipsnio 3 dalis).
FAAĮ projekto 5 ir 50–52 straipsniai reglamentuoja tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimą ir jo rezultato – tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados – parengimą. Informacija tvarumo klausimais ir tvarumo ataskaitos bus rengiamos pagal ETAS, o tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas pagal tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus. Tvarumo atskaitomybės direktyvoje nustatyta, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus Europos Komisija turi priimti ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d., FAAĮ projekto pereinamosiose nuostatose nustatyta, kad kol Europos Komisija patvirtins tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus, tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais užtikrinimo užduočių standartais [15] . Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje turi būti pateikiama nuomonė dėl tvarumo ataskaitos atitikties ĮĮGAĮ projekte nustatytiems reikalavimams . Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados struktūrai ir turiniui keliami panašūs reikalavimai kaip ir auditoriaus išvadai: · rengiama raštu; · nurodoma, kokios įmonės ir kokio laikotarpio tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas, aprašoma atliekamo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo apimtis, pareiškiama nuomonė; · turi būti pasirašyta auditoriaus, kuris atsakingas už tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, arba užtikrinimo specialisto, atlikusio tvarumo atskaitomybės užtikrinimą neprikla usomo užtikrinimo paslaugų teikėjo vardu .
Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, grupės auditorius arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas (FAAĮ projekto 52 straipsnis): · yra atsakingas už tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl konsoliduotosios tvarumo ataskaitos; · turi įvertinti kitų grupės įmonių auditorių (audito įmonių) arba nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliktą tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, jo pobūdį, laiką ir apimtį, jei reikia, – dokumentų peržiūrą; · savo peržiūrų rezultatus užfiksuoja darbo dokumentuose. 4.1.2.5. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės priežiūra: peržiūros, tikrinimai, tyrimai, pažeidimo tyrimai
šiuo metu yra nustatytas auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės priežiūros modelis – atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, tikrinimai, tyrimai ir pažeidimo tyrimai – atsižvelgiant į tai, ar auditorius (audito įmonė) atlieka VIĮ ar ne viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą. Atliekant ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių priežiūrą, peržiūras atlieka LAR. Atliekant VIĮ auditorių ir audito įmonių priežiūrą, tikrinimus atlieka Tarnyba. Tiek viešojo, tiek ne viešojo intereso auditorių ir audito įmonių tyrimus ir pažeidimo tyrimus atlieka Tarnyba.
Perkeliant Tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybė prižiūrima ta pačia tvarka, kaip ir finansinių ataskaitų audito, FAAĮ projektu siūloma nustatyti, kad atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūros, tikrinimai, tyrimai ir pažeidimo tyrimai būtų atliekami tokia pačia tvarka, kaip ir atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, tikrinimai, tyrimai ir pažeidimo tyrimai. Siekiant įstatymo nuostatų aiškumo, FAAĮ projekto XI–XIII skyriuose siūloma vartoti sąvoką
„ne viešojo (viešojo) intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės
priežiūra“ vietoj šiuo metu vartojamuos sąvokos „ne viešojo (viešojo) intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimas“ papildant priežiūros apimtį tvarumo atskaitomybės užtikrinimu. Kadangi finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo priežiūra (peržiūros, tikrinimai, tyrimai ir pažeidimo tyrimai) turėtų būti atliekami iš esmės ta pačia tvarka, siūloma FAAĮ projekto skyriuose, reglamentuojančiuose priežiūrą, įvesti atlikto finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų sąvokos trumpinį – užtikrinimo paslaugos. Kai tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atlieka nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas, siūloma nustatyti, kad užtikrinimo specialistų atliekamo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūros, tikrinimai, tyrimai ir pažeidimo tyrimai taip pat būtų atliekami tokia pačia tvarka, kaip ir atlikto finansinių ataskaitų audito. Tai numatoma FAAĮ projekto 4 straipsnio 5 dalies 5 punkte pateikiant nuorodą į FAAĮ XI–XIII skyrius. Galutinė atsakomybė už juridinio asmens – nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo – priežiūrą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams tektų nacionalinei akreditacijos įstaigai.
Šių paslaugų teikėjų akreditacijos palaikymas turėtų būti užtikrintas kartu bendradarbiaujant su Tarnyba ir LAR. 4 schema. Auditorių, audito įmonių ir nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės priežiūra Vartojami trumpiniai: Įstaiga – šiame aiškinamajame rašte vadinama Tarnyba (FAAĮ vadinama Įstaiga); ne VIĮ – ne viešojo intereso įmonė;
VIĮ – viešojo intereso įmonė; TvA užtikrinimas – tvarumo atskaitomybės užtikrinimas; NUPT – nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas. 4.1.2.6. Poveikio priemonių dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės pažeidimų taikymas
papildomas nuostatomis, kurios reglamentuoja poveikio priemonių skyrimą atlikus tvarumo atskaitomybės užtikrinimo peržiūras, tikrinimus, tyrimus ir pažeidimo tyrimus (FAAĮ projekto 74–76 straipsniai). Siūloma numatyti, kad nustačius tvarumo atskaitomybės užtikrinimo pažeidimų, auditoriui, audito įmonei arba užtikrinimo specialistui būtų galima skirti šias nuobaudas: · pareikšti, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada neatitinka FAAĮ nustatytų reikalavimų; · sustabdyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui; · sustabdyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą ir pavesti perlaikyti kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos; · panaikinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.
Vertinant auditorių ir audito įmonių priežiūros rezultatus, FAAĮ numatytų poveikio priemonių taikymo praktiką, taip pat atsižvelgiant į ES valstybių narių taikomą poveikio priemonių skyrimo praktiką [16] , FAAĮ projektu siūloma nustatyti daugiau rūšių poveikio priemonių, išplečiant jų taikymo galimybes tiek finansinių ataskaitų audito, tiek tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo atvejais. Tai leistų parinkti ir pritaikyti kiekvienu konkrečiu atveju tinkamesnes, veiksmingesnes poveikio priemones ir pagerintų jų efektyvumą siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybę. Remiantis Įstaigos pateikta informacija, nurodymai ištaisyti nustatytus audito atlikimo trūkumus dažniausiai skiriami audito įmonėms dėl audito įmonių vidaus kokybės kontrolės sistemų tobulinimo ir atsižvelgiant į nustatytų audito atlikimo trūkumų pobūdį retais atvejais gali būti skiriami auditoriams.
Todėl tokiais atvejais, kai nurodymas ištaisyti nustatytus audito atlikimo trūkumus nėra tinkamas, nes nėra praktinių galimybių juos ištaisyti, taip pat kai nustatyti audito atlikimo trūkumai nėra susiję su auditoriaus profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikiu, o įvertinus FAAĮ 57 straipsnyje numatytas aplinkybes nėra pagrindo tokioms griežtoms poveikio priemonėms kaip auditoriaus ar audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas, auditoriaus kvalifikacinių egzaminų perlaikymas arba auditoriaus ar audito įmonės pažymėjimo panaikinimas, tinkamos poveikio priemonės parinkimo klausimas praktikoje kelia iššūkių. Manytina, kad neretais atvejais tinkamiausia poveikio priemonė galėtų būti piniginė bauda auditoriams ir (arba) audito įmonėms, tačiau sprendžiant poveikio priemonės parinkimo klausimą susiduriama su FAAĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais piniginių baudų taikymo ribojimais, kai piniginės baudos gali būti skiriamos tik išimtiniais, tačiau praktikoje itin retai pasitaikančiais atvejais ir negali būti skiriamos įprastais atvejais nustačius finansinių ataskaitų audito atlikimo trūkumų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FAAĮ projekto 75 straipsnio 4 dalyje siūloma išplėsti numatytus atvejus, kada gali būti skiriama piniginė bauda, sąrašą ir numatyti, kad piniginė bauda gali būti skiriama nustačius: · ne viešojo intereso įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito trūkumų, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų; · VIĮ atlikto finansinių ataskaitų audito trūkumų, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų; · ne viešojo intereso įmonių atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumų, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų; · VIĮ atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumų,
Atsižvelgiant į tai, kad teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą suteikiama asmeniui, turinčiam auditoriaus pažymėjimą, t. y. jau būnant auditoriumi, arba įmonei, turinčiai audito įmonės statusą, gali būti pritaikyta poveikio priemonė sustabdyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą ir tai neturės įtakos teisei atlikti finansinių ataskaitų auditą. Taip pat tik teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą sustabdymas neturėtų įtakos teisei užsiimti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veikla, nes nepriklausomai nuo to, kuria veikla užsiimama, auditorius (audito įmonė) savo statuso neprarastų vienos iš veiklų sustabdymo atvejais. Šiais atvejais auditoriaus (audito įmonės ) pažymėjimas nebūtų stabdomas. Šiuo tikslu papildomas FAAĮ projekto nurodymų ir poveikio priemonių straipsnis, kad auditoriaus (audito įmonės) teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą sustabdymas gali būti taikomas, kai auditorius (audito įmonė) turi teisę vykdyti abi – finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo – veiklas. Priešingu atveju, jei auditorius (audito įmonė) teikia tik finansinių ataskaitų audito paslaugą, teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą sustabdymas reiškia auditoriaus (audito įmonės) pažymėjimo sustabdymą. Tačiau, jei būtų pritaikyta poveikio priemonė panaikinti auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, kartu būtų naikinama ir teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, t. y. panaikinamas auditoriaus (audito įmonės) pažymėjimas. 4.2. Ataskaitų patikimumą lemiančių veiksnių reglamentavimas
4.2.1.1.
Bendrieji audito reikalavimai Finansinių ataskaitų audito tikslas – suteikti pakankamą pasitikėjimo lygį finansinių ataskaitų vartotojams jose pateikiama informacija apie juridinio asmens finansinę būklę, veiklos rezultatus ir su tuo susijusia informacija. Juridinio asmens finansiniai duomenys yra svarbūs finansinių ataskaitų vartotojams, kai · juridinis asmuo pasiekia tam tikrą veiklos mastą arba · yra svarbus dėl savo veiklos specifikos ar teikiamų paslaugų pobūdžio, poveikio visuomenei. Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų informacija yra svarbi ir reikšminga, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos ir netgi jo veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, nepriklausomai nuo to, ar veikla siekiama pelno, ar ne. Kuo labiau viršijami subjekto dydį nusakantys kriterijai (subjekto turtas, pajamos, finansavimas, darbuotojų skaičius), tuo labiau įmonės veikla darosi reikšminga didesniam ataskaitų vartotojų ratui, o finansinių ataskaitų auditas ne tik suteikia tam tikro lygmens užtikrinimą ir pasitikėjimą, tačiau prisideda ir prie kitų tikslų pasiekimo, pavyzdžiui, užtikrina pinigų plovimo prevenciją, nes pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą auditoriai priskiriami kitiems įpareigotiesiems subjektams, turintiems pareigų pinigų plovimo prevencijos srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant nustatyti vienodą valstybės politiką dėl visų juridinių asmenų, nepriklausomai nuo jų teisinės formos ir pelno siekimo, finansinių ataskaitų audito privalomumo, siūloma FAAĮ projektu įtvirtinti bendrą finansinių ataskaitų audito reikalavimą visiems juridiniams asmenims, privalantiems sudaryti finansines ataskaitas ir atitinkantiems nustatytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu reikalavimas atlikti finansinių ataskaitų auditą nustatytas ne viename teisės akte.
Savo taikymo apimtimi didžiausiam juridinių asmenų skaičiui taikomas ĮAĮ įtvirtintas reikalavimas, tačiau tokie reikalavimai įtvirtinami ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, VšĮĮ, LPFĮ, ABĮ. Siūlomomis nuostatomis siekiama, kad reikalavimas audituoti finansines ataskaitas būtų įtvirtintas viename teisės akte. Šiuo tikslu analogiškų nuostatų nebelieka naujai rengiamame ĮĮGAĮ projekte, o FAAĮ projekte siūloma nustatyti, kad finansinių ataskaitų auditas būtų privalomas šiems juridiniams asmenims: · VIĮ; · valstybės ir savivaldybės įmonėms; · AB; · UAB, kurių akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė; · juridiniams asmenims, kurie privalo rengti finansines ataskaitas ir atitinka bent vieną iš dviejų sąlygų: o ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: § balanse nurodyto turto vertė – 2 500 000 eurų; § pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4 500 000 eurų; § vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų; o gauta arba panaudota parama ir (arba) gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų) per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų. Pagal siūlomą FAAĮ reguliavimą, į finansinių ataskaitų audito privalomo taikymo apimtį naujai patektų tokie juridiniai asmenys: MB, ŽŪB, KB, viešosios įstaigos, asociacijos, fondai, jei jie viršija įmonių privalomam auditui nustatytus kriterijus arba gauna paramą ir (arba) finansavimą iš valstybės. 5 lentelėje pateikiamas subjektų, kuriems būtų privalomas auditas pagal viršijamus juridinio asmens turto, pajamų ir darbuotojų skaičiaus kriterijus (2 iš 3) [17] , skaičius. 5 lentelė. Subjektų skaičius pagal 2022 metais viršytus juridinio asmens turto, pajamų ir darbuotojų kriterijus (2 iš 3)
72243122064 Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nustatyti naują audito kriterijų, pagal kurį būtų sprendžiama dėl audito privalomumo, – per ataskaitinius finansinius metus gautos arba panaudotos paramos dydis ir (arba) gauto finansavimo iš valstybės ir (arba) savivaldybių dydis. Akivaizdu, kad jis bus aktualus pelno nesiekiantiems subjektams, nes pelno nesiekiančių subjektų veikla daugiausia finansuojama iš gautos paramos, valstybės, savivaldybių finansavimo. Gautos arba panaudotos paramos dydis ir (arba) gauto finansavimo iš valstybės ir (arba) savivaldybių dydis, kurį viršijus auditas būtų privalomas, galėtų būti 500 000 arba 1 000 000 eurų. 5 lentelėje pateikiama informacija, kiek pelno nesiekiančių subjektų 2021 ir 2022 metais, VMI duomenimis, gavo paramos virš 500 000 eurų ir virš 1 000 000 eurų. Dėl 2022 metais reikšmingai išaugusios paramos apimties taip pat buvo suskaičiuota, kiek pelno nesiekiančių subjektų gavo paramos daugiau nei
institucijų buvo prašoma pateikti nuomonę, kokį dydį reikėtų pasirinkti kaip privalomo finansinių ataskaitų audito kriterijų. 6 lentelė.
Apibendrinant svarbu pažymėti, kad: · FAAĮ projektu išplečiamas juridinių asmenų, kuriems bus taikomas privalomas finansinių ataskaitų auditas, ratas; · padidinus juridinių asmenų vertinamus turto ir pajamų dydžius, bendras juridinių asmenų, kuriems taikomas finansinių ataskaitų audito reikalavimas, skaičius šiek tiek sumažės: remiantis atvirais JAR duomenimis [18] , preliminariai nuo 3 530 juridinių asmenų pagal ĮAĮ galiojančius dydžius iki 2 957 pagal padidintus dydžius pagal FAAĮ projektą; · siūlomais pakeitimais siekiama teisingiau nustatyti juridiniams asmenis taikomą reikalavimą audituoti finansines ataskaitas, kad šis reikalavimas būtų taikomas vienodai visiems juridiniams asmenim, atsižvelgiant į jų svarbą visuomenei. 4.2.1.2. Specialieji audito reikalavimai Be FAAĮ projekte nurodytų bendrųjų sąlygų, taikomų visiems finansines ataskaitas rengiantiems subjektams, subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą. VšĮĮ projektu atsisakoma nuostatos, kad kai viešoji įstaiga yra viešojo sektoriaus subjektų grupės kontroliuojantysis subjektas ir tokios viešojo sektoriaus subjektų grupės rodikliai tenkina bendruosius reikalavimus, nustatytus FAAĮ projekte, finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas. JAR negali patikrinti šio kriterijaus automatiniu būdu ir nustatyti, kada auditas turi būti atliktas.
Be to, tokių subjektų finansinės ataskaitos konsoliduojamos į jiems lemiamą poveikį darančių didesnių viešojo sektoriaus subjektų ataskaitas pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, kurios savo ruožtu įeina į po Valstybės kontrolės atliekamą valstybinį auditą. LPFĮ projekte, kaip ir galiojančiame LPFĮ, nustatytos sąlygos, kada auditas privalomas: kai fondas tenkina bent vieną iš šių kriterijų: 1) fondas valdo neliečiamąjį kapitalą; 2) fondą kontroliuoja AB, UAB, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise. ĮĮGAĮ projekte nelieka specialaus privalomo audito atvejo, kurio įgyvendinimo kontrolė sunkiai atliekama: AB ir UAB auditas privalomas, kai jų parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai ĮĮGAĮ projekte nelieka nuostatų, kad AB ir UAB, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka: 1) netaikomos labai mažoms įmonėms leidžiamos išimtys ir 2) finansinės ataskaitos turi būti skelbiamos šių įmonių interneto svetainėse. 4.2.1.3. UAB, siekiančioms viešai siūlyti savo obligacijas, taikomas audito reikalavimas Siūloma pripažinti netekusiomis galios ABĮ 55 straipsnio 12 [19] ir 13 [20] dalių nuostatas dėl privalomo audito UAB, viešai siūlančiai savo obligacijas, siekiant atitinkamų reikalavimų suvienodinimo su Estija ir Latvija.
Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Latvijos ir Estijos atitinkamomis institucijomis rengia bendro informacinio dokumento projektą, kuriuo siekiama suderinti Baltijos šalių nacionalinius vertybinių popierių viešo siūlymo ir informacijos investuotojams atskleidimo reikalavimus, ir numato, kad prieš siūlydami vertybinius popierius viešai, emitentai minėtame informaciniame dokumente turės pateikti (paskelbti) paskutinių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą pagal emitentui taikomus apskaitos standartus, o auditoriaus išvada turės būti pateikta, kai auditas privalo būti atliktas pagal ĮAĮ nustatytus kriterijus. Kai audito pareiga netaikoma, minėtame dokumente turės būti nurodyta, kad auditas neatliktas ir atskleista visa su tuo susijusi rizika. Audito atlikimas būtų laikomas privalumu, o neatlikimas – papildoma rizika investuojant. Tokiu būdu emitentams būtų suteikiamos galimybės patiems priimti sprendimus savanoriškai pasirinkti atlikti auditą (kas padidintų siūlomos emisijos patrauklumą ir išplatinimo galimybes) arba pasirinkti mažesnių kaštų reikalaujantį variantą (rizikuojant neišplatinti visos emisijos ar išplatinti ją nevisiškai), o investuotojai turėtų galimybę patys spręsti, ar investuoti, vadovaudamiesi informaciniame dokumente pateikta informacija ir atsižvelgdami į riziką dėl neaudituotų finansinių ataskaitų pateikimo. 4.2.2. Į monių ir pelno nesiekiančių subjektų auditoriaus išvados teikimo ir skelbimo kartu su finansinėmis ataskaitomis sąlyga Auditoriaus išvados teikimo JAR tvarkytojui ir skelbimo kartu su finansinėmis ataskaitomis privalomumas turi būti aiškiai reglamentuotas.
Siekiant šio aiškumo, siūloma koreguoti CK projekto 2.66 straipsnį, ĮĮGAĮ projekto 37 straipsnį, VšĮĮ 9 ir 12 straipsnius, AĮ 8, 9 ir 101 straipsnius, LPFĮ 9 ir 12 straipsnius, ABĮ 58 straipsnį, ŽŪBĮ 26 straipsnį, MBĮ 23 straipsnį ir KBĮ 16 straipsnį, aiškiai nustatant, kad kartu su finansinėmis ataskaitomis auditoriaus išvada teikiama, jeigu auditas privalomas pagal ĮĮGAĮ projektą. Šiuo siūlymu siekiama išvengti dabar galiojančios nuostatos („ tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas “) klaidingo interpretavimo, kad auditoriaus išvada kartu su finansinėmis ataskaitomis teikiama tik tada, kai auditas atliktas nevertinant pareigos jį atlikti įvykdymo. Kartu ĮĮGAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ, MBĮ, ŽŪBĮ, KBĮ projektuose siūloma nustatyti, kad JAR tvarkytojas nepriima subjekto pateikto metinio finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus , išskyrus viešojo sektoriaus subjektams priskiriamų pelno nesiekiančių subjektų atveju, nes jų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai teikiami finansų ministro 2 015 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1K-254 „ Dėl Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, priskiriamų prie viešojo sektoriaus subjektų, dokumentų ir informacijos teikimo Juridinių asmenų registrui tvarkos aprašo patvirtinimo “ nustatyta tvarka . Šia nuostata siekiama suteikti JAR tvarkytojui teisinį pagrindą nepriimti iš subjekto teikiamų finansinių ataskaitų, jei jos teikiamos be auditoriaus išvados (kai subjektui privaloma pagal įstatymuos atlikti finansinių ataskaitų auditą). Teikiamais pasiūlymais siekiama užtikrinti įstatymų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad informaciją, būtiną įvertinti privalomo audito atvejus, kai juridinis asmuo yra viešojo intereso įmonė, JAR tvarkytojui teikia Tarnyba. Tarnyba renka informaciją apie viešojo intereso įmonės vadovaudamasi FAAUPĮ 82 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta funkcija, pagal kurią Tarnyba tikrina, kaip viešojo intereso įmonės atlieka įstatyme ir Audito reglamente nurodytus reikalavimus. Be to, siekiant JAR tvarkytojui įvertinti subjekto pareigą atlikti finansinių ataskaitų auditą ir JAR tvarkytojui savo finansines ataskaitas teikti kartu su auditoriaus išvada pastabėtina, kad:
pajamų supratimo („ Draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių pardavimo grynosios pajamos suprantamos taip, kaip pajamos apibrėžtos tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose“);
2) JAR tvarkytojui nustatant bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, auditoriaus išvados kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikimo faktą, kai finansines ataskaitas šios bendrovės rengia ES elektroniniu ataskaitų teikimo formatu ir paketu pateikia JAR tvarkytojui, siūloma JAR nuostatuose patikslinti, kad pateikdamos finansines ataskaitas šios bendrovės turės deklaruoti, kad pateikia ir auditoriaus išvadą;
3) atsižvelgiant į 2018 m. įvykdytą kredito unijų veiklos optimizavimo priežiūrą, kai kiekviena kredito unija privalo būti asocijuota kredito unijas vienijančios institucijos nare, siūlytina kredito unijų veiklą reglamentuojančiame specialiajame įstatyme aiškiai nurodyti, kad kredito unijoms finansinių ataskaitų audito reikalavimas nekeliamas.
Be to, siekiant JAR tvarkytojui įvertinti subjekto pareigą atlikti finansinių ataskaitų auditą ir JAR tvarkytojui savo finansines ataskaitas teikti kartu su auditoriaus išvada pastabėtina, kad:
pajamų supratimo („ Draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių pardavimo grynosios pajamos suprantamos taip, kaip pajamos apibrėžtos tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose“);
2) JAR tvarkytojui nustatant bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, auditoriaus išvados kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikimo faktą, kai finansines ataskaitas šios bendrovės rengia ES elektroniniu ataskaitų teikimo formatu ir paketu pateikia JAR tvarkytojui, siūloma JAR nuostatuose patikslinti, kad pateikdamos finansines ataskaitas šios bendrovės turės deklaruoti, kad pateikia ir auditoriaus išvadą;
3) atsižvelgiant į 2018 m. įvykdytą kredito unijų veiklos optimizavimo priežiūrą, kai kiekviena kredito unija privalo būti asocijuota kredito unijas vienijančios institucijos nare, siūlytina kredito unijų veiklą reglamentuojančiame specialiajame įstatyme aiškiai nurodyti, kad kredito unijoms finansinių ataskaitų audito reikalavimas nekeliamas. Šis tikslinimas siūlomas atsižvelgiant į Centrinių kredito unijų įstatymo nuostatas, nustatančias, kad turi būti atliekamas centrinės kredito unijos grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas ir jo metu yra audituojamos kiekvienos narės – kredito unijos finansinės ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamai turės būti pakoreguoti JAR nuostatai ir JAR tvarkytojas turės įdiegti technines priemones subjekto patikrinimui atlikti (ar jis pagal įstatymus privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą) siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. 4.2.3.
stebėsenos apimtis ir įgaliojimai Tarnybai kreiptis į subjektą dėl papildomos informacijos pateikimo Atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitete svarstant klausimą dėl JAR tvarkytojui teikiamų finansinių ataskaitų kokybės gerinimo pateiktą pasiūlymą Finansų ministerijai parengti teisės aktų pakeitimus, nustatant pareigą Tarnybai kartu su finansinėmis ataskaitomis vykdyti ir atitinkamų nefinansinių ataskaitų kokybės stebėseną, taip pat suteikti šiai Tarnybai teisę imtis administracinių teisenos veiksmų šiuo klausimu, siūloma papildyti
121 straipsnio 2 dalimi, AĮ projektą 102 straipsnio 2 dalimi, ĮĮGAĮ projektą 35 straipsnio 1 dalimi, VšĮĮ projektą 231 straipsnio 2 dalimi, kuriomis nustatoma, kad Tarnyba atlieka ne tik finansinių ataskaitų kokybės stebėseną, bet ir vadovybės ataskaitos, veiklos ataskaitos kokybės stebėseną. Manytina, kad net ir nedidelės apimties, palyginti su JAR tvarkytojui teikiamų ataskaitų skaičiumi, ataskaitų kokybės peržiūrėjimas turėtų teigiamai paveikti ataskaitų kokybės gerėjimą ilgalaikėje perspektyvoje. Žinia, kad JAR tvarkytojui pateiktų ataskaitų kokybė gali būti tikrinama, verčia ataskaitų rengėjus, subjektų vadovus rūpintis ataskaitų kokybe – tokį pastebėjimą teikė ne vienas apžvalgos rengimo metu organizuotų diskusijų dalyvis. LPFĮ projekto 121 straipsnio 3 dalimi, AĮ projekto 102 straipsnio 3 dalimi, ĮĮGAĮ projekto 35 straipsnio 2 dalimi, VšĮĮ projekto 231 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti ataskaitų kokybės stebėseną atliekančiai Tarnybai teisę kreiptis į subjektą, kurio finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės stebėsena atliekama, dėl papildomos informacijos, reikalingos finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės stebėsenai atlikti, pateikimo.
Taip pat siūloma
straipsnio 4 dalimi,
straipsnio 4 dalimi, ĮĮGAĮ projekto 35 straipsnio 3 dalimi, VšĮĮ231 straipsnio 4 dalimi nustatyti subjektui, gavusiam Tarnybos kreipimąsi dėl informacijos pateikimo, pareigą prašomą informaciją pateikti. Šiomis nuostatomis būtų sudarytos galimybės Tarnybai atlikti aukštesnės kokybės finansinių ataskaitų , vadovybės ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės stebėseną, nes leistų gauti papildomos informacijos, labiau įsigilinti į konkretų atvejį ir Tarnybos sprendimai dėl nustatytų trūkumų būtų labiau pagrįsti. Tai ypač svarbu Tarnybai suteikiant įgaliojimus pagal ANK 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2481 2 straipsnio 3 dalį [21] . Pastebėtina, kad papildomos informacijos iš subjektų būtų prašoma ne kiekvienu atveju atliekant subjekto finansinių ataskaitų , vadovybės ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės stebėseną, bet tik tada, kai kyla klausimų dėl jų kokybės. 4.2.4.
ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės trūkumus, auditoriaus išvados neatitiktį teisės aktų reikalavimams įregistravimas JAR
projekto 35 straipsnio 4 dalyje, LPFĮ projekt o12
, AĮ projekto 102 straipsnio 5 dalyje
231 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnyb a, paskirta atlikti subjekto finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos, vadovybės ataskaitos, konsoliduotosios vadovybės ataskaitos kokybės stebėseną, pateiktų JAR tvarkytojui pranešimą apie atliktą stebėseną , kurios metu buvo nustatyt a finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos arba veiklos ataskaitos kokybės trūkum ų. Šio pranešimo pagrindu JAR tvarkytojas įregistruotų šį faktą paskelbdamas prie atitinkamos ataskaitos, kad buvo nustatyta jos trūkumų. Šis faktas neturi būti išregistruotas iš JAR tol, kol skelbiamos atitinkam os ataskait os . Tokia žyma sprendimus priimančiam ataskaitų vartotojui teiktų papildomos informacijos, kad skelbiamose ataskaitose Tarnyb a nustatė ataskaitų trūkumų. FAAĮ projekto
galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatyti, kad Tarnyba, atlikusi audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą ir pareiškusi, kad auditoriaus išvada, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada neatitinka FAAĮ nustatytų reikalavimų arba, kai taikytina, Audito reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų , pateikia JAR tvarkytojui informaciją apie pareiškimą ir pagal šią informaciją JAR tvarkytojas skelbia informaciją apie nustatytus trūkumus. Šis faktas JAR skelbiamas tol, kol skelbiama auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada. 4.2.5.
ataskaitos teikimo JAR tvarkytojui forma Siūloma VšĮĮ 23 straipsnį, AĮ 101 straipsnį, LPFĮ 12 straipsnį papildyti nuostata, kad subjekto, kuris nėra priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita teikiami JAR tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai siūloma papildyti ir ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 1 dalį. Siūlomais keitimais bus pašalinta galiojančio reglamentavimo spraga, kai Vyriausybė, nesant teisinio pagrindo, yra nustačiusi finansinių ataskaitų elektroninės formos rinkinius. Be to, turės būti peržiūrėti JAR nuostatai ir nustatytas pelno nesiekiančių subjektų veiklos ataskaitos skaitmeninio teikimo būdas (nes pelno nesiekiančių subjektų nefinansinių ataskaitų turinys yra mažesnės apimties, paprastesnis), palaipsniui pereinant prie įmonių vadovybės ataskaitos skaitmeninio teikimo. 4.2.6. Įgaliojimai atlikti administracinio nusižengimo tyrimus ANK projektais siūloma dalį įgaliojimų atlikti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimus, kurie buvo nustatyti valstybės įmonei Registrų centrui (ANK 589 straipsnio 97 punktas), perduoti kitoms įstaigoms, turinčioms atitinkamų kompetencijų įvertinti ataskaitų kokybę: · dėl neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos, veiklos ataskaitos pateikimo JAR – Tarnyb ai [22] ; · dėl neteisingos juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimo JAR tvarkytojui, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimo JAR tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka arba nepaskelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka – VMI.
Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos turinį (ataskaitoje pateikiama informacija apie įmokas už gamybos teisę, mokestį, kuriuo apmokestinamos įmonės pajamos, gamyba ar pelnas, išskyrus vartojimo mokesčius, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, pardavimo mokestį, mokesčius už gamtos išteklius, dividendus, pasirašymo, aptikimo ir gamybos premijas, licencijas, nuomos, prieigos įmokas, kitą atlygį už licencijas ir koncesijas, įmokas už infrastruktūros patobulinimą) [23] . Taip pat ANK projektai papildomi atsakomybe dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimo JAR tvarkytojui. Dėl šio a dministracinio nusižengimo teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti pavesta JAR tvarkytojo pareigūnams.
ANK projektais siūloma padidinti 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą apatinę baudos už neteisingų dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinę ataskaitą, vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą), veiklos ataskaitą, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), pelno mokesčio informacijos ataskaitą, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba už minėtos informacijos nepateikimą ribą nuo 30 eurų iki 600 eurų siekiant baudų dydžius suvienodinti su to paties ANK 223 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytu mažiausiu baudos dydžiu. 4.3. Subjektų atskaitomybės ir finansinių ataskaitų audito reglamentavimas siekiant jį s upaprastinti, padaryti aiškų, įstatymų skaitytojui suprantamesnį, atsisakyti perteklinę administracinę naštą sukeliančių, neatitinkančių galiojančios praktikos reikalavimų bei ribojimų
dydžių peržiūra Dėl 2021 ir 2022 metų didelės infliacijos buvo peržiūrėti įmonių ir įmonių grupių piniginių rodiklių dydžių kriterijai, pagal kuriuos nustatoma įmonės dydžio kategorija. Eurostato duomenimis, per maždaug 10 metų laikotarpį (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) sukauptoji infliacija euro zonoje pasiekė 24,3 procento, o visoje ES
pakoreguotos ir suapvalintos Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1–7 dalyse nurodytos įmonių piniginių rodiklių dydžių ribos. Atitinkamai įmonių piniginių rodiklių dydžiai koreguojami ĮĮGAĮ projekte. 4 lentelė.
4 lentelė. ĮĮGAĮ projektu didinami įmonės piniginių rodiklių dydžiai Įmonės dydis Laikotarpis Metinė apyvarta, mln. eurų Turtas, mln. eurų Darbuotojų skaičius Didelė Iki 2024 m. >40 >20 >250 Nuo 2024 m. >50 >25 Vidutinė Iki 2024 m. >8 ir ≤40 >4 ir ≤20 >50 ir ≤250 Nuo 2024 m. >10 ir ≤ 50 >5 ir ≤25 Maža Iki 2024 m. >0,7 ir ≤8 >0,35 ir ≤4 >10 ir ≤50 Nuo 2024 m. >0,9 ir ≤15 >0,45 ir ≤7,5 Labai maža Iki 2024 m. ≤0,7 ≤0,35 ≤10 Nuo 2024 m. ≤0,9 ≤0,45 EK deleguotąja direktyva valstybėms suteikiama galimybė nustatyti didesnes ribas nei nurodyta EK deleguotojoje direktyvoje, tačiau mažoms įmonėms ir mažoms įmonių grupėms balanso sumos riba negali viršyti 7 500 000 eurų, o grynųjų pajamų riba – 15 000 000 eurų. Nustačius didesnius mažos įmonės kriterijus (7,5 mln. eurų turtas ir 15 mln. eurų pajamos vietoje 4 mln. eur turto ir 8 mln. eurų pajamų), t. y. maksimaliai, kiek leidžia EK deleguotoji direktyva (beveik 50 procentų), apie 98,8 procento Lietuvos įmonių būtų laikomos mažomis ir labai mažomis įmonėmis (vietoje dabar esančio 97,8 procento). 806 įmonės, iki rodiklių pakėlimo laikytos vidutinėmis įmonėmis, būtų laikomos mažomis įmonėmis ir galėtų rengti sutrumpintą balansą, nerengti pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, vadovybės ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ĮĮGAĮ projekte atitinkamai koreguojami ir mažų įmonių grupių piniginių rodiklių dydžiai ĮĮGAĮ projekte. Be to, atsižvelgiant į keičiamus įmonės piniginių rodiklių dydžius, FAAĮ projektu keitimu siūloma didinti šiuo metu ĮAĮ nustatytus turto ir pajamų dydžius, pagal kuriuos vertinamas finansinių ataskaitų audito privalomumas. 5 lentelė. FAAĮ projektu keitimu didinami įmonės piniginių rodiklių dydžiai Rodiklis ĮAĮ FAAĮ projektas Balanse nurodyto turto vertė, eurais 1 800 000 2 500 000 Pardavimo grynosios pajamos, eurais 3 500 000 4 500 000 Tiek ĮĮGAĮ projekte, tiek FAAĮ projekte darbuotojų skaičiaus rodiklis nekeičiamas. 4.3.2.
reglamentavimas Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis atskaitomybės reguliavimas dviejuose įstatymuose yra nepatogus, painus, besidubliuojantis, nes:
1) perkeliant Tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas tiek ĮAĮ, tiek ĮGKAĮ nuostatos, reglamentuojančios kitų nei finansinės ataskaitos ataskaitų (vadovybės ataskaita, apimanti informaciją tvarumo klausimais , informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį), mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita, pelno mokesčio informacijos ataskaita) rengimą, teikimą JAR tvarkytojui, skelbimą, atsakomybę už jų rengimą, teikimą ir skelbimą, pradėjo sudaryti didesnę dalį ĮAĮ, ĮGKAĮ nei nuostatos, reglamentuojančios finansines ataskaitas.
Pastebėtina, kad ĮAĮ, ĮGKAĮ, priimti 2001 metais, buvo orientuoti į įmonių rengiamas finansines ataskaitas;
2) nenuosekliai dėstomos analogiškos nuostatos – finansinių ataskaitų ir metinių pranešimo pasirašymas, teikimas JAR tvarkytojui ir skelbimas, atsakomybė už šiuos veiksmus nustatyta galiojančių ĮAĮ 26 ir 28 straipsniuose, ĮGKAĮ – 12 ir 14 straipsniuose, o analogiškos nuostatos dėl mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos ir pelno mokesčio informacijos ataskaitos – atskiruose specialiuose straipsniuose (ĮAĮ 29 ir 30 straipsniuose, ĮGKAĮ – 15 straipsnyje);
3) galiojančiame ĮAĮ nurodyti 231 , 232 , 233 straipsnių numeriai nepatogūs norint teikti nuorodas į šiuos straipsnius, nėra 5˗˗15 straipsnių;
4) nemaža dalis ĮAĮ ir ĮGKAĮ nuostatų kartojasi (finansinių ataskaitų rengimo reikalavimai, ataskaitų teikimo ir skelbimo tvarka, atsakomybė už ataskaitų rengimą, teikimą ir skelbimą);
5) ĮAĮ apibrėžtos ir vartojamos sąvokos, būdingos ĮGKAĮ (pavyzdžiui, p agrindinė patronuojančioji įmonė), nes nustatant atskiros įmonės pareigą rengti ir (arba) skelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais vertinamas jos priklausymas ir padėtis įmonių grupėje;
6) vartojama sąvoka
„metinis pranešimas“ nėra tiesioginis Apskaitos direktyvoje vartojamos sąvokos
„ management report
“ vertimas, netinkamai atspindi jos turinį ir svarbą.
Pastebėtina, kad ĮAĮ, ĮGKAĮ, priimti 2001 metais, buvo orientuoti į įmonių rengiamas finansines ataskaitas;
2) nenuosekliai dėstomos analogiškos nuostatos – finansinių ataskaitų ir metinių pranešimo pasirašymas, teikimas JAR tvarkytojui ir skelbimas, atsakomybė už šiuos veiksmus nustatyta galiojančių ĮAĮ 26 ir 28 straipsniuose, ĮGKAĮ – 12 ir 14 straipsniuose, o analogiškos nuostatos dėl mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos ir pelno mokesčio informacijos ataskaitos – atskiruose specialiuose straipsniuose (ĮAĮ 29 ir 30 straipsniuose, ĮGKAĮ – 15 straipsnyje);
3) galiojančiame ĮAĮ nurodyti 231 , 232 , 233 straipsnių numeriai nepatogūs norint teikti nuorodas į šiuos straipsnius, nėra 5˗˗15 straipsnių;
4) nemaža dalis ĮAĮ ir ĮGKAĮ nuostatų kartojasi (finansinių ataskaitų rengimo reikalavimai, ataskaitų teikimo ir skelbimo tvarka, atsakomybė už ataskaitų rengimą, teikimą ir skelbimą);
5) ĮAĮ apibrėžtos ir vartojamos sąvokos, būdingos ĮGKAĮ (pavyzdžiui, p agrindinė patronuojančioji įmonė), nes nustatant atskiros įmonės pareigą rengti ir (arba) skelbti pelno mokesčio informacijos ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais vertinamas jos priklausymas ir padėtis įmonių grupėje;
6) vartojama sąvoka
„metinis pranešimas“ nėra tiesioginis Apskaitos direktyvoje vartojamos sąvokos
„ management report
“ vertimas, netinkamai atspindi jos turinį ir svarbą. Kitos sąvokos „bendrovės valdymo ataskaita“ (angl. „corporate governance
statement“ ) pavadinimas taip pat koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad
„governance“ neturėtų būti verčiama „valdymu“, kaip ir žodis „management“,
siūloma ĮAĮ ir ĮGKAĮ nuostatas dėstyti viename įstatyme – ĮĮGAĮ projekte. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad rengiamas naujas įstatymas, siūloma atsisakyti sąvokos
„metinis pranešimas“ ją pakeičiant sąvoka „vadovybės ataskaita“, o „bendrovės
valdymo ataskaitą“ keisti į „bendrovės valdysenos ataskaitą“.
projekte atsisakyta kai kurių ĮAĮ ir ĮGKAĮ nuostatų:
1) ūkininkų ūkių finansinių ataskaitų sudarymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės (su kai kuriomis išimtimis – ir neribotos civilinės atsakomybės) juridiniams asmenims;
2) dubliuojančių FAĮ, LFAS, TFAS nuostatas (įmonės, rengdamos finansines ataskaitas, įvertina turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas vadovaudamosi finansinės atskaitomybės standartais; kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai; ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų finansinių ataskaitų straipsnių tarpusavio užskaitos negali būti atliekamos, išskyrus finansinės atskaitomybės standartuose nurodytus atvejus; po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarka nustatoma finansinės atskaitomybės standartuose ir pan.). 4.3.3. Finansinių ataskaitų audito reglamentavimas Atsižvelgiant į Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva nustatytas naujai reglamentuojamas auditorių ir audito įmonių, nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas – tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, FAAĮ projektu siūloma keisti dabar galiojantį įstatymo pavadinimą į „Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas“ bei šį įstatymą išdėstyti nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad FAAĮ dėstomas nauja redakcija, peržiūrima visa įstatymo struktūra ir nuostatų formuotės, siekiant paprastesnio ir aiškesnio įstatymo nuostatų pateikimo.
FAAĮ projektas peržiūrėtas siūlant pirmiausia įstatymu nustatyti, kuriems juridiniams asmenims yra privaloma užtikrinti, kad būtų atliktas finansinių ataskaitų auditas ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimas. Siūloma FAAĮ projekte nuostatas pateikti atsižvelgiant į jų aktualumą juridiniams asmenims – pirmiausia dėstyti tas, kurios tiesiogiai aktualios audito užsakovui: santykiai su auditoriumi, audito įmone, jo parinkimas, kuo vadovaujantis teikiamos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos. 4.3.4. Kiti FAAĮ projekto keitimai: · keičiama VIĮ sąvoka: o siekiant atsisakyti perteklinio reglamentavimo ir praktikoje sunkiai įvertinamų kriterijų, siūloma siaurinti VIĮ apimtį atsisakant reguliuojama veikla užsiimančių įmonių įtraukimo (galiojančio FAAĮ 2 straipsnio 32 dalies 10 puntas), kurios iš esmės atitinka į VIĮ apimtį įtraukiamų valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių kategoriją (galiojančio FAAĮ 2 straipsnio 32 dalies 9 punktas, FAAUPĮ 2 straipsnio 39 dalies 8 punktas); o papildoma elektroninių pinigų įstaigomis ir (arba) mokėjimo įstaigomis, atitinkančiomis nustatytus kriterijus [24] (FAAUPĮ 2 straipsnio 39 dalies 7 punktas).
Pasiūlymas grindžiamas šių įstaigų per pastaruosius 2 metus išvystyta didelio masto veikla pagal licencijuotos veiklos apimtis, generuojamas pajamas bei privalomas apsaugoti klientų lėšų sumas; o papildoma su turtu susietų žetonų emitentais, kurių su tokių žetonų leidimo veikla susijusios pajamos ir bendra įsipareigojimų su turtu susietų žetonų turėtojams vertė viršija atitinkamai 10 ir 15 milijonų eurų ( FAAUPĮ 2 straipsnio 39 dalies
kriptoturto paslaugų teikėjais, kurių pajamos viršija 2 milijonus eurų ( FAAUPĮ 2 straipsnio 39 dalies 9 punktas). [25] o dėl dabartinės FAAĮ sąvokos apibrėžties kai kuriais atvejais susidaro situacijos, kai, pvz., patronuojamoji įmonė patenka į VIĮ sąvoką, tačiau ją valdanti patronuojančioji įmonė nepatenka, nors yra svarbi visuomenės poreikiams užtikrinti. Siekiant užtikrinti visų įmonės grupių atveju svarbių įmonių priskyrimą VIĮ, patikslinamas didelių valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių priskyrimas VIĮ (FAAUPĮ 2 straipsnio 39 dalies 8 punktas) numatant, kad vertinami konsoliduoti įmonių grupės kriterijai.
Pastebėtina, kad jei patronuojančioji įmonė patenka į VIĮ sąvoką, tai jos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (apimančių patronuojamųjų įmonių finansines ataskaitas) auditui taikomi VIĮ finansinių ataskaitų auditui nustatyti reikalavimai: dėl draudžiamų paslaugų ne tik patronuojančiajai, bet ir patronuojamosioms įmonėms, audito įmonės ar auditoriaus rotavimo ir kiti; · galiojančiame FAAĮ nėra numatyto minimalus audito darbo dokumentų saugojimo audito įmonėse termino. Pagal nusistovėjusią praktiką, vadovaujamasi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ . Šios rodyklės 6.1 papunktyje nustatoma, kad auditų, patikrinimų dokumentai (ataskaitos, išvados, pažymos, darbo dokumentai ir kita) saugomi 10 metų. Tačiau, remiantis Vyriausiojo archyvaro tarnybos informacija, „audito darbo dokumentai yra specialybiniai dokumentai ir jie nepakliūva į Archyvaro Rodyklės taikymo sritį“, todėl 10 metų saugojimo terminas nėra privalomas. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui ir atsižvelgiant į tai, kad auditorių ir audito įmonių ilgiausias patikrinimo terminas yra kas 6 metus [26] (tiek dėl finansinių ataskaitų audito, tiek dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo), siūloma FAAĮ projekto 55 straipsnio 8 punkte nustatyti, kad darbo dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 7 metus po auditoriaus išvados pasirašymo, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados pasirašymo ir kitų susijusių užduočių atlikimo datos; · FAAUPĮ tikslinamos auditoriui ir audito įmonės keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai atsižvelgiant į Seime priimtą FAAĮ pakeitimą Nr.
XIVP-3361(2) (FAAĮ projekto 3 str.). · siūloma pailginti auditoriams taikomą rotacijos reikalavimą atliekant VIĮ auditą nuo 5 m. iki 7 m. [27] ; · siūloma sumažinti reikalavimą nuo 3/4 iki 1/2 audito įmonės dalyviais būti auditoriams ar audito įmonėms. 4.3.5. Reorganizavimo, likvidavimo metu sudaromų ataskaitų rengimas ir teikimas Siūloma atsisakyti finansinių ataskaitų rengimo pagal sprendimo dėl reorganizavimo dienos duomenis kaip perteklinio, atsižvelgiant į tai, kad pakanka CK 2.96 straipsnio nuostatų, taip pat siūloma atsisakyti ir finansinių ataskaitų rengimo pagal sprendimo dėl likvidavimo dienos duomenis, paliekant tik likvidavimo pabaigos ataskaitos parengimo reikalavimą ir patikslinant jos pavadinimą – likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita. Siūloma tikslinti ir reorganizavimo ataskaitos pavadinimą į reorganizavimo pabaigos finansinę ataskaitą, nes reorganizavimo ataskaita minima CK 2.99 straipsnio 3 dalyje ir jos turinys kitoks nei finansinių ataskaitų rinkinio ataskaitų turinys, kuris turėtų būti reorganizavimo pabaigos finansinėje ataskaitoje. Reorganizavimo ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų turinys detalizuojamas LFAS .
Kartu siūloma nustatyti, kad likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita būtų teikiama JAR tvarkytojui kartu su likvidavimo aktu ir kitais dokumentais, kurių reikia likviduotai įmonei, viešajai įstaigai, fondui ar asociacijai išregistruoti. Siūlymas teikiamas laikantis nuomonės, kad likvidavimo pabaigos finansinėje ataskaitoje būtų teikiama informacija apie finansinės būklės pasikeitimą nuo sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienos, taip pat apie tai, ar turtas buvo parduotas ar perduotas kitiems subjektams, kokia dalimi atsiskaityta su kreditoriais. Ši informacija būtų naudinga ataskaitų vartotojams, jei po subjekto likvidavimo kiltų klausimų ar ginčų dėl finansinės būklės pokyčių pobūdžio ar teisėtumo. Siūlomos nuostatos nebūtų taikomos įmonėms, savo finansines ataskaitas rengiančioms pagal TFAS. Dėl nuostatų, susijusių su subjektų reorganizavimu ir likvidavimu, siūlomas vėlesnis (2025 m. liepos 1 d.) jų įsigaliojimo terminas nei kitų nuostatų (2024 m. liepos 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad reikia parengti naują Lietuvos finansinės apskaitos standartą, kurio projektas turėtų būti derinamas su Apskaitos standartų komitetu, patikslinti JAR nuostatus (siūloma , kad Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. kovo
ir likvidavimu) . 4.3.6.
rengimui savo nuožiūra taikomi reikalavimai ĮĮGAĮ projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad kai įmonė savo nuožiūra pasirenka rengti šiame įstatyme nustatytas finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitą, informaciją tvarumo klausimais, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, pelno mokesčio informacijos ataskaitą, įmonių grupė – konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, kurioje gali būti pateikiama ir informacija tvarumo klausimais, konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, ĮĮGAĮ projekte nustatytus šioms (konsoliduotosioms) ataskaitoms keliamus reikalavimus dėl (konsoliduotųjų) ataskaitų parengimo, pateikimo JAR, paskelbimo įmonės interneto svetainėje, (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų audito ir (konsoliduotosios) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo taiko savo nuožiūra, t.y. teikti JAR tvarkytojui, skelbti, atlikti audito ar kitokio atskaitomybės užtikrinimo neprivalo. 4.3.7. Finansinių ataskaitų pasirašymas Siūloma atsisakyti ataskaitų pasirašymo, atsižvelgiant į tai, kad ataskaitos vis dažniau teikiamos elektroniniu formatu ir nepasirašomos. Be to, atsakomybė už ataskaitų parengimą, patvirtinimą nustatyta juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Atitinkamai siūloma tikslinti VšĮĮ
straipsnį, 12 straipsnius. ĮĮGAĮ projekte nuostatų dėl ataskaitų pasirašymo siūloma nenustatyti. 4.3.8. Bendrovės tarpinio pranešimo rengimas
siūloma tikslinti ABĮ37 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir atsisakyti reikalavimo rengti tarpinę vadovybės ataskaitą rengiant siūlymą dėl dividendų paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, motyvuojant tuo, kad sprendimui dėl tarpinių dividendų svarbi informacija yra tarpinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinyje, o išsikelti tikslai, rizikos, planai pateikti metinėje vadovybės ataskaitoje, kuria gali būti naudojamasi priimant sprendimą.
Pastebėtina, kad įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, taikomas VPĮ, pagal kurį reikalaujama rengti ir skelbti pusmečio informaciją, kuri apima finansinių metų pirmojo pusmečio finansines ataskaitas, pusmečio vadovybės ataskaitą ir emitento atsakingų asmenų pareiškimą. Pusmečio vadovybės ataskaitos apibrėžtis pateikta VPĮ 2 straipsnyje. 4.3.9. Reikalavimas nebūti bendrovės, patronuojančiosios bendrovės ar patronuojamosios bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku Įmonės nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, kuris atitinka ABĮ 31 straipsnio 8 dalyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus, vien pakeitus valdysenos modelį iš dvipakopio (sudaryta netampa susijusiu su įmone, t. y. „priklausomu“ nariu. Atkreiptinas dėmesys, kad ABĮ 31 straipsnio 8 dalyje nustatytas nepriklausomumo reikalavimas esamam įmonės kolegialaus organo nariui
Siūlomu reguliavimu bus pagerintos verslo sąlygos ir užtikrinti gerosios valdysenos principai, kurie yra svarbūs užtikrinant finansinių ir nefinansinių ataskaitų (metinio pranešimo, veiklos ataskaitos) kokybę. 4.3.10. Reikalavimo nebūti valstybės, savivaldybės įmonės vadovu ir vyriausiuoju buhalteriu panaikinimas Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo FAĮ, kuriame nebėra iki jo įsigaliojimo galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, jog subjekto vadovas negali būti to subjekto vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), atitinkamai koreguojamas VSĮĮ projekto 11 straipsnio 5 d. Nuostata dėl tokio draudimo naikinama kaip perteklinė, neaktuali nuostata. Net jei ir valstybės, savivaldybės įmonės vadovas imtųsi tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, jis turėtų įsivertinti ar turi pakankamų gebėjimų ir kompetencijos tvarkyti finansinę apskaitą pagal FAĮ 14 straipsnį (už tai atsako apskaitą tvarkantis asmuo) ir ar sugebės užtikrinti įmonės vadovui keliamus reikalavimus dėl finansinės apskaitos organizavimo pagal FAĮ 13 straipsnį. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomais keitimais dėl informacijos tvarumo klausimais ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo bus užtikrintas didesnis stambiojo verslo, įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumas tvarumo klausimais, apimančiais ir valdymo veiksnius, prisidės prie korupcijos, kyšininkavimo atvejų prevencijos. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomais keitimais dėl informacijos tvarumo klausimais teikimo: · Ataskaitų vartotojams suteikiama nauja, ES lygiu unifikuota priemonė – vadovybės ataskaitoje pateikiama informacija tvarumo klausimais, supažindinanti su įmonės tvarumo klausimų valdymu, mažinanti iki šiol neretai pasitaikančią ekologinio manipuliavimo (angl. „green washing“ ) praktiką. Tvarumo informacijos atskleidimas padės didinti stambiojo verslo skaidrumą, sąžiningumą ir socialinę atsakomybę plačiosios visuomenės (investuotojų, kreditorių, kitų trečiųjų šalių) atžvilgiu. Visuomenei suteikiama nauja priemonė stambiajam verslui kontroliuoti. · Įmonėms, rengiančioms informaciją tvarumo klausimais, padidės jų parengimo sąnaudos – bus reikalingos vienkartinės informacinių sistemų pritaikymo, politikų, strategijų nustatymo, verslo modelio peržiūros išlaidos bei nuolatinės palaikymo, informacijos tvarumo klausimais rinkimo, ataskaitų rengimo, jų užtikrinimo paslaugų įsigijimo išlaidos. · Įmonės, nerengiančios informacijos tvarumo klausimais, tačiau turinčios verslo santykius su rengiančiomis informacijos tvarumo klausimais įmonėmis, bus prašomos pateikti informaciją, reikalingą informacijai tvarumo klausimais parengti (tiekimo grandinės, naudos grandinės), t. y. jos bus priverstos rengti ir teikti papildomą informaciją. Siūlomais keitimais dėl ataskaitų patikimumo didinimo : · UAB, kurių obligacijomis viešai prekiaujama, nebeprivalės pirkti audito paslaugų ir tai joms leis sumažinti patiriamas išlaidas. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos didėti emitentų įvairovei ir tai pritrauktų investuotojų dėmesį, skatintų bendroves aktyviau domėtis tolesnėmis kapitalo rinkos galimybėmis ir kartu prisidėtų prie bendros kapitalo rinkos plėtros.
Tačiau minėtų UAB obligacijų pirkėjai turės būti atsargesni, priimdami sprendimus įsigyti tokių obligacijų. · MB, ŽŪB, KB, viešosios įstaigos, asociacijos, fondai, kuriems atsiras prievolė pirkti audito paslaugą, patirs papildomų išlaidų. · Savo veiklos apimtimis, gaunamos paramos apimtimis reikšmingų subjektų ataskaitų vartotojai galės labiau pasitikėti šių subjektų veikla, nes auditoriaus išvadoje jie matys auditoriaus nuomonę apie subjekto finansines ataskaitas – ar jos rodo tikrą ir teisingą informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus. · JAR prie atitinkamų finansinių ataskaitų, metinio pranešimo, veiklos ataskaitos, auditoriaus išvados pradėjus skelbti informaciją apie nustatytus jų trūkumus, ataskaitų vartotojai gaus papildomos informacijos, leidžiančios priimti labiau pagrįstus sprendimus. · Suteikus Tarnybai įgaliojimus stebėti ir prireikus imtis administracinės teisenos veiksmų dėl neteisingų metinio pranešimo, veiklos ataskaitos pateikimo JAR tvarkytojui ilgalaikėje perspektyvoje turėtų gerėti subjektų rengiamų metinio pranešimo, veiklos ataskaitos kokybė. Siūlomais keitimais dėl reglamentavimo peržiūros siekiant jo aiškumo, atsisakant perteklinių reikalavimų : · Bus sumažinta kai kurių įmonių (kurių kategorija keičiasi į žemesnę dėl įmonės piniginių kriterijų dydžių padidinimo) finansinių ataskaitų rengimo, audito našta. · Subjektai, dėl kurių priimtas sprendimas juos reorganizuoti ar likviduoti, nebeturės pareigos rengti finansines ataskaitas pagal tokio sprendimo priėmimo dienos duomenis.
Taip sumažės jų patiriama administracinė našta. · Įmonės, jų finansinių ataskaitų auditą atliekančios audito įmonės, auditoriai gaus papildomos laiko (audituotoms) finansinėms ataskaitos kartu su auditoriaus išvada pateikimui laiku JAR tvarkytojui. Atitinkamai ataskaitų vartotojai turės
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektų nuostatas į teisinę sistemą, siūloma Įstatymų projektus priimti kartu. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su ES teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti šie teisės aktai:
„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos finansinės
apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą;
2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“;
finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos“;
banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 03-45 „Dėl Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai siūlant vidutinio dydžio emisijas ir sudarant vidutinio dydžio sutelktinio finansavimo sandorius, rengimo ir skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
gruodžio 23 d. įs akymas Nr. VE-650 (1.3 E) „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamų elektroninio formato rinkinių formų patvirtinimo“;
metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. 7) 28-asis verslo apskaitos standartas „ Įmonių likvidavimas “ (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VAS-25 redakcija) . 8) LFAS, skirto pelno nesiekiančių subjektų apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms parengti, projektas.
veiklos ataskaitos formos projektas. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva keičiamų Audito direktyvos 24b ir 45 straipsnių nuostatos perkeliamos šiais Tarnybos direktoriaus įsakymais, kurie turės būti pakeisti:
1) 2017 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. V3-3 „Dėl Auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) 2017 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V3-13 „Dėl Valstybių ne narių auditorių ir valstybių ne narių audito įmonių įrašymo į auditorių ir audito įmonių sąrašus, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimų ir nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėtina, kad įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui ruošiamasi lygiagrečiai su rengiamų įstatymų projektų nuostatomis, todėl įstatymų priėmimo terminas nesudarys kliūčių laiku priimti visus reikiamų teisės aktų pakeitimus. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Biudžeto lėšų prireiks JAR programinių priemonių pakeitimams ir Tarnybos papildomoms funkcijoms: · d ėl elektroninio vadovybės ataskaitos, į kurią įtraukta informacija tvarumo klausimais, formato priėmimo . Atsižvelgiant į tai, kad šis formatas Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu kol kas nėra patvirtintas, JAR tvarkytojas nėra pradėjęs įgyvendinti susijusių pakeitimų ar ruoštis tinkamai priimti vadovybės ataskaitų, kurių sudėtine dalimi bus informacija tvarumo klausimais.
Šiuo metu nėra galimybių įvertinti, kokie programinių priemonių pakeitimai bei technologijos bus reikalingi, taip pat kokia biudžeto lėšų suma tam bus reikalinga; · įgyvendinant ĮAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ, FAAĮ projektų nuostatas, susijusias su informacijos apie finansinių ataskaitų ir (arba) vadovybės ataskaitos (veiklos ataskaitos) kokybės stebėsena ir jos rezultatais, apie auditoriaus išvados neatitiktį nurodytiems reikalavimams registravimu JAR, taip pat ĮĮGAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ, ABĮ projektų nuostatas, susijusias su likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos teikimu JAR, reikės lėšų JAR informacinėms sistemoms pritaikyti. Preliminariu vertinimu, reikalingų lėšų poreikis –19 602 eurai (įskaitant pridėtinės vertės mokestį); · privalomo audito atlikimo atvejams nustatyti (kai patikra galėtų būti atlikta realizavus valstybės įmonės Registrų centro elektroninių paslaugų sistemos sąsają su JAR) taikomoms programinėms priemonėms sukurti ir finansinių ataskaitų elektroninio formato rinkinių formoms, patikslintoms pagal ĮĮGAĮ, VšĮĮ, AĮ, LPFĮ projektų nuostatas, sukurti reikalingos lėšos, preliminariu vertinimu, sudarytų 80 000 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį); · veiklos ataskaitos teikimui JAR tvarkytojui standartizuota forma įgyvendinti bus būtina atlikti esminius JAR programinių priemonių pakeitimus ir tam turės būti skirta valstybės biudžeto lėšų bei numatytas atitinkamas pakeitimų įgyvendinimo terminas. Preliminariu vertinimu, tokioms programinėms priemonėms pakeisti ir sukurti reikės 50 000 eurų valstybės. biudžeto lėšų; · Tarnybos vertinimu, priklausomai nuo Įstatymų projektuose nustatytos stebėsenos apimties dydžio, kasmetinės biudžeto lėšos būtų nuo 60 iki 180 tūkst. eurų.
Be to, Tarnybai bus reikalingos papildomos lėšos įgyvendinant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės priežiūrai įgyvendinti. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Informacija tvarumo klausimais
“, „tvarumo atskaitomybė“, „tvarumo atskaitomybės užtikrinimo
standartai“, „Europos tvarumo atskaitomybės standartai“, „finansinės ataskaitos“, finansinių ataskaitų auditas“, „ataskaitų kokybės stebėsena“,
„kapitalo rinka“, „obligacijos“, „uždaroji akcinė
bendrovė“, „reorganizavimo pabaigos finansinė ataskaita“, „likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe. [2] Pagal galiojantį reglamentavimą (ĮAĮ, ABĮ, LPFĮ) metinį pranešimą siūloma keisti (ĮĮGAĮ projektas, ABĮ projektas, LPFĮ projektas) į vadovybės ataskaitą. [3] Vadovaujantis atvirais JAR duomenimis apie finansinius rezultatus už 2021 metus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atvirais duomenimis apie subjektų darbuotojų skaičių, veikia 9 MB ir 49 ŽŪB, kurios viršija 2 ĮAĮ nustatytų kriterijų dydžius. [4]
1) balanse nurodyto turto vertė –
finansinius metus – 3 500 000 eurų; 3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų. [5] „ 8.
Kai labai maža įmonė nepasirenka taikyti išimčių, leidžiamų labai mažoms įmonėms, nustatytų šio įstatymo 20, 22 ir 23 straipsniuose, jai taikomi tokie patys reikalavimai kaip mažoms įmonėms. Labai mažoms įmonėms leidžiamos išimtys netaikomos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms, taip pat akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka.“
„
savivaldybės įmonėse, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas.“
2020 m. spalio 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, [8] „Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
1) balanse nurodyto turto vertė – 1
eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.“ [9] VšĮĮ 4 straipsnio 4 dalis; AĮ 10 straipsnio 2 dalis; LPFĮ 11 straipsnio 4 dalis. [10] patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.
1407 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. [11] ĮĮGAĮ projekte, ABĮ projekte, FAAĮ projekte siūloma vietoj metinio pranešimo vartoti vadovybės ataskaitą. [12] Pasiūlymas – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo dėl tam tikriems sektoriams ir tam tikroms trečiųjų valstybių įmonėms skirtų tvarumo atskaitomybės standartų priėmimo terminų iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES. [13] Pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalį, subjektai atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui teikia kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento. Pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, e ilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris tvirtina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 58 str.
2 d.). [14]
emiantis Tarnybos ir LAR veiklos ataskaitų duomenimis: LAR: LAR veiklos ataskaitos ir metinės finansinės ataskaitos ;
dokumentai | Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (lrv.lt) . [15] Tarptautiniai užtikrinimo užduočių standartai (TUUS) | Lietuvos auditorių rūmai (lar.lt) . [16] Pavyzdžiui, remiantis Įstaigos pateikta informacija, siūloma nauja poveikio priemonė skirti draudimą auditoriui ir (arba) audito įmonei atlikti viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą taikoma Austrijoje ( Europos audito priežiūros įstaigų komiteto (angl. Committee of European Auditing Oversight Bodies , CEAOB) ataskaitos CEAOB Enforcement Questionnaire Report 2022 duomenys ) , Vokietijoje ( The Financial Times 2023 m. gegužės 4 d. straipsnis dėl EY tinklo audito įmonei pritaikyto draudimo). [17] Remiantis 2022 atvirais JAR duomenimis ( JAR pirminiai duomenys (raw data) | VĮ Registrų centras (registrucentras.lt) taikant ĮAĮ 24 str. nustatytus dydžius. [18] JAR pirminiai duomenys (raw data) | VĮ Registrų centras (registrucentras.lt) . [19] „12. V iešai siūlyti obligacijas gali uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas (...).“ [20] „13.
Uždarosios akcinės bendrovės, kuri obligacijas siūlo viešai, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas yra privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams.“ [21] „
nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – dėl šio kodekso 127 straipsnyje, 223 straipsnio 3, 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 223 straipsnio 3 dalis – dėl n eteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos pateikimo JAR tvarkytojui; 4 dalis – dėl neteisingos juridinio asmens pelno mokesčio informacijos ataskaitos pateikimo JAR tvarkytojui, pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimo JAR tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka arba šios ataskaitos nepaskelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. [22] Žr. paaiškinimus, pateiktus šio aiškinamojo rašto 4.3 papunktyje. [23] Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
1K-224
„Dėl Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos sudarymo taisyklių
patvirtinimo“.
Bent 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija:
1) su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos – 10 mln. eurų,
2) bendrų per pastaruosius 12 mėnesių atliktų mokėjimo operacijų (įskaitant atliktas per įstaigos tarpininkus) suma – 2 mlrd. eurų,
turi būti apsaugotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsniu ir (arba) Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsniu, suma – 15 mln. eurų. [25] Papildymai atlikti atsižvelgiant į Vyriausybei pateiktą FAAĮ tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą TAIS Nr. 24-4052. [26] FAAĮ 61 straipsnio 1 dalies 2 punktas. [27] maksimaliai leidžiamas terminas pagal Audito reglamentą
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 373 , 55, 58, 601 , 65,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 373 , 55, 58, 601
2024-06-17 Nr. XIVP-3684(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2024 m. gegužės 16 d. Seime buvo priimtas Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII- 1835 7, 12, 372 , 45,46
57 straipsnių pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIV-2637), kuriuo taip pat buvo pakeista Akcinių bendrovių įstatymo37 2 straipsnio 11 dalis ir kurio nuostatos įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Siekiant suderinti projekto nuostatas su priimtojo įstatymo nuostatomis, kartu teiktinas ir minimo įstatymo pakeitimo projektas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 18, 20, 32, 33, 34, 37, 372 , 373 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO įstatymo projektO nR. XIVP-3684 2024-06-05 Nr. 141-P-12 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis , komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius . Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys:
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus patarėja Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narė Ingrida Pūrienė, Lietuvos auditorių rūmų teisininkas Danielius Urbonas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, VĮ Registrų centro Verslo informacinių sistemų valdymo skyriaus veiklos analitikė Eglė Braževičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-05-0635 2,3 Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo.
<...>
įmonių vadovams dėl neatlikto privalomo audito, pavėluotai pateiktų arba nepateiktų finansinių ataskaitų. Šiai dienai visoms verslo formoms, bet ypač VŠĮ ir asociacijoms yra perteklinė našta reikalauti patvirtinti finansines ataskaitas metiniame savininkų ar narių susirinkime. Jei susirinkimas netvirtina ataskaitų, vadovas turi kreiptis į teismą dėl ataskaitų patvirtinimo. Dėl ko finansinės ataskaitos (FA) registrų centrui pateikimas yra vėlesnis, nei kad galėtų būti. Pagal ES direktyvą Valstybė turėtų siekti, kad RC duomenys pasiektų kaip galima greičiau, o ne kurti dirbtinius barjerus nukeliančius duomenų pateikimo datą. Mūsų nuomone pats juridinis asmuo turėtų nuspręsti ar jis iš viso tvirtina finansines ataskaitas ir kas jas tvirtina. Dabartiniu metu asmenys tvirtinantys FA, neturi jokios teisės ataskaitas pakeisti ar kažkaip įtakoti. Įstatyme nustatyta pareiga tvirtinti ataskaitas reiškia prievartinį savininkų, narių supažindinimą su FA, neatsižvelgiant į jų valią. Siūlome panaikinti reikalavimus dėl FA tvirtinimo, kas pagreitins FA pateikimą RC ir sumažins naštą verslui. Teisės aktai turėtų skatinti asmenų savarankiškumą ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą savarankiškai. Be to esant reikalavimui patvirtini finansines ataskaitas, įmonės vadovui sankcijų taikymas už ataskaitų nepateikimą laiku sukuria neteisingą situaciją: bauda gali būti paskirta vadovui, nors jis nėra kaltas kad ataskaitos nepateiktos arba pateiktos pavėluotai.
Ataskaitų pavėluotas pateikimas gali būti dėl savininkų kaltės, kai jie netvirtina finansinių ataskaitų. Pagal siūlomus teisės aktų projektus nėra aišku, kuriam vadovui bus paskirta bauda už finansinių ataskaitų nepateikimą, jei jos yra nepateiktos, nes metų pradžioje keitėsi vadovai ir senasis vadovas neperdavė duomenų naujajam, dėl ko metinių ataskaitų sudarymo terminai buvo pažeisti. Pagal teisės aktus bauda būtų paskirta įmonės vadovui, jei nėra pateikta privalomo audito išvada, nors auditas buvo neatliktas dėl to, kad akcininkai nesutiko jį atlikti arba neįtraukė audito klausimo į susirinkimo darbotvarkę. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta procedūra, leidžianti įmonės vadovui pačiam pasirinkti auditorių, jei akcininkai jo nepaskiria. Siūlome nustatyti procedūrą įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriuo atveju įmonės vadovas gali pats pasirinkti auditorių dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo. Nepritarti Nepritariant šiam Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos pasiūlymui paaiškintina, kad kaip nurodė šiuos įstatymų projektus rengusi Finansų ministerija, rengiant juos, dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo buvo diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ir Teisingumo ministerijomis. Svarstant šį klausimą buvo įvertintos šios itin svarbios aplinkybės:
a) finansinių ataskaitų tvirtinimas užtikrina subjekto dalyvių, akcininkų teisę susipažinti su finansinėmis ataskaitomis, kontroliuoti subjekto vadovo savivalės, pareigos parengti ir pateikti finansines ataskaitas riziką;
b) visuotiniai dalyvių, akcininkų susirinkimai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, aukščiau minimos ministerijos sutarė reikalavimo tvirtinti finansines ataskaitas neatsisakyti. Visgi manytina, kad teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos bendrovės dalyvių (t. y. akcininkų) ir vienasmenio bendrovės valdymo organo – vadovo, pareigos, teisės ir atsakomybės, todėl tikslinti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, b endrosios nuostatos yra apibrėžtos Civiliniame kodekse, kurio 2.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad j uridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai . To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tuo tarpu a kcininkų ir vadovo kompetencija ir funkcijos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatyme . Administracinė atsakomybė ir administracinės atsakomybės subjektai aiškiai apibrėžti Administracinių nusižengimų kodekse. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės įmonė Registrų centras,
2024-05-21 * Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮĮGAĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo (toliau – FAAĮ projektas) ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (Nr. XIVP-3675–XIVP-3690; toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. ĮĮGAĮ projekto
straipsnio 5 dalį įsigaliosiančioje 2026 m. sausio 1 d., nustatoma, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojas nepriima įmonės (įmonių grupės) pateikto metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir Lietuvos Respublikos v iešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VšĮĮ projektas) keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektu (toliau – AĮ projektas) keičiamo 101 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektu (toliau – LPFĮ projektas) keičiamo 12 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje.
projekto 3 straipsnyje nustatyti atvejai, kada juridiniai asmenys privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą.
<...>
Nepritarti Nepritariant Registrų centro siūlymui, paaiškintina, kad: Dėl poreikio atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad Registrų centras nepriima įmonės finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados . ĮĮGAĮ projekto Nr. XIVP-3675, Viešųjų įstaigų įstatymo projekto Nr. XIVP-3681, Asociacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3682 ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo projekto Nr. XIVP-3683 nuostatos, kad nuo
tvarkytojas nepriima įmonės pateikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, siūlomos sprendžiant Finansų ministerijos 2022 m. atliktoje finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalgoje [1] nustatytas finansinių ataskaitų kokybės ir neteikimo JAR tvarkytojui problemas . Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad pagal JAR tvarkytojo 2021 m. pateiktus duomenis:
a) kasmet apie 20 proc. subjektų, kurie privalo pateikti auditoriaus išvadą, jos neteikia. Už 2021 m. auditoriaus išvados nepateikė 18 proc. subjektų (iš 3575 turėjusių pateikti subjektų pateikė 2933 subjektai);
b) apie 1500 subjektų yra nepateikę auditoriaus išvadų už 2012–2020 m. ataskaitinius laikotarpius, ir didelė jų dalis nėra pateikusi auditoriaus išvadų už ne vieną ataskaitinį laikotarpį. Apžvalgoje, be kita ko, siūloma priemonė nurodytai problemai spręsti – JAR tvarkytojui įsidiegti priemones, užtikrinančias, kad subjektas, kuriam finansinių ataskaitų auditas yra privalomas, negalėtų pateikti JAR tvarkytojui savo finansinių ataskaitų, jeigu jas teikia be auditoriaus išvados . Kaip paaiškino Finansų ministerija, rengiant ĮĮGAĮ ir jo lydimuosius įstatymų projektus, vyko diskusijos su Teisingumo ministerija ir JAR tvarkytoju.
Buvo nutarta, kad reikalinga įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl finansinių ataskaitų nepriėmimo, kai jos teikiamos be privalomos auditoriaus išvados. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, manytina, kad minėta nuostata įstatymuose turi būti nustatyta. 2 . Valstybės įmonė Registrų centras,
projektuose nėra reglamentuojami veiksmai, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus. Dėl šio aspekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. liepos 17 d. rašto Nr. (1.6 Mr) 2T-827 „Dėl įstatymų projektų derinimo“ [2] 4 pastaboje nurodė, kad: „Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinus tai, svarstytina, kokios pasekmės turėtų kilti juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus), kurį juridinis asmuo vėliau pateiktų JAR tvarkytojui, o pastarasis turėtų atsisakyti jį priimti. Siūlytina visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti šiuos aspektus.“ Taip pat ir Registrų centras 2023 m. liepos
[3]
veiksmus turėtų atlikti juridiniai asmenys, kurių metinės finansinės ataskaitos būtų nepriimtos dėl to, kad neatliktas privalomas auditas.
Pažymėtina, kad JAR tvarkytojui yra teikiami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras įstatymuose nustatytas išimtis) eiliniuose (metiniuose) juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Eilinis dalyvių susirinkimas vyksta vieną kartą metuose ir nei galiojantys įstatymai, nei Įstatymų projektai nenumato, kad tais pačiais metais galėtų būti šaukiamas dar vienas dalyvių susirinkimas, kurio metu būtų iš naujo tvirtinamos jau audituotos metinės finansinės ataskaitos (jei eiliniame susirinkime buvo patvirtintos neaudituotos, nors auditas buvo privalomas). Be to, teisės aktai nenumato nei patvirtintų metinių finansinių ataskaitų vėlesnio tikslinimo ar keitimo galimybės, nei galimybės pateikti JAR tvarkytojui auditoriaus išvadą tuo atveju, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas jau po audituotų finansinių ataskaitų patvirtinimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami teisinio aiškumo siūlome atskirų teisinių formų juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose reglamentuoti visus paminėtus aspektus, susijusius su juridinio asmens veiksmais tuo atveju, kai finansinės ataskaitos buvo patvirtintos neatlikus privalomo audito.“
<...>
Nepritarti Paaiškintina, kad atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai (pvz., Akcinių bendrovių įstatymo
jau dabar numato , kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Atsižvelgiant į ne vienerius metus galiojančią minėtą nuostatą, nėra aišku, dėl kokių priežasčių (ar tai yra praktikoje dažnai pasikartojantys atvejai, ar numanomos situacijos), Registrų centras nurodo poreikį visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti, kokios pasekmės kiltų juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnis numato atsakomybę už Registrų centro minimų dokumentų nepateikimą laiku JAR tvarkytojui. Minimas kodekso straipsnio projektas, be kita ko, yra vienas iš ĮĮGAĮ lydinčiųjų įstatymų projektų (Nr. XIVP-3679).
XIVP-3679). Paminėtina, kad minėtais klausimais, taip pat klausimu dėl eilinio dalyvių susirinkimo, kuriame turi būti tvirtinami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bei klausimu, dėl veiksmų reglamentavimo, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus, buvo detaliai diskutuota ĮĮGAĮ projekto svarstymo metu susitikimuose su Finansų ministerijos ir Registrų centro atstovais. Abi institucijos po diskusijų sutarė, kad Registrų centro minimų klausimų įstatymuose papildomai reglamentuoti nereikia. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372 ,373 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3684(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 3N
Argumentai:
irektyvos 2022/2464 (toliau – Direktyva) nuostatas, pagrindiniame Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projekte Nr.
XIVP-3675 (toliau – ĮĮGAĮ projektas) tam tikras sąlygas atitinkančioms įmonėms nustatoma pareiga rengti ir viešinti tam tikrą informaciją tvarumo klausimais , t. y.:
a) didelės įmonės, įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje (išskyrus labai mažas įmones), didelės valstybės ir savivaldybės įmonės, didelės įmonių grupės vadovybės ataskaitose privalės teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą . Vadovybės ataskaitos su tokia informacija bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada privalės būti teikiamos JAR tvarkytojui ir skelbiamos atitinkamo subjekto interneto puslapyje;
b) tam tikras sąlygas atitinkančios trečiųjų valstybių įmonių Lietuvoje įsteigtos įmonės bei filialai privalės užtikrinti trečiosios valstybės patronuojančiosios ar atskiros įmonės parengtos tvarumo ataskaitos prieinamumą visuomenei , t. y. tokios ataskaitos kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikimą JAR tvarkytojui ir paskelbimą atitinkamo subjekto interneto puslapyje. Jeigu toks trečiosios valstybės subjektas minėtos tvarumo ataskaitos nebus parengęs, pareiga ją parengti ir užtikrinti jos prieinamumą visuomenei (kartu su atitinkamu pareiškimu, jei taikytina pagal ĮĮGAĮ projekto nuostatas) pereis šio subjekto Lietuvoje įsteigtai įmonei ar filialui. 2. ĮĮGAĮ projekto 34 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad visų įmonių parengta informacija tvarumo klausimais būtų patikrinta nepriklausomo auditoriaus arba akredituoto užtikrinimo paslaugų teikėjo , t. y. būtų atliktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas siekiant įvertinti, ar tvarumo atskaitomybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 3.
nustato, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimą gali atlikti auditorius, kuris atlieka tos pačios įmonės finansinių ataskaitų auditą , tačiau kartu įtvirtina galimybę nustatyti, kad šią paslaugą galėtų teikti ir kitas auditorius nei finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas
Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3676 4 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog tvarumo užtikrinimo paslaugas gali teikti:
turintis teisę atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;
turinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, arba
užtikrinimo paslaugų teikėjas (t. y. juridinis asmuo, Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos pripažintas kompetentingu teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad ĮĮGAĮ projekte nustatyti reikalavimai dėl informacijos tvarumo klausimais rengimo bei jos teikimo kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada taikomos įmonėms, kurių teisinė forma, be kita ko, yra akcinės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), atitinkamai tikslintinos pastarojo nuostatos. 2.
įsatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 5¹ punktu, pagal kurį visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikiama išimtinė teisė rinkti ir atšaukti auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti , siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę, be kitų išvardintųjų, ne tik auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą parengęs auditorius, bet ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą parengęs auditorius ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas . Pasiūlymas:
projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą parengęs auditorius , tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą parengęs auditorius, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas (toliau – užtikrinimo specialistas) .“
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
eeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio .
Atsižvelgiant į
projektu tam tikras sąlygas atitinkančioms įmonėms nustatomą reikalavimą teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jame išvardinant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus. Pasiūlymas:
projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar yra numatytas įstatuose , auditorius ar audito įmonė, n epriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais , jeigu pateikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje privaloma pagal įstatymus ;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti 3.
ABĮ 25 straipsnio 4 ir 6 dalyse dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės yra su auditoriumi ar audito įmone susijusios nuostatos , siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 ir 6 dalis, šalia auditoriaus ar audito įmonės įtraukiant ir nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją . Pasiūlymas:
projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), taip pat akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti šių asmenų tapatybę, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę , nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta
atšaukti bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją , į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus ar naujo auditoriaus , arba naujos audito įmonės arba naujo nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo rinkimo klausimai .“
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti 4.
ABĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta, be kita ko, ir kandidatai į renkamą auditorių ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šalia auditoriaus ar audito įmonės įtraukiant ir nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją . Pasiūlymas:
projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, renkamą auditorių , ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę ar nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją . Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui.“
įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
ABĮ 31 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad stebėtojų tarybos nariu negali būti auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 m., siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus . Pasiūlymas:
projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) auditorius , užtikrinimo specialistas, ar audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir
(ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
6Seimo Audito komitetas, 2024-06-059 (33) 1N (6) (4) Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad g aliojančio ABĮ 33 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad bendrovės valdybos nariu negali būti auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 m., siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauja 9 straipsnio 1 dalimi, patikslinančia keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 4 punktą, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus . Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
1Pakeisti 33 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) auditorius, audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, užtikrinimo specialistas, audito įmonės, nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo kurio kurių atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio audito ir (arba) vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais užtikrinimo .“
2Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 9 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti 7.
7Seimo Audito komitetas, 2024-06-0511 (37) 6N (15) Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad g aliojančio ABĮ 37 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi ar audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai , siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauja 11 straipsnio 6 dalimi, patikslinančia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 15 dalį, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus . Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
6Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip :
„15. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui , užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi , ar audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.“ Pritarti
8Seimo Audito komitetas, 2024-06-05 15T (58) Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad g aliojančio ABĮ 58 straipsnis susijęs ne tik su įmonių teikiamo finansinių ataskaitų rinkinio, bet ir kita metinių ataskaitų rinkinį sudarančia ataskaita, t. y. vadovybės ataskaita, siūlytina atitnkamai patiklinti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
9Seimo Audito komitetas, 2024-06-0521 1, 2,
4 Argumentai: Dėl pasikeitusios įstatymo projekto straipsnių numeracijos, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas nuorodas. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus13 18 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis , įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.“ 2.
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo13
3Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo
13 18 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su bendrovės likvidavimu.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA :
1Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372 ,
37 3 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684(2) ;
2Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372 , 373 , 55, 58, 601 , 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3684(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja D. Andriūnaitė [1] https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe .
[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e2d7bde1247411eea0b6cad9848a9596?jfwid=12eg568rw0 . [3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/61d4ebf12a2311eea0b6cad9848a9596?jfwid=-2bm46aj2h .