Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsniŲ pakeitimo ir KODEKSO papildymo 5831 straipsniu įstatymas 2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnis. Išieškojimas į valstybės biudžetą Kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą , išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. “
Pakeisti 646 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal
rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, vykdomojo dokumento duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 650 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pateikdami Kai pagal vykdomąjį dokumentą vykdomi turtinio pobūdžio išieškojimai , p ateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais , kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“
įstatymo įsigaliojimo dienos įsigaliojusius sprendimus paskirtos baudos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsniŲ pakeitimo ir KODEKSO papildymo 5831 straipsniu įstatymas 2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnis. Išieškojimas į valstybės biudžetą Kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą , išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. “
Pakeisti 646 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal
rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, vykdomojo dokumento duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 650 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais , kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais , kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo įsigaliojimo dienos įsigaliojusius sprendimus paskirtos baudos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektas (toliau
BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir
kartu – projektai) parengti siekiant įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“),
sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau – Reforma).
Taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) keičiamas atsižvelgiant į nustatytas aktualias teorinio ir praktinio pobūdžio problemas mokesčių administravimo srityje ir siekiant šias problemas spręsti. Projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Taip pat siekiama gerinti mokesčių administravimo procedūras. Projektų uždaviniai – aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokios nemokestinės prievolės valstybei perduodamos administruoti VMI ir kokios mokesčių administravimo procedūros, numatytos MAĮ, šioms prievolėms bus taikomos, sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti Reformą. Taip pat siekiama aiškiai nustatyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo laikotarpius, atsisakyti perteklinio reikalavimo mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustatyti finansų ministrui. Pagal 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo ir 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 24 straipsnį, pasiekusi Plane
„Naujos kartos Lietuva“ nurodytus siektinus rodiklius, Lietuva turės pateikti
Europos Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą dėl finansinio įnašo.
Kadangi finansinė parama susijusi su šiame plane numatytų rezultatų pasiekimu ir reformų vykdymu, ji Lietuvą pasieks tik įvykdžius suplanuotus įsipareigojimus – pasiekus numatytus rezultatus ir teigiamai Europos Komisijai įvertinus pasiektą pažangą. Nepasiekus rodiklio per Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytą terminą ir numatyta apimtimi, rodiklio pasiekimas negalės būti laiku deklaruotas su teikiamu mokėjimo prašymu, todėl finansinė parama gali būti atitinkamai mažinama. Projektų priėmimas yra svarbus pagrindiniam Reformos rodikliui (funkcinių galimybių ir VMI bei kitų Reformoje dalyvaujančių institucijų informacinių sistemų sąsajų, kurių reikia ekonominėms sankcijoms ir kitoms nemokestinėms prievolėms administruoti, parengimas) pasiekti visa apimtimi ir laiku. Pagal Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytus terminus, projektų priėmimas, kuris yra tarpinis Reformos rodiklis, turi būti deklaruotas Europos Komisijai kuo skubiau. Dėl šios priežasties ir siekiant tinkamai įgyvendinti Reformą, siūloma projektus Lietuvos Respublikos Seime svarstyti skubos tvarka. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėja Ramunė Fabijonavičiutė) vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė (tel. (8 5) 239 0225), patarėjas Egidijus Vizgirda (tel. (8 5) 239 0228) kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistais.
Projektai parengti finansų ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, kurioje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai, parengtų įstatymų projektų pagrindu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą šiuo metu VMI administruoja mokesčius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (toliau
administruojamos taip pat kaip VMI administruojami mokesčiai. Pagal MAĮ 2 straipsnio 4 dalį VMI atlieka ANK baudų apskaitą, vykdo įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų ANK baudų paskirstymą ANK, MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal MAĮ 14 straipsnio 7 dalį ANK baudų administravimui taikomos MAĮ nuostatos dėl priverstinio išieškojimo senaties (kurios detalizuojamos ANK 672 straipsnyje), prievolės pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 straipsnio 2–5 dalys). Priverstinį ANK baudos išieškojimą vykdo antstoliai pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras (MAĮ 106 straipsnio 2 dalis).
Administravimo procesas nuo prievolės įregistravimo iki išieškojimo inicijavimo yra automatinis. Institucijos, paskyrusios ANK baudas, registruoja savo sprendimus Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) ir informacija per informacinių sistemų sąsajas perduodama VMI. Kitų piniginių prievolių valstybei, pavyzdžiui, ekonominių piniginių sankcijų [1] , baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų [2] , teismo priteistų sumų [3] administravimo procesas vis dar yra decentralizuotas ir neskaitmenizuotas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų ir teismo priteistų sumų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija ar teismai (nutarčių, nuosprendžių pagrindu išduodami vykdomuosius raštus), išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį atstovauja VMI. Praktikoje institucijos dažnai neturi informacinių sistemų, sudarančių galimybę inicijuoti procesą automatiškai, procesas dažnai reikalauja didelių institucinių ir žmogiškųjų išteklių, nes atliekamos institucijoms nebūdingos funkcijos. Nėra centralizuotų duomenų, kiek ekonominių piniginių sankcijų ar kitų sumų valstybės naudai yra paskirta, kiek iš jų sumokėta geranoriškai, kiek pateikta vykdyti antstoliams, kiek išieškota, kiek liko skolingų asmenų ir koks yra jų įsiskolinimo dydis. 3.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas. MAĮ
išdėstyti, esant sunkiai mokesčių mokėtojo finansinei būklei. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas ar išdėstomas finansų ministro nustatyta tvarka.
Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir detalizuojama centrinio mokesčių administratoriaus nustatytose taisyklėse. Tačiau pastebėtina, kad įstatyminiu lygiu nereglamentuoti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai. MAĮ
administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Pagal nustatytą reglamentavimą mokestinės nepriemokos perėmimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės. 4. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
[4]
4 dalyje apibrėžiamas tik ANK baudų administravimas.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, MAĮ projekte (MAĮ 2 straipsnyje) siūloma nustatyti ir aiškiai apibrėžti nemokestines prievoles valstybės naudai, kurios bus perduotos administruoti VMI ir kurioms bus taikomos atskiros MAĮ numatytos administravimo procedūros:
piniginė sankcija;
bauda;
priteista suma;
nusikalstamas veikas, teismo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. 4.1.1.2. MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kokie MAĮ institutai ir procedūros šiuo metu taikomi administruojant ANK baudas. Jie buvo nustatyti, siekiant kuo labiau unifikuoti ir suvienodinti mokesčių ir ANK baudų administravimo procedūras. Laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo ir siekio unifikuoti VMI taikomas administravimo procedūras, MAĮ 14 straipsnį siūloma papildyti 71 –74 dalimis ir nustatyti, kokie MAĮ institutai bus taikomi administruojant nemokestines prievoles valstybei, atsižvelgiant į šių prievolių specifiką. Esminiai iš jų yra šie:
Skolų atidėjimas ir išdėstymas Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (MAĮ 88 straipsnis) mokesčių mokėtojo, turinčio finansinių sunkumų vykdant savo prievoles, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas gali būti atidėtas arba išdėstytas. ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymo klausimus iki atitinkamo nutarimo administracinėje byloje sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jie gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Priėmus nutarimą paskirtos ANK baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami VMI MAĮ nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis, MAĮ 14 straipsnio 7 dalis).
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ nuostatas, reguliuojančias ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymą, ir nustatyti, kad VMI MAĮ nustatyta tvarka gali išdėstyti ANK baudų sumokėjimo terminą ne daugiau kaip 2 metams nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos ir kitų nemokestinių prievolių specifiką ir teisinį reglamentavimą, MAĮ nustatyto atidėjimo ir išdėstymo nesiūloma taikyti VMI administruojant naujai perimamas nemokestines prievoles. Priverstinio išieškojimo senatis Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir ANK baudas. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies
nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, siūloma MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytą priverstinio išieškojimo senaties institutą taikyti ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas. Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką.
Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma ANK baudoms. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką, siūloma minėtą MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlygą taikyti ir ekonominėms piniginėms sankcijoms. Prievolių pasibaigimas Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ 93 straipsnį. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams [5] , pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte bus numatoma, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų.
Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai siūloma numatyti, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę. Skolų pripažinimas beviltiškomis Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 113 straipsnis) mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių (pvz., nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką) arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu (sunki fizinio asmens ekonominė, socialinė padėtis) arba ekonominiu požiūriu, gali būti pripažinta beviltiška. Ši nuostata su tam tikromis išlygomis šiuo metu taikoma ir administruojant ANK baudas. Pagal MAĮ 113 straipsnio 2 dalį, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota ANK bauda, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad MAĮ nustatytais pagrindais pripažintoms beviltiškomis skoloms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į jas neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
Tačiau nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga pripažintas beviltiškomis mokestinę nepriemoką ir neišieškotą ANK baudą ar jos dalį priverstinai išieškoti, jos išieškomos. Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ projekte siūloma numatyti galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis ( mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Priverstinis išieškojimas Mokesčių administravimo srityje VMI suteikti platūs įgaliojimai taikyti priverstinį laiku nesumokėtų mokesčių išieškojimą. Priverstinio išieškojimo būdai reglamentuoti MAĮ 106 straipsnyje. Efektyviausias, operatyviausias ir pigiausias iš jų – išieškojimas iš skolininko sąskaitų, esančių kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą (MAĮ 14 straipsnio 7 dalis) priverstinio išieškojimo įgaliojimai nesuteikti VMI administruojant ANK baudas. Jeigu per nustatytą terminą ANK bauda nesumokama ir skolininkas neturi mokesčių permokos, iš kurios ji galėtų būti įskaityta, VMI inicijuoja skolos išieškojimo procesą – perduoda ją vykdyti antstoliams. Toks reguliavimas padidina administracinę ir finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei.
Skolininkui atsiranda papildomų pareigų, susijusių su antstolio dalyvavimu vykdymo procese, o VMI papildomos administravimo išlaidos, susijusios su skolos perdavimu antstoliui ir jo vykdymo proceso kontrole. VMI vykdant skolos išieškojimą iš sąskaitos skolininkas patirtų apie 2 eurų išlaidas (Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis), o antstolio vykdymo išlaidos, ypač kai išieškomos nedidelės sumos iki 60 eurų, gali nuo 1,8 karto iki
ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, MAĮ projekte siūloma suteikti VMI teisę atlikti ANK baudų, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu siūloma suteikti teisę VMI išieškant ANK baudas, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – turto areštą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrus VMI vykdomo išieškojimo principus, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygas bei terminus.
MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų, o vėliau, jeigu nepavyksta išieškoti skolos per 180 dienų, taiko MAĮ
iš turto) ir išieškojimą perduoda antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens iš karto perduos vykdyti antstoliui. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuo atveju, jeigu asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas). Kartu siekiant unifikuoto proceso MAĮ projekte siūloma suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo principus, t. y. minėtos sąlygos bus taikomos ne tik nemokestinėms, bet ir mokestinėms nepriemokoms. MAĮ projekte taip pat numatyta, kad nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui detalesnę tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, nepriemokų rūšis ir
(arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustatys centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Teisingumo ministerija.
Turės būti reglamentuoti procedūriniai nemokestinių ir mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo antstoliams klausimai, detalizuoti įstatyme nustatytų kriterijų, kuriems esant VMI turi teisę neperduoti išieškojimo antstoliams, siekdama išvengti neperspektyvių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, taikymo klausimai, VMI ir antstolių informacijos, susijusios su skolininkais, apsikeitimo klausimai. 4.1.2. BPK, BVK, CPK, ANK projektai
projektai parengti siekiant suderinti jų nuostatas su MAĮ projekto nuostatomis. BPK projekte siūloma keisti BPK 342 straipsnio nuostatas dėl nuosprendžio pateikimo vykdyti ir nurodyti, kad nuosprendis dėl baudų už nusikalstamas veikas pateikiamas ne antstoliams, o VMI. Taip pat siūloma patikslinti BPK 352 straipsnį, numatant, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško VMI ir antstolis. Kartu siūloma keisti BPK 163 straipsnį, reglamentuojantį teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomas prievartos priemones, ir nustatyti, kad sprendimas dėl tokios baudos paskyrimo pateikiamas VMI. BVK projekte siūloma tikslinti BVK 6 straipsnį ir nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, ją privestinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, BVK projekte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, baudą priverstinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie paskirtas baudas ir jų sumokėjimą bus teikiama per informacines sistemas, siūloma atsisakyti BVK nuostatų, įpareigojančių nuteistąjį pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą apie sumokėtą baudą. Panašias nuostatas dėl VMI išieškojimo į valstybės biudžetą vykdymo įgaliojimų siūloma įtraukti ir į CPK bei ANK projektus. Siūloma CPK papildyti 5831 straipsniu, patikslinti ANK 676 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka. 4.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ siūloma aiškiai nustatyti maksimalius mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminus, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustatytų finansų ministras, tai pavedant centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo taikymo tvarką nustato finansų ministras – Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.
nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, siūloma MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesti nustatyti centriniam mokesčių administratoriui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos priimtų projektų pasekmės
į apskaitą ir išieškomos kartu su kitomis VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatiškai per informacinių sistemų sąsajas, bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje – VMI.
Ši informacija bus integruota į mokesčių mokėtojo rizikingumo vertinimą ir aktuali VMI planuojant mokesčių slėpimo prevencijos veiklas, taip pat ji bus teikiama kitoms kontrolės institucijoms jų funkcijoms atlikti. Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymus, poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 8. Ar projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
priimtas MAĮ projektas ir aktualūs lydimieji įstatymų projektai (CPK projektas, BPK projektas, BVK projektas, ANK projektas). 9.2. Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. turės pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su MAĮ projekto nuostatomis dėl ekonominių piniginių sankcijų administravimo perdavimo VMI, projektus. 10. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų.
MAĮ projekte apibrėžiamos sąvokos „ekonominė piniginė sankcija“, „nemokestinė nepriemoka“, „nemokestinė prievolė“, „nemokestinių prievolių administravimas“, „procesinė bauda“, „teismo priteista suma“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
nuostatas dėl ekonominių sankcijų administravimo perdavimo VMI, Vyriausybei pateikus šio aiškinamojo rašto 9.2 papunktyje nurodytus įstatymų projektus ir Seimui juos priėmus, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. birželio 29 d. turės priimti šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.2. Siekiant įgyvendinti MAĮ 88 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarkos, iki 2024 m. spalio 31 d. turės būti: (a) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“; (b) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarka. 12.3.
straipsnio nuostatas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos, iki 2024 m. spalio
Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“;
(b) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“; (c) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
bei kitų institucijų informacinių sistemų modifikavimas, sąsajų kūrimas bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. 13.2. Detalesnė informacija pateikta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Prievolių valstybei administravimas , vienas langelis prievolėms, mokestinės nepriemokos atidėjimas, mokestinės nepriemokos perėmimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Projektų rengimo metu prašyta kitų šalių mokesčių administratorių partnerių ( Intra-European Organization of Tax Administrations
[6] pasidalyti informacija apie prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo reguliavimą ir praktiką jų šalyse. Atsiliepė 15 šalių mokesčių administratoriai. 11 iš jų informavo, kad administruoja ir savarankiškai vykdo nemokestinių prievolių išieškojimą iš skolininkų sąskaitų [7] .
VMI apibendrinta informacija apie kitų šalių patirtį teikiama šio aiškinamojo rašto 2 priede. [1] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 31 dalyje. [2] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 5 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 294 dalyje. [3] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 7 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 301 dalyje. [4] Siūloma nemokestinių prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo procesų schema pateikta aiškinamojo rašto 1 priede. [5] Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 7 dalis. [6] https://www.iota-tax.org/. [7] Tarp jų – Austrija, Prancūzija, Belgija, Slovėnija, Italija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Danija, Vengrija, Lenkija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 646, 650 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 5831 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-04-11 Nr. XIVP-3610 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad kartu turi būti keičiamas ir civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 646, 650, 651 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 5831 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-06-22 Nr. XIVP-3610(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2024-06-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė, Finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus patarėja Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Laurynas Lukšys, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Antstolė Rima Adomaitienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad kartu turi būti keičiamas ir civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pritarti Siūloma ši 651 str. 2 d. 8 punkto redakcija:
8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais , kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka;
Analogiškai tikslintina ir 650 str. 2 dalis:
„2. Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą,
Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais , kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“
Teisės mokykla 2024-05-24 Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-2024-2060 „dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“ (toliau – Raštas), teikia išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Išvadą parengė Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 5831 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas.
Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-27 Nr. G-2024-4834 tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus.
Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą. 1
procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą2 bei teisė į nuosavybės apsaugą3 , kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose4 , nacionalinėje teisėje5 ir teismų praktikoje6 .
Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai7 kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis
8. Nepritarti Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609.
XIVP-3609. Išvada teikta įstatymo projektui XIVP-3609, yra įvertinta svarstant minėtą projektą, kuriuo nustatomas esminis reguliavimas, o CPK pakeitimo projektas yra lydintis, jame dėstomas reguliavimas turi derėti su pagrindinio paketo projekto nustatomu reguliavimu. Vertinimuose neįsigilinta į projektų pasiūlymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Projektai nekeičia priverstinio vykdymo sistemos, nes iš esmės naujų funkcijų VMI nesuteikiama – VMI jau ir dabar vykdo išieškojimą iš sąskaitų, o išieškojimo iš turto teisė inspekcijai nesuteikiama. Projektais siekiama efektyviau naudoti valstybės resursus, panaudojant VMI turimas kompetencijas, gebėjimus ir techninius resursus savarankiškai vykdyti ne tik mokesčių, bet ir kitų prievolių valstybei išieškojimo iš sąskaitų funkcijas. Abejonės dėl VMI kompetencijos, nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, mūsų nuomone, yra nepagrįstos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę ir vykdo visų mokestinių nepriemokų išieškojimą. Visi mokesčių administratoriaus veiksmai ir procedūros yra reglamentuoti teisės aktuose. Užtikrinta mokesčių mokėtojų teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą. Dėl „dviejų langelių“ problemos, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus kartais atlieka du asmenys - antstolis ir VMI, pažymėtina, kad projektai kaip tik sprendžia šią problemą, nes VMI nevykdys išieškojimo iš tų skolininkų, kurie jau turi bylų pas antstolį. 3. Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas 2024-05-29 <..>
Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui.
Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino
„principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl
privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“ , siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai. Nepritarti Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Išvada teikta įstatymo projektui XIVP-3609, yra įvertinta svarstant minėtą projektą, kuriuo nustatomas esminis reguliavimas, o CPK pakeitimo projektas yra lydintis, jame dėstomas reguliavimas turi derėti su pagrindinio paketo projekto nustatomu reguliavimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-09 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr.
Nr. XIVP-610), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3611), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3612) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3613) (toliau kartu – Įstatymų projektai ). Kartu su Įstatymų projektais buvo pateikta ir poveikio vertinimo pažyma, tačiau, manome, kad atliktas poveikio vertinimas yra neišsamus ir neatskleidžia reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Manytina, kad reforma negali būti įgyvendindama visa apimtimi, nemokestinių prievolių valstybei išieškojimas turi būti optimizuotas, kad užtikrintų spartesnį išieškotų lėšų patekimą į valstybės biudžetą, mažintų antstolių įkainius, apmokamus skolininkų ir kreditorių, bei padėtų taupyti tiek valstybės, tiek privačių kreditorių ir visų mokesčių mokėtojų lėšas. Vienas iš Įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą . Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS).
Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis
darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi,1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją.
Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad vyko daug diskusijų tarp projektų rengėjų ir suinteresuotų asmenų, taip pat į tai, kad nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas, prašome komiteto organizuoti klausymus, kurių metu Lietuvos antstolių rūmų atstovai galėtų detaliai pristatyti savo parengtus skaičiavimus , parodančius, kiek Lietuvos valstybės biudžetas netektų pajamų ir patirtų išlaidų dėl šios reformos. Nepritarti Siūlomo teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. CPK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Klausymai buvo organizuojami dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl kurio sprendimą priėmė Biudžeto ir finansų komitetas. 2. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-19 Teikiamas TM raštas, adresuotas Finansų ministerijai ir BFK. Nepritarti Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. 3.
konfederacija 2024-06-03 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl birželio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitete planuojamo LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadų, dėl kurių savo parašais į LR Seimo valdybą buvo kreipęsi 29 LR Seimo nariai, pristatymo. Kaip jau minėta, 29 LR Seimo nariai, vadovaudamiesi LR Seimo statuto 145 straipsniu, kreipėsi į LR Seimo valdybą, prašydami dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio ekspertinio vertinimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Manytina, kad parašais savo valią išreiškę LR Seimo nariai siekė, kad būtų atsakyta į jų kreipimesi pateiktus klausimus dėl minėtu Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kas suteiktų reikalingą informaciją ir padėtų priimant sprendimus dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo projekto pagrindiniu paskirtame LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei svarstant lydinčiuosius teisės aktus – LR Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą, LR Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, LR Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą ir LR Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą – šiems projektams pagrindiniu paskirtiname LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad, sprendžiant iš LVK pasiekusio LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto oficialaus kvietimo, atrodo, kad į birželio 5 dienos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Įstatymo projektas ir aptariamos iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto gautos ekspertinės išvados dėl šio Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio, nėra kviečiami dalyvauti minėtų, savo vertinimus pateikusių universitetų atstovai.
Manome, kad geroji praktika yra, kai LR Seimas, LR Seimo statuto nustatyta tvarka, kreipiasi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, LR Seimo komitetų posėdžiuose taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tokį vertinimą atlikusiems ekspertams pristatyti savo išvadas Įstatymo projekto svarstymo metu. Neabejojame, kad ekspertinius vertinimus pateikusių mokslininkų dalyvavimas svarstant Įstatymo projektą būtų prasmingas, nes sudarytų galimybę kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašiusiems LR Seimo nariams, tarp kurių yra ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetų nariai, užduoti klausimus ir gauti atsakymus dėl aktualių svarstomo teisinio reguliavimo aspektų. Dėl šių priežasčių prašome, kad į LR Seimo kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo atsiliepę ir savo vertinimą pateikę universitetai taip pat būtų pakviesti dalyvauti artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei turėtų galimybę pristatyti savo išvadas ir atsakyti į LR Seimo nariams rūpimus, su svarstomu teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Manome, kad ekspertinius vertinimus pateikusiems mokslininkams turi būti sudarytos galimybės patiems pristatyti savo išvadas, atsakyti į klausimus.
Galiausiai, pažymėtina, kad auštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., LR Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus, įkaitant ir projektus, kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi visi šio įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios integraliai svarstant visą paketą, siūlytume apsvarstyti galimybę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Apibendrinant, manome, kad, atsižvelgiant į pristatytus argumentus, LR Seimo prašymu ekspertinius vertinimus atlikusios auštosios mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovai, turėtų būti kviečiami dalyvauti ir pristatyti savo išvadas komiteto nariams artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje birželio
nariai, manome, kad LR Seimo nariai turėtų turėti galimybę ekspertinių išvadų autoriams užduoti savo klausimus, o jų autoriai patys pristatyti atlikto vertinimo rezultatus. Todėl prašome sudaryti galimybę ekspertinių išvadų autoriams asmeniškai dalyvauti, pakviečiant juos į artėjantį birželio 5 dienos LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį.
Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados yra glaudžiai susijusios tiek su pagrindiniu svarstomo įstatymų projektų paketo projektu, tiek su lydinčiais projektais, siūlome rengti bendrą abiejų šiuos projektus svarstančių komitetų
Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. 4. Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 Lietuvos antstolių rūmai, atsižvelgiant į tai, kad
komitetas ketina grįžti prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 svarstymo, teikia šį raštą. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito
„Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos
būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją.
Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius.
Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611 , Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi.
Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas):
antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK 756 str.);
sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per 10 dienų (keistinas CPK 611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai:756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui . Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi:
išieškojimo iš skolininko tvarka “7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas .“ Nepritarti Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK.
Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. Nepritartina siūlomai alternatyvai. Pagrindinį paketo projektą svarstantis komitetas (BFK), atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, pasiūlė MAĮ pataisas - sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė
Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė