Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 14, 26, 33, 104-2, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis
vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo , nemokestinių prievolių administravimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.“
dalį. 4. Baudų už administracinius nusižengimus administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimas atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „41 .
Ekonominė piniginė sankcija
reglamentuojančiuose poveikio priemonių skyrimą už padarytus teisės pažeidimus , nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų ar teismo asmenims, padariusiems teisės pažeidimų, paskirta ekonominio poveikio priemonė – bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus procesinę baudą, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, ir baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. “
dalimi: „29
2. Nemokestinė nepriemoka – nemokestinių prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytos nemokestinės prievolės suma. “
dalimi: „29
3. Nemokestinė prievolė – asmenų pareiga sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojamą baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, baudą, paskirtą kaip ekonominę piniginę sankciją, procesinę baudą ir teismo priteistą sumą. “
dalimi: „294 .
Nemokestinių prievolių administravimas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiame Įstatyme nustatyta tvarka. “
dalimi: „29
5. Procesinė bauda – valstybės naudai teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro baudžiamojo, administracinio, civilinio procesų tvarka, taip pat administracinių nusižengimų teisenoje paskirta bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, ir baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. “
292 dalį laikyti 296 dalimi. 7. Papildyti 2 straipsnį 301 dalimi: „30
1. Teismo priteista suma
naudai teismo priteistas žyminis mokestis ir (ar) kaip administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo išlaidos priteista suma, mokami į valstybės biudžetą. “
1.
1Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui paskirtoms baudoms (toliau – bauda už administracinius nusižengimus) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo
26 straipsnio 1 dalies 12 punktas,
1 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai , 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 110 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą) 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalies 2 ir 4 punktai, 109 straipsnis, 110 straipsnio 2 ir 3 dalys , 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro . “
2Papildyti 14 straipsnį 71 dalimi:
„7 1 .
Ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 3 dalis,
mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai,
dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 6 dalį),
straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos ekonominės piniginės sankcijos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro . Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomi šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 106 straipsnio 8 dalis, 107, 108 straipsniai, 112 straipsnio 2 punktas ir
72 dalimi: „72 .
Procesinėms baudoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo
mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio
straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos procesinės baudos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų
Teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirtoms baudoms už nusikalstamas veikas (toliau
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6, 7 ir 10 dalys, 109, 111 straipsniai, 112 straipsnio 1 punktas, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už nusikalstamas veikas , šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 7 punktas,
mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis),
straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai,
2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, kuriems priteistos sumos , šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.
Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš
ar kitų valstybės informacinių sistemų . “
6Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 8 dalį. 8. Pagal vykdomuosius dokumentus, kai pagal Civilinio proceso kodeksą
vykdymo procese valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų įskaitymui iki vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis. 7. Papildyti 14 straipsnį 9 dalimi: „
nuostatos. “
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ;“. 5 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis.
Mokestinės nepriemokos perėmimas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui.“
1Pakeisti 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestinės Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti iki vienų metų ir ( arba ) išdėstyti ne daugiau kaip
prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu , kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.“
dalimi: „1
1. Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Tokiu atveju jų mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių ir kurio pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. “7 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „93 straipsnis.
Mokestinės prievolės Mokestinių ir nemokestinių prievolių pasibaigimas“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestinė ir nemokestinė prievolė pasibaigia, kai:“. 3. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti
(išieškoti) mokestinės nepriemokos ar teismų priteistų sumų iš mirusio asmens palikimo;“. 4. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „
Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę;
“. 5. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„
nusikalstamas veikas ar procesinė bauda, mirė;
“. 6. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų. “
išdėstyti taip: „105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas“. 2. Papildyti 105 straipsnį 5 dalimi: „
išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas. “
3Papildyti 105 straipsnį 6 dalimi:
„
nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas. “
4Papildyti 105 straipsnį 7 dalimi:
„ 7.
Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas teismo priteistas sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas. “
Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „106 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokos nepriemokų priverstinio išieškojimo būdai priverstinis išieškojimas
1Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:
1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras. 3.
už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras. 34 . Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai. 45 . Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 5. Mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką. 6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui. 7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui . Dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 90 dienų. 8.
administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi s ąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui, ir šio sprendimo priėmimo terminus nustato centrinis mokesčių administratorius , suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 9. Jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Gavęs informacijos, kad asmuo įgijo turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius per 20 dienų po to, kai sužinojo apie šias aplinkybes, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui.
Perdavęs sprendimą vykdyti antstoliui, mokesčių administratorius nutraukia sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais tik tada, kai gauna iš antstolio informaciją apie tai, kad jis pradėjo vykdyti sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą. 10. Jeigu per ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos šio Įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą, nustatyta tvarka buvo sustabdytas išieškojimas arba nebuvo vykdomas išieškojimas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 180 dienų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo dienos, kurią mokesčių administratorius nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai. “
taip: „110 straipsnis. Mokestinės nepriemokos ir nemokestinės nepriemokų priverstinio išieškojimo sustabdymas“. 2. Papildyti 110 straipsnį 4 dalimi: „
audų už administracinius nusižengimus, baudų už nusikalstamas veikas, teismų priteistų sumų ir procesinių baudų išieškojimo sustabdymo atvejus ir pagrindus nustato šis Įstatymas, Civilinio proceso kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys išieškojimo stabdymą. “ 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 ir 6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4,
5 ir 7 dalis, įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. 2.
Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus. 4. Vyriausybė, finansų ministras, centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. spalio
teisės aktus. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2026 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 9 straipsnyje dėstomoje Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 8 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsiteisėjusiais sprendimais paskirtos ar priteistos ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos administruojamos (įskaitant išieškojimą) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 7. Iki 2024 m. spalio 31 d. pradėtos, tačiau nebaigtos mokesčių administravimo procedūros baigiamos pagal iki tol galiojusią tvarką. 12 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus mokesčių administratoriaus atliekamo nemokestinių prievolių administravimo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą turi būti nustatytos teigiamos ir neigiamos mokesčių administratoriaus atliekamo nemokestinių prievolių administravimo pasekmės ir prireikus parengti pasiūlymai dėl nemokestinių prievolių administravimo teisinio reguliavimo tobulinimo. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 14, 26, 33, 104-2, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto XIVP-3609(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis
vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo , nemokestinių prievolių administravimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.“
dalį. 4. Baudų už administracinius nusižengimus administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimas atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „41 .
Ekonominė piniginė sankcija
reglamentuojančiuose poveikio priemonių skyrimą už padarytus teisės pažeidimus , nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų ar teismo asmenims, padariusiems teisės pažeidimų, paskirta ekonominio poveikio priemonė – bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus procesinę baudą, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, ir baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. “
dalimi: „29
2. Nemokestinė nepriemoka – nemokestinių prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytos nemokestinės prievolės suma. “
dalimi: „29
3. Nemokestinė prievolė – asmenų pareiga sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojamą baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, baudą, paskirtą kaip ekonominę piniginę sankciją, procesinę baudą ir teismo priteistą sumą. “
dalimi: „294 .
Nemokestinių prievolių administravimas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiame Įstatyme nustatyta tvarka. “
dalimi: „29
5. Procesinė bauda – valstybės naudai teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro baudžiamojo, administracinio, civilinio procesų tvarka, taip pat administracinių nusižengimų teisenoje paskirta bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, ir baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. “
292 dalį laikyti 296 dalimi. 7. Papildyti 2 straipsnį 301 dalimi: „30
1. Teismo priteista suma
naudai teismo priteistas žyminis mokestis ir (ar) kaip administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo išlaidos priteista suma, mokami į valstybės biudžetą. 8. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.
1
2630 1 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip . 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui paskirtoms baudoms (toliau – bauda už administracinius nusižengimus) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo
26 straipsnio 1 dalies 12 punktas,
1 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai , 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 110 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą) 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalies 2 ir 4 punktai, 109 straipsnis, 110 straipsnio 2 ir 3 dalys , 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro . “
2Papildyti 14 straipsnį 71 dalimi:
„7 1 .
Ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai,
dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 6 dalį),
straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos ekonominės piniginės sankcijos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro . Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomi šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 106 straipsnio 8 dalis, 107, 108 straipsniai, 112 straipsnio 2 punktas ir
72 dalimi: „72 .
Procesinėms baudoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo
mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio
straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos procesinės baudos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau
ar kitų valstybės informacinių sistemų
Teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirtoms baudoms už nusikalstamas veikas (toliau
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6, 7 ir 10 dalys, 109, 111 straipsniai, 112 straipsnio 1 punktas, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už nusikalstamas veikas , šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 7 punktas,
mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo
dalies 3–5, 9–11 punktai , 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis),
straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys , IX, X skyriai, o asmenims, iš kurių priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.
Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš
ar kitų valstybės informacinių sistemų . “
6Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 8 dalį. 8. Pagal vykdomuosius dokumentus, kai pagal Civilinio proceso kodeksą
vykdymo procese valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų įskaitymui iki vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka mutatis mutandis taikoma šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis. 7. Papildyti 14 straipsnį 9 dalimi: „
nuostatos. “
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ;“. 5 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis.
Mokestinės nepriemokos perėmimas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui.“ 6 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 88 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„88 straipsnis. Mokestinės nepriemokos ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas“. 2. Pakeisti 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestinės Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti iki vienų metų ir ( arba ) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu , kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.“
3Papildyti 88 straipsnį 11 dalimi:
„1
1Mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka baudų už administracinį nusižengimą sumokėjimą gali išdėstyti ne daugiau kaip 2 metams nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.
Tokiu atveju jų mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių ir kurio pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. “7 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „93 straipsnis. Mokestinės prievolės Mokestinių ir nemokestinių prievolių pasibaigimas“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Mokestinė ir nemokestinė prievolė pasibaigia, kai:“. 3. Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti
(išieškoti) mokestinės nepriemokos ar teismų priteistų sumų iš mirusio asmens palikimo;“. 4. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „
Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę;
“. 5. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„
nusikalstamas veikas ar procesinė bauda, mirė;
“. 6. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų. “
išdėstyti taip: „105 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas“. 2.
2Papildyti 105 straipsnį 5 dalimi:
„
išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas. “
3Papildyti 105 straipsnį 6 dalimi:
„
nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas. “
4Papildyti 105 straipsnį 7 dalimi:
„
sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas. “
Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „106 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokos nepriemokų priverstinio išieškojimo būdai priverstinis išieškojimas
1Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:
1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto.
Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras. 3. Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras. 34 . Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai. 45 . Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 5. Mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką. 6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.
Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.“
asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui . Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienas. Nemokestinės nepriemokos atveju, terminas negali būti pratęsiamas. 8.
administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi s ąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui, ir šio sprendimo priėmimo terminus nustato centrinis mokesčių administratorius , suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 9. Jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Gavęs informacijos, kad asmuo įgijo turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius per 20 dienų po to, kai sužinojo apie šias aplinkybes, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui.
Perdavęs sprendimą vykdyti antstoliui, mokesčių administratorius nutraukia sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais tik tada, kai gauna iš antstolio informaciją apie tai, kad jis pradėjo vykdyti sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą. 10. Jeigu per ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos šio Įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą, nustatyta tvarka buvo sustabdytas išieškojimas arba nebuvo vykdomas išieškojimas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 180 dienų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo dienos, kurią mokesčių administratorius nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai. “
išdėstyti taip: „110 straipsnis. Mokestinės nepriemokos ir nemokestinės nepriemokų priverstinio išieškojimo sustabdymas“. 2. Papildyti 110 straipsnį 4 dalimi: „
audų už administracinius nusižengimus, baudų už nusikalstamas veikas, teismų priteistų sumų ir procesinių baudų išieškojimo sustabdymo atvejus ir pagrindus nustato šis Įstatymas, Civilinio proceso kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys išieškojimo stabdymą. “ 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 ir 6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4,
5 ir 7 dalis, įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. 2.
2Šio įstatymo 5 ir 6 straipsniai ir šio straipsnio 7 dalis įsigalioja 2024 m.
lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus. 4. Vyriausybė, finansų ministras, centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2026 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 9 straipsnyje dėstomoje Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 8 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsiteisėjusiais sprendimais paskirtos ar priteistos ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos administruojamos (įskaitant išieškojimą) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 7. Iki 2024 m. spalio 31 d. pradėtos, tačiau nebaigtos mokesčių administravimo procedūros baigiamos pagal iki tol galiojusią tvarką. 12 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus mokesčių administratoriaus atliekamo nemokestinių prievolių administravimo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2. Atliekant ex post vertinimą turi būti nustatytos teigiamos ir neigiamos mokesčių administratoriaus atliekamo nemokestinių prievolių administravimo pasekmės ir prireikus parengti pasiūlymai dėl nemokestinių prievolių administravimo teisinio reguliavimo tobulinimo. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektas (toliau
BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir
kartu – projektai) parengti siekiant įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinto 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – Planas „Naujos kartos Lietuva“),
sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau – Reforma).
Taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) keičiamas atsižvelgiant į nustatytas aktualias teorinio ir praktinio pobūdžio problemas mokesčių administravimo srityje ir siekiant šias problemas spręsti. Projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Taip pat siekiama gerinti mokesčių administravimo procedūras. Projektų uždaviniai – aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokios nemokestinės prievolės valstybei perduodamos administruoti VMI ir kokios mokesčių administravimo procedūros, numatytos MAĮ, šioms prievolėms bus taikomos, sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti Reformą. Taip pat siekiama aiškiai nustatyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo laikotarpius, atsisakyti perteklinio reikalavimo mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustatyti finansų ministrui. Pagal 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo ir 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 24 straipsnį, pasiekusi Plane
„Naujos kartos Lietuva“ nurodytus siektinus rodiklius, Lietuva turės pateikti
Europos Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą dėl finansinio įnašo.
Kadangi finansinė parama susijusi su šiame plane numatytų rezultatų pasiekimu ir reformų vykdymu, ji Lietuvą pasieks tik įvykdžius suplanuotus įsipareigojimus – pasiekus numatytus rezultatus ir teigiamai Europos Komisijai įvertinus pasiektą pažangą. Nepasiekus rodiklio per Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytą terminą ir numatyta apimtimi, rodiklio pasiekimas negalės būti laiku deklaruotas su teikiamu mokėjimo prašymu, todėl finansinė parama gali būti atitinkamai mažinama. Projektų priėmimas yra svarbus pagrindiniam Reformos rodikliui (funkcinių galimybių ir VMI bei kitų Reformoje dalyvaujančių institucijų informacinių sistemų sąsajų, kurių reikia ekonominėms sankcijoms ir kitoms nemokestinėms prievolėms administruoti, parengimas) pasiekti visa apimtimi ir laiku. Pagal Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytus terminus, projektų priėmimas, kuris yra tarpinis Reformos rodiklis, turi būti deklaruotas Europos Komisijai kuo skubiau. Dėl šios priežasties ir siekiant tinkamai įgyvendinti Reformą, siūloma projektus Lietuvos Respublikos Seime svarstyti skubos tvarka. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėja Ramunė Fabijonavičiutė) vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė (tel. (8 5) 239 0225), patarėjas Egidijus Vizgirda (tel. (8 5) 239 0228) kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistais.
Projektai parengti finansų ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, kurioje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai, parengtų įstatymų projektų pagrindu. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą šiuo metu VMI administruoja mokesčius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (toliau
administruojamos taip pat kaip VMI administruojami mokesčiai. Pagal MAĮ 2 straipsnio 4 dalį VMI atlieka ANK baudų apskaitą, vykdo įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų ANK baudų paskirstymą ANK, MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal MAĮ 14 straipsnio 7 dalį ANK baudų administravimui taikomos MAĮ nuostatos dėl priverstinio išieškojimo senaties (kurios detalizuojamos ANK 672 straipsnyje), prievolės pripažinimo beviltiška (MAĮ 113 straipsnio 2–5 dalys). Priverstinį ANK baudos išieškojimą vykdo antstoliai pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras (MAĮ 106 straipsnio 2 dalis).
Administravimo procesas nuo prievolės įregistravimo iki išieškojimo inicijavimo yra automatinis. Institucijos, paskyrusios ANK baudas, registruoja savo sprendimus Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) ir informacija per informacinių sistemų sąsajas perduodama VMI. Kitų piniginių prievolių valstybei, pavyzdžiui, ekonominių piniginių sankcijų [1] , baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų [2] , teismo priteistų sumų [3] administravimo procesas vis dar yra decentralizuotas ir neskaitmenizuotas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų ir teismo priteistų sumų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija ar teismai (nutarčių, nuosprendžių pagrindu išduodami vykdomuosius raštus), išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį atstovauja VMI. Praktikoje institucijos dažnai neturi informacinių sistemų, sudarančių galimybę inicijuoti procesą automatiškai, procesas dažnai reikalauja didelių institucinių ir žmogiškųjų išteklių, nes atliekamos institucijoms nebūdingos funkcijos. Nėra centralizuotų duomenų, kiek ekonominių piniginių sankcijų ar kitų sumų valstybės naudai yra paskirta, kiek iš jų sumokėta geranoriškai, kiek pateikta vykdyti antstoliams, kiek išieškota, kiek liko skolingų asmenų ir koks yra jų įsiskolinimo dydis. 3.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas. MAĮ
išdėstyti, esant sunkiai mokesčių mokėtojo finansinei būklei. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas ar išdėstomas finansų ministro nustatyta tvarka.
Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir detalizuojama centrinio mokesčių administratoriaus nustatytose taisyklėse. Tačiau pastebėtina, kad įstatyminiu lygiu nereglamentuoti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai. MAĮ
administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Pagal nustatytą reglamentavimą mokestinės nepriemokos perėmimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės. 4. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
[4]
4 dalyje apibrėžiamas tik ANK baudų administravimas.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, MAĮ projekte (MAĮ 2 straipsnyje) siūloma nustatyti ir aiškiai apibrėžti nemokestines prievoles valstybės naudai, kurios bus perduotos administruoti VMI ir kurioms bus taikomos atskiros MAĮ numatytos administravimo procedūros:
piniginė sankcija;
bauda;
priteista suma;
nusikalstamas veikas, teismo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. 4.1.1.2. MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kokie MAĮ institutai ir procedūros šiuo metu taikomi administruojant ANK baudas. Jie buvo nustatyti, siekiant kuo labiau unifikuoti ir suvienodinti mokesčių ir ANK baudų administravimo procedūras. Laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo ir siekio unifikuoti VMI taikomas administravimo procedūras, MAĮ 14 straipsnį siūloma papildyti 71 –74 dalimis ir nustatyti, kokie MAĮ institutai bus taikomi administruojant nemokestines prievoles valstybei, atsižvelgiant į šių prievolių specifiką. Esminiai iš jų yra šie:
Skolų atidėjimas ir išdėstymas Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (MAĮ 88 straipsnis) mokesčių mokėtojo, turinčio finansinių sunkumų vykdant savo prievoles, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas gali būti atidėtas arba išdėstytas. ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymo klausimus iki atitinkamo nutarimo administracinėje byloje sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jie gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Priėmus nutarimą paskirtos ANK baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami VMI MAĮ nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis, MAĮ 14 straipsnio 7 dalis).
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ nuostatas, reguliuojančias ANK baudų sumokėjimo termino išdėstymą, ir nustatyti, kad VMI MAĮ nustatyta tvarka gali išdėstyti ANK baudų sumokėjimo terminą ne daugiau kaip 2 metams nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos ir kitų nemokestinių prievolių specifiką ir teisinį reglamentavimą, MAĮ nustatyto atidėjimo ir išdėstymo nesiūloma taikyti VMI administruojant naujai perimamas nemokestines prievoles. Priverstinio išieškojimo senatis Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir ANK baudas. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies
nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, siūloma MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytą priverstinio išieškojimo senaties institutą taikyti ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas. Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką.
Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma ANK baudoms. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką, siūloma minėtą MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlygą taikyti ir ekonominėms piniginėms sankcijoms. Prievolių pasibaigimas Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti MAĮ 93 straipsnį. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams [5] , pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte bus numatoma, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų.
Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai siūloma numatyti, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę. Skolų pripažinimas beviltiškomis Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 113 straipsnis) mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių (pvz., nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką) arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu (sunki fizinio asmens ekonominė, socialinė padėtis) arba ekonominiu požiūriu, gali būti pripažinta beviltiška. Ši nuostata su tam tikromis išlygomis šiuo metu taikoma ir administruojant ANK baudas. Pagal MAĮ 113 straipsnio 2 dalį, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota ANK bauda, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad MAĮ nustatytais pagrindais pripažintoms beviltiškomis skoloms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į jas neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
Tačiau nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga pripažintas beviltiškomis mokestinę nepriemoką ir neišieškotą ANK baudą ar jos dalį priverstinai išieškoti, jos išieškomos. Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ projekte siūloma numatyti galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis ( mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas. Priverstinis išieškojimas Mokesčių administravimo srityje VMI suteikti platūs įgaliojimai taikyti priverstinį laiku nesumokėtų mokesčių išieškojimą. Priverstinio išieškojimo būdai reglamentuoti MAĮ 106 straipsnyje. Efektyviausias, operatyviausias ir pigiausias iš jų – išieškojimas iš skolininko sąskaitų, esančių kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą (MAĮ 14 straipsnio 7 dalis) priverstinio išieškojimo įgaliojimai nesuteikti VMI administruojant ANK baudas. Jeigu per nustatytą terminą ANK bauda nesumokama ir skolininkas neturi mokesčių permokos, iš kurios ji galėtų būti įskaityta, VMI inicijuoja skolos išieškojimo procesą – perduoda ją vykdyti antstoliams. Toks reguliavimas padidina administracinę ir finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei.
Skolininkui atsiranda papildomų pareigų, susijusių su antstolio dalyvavimu vykdymo procese, o VMI papildomos administravimo išlaidos, susijusios su skolos perdavimu antstoliui ir jo vykdymo proceso kontrole. VMI vykdant skolos išieškojimą iš sąskaitos skolininkas patirtų apie 2 eurų išlaidas (Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) administravimo mokestis), o antstolio vykdymo išlaidos, ypač kai išieškomos nedidelės sumos iki 60 eurų, gali nuo 1,8 karto iki
ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, MAĮ projekte siūloma suteikti VMI teisę atlikti ANK baudų, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu siūloma suteikti teisę VMI išieškant ANK baudas, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – turto areštą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrus VMI vykdomo išieškojimo principus, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygas bei terminus.
MAĮ projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų, o vėliau, jeigu nepavyksta išieškoti skolos per 180 dienų, taiko MAĮ
iš turto) ir išieškojimą perduoda antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens iš karto perduos vykdyti antstoliui. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuo atveju, jeigu asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas). Kartu siekiant unifikuoto proceso MAĮ projekte siūloma suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo principus, t. y. minėtos sąlygos bus taikomos ne tik nemokestinėms, bet ir mokestinėms nepriemokoms. MAĮ projekte taip pat numatyta, kad nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui detalesnę tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, nepriemokų rūšis ir
(arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustatys centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Teisingumo ministerija.
Turės būti reglamentuoti procedūriniai nemokestinių ir mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo antstoliams klausimai, detalizuoti įstatyme nustatytų kriterijų, kuriems esant VMI turi teisę neperduoti išieškojimo antstoliams, siekdama išvengti neperspektyvių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, taikymo klausimai, VMI ir antstolių informacijos, susijusios su skolininkais, apsikeitimo klausimai. 4.1.2. BPK, BVK, CPK, ANK projektai
projektai parengti siekiant suderinti jų nuostatas su MAĮ projekto nuostatomis. BPK projekte siūloma keisti BPK 342 straipsnio nuostatas dėl nuosprendžio pateikimo vykdyti ir nurodyti, kad nuosprendis dėl baudų už nusikalstamas veikas pateikiamas ne antstoliams, o VMI. Taip pat siūloma patikslinti BPK 352 straipsnį, numatant, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško VMI ir antstolis. Kartu siūloma keisti BPK 163 straipsnį, reglamentuojantį teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomas prievartos priemones, ir nustatyti, kad sprendimas dėl tokios baudos paskyrimo pateikiamas VMI. BVK projekte siūloma tikslinti BVK 6 straipsnį ir nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, ją privestinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, BVK projekte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo savanoriškai nesumokėjo visos baudos, baudą priverstinai išieško VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie paskirtas baudas ir jų sumokėjimą bus teikiama per informacines sistemas, siūloma atsisakyti BVK nuostatų, įpareigojančių nuteistąjį pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą apie sumokėtą baudą. Panašias nuostatas dėl VMI išieškojimo į valstybės biudžetą vykdymo įgaliojimų siūloma įtraukti ir į CPK bei ANK projektus. Siūloma CPK papildyti 5831 straipsniu, patikslinti ANK 676 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo VMI MAĮ nustatyta tvarka ir antstoliai CPK nustatyta tvarka. 4.2. Mokesčių administravimo procedūros Mokestinės nepriemokos atidėjimo, perėmimo reglamentavimas Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ siūloma aiškiai nustatyti maksimalius mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminus, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienų metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustatytų finansų ministras, tai pavedant centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo taikymo tvarką nustato finansų ministras – Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.
nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, siūloma MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesti nustatyti centriniam mokesčių administratoriui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos priimtų projektų pasekmės
į apskaitą ir išieškomos kartu su kitomis VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatiškai per informacinių sistemų sąsajas, bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje – VMI.
Ši informacija bus integruota į mokesčių mokėtojo rizikingumo vertinimą ir aktuali VMI planuojant mokesčių slėpimo prevencijos veiklas, taip pat ji bus teikiama kitoms kontrolės institucijoms jų funkcijoms atlikti. Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymus, poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai Detaliau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai nurodyti pažymoje. 8. Ar projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
priimtas MAĮ projektas ir aktualūs lydimieji įstatymų projektai (CPK projektas, BPK projektas, BVK projektas, ANK projektas). 9.2. Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. turės pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su MAĮ projekto nuostatomis dėl ekonominių piniginių sankcijų administravimo perdavimo VMI, projektus. 10. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų.
MAĮ projekte apibrėžiamos sąvokos „ekonominė piniginė sankcija“, „nemokestinė nepriemoka“, „nemokestinė prievolė“, „nemokestinių prievolių administravimas“, „procesinė bauda“, „teismo priteista suma“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
nuostatas dėl ekonominių sankcijų administravimo perdavimo VMI, Vyriausybei pateikus šio aiškinamojo rašto 9.2 papunktyje nurodytus įstatymų projektus ir Seimui juos priėmus, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. birželio 29 d. turės priimti šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.2. Siekiant įgyvendinti MAĮ 88 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarkos, iki 2024 m. spalio 31 d. turės būti: (a) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“; (b) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarka. 12.3.
straipsnio nuostatas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos, iki 2024 m. spalio
Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1052 „Dėl įgaliojimų patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką suteikimo“;
(b) pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“; (c) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
bei kitų institucijų informacinių sistemų modifikavimas, sąsajų kūrimas bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. 13.2. Detalesnė informacija pateikta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Prievolių valstybei administravimas , vienas langelis prievolėms, mokestinės nepriemokos atidėjimas, mokestinės nepriemokos perėmimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Projektų rengimo metu prašyta kitų šalių mokesčių administratorių partnerių ( Intra-European Organization of Tax Administrations
[6] pasidalyti informacija apie prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo reguliavimą ir praktiką jų šalyse. Atsiliepė 15 šalių mokesčių administratoriai. 11 iš jų informavo, kad administruoja ir savarankiškai vykdo nemokestinių prievolių išieškojimą iš skolininkų sąskaitų [7] .
VMI apibendrinta informacija apie kitų šalių patirtį teikiama šio aiškinamojo rašto 2 priede. [1] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 31 dalyje. [2] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 5 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 294 dalyje. [3] Kaip apibrėžta MAĮ projekto 2 straipsnio 7 dalimi pildomoje MAĮ 2 straipsnio 301 dalyje. [4] Siūloma nemokestinių prievolių valstybei administravimo ir išieškojimo procesų schema pateikta aiškinamojo rašto 1 priede. [5] Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 7 dalis. [6] https://www.iota-tax.org/. [7] Tarp jų – Austrija, Prancūzija, Belgija, Slovėnija, Italija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Danija, Vengrija, Lenkija.
2024-04-11 Nr. XIVP-3609 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią keičiamo įstatymo paskirtį, ir joje nustatyti, kad keičiamas įstatymas nustato „<...> pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, nemokestinių prievolių administravimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką“. Nemokestinių prievolių administravimo reguliavimas Mokesčių administravimo įstatyme svarstytinas tuo aspektu, kad Mokesčių administravimo įstatyme turėtų būti reglamentuojami su įstatymo pavadinime aiškiai apibrėžtu objektu (mokesčiais) susiję teisiniai santykiai. Svarstytina, ar keičiamu įstatymu reglamentuojant ne tik mokesčių, bet ir nemokestinių prievolių administravimą, neturėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo pavadinimas. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nuoroda „1 straipsnio“ keistina nuoroda „2 straipsnio“. Be to, svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 2 straipsniu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų pakeisti ir nuorodos į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1–26 dalis. 3. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimas –
„Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas“.
Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 71 , 72 , 73 ir 74 dalimis, kuriomis nustatomos ne mokesčių, o nemokestinių prievolių administravimas, projektu tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimas bei III skyriaus pavadinimas. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 71 dalimi ir joje nustatyti, kad Konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi ir pripažinimu beviltiška. Atkreiptinas dėmesys, jog Konkurencijos taryba nėra vienintelė institucija skirianti ekonomines pinigines sankcijas, tačiau aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių priežasčių, kodėl priverstinio išieškojimo senatis nepriemokos pripažinimas beviltiška netaikoma tik Konkurencijos tarybos paskirtų ekonominių piniginių sankcijų atveju. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinus teisinį reguliavimą, reglamentuojantį kitų institucijų skiriamas ekonomines pinigines sankcijas. 5. Projekto 3 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį 74 dalimi ir joje nustatyti, kad
„Teismų priteistoms sumoms administruoti tiesiogiai taikomi <...>, o
asmenims, kuriems priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams“. Atsižvelgus į tai, kad teismo priteista suma yra valstybės naudai teismo priteista suma, formuluotė „kuriems priteistos sumos“ tikslintina, pavyzdžiui, vietoj jos įrašant „iš kurių priteistos sumos“. 6.
6Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina,
ar neturėtų būti pildoma ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, joje įrašant ir centrinio mokesčių administratoriaus atliekamas funkcijas, susijusias su nemokestinėmis prievolėmis bei su nemokestinėmis nepriemokomis (pavyzdžiui, papildyti šios dalies 4 ir 8 punktus). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsniui (pavyzdžiui, papildyti šio straipsnio 8 ir 15 punktus) ir 63 straipsniui. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūloma nurodyti, kad Vietos mokesčių administratorius „ administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad projektą lydinčiajame Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3610 yra nurodyta, kad „k ai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu mokesčių administratoriaus funkcijos turėtų būti papildytos ir nemokestinių prievolių priverstiniu išieškojimu. 8. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 88 straipsnio pavadinimas. Be to, svarstytina, ar kitos šio straipsnio dalys neturėtų būti pildomos, jose nurodant ir nemokestines nepriemokas. 9. Kadangi projektu yra keičiami keičiamo įstatymo 88 ir 93 straipsniai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti keičiamas ir šio įstatymo trečiojo skirsnio ir V skyriaus pavadinimai. Be to, svarstytina, ar kiti šio skirsnio straipsniai taip pat neturėtų būti keičiami, juose įtraukiant ir nemokestines nepriemokas.
Analogiškos pastabos yra taikytinos ir keičiamo įstatymo penktojo skirsnio pavadinimui bei kitiems šio skirsnio straipsniams. 10. Projekto
nustatyti, kad jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų , kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Taigi projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu, mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas neturi išieškomo turto/pajamų ir negavęs informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą, neturi pareigos išieškojimo vykdymo perduoti antstoliui visą mokestinės nepriemokos išieškojimo laikotarpį, kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, siekiant išvengti „neperspektyvių“ bylų perdavimo antstoliams. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu mokesčių administratorius galėtų patikrinti, ar mokesčių mokėtojas neturi turto. Manytina, kad ši tikrinimo procedūra būtų atliekama įvertinus iš valstybės registrų ir informacinių sistemų gautus duomenis, pavyzdžiui, duomenis iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Taigi, asmens turtinės padėties vertinimui būtų naudojami tik „oficialūs“, valstybės registruose ir informacinėse sistemose nurodyti duomenys apie asmens turtą. Abejotina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes praktikoje skolininko turimo turto vertinimas ir tokio turto paieška gali būti ir turto faktinio egzistavimo klausimas.
Pavyzdžiui, skolininkui priklausantis gyvenamasis namas, kurio statybos pabaiga nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, nebus nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu antstoliai, kurių pagrindinė funkcija yra vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, vykdo tiek registruoto, tiek ir de facto egzistuojančio skolininko turto paiešką ir turi teisę aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalis, suteikianti teisę mokesčių administratoriui konstatavus, kad mokesčių mokėtojas neturi turto ar pajamų, neperduoti išieškojimo vykdymo antstoliui, visais atvejais užtikrintų valstybės finansinius interesus, t. y. galimybę efektyviai išieškoti mokestines ir nemokestines prievoles į valstybės biudžetą. 11. Projekto
reglamentuoti mokesčių administratoriaus vykdomų mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo tvarką. Pastebėtina, kad projektu siūloma keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6–10 dalių dėstymo struktūra yra ydinga. Visų pirma, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse yra nustatomos dvi bendro pobūdžio taisyklės – mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmai mokesčių mokėtojui turint sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstoliui jau vykdant išieškojimą iš asmens turto (106 straipsnio 6 dalis) ir mokesčių mokėtojui minėtų sąskaitų neturint ir antstoliui nevykdant išieškojimo iš jo turto (106 straipsnio 7 dalis).
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nustatoma, kad minėtos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos bendro pobūdžio taisyklės yra neatsiejamos nuo mokesčių administratoriaus pareigos pirmiausia, t. y. prieš mokesčių administratoriui taikant keičiamo įstatymo 106 straipsnio
yra mokus, t. y. ar jis turi turto ir pajamų, reikalingų išieškojimui. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekte pirmiausia turėtų būti dėstoma mokesčių administratoriaus pareiga įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik tada, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, pareiga taikyti vieną ar kitą išieškojimo procedūrą. Atsižvelgiant ir tai, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalių formuluotės „ šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą , jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“ bei „ jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas “ yra klaidinanti, nes „šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti atvejai“ – konkrečios išieškojimo procedūros – yra galimi tik prieš tai mokesčių administratoriui įvertinus mokesčių mokėtojo mokumą, o ne mokumą vertinant 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų išieškojimo procedūrų metu.
Ta pati pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalies, kurioje dėstoma išimtis iš keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nustatytos bendro pobūdžio išieškojimo vykdymo taisyklės – jei asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir
(ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nėra nurodoma, kad esant tam tikroms aplinkybėms, yra leidžiama šioje dalyje nustatytos bendrosios išieškojimo taisyklės išimtis. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6-9 dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas turėtų būti sistemiškai tikslintinas, pirmiausia, nustatant mokesčių administratoriaus pareigą įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik po to, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, formuluojant atskiras bendro pobūdžio išieškojimo taisykles.
Toliau pateikiamos pastabos dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6-9 dalyse išdėstytų nuostatų tikslinimo. 12. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto , tuo tarpu to paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą dėl minėto mokestinės nepriemokos išieškojimo iš asmens turto tik tuo atveju, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų , iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vienu atveju (keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalis) projekte yra vartojama tik turto sąvoka, o kitais atvejais (keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalys) – turto ir pajamų sąvokos. Projekto nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. 13. Kalbiniu aspektu tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies nuostata „antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“, nes išieškojimo veiksmai galimi ne iš paties asmens, o iš šio asmens turimo turto ir turtinių teisių. Šią nuostatą būtina detalizuoti ir todėl, kad nuo to, iš kokio asmens turto antstolis jau vykdo išieškojimą – tik piniginių lėšų ar ir kito turto – priklausys ir mokesčių administratoriaus veiksmai, t. y. jo pareiga nepradėti išieškojimo, o sprendimo vykdymą perduoti antstoliui. 14.
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius galėtų pratęsti šioje dalyje nurodytą 90 dienų sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui terminą ne ilgiau kaip 90 dienų „dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus šios sąvokos turinys, t. y. ar minėtos svarbios priežastys būtų siejamos su individualia mokesčių mokėtojo situacija, ar su paties mokesčių administratoriaus veikla mokesčių administravimo srityje. Manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatymo projekte turėtų būti nustatyti aiškūs sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui termino pratęsimo kriterijai. 15. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Pastebėtina, kad antstolis gali vykdyti išieškojimo veiksmus ne tik iš piniginių lėšų, bet ir iš kito mokesčių mokėtojo turto, todėl iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku (be kita ko atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies netikslią nuostatą „antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“) , ar vertinant tai, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia ir į šias aplinkybes. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 16. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus.
Atkreiptinas dėmesys, jog specialiuose įstatymuose, nustatančiuose ekonomines pinigines sankcijas, paprastai yra nustatomas specialus teisinis reguliavimas dėl jų administravimo, todėl priklausomai nuo planuojamų pokyčių dėl konkrečių ekonominių piniginių sankcijų administravimo, gali būti reikalingi ne tik ekonomines pinigines sankcijas reglamentuojančių įstatymų pakeitimai, bet ir paties Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai ar kitų su projektu teikiamų kodeksų pakeitimai. Šiame kontekste pastebėtina, jog aiškinamajame rašte nėra pateiktas netgi preliminarus tokių keistinų įstatymų sąrašas. Atsižvelgus į tai, įvertinti, ar projektu teikiami pakeitimai sistemiškai dera su kitais teisės aktais, šiuo metu nėra galimybių. 17. Atsižvelgus į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos) 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgalusis“ pakeisti sąvoka „asmuo su negalia“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-06-22 Nr. XIVP-3609(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsnio 7 dalimi Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „esant kitų įstatymų ir šio straipsnio kolizijai, taikomos šio straipsnio nuostatos“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo šioje taisyklėje neturėtų būti nustatyta išimtis kodifikuotų įstatymų – kodeksų atžvilgiu, t. y. kad būtų aiškiai nustatyta, jog esant kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo tam tikro straipsnio kolizijai, taikomos kodekso nuostatos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią keičiamo įstatymo paskirtį, ir joje nustatyti, kad keičiamas įstatymas nustato „<...> pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, nemokestinių prievolių administravimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką“.
Nemokestinių prievolių administravimo reguliavimas Mokesčių administravimo įstatyme svarstytinas tuo aspektu, kad Mokesčių administravimo įstatyme turėtų būti reglamentuojami su įstatymo pavadinime aiškiai apibrėžtu objektu (mokesčiais) susiję teisiniai santykiai. Svarstytina, ar keičiamu įstatymu reglamentuojant ne tik mokesčių, bet ir nemokestinių prievolių administravimą, neturėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo pavadinimas. Nepritarti Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) beveik nenustato specialiųjų nemokestinių prievolių administravimo taisyklių. Pagal pasirinktą teisinio reglamentavimo formą, nurodomos tik MAĮ nustatytos mokesčių administravimo procedūros, kurios bus taikomos ir nemokestinėms prievolėms, visos jos numatytos MAĮ 14 straipsnyje. Pažymėtina, kad dėl šios priežasties MAĮ pavadinimas nebuvo keistas ir anksčiau: pvz., nuo 2015-07-01 galioja MAĮ 14 str. 7 d. nuostata dėl baudų už administracinius nusižengimus administravimo; nuo 2018-01-01 galioja MAĮ 14 str. 8 d. dėl pagal vykdomuosius dokumentus, kai pagal Civilinio proceso kodeksą vykdymo procese valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų įskaitymo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-112 N 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nuoroda „1 straipsnio“ keistina nuoroda „2 straipsnio“. Be to, svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 2 straipsniu siūlomus pakeitimus atitinkamai nereikėtų pakeisti ir nuorodos į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1–26 dalis. Pritarti
departamentas, 2024-04-113
įstatymo 14 straipsnio pavadinimas – „Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas“. Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 71 , 72 , 73 ir 74 dalimis, kuriomis nustatomos ne mokesčių, o nemokestinių prievolių administravimas, projektu tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio pavadinimas bei III skyriaus pavadinimas. Nepritarti Žr. argumentus prie 1 Teisės departamento pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1132
dalimi ir joje nustatyti, kad Konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi ir pripažinimu beviltiška. Atkreiptinas dėmesys, jog Konkurencijos taryba nėra vienintelė institucija skirianti ekonomines pinigines sankcijas, tačiau aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių priežasčių, kodėl priverstinio išieškojimo senatis nepriemokos pripažinimas beviltiška netaikoma tik Konkurencijos tarybos paskirtų ekonominių piniginių sankcijų atveju. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos įvertinus teisinį reguliavimą, reglamentuojantį kitų institucijų skiriamas ekonomines pinigines sankcijas. Nepritarti Projektas buvo derintas su visomis institucijomis. Dėl ekonominių sankcijų senaties pasisakė tik Konkurencijos Taryba. Taip pat buvo pasisakyta dėl Baudžiamojo kodekso baudų.
Daugumai institucijų buvo priimtinos nuostatos dėl senaties ir pripažinimo beviltiškomis, išlygos taikomos tik dėl KT skiriamų baudų bei baudų už nusikalstamas veikas, kadangi tokie institutai palengvintų asmens padėtį ir galimai prieštarautų bausmės neišvengiamumo principui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1135
dalimi ir joje nustatyti, kad „Teismų priteistoms sumoms administruoti tiesiogiai taikomi <...>, o asmenims, kuriems priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams“. Atsižvelgus į tai, kad teismo priteista suma yra valstybės naudai teismo priteista suma, formuluotė „kuriems priteistos sumos“ tikslintina, pavyzdžiui, vietoj jos įrašant „iš kurių priteistos sumos“. Pritarti
departamentas, 2024-04-11
į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar neturėtų būti pildoma ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, joje įrašant ir centrinio mokesčių administratoriaus atliekamas funkcijas, susijusias su nemokestinėmis prievolėmis bei su nemokestinėmis nepriemokomis (pavyzdžiui, papildyti šios dalies 4 ir 8 punktus). Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsniui (pavyzdžiui, papildyti šio straipsnio 8 ir 15 punktus) ir 63 straipsniui. Nepritarti Dėl centrinio mokesčių administratoriaus funkcijų papildymo (MAĮ 25 str.) Galiojančio MAĮ
administratoriaus funkcijos nurodytos jo nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose.
Centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį Įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose.“ MAĮ 26 straipsnio 1 dalies
„administruoja nemokestines prievoles“. Todėl manytina, kad MAĮ 25 straipsnio
administratoriaus teisių (MAĮ 33 str.) MAĮ 33 str. 23 p. numato teisę naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Šios teisės numatytos MAĮ 14 straipsnyje. Todėl manytina, kad MAĮ
Dėl lėšų nurašymo tvarkos (MAĮ 63 str.) MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma „duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka“. Ši nuostata pagal siūlomą MAĮ
mutatis mutandis taikoma ir nemokestinėms nepriemokoms, todėl manytina, kad MAĮ 63 straipsnio papildymai nėra būtini. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-114
nurodyti, kad Vietos mokesčių administratorius „administruoja nemokestines prievoles šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų administravimą, nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad projektą lydinčiajame Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projekte reg. Nr.
Nr. XIVP-3610 yra nurodyta, kad „kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu mokesčių administratoriaus funkcijos turėtų būti papildytos ir nemokestinių prievolių priverstiniu išieškojimu. Nepritarti Administravimo sąvoka apima ir išieškojimą (žr. MAĮ pakeitimo projekto 29-4 d. išdėstytą nemokestinių prievolių administravimo sąvoką), todėl MAĮ netikslinga išskirti atskiro išieškojimo veiksmo. Dėl CPK pakeitimų: „kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija...“. Šioje vietoje reglamentuojami išieškojimo santykiai, t. y. nekalbama apie kitus administravimo veiksmus (pvz., apskaitą, įskaitymą ir pan., tai jau yra MAĮ objektas
departamentas, 2024-04-116
į projekto 6 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 88 straipsnio pavadinimas. Be to, svarstytina, ar kitos šio straipsnio dalys neturėtų būti pildomos, jose nurodant ir nemokestines nepriemokas. Pritarti iš dalies Siūlytina papildyti 88 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Mokestinės ir nemokestinės nepriemokos nepriemokų sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas “. Kitų 88 straipsnio dalių pildyti netikslinga, nes tik viena dalis (siūloma MAĮ 88 str. 11 d.) galios tiesiogiai nemokestinei nepriemokai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu yra keičiami keičiamo įstatymo 88 ir 93 straipsniai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti keičiamas ir šio įstatymo trečiojo skirsnio ir V skyriaus pavadinimai. Be to, svarstytina, ar kiti šio skirsnio straipsniai taip pat neturėtų būti keičiami, juose įtraukiant ir nemokestines nepriemokas.
Analogiškos pastabos yra taikytinos ir keičiamo įstatymo penktojo skirsnio pavadinimui bei kitiems šio skirsnio straipsniams. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad specialios nuostatos, skirtos tiesiogiai tik nemokestinėms prievolėms sudaro labai mažą nurodytų skirsnių ir V skyriaus nuostatų dalį, keisti jų pavadinimus nėra tikslinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-119
straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų , kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Taigi projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu, mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas neturi išieškomo turto/pajamų ir negavęs informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą, neturi pareigos išieškojimo vykdymo perduoti antstoliui visą mokestinės nepriemokos išieškojimo laikotarpį, kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, siekiant išvengti „neperspektyvių“ bylų perdavimo antstoliams. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu mokesčių administratorius galėtų patikrinti, ar mokesčių mokėtojas neturi turto. Manytina, kad ši tikrinimo procedūra būtų atliekama įvertinus iš valstybės registrų ir informacinių sistemų gautus duomenis, pavyzdžiui, duomenis iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro.
Taigi, asmens turtinės padėties vertinimui būtų naudojami tik
„oficialūs“, valstybės registruose ir informacinėse sistemose nurodyti
duomenys apie asmens turtą. Abejotina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, nes praktikoje skolininko turimo turto vertinimas ir tokio turto paieška gali būti ir turto faktinio egzistavimo klausimas. Pavyzdžiui, skolininkui priklausantis gyvenamasis namas, kurio statybos pabaiga nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, nebus nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu antstoliai, kurių pagrindinė funkcija yra vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, vykdo tiek registruoto, tiek ir de facto egzistuojančio skolininko turto paiešką ir turi teisę aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalis, suteikianti teisę mokesčių administratoriui konstatavus, kad mokesčių mokėtojas neturi turto ar pajamų, neperduoti išieškojimo vykdymo antstoliui, visais atvejais užtikrintų valstybės finansinius interesus, t. y. galimybę efektyviai išieškoti mokestines ir nemokestines prievoles į valstybės biudžetą. Įvertinta Pagal MAĮ projekto 106 straipsnio 8 dalį
„Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui
tvarką <...> nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Teisingumo ministerija. Šioje tvarkoje, be kita ko, bus aprašytas mechanizmas (tvarka): kokiu būdu mokesčių administratorius patikrina, ar skolininkas neturi turto; iš kokių šaltinių gauna vertintinus duomenis ir pan., todėl tas reglamentavimas bus numatytas ne MAĮ, o poįstatyminiame teisės akte.
Numatoma, kad VMI galėtų gauti informaciją iš įvairių registrų ir informacinių sistemų, įskaitant ir Antstolių informacinę sistemą (AIS), pvz., patikrinti, ar išieškomos lėšos kitose vykdymo bylose ir kt. Kartu pažymėtina, kad nustatant išieškojimo perspektyvumą, siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas (2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“), pagal kurias siūloma neteikti antstoliams vykdyti bylų, kai iš anksto žinoma, kad išieškojimas bus neperspektyvus. Pagal VMI turimą statistiką apie teismų išduotų vykdomųjų dokumentų ir baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo rezultatyvumą: iš 2018-2022 metais 521 tūkst. perduotų antstoliams sprendimų dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, 2023-05-29 datai 362 tūkst. sprendimų antstoliai nėra išieškoję nei vieno cnt., kas sudaro 69 proc. nuo viso sprendimų skaičiaus. Atsižvelgiant į šiuos statistinius duomenis, manytina, kad valstybės finansinius interesus atitiktų MAĮ pakeitimai, pagal kuriuos skolos valstybei (mokestines ir nemokestines prievoles į valstybės biudžetą) būtų perduodamos antstoliams išieškoti tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad jos bus efektyviai išieškotos (neteikiant „neperspektyvių bylų“, nedidinant antstolių vykdymo išlaidų ir t.t.). Pagerėjus skolų administravimo efektyvumui, liks nesumokėta mažesnė baudų dalis, kas leis papildyti valstybės biudžetą ir didinti laiku nesumokėtų skolų išieškojimo efektyvumą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-119 6, 7 11.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6–10 dalyse siūloma reglamentuoti mokesčių administratoriaus vykdomų mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo tvarką. Pastebėtina, kad projektu siūloma keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6–10 dalių dėstymo struktūra yra ydinga. Visų pirma, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse yra nustatomos dvi bendro pobūdžio taisyklės – mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmai mokesčių mokėtojui turint sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstoliui jau vykdant išieškojimą iš asmens turto (106 straipsnio 6 dalis) ir mokesčių mokėtojui minėtų sąskaitų neturint ir antstoliui nevykdant išieškojimo iš jo turto (106 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nustatoma, kad minėtos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos bendro pobūdžio taisyklės yra neatsiejamos nuo mokesčių administratoriaus pareigos pirmiausia, t. y. prieš mokesčių administratoriui taikant keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 ir
yra mokus, t. y. ar jis turi turto ir pajamų, reikalingų išieškojimui. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekte pirmiausia turėtų būti dėstoma mokesčių administratoriaus pareiga įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik tada, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, pareiga taikyti vieną ar kitą išieškojimo procedūrą.
Atsižvelgiant ir tai, keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalių formuluotės „ šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą , jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“ bei „ jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas
“ yra klaidinanti, nes „šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti
atvejai“ – konkrečios išieškojimo procedūros – yra galimi tik prieš tai mokesčių administratoriui įvertinus mokesčių mokėtojo mokumą, o ne mokumą vertinant 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų išieškojimo procedūrų metu. Ta pati pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 9 dalies, kurioje dėstoma išimtis iš keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nustatytos bendro pobūdžio išieškojimo vykdymo taisyklės – jei asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje nėra nurodoma, kad esant tam tikroms aplinkybėms, yra leidžiama šioje dalyje nustatytos bendrosios išieškojimo taisyklės išimtis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto
teisinis reguliavimas turėtų būti sistemiškai tikslintinas, pirmiausia, nustatant mokesčių administratoriaus pareigą įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik po to, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, formuluojant atskiras bendro pobūdžio išieškojimo taisykles. Toliau pateikiamos pastabos dėl keičiamo įstatymo 106 straipsnio 6-9 dalyse išdėstytų nuostatų tikslinimo. Pritarti iš dalies Pagal siūlomą MAĮ 106 straipsnio 6-10 dalyse reguliavimą skolininko mokumas (arba bylos perspektyvumas) turi būti vertinamas tik prieš VMI taikant išieškojimo iš turto priemonę, t. y. prieš skolos perdavimą antstoliams. Ši sąlyga nurodyta siūlomo MAĮ 106 straipsnio 8 dalyje mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi kito turto ir (arba) kitų pajamų (turto registrai, turto deklaracijos, kt. šaltiniai). Siūlomas visų prievolių išieškojimo proceso pirmasis žingsnis yra tai, kad VMI pirmiausiai patikrina, ar asmuo turi sąskaitų (106 str. 6 d.), antras žingsnis – VMI tikrina, ar antstolis jau vykdo išieškojimą (106 str. 7 d.) ir tik trečiame žingsnyje vertinamas išieškojimo iš asmens perspektyvumas tik tuo atveju, kai jis neturi sąskaitų, nėra perduotas išieškojimas antstoliams (neatitinka
sąskaitų terminas (Tvarkoje bus numatyti išieškojimo antstoliui perdavimo atvejai, įskaitant ir kai perduodama ir terminui nepasibaigus) tačiau gali turėti kito išieškotino turto.
Todėl nepritartina siūlymui, kad „turėtų būti dėstoma mokesčių administratoriaus pareiga įvertinti mokesčių mokėtojo mokumą, o tik tada, priklausomai nuo mokesčių mokėtojo turtinės padėties, pareiga taikyti vieną ar kitą išieškojimo procedūrą“. Prieš VMI taikant išieškojimo iš sąskaitų priemonę, vertinamas tik sąskaitų turėjimo faktas ir tai, ar skolininkas neturi kitų bylų pas antstolius. Dėl dėstymo eiliškumo – MAĮ 106 straipsnio 6 ir 7 dalyse pirmiausiai dėstomos bendrosios taisyklės, o išimtys dėstomos paskesnėse straipsnio dalyse. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti 106 str. 6 ir 7 dalis (žr. BFK 1 ir 2 pasiūlymus). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-119
mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto , tuo tarpu to paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą dėl minėto mokestinės nepriemokos išieškojimo iš asmens turto tik tuo atveju, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų , iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vienu atveju (keičiamo įstatymo 106 straipsnio
įstatymo 106 straipsnio 8 ir 9 dalys) – turto ir pajamų sąvokos. Projekto nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. Nepritarti
„Išieškojimas iš turto“ tai yra sprendimo pavadinimas, kaip numatyta
MAĮ 106 str. 1 d. 4 d.
išieškojimo iš mokesčių mokėtojo <...> turto“. Išieškojimo iš turto sąvoka vartojama plačiąja prasme. Nerašoma, kad sprendimas iš turto ir pajamų, kadangi gautos pajamos tampa turtu. Be to, CPK taip pat vartojama turto sąvoka plačiąja prasme, pvz., CPK XLVII skyriuje (išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės) nurodomas ir išieškojimas iš pajamų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-1197
tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies nuostata „antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“, nes išieškojimo veiksmai galimi ne iš paties asmens, o iš šio asmens turimo turto ir turtinių teisių. Šią nuostatą būtina detalizuoti ir todėl, kad nuo to, iš kokio asmens turto antstolis jau vykdo išieškojimą – tik piniginių lėšų ar ir kito turto – priklausys ir mokesčių administratoriaus veiksmai, t. y. jo pareiga nepradėti išieškojimo, o sprendimo vykdymą perduoti antstoliui. Pritarti
departamentas, 2024-04-1197
keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius galėtų pratęsti šioje dalyje nurodytą 90 dienų sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui terminą ne ilgiau kaip 90 dienų „dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus šios sąvokos turinys, t. y. ar minėtos svarbios priežastys būtų siejamos su individualia mokesčių mokėtojo situacija, ar su paties mokesčių administratoriaus veikla mokesčių administravimo srityje. Manytina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatymo projekte turėtų būti nustatyti aiškūs sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui termino pratęsimo kriterijai. Pritarti
pasiūlymus
departamentas, 2024-04-119 6, 7 15.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Pastebėtina, kad antstolis gali vykdyti išieškojimo veiksmus ne tik iš piniginių lėšų, bet ir iš kito mokesčių mokėtojo turto, todėl iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku (be kita ko atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 106 straipsnio 7 dalies netikslią nuostatą
„antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens“), ar vertinant tai, ar asmuo
turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia ir į šias aplinkybes. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarti MAĮ 106 straipsnio 8 dalies 2 sakinys yra apie tai, kaip vertinama, „ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas“. Aplinkybė, kad asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą, nėra vertinama, t. y. vertinamas kitas turtas. Perduodama antstoliui tik nustačius, kad turi kitokio nei piniginės lėšos sąskaitoje turto (pvz., nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir pan.). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti MAĮ 106 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje, patikslinant formuluotę. (žr. BFK pasiūlymas)
departamentas, 2024-04-11
dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus.
Atkreiptinas dėmesys, jog specialiuose įstatymuose, nustatančiuose ekonomines pinigines sankcijas, paprastai yra nustatomas specialus teisinis reguliavimas dėl jų administravimo, todėl priklausomai nuo planuojamų pokyčių dėl konkrečių ekonominių piniginių sankcijų administravimo, gali būti reikalingi ne tik ekonomines pinigines sankcijas reglamentuojančių įstatymų pakeitimai, bet ir paties Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai ar kitų su projektu teikiamų kodeksų pakeitimai. Šiame kontekste pastebėtina, jog aiškinamajame rašte nėra pateiktas netgi preliminarus tokių keistinų įstatymų sąrašas. Atsižvelgus į tai, įvertinti, ar projektu teikiami pakeitimai sistemiškai dera su kitais teisės aktais, šiuo metu nėra galimybių. Įvertinta Projektas buvo derintas su visomis ministerijomis ir kitomis institucijomis, verslo asociacijomis – iš viso su 83 institucijomis (tarp jų – FNTT, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Konkurencijos taryba, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Duomenų apsaugos inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba, Darbo inspekcija, Energetikos reguliavimo taryba, Miškų tarnyba, Kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lošimų priežiūros tarnyba ir kt.) Konkrečių pasiūlymų dėl keistinų ekonomines sankcijas reglamentuojančių įstatymų pateikta nebuvo. Tačiau beveik visos valstybės institucijos pritarė sankcijų administravimo perdavimui VMI. Todėl buvo pasirinktas siūlomas reguliavimo modelis:
straipsnį 9 dalimi: „9.
Esant kitų įstatymų ir šio straipsnio kolizijai, taikomos šio straipsnio nuostatos.“ .2 Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. kovo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, susijusių su ekonominių piniginių sankcijų administravimu pagal šio įstatymo nuostatas, projektus (t. y. institucijos pagal kompetencijas turės peržiūrėti ir pakeisti savo reguliavimo srities teisės aktus). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-11
į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos) 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgalusis“ pakeisti sąvoka „asmuo su negalia“. Pritarti
mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas 2024-05-24 Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui.
Remiantis Projekte siūlomu CPK 5831 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-27 Nr. G-2024-4834 tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.1 Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą bei teisė į nuosavybės apsaugą, kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės.
Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose, nacionalinėje teisėje ir teismų praktikoje6 . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo.
Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis
8. Įvertinta Ekspertinis vertinimas atliktas nevertinant siūlomų pakeitimų holistiškai, t. y. vertinant tik įstatymų pakeitimų įtaką antstolių vykdomai veiklai, tačiau nevertinant siūlomų pakeitimų įtakos gyventojams ir valstybei – efektyvaus turimų resursų (PLAIS) ir VMI turimų kompetencijų panaudojimo. Nors ekspertiniame vertinime teigiama, kad „Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą“, tačiau MAĮ pakeitimo projektas numato tik suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo procesus (tiek VMI, tiek Sodra, tiek Muitinė jau dabar nusirašo laiku nesumokėtas prievoles valstybei nuo asmenų sąskaitų, naudojantis PLAIS). Antstoliams išlieka visi turimi išieškojimo būdai, VMI numato perimti nemokestinių prievolių (pvz. administracinių baudų) į valstybės biudžetą išieškojimą iš asmenų sąskaitose esančių lėšų (tai yra tik dalis antstolio vykdomų skolų).
Ekspertiniame vertinime daromos išvados parodo, kad nebuvo tinkamai įsigilinta į siūlomus pakeitimus, kaip pvz., kad „Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius“. Tokia situacija yra aptarta projekte, kuriame yra numatyta, kad jei VMI patikrinus ir nustačius, kad antstolis dėl skolininko jau atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, VMI nedelsiant tokį skolininką perduoda antstoliui ir pati išieškojimo iš tokio asmens nevykdo ir dėl šio pakeitimo numatomos papildomos antstolių pajamos. 19. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė dr. Vigita Vėbraitė 2024-05-29 Dokumento Nr. G-2024-4913 Visas išvados tekstas pridedamas. Galutinė ekspertinio vertinimo išvada Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui. Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri
kuri įstatymiškai įtvirtino
„principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų
dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“ , siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią.
Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai. Įvertinta Ekspertinis vertinimas atliktas nevertinant siūlomų pakeitimų holistiškai, t. y. vertinant tik įstatymų pakeitimų įtaką antstolių vykdomai veiklai, tačiau nevertinant siūlomų pakeitimų įtakos gyventojams ir valstybei – efektyvaus turimų resursų (PLAIS) ir VMI turimų kompetencijų panaudojimo. MAĮ pakeitimo projektas numato tik suvienodinti mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo procesus (tiek VMI, tiek Sodra, tiek Muitinė jau dabar nusirašo laiku nesumokėtas prievoles valstybei nuo asmenų sąskaitų, naudojantis PLAIS). Naudojantis PLAIS išieškant baudas, VMI turės galimybę neperduoti skolininko antstoliui, tokiu būdu nedidinant iš skolininko išsiieškomos sumos (t.y. atlygis antstoliui ir administravimo išlaidos). VMI naudojasi PLAIS, išsiieškant laiku nesumokėtus mokesčius ir lygiai tą patį darys išieškant laiku nesumokėtas baudas, t. y. naudosis PLAIS, kuri užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą, atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas ieškojimą vykdančioms institucijoms.
Antstoliams išlieka visi turimi išieškojimo būdai, VMI numato perimti nemokestinių prievolių (pvz. administracinių baudų) į valstybės biudžetą išieškojimą iš asmenų sąskaitose esančių lėšų (tai yra tik dalis antstolio vykdomų skolų). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-18 Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas svarstyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3609). Pasigedome išsamaus poveikio vertinimo dėl reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Vienas iš įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas, išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą .
Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis
darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi,1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau.
Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui.
Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. 2020 m. Valstybės kontrolė pateikė išvadas dėl dviejų spręstinų antstolių veiklos reguliavimo sričių: antstolių skaičiaus reguliavimo ir įkainių nustatymo metodikos. 2022 m. balandžio mėn. „Deloitte“ audito bendrovės tyrimas atskleidė, kad galiojantys antstolių veiklos įkainiai neatitinka faktinių sąnaudų, o valstybei antstoliams mokant ekonomiškai pagrįstus vykdymo išlaidų dydžius, sąnaudos siektų 7,7 mln. eurų. Kelis metus trukusias tarpinstitucines diskusijas sekė Teisingumo ministerijos ir STRATA 2023 m. tyrimas „Antstolio vykdymo išlaidų dydžių nustatymo kriterijų ir tvarkos analizė“. Teisingumo ministerija dėl šios reformos nebesiryžta rengti įkainių nustatymo metodikos. Komplikuotų išieškojimų atvejais VMI visiškai dubliuos antstolių veiklą. Šiuo metu VMI vykdo tik mokestinių nepriemokų išieškojimą, kuris nėra sudėtingas. VMI neišieško administracinių baudų, nors jas ir administruoja. Po reformos 20-25 proc. lengviausiai išieškomų skolų išieškojimą vykdys VMI; de facto tokias skolas VMI galės išieškoti per savaitę.
Dalies skolų valstybei išieškojimas tęsis po keletą metų (skolos, kurios negali būti išieškomos iš karto). VMI negalės tiesiog nuskaičiuoti skolų nuo skolininkų sąskaitų (turės tikrinti, ar lėšos nėra būtinosios pajamos, socialinės pašalpos, išlaikymo išmokos ir kt.). VMI turės informuoti skolininkus, laukti įrodymų dėl nurašomų lėšų kilmės, atlikti nepagrįstai nuskaitytų lėšų grąžinimą ir pan. Didžiąją dalį skolų, kurių nepavyks išieškoti iš lėšų sąskaitose, VMI galiausiai perduos antstoliams. Antstoliams bus perduotos ir visos administracinės baudos, kurių VMI negali nurašyti kaip beviltiškų skolų dėl administracinės teisenos ir kurios sudaro didžiąją dalį (apie 85 proc.) skolų valstybei. Dėl poveikio valstybės finansams VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau. Pagal dabar galiojančius įkainius VMI turės papildomai sumokėti 3,3 mln. eurų už antstolių paslaugas. Tačiau realūs įkainiai valstybei sieks 7,7 mln. eurų. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, nepriemokų išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 euro skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 euro valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 euro, arba 2,4 karto pigiau. Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimo administravimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų (jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti po 4,5 tūkst. išieškojimo procesų). Neatsižvelgiama į biudžeto praradimus. VMI už antstoliams teikiamų skolų valstybei išieškojimo administravimą šiuo metu nieko nemoka.
Tuo tarpu antstoliai už šių bylų administravimą vien per pirmuosius 6 mėnesius valstybei sumoka apie 5-6 mln. eurų mokesčių: tai daugiau nei 2 mln. eurų GPM ir PVM ir apie 3 mln. eurų mokesčių už antstolių kontorų darbuotojus, administruojančius skolų valstybei išieškojimo bylas. Maždaug pusė iš 550-600 visų antstolių kontorų darbuotojų administruoja būtent skolų valstybei bylas. Bendri biudžeto praradimai dėl šios reformos, preliminariais Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, sudarys apie 15 mln. eurų (įskaitant netektas biudžeto pajamas ir mokesčius bei papildomą valstybės finansinę naštą dėl pareigos mokėti nedarbo išmokas atleistiems antstolių kontorų darbuotojams, investicijų į informacinių sistemų modernizavimą ir palaikymą, atlyginimus naujiems VMI darbuotojams, mokėtinų vykdymo išlaidų už antstoliams perduodamų skolų valstybei išieškojimą). Dėl poveikis piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai Skolų išieškojimas visiems dalyviams pabrangs 2-3 kartus. Skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Išlaikymo išmokų (vadinamųjų alimentų), nusikaltimais padarytos žalos išmokų išieškojimas brangs. Grįžtama prie sovietinės praktikos, kai teismų ir institucijų sprendimų vykdymą finansuoja ne proceso šalys, o mokesčių mokėtojai. Vienos skolos išieškojimo inicijavimo kaina privatiems kreditoriams didės apie 130 proc. Pvz., inicijuojant 100 eurų skolos išieškojimą vietoj dabar mokamų 37 eurų administravimo išlaidų tektų mokėti
atitinkamai brangtų nuo 55 eurų iki 127 eurų. Dėl poveikio asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimui Pažeidžiamas socialinio teisingumo principas.
Sukuriamos dvi atskiros skolų ieškojimo sistemos – du paraleliniai pasauliai, kai vienos skolos yra išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, o už kitų skolų išieškojimą moka patys skolininkai . Baudų nesumokantiems pažeidėjams sukuriama lygybės prieš įstatymą ir socialinio teisingumo principais nepagrįsta lengvata . Siūloma reforma žlugdo visiems vienodai teisingą skolų išieškojimo sistemą, sukurdama privilegijuotų skolininkų kategorijas. Kai asmuo įsiskolinęs privačiam išieškotojui, jis turės apmokėti išieškojimo išlaidas, o kai valstybei – jo skolą išieškos VMI visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai prieštarauja ES teisei, pagal kurią skolos išieškojimo išlaidas turi atlyginti skolininkas. Išlaidų kompensavimas (valstybės parama) bus taikomas tik pasiturtintiems skolininkams, kurie turi lėšų sąskaitoje, tačiau aplaidžiai neapmoka skolų. Valstybės sąskaita
„atpiginamas“ procesas 2,2 tūkst. asmenų – administracinių ir baudžiamųjų
normų pažeidėjų, perkeliant skolos išieškojimo išlaidų kryžminio subsidijavimo naštą ant kitos kategorijos skolų išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčio piniginių reikalavimų, pečių. Dėl poveikio nusižengimų prevencijai Neužtikrinamas atgrasymas nuo nusižengimų kartojimo. VMI antstoliams neperduos išieškoti nemokių asmenų skolų (vadinamųjų „neperspektyvių bylų“) ir jas pripažins beviltiškomis. VMI atliks tik momentinius skolininkų patikrinimus. Tuo tarpu antstoliai nuosekliai atlieka periodinius patikrinimus keletą metų. Išaugs skolininkų piktnaudžiavimas ir vengimas mokėti skolas valstybei, tyčia „parodant nemokumą“. Lietuvos antstolių rūmai pozityviai vertina Projektą ta apimtimi, kiek tai susiję su rengėjų siūlymu įgyvendinti šią reformą informacinėje sistemoje apskaitant dokumentus dėl prievolių valstybei.
Kartu norėtume pabrėžti, kad prievolių valstybei administravimo perdavimas vienam subjektui (VMI) pagal Europos Sąjungos (ES) lėšomis įgyvendinamą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ neapima išieškojimo funkcijų perdavimo VMI. ES nereikalauja didinti Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų ir greta jau veikiančios privačių antstolių sistemos kurti dar vienos, valstybinės skolų ieškojimo sistemos. Investavus dideles lėšas į VMI sistemos kūrimą, bendra skolų išieškojimo sistema veiktų neefektyviai, nes privati skolų išieškojimo sistema nebepajėgtų finansuoti veiklos pagal kryžminio subsidijavimo principą. Teikiame pasiūlymą Biudžeto ir finansų komitete 2024 m. gegužės 8 dieną planuojamam projekto svarstymui dėl prievolių išieškojimo proceso VMI kompetencijoje efektyvinimo. Dėl MAĮ 106 straipsnio 6-8 dalių pakeitimo Vertinant reformos kontekstą, t. y., VMI turi tikslą administruoti tik mokius skolininkus, turinčius banko sąskaitose piniginių lėšų bei tai, kad planuojama į finansines technologijas investuoti daugiau, nei 6 milijonus eurų , manome, kad procesas turi būti skaidrus, automatizuotas ir trumpas. Analizuojant Projektą, pastebime, kad jame numatyti neaiškūs VMI priverstinio išieškojimo terminai. Siūlomo 106 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „ jeigu mokesčių administratorius neišieško mokestinės nepriemokos šiais būdais per 6 mėnesius nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, jis ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui “.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „ Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimu susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 90 dienų“ . Iš Aiškinamojo rašto matyti, kad projekto rengėjai planuoja, jog įgyvendinimui nereikės žmogiškųjų išteklių, kad procesas bus įgyvendinamas automatinėmis priemonėmis, todėl manome, kad šiam tikslui pasiekti, visi procesai turi būti maksimaliai trumpi, maksimaliai automatizuoti, nereikalaujantys žmogiškųjų išteklių, kas leistų užtikrinti trumpą ir skaidrų procesą, o VMI pagal Projekto tikslą administruotų tik skolininkus, turinčius banko sąskaitose piniginių lėšų. Susiklosčius situacijai, kai mokesčių administratoriui nėra galimybės nurašyti piniginių lėšų iš banko sąskaitų, o tikslinga nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, toks skolininkas neturėtų būti administruojamas VMI ir sprendimas operatyviai turėtų būti perduotas prievolės išieškojimą vykdyti antstoliams.
Siūlome apsvarstyti būtinybę aiškiai atskirti procesus ir numatyti skirtingus terminus a ) mokestinių ir b) nemokestinių nepriemokų išieškojimui (būtent administracinių baudų ir kt. teismo valstybės naudai priteistų sumų) ir c) prievolių, kai skolininko atžvilgiu jau pradėtas išieškojimas pas antstolius. Šie siūlymai dėl skirtingų terminų grindžiami prievolės kilme, kadangi VMI diskusijose informavo antstolius, jog siekiant pradėti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, būtina atlikti papildomas procedūras dėl mokesčių mokėtojo deklaracijų (pvz. įskaityti, patikrinti ir pan.), todėl siūlomas 60 d. terminas mokestinėms nepriemokoms VMI pusėje išieškoti yra dvigubai ilgesnis nei reikalinga administracinėms baudoms (nemokestinėms prievolės) VMI pusėje suadministruoti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Mokesčių administravimo 106 straipsnio 6 dalyje numatyti , kad „Skolininkui nesumokėjus nemokestinės ar mokestinės nepriemokos pasibaigus Įstatymo
nesiunčiamas, suėjus mokėjimo terminui, nė vėliau kaip per 3 dienas inicijuojamas nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto lėšų duodant nurodymą į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dėl lėšų pervedimo mokesčių administratoriui.
Jeigu nemokestinė nepriemoka nepervedama per 30 dienų, o mokestinė nepriemoka atitinkamai neišieškoma per 60 dienų nuo šio nurodymo mokėjimo įstaigai pateikimo dienos, Mokesčių administravimo informacinėje sistemoje automatinėmis priemonėmis, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minimo termino pabaigos, suformuojamas ir perduodamas antstoliams vykdyti sprendimas dėl likusios nepriemokos dalies išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka .“ Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, turėtų būti formuojamas sprendimas dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, perduodant sprendimą vykdyti antstoliams. Atsižvelgiant į tai, siūlome Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnį papildyti 7 dalimi, numatant, kad „ Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, Mokesčių administravimo informacinėje sistemoje automatinėmis priemonėmis suformuojamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuris ne vėliau kaip per 10 dienų automatinėmis priemonėmis perduodamas vykdyti antstoliams į Antstolių informacinę sistemą “.
Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis. 2. Lietuvos antstolių rūmai Biudžeto ir finansų komitete svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-3609, toliau – Projektas) siūloma radikaliai pertvarkyti esamą skolų valstybei išieškojimo sistemą ir sukurti dvi paraleliai veikiančias skolų išieškojimo sistemas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš antstolių perimtų valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų išieškojimo iš lėšų sąskaitose funkcijas. Antstoliams išieškoti būtų perduodamos tik tos mokestinės ir nemokestinės nepriemokos, kurių mokesčių administratoriui nepavyktų išieškoti iš lėšų asmenų sąskaitose.
Lietuvos antstolių rūmai, aktyviai dalyvavę Projekto rengimo ir derinimo procese, norėtų atkreipti dėmesį į žymius projektu siūlomo reguliavimo trūkumus bei fragmentiškai vertintą pakeitimų poveikį skolų išieškojimo sistemai, valstybės biudžetui, visiems skolininkams ir kreditoriams. Pirma, siekiant išvengti numatomo VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo, siūlome visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį visiems susijusiems sektoriams bei atitinkamai tobulinti šį projektą . Antra, jei vis tiek būtų sprendžiama dėl valstybės vykdomųjų bylų perdavimo išieškoti VMI, teikiame konkrečius pasiūlymus dėl projekto ir išieškojimo tvarkos efektyvinimo. Dėl poveikio skolų išieškojimo sistemai Įgyvendinus
„Vieno langelio prievolėms valstybei“ reformą ir pertvarkius mokestinių ir nemokestinių
nepriemokų išieškojimą pagal siūlomus MAĮ 106 str. pakeitimus, bus griaunama dabartinė skolų išieškojimo sistema, paremta kryžminio subsidijavimo principu. Antstoliai, vykdydami priverstinio išieškojimo funkcijas, 50 proc. bylų nieko neišieško, nors šie procesai reikalauja tokių pačių darbo sąnaudų, kaip ir sėkmingo išieškojimo procesai. 25-30 proc. bylų išieškojimo rezultatas pasiekiamas tam skiriant ypač daug laiko ir pastangų. 20-25 proc. bylų skolos išieškomos paprasčiau ir greičiau (būtent į šią dalį skolingų asmenų ir nukreipta reforma). Minėtos procesų rezultatyvumo kategorijos lemia tai, kad: 1.) lėšomis, gautomis iš 50 proc. rezultatyvių vykdomųjų bylų vykdymo, yra finansuojamas ir likusių 50 proc. „beviltiškų“ bylų vykdymas; 2.) 70 proc. vykdomųjų bylų, kurios yra sudėtingos ar „beviltiškos“, nuo 2 iki 5 metų vykdomos antstolių lėšomis. Dėl reformos sustos keletą metų vykstantis antstolių veiklos reguliavimo tobulinimo ir esminių sektoriaus klausimų sprendimo procesas.
Taip pat, manome, kad antstoliui, grąžinus mokesčių administratoriui sprendimą išieškoti nepriemoką su išieškojimo negalimumo aktu, sprendimas išieškoti nepriemoką pakartotinai gali būti pateikiamas vykdyti, jeigu mokesčių administratorius turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnį 8 dalimi, įtvirtinant, kad „ Antstoliui, grąžinus mokesčių administratoriui sprendimą išieškoti nepriemoką su išieškojimo negalimumo aktu, sprendimas išieškoti nepriemoką pakartotinai gali būti pateikiamas vykdyti, jeigu mokesčių administratorius turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Pakartotinio nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką ir asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija “. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašytume:
Apsvarstyti galimybę:
prievolių išieškojimo terminus maksimaliai efektyvinant baudų ir kitų mokestinių prievolių nurašymo nuo skolininko sąskaitos procesą. MOKESTINIŲ nepriemokų išieškojimas - MAĮ 106str. 6dalyje – siūlytina svarstyti terminus 60d.+10d. VMI pusėje išieškojimas vykdomas 60 d. (vietoje Projekte numatytų 180d.) nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ne vėliau kaip per 10d. (Projekte 20d.) po šio termino pabaigos perduoti antstoliams tęsti išieškojimą. Siūlytina svarstyti terminą 30d.+10d. NEMOKESTINIŲ nepriemokų (įskaitant ANK) išieškojimui VMI pusėje.
Nemokestinių prievolių išieškojimas vykdomas iki 30 d. (vietoje Projekte numatytų (90+90d.) nuo teisės privestinai išieškoti nemokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir ne vėliau kaip per 10d. (Projekte 20d.) perduoti antstoliams tęsti prievolės išieškojimą. JAU VYKDO ANTSTOLIAI - MAĮ 106str. 7dalis . Siūlytina svarstyti terminą – perduoti antstoliams per 10 d. Tais atvejais, kai antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens, mokesčių administratorius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, nuo teisės priverstinai išieškoti nemokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. 2. pavesti projekto rengėjams atlikti išsamų Projekto ekonominio poveikio vertinimą skolų išieškojimo sistemai (atlikti/apskaičiuoti/kaštų ir reformos naudos analizę). Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis. 3. Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito
„Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos
būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją.
Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius.
Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611 , Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi
„Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi
įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos
„Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir
administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi.
Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas):
antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK756 str.) ;
sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per
keistinas CPK611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai:
išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui . Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi:
iš skolininko tvarka “7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas .“ Įvertinta Rašte suformuluoti konkretūs siūlymai susiję su Civilinio proceso kodekso tikslinimu. 4.
2024-04-19 Apibendrinant LVK poziciją dėl Įstatymo projekto, skeptiškai vertiname šią valstybės iniciatyvą perimti privačių ūkio subjektų – antstolių – funkcijas ir konkuruoti su privačiu verslu. Šia reforma, neįvertinus jos pasekmių visuomeniniams santykiams, siūloma dubliuoti Mokesčių administratoriaus (VMI) ir antstolio funkcijas plečiant pirmojo įgaliojimus išieškant skolas, kas vertintina kritiškai, kadangi neigiamai paveiks tiek kreditorių (verslo subjektų), tiek skolininkų, ypač socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, tiek valstybės pavestas funkcijas vykdančių antstolių interesus bei neigiamai atsilieps valstybės biudžetui . LVK nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybė neturėtų didinti savo poveikio konkurencijoje su verslu, nebent tam būtų aiški ekonominė logika, lemianti reikšmingus visuomenės sutaupymus ir kurios šiuo atveju vienareikšmiškai nėra. I Reformos sukels neigiamų pasekmių atskiroms visuomenės grupėms ir valstybei
vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškomos lėšos biudžeto nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan . Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Pinigų pervedimą kreditoriams reglamentuoja LR teisingumo ministerijos patvirtinta ir su LR finansų ministerija suderinta Sprendimų vykdymo instrukcija. 2) VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau, o VMI administracinė našta po reformos augs.
Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. 1 euro išieškojimas kainuoja 0,29 euro. Tuo tarpu antstolių 1 euro išieškojimas kainuoja 0,12 euro – 2,4 karto pigiau. Penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų, jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti išieškojimą iš 4500 asmenų. Šiuo metu vienas VMI darbuotojas išieško skolas1 per 6 metus reformos administravimas valstybei kainuos papildomus 4.63 mln. eurų. 3) Vienas svarbiausių nuobaudos tikslų – ne papildyti biudžetą, o sudrausminti pažeidėją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., administracinė nuobauda yra ne fiskalinis dalykas, o valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: a) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; b) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; c) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kadangi įgyvendinus reformą, pasiturinčių skolininkų skolos jiems bus nurašomos nemokamai visų mokesčių mokėtojų sąskaita, dar labiau mažės motyvacija laiku susimokėti baudas . Bus skatinamas neatsakingumas, nes nesumokėtos baudos bus išieškomos nemokamai. 4) Įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už alimentų, nusikaltimu padarytų žalų išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys nukentėjusieji.
VMI išieškojimo sistema visiems mokesčių mokėtojams kainuoja 2,4 karto brangiau, nei antstolių sistema, finansuojama tik iš bylos proceso šalių. 5) Antstolių vykdomas skolų išieškojimas valstybės biudžetui nekainuoja, tai pat, vykdydami nemokestinių prievolių išieškojimą VMI naudai, antstoliai valstybei moka PVM ir GPM mokesčius. Perėmus skolų išieškojimą VMI, valstybės biudžetas negaus pajamų iš antstolių veiklos sumokamų mokesčių, o papildomai VMI darbuotojų atlyginimams jau pirmais metais reikės skirti 0,3 mln. eurų, o išaugus bylų skaičiui penktaisiais metais – net 1,1 mln. eurų. Apibendrinant, LVK nuosekliai pasisakė, kad nebūtų plečiamos mokesčių administratoriui nebūdingos funkcijos, o nemokestinių prievolių išieškojimo funkcijos nebūtų perduotos VMI, nes tokia reforma � būtų nepagrįsta papildoma našta valstybės biudžetui; � mažintų į biudžetą surenkamų mokesčių; � kelis kartus padidintų finansinę naštą išieškojimo proceso dalyviams; � būtų nesąžininga kitų skolų turinčių asmenų atžvilgiu. Papildomai pažymime, kad norint gauti RRF lėšas šios reformos įgyvendinimui, nėra būtina vykdyti tokio plataus masto išieškojimo reformą. Pažymėtina, kad RRF lėšos yra skirtos pertvarkyti skolų valstybei administravimui, bet ne skolų iš skolininkų išieškojimui. Europos Sąjunga nereikalauja didinti biudžeto išlaidų ir kurti valstybinės skolų išieškojimo sistemos, dubliuojant ją su jau veikiančia privačių antstolių sistema.
Dėl šių priežasčių LVK nuosekliai siūlė nepritarti reformos įgyvendinimui visa apimtimi, išskyrus elektroninio sprendimo sukūrimą, kurio įgyvendinimas ir yra numatytas RRF plane,
valstybei būtų centralizuotai tik apskaitomos (administruojamos) VMI informacinėje sistemoje, tačiau valstybės skolų išieškojimas iš piniginių lėšų ir turto toliau būtų įgyvendinamas išskirtinai antstolių. Papildomai, nesiejant pokyčių su išieškojimo reformos įgyvendinimu, girdėdami tikslą, kad skolų išieškojimas valstybei taptų greitesnis ir pigesnis, siūlėme, kad būtų atskirai diskutuojama dėl antstolių vykdomos skolų išieškojimo sistemos reformos ir tobulinimo, remiantis esminiais kriterijais : a) išieškomos lėšos turi maksimaliai greitai pasiekti valstybės biudžetą; b) turi būti užtikrintas socialinis teisingumas bei sąžininga ir teisinga skolų išieškojimo sistema visiems dalyviams; c) išieškojimo paslaugos visiems skolininkams ir kreditoriams turi būti pigesnės ir efektyvesnės. Pažymėtina, kad, siekiant, jog nemokestinių prievolių išieškojimas taptų greitesnis, pigesnis, efektyvesnis ir socialiai teisingesnis , nėra reikalinga plataus masto išieškojimo reforma, tačiau pakanka tikslingo poįstatyminių aktų tobulinimo. Apgailestaujame, kad į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta ir buvo nuspręsta judėt pirmyn su išieškojimo reforma, VMI pradedant dubliuoti antstolių funkcijas. I Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos vertinimo Šį projektą taip pat svarstė Lietuvos Respublikos trišalė taryba.
Atsižvelgus į anksčiau pristatytus argumentus, LR trišalės tarybos nariai, atstovaujantys tiek verslą, tiek darbuotojus – profesines sąjungas, pasisakė, kad reformos įgyvendinimas sukels daug iššūkių , tarp jų – kad įgyvendinus reformą bus: � Sukurtos dvi atskiros skolų išieškojimo sistemos, pagal kurias vienos skolos bus išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, už kitų skolų išieškojimą mokės skolininkai. Tai sukurs nepagrįstą skolininkų diversifikavimą ir privilegijavimą;
Bus pamintas socialinio teisingumo principas, kadangi pasiturintiems skolininkams bylos bus vykdomos ir skolos bus išieškomos nemokamai valstybes sąskaita, o nepasiturintiems ir socialiai pažeidžiamiesiems asmenims skolų išieškojimo išlaidos ženkliai didės ; � Valstybes sąskaita
„atpiginus“ procesą daliai valstybės skolininkų (administracinių ir
baudžiamųjų normų pažeidėjų), skolos išieškojimo išlaidų našta bus perkelta ant kitos kategorijos išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčių reikalavimų išieškoti skolas, pečių; � VMI pilnai dubliuos antstolių funkcijas, o skolų administravimo ir ieškojimo išlaidos, skiriamos iš valstybės biudžeto VMI įgyvendinti šias perteklines funkcijas, kasmet augs ; � Mokesčių administratoriui perėmus greičiausiai išieškomas bylas, dėl kryžminio subsidijavimo principo žlugimo antstolių įkainiai visiems augs 2-3 kartus; � Valstybės skolų išieškojimas atsidurs privilegijuotoje padėtyje lyginant su privačių skolų išieškojimu. Dėl to nukentės privačių skolų išieškojimas, bus pažeistas teisinės lygybės principas, nukentės darbuotojų ir darbdavių teisės.
Atitinkamai, LR trišalės tarybos nariai pasisakė, kad: � Reforma turi būti įvertinta per socialinę prizmę
Būtų įvertinti reformos įgyvendinimo kaštai ir našta valstybės biudžetui ; � Būtų įvertinta reformos įtaka skolų išieškojimo įkainiams , įvertinant poveikį tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Apgailestaujame, kad į šiuos LR trišalės tarybos narių išsakytus nuogąstavimus nebuvo atsižvelgta, o Įstatymo projektas be didesnių pokyčių juda priėmimo link. I Dėl valstybės investicijų į skaitmeninio sprendimo sukūrimą ir numatomų per ilgų VMI išieškojimo terminų LR finansų ministerijos ir VMI parengto Įstatymo projekto įgyvendinimas valstybei kainuos 6 mln. eurų, tačiau terminai per kiek laiko VMI išieškos tiek administracines baudas, tiek mokestines nepriemokas, įgyvendinus išieškojimo reformą, yra visiškai neambicingi ir išliks tokie patys kaip ir iki šiol. Tai reiškia, kad valstybei investavus 6 mln. Eurų tam, kad būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, valstybė jokio proveržio nepatirs, o VMI tiesiog darys tą patį, ką šiuo metu atlieka antstoliai. Valstybei ši reforma kainuos 6 mln. Eurų, tačiau skolų išieškojimas nebus greitesnis, taip pat išieškomos piniginės lėšos valstybės biudžeto greičiau nepasieks. Apgailestaujame, kad, išleidus net 6 mln. eurų tam, kad šioje srityje būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, išieškojimo terminai išlieka tokie patys. Atkreipiame dėmesį, kad š. m. kovo 26 d. vykusiame Tarpinstituciniame pasitarime, LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. siekiantys VMI numatomi ir šiuo metu svarstomuose įstatymų projektuose įtvirtinti terminai „yra ne iš XXI, o iš XX amžiaus“ bei pavedė šiuos terminus sutrumpinti .
Visgi, po minėto Tarpinstitucinio pasitarimo, LR finansų ministerijai atsisakius terminus koreguoti, vėliau buvo pristatyti nekoreguoti įstatymų projektai. Manome, kad minėtų išieškojimo terminų trumpinimas būtų paskata VMI ambicingiau įgyvendinti reformą ir efektyviau investuoti 6 mln. eurų lėšų į skaitmeninius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, prašome, kad šiuo metu numatomi 6 mėn. siekiantys VMI išieškojimo terminai būtų peržiūrėti ir Įstatymo projekte būtų numatytas trumpesnis, t. y. 1 mėn. terminas. Trumpesni įstatymuose įtvirtinti išieškojimo terminai skatintų VMI siekti efektyvaus 6 mln. eurų lėšų įsisavinimo ir šiuos laikus atspindinčių skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo. I Apibendrinimas: dėl projektų tikslingumo ir neužtikrinamo socialinio teisingumo principo Kaip minėta, investavus 6 mln. eurų tam, kad būtų pasiektas skaitmeninis proveržis, valstybė jokio proveržio nepatirs. Skolų išieškojimas netaps greitesnis, taip pat išieškomos piniginės lėšos valstybės biudžeto greičiau nepasieks. LR finansų ministerijos parengta dabartinė Įstatymo projekto versija nėra ambicinga, nes išsikelti tikslai dėl greito skolų nurašymo nebus pasiekti . Numatoma, kad ieškojimas truks net pusę metų. Tai visiškai neadekvatūs terminai, kai investuojami 6 mln. į informacinių sprendimų, t. y., automatinio nurašymo, sukūrimą. Pažymėtina, kad šiuo metu antstoliai net 70 proc. administracinių baudų išieško iš karto. Todėl kyla klausimas, kam VMI reikalingi tokie ilgi terminai.
LR Vyriausybės pasitarimuose LR Vyriausybės atstovai ne kartą pasisakė, kad 6 mėn. automatiniam skolos nurašymui terminas yra neadekvatus, tačiau LR finansų ministerija primygtinai atsisakė eiti į kompromisą ir numatyti realesnį 1 mėn. terminą skolos nurašymui. Pažymėtina, kad administracinės baudos bus išieškomos VMI nemokamai, o tai blogins visų likusių skolininkų situaciją. VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams su lėšomis sąskaitose jis dėl Įstatymo projekto iniciatorių neatskleistų priežasčių bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu socialiai pažeidžiami skolininkai bus perduodami antstoliams. Tiems, kas turi pinigų, VMI išieškojimą padarys patys, o tiems, kas lėšų sąskaitose neturi, išieškojimą vykdys antstoliai. Būtent šiems, socialiai pažeidžiamiems asmenis, išieškojimo įkainiai didės. LVK vertinimu, Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu yra sujaukiama galiojanti sistema , kuri yra socialiai teisingesnė, nes yra pagrįsta kryžminiu subsidijavimu. Prašome Komiteto narių, apvarstyti vertybinį klausimą, ar socialiai teisinga, kad pažeidėjams, kurie turi lėšų sąskaitose, bet piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nurašomos nemokamai VMI, o socialiai pažeidžiamiausiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi lėšų sąskaitose, kurias lengvai galėtų nurašyti VMI. Deja, Įstatymo projekto iniciatoriai nepagrindžia, kodėl finansinė našta turi būti permetama ant socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Apibendrinant, būtent dėl to, kad VMI vykdys dalies administracinių baudų išieškojimą, dėl kurio bus pažeisti visų likusių skolininkų, kurie neturi lėšų sąskaitose, interesai ir jų skolų išieškojimo kaina augs, VMI numatomi net pusę metų siekiantys terminai nemokamam valstybės prievolių išieškojimui asmenims, turintiems lėšų sąskaitose, atrodo dar mažiau pagrįsti.
Dėl to siūlome, kad Įstatymo projekte įtvirtintas nerealistiškas 6 mėn. terminas VMI vykdomam skolos nurašymui būtų trumpinamas iki 1 mėn . Atkreipiame dėmesį, kad dėl šio termino ir klausimo, kiek laiko efektyvu pačiai VMI vykdyti išieškojimą, prieš perduodant bylas antstoliams, š. m. balandžio 3 d. LR Vyriausybės posėdyje pasisakė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pažymėjusi, kad dėl šio termino gali būti diskutuojama svarstymo LR Seime metu. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto pateikimo LR Seimo š. m. balandžio 11 d. plenarinio posėdžio metu nebuvo balsuojama dėl šio projekto svarstymo skubos tvarka. Premjerė Ingrida Šimonytė š. m. balandžio 3 d. LR Vyriausybės posėdyje taip pat atkreipė dėmesį į skirtingus atvejus ir su išieškojimu susijusius terminus, ieškant tinkamiausio sprendimo, taip pat pažymėjusi, kad jei LR Seime atsiras geresnių pasiūlymų, lyginat su pateiktu Įstatymo projektu, jie bus svarstomi. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas, siūlo sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų. (Žr. 1 Komiteto pasiūlymą). Nepritarti siūlymui trumpinti perdavimo antstoliui terminą, kai VMI pati vykdo iš sąskaitų, tačiau siūlytina numatyti sąlygas, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.1. Komiteto sprendimas: 1.
Komiteto sprendimas:
Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3609(2), atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui projektą Nr. XIVP-3609(2) svarstyti skubos tvarka. 3. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais išieškojimas iš skolininko sąskaitų yra galimas, tačiau išieškoma nedidelėmis sumomis ir toks išieškojimas gali trukti ilgiau nei 180 dienų, Komitetas siūlo Mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarkoje numatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki šio termino pabaigos (pvz. likus 20 dienų iki 180 dienų termino pabaigos), siunčia skolininkui pranešimą apie skolos perdavimą antstoliui ir siūlymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį. 6.2 Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
6 Argumentai: atsižvelgiant į Antstolių rūmų bei Lietuvos verslo konfederacijos pateiktus siūlymus trumpinti išieškojimo vykdymo perdavimo antstoliams terminus, įvertinus VMI praktikoje taikomo išieškojimo iš sąskaitų efektyvumo rodiklius, tais atvejais, kai VMI pati vykdo išieškojimą iš sąskaitų, siūlytina papildomai nustatyti, kad kas 30 dienų VMI turi patikrinti išieškojimo efektyvumą ir tai, ar iš skolininko nepradėjo išieškojimo antstolis. Pakeisti projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos
priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip
dienos.
Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais būdu, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. “
7 Argumentai: atsižvelgiant į Antstolių rūmų bei Lietuvos verslo konfederacijos pateiktus siūlymus trumpinti išieškojimo vykdymo perdavimo antstoliams terminus, įvertinus VMI praktikoje taikomo išieškojimo iš sąskaitų efektyvumo rodiklius, siūlytina trumpinti perdavimo antstoliui išieškojimui terminą, kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų
išieškojimą). Pasiūlymas: Vietoj 90 dienų, numatyti 45 dienas, kai išieškomos nemokestinės prievolės (administracinės baudos ir kt.) ir 45 dienos su galimybe pratęsti dar 45 dienoms - mokestinei nepriemokai.
Pakeisti projekto 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų
kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto , mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per
45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip
45 dienas . Nemokestinės nepriemokos atveju, terminas negali būti pratęsiamas . “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis PRIDEDAMA. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė