LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas, taip pat laikymas gyvūnams prieinamoje vietoje ar paskleidimas viešose vietose;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mindaugas Skritulskas Andrius Kupčinskas Andrius Vyšniauskas
DĖL Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Parengti Įstatymo projektą paskatino dažnėjantys naminių ir laukinių gyvūnų apnuodijimo cheminiais preparatais, skirtais graužikų naikinimui (pvz., žiurknuodžiais), atvejai. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo
gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Tačiau įstatymo formuluotė neapima atvejų, kai gyvūnai buvo nunuodyti dėl neatsargaus cheminių medžiagų laikymo t.y., gyvūnams prieinamoje vietoje. Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus. Todėl Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad cheminių medžiagų paskleidimas viešose vietose taip pat yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
rengėjas - Seimo narys Mindaugas Skritulskas
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu žiauriu elgesiu su gyvūnais pripažįstamas tik gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų naudojimas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais būtų ne tik gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų naudojimas, bet ir jų laikymas gyvūnams prienamoje vietoje, taip pat jų paskleidimas viešose vietose. Tikimasi, kad Įstatymo projekto priėmimas sumažins gyvūnų apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis skaičių, palengvins administracinių nusižengimų bylų, kai gyvūnai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, nagrinėjimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos priimtas įstatymas korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas poveikio neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "žiaurus elgesys su gyvūnais"; "paskleidimas viešose vietose", "cheminės medžiagos". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Parašas Mindaugas Skritulskas Andrius Vyšniauskas
2024-04-22 Nr. XIVP-3653 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Gyvūnų gerovės ir globos įstatymo (toliau
Pirma. Projektu teikiamas siūlymas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikyti gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių paskleidimą viešose vietose, mūsų nuomone, yra perteklinis, nes galiojančioje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoje jau yra nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikytina gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Sąvoka „naudojimas“ apimtų „paskleidimą“ (kaip nurodoma projekte) ir kitus galimus žalingų cheminių medžiagų panaudojimo būdus. Be to, galiojanti projektu keičiamo įstatymo redakcija žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių naudojimo nesieja tik su jų naudojimu viešosiose vietose, todėl projektu teikiama redakcija susiaurintų aptariamos nuostatos taikymą tuo aspektu, kad atitinkamų medžiagų ar priemonių vietose, kurios nepriskirtinos viešosioms, naudojimas galimai nebūtų traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas (arba kiltų abejonių dėl nuostatos interpretavimo). Galimai kiltų tos pačios teisės normos traktavimo prieštaravimas (naudojimas nebūtų susijęs su viešosiomis vietomis, paskleidimas – būtų). Antra. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo rengimą paskatino informacija, kad „Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus“. Neneigiant nurodytos informacijos, kuri yra skelbiama viešosios informacijos priemonėse, kituose viešai pasiekiamuose informacijos šaltiniuose (socialiniuose tinkluose) atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
Aiškinamajame rašte minimais atvejais žiurkių nuodus ar kitas nuodingas medžiagas, tyčia nuodijančias gyvūnus augintinius, panaudoję (paskleidę) asmenys nesulaukia teisinės atsakomybės turbūt ne dėl nepakankamo teisinio reguliavimo, o dėl to, kad tokie asmenys neidentifikuojami (neišaiškinami). Dažniausiai, tarp šių asmenų ir konkrečių gyvūnų (jų gyvūnų savininkų) nėra tiesioginio ryšio, šių asmenų veiksmai nebūna nukreipti į konkretų gyvūną (jo savininką), jie grindžiami abstrakčiu (plačiai nukreiptu) nepakantumu tam tikros rūšies gyvūnams (arba gyvūnams apskritai). Dėl to šiuos asmenis identifikuoti keblu arba apskritai neįmanoma. Jei dėl tokių asmenų veiksmų nukenčia beglobiai gyvūnai, tiek patys veiksmai, tiek šių veiksmų pasekmės apskritai kartais lieka nežinomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų veiksmingas ir praktiškai įgyvendinamas. 2. Jei projektu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, jame vartojama sąvoka „viešose vietose“ keistina galiojančiuose teisės aktuose vartojama sąvoka „viešosiose vietose“. Sąvoką „prieinamoje vietoje“ siūlytina keisti platesnio turinio sąvoka „pasiekiamoje vietoje“ („pasiekiamose vietose“). 3. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]