Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio 2 punkto pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip:
„2) biudžetinės įstaigos išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta paramą;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja nuo 2022 metų sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
Projekto Nr. XIVP-367(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1
1Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2021-03-24 Nr. XIVP-367 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte yra keliama abejonė, ar „ tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų“. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad paramą gali gauti tik NVO sektorius
sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje. NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas ir svarbus“. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslai diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens teisinė forma „biudžetinė įstaiga“ gali būti nustatyta ne tik valstybės institucijoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims, tokiems, kaip socialinės globos įstaigos, vaikų lopšeliai
turi tiesioginę įtaką jų vaikų ugdymo ar teikiamų paslaugų kokybei. Pastebėtina, kad minėtų įstaigų bendruomenės dažnai pačios sprendžia, kaip efektyviau panaudoti gautą paramą, yra supažindinamos su gautos ir panaudotos paramos ataskaita, o pati gauta parama yra svarbus biudžetinės įstaigos lėšų šaltinis. 2.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikos įregistruotos biudžetinės įstaigos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paramą. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomoje keisti dalyje išvardijami galimi paramos gavėjai, o ne nustatomi galimi paramos objektai. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projektu teikiamą pakeitimą siūlytina dėstyti atskira nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi ją atitinkamai suformuluojant ir nustatant, kad paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas. 3. Projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO nr. i-172 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-26 Nr. XIVP-367(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL
2021-11-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Bagdonas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė, atstovaujanti Lietuvos pagrindinių mokyklų asociaciją, Lietuvos pradinių mokyklų asociacijos direktorė Aušra Burbienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė, atstovaujanti Lietuvos progimnazijų asociaciją, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė, atstovaujanti Lietuvos gimnazijų asociaciją, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-241
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra keliama abejonė, ar „tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų“. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad paramą gali gauti tik NVO sektorius sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje. NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas ir svarbus“. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslai diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens teisinė forma „biudžetinė įstaiga“ gali būti nustatyta ne tik valstybės institucijoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims, tokiems, kaip socialinės globos įstaigos, vaikų lopšeliai – darželiai, meno ir muzikos bei bendrojo ugdymo mokyklos. Pažymėtina, jog paminėtų biudžetinių įstaigų teikiamomis paslaugomis naudojasi asmenų bendruomenės. Iš projektu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, vaikų lopšelio – darželio ar miestelio mokyklos tėvų bendruomenei turėtų būti ribojama jų teisė prisidėti prie biudžetinės įstaigos gerbūvio, kas turi tiesioginę įtaką jų vaikų ugdymo ar teikiamų paslaugų kokybei. Pastebėtina, kad minėtų įstaigų bendruomenės dažnai pačios sprendžia, kaip efektyviau panaudoti gautą paramą, yra supažindinamos su gautos ir panaudotos paramos ataskaita, o pati gauta parama yra svarbus biudžetinės įstaigos lėšų šaltinis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-03-241
Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikos įregistruotos biudžetinės įstaigos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paramą. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomoje keisti dalyje išvardijami galimi paramos gavėjai, o ne nustatomi galimi paramos objektai. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projektu teikiamą pakeitimą siūlytina dėstyti atskira nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi ją atitinkamai suformuluojant ir nustatant, kad paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenumeruotina, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
ministerija, 2021-04-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-367 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-04-141
savivaldybių apklausos būdu išnagrinėjo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-367 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama panaikinti galimybę biudžetinėms įstaigoms skirti gyventojo pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procento.
Informuojame Jus, kad iš esmės visos savo nuomones pateikusios savivaldybės Įstatymo projektui nepritaria. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama, jog parama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį butų skirta išskirtinai nevyriausybinių organizacijų sektoriui, kas paskatintų nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtrą ir pagerintų bendrą nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką. Tačiau nepateikiama jokių svarių argumentų dėl esamo teisinio reguliavimo netinkamumo, t. y. kodėl biudžetinės įstaigos neturėtų gauti minimos paramos. Pažymėtina, jog biudžetinės įstaigos (pavyzdžiui, švietimo įstaigos, socialinės globos įstaigos, sporto, muzikos ir meno mokyklos bei kt.) teikia paslaugas bendruomenės nariams, o gauta parama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį yra reikšmingas šių biudžetinių įstaigų pajamų šaltinis, turintis įtakos teikiamų paslaugų kokybei ir kurio netekimas galimai neigiamai paveiktų ne tik biudžetines įstaigas, bet ir suinteresuotus bendruomenių narius. Gyventojų pajamų mokesčio dalis yra puiki ir, svarbiausia, skaidri priemonė gauti papildomų lėšų teikiamoms paslaugoms ar įstaigos aplinkai, gerbūviui pagerinti. Pastebėtina, kad minėta parama ypač reikalinga švietimo įstaigoms. Didžiausia šios paramos dalis yra skiriama mokinių dalyvavimui respublikinėse olimpiadose ir konkursuose, sporto varžybose, verslumo skatinimo renginiuose (apmokamos kelionių, nakvynės išlaidos), kadangi mokymo lėšų šiems tikslams nėra numatyta. Taip pat gabių ir aktyvių mokinių iniciatyvų skatinimui. Nemaža dalis paramos yra skiriama renginių, skirtų ne tik švietimo įstaigoms, organizavimui, reprezentacijai, mokinių savivaldai, bibliotekos fondo papildymui.
Lėšų panaudojimas planuojamas kartu su visa švietimo įstaigos bendruomene. Jos naudojamos pamatuotai ir atsakingai, kasmet už jų panaudojimą mokyklų vadovai atsiskaito savo mokyklų bendruomenėms. Taip pat tėvai jaučia atsakomybę prisidėdami (pervesdami 1,2 proc.) prie įstaigų reikmių, domisi lėšų panaudojimu. Ir tai sąlygoja gerą bendravimo santykį, tėvų dalyvavimą ugdymo įstaigos valdyme. Minėtų lėšų netekimas galimai iššauktų priešingą efektą, t. y. sumažintų bendruomenės aktyvumą ir įsitraukimą. Tikėtina ir tai, kad negalėdami skirti paramos biudžetinėms įstaigoms, dalis piliečių jos neskirs niekam - NVO sektorius daugiau pajamų negaus ir nebus pasiekti Įstatymo projekto tikslai. Neaišku, kodėl siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama riboti galimybė patiems bendruomenės nariams priimti sprendimus dėl paramos skyrimo, taip stiprinant tiek bendruomeniškumą, tiek svarbių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Įvertinus tai, kad asmenys naudojasi galimybe skirti 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigoms, darytina išvada, kad ši priemonė yra efektyvi ir reikalinga, t. y. šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra aktualus ir atitinka visuomenės poreikius, dėl šios priežasties nėra pagrindo jį keisti. Atsižvelgta
vadovų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija,
Šiuo raštu norime atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį, kad mūsų asociacijos nesutinka su Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis, kurias įgyvendinus nuo 2022 metų būtų leista dalį sumokėto GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Pataisos iniciatorius teigia, „kad nevyriausybinis sektorius nuo koronaviruso krizės yra labiausiai nukentėjęs, o biudžetinis finansavimas nesutrikęs, todėl siūlo tokias pataisas". Apgailestaujame, kad įstatymo pataisos iniciatorius nesusipažinęs su tuo, kad per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų dalies Lietuvos mokyklų ugdymo sąlygos vis dar neatitinka pačios valstybės teisės aktais nustatytų reikalavimų, ir įstatymo leidėjai bei įgyvendintojai faktiškai daro per mažai, kad situacija pagerėtų. Dar daugiau, stichiškais savivaldos bei šalies politikų sprendimais dar labiau didinama socialinė atskirtis tarp skirtingų mokyklų (statomos ir įrenginėjamas naujos mokyklos, tuo tarpu niekaip nerandama lėšų veikiančioms mokykloms sutvarkyti, mokyklų renovacija bei pastatų atnaujinimo konkursai dažnai vyksta neskaidriai, yra politiškai motyvuoti). Lietuvos mokiniai mokosi skirtingomis ugdymo aplinkos sąlygomis. Manome, kad neteisinga vadovautis mintimi, jog šiuo metu "biudžetininkai" nenukenčia. Visų švietimo įstaigų biudžetai sumažinti, o įstatymų leidėjų priimtais teisės aktais priskirtų vykdyti funkcijų, pareigų našta kasmet didėja. Švietimo įstaigų gaunama 1,2 GPM parama naudojama soc. remtiniems mokiniams uniformoms nupirkti, motyvuoti mokinius mokytis, finansuoti mokinių ekskursijas, išvykas, finansuoti socialinių emocinių ugdymų programų turinį bei mokymus, remontuoti bei turtinti mokyklas bei jų aplinkas ir t. t.
Lėšos naudojamos tam, ko pati švietimo įstaiga negauna iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Jei įstatymas būtų priimtas, pirmiausiai nukentėtų mokinių interesai bei gerovė, kurią kuria kiekviena ugdymo įstaigos bendruomenė. Norime atkreipti dėmesį, kad mokykla negali teikti jokių mokamų paslaugų, kaip kitos biudžetinės įstaigos, todėl atėmę galimybę gauti paramą, įstatymo leidėjai dar labiau didins socialinę atskirtį tarp skirtingų mokyklų. Dalyje savivaldybių leidžiama gauti lėšų iŠ trumpalaikės patalpų nuomos. Tai šiek tiek leidžia gauti lėšų, tačiau ugdymo institucija praranda galimybę atlikti tiesioginę savo paskirtį - ugdyti vaikus visą dieną. Tokiu atveju pirmiausiai skriaudžiami mokyklos bendruomenės nariai, nes mokykla pradeda tarnauti ne ugdymui, o kitų institucijų veikloms įgyvendinti. Gautinos trumpalaikės patalpų nuomos lėšos neatperka ugdymui bei aplinkos gerinimui reikalingų lėšų, nes dėl nuomos tos pačios patalpos ir inventorius dar labiau eksploatuojamas bei nusidėvi greičiau. Svarbu pabrėžti, kad mokyklų ugdymo aplinka pagal finansavimą buvo artima Afrikos valstybių lygmeniui. O situacija gerinama dažniausiai tik ribotomis Europos sąjungos fondų lėšomis. Įteisinus siūlomas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, nesinorėtų, kad kiekviena Lietuvos mokyklos bendruomenė steigtų fondus su panašiais mokyklų pavadinimais prie savo ugdymo institucijų. Tai būtų galimybė apeiti įstatymo iniciatoriaus siūlomą reglamentavimą. Ar kas įvertino, kiek dabar jau vyko nesusipratimų su tokio tipo fondais?
Todėl, pirmiausiai, Lietuvos vaikų labui prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms bei prašome nepriešinti nevyriausybinio ir vyriausybinio sektoriaus, o kviesti dirbti kartu dėl Lietuvos. Juolab, kad įstatymo iniciatorius neužsimena apie siūlymą panaikinti GPM paramą toms politinėms partijoms, kurios gauna finansavimą iš biudžeto ir tokiu būdu solidarizuotis su visais kartu. Įstatymo nuostatoms būtų galima pritarti, jei Lietuvos valstybė deramai gebėtų pasirūpinti mokyklų aplinka. Manome, kad esant dabartinei sistemai, turėtume džiaugtis, kad valstybės piliečiai remia ugdymo įstaigas, kariuomenę, ne tik moka mokesčius, bet ir rodo pasitikėjimą biudžetinėmis įstaigomis. Atsižvelgta
darbuotojų profesinė sąjunga, 2021-05-111
Respublikos Seimo nario Andriaus Bagdono Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis, kurias įgyvendinus nuo 2022 metų būtų leista dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Minėta pataisa užkirstų kelią biudžetinėms įstaigoms – bendrojo ugdymo mokykloms, lopšeliams-darželiams, muzikos, dailės, menų mokykloms, socialinės globos ir kitoms įstaigoms – gauti GPM dalį. Kaip žinia, šiuo metu švietimo įstaigose mokiniai ugdomi skirtingomis sąlygomis. Švietimo įstaigoms trūksta lėšų remontuoti ir turtinti mokyklų aplinkas, finansuoti socialinių emocinių ugdymo programų turinį ir mokymus, finansuoti mokinių keliones ir išvykas. Priėmus įstatymo pataisas nukentėtų mokinių interesai bei gerovė. Todėl siūlome palikti mokesčių mokėtojui galimybę rinktis, kam skirti paramą. Atsižvelgta 4.
organizacijų aljansas, 2021-05-14, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija,
Lietuvoje 2004 metais priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimą pradinė idėja buvo kilni – leisti dirbantiems asmenims paremti nevyriausybines organizacijas ir taip stiprinti nepriklausomą nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektorių, taip prisidedant prie visuomenei aktualių pokyčių, pilietinių iniciatyvų bei akcijų ir skirti finansinį palaikymą iš savo mokesčių, sumokamų valstybei. NVO sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse, skiriant sumokėtų mokesčių dalį tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). NVO tvaraus finansavimo stiprinimas bei pilietinių organizacijų skatinimas, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu mūsų valstybei, yra būtinas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę nereikalaudamos nieko mainais, neskaičiuojant išeikvotų resursų. Manome, kad Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis (1,2%) gyventojų turi būti skiriama savanoriška iniciatyva ir tik nuo valstybės nepriklausomoms organizacijoms. Valstybė, skirdama viešuosius finansus biudžetinėms įstaigoms, privalo užtikrinti, jog jos gautų pakankamą finansavimą savo funkcijų kokybiškam vykdymui. O įstatymo pataisos neužkerta kelio ir biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.
Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, kad be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) ir kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2020 m. gavusių GPM paramą asmenų buvo apie 19 000, iš kurių daugiau nei 2000 – biudžetinės įstaigos, kitos – labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, politinės partijos, profesinės sąjungos, meno kūrėjai ir kt. Matydami ypatingą svarbą stiprinti pilietinės visuomenės sektorių, raginame palaikyti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-10-271
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
įstatymų projektų išvadų“ 4 ir10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
<...>
labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-
pasiūlymus: 2.1.
Siūlytina nustatyti, kad gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą turi teisę gauti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat siūlytina nustatyti, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., sudarant sąlygas biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms pasiruošti pokyčiams . 2.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas paramos gavėjų sąrašas, o ne galima gauti parama, todėl siekiant įtvirtinti nuostatą, kuria nustatoma išimtis (draudimas) konkrečiam paramos gavėjui gauti konkrečios rūšies paramą, ji turėtų būti dėstoma atskiroje straipsnio dalyje, o ne kaip paramos gavėjų sąrašo išimtis. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad parama yra savanoriškas paramos dalykų teikimas paramos gavėjams. Paramos teikėjai yra laisvi apsispręsti kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti. Manytina, kad pritarus įstatymo projektui gali būti neįgyvendinti juo siekiami tikslai – paramą biudžetinėms įstaigoms skiriantys paramos teikėjai nebūtinai ją skirs nevyriausybinėms organizacijoms. Priešingai, pritarus projektui galimos neigiamos pasekmės – nebus remiamos biudžetinės įstaigos, teikiančios socialines paslaugas bendruomenei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projektui nepritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:
didžiausią dalį paramos biudžetinėms įstaigoms, lyginant su nevyriausybinėms organizacijoms teikiama parama, nesiformuoja (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiama statistika biudžetinėms įstaigoms 2019 m. pervesta
2020 m.
[1] ), o didžiausia 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalis skiriama biudžetinėms įstaigoms, teikiančioms paslaugas, kuriomis aktyviai naudojasi pilietinės bendruomenės (2020 m. didžiausios paramos sumos pervestos biudžetinėms įstaigoms, teikiančioms ugdymo paslaugas);
paramos teikėjai yra laisvi apsispręsti kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti, todėl pritarus įstatymo projektui galimai nebus pasiekti projekto iniciatorių siekiai, tačiau bus sudarytos galimybės kilti neigiamiems padariniamas - nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei;
gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigoms, darytina išvada, kad ši priemonė yra efektyvi ir reikalinga, t. y. šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra aktualus ir atitinka visuomenės poreikius;
pagrindų įstatyme įtvirtino tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; siūlyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-367 atmesti . 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Zigmantas Balčytis.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė) [1] https://www.vmi.lt/evmi/paramos-statistika
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas – pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų“. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad paramą gali gauti tik NVO sektorius sustiprins Lietuvos pilietinį sektorių, kuris sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje. NVO finansavimo stiprinimas bei filantropijos nukreiptos į pilietines organizacijas skatinimas, ypač šiais mūsų valstybei neramiais laikais, yra gyvybiškai būtinas ir svarbus“. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslai diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens teisinė forma
„biudžetinė įstaiga“ gali būti nustatyta ne tik valstybės institucijoms, bet
ir kitiems juridiniams asmenims, tokiems, kaip socialinės globos įstaigos, vaikų lopšeliai – darželiai, meno ir muzikos bei bendrojo ugdymo mokyklos. Pažymėtina, jog paminėtų biudžetinių įstaigų teikiamomis paslaugomis naudojasi asmenų bendruomenės.
Iš projektu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, vaikų lopšelio – darželio ar miestelio mokyklos tėvų bendruomenei turėtų būti ribojama jų teisė prisidėti prie biudžetinės įstaigos gerbūvio, kas turi tiesioginę įtaką jų vaikų ugdymo ar teikiamų paslaugų kokybei. Pastebėtina, kad minėtų įstaigų bendruomenės dažnai pačios sprendžia, kaip efektyviau panaudoti gautą paramą, yra supažindinamos su gautos ir panaudotos paramos ataskaita, o pati gauta parama yra svarbus biudžetinės įstaigos lėšų šaltinis. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei jį patobulinti atsižvelgiant į LRV pateiktą išvadą. Be kita ko, pritarus įstatymo projektui, paramai gauti prie biudžetinių įstaigų galėtų būti steigiami paramos fondai, kuriuos administruotų ne biudžetinių įstaigų administracija, o pvz,, švietimo įstaigose – tėvų bendruomenės, gydymo įstaigose – pacientų asociacijos ir pan. ir surinktos lėšos būtų skiriamos veiklai, susijusiai su konkrečia biudžetine įstaiga. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikos įregistruotos biudžetinės įstaigos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paramą. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomoje keisti dalyje išvardijami galimi paramos gavėjai, o ne nustatomi galimi paramos objektai.
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projektu teikiamą pakeitimą siūlytina dėstyti atskira nauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi ją atitinkamai suformuluojant ir nustatant, kad paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti. 4. Teisingumo ministerija, 2021-04-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-04-141 Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybių apklausos būdu išnagrinėjo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-367 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama panaikinti galimybę biudžetinėms įstaigoms skirti gyventojo pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procento. Informuojame Jus, kad iš esmės visos savo nuomones pateikusios savivaldybės Įstatymo projektui nepritaria.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama, jog parama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį butų skirta išskirtinai nevyriausybinių organizacijų sektoriui, kas paskatintų nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtrą ir pagerintų bendrą nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką. Tačiau nepateikiama jokių svarių argumentų dėl esamo teisinio reguliavimo netinkamumo, t. y. kodėl biudžetinės įstaigos neturėtų gauti minimos paramos. Pažymėtina, jog biudžetinės įstaigos (pavyzdžiui, švietimo įstaigos, socialinės globos įstaigos, sporto, muzikos ir meno mokyklos bei kt.) teikia paslaugas bendruomenės nariams, o gauta parama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį yra reikšmingas šių biudžetinių įstaigų pajamų šaltinis, turintis įtakos teikiamų paslaugų kokybei ir kurio netekimas galimai neigiamai paveiktų ne tik biudžetines įstaigas, bet ir suinteresuotus bendruomenių narius. Gyventojų pajamų mokesčio dalis yra puiki ir, svarbiausia, skaidri priemonė gauti papildomų lėšų teikiamoms paslaugoms ar įstaigos aplinkai, gerbūviui pagerinti. Pastebėtina, kad minėta parama ypač reikalinga švietimo įstaigoms. Didžiausia šios paramos dalis yra skiriama mokinių dalyvavimui respublikinėse olimpiadose ir konkursuose, sporto varžybose, verslumo skatinimo renginiuose (apmokamos kelionių, nakvynės išlaidos), kadangi mokymo lėšų šiems tikslams nėra numatyta. Taip pat gabių ir aktyvių mokinių iniciatyvų skatinimui. Nemaža dalis paramos yra skiriama renginių, skirtų ne tik švietimo įstaigoms, organizavimui, reprezentacijai, mokinių savivaldai, bibliotekos fondo papildymui. Lėšų panaudojimas planuojamas kartu su visa švietimo įstaigos bendruomene. Jos naudojamos pamatuotai ir atsakingai, kasmet už jų panaudojimą mokyklų vadovai atsiskaito savo mokyklų bendruomenėms.
Taip pat tėvai jaučia atsakomybę prisidėdami (pervesdami 1,2 proc.) prie įstaigų reikmių, domisi lėšų panaudojimu. Ir tai sąlygoja gerą bendravimo santykį, tėvų dalyvavimą ugdymo įstaigos valdyme. Minėtų lėšų netekimas galimai iššauktų priešingą efektą, t. y. sumažintų bendruomenės aktyvumą ir įsitraukimą. Tikėtina ir tai, kad negalėdami skirti paramos biudžetinėms įstaigoms, dalis piliečių jos neskirs niekam - NVO sektorius daugiau pajamų negaus ir nebus pasiekti Įstatymo projekto tikslai. Neaišku, kodėl siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama riboti galimybė patiems bendruomenės nariams priimti sprendimus dėl paramos skyrimo, taip stiprinant tiek bendruomeniškumą, tiek svarbių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Įvertinus tai, kad asmenys naudojasi galimybe skirti 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigoms, darytina išvada, kad ši priemonė yra efektyvi ir reikalinga, t. y. šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra aktualus ir atitinka visuomenės poreikius, dėl šios priežasties nėra pagrindo jį keisti. Atsižvelgta
vadovų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos pradinių mokyklų asociacija, 2021-04-231 Šiuo raštu norime atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį, kad mūsų asociacijos nesutinka su Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis, kurias įgyvendinus nuo 2022 metų būtų leista dalį sumokėto GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Pataisos iniciatorius teigia, „kad nevyriausybinis sektorius nuo koronaviruso krizės yra labiausiai nukentėjęs, o biudžetinis finansavimas nesutrikęs, todėl siūlo tokias pataisas".
Apgailestaujame, kad įstatymo pataisos iniciatorius nesusipažinęs su tuo, kad per trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų dalies Lietuvos mokyklų ugdymo sąlygos vis dar neatitinka pačios valstybės teisės aktais nustatytų reikalavimų, ir įstatymo leidėjai bei įgyvendintojai faktiškai daro per mažai, kad situacija pagerėtų. Dar daugiau, stichiškais savivaldos bei šalies politikų sprendimais dar labiau didinama socialinė atskirtis tarp skirtingų mokyklų (statomos ir įrenginėjamas naujos mokyklos, tuo tarpu niekaip nerandama lėšų veikiančioms mokykloms sutvarkyti, mokyklų renovacija bei pastatų atnaujinimo konkursai dažnai vyksta neskaidriai, yra politiškai motyvuoti). Lietuvos mokiniai mokosi skirtingomis ugdymo aplinkos sąlygomis. Manome, kad neteisinga vadovautis mintimi, jog šiuo metu "biudžetininkai" nenukenčia. Visų švietimo įstaigų biudžetai sumažinti, o įstatymų leidėjų priimtais teisės aktais priskirtų vykdyti funkcijų, pareigų našta kasmet didėja. Švietimo įstaigų gaunama 1,2 GPM parama naudojama soc. remtiniems mokiniams uniformoms nupirkti, motyvuoti mokinius mokytis, finansuoti mokinių ekskursijas, išvykas, finansuoti socialinių emocinių ugdymų programų turinį bei mokymus, remontuoti bei turtinti mokyklas bei jų aplinkas ir t. t. Lėšos naudojamos tam, ko pati švietimo įstaiga negauna iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Jei įstatymas būtų priimtas, pirmiausiai nukentėtų mokinių interesai bei gerovė, kurią kuria kiekviena ugdymo įstaigos bendruomenė. Norime atkreipti dėmesį, kad mokykla negali teikti jokių mokamų paslaugų, kaip kitos biudžetinės įstaigos, todėl atėmę galimybę gauti paramą, įstatymo leidėjai dar labiau didins socialinę atskirtį tarp skirtingų mokyklų. Dalyje savivaldybių leidžiama gauti lėšų iŠ trumpalaikės patalpų nuomos.
Tai šiek tiek leidžia gauti lėšų, tačiau ugdymo institucija praranda galimybę atlikti tiesioginę savo paskirtį - ugdyti vaikus visą dieną. Tokiu atveju pirmiausiai skriaudžiami mokyklos bendruomenės nariai, nes mokykla pradeda tarnauti ne ugdymui, o kitų institucijų veikloms įgyvendinti. Gautinos trumpalaikės patalpų nuomos lėšos neatperka ugdymui bei aplinkos gerinimui reikalingų lėšų, nes dėl nuomos tos pačios patalpos ir inventorius dar labiau eksploatuojamas bei nusidėvi greičiau. Svarbu pabrėžti, kad mokyklų ugdymo aplinka pagal finansavimą buvo artima Afrikos valstybių lygmeniui. O situacija gerinama dažniausiai tik ribotomis Europos sąjungos fondų lėšomis. Įteisinus siūlomas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, nesinorėtų, kad kiekviena Lietuvos mokyklos bendruomenė steigtų fondus su panašiais mokyklų pavadinimais prie savo ugdymo institucijų. Tai būtų galimybė apeiti įstatymo iniciatoriaus siūlomą reglamentavimą. Ar kas įvertino, kiek dabar jau vyko nesusipratimų su tokio tipo fondais? Todėl, pirmiausiai, Lietuvos vaikų labui prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms bei prašome nepriešinti nevyriausybinio ir vyriausybinio sektoriaus, o kviesti dirbti kartu dėl Lietuvos. Juolab, kad įstatymo iniciatorius neužsimena apie siūlymą panaikinti GPM paramą toms politinėms partijoms, kurios gauna finansavimą iš biudžeto ir tokiu būdu solidarizuotis su visais kartu. Įstatymo nuostatoms būtų galima pritarti, jei Lietuvos valstybė deramai gebėtų pasirūpinti mokyklų aplinka. Manome, kad esant dabartinei sistemai, turėtume džiaugtis, kad valstybės piliečiai remia ugdymo įstaigas, kariuomenę, ne tik moka mokesčius, bet ir rodo pasitikėjimą biudžetinėmis įstaigomis. Atsižvelgta
darbuotojų profesinė sąjunga, 2021-05-111 2021-03-23 buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Bagdono Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr.
I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto nario, liberalo Andriaus Bagdono teikiamomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis, kurias įgyvendinus nuo 2022 metų būtų leista dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Minėta pataisa užkirstų kelią biudžetinėms įstaigoms – bendrojo ugdymo mokykloms, lopšeliams-darželiams, muzikos, dailės, menų mokykloms, socialinės globos ir kitoms įstaigoms – gauti GPM dalį. Kaip žinia, šiuo metu švietimo įstaigose mokiniai ugdomi skirtingomis sąlygomis. Švietimo įstaigoms trūksta lėšų remontuoti ir turtinti mokyklų aplinkas, finansuoti socialinių emocinių ugdymo programų turinį ir mokymus, finansuoti mokinių keliones ir išvykas. Priėmus įstatymo pataisas nukentėtų mokinių interesai bei gerovė. Todėl siūlome palikti mokesčių mokėtojui galimybę rinktis, kam skirti paramą. Atsižvelgta
organizacijų aljansas, 2021-05-14, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, 2021-05-17, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
Lietuvoje 2004 metais priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimą pradinė idėja buvo kilni – leisti dirbantiems asmenims paremti nevyriausybines organizacijas ir taip stiprinti nepriklausomą nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektorių, taip prisidedant prie visuomenei aktualių pokyčių, pilietinių iniciatyvų bei akcijų ir skirti finansinį palaikymą iš savo mokesčių, sumokamų valstybei. NVO sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę valstybės socialinėje ekonomikoje.
Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse, skiriant sumokėtų mokesčių dalį tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). NVO tvaraus finansavimo stiprinimas bei pilietinių organizacijų skatinimas, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu mūsų valstybei, yra būtinas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę nereikalaudamos nieko mainais, neskaičiuojant išeikvotų resursų. Manome, kad Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis (1,2%) gyventojų turi būti skiriama savanoriška iniciatyva ir tik nuo valstybės nepriklausomoms organizacijoms. Valstybė, skirdama viešuosius finansus biudžetinėms įstaigoms, privalo užtikrinti, jog jos gautų pakankamą finansavimą savo funkcijų kokybiškam vykdymui. O įstatymo pataisos neužkerta kelio ir biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, kad be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) ir kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2020 m. gavusių GPM paramą asmenų buvo apie 19 000, iš kurių daugiau nei 2000 – biudžetinės įstaigos, kitos – labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, politinės partijos, profesinės sąjungos, meno kūrėjai ir kt. Matydami ypatingą svarbą stiprinti pilietinės visuomenės sektorių, raginame palaikyti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-10-27 d. nutarimas Nr. 876 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
<...>
labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-367 ir pasiūlyti jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą turi teisę gauti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat siūlytina nustatyti, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., sudarant sąlygas biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms pasiruošti pokyčiams. 2.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas paramos gavėjų sąrašas, o ne galima gauti parama, todėl siekiant įtvirtinti nuostatą, kuria nustatoma išimtis (draudimas) konkrečiam paramos gavėjui gauti konkrečios rūšies paramą, ji turėtų būti dėstoma atskiroje straipsnio dalyje, o ne kaip paramos gavėjų sąrašo išimtis. Pritarti. Pritarti nuostatai, kad gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą turi teisę gauti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme ir siekiant sudaryti sąlygas subjektams, kurie negalės pretenduoti į gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą, pasiruošti pokyčiams, nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Audito komitetas, 2021-11-17 Atsižvelgiant į tai, kad:
skirti didžiausią dalį paramos biudžetinėms įstaigoms, lyginant su nevyriausybinėms organizacijoms teikiama parama, nesiformuoja (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiama statistika biudžetinėms įstaigoms
eur paramos [1] ), o didžiausia 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalis skiriama biudžetinėms įstaigoms, teikiančioms paslaugas, kuriomis aktyviai naudojasi pilietinės bendruomenės (2020 m. didžiausios paramos sumos pervestos biudžetinėms įstaigoms, teikiančioms ugdymo paslaugas);
paramos teikėjai yra laisvi apsispręsti kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti, todėl pritarus įstatymo projektui galimai nebus pasiekti projekto iniciatorių siekiai, tačiau bus sudarytos galimybės kilti neigiamiems padariniamas - nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei;
1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigoms, darytina išvada, kad ši priemonė yra efektyvi ir reikalinga, t. y. šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra aktualus ir atitinka visuomenės poreikius;
Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtino tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; siūlyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-367 atmesti . Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei jį patobulinti atsižvelgiant į LRV pateiktą išvadą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-05-181 Argumentai :
Atsižvelgiant į LRS kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą ir LR Vyriausybės 2 pastabą, siūlytina Projektą patobulinti, papildant Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnį 11 dalimi ir įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas :
„1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11 . Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ;“. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-05-182 Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Pasiūlymas „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] https://www.vmi.lt/evmi/paramos-statistika