202 4 m. balandžio mėn. 9 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.469 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.469 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus paramos sutartis , turi būti notarinės formos.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
1 straipsnis. 6.476 straipsnio pakeitimas Papildyti 6.476 straipsnį 7 dalimi: „
7Paramos sutarčiai, kurios suma yra ne didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus atvejus, kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas, netaikomos šio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatos.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama supaprastinti tvarką paramos sutarčiai sudaryti. Paramos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos. Esamas Civilinio kodekso reguliavimas apsunkina paramos rinkimą. Tai ypač pasireiškė pandemijos laikotarpyje, o prasidėjęs karas Ukrainoje dar labiau išryškino tokios paramos rinkimo apsunkinimą reikalaujant notarinės formos . Notarinės formos reikalavimas dovanojimui yra pirmiausia nukreiptas į fizinius asmenis, juo siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitų vertingų tikslų. Tačiau notarinės formos reikalavimas paramai nesukuria jokios vertės – toks sandoris vyksta paprastai tarp dviejų juridinių asmenų, kurie ir taip vykdo apskaitą, teikia paramos ataskaitas VMI. Dėl notarinės formos taikymo yra mažinamas potencialių paramos davėjų noras paremti svarbias pilietines iniciatyvas didesnėmis sumomis, o taip pat prarandamas laikas, kuris labai svarbus tiek pandemijos, tiek karo atveju. Dėl šių priežaščių įstatymo projektu siekiama supaprastinti paramos teikimo procedūrą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Andrius Bagdonas, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir NVO teisės institutas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Pagal teismų išaiškinimus, parama yra viena iš dovanojimo formų. Todėl paramos atveju tenka vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, apibrėžiančiomis dovanojimo sutarčių taikymą. 4.
rezultatų laukiama Projektu keičiama Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis, kurioje numatoma, kad nuostata dėl notarinės sutarties formos dovanojimo sutartims , kurių suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, netaikoma paramos sutartims. Š iuo įstatymo projektu siekiama supaprastinti paramos teikimo procedūrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektu sprendžiami santykiai kylantys tarp paramos sutarties šalių. Priėmus įstatymo projektą, paramos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos. Numatomas teisinis reguliavimas sukurs aiškesnę paramos teikimo procedūrą ir paskatins įmones, organizacijas, asmenis labiau prisidėti prie paramos teikimo . 6. Kokią įtaką priimtai įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektu nesiūloma įtraukti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Paramos teikimas, paramos sutartis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
2024-04-22 Nr. XIVP-3637 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 6.469 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad paramos sutartims, įskaitant tas, kurių vertė didesnė nei 14500 Eur, nebūtų taikoma notarinė sandorio forma. Projektu siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo kodekso 6.476 straipsniu, parama yra laikoma turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Sistemiškai vertinant keičiamo kodekso nuostatas, aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal keičiamo kodekso 6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma, turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. Pastebėtina, kad keičiamo kodekso 6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos 6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Atsižvelgus į išdėstytą, siekiant nustatyti kitokią paramos sutarties formą, turėtų būti keičiamos ne Civilinio kodekso 6.469 straipsnio, o Civilinio kodekso 6.476 straipsnio nuostatos nustatant išimtį paramos sutarties formai, kai aukos dalyku yra piniginės lėšos, pavyzdžiui, analogiškai kaip keičiamo kodekso 6.476 straipsnio 6 dalies atveju, kurioje nustatoma, jog aukoms (paramai, labdarai) netaikomas keičiamo kodekso 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. 2.
formuoja valstybės politiką civilinės teisės ir civilinio proceso srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2024-10-02 Nr. XIVP-3637(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-09-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Andrius Bagdonas, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Božena Rus, Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė ir teisininkė Sandra Bradaitė, NVO teisės institutas atstovas Rytis Jokūbauskas, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskiene . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad paramos sutartims, įskaitant tas, kurių vertė didesnė nei 14500 Eur, nebūtų taikoma notarinė sandorio forma. Projektu siūloma nuostata diskutuotina.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo kodekso 6.476 straipsniu, parama yra laikoma turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Sistemiškai vertinant keičiamo kodekso nuostatas, aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal keičiamo kodekso
taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. Pastebėtina, kad keičiamo kodekso 6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos 6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Atsižvelgus į išdėstytą, siekiant nustatyti kitokią paramos sutarties formą, turėtų būti keičiamos ne Civilinio kodekso 6.469 straipsnio, o Civilinio kodekso 6.476 straipsnio nuostatos nustatant išimtį paramos sutarties formai, kai aukos dalyku yra piniginės lėšos, pavyzdžiui, analogiškai kaip keičiamo kodekso 6.476 straipsnio 6 dalies atveju, kurioje nustatoma, jog aukoms (paramai, labdarai) netaikomas keičiamo kodekso 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. Pritarti Projektas patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 6.476 straipsnį „Aukos (parama ir labdara)“, o ne 6.469 straipsnį
„Dovanojimo sutarties forma“. Atitinkamai pakeistas ir paties projekto
pavadinimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką civilinės teisės ir civilinio proceso srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2024 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 507). 3.
Sąjungos teisės grupė 2024-04-24 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3637 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viešoji įstaiga Mo muziejus 2024-02-12 (kaip kreipimasis dėl projekto XIVP-3637 gautas 2024-09-11) * Lietuvos valstybės ateities vizijoje ir įvairiose institucijų strategijose pabrėžiama svarba privataus sektoriaus lėšų pritraukimo ne pelno organizacijoms. Valstybė neturi galimybių išlaikyti nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO), todėl būtina didinti privataus sektoriaus įsitraukimą bei privačių lėšų pritraukimą NVO sektoriui. Filantropijos skatinimas yra investicija į mus pačius – į savo bendruomenes, regionus, savo valstybę, visuomenei svarbių iniciatyvų skatinimą nacionaliniu mastu. Vis dėlto, šiuo metu filantropijos bei paramos skatinimas yra nepakankamas. Be kitų priežasčių matome nereikalingus ir paramą stabdančius barjerus Lietuvos teisinėje bazėje, todėl teikiame šį pasiūlymą. 2023 m. rugsėjį „Social Impact Alliance“ paskelbė ataskaitą apie Rytų Europos šalių galimybes pritraukti privatų kapitalą ir paramą NVO sektoriui, kurioje pateikiama analizė apie paramos skatinimą 11–oje Rytų Europos valstybių (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija). Minimoje ataskaitoje įvardinta, kad Lietuva yra vienintelė valstybė iš visų 11 , kurioje paramos sutartims
Manome, kad toks procedūrinis reikalavimas yra perteklinis biurokratinis barjeras teikti paramai Lietuvoje dėl žemiau išvardintų priežasčių:
deklaruoja paramą kasmet pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) reikalavimus; Registrų centrui teikiamos viešos paramos gavėjų ir davėjų ataskaitos;
pandemijos metu, kada jis trukdė verslui lanksčiai ir operatyviai teikti paramą pavedimu, ir VMI laikinai jau taikė išimtį netaikyti notarinės sutarties reikalavimo paramai esant ekstremaliai padėčiai;
paskolos sutarčiai, kuriai nėra taikomas notarinės formos reikalavimas, jeigu paskola teikiama negrynaisiais pinigais. Notarinė paskolos sutarties forma siejama išimtinai tik su paskolos teikimu grynaisiais piniginais, kaip numatoma LR civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalyje: „Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos“.
svarbu pinigų plovimo prevencijai . Vis dėlto piniginė parama bankiniu pavedimu leidžia fiksuoti paramos suteikimo laiką, datą, tikrinti paramos gavėjo ir teikėjo šalis, o pinigų plovimo prevenciją vykdo ir Lietuvoje veikiantys bankai , jų sistemomis pervedama parama piniginėmis lėšomis;
iniciatyva „Baltoji Banga“ kartu su Finansų ministerija, VMI , Finansų ministerijoje NVO atstovams pristatė analizę „Paramos Lietuvoje tendencijos“ 2018
2020–2023 m.
I pusm. suteiktą paramą, kontrolės veiksmų metu nustatyta apie
pusm. Lietuvoje suteikta paramos už ~900 mln. Eurų.
Eurų. Vadinasi, 800 tūkst. nuo
, kas rodo ypač didelį paramos teikimo ir NVO sektoriaus skaidrumą bei atskaitingumą, o pavieniai atvejai neturėtų apsunkinti paramos teikimo biurokratinių procesų Lietuvoje.
juridiniai subjektai gali netekti arba laikinai netekti paramos gavėjo statuso VMI nustačius reikiamų ataskaitų neatitikimus ir/ar kitokius nepakankamo skaidrumo veiksnius;
fizinius asmenis) veikia demotyvuojančiai dėl neišvengiamų laiko sąnaudų ir procedūrų, o tai turi ypatingos įtakos, nes paramos skyrimas dažnai yra ir emocinis sprendimas, todėl lankstumas yra itin svarbus;
šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiko notarams, rėmėjai skyrė iki ~14 500€ (užuot skyrus 50 000€ ar 100 000€ paramos);
akcininkai neskiria laiko notarinėms paramos procedūroms, nors leistų vietos atstovybių vadovams (CEO) teikti didesnės apimties paramą, jeigu nebūtų notarinės sutarties tvirtinimo procedūros, kuriai pagal įmonių vidaus tvarkas reikalingas jau ir užsienyje esančių akcininkų arba valdybų narių dalyvavimas, kai pasirašomos notaro tvirtinamos sutartys (tokiais atvejais parama atidedama arba remia iki 14 500€);
sumos bendruomenių savivaldybės, nacionaliniam mecenatams, atitinkamai yra 50 tūkst., 150 tūkst., 250 tūkst. bei 1 mln. eurų, indikuoja nacionalinius paramos lūkesčius ir jie gerokai skiriasi nuo 14 500 eur paramos barjero, kuris šių dienų ekonominėmis aplinkybėmis nėra aiškus.
kurie galėtų būti skirti tiesiogiai paramai;
šis siūlomas pakeitimas niekaip nepakeistų kitų LR įstatymuose numatytų nuostatų dovanojimo sandoriams , o išimtinai tik sudarytų palankesnes galimybes teikti paramą piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu.
Vadinasi, 800 tūkst. nuo
, kas rodo ypač didelį paramos teikimo ir NVO sektoriaus skaidrumą bei atskaitingumą, o pavieniai atvejai neturėtų apsunkinti paramos teikimo biurokratinių procesų Lietuvoje.
juridiniai subjektai gali netekti arba laikinai netekti paramos gavėjo statuso VMI nustačius reikiamų ataskaitų neatitikimus ir/ar kitokius nepakankamo skaidrumo veiksnius;
fizinius asmenis) veikia demotyvuojančiai dėl neišvengiamų laiko sąnaudų ir procedūrų, o tai turi ypatingos įtakos, nes paramos skyrimas dažnai yra ir emocinis sprendimas, todėl lankstumas yra itin svarbus;
šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiko notarams, rėmėjai skyrė iki ~14 500€ (užuot skyrus 50 000€ ar 100 000€ paramos);
akcininkai neskiria laiko notarinėms paramos procedūroms, nors leistų vietos atstovybių vadovams (CEO) teikti didesnės apimties paramą, jeigu nebūtų notarinės sutarties tvirtinimo procedūros, kuriai pagal įmonių vidaus tvarkas reikalingas jau ir užsienyje esančių akcininkų arba valdybų narių dalyvavimas, kai pasirašomos notaro tvirtinamos sutartys (tokiais atvejais parama atidedama arba remia iki 14 500€);
sumos bendruomenių savivaldybės, nacionaliniam mecenatams, atitinkamai yra 50 tūkst., 150 tūkst., 250 tūkst. bei 1 mln. eurų, indikuoja nacionalinius paramos lūkesčius ir jie gerokai skiriasi nuo 14 500 eur paramos barjero, kuris šių dienų ekonominėmis aplinkybėmis nėra aiškus.
kurie galėtų būti skirti tiesiogiai paramai;
šis siūlomas pakeitimas niekaip nepakeistų kitų LR įstatymuose numatytų nuostatų dovanojimo sandoriams , o išimtinai tik sudarytų palankesnes galimybes teikti paramą piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Atsižvelgdami į tai siūlome: Atsisakyti LR civiliniame kodekse įtvirtintos notarinės sutarties formos reikalavimo paramai, kai jos suma viršija 14 500 eurų, jeigu parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu .
Atitinkamai siūlome pakeisti LR CK 6.469 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti siūlomu būdu :
2Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Šis reikalavimas netaikomas sutartims, kurių pagrindu piniginės lėšos yra aukojamos atliekant bankinį pavedimą. Nurodomas įstatymo pakeitimas NVO sektoriui būtų naudingas kuo anksčiau, tad jo įsigaliojimas nuo 2024 m. liepos 1 d.
(arba anksčiau) būtų itin svarbus. Toks sprendimas sumažintų biurokratinius paramos procesų barjerus Lietuvoje, kurie nėra taikomi nei vienoje iš Europos valstybių pagal prieduose pateikiamas ir kitas tarptautines ataskaitas. Primename, kad EBPO ataskaitoje dar 2021 metais Lietuvai taip pat siūloma mažinti biurokratinius barjerus paramai teikti. Pagarbiai, Siūlymą palaikančios iniciatyvinės grupės atstovai:
MO muziejus , D irektorė Milda Ivanauskienė, el.p. [email protected] MO muziejus , V ystymo vadovas, Mindaugas Morkūnas, el.p. [email protected] „Blue / Yellow“, „Mėlyna ir geltona“, VšĮ , S teigėjas Jonas Ohman Lietuvos Raudonasis Kryžius , V aldybos pirmininkė, Laura Duksaitė-Iškauskienė Lietuvos krepšinio federacija , Generalinis sekretorius, Mindaugas Balčiūnas Krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“, Direktorius, Paulius Jankūnas Profesionalaus sporto klubas Vilniaus „Rytas“, Valdybos pirmininkas, Darius Gudelis Aukok.lt portalas, V adovė Indrė Vareikytė M.
Čiuželio labdaros ir paramos fondas , Į kūrėjas Marius Čiuželis „Jaunimo linija“ , V adovė Diana Bukantaitė UAB „Darius Zubas Holding“ , Valdybos pirmininkas Darius Zubas Lietuvos verslo konfederacija (LVK) , Prezidentas Andrius Romanovskis Pridedamos nuorodos į ataskaitas internete: · Rekomendacijos Lietuvai dėl paramos barjerų mažinimo ir paramos skatinimo „Filantropija ir įmonių socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje –
https://ceeimpact.org/lithuania-philanthropy-and-csr-in-cee/ ● Ataskaita „Unlocking Private Capital For Social Good In Central & Eastern Europe“ https://ceeimpact.org/unlocking-private-capital-for-social-good-in-central-eastern-europe-2023/?fbclid=IwAR3SPRuO61P10jwkF874SIwj2moySfgC7s_c5DHkv5m2tWzpfvqH1SuFMwM ● EBPO ataskaita apie paramos skatinimą Europoje 2020 m.: https://www.oecd.org/tax/tax-policy/oecd-taxation-and-philanthropy.pdf Atsižvelgti Pažymėtina, kad atitinkamas kreipimasis Seimui (ir kitoms institucijoms) buvo pateiktas dar 2024 m. vasario 12 d. Svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3637 įregistruotas 2024 m. balandžio 11 d., t. y., jau po šio kreipimosi.
Manytina, kad svarstomas projektas XIVP-3637 atitinka Mo muziejaus kreipimosi esmę, nes juo siūloma pakeisti sutarties formos reikalavimus (atsisakant notarinės formos reikalavimo) paramos sutartims. Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. rugsėjo 16 d. organizuotų klausymų metu Mo muziejaus atstovų pozicija patvirtino, kad Vyriausybės išvadoje (2024-06-19 (nutarimas Nr. 507)) dėl svarstomo projekto pateiktas siūlymas ( tobulinti projektą ne panaikinant notarinės formos reikalavimą visoms paramos sutartims, o didinant sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis, iki 100 000 eurų ) kaip kompromisinis variantas atitinka kreipimesi nurodytus siekius. 2. Lietuvos notarų rūmai 2024-07-081 Susipažinę su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3637 (toliau – Įstatymo projektas) ir su šiuo projektu susijusiais dokumentais, pateikiame Notarų rūmų pastabas ir siūlymus dėl šių projektų tobulinimo. Pirmiausia norime pabrėžti, kad Įstatymo projektu yra siūlomas esminis Civilinio kodekso pakeitimas, susijęs su sandorio formai taikytinais reikalavimais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, turi būti atliktas išsamus siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir visapusiškas teisinio reguliavimo alternatyvų pagrindimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlymas atsisakyti notarinės formos paramos sutartims motyvuojamas tuo, kad notarinės formos reikalavimas dovanojimui yra pirmiausia nukreiptas į fizinius asmenis, juo siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitų vertingų tikslų. Tačiau notarinės formos reikalavimas paramai nesukuria jokios vertės – toks sandoris vyksta paprastai tarp dviejų juridinių asmenų, kurie ir taip vykdo apskaitą, teikia paramos ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Dėl šių teiginių norime atkreipti dėmesį, kad pinigų plovimo prevencija svarbi ne tik sudarant sandorius ir atliekant pavedimus tarp fizinių asmenų, bet taip pat ir sandoryje dalyvaujant (atliekant mokėjimus) juridiniams asmenims. Sandorius sudarant juridiniams asmenims nustatoma ne tik juridinį asmenį atstovaujančio asmens tapatybė, bet ir juridinio asmens naudos gavėjas. Tuo tarpu vengimas pateikti duomenis ar informaciją, reikalingą kliento tapatybei ar naudos gavėjui nustatyti, ar kitos informacijos, reikalingos atlikti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti atpažįstami galimi pinigų plovimo sandoriai. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą [i] labdaros organizacijos nusikaltėliams atrodo patrauklios pinigų plovimui, pinigų plovimas ir (arba) teroristų finansavimas per labdaros organizacijas gali būti atliekamas įvairiais būdais. Pažymėtina, kad ne visi labdaros ir paramos fondai ar kiti juridiniai asmenys, turintys paramos gavėjo statusą, tinkamai vykdo įstatymų nustatytas prievoles. Pavyzdžiui, VĮ Registrų centro skelbiama informacija, kad už 2022 metus laiku veiklos ataskaitų nebuvo pateikę beveik 3 000 paramos gavėjo statusą turinčių juridinių asmenų [ii] . Nemaža dalis 2023 metais nebuvo pateikusios veiklos ataskaitų už 2021 metus, ne visos turi bent po vieną darbuotoją [iii] , dėl ko krenta juridinio asmens veiklos patikimumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad esant paprastesnei sandorio formai, tuo gali pasinaudoti sukčiai, prisidengę fiktyviais paramos fondais ar pakeitę tikrų fondų sąskaitas į savo.
Notarai, tvirtindami paramos sutartis, patikrina, ar sandorį sudarantis juridinis asmuo iš tiesų egzistuoja, t. y. ar yra registruotas Juridinių asmenų registre, ar paramą gaunantis juridinis asmuo turi paramos gavėjo statusą. Be to, n otarai, prieš pradėdami sandorius su juridiniais asmenimis, Rusijos, Baltarusijos valstybių fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, turi patikrinti, ar prašomu sandoriu nebus
, t. y., prieš tvirtinant sandorį, notarai patikrina ar sandorio šalis (Rusijos ar Baltarusijos pilietis ar juridinis asmuo) nėra įtraukta į tarptautinių sankcijų sąrašą, patikrina, ar Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo ar kita organizacija nėra įtrauktas į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą, įsitikina, kad turto įgijėjas pagal sandorį nėra Rusijos Federacijos pilietis ar juridinis asmuo, kurio naudos gavėju yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam pagal Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą yra nustatyti ribojimai įgyti turtą Lietuvos Respublikoje. Taigi notarų atliekama pinigų plovimo prevencija ir tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimas sudarant tiek dovanojimo, tiek paramos sandorius, yra reikšmingi ir negali būti eliminuojami panaikinant notarinės formos reikalavimą paramos sandoriams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Notarai, kaip įpareigotieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, tvirtindami dovanojimo (įskaitant paramos) sandorius, viršijančius 15 000 eurų, atlieka įstatyme numatytas įpareigotojo subjekto pareigas, susijusias su deramo klientų tikrinimo priemonių taikymu, t. y. nustato klientų fizinių asmenų bei klientų – juridinių asmenų, naudos gavėjų tapatybę, imasi veiksmų nustatant sandorio lėšų šaltinį, jei tam yra įstatyme numatyti pagrindai. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas taip pat numato, jog tais atvejais, kai notarui kyla įtarimų dėl sudaromo sandorio teisėtumo, duomenis apie tokį sandorį notaras perduoda Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai skubiai, nepriklausomai nuo sandorio vertės. Pažymėtina, kad nesant notarinės formos reikalavimo paramos sutarčiai, nebus užtikrintas fiktyvių paramos sutarčių užkardymas, tinkamas pinigų plovimo priemonių ir sankcijų įgyvendinimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasisakyta, kad dėl notarinės formos taikymo yra mažinamas potencialių paramos davėjų noras paremti svarbias pilietines iniciatyvas didesnėmis sumomis, o taip pat prarandamas laikas, kuris labai svarbus tiek pandemijos, tiek karo atveju. Dėl šių priežasčių įstatymo projektu siekiama supaprastinti paramos teikimo procedūrą. Pažymėtina, kad dėl klientų patogumo jiems pageidaujant notariniai veiksmai gali būti atliekami sandorio šalims ar vienai iš jų neatvykstant į notaro biurą (notarinis veiksmas atliekamas nuotoliniu arba mišriu būdu, abiem arba vienai iš šalių sandoryje dalyvaujant naudojant informacinių technologijų priemones). Be to, asmenys, kurie dovanoja ar kitaip perduoda turtą labdaros ir paramos fondams, yra atleidžiami nuo notaro atlyginimo mokėjimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūloma Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies formuluotė, numatant, kad
„Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis,
kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus paramos sutartis , turi būti notarinės formos“, stokoja aiškumo. Įstatymo projekte nėra pasisakyta, kokios formos paramai būtų taikoma išimtis iš notarinės formos reikalavimo – ar ji taikoma tik toms sutartims, kurių suma didesnė kaip 14 500 eurų, ar taip pat ir sutartims, kai parama teikiama nekilnojamaisiais daiktais. Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį paramos dalyku gali būti ne tik piniginės lėšos, bet ir kitas turtas, taigi, ir nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kontekste nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma, ir į nekilnojamųjų daiktų vertę ir svarbą, išimtis negali būti taikoma tais atvejais, kai paramos objektu yra nekilnojamieji daiktai. Manytina, kad Įstatymo projekto autoriai neturėjo tokio tikslo taikyti išimties paramos nekilnojamaisiais daiktais sutartims, todėl Įstatymo projekto nuostata turi būti tikslinama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3637“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) siūloma ne panaikinti notarinės formos reikalavimą visoms paramos sutartims, o didinti sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis, iki 100 000 eurų, motyvuojant vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio pasikeitimu nuo 2001 metų. Vyriausybės nutarime nėra motyvuojama, kodėl buvo pasirinktas šis kriterijus. Pažymėtina, kad paramos sutartis nėra susijusi su darbo santykiais ir sudaroma tarp su darbo santykiais nesusijusių asmenų, todėl vidutinis darbo užmokestis nėra tinkamas ir pagrįstas kriterijus paramos sutarties notarinei formai nustatyti. Be to, dideles pinigų sumas paramai paprastai skiria juridiniai, o ne fiziniai asmenys, o jų turimos lėšos visiškai nėra susijusios su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu ir jo pokyčiais. Todėl derinimo pažymoje nurodytas teiginys, kad paramą asmenys paprastai teikia, kai patenkina savo vartojimo poreikius ir turi papildomų lėšų skirti paramai, daugumai paramos atvejų yra neaktualus. Taigi, 100 000 eurų suma nesietina su paramos sutarties notarine forma. Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, turi būti notarinės formos. Tokia suma atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, pagal kurias kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma, kai sandorio suma lygi arba viršija 15 000 eurų sumą. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo – pardavimo sutartims notarinės formos reikalavimas taip pat nustatytas inter alia atsižvelgiant į sandorio sumą – 14 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, Notarų rūmų nuomone, notarinės formos atsisakymas arba nustatytos 14 500 eurų sumos didinimas notarinės formos paramos sandoriams turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.
Vyriausybės nutarimo 2 punkte motyvuojama, kad civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta suma, nuo kurios nustatyta notarinė priežiūra, galioja nuo 2001 m. liepos 1 d. ir nebuvo peržiūrėta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.2289 , 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir
dalyje nustatyta 50 tūkstančių litų suma buvo perskaičiuota ir nurodyta eurais). Įvertinant nuo 2001 metų pasikeitusią šalies ekonominę situaciją ir visuomenės finansinį pajėgumą <...>, privalomos notarinės sandorių priežiūros kontekste 14 500 eurų suma vertintina kaip per maža. Pažymime, kad motyvuojant sumos, nuo kurios būtina notarinė paramos sandorio forma, didinimą, visuomenės finansinis pajėgumas turi būti vertinamas pagrįstai, atsižvelgiant į realius ekonominius rodiklius. Vertinant kasmetinę vidutinę metinę infliaciją nuo 2001 metų, 14 500 eurų sumą 2023 metų pabaigoje atitiko 31 108 eurų suma (skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI)), arba 31 465 eurų suma (skaičiuojant pagal vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI)) (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Indeksavimas pagal infliaciją.
Vidutinė metinė infliacija(%)
14, 544 € 14, 544 € 2003 -1,1 / -1,1 14, 384 € 14, 384 € 2004 1,2 / 1,2 14, 556 € 14, 556 € 2005 2,7 / 2,7 14, 949 € 14, 949 € 2006 3,8 / 3,7 15, 517 € 15, 502 € 2007 5,8 / 5,7 16, 417 € 16, 386 € 2008 11,1 / 10,9 18, 240 € 18, 172 € 2009 4,2 / 4,5 19, 006 € 18, 990 € 2010 1,2 / 1,3 19, 234 € 19, 237 € 2011 4,1 / 4,1 20, 022 € 20, 025 € 2012 3,2 / 3,1 20, 663 € 20, 646 € 2013 1,2 / 1,0 20, 911 € 20, 852 € 2014 0,2 / 0,1 20, 953 € 20, 873 € 2015 -0,7 / -0,9 20, 806 € 20, 685 € 2016 0,7 / 0,9 20, 952 € 20, 872 € 2017 3,7 / 3,7 21, 727 € 21, 644 € 2018 2,5 / 2,7 22, 270 € 22, 228 € 2019 2,2 / 2,3 22, 760 € 22, 740 € 2020 1,1 / 1,2 23, 010 € 23, 012 € 2021 4,6 / 4,7 24, 069 € 24, 094 € 2022 18,9 / 19,7 28, 618 € 28, 841 € 2023 8,7 / 9,1 31, 108 € 31, 465 € Atsižvelgiant į pateiktus indeksuotus skaičiavimus, jeigu yra matomas poreikis didinti paramos sutarčiai nustatytą sumą notarinei formai taikyti, siūlytume paramos sutarčiai taikyti notarinę formą nuo 30 000 eurų. Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. rugsėjo 16 d. klausymų metu, pritariant Vyriausybės išvadai (2024 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 507), apsispręsta tobulinti projektą ne atsisakant notarinės formos reikalavimo visoms paramos sutartims nepriklausomai nuo sumos (kaip siūlė projekto autoriai), o didinant sumą nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis. Tokiam projekto tobulinimui pritarė ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (tiek 2024 m. liepos 10 d. rašte, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. rugsėjo 16 d. klausymų metu). Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu taip pat diskutuota dėl Vyriausybės išvadoje (2024 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 507) pateikto konkretaus pasiūlymo sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis, didinti iki 100 000 eurų.
Projektą palaikančių organizacijų atstovai nurodė, kad Vyriausybės pateikta 100 000 eurų sumos riba vertintina kaip kompromisinis variantas, o pasirinkus mažesnės sumos ribą, esama situacija iš esmės nesikeistų ir projekto tikslų nebūtų pasiekta. Apsisprendžiant pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam pasiūlymui ( tobulinti projektą ne panaikinant notarinės formos reikalavimą visoms paramos sutartims, o didinant sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis, iki 100 000 eurų ) be jame nurodytų argumentų, taip pat įvertinta ir tai, kad:
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą pinigų plovimo prevenciją vykdo ir finansų įstaigos;
metų juridiniai asmenys, kurių gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų, privalės atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą (2024 m. birželio 25 d. LR finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2812 3 str. 2 d. 2 p., 2024 m. birželio 25 d. LR labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2819). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-101 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3637 (toliau – Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Tarnybai atskleidžiant neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kitas nusikalstamas veikas ir atliekant jų tyrimą, susiduriama su atvejais, kai pateikiami neva teisėtą piniginių lėšų kilmę įrodantys dokumentai, kuriuos ištirti ir paneigti yra sudėtinga, tam reikia daug laiko bei materialinių išteklių. Atsižvelgiant į finansinių nusikalstamų veikų grėsmes, manytina, kad sandorių atlikimo supaprastinimas neturėtų būti prioretizuojamas labiau, nei jų teisėtumas ir skaidrumas. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose Tarnyba susiduria ir su neteisėtu paramos panaudojimu, kai paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra tarpusavyje susiję verslo ir /ar kitais ryšiais. Notarinės formos sandoriai pasižymi siekiu apsaugoti civilinę apyvartą nuo neteisėtų sandorių. Notarinė forma yra reikšminga priemonė kovoje su neteisėtu praturtėjimu, taip pat manytina, kad notarinė forma veikia kaip prevencinė priemonė nuo fiktyvių sandorių. Atsižvelgdama į tai, kad notarinė sandorių forma yra reikšminga priemonė kovai su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais finansų sistemai, Tarnyba pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 507 pateiktam siūlymui ne panaikinti notarinės formos reikalavimą visoms paramos sutartims, o didinti sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis.
Manytina, kad suma turėtų būti proporcinga ir pagrįsta, įvertinus vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio pasikeitimą nuo 2001 metų, tuo pačiu turėtų būti stiprinami ir kontrolės mechanizmai, kurie apimtų aiškių paramai skiriamų lėšų panaudojimo kriterijų nustatymą ir užkirstų kelią paramos panaudojimui ne pagal jos paskirtį. Pritarti
2024-06-281 Dėl poreikio detalizuoti kada paramos sutartis turėtų būti notarinės formos Projektu siūloma nustatyti bendrą teisės taisyklę, kad paramos sutarčiai nebūtų taikoma notarinė forma nepriklausomai nuo to, ar paramos sutartis yra vykdoma grynaisiais pinigais, ar vykdoma elektroniniu pavedimu. Kaip teisingai nurodoma Aiškinamajame rašte dėl Projekto, notarinės formos reikalavimu dovanojimui yra „siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitų vertingų tikslų“. Akivaizdu, kad sutarties vykdymas grynaisiais pinigais, kai sutarčiai nėra taikoma notarinė sutarties forma, pasižymi didesne rizika dėl galimo pinigų plovimo, korupcijos, fiktyvių sandorių sudarymo. Pastaroji rizika nulemia tai, kad sudarant kitokio pobūdžio sutartis, pavyzdžiui, paskolos sutartį, notarinė forma yra taikoma tais atvejais, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).
Kaip Pagrindinio komiteto išvadoje dėl Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybė: „Teisėsaugos institucijos, atskleisdamos neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir kitas nusikalstamas veikas ir atlikdamos jų tyrimą, susiduria su atvejais, kai pateikiami neva įrodantys teisėtą piniginių lėšų kilmę dokumentai, kuriuos ištirti ir paneigti ypač sudėtinga, tam reikia daug laiko ir materialinių išteklių. Pagrindinė šios problemos priežastis – asmenys nekontroliuojami gali gauti įvairias paskolas iš kitų asmenų grynaisiais pinigais. Dėl tokios kontrolės stokos asmenys, dėl kurių veiklos jau pradėtas patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas, gali bet kada sudaryti ir pateikti tikrovės neatitinkančius (fiktyvius) dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo iš kitų asmenų, taip pagrįsdami turto įsigijimo ar skolinimosi šaltinių teisėtumą ir realumą. <...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti Įstatymų projektuose keliamų tikslų įgyvendinimą, siūlytina įstatymo projekte Nr. XIIP-248 nustatyti, kad paskolos sutartis turi būti notarinės formos, kai ji suteikiama grynaisiais pinigais ir kai jos suma viršija 10 000 litų.“. Svarstytina, ar siekiant sumažinti pinigų plovimo, korupcijos, fiktyvių sandorių sudarymo rizikas, panašaus pobūdžio reglamentavimas neturėtų būti nustatytas ir paramos sutarties formai. Pavyzdžiui, CK pakeičiant taip, kad paramos sutartims nebūtų taikoma notarinė sandorio forma, išskyrus atvejus, kai paramos sutarties suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų ir ši sutartis yra vykdoma grynaisiais pinigais.
Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta . Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. rugsėjo 16 d. klausymų metu, pritariant Vyriausybės išvadai (2024 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 507), apsispręsta tobulinti projektą ne atsisakant notarinės formos reikalavimo visoms paramos sutartims nepriklausomai nuo sumos (kaip siūlė projekto autoriai), o didinant sumą nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis. Projektas patobulintas, nurodant, kad p aramos sutarčiai, kurios suma yra ne didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus atvejus, kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas, netaikomos šio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatos. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-06-281 Susipažinę su pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3637 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Dėl Projektu siūlomo CK 6.469 straipsnio pakeitimo santykio su CK
Projektu keičiamo 6.469 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad paramos sutartims, įskaitant tas, kurių vertė didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, nebūtų taikoma notarinė sandorio forma. Atkreiptinas dėmesys, kad aukos (paramos ar labdaros) ypatumus reglamentuoja CK 6.476 straipsnis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs:
„<...> aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų
konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). CK 6.476 straipsnis reglamentuoja išimtis iš bendrųjų dovanojimo institutų nuostatų (CK 6.465 – 6.475 straipsniai). Pavyzdžiui, CK
straipsnis.“. Atsižvelgiant į egzistuojantį poreikį Projektu sistemiškai keisti CK nuostatas, siūlytina išimtį dėl paramos sutarties notarinės formos įtvirtinti ne bendrojoje CK
Projektas patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 6.476 straipsnį „Aukos (parama ir labdara)“, o ne 6.469 straipsnį
„Dovanojimo sutarties forma“. Atitinkamai pakeistas ir paties projekto
pavadinimas. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-07-161 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba gavo Jūsų raštą, kuriuo prašote pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3637 (toliau
pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-19 (nutarimas Nr. 507)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Seimo valdybos 2024 m. balandžio
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
sutartys, nepriklausomai nuo paramai teikiamos sumos, neturėtų būti sudaromos notarine tvarka. Privalomos notarinės formos nustatymas siejamas su poreikiu užtikrinti preventyvų teisėtumą (t. y. siekiu užtikrinti, kad sudaromas sandoris nuo sandorio sudarymo momento yra teisėtas ir galiojantis), o tai lemia įvairūs tikslai, pavyzdžiui, siekis geriau apsaugoti asmenų interesus ir teises (akcininkų, sutuoktinių ir kt.), sandorių objektus dėl jų ypatingumo ir (ar) vertės, užtikrinti civilinių teisinių procesų atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams (užtikrinti, kad yra gauti visi būtini juridinio asmens dalyvių sutikimai ar sprendimai teikti paramą, o paramos gavėjai turi paramos gavėjo statusą ir pan.). Notarai taip pat vykdo pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos bei nacionalinių ir (ar) tarptautinių sankcijų užtikinimo funkciją. Galimybė atsisakyti privalomo notarinio patvirtinimo gali atsirasti tais atvejais, kai nereikalinga notarinė priežiūra ir (ar) nešališka notaro konsultacija, nėra saugotinų vertybių, o sandorio teisėtumo užtikrinimas gali būti pasiekiamas kitomis, mažiau ribojančiomis, priemonėmis.
Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose teisėsaugos institucijos susiduria su neteisėtu paramos panaudojimu, kai paramos teikėjai ir paramos gavėjai yra tarpusavyje susiję verslo ir (ar) kitais ryšiais. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. atliktame Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, atliekamas ne rečiau kaip kas 4 metus, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės, konstatuota, kad nusikaltėliams labdaros organizacijos atrodo patrauklios pinigams plauti. Atsižvelgiant į tai, notarinė sandorių forma yra reikšminga priemonė kovai su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais finansų sistemai (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir kt.) ar nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (neteisėtu praturtėjimu, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu ir kt.) bei fiktyviais sandoriais, todėl privalomos notarinės formos neturi būti atsisakoma visoms paramos sutartims, nepriklausomai nuo paramos sumos. Pritarti Projektas patobulintas:
straipsnio pakeitimas Papildyti 6.476 straipsnį 7 dalimi: „
šimtas tūkstančių eurų, išskyrus atvejus, kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas, netaikomos šio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatos. “
2024-06-19 (nutarimas Nr. 507)1 2.
kodekso (toliau – CK) 6.469 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta suma, nuo kurios nustatyta notarinė priežiūra, galioja nuo 2001 m. liepos 1 d. ir nebuvo peržiūrėta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.2289, 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1240 CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta 50 tūkstančių litų suma buvo perskaičiuota ir nurodyta eurais). Įvertinant nuo
pajėgumą bei atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir paramos poreikį ne tik šalies viduje, bet ir Ukrainai bei jos nevyriausybinėms organizacijoms, privalomos notarinės sandorių priežiūros kontekste 14 500 eurų suma vertintina kaip per maža. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ne panaikinti notarinės formos reikalavimą visoms paramos sutartims, o didinti sumą, nuo kurios būtinas notarinis patvirtinimas sudarant paramos sutartis, iki 100 000 eurų. 100 000 eurų suma siūloma įvertinus vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio pasikeitimą nuo 2001 metų. Pritarti Projektas patobulintas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-19 (nutarimas Nr. 507)
Aukščiausiasis Teismas, dovanojimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos IV dalies XXVII skyriaus normomis. CK 6.465–6.475 straipsniuose įtvirtintos bendrosios dovanojimo sutarties instituto nuostatos, o CK 6.476 straipsnio normomis reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė – aukos (paramos ar labdaros) sutartis. CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-355/2009).
3K-3-355/2009). Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, siekiant nustatyti, kad notarinės formos reikalavimas paramos sutartims būtų taikomas nuo kitos sumos nei dovanojimo sutartims, turėtų būti keičiamos specialiosios CK 6.476 straipsnio nuostatos (jose numatant išimtį, kai netaikoma CK 6.469 straipsnio 2 dalis, ir nustatant kitą sumą, nuo kurios paramos sutartims būtų privaloma notarinė forma), bet ne bendrosios dovanojimo sutarties sudarymo taisyklės, numatančios principines nuostatas visoms sudaromoms dovanojimo sutartims. Pritarti Projektas patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 6.476 straipsnį „Aukos (parama ir labdara)“, o ne 6.469 straipsnį
„Dovanojimo sutarties forma“. Atitinkamai pakeistas ir paties projekto
pavadinimas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo projektui XIVP-3637(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, [i]
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita https://fntt.lrv.lt/lt/pinigu-plovimo-prevencija/nacionalinis-pinigu-plovimo-ir-teroristu-finansavimo-rizikos-vertinimas/ . [ii] 2023 m. rugsėjo 11 d.
VĮ Registrų centro informacija https://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod=news&act=view&id=59067 . [iii] „Lietuvoje veikia daugiau nei tūkstantis paramos ir labdaros fondų, bet patikimų – tik 187“, prieiga internete: Lietuvoje veikia daugiau nei tūkstantis paramos ir labdaros fondų, bet patikimų – tik 187 | Verslas | 15min.lt .