Visuomenės informavimo įstatymo lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 34¹ straipsnio 2¹ dalį:
„2¹. Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Visuomenės informavimo įstatymo lyginamasis Projekto Nr. XIVP-3633(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodyta įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“
Pakeisti 34¹ straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 34¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 34¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1425 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
2022 m. rugsėjo 22 d. priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1425 (toliau – Pakeitimo įstatymas), nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojo draudimas Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Pakeitimo įstatymo nuostata padeda apsaugoti Lietuvos Respublikos visuomenės teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, kadangi riboja dezinformaciją ir šališką informaciją, kurią Rusijos Federacija intensyviai skleidžia nuo 2022 m. vasario 24 d. pradėto karo Ukrainoje. Rusijos karinei agresijai Ukrainoje tęsiantis trečius metus, ją lydi nuolatinė šios šalies valdžios inspiruota ir palaikoma intensyvi dezinformacijos kampanija visoje Europos Sąjungoje. Reaguodama į tai ir atsižvelgdama į Rusijos nuolatinius ir suderintus propagandinius veiksmus, nukreiptus prieš ES pilietinę visuomenę ir kaimynines šalis, smarkiai iškraipant ir manipuliuojant faktais, taip pat į veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje, Europos Sąjunga ėmėsi ribojančiųjų priemonių[¹], tarp jų ir Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių turinio ribojimo.
2023 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė nustatyti papildomas ribojamąsias priemones Rusijos asmenims ir subjektams, atsakingiems už skaitmeninės manipuliavimo informacija kampanijos „RRN“ (Recent Reliable News / „Naujausios patikimos naujienos“) – kuria siekiama iškreipti informaciją ir skleisti propagandą Rusijos karui prieš Ukrainą remti – vykdymą[²]. ES Tarybos sprendimas pagrindžia tai, kad Rusija visoje Europos Sąjungoje vykdo nuolatinę dezinformacinę ataką, kuria siekiama susilpninti kitų šalių paramą Ukrainai, tokiu būdu siekiant įgyvendinti savo imperialistinius užmojus. Nesiliaujantys pranešimai apie Rusijoje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams taikomas sankcijas, veiklos apribojimus ir bausmes[³] liudija tai, kad Rusija kuo toliau, tuo labiau gniaužia žodžio, minties ir raiškos laisvę, šalies viduje riboja gyventojų teisę skleisti informaciją. Sankcijas, persekiojimus ir bausmes patiria ne tik žiniasklaidos priemonės, bet ir visuomenės atstovai – 2024 m. vasario 14 d. Rusijos Prezidentui pasirašius Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas[⁴], įteisintas asmens turto konfiskavimas už veiklą, „nukreiptą prieš Rusijos Federacijos saugumą“. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad Rusijoje visai neliko sąlygų laisvos minties ir objektyvios informacijos sklaidai, o žiniasklaidoje skelbiama informacija ir visuomenės raiška galima tik tokia, kurios turinys atitinka oficialią Rusijos valdžios retoriką.
Lietuvoje teisė turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis Konstitucijos straipsnis pabrėžia, kad ši teisė nėra absoliuti, t. y. laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina ginant konstitucinę santvarką, bei, kai laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su dezinformacija (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. sausio 24 d. ir spalio 4 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės, inter alia ūkinės veiklos srityje, gali būti taikomos tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba kol, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, yra pagrindo manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama. Atsižvelgiant į tai, draudimo taikymo pagrindu siūloma įtvirtinti Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija)[⁵] nuostatas, pagal kurias Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika laikomos keliančiomis pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Strategijoje nurodyta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis (Strategijos 14 punktas); auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką; Baltarusijos Respublikos autoritarinio politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių (Strategijos 16 punktas). Remiantis kitomis Strategijos nuostatomis, valstybės ir visuomenės atsparumas, įskaitant informacinį saugumą ir atsparumą, prisideda prie atgrasymo nuo agresijos ir yra pirmoji gynybos linija (Strategijos 35 ir 37 punktai), o informacinio saugumo bei atsparumo stiprinimo uždaviniams, be kita ko, priskirtina kova su dezinformacija, savalaikis reagavimas į informacinius incidentus (Strategijos 37.5 papunktis), visuomenės atsparumo dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmės stiprinimas (Strategijos 37.6 papunktis), sąlygų žiniasklaidos veiklos nepriklausomumui užtikrinimas (Strategijos 37.7 papunktis). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad Strategija turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas 5 metus[⁶], siūlomo pratęsti draudimo taikymo terminas būtų siejamas su Strategijos nuostatų dėl minėtų valstybių ar vienos iš jų statuso įvertinimu ir galimu statuso pasikeitimu.
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) jau nuo 2014 m. savo kasmetinėje ataskaitoje – „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ (nuo 2016 m. šį vertinimą VSD atlieka kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD)) (toliau – Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas) fiksuoja Rusijos siekį skleisti priešiškus Lietuvai naratyvus, aktyvią Rusijos informacinę kampaniją. Tarp grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių šalių Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime minimos Rusija ir Baltarusija. 2023 m. parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Lietuva ir išlieka Rusijos propagandos taikiniu; didžioji dalis prorusiškos propagandos turinio yra generuojama Rusijoje ir skleidžiama rusų kalba per Kremliaus kontroliuojamas žiniasklaidos priemones ir nuo Rusijos valdžios priklausomus nuomonės formuotojus[⁷]. VSD ir AOTD 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžia, jog informacinis karas yra nuolatinė Rusijos veikla. Rusija nuolat vykdo kompleksines informacines kampanijas, apimančias psichologines-įtakos ar informacines-kibernetines operacijas, kuriomis, siekiant paveikti auditorijų mąstymą, požiūrį ir elgseną, ne tik skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau naudojamasi ir kibernetiniu ar kinetiniu elementu. Rusijos ar su ja susijusių subjektų įgyvendintos informacinės-kibernetinės atakos Lietuvos informacinėje erdvėje fiksuojamos nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį prieš Lietuvą surengtos kelios dešimtys informacinių atakų, kuriomis buvo platinama Rusijos interesus atitinkanti melaginga informacija.
Informacinės atakos prieš Lietuvą ir kaimynines valstybes intensyvėja ir pasižymi agresyvumu. Nuo 2023 m. Lietuvos informacinėje erdvėje fiksuojamas akivaizdus informacinių atakų kiekybinis ir kokybinis pokytis. Jomis siekiama paveikti šalių visuomenes, kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais ir viešojo saugumo užtikrinimu. Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika agresyvės.[⁸] Kadangi Baltarusijos Respublika yra Rusijos Federacijos veiksmų rėmėja ir sąjungininkė[⁹], kuriai panašias sankcijas taiko ES, analogiški draudimai turėtų būti taikomi Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų retransliavimui ir (ar) platinimui internete. Lietuvai, turinčiai išorinę sieną su Rusija (ir Baltarusija), itin svarbu efektyviai apsaugoti jos visuomenę ir informacinę erdvę nuo paminėtų informacinių grėsmių. Kadangi įvertinus paminėtas aplinkybes, t. y. tiek ilgą laikotarpį besitęsiančias dezinformacijos kampanijas, tiek toliau vykstantį karą, bei tai, kad nematyti situacijos gerėjimo požymių, Pakeitimo įstatymo nustatytą ribojimą tikslinga pratęsti konkrečia data neapibrėžtam laikotarpiui, tačiau siejant su Strategijos atnaujinimo politika, kuri vykdoma ne rečiau kaip kas 5 metus.
Įstatymų projektų tikslas – siekiant apsaugoti Lietuvos visuomenę nuo besitęsiančios kryptingos dezinformacijos ir kitų manipuliacijų viešąja informacija, įvertinus, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija ir toliau yra laikomos grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios valstybės, Lietuvos Respublikoje konkrečia data neapribotam laikui, tačiau siejant su Strategijos atnaujinimo laikotarpiu, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, pratęsti draudimą valstybėse, keliančiose pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui (Rusija ir Baltarusija), įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų retransliavimą ir (ar) platinimą internete. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė ir teikia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės (grupės vadovas Deividas Velkas, tel. +370 608 45993, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jogilė Mockevičienė (tel. +370 608 46015, el. p. [email protected]). 3.
3Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme yra nustatytas analogiškas draudimas Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija yra suteikusi tokiai veiklai leidimą. Tačiau nustatyta, kad minėtas draudimas taikomas konkrečia data apibrėžtu laikotarpiu, t. y. du metus, nes Pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsniais įtvirtinta, kad šį draudimą įtvirtinusi nuostata neteks galios nuo 2024 m. spalio 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais iš esmės nėra siūlomos naujos nuostatos, tik siūloma nuo 2024 m. spalio 1 d. pratęsti Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto draudimo – Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių – galiojimą, šio draudimo taikymo sąlygą susiejant su Strategijos nuostatomis. Toks draudimas galiotų tol, kol pasikeistų (pasibaigtų) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos (arba kurios nors vienos iš šių valstybių) statusas, įtvirtintas Strategijoje. Kartu siūloma pripažinti netekusiais galios Pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius, kuriais buvo nustatyta, kad draudimą įtvirtinusi nuostata neteks galios nuo 2024 m. spalio 1 d.
Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikoje būtų sudarytos sąlygos saugoti visuomenę nuo Rusijos ir Baltarusijos valdžios retoriką perteikiančios dezinformacijos ir jos neigiamos įtakos, taip pat būtų galima tikslingiau naudoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos resursus viešosios informacijos ir ES sankcijų apėjimo mechanizmų stebėsenai, nustatytų ribojimų įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apsaugotas Lietuvos visuomenės interesas gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, užkirstas kelias dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Minėti ribojimai neturės neigiamos įtakos, nes jie jau galioja nuo 2022 m. rugsėjo 29 d., o audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo rinkos dalyviai bei vartotojai prie esamos situacijos (reguliavimo) yra prisitaikę. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentų nuostatoms. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, jokių kitų teisės aktų priimti nereikės. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis numatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus (žr. aiškinamojo rašto 1 ir 2 išnašose pateiktus teisės aktus), darytina išvada, kad Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Žr. ES ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, sąrašą. [²] Žr. 2023 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1563, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr.
269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi; Manipuliavimas informacija Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą: ES įtraukė į sąrašą septynis asmenis ir penkis subjektus - Consilium (europa.eu). [³] Žr. Europos Tarybos įsteigtos žurnalistų saugumo platformos pranešimus prieš Rusijos Federacijos veiksmus. [⁴] Žr.: http://publication.pravo.gov.ru/document/0001202402140012?index=1 [⁵] Žr. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“. [⁶] Žr. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. [⁷] Žr. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (vsd.lt) [⁸] Žr. VSD ir AOTD 2024 m. parengtas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ (nuoroda: GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf (vsd.lt)). [⁹] Žr. Strategijos 16 straipsnyje pažymima, kad auga Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai.
įstATYMO PROJEKTO 2024-04-16 Nr. XIVP-3633 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalį (įtvirtinantį draudimą Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas) ir joje nustatyti naują nuostatą, pagal kurią šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Vertindami siūlomą nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad nors nauja norma ir konstruojama kaip tam tikra imperatyvaus įstatyminio draudimo taikymo taisyklė, tačiau savo esme tai yra ne kas kita, o keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma. Pažymėtina, kad tam tikros įstatyminių nuostatų specialaus taikymo (laike ar tam tikrų subjektų atžvilgiu) sąlygos dažniausiai formuluojamos įstatymų baigiamosiose nuostatose, kai, siekiant apsaugoti teisinių santykių dalyvių teisėtus lūkesčius bei interesus, reikia išdėstyti tam tikras pereinamojo laikotarpio iš buvusio teisinio reguliavimo į naują teisinį reguliavimą taisykles. Tuo tarpu projekte išdėstytos nuostatos esmė yra ne nustatyti tam tikras laikinas, pereinamojo laikotarpio draudimo taikymo sąlygas, o tiesiog nustatyti, kad draudimas nebebus taikomas (t. y. draudimas faktiškai nebegalios), kai atsiras tam tikros įstatyme numatytos aplinkybės.
Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas implikuoja tokią situaciją, kai įstatyminei nuostatai (34¹ straipsnio 2¹ daliai) toliau galiojant, jos taikymas bus negalimas, t. y. įstatyminės nuostatos galiojimas faktiškai būtų sustabdytas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidyba savo priederme ir paskirtimi nėra susijusi su įstatymų galiojimo stabdymu ar sąlyginiu galiojimu, kai atsiradus tam tikrai sąlygai, nuostata nebegalėtų būti taikoma. Taip yra todėl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą ar atsiradus numatytai sąlygai, galima būtų įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, o taip pat teisės spragoms atsirasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas projektas yra teisiškai ydingas. Jeigu siekiama nustatyti tolesnį draudimo Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, turėtų būti keičiama ne galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis, kaip siūloma teikiamu projektu, bet Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425, kurio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3634 yra teikiamas kartu su aptariamu projektu, 3 straipsnis, nustatant jame vėlesnę šio įstatymo 2 straipsnio, kuriuo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis pripažįstama netekusia galios, įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
įstATYMO PROJEKTO 2024-06-10 Nr. XIVP-3633(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „10 dalies“. 2. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamoje Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalyje išdėstyta nauja norma, lyginant ją su pirminiame projekte Nr. XIVP-3633 išdėstyta nauja norma, iš esmės nepasikeitė – vietoj nuostatos „Šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ įrašyta nuostata „Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ Atsižvelgiant į tai, laikomės Teisės departamento balandžio 16 d. išvadoje išdėstytos pozicijos, kad projekto 2 straipsniu keičiamoje Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalyje nauja norma, nors ir konstruojama kaip tam tikra imperatyvaus įstatyminio draudimo taikymo taisyklė, tačiau savo esme tai yra ne kas kita, o keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma. Projekte išdėstytos nuostatos esmė yra nustatyti, kad draudimas nebebus taikomas (t. y. draudimas faktiškai nebegalios), kai nebebus įstatyme numatytų aplinkybių.
Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas implikuoja tokią situaciją, kai įstatyminei nuostatai (34¹ straipsnio 2¹ daliai) toliau galiojant, jos taikymas bus negalimas, t. y. įstatyminės nuostatos galiojimas faktiškai būtų sustabdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas projektas yra ydingas, o norint nustatyti tolesnį draudimo Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, turėtų būti keičiama ne galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis, kaip siūloma teikiamu projektu, bet Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425, kurio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3634 yra teikiamas kartu su aptariamu projektu, 3 straipsnis, nustatant jame vėlesnę šio įstatymo 2 straipsnio, kuriuo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis pripažįstama netekusia galios, įsigaliojimo datą. 3. Projekto 3 straipsnis dėstytinas taip: „Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Jogilė Mockevičienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Matas Tamošaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-04-161 Projektu siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalį (įtvirtinantį draudimą Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas) ir joje nustatyti naują nuostatą, pagal kurią šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Vertindami siūlomą nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad nors nauja norma ir konstruojama kaip tam tikra imperatyvaus įstatyminio draudimo taikymo taisyklė, tačiau savo esme tai yra ne kas kita, o keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma. Pažymėtina, kad tam tikros įstatyminių nuostatų specialaus taikymo (laike ar tam tikrų subjektų atžvilgiu) sąlygos dažniausiai formuluojamos įstatymų baigiamosiose nuostatose, kai, siekiant apsaugoti teisinių santykių dalyvių teisėtus lūkesčius bei interesus, reikia išdėstyti tam tikras pereinamojo laikotarpio iš buvusio teisinio reguliavimo į naują teisinį reguliavimą taisykles. Tuo tarpu projekte išdėstytos nuostatos esmė yra ne nustatyti tam tikras laikinas, pereinamojo laikotarpio draudimo taikymo sąlygas, o tiesiog nustatyti, kad draudimas nebebus taikomas (t. y. draudimas faktiškai nebegalios), kai atsiras tam tikros įstatyme numatytos aplinkybės. Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas implikuoja tokią situaciją, kai įstatyminei nuostatai (34¹ straipsnio 2¹ daliai) toliau galiojant, jos taikymas bus negalimas, t. y. įstatyminės nuostatos galiojimas faktiškai būtų sustabdytas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidyba savo priederme ir paskirtimi nėra susijusi su įstatymų galiojimo stabdymu ar sąlyginiu galiojimu, kai atsiradus tam tikrai sąlygai, nuostata nebegalėtų būti taikoma. Taip yra todėl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą ar atsiradus numatytai sąlygai, galima būtų įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, o taip pat teisės spragoms atsirasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo
siūlomas projektas yra teisiškai ydingas. Jeigu siekiama nustatyti tolesnį draudimo Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, turėtų būti keičiama ne galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis, kaip siūloma teikiamu projektu, bet Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425, kurio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3634 yra teikiamas kartu su aptariamu projektu, 3 straipsnis, nustatant jame vėlesnę šio įstatymo 2 straipsnio, kuriuo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis pripažįstama netekusia galios, įsigaliojimo datą.
Pritarti iš dalies Kaip nurodyta teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir spalio 4 d. nutarimų nuostatas (pagal kurias laikinų žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, inter alia ūkinės veiklos srityje, taikymo priežastis gali būti valstybėje susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, esamas pagrindas manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama), numatomo draudimo taikymas siejamas su Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis dėl siūlomoje įstatymo nuostatoje paminėtų valstybių ar vienos iš jų statuso ir galimu šio statuso pasikeitimu. Kartu svarbu paminėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad turi būti laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. spalio 4 d. nutarimai). Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalyje nustatytas draudimas, nenurodant jo pagrindo ir taikymo sąlygų, be to, nėra aišku, kuo grindžiamas numatytas šios nuostatos galiojimo terminas.
Norint pabrėžti, kad valstybių kaip keliančių pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nurodymas Nacionalinio saugumo strategijoje yra nustatyto draudimo pagrindas ir taikymo sąlyga, ir laikantis teisinio tikslingumo, aiškumo bei pagarbos asmens teisės ir laisvėms principų, yra reikalinga nustatyti siūlomą nuostatą dėl draudimo taikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatytas draudimas taikytinas atsižvelgiant į dviejų valstybių vertinimą, nurodytą Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl gali būti taip, kad jis taps aktualus tik vienos iš šių valstybių atžvilgiu. Taip pat gali būti, kad tas vertinimas pakis kelis kartus ir anksčiau minėtoje strategijoje nurodyta valstybė, kurį nors laiką joje nebeminima, vėl bus joje nurodyta iš naujo. Taigi siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata dėl nustatyto draudimo taikymo yra reikalinga siekiant, kad šis draudimas būtų pagrįstas ir proporcingas, nebūtų absoliutus ir būtų taikomas tik esant aiškioms ir įstatyme nustatytoms sąlygoms. Skirtingai, negu teigiama Teisės departamento išvadoje, siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata nėra keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma ir minėti tikslai negali būti pasiekti nustatant tik draudimo galiojimo terminą. Jeigu, kaip siūloma Teisės departamento 2024-04-16 išvadoje Nr. XIVP-3633, nebūtų keičiama (pildoma) Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalis, o tik būtų nustatyta vėlesnė šios dalies nuostatos, kuria numatytas draudimas, pripažinimo netekusia galios įsigaliojimo data, nebūtų pasiektas tikslas nustatyti aiškias draudimo taikymo sąlygas ir būtiną šio draudimo pagrindą.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos, kuria būtų numatomas absoliutus draudimas, pripažinimo netekusia galios vėlesnės įsigaliojimo datos nustatymas sąlygotų perteklinę teisėkūrą, kai vis periodiškai reikėtų peržiūrėti įstatymo nuostatos galiojimą ir ją pratęsinėti, nors šiuo metu akivaizdu, kad artimiausiu metu vertinimas nesikeis ir netgi neaišku, koks būtų konkrečios datos nustatymo pagrindas ir kelerių tiksliai metų galiojimą reikėtų nustatyti. Be to, staiga pasikeitus politinei situacijai nurodytose valstybėse ir jų nebelaikant grėsme nacionaliniam saugumui, apribojimų taikymas taptų nepagrįstas ir neproporcingas. Paminėtina, kad įstatymuose yra atvejų, kai ne įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatomos asmens teisių ribojimo taikymo sąlygos ir terminuotas taikymas (taikymo taisyklės), pvz., Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata „Asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas tol, kol pacientas tampa nebepavojingas kitiems asmenims <...>“, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 53 straipsnio 9 dalies ir 67 straipsnio 6 dalies nuostatos
„<...> daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant
<...>, paėmimas taikomas tol, kol <...> priimamas sprendimas <...>“.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir užtikrinant, kad taikymas nebūtų siejamas su tam tikru laiku, bet siekiant nustatyti draudimo pagrindą ir taikymo sąlygas, siūlomą Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostatą siūlytina pakoreguoti taip: „2¹.
Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
2024-05-07 2,3 Siūlome į Įstatymo projektą įtraukti Visuomenės informavimo įstatymo
straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Policija, įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“ Šis pakeitimas siūlomas siekiant ištaisyti padarytą klaidą įgyvendinant 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (toliau – Reglamentas) (nuoroda https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/784/oj). Pagrindinis Reglamento tikslas – greitesnis ir efektyvesnis teroristinio turinio išėmimas arba blokavimas internetinėje erdvėje. Šiam Reglamentui įgyvendinti buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas ir priimtas Seime 2023 m. balandžio 25 d. (įstatymas Nr. XIV-1904; nuoroda https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/85a9a4d2e35b11eda305cb3bdf2af4d8).
Šis pakeitimas visiškai įgyvendino minėtą Reglamentą, tačiau buvo padaryta techninė klaida – prieš tai priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas, kurio įsigaliojimo terminas buvo numatytas vėliau (nuo 2024 m. sausio 1 d.), pakeitė vieną iš pagrindinių straipsnių, kuriuo buvo įgyvendintas Reglamentas – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį (nuoroda https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/70edeeb270bb11ed8a47de53ff967b64). Tai yra techninio pobūdžio klaida. Nepastebėta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti kitas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, nes tai pastebėjus jis būtų buvęs pakeistas, siekiant nekliudyti sėkmingai įgyvendinti nurodytą Reglamentą. Siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies formuluotė jau buvo suderinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Seimu bei patvirtinta ir galiojo Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje iki 2024 m. sausio 1 d. Taigi, tokią pačią Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies formuluotę siūlome ir dabar. Šiuo metu galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje ši dalis yra pakeista, nes, kaip minėta, nuo 2024 m. įsigaliojo 2022 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymo projektas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/70edeeb270bb11ed8a47de53ff967b64), kurio 19 straipsnio 10 dalis išdėstyta taip:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodyta įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti.
Teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą.“ Deja, susiklostė problemiška situacija, kadangi anksčiau priimtas, tačiau vėliau įsigaliojęs Visuomenės informavimo įstatymo projektas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeleidžia Lietuvai visiškai įgyvendinti minėto Reglamento, nes svarbūs įgyvendinimo aspektai buvo pažymėti būtent pakeistoje Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje. Taip pat šis klaidingas pakeitimas iš esmės apriboja ir policijos veikimo galimybes užfiksavus teroristinį turinį internete. Svarbu kuo greičiau ištaisyti šią klaidą, nes to nepadarius gali kilti problemų tiek dėl Reglamento neįgyvendinimo ir pažeidimo procedūrų pradėjimo, tiek dėl ribotų galimybių policijai reaguoti į realius teroristinio turinio platinimo internete atvejus.
Pritarti Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnį pakeisti taip: „1 straipsnis. 19 straipsnio
Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9
dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodyta įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“ Atitinkamai pakeisti buvusio įstatymo projekto 2 straipsnio numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip:
įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3633(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2) jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė