Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotos pajamos, išskyrus pagal šį įstatymą mokamą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Jeigu Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti deklaruotų asmens ar šeimos pajamų.
Jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę, šio punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio
dalies kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. 1.
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami šiuos dokumentus:
1) pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
2) mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir
(ar) kad asmuo, kuris kreipiasi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos, kai mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose yra laisvų apgyvendinimo vietų, jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę.
Šioje pažymoje turi būti nurodytas apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinis mokestis asmeniui per mėnesį ir jį patvirtinantis mokslo ar studijų institucijos sprendimas.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios
būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis
nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus atskaitymus. 2.
mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų pagal šio straipsnio
VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms. Jeigu šioje dalyje apskaičiuota asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama. 1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali viršyti 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms. 3.
apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti 0,5 VRP dydžio.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2024 m. gegužės 31 d. asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-3608(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį neviršija 60 procentų faktinių vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, nevertinant pagal šį įstatymą mokamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotas pajamas arba pagal asmens ar šeimos pateiktus duomenis apie praėjusių
būstui išsinuomoti, jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal deklaruotas pajamas, yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį. deklaruotų asmens ar šeimos pajamų. Jeigu asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio
kompensacija nemokama;“.
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) kai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos
kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą) asmuo (toliau – nedirbantis asmuo), kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, mokslo ar studijų tikslais yra pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šios dalies 3 punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas.“
išdėstyti taip: „1.
Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. 1.
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami šiuos dokumentus:
1) pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
2) duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas, gautas iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju;
3) mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir
(ar) kad asmuo, kuris kreipiasi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos, kai mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose yra laisvų apgyvendinimo vietų, jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje.
Šioje pažymoje turi būti nurodytas vidutinis apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje mokestis asmeniui per mėnesį ir jį patvirtinantis mokslo ar studijų institucijos sprendimas.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar
išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo asmens ar šeimos kreipimosi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokamos už laikotarpį nuo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, jeigu savivaldybės administracija priėmė sprendimą mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, bet ne anksčiau kaip nuo asmens ar šeimos kreipimosi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos.
Kai asmuo ar šeima nuomojasi tą patį būstą ir kreipiasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama nuo teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo dienos ir kompensuojama už laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki šios teisės nustatymo dienos.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios
būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis
nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus atskaitymus. 2.
mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 40 procentų pagal šio straipsnio
kaip 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms. Jeigu šioje dalyje apskaičiuota asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama. 1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir asmens ar šeimos skiriamą lėšų dalį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai apmokėti. 2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis, ir negali viršyti 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) dydžio šeimai. 3.
apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį. Šiems asmenims būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti 0,5 VRP dydžio.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2024 m. birželio 30 d. asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai asmenys ir šeimos nuomojasi tą patį būstą ir kreipiasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 4. Asmenims ir šeimoms, kuriems būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos be atskiro asmens ar šeimos prašymo perskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatant teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat teikiant paramą būstui išsinuomoti, t. y. mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Poreikis tikslinti Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą kilo dėl šių priežasčių:
1) šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, jeigu, be kita ko, apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių Įstatyme nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų. Šis reikalavimas apsunkina galimybes ypatingai mažas pajamas gaunantiems arba jokių darbinių pajamų neturintiems asmenims (pensinio amžiaus vieniši asmenys) ir šeimoms (pavyzdžiui, vienišiems tėvams, auginantiems vaikus) pretenduoti į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. 2) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, apskaičiuojamas Įstatyme nustatyta tvarka, tam tikrais atvejais nereikšmingai prisideda prie nepasiturinčių gyventojų finansinės padėties gerinimo, nemotyvuoja nuomotis pigesnio būsto.
3) Įstatyme trūksta teisinio reguliavimo aiškumo, kai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnamečiai, ne vyresni kaip 24 metų, nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) asmenys, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje (toliau – besimokantys asmenys). Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Įstatyme reglamentuotas sąlygas teisei į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatyti ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms pretenduoti į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, vertinant ne vien tik darbines, bet ir socialinio pobūdžio pajamas, atsisakant reikalavimo, kad būsto nuomos kaina negali viršyti 60 procentų pajamų, taip pat numatant alternatyvų pajamų vertinimo laikotarpį, jeigu asmens ar šeimos pateiktoje turto (įskaitant pajamas) deklaracijoje nurodyta vidutinė pajamų dalis per mėnesį yra mažesnė nei būsto nuomos kaina;
2) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimą susieti su nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydžiu ir asmens ar šeimos pajamų dalimi šiam būsto nuomos mokesčiui apmokėti;
3) aiškiau reglamentuoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pagrindus besimokantiems asmenims. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Eugenijus Gentvilas, Raimundas Lopata bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu apskaičiuotas metinis nuomojamo būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija 60 procentų faktinių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotų asmens ar šeimos pajamų. Praktikoje pastebima, kad tam tikrais atvejais būsto nuomos mokesčio dydis yra toks, kad asmenims ar šeimoms dažnai nepakanka gaunamų pajamų minėtam santykiui užtikrinti. Todėl neretai nepasiturintys gyventojai negali pretenduoti į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kai būsto nuomos kainos yra ženkliai išaugusios dėl būsto nuomos rinkos ypatumų (per mažos būsto nuomos pasiūlos). Taip gali nepagrįstai nukentėti asmenys ir šeimos, kurių deklaruotas turtas ir pajamos neviršija Įstatyme nustatytų turto ir pajamų ribų (t. y. iš esmės nepasiturintys gyventojai), negalint pretenduoti į paramą būstui išsinuomoti, t. y. pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kaip alternatyva socialinio būsto nuomai. 3.2. Apskaičiuojant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimama 40 procentų pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį apskaičiuotų asmens ar šeimos pajamų (t. y.
vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotas asmens ar šeimos pajamas), ir šios kompensacijos dydis negali būti didesnis kaip 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Praktikoje apskaičiuojant minėtas kompensacijas, dažnu atveju kompensacijos dydžiai yra labai maži (iki 10 eurų per mėnesį), kas reiškia, kad valstybės parama nesudaro pakankamų prielaidų ženkliau prisidėti prie nepasiturinčių gyventojų finansinės padėties palengvinimo, apsirūpinant būstu. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas gali skatinti nuomotis būstą už didesnę nuomos kainą, siekiant gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. 3.3. Įstatymas stokoja teisinio reguliavimo aiškumo, siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją besimokantiems asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų.
Apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, būtų vertinamos visos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruotos pajamos, išskyrus pagal Įstatymą mokamą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neatsižvelgiant į kitas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis. Jeigu Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis būtų mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, būtų vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ypatingai mažas pajamas gaunantiems gyventojams ar šeimoms, taip pat šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų ir dėl šeiminių aplinkybių turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Į paramą būstui išsinuomoti galėtų pretenduoti ir tie asmenys ar šeimos, kurie, pavyzdžiui, darbinių pajamų negauna, gaudami kitas įvairias socialinio pobūdžio pajamas.
Taip pat į minėtą paramą galėtų pretenduoti ir tie gyventojai, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalėtų gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dėl to, kad deklaruojamu laikotarpiu negavo jokių pajamų, nes atsirastų galimybė vertinti praėjusių 6 mėnesių iki kreipimosi dėl paramos gavimo visas gautas pajamas, pagal kurias būtų nustatoma teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ar apskaičiuojamas jos dydis. Tuo pačiu būtų išlaikytos prielaidos piktnaudžiavimui išvengti, užkertant kelią gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją tais atvejais, kai būsto nuomos mokestis viršija visas gautas asmenų ar šeimų pajamas, kas sukelia abejones dėl nurodomų pajamų skaidrumo ir tikrumo. Siūlomi pakeitimai atitiktų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas – peržiūrėti paramos būstui sistemą, siekiant plėsti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos pasiekiamumą (pateiktas 2023 metais, atlikus būsto prieinamumo Lietuvoje vertinimą[1]). 4.2. Siūloma nustatyti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalį, kurią apmoka asmuo ar šeima savo lėšomis. Maksimalių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydžių, kurie įtvirtinti Įstatyme (būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negali viršyti 1 VRP dydžio vienam asmeniui ir 1 VRP x (1 + 0,2 x n) (kur n – šeimos narių skaičius) šeimoms), Įstatymo projektu keisti nesiūloma.
Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų pagerintos sąlygos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti, nepasiturintys gyventojai galėtų pretenduoti į didesnę būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomi pakeitimai labiau atitiktų nepasiturinčių gyventojų interesus, apsirūpinant būstu, leistų teisingiau įvertinti individualias paramos gavėjų finansines galimybes, kartu neišbalansuojant šiuo metu taikomos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo sistemos. 4.3. Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad, jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi niekur nedirbantys besimokantys asmenys, mokslo ar studijų tikslais atvykę į kitą nei buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę, jie turi pateikti mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad asmuo, kuris kreipiasi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos, kai mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose yra laisvų apgyvendinimo vietų. Šioje pažymoje turi būti nurodytas apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinis mokestis asmeniui per mėnesį ir jį patvirtinantis mokslo ar studijų institucijos sprendimas.
Teisei į paramą nustatyti būtų taikomos Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, išskyrus šios dalies 3 punkto reikalavimą, kad būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis negali viršyti vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų. Minėtu atveju būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiui apskaičiuoti siūloma atsižvelgti į būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį ir apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį per mėnesį ir visais atvejais šis kompensacijos dydis neturėtų viršyti 0,5 VRP dydžio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos Įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos Įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projekto nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. A1-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės – pakaks jų įgyvendinimui planuojamų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „parama būstui išsinuomoti“, „būsto nuomos mokesčio kompensacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] prieiga internete: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ca16ff6d-en/index.html?itemId=/content/publication/ca16ff6d-en (Policy Actions for Affordable Housing in Lithuania)
2024-04-16 Nr. XIVP-3608 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, „jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų<..>“; tais atvejais, kai „<...> Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti“, o reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas, kai „dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokykloje ar aukštojoje mokykloje <...>“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. Iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti, kad kai pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančias pajamas, vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos.
Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti, kaip apskaičiuojamos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, kai turto deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, tačiau nesiūloma aiškiai nustatyti, kad ir tokiu atveju asmenys ir šeimos turi teisę į nuomos mokesčio dalies kompensaciją arba kad reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio yra netaikomas (kaip tai nustatyta besimokančių asmenų atveju). Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku ir tai, kur tokiu būdu apskaičiuotas vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų dydis bus panaudotas. Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatant, kaip apskaičiuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, svarstytina, ar nuostata „Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis“ neturėtų būti patikslinta atsižvelgus į tai, kad šiame punkte vartojama formuluotė
„vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos“. 1.2. Projekte siūloma nustatyti, kad „vertinamos visos
praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos“, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tai bus atliekama – kokia informacija dėl pajamų turėtų būti pateikiama.
Pastebėtina, jog turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą teikiama už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį, todėl praėjusių 6 mėnesių asmens pajamoms įvertinti turės būti remiamasi kitais nei turto deklaracijos duomenimis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas. 1.3. Iš projekto nuostatų nėra aiškus vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų apskaičiavimo mechanizmas, kai vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos. Pavyzdžiui, jeigu asmuo kreipiasi dėl kompensacijos kitą mėnesį pradėjęs pirmą kartą dirbti, t. y. kai asmuo tik vieną iš 6 paskutinių mėnesių buvo gavęs pajamų. Svarstytina, ar minėtuoju atveju asmeniui toliau dirbant neturėtų būti kompensacijos dydis perskaičiuojamas kas mėnesį. 1.4. Teikiamas siūlymas yra nenuoseklus projekte nustatytus reikalavimus atitinkančių besimokančių asmenų atžvilgiu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projektu teikiamos nuostatos turėtų būti taikomos kompensaciją gaunančiam besimokančiam asmeniui kompensacijos gavimo laikotarpiu pradėjus dirbti – ar toks asmuo ir toliau gautų kompensaciją, ar kompensacijos mokėjimas turėtų būti sustabdomas ar nutraukiamas (tokiu atveju turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnis). Tuo atveju, jeigu toks besimokantis asmuo pradėjęs dirbti turėtų iš naujo kreiptis dėl nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojant jam vidutiniškai per mėnesį tenkančias pajamas būtų vertinamos jo praėjusių 6 mėnesių pajamos, dėl ko kompensacijos mokėjimas faktiškai nutrūktų ir sumažėtų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pilnamečiai besimokantys asmenys gali dirbti įvairius mažai apmokamus, tačiau mokymosi proceso netrikdančius darbus (pavyzdžiui, vakarais ar savaitgaliais), todėl svarstytina, ar reikalavimas nedirbti negalėtų būti pakeistas reikalavimu nedirbti ar gauti ne didesnes negu tam tikro dydžio pajamas (iš darbo ar kitų jam prilygintų santykių). 2. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka „deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių“. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į nuomos mokesčio kompensaciją turi asmenys ir šeimos, jeigu „<...> būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų“. Taigi vienu atveju skaičiuojant asmenų ir šeimos turtą ir pajamas bus taikomos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje numatytos išimtys, o kitu atveju – pajamos bus apskaičiuojamos netaikant minėtų išimčių.
Svarstytina, ar minėtų išimčių taikymas apskaičiuojant pajamas neturėtų būti vienodas, o projekto nuostatos atitinkamai patobulintos. 3. Pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos siejamos su būsto nuomos mokesčio dydžiu nenurodant jokio laikotarpio. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nuomos mokestis taip pat neturėtų būti susietas su mėnesio laikotarpiu. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė
„nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis)“ nėra visiškai aiški. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme minėtos sąvokos nėra apibrėžtos ir
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama nuorodų į kitus įstatymus, kuriuose jos būtų apibrėžtos. Atsižvelgus į tai, kad kituose įstatymuose šios sąvokos suprantamos nevienodai (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta kitokia sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtis nei ši sąvoka suprantama pagal Užimtumo įstatymo 5 straipsnį, be to, Užimtumo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, koks asmuo laikomas nedirbančiu asmeniu), projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui. 5.
straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę“ svarstytina tuo aspektu, jog ji nėra aiški – ką konkrečiai reiškia „atvykęs“, ar ši aplinkybė turėtų būti patikrinama, ar „atvykimas“ turėtų būti kaip nors užfiksuojamas. Ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal <...>
būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas“. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio
kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo projekto nuostato tobulintinos. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad besimokantiems ir nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims „<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ir studijų institucijos išduotojo pažymoje nurodytų apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį“. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais besimokantys asmenys gali būti atleisti nuo apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio mokėjimo ar jo dydis gali būti sumažintas. Svarstytina, ar šie aspektai neturėtų būti įvertinti projekte nustatant, kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis. 8.
8Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. 9. Atsižvelgus į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 10. Atsižvelgus į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 11 dalis, 8 straipsnio 2 punkto c papunktį, 9 straipsnio 1 dalies
punkto b papunktį, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 4 dalies 2 punktą b papunktį, 7 dalį, 8 dalies 2, 3, 6, 8, 9 punktus,
dalies 2 punktą, 31 straipsnio 2 dalį.
Keičiant minėtas keičiamo įstatymo struktūrines dalis jose vartojamos sąvokos (tokios kaip „neįgalusis“, „nedarbingumo lygis“, „specialiųjų poreikių lygis“) keistinos į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-03 Nr. XIVP-3608(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad „jeigu asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus pajamų ir turto dydžius, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti grynųjų metinių pajamų dydžiai, todėl svarstytina, ar projektu siekiama nustatyti, kad praėjusių 6 mėnesių pajamos turi neviršyti nustatyto grynųjų metinių pajamų dydžio. Tuo atveju, jeigu siekiama palyginti skirtingos trukmės laikotarpių pajamas proporcingai jų trukmei, projektas atitinkamai tikslintinas. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto
sakinyje vartojant formuluotę „pagal asmens ar šeimos pateiktus duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas“ neturėtų būti nustatyta, jog kalbama apie pajamas, kurios įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį. 3.
straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio suformuluota taip: „Teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus“, o toliau atskirais punktais nustatomi reikalavimai. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti šį reikalavimą: „kai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą) asmuo (toliau – nedirbantis asmuo), kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, mokslo ar studijų tikslais yra pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šios dalies 3 punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas“. Pažymėtina, jog tai nėra savarankiškas reikalavimas, o tik keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo taikymo sąlyga, todėl jis dėstytinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nepritarus šiam siūlymui keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto dėstymas tikslintinas jį suderinant su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio ir jį suformuluojant kaip atskirą reikalavimą. 4. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki 2024 m. birželio 30 d. asmenų ir šeimų pateikti prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai asmenys ir šeimos nuomojasi tą patį būstą ir kreipiasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“.
Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu projektu keičiami ne tik reikalavimai teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turintiems asmenims, bet ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio nustatymo tvarka. Svarstytina, ar dėl šių pokyčių negali būti asmenų, kuriems skiriamos kompensacijos dydis pagal naujai siūlomą teisinį reguliavimą būtų mažesnis negu apskaičiuotas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Tuo atveju, jeigu tokių situacijų galėtų būti, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas nustatant, kad iki 2024 m. birželio 30 d. pateikti prašymai baigiami nagrinėti vadovaujantis naujo teisinio reguliavimo nuostatomis, tačiau kompensacijos dydis negali būti mažesnis negu jis būtų apskaičiuotas pagal iki 2024 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 4 daliai. 5. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „asmenims ir šeimoms, kuriems būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos be atskiro asmens ar šeimos prašymo perskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnio nuostatomis“. Teikiamas siūlymas tobulintinas. Atkreiptinas dėmesys, jog perskaičiuojama ne kompensacija, o kompensacijos dydis.
Be to, aptariamos nuostatos konstrukcija turėtų būti išdėstyta aiškiau – nustatant per kiek laiko kompensacijos dydis yra perskaičiuojamas bei kad nuo tam tikros dienos taikomas kompensacijos dydis, perskaičiuotas vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-05-08
dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Viktorija Minkevičiūtė – vyriausioji patarėja, Asta Misiukienė – Paramos būstui grupės vyresnioji patarėja, Martynas Šiurkus – viceministras, Ramūnas Šveikauskas – Paramos būstui grupės vadovas; Vaida Stoncelienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos administratorė, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komitetonuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2024-04-161 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3608: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos,
„jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija
vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų<..>“; tais atvejais, kai „<...> Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamos, gautos iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti“, o reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas, kai „dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip
bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokykloje ar aukštojoje mokykloje <...>“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. Teisės departamentas, 2024-04-161
aišku, kodėl projekte siūloma nustatyti, kad kai pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančias pajamas, vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos.
Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti, kaip apskaičiuojamos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, kai turto deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, tačiau nesiūloma aiškiai nustatyti, kad ir tokiu atveju asmenys ir šeimos turi teisę į nuomos mokesčio dalies kompensaciją arba kad reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio yra netaikomas (kaip tai nustatyta besimokančių asmenų atveju). Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku ir tai, kur tokiu būdu apskaičiuotas vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų dydis bus panaudotas. Pastebėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatant, kaip apskaičiuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, svarstytina, ar nuostata „Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis“ neturėtų būti patikslinta atsižvelgus į tai, kad šiame punkte vartojama formuluotė „vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos“. Pritarti iš dalies. Nustačius galimybę vertinti praėjusių 6 mėnesių visas gautas pajamas, pagal kurias nustatoma teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (toliau – kompensacija), nepasiturintiems gyventojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos kompensacijai gauti tais atvejais, kai deklaruojamų metų laikotarpiu jie negavo pajamų arba pajamos buvo per mažos būsto nuomai apmokėti.
Manome, kad 6 mėnesių laikotarpis yra protingas ir proporcingas. Projekto nuostatos įtvirtina vienodą asmens
(šeimos) pajamų ir nuomos kainos santykio vertinimo taisyklę, kuri taikoma abiem atvejais (tiek vertinant metų pajamas pagal deklaraciją, tiek vertinant pajamas pagal 6 mėnesius). Jeigu vidutinės pajamos pagal 6 mėnesius nebus mažesnės už būsto nuomos kainą, kompensacija bus skiriama. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 1.2. Teisės departamentas, 2024-04-162
„vertinamos visos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos“, tačiau iš projekto
nuostatų nėra aišku, kaip tai bus atliekama – kokia informacija dėl pajamų turėtų būti pateikiama. Pastebėtina, jog turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą teikiama už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį, todėl praėjusių 6 mėnesių asmens pajamoms įvertinti turės būti remiamasi kitais nei turto deklaracijos duomenimis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 1.3. Teisės departamentas, 2024-04-161
vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų apskaičiavimo mechanizmas, kai vertinamos praėjusių 6 mėnesių asmens pajamos. Pavyzdžiui, jeigu asmuo kreipiasi dėl kompensacijos kitą mėnesį pradėjęs pirmą kartą dirbti, t. y. kai asmuo tik vieną iš 6 paskutinių mėnesių buvo gavęs pajamų. Svarstytina, ar minėtuoju atveju asmeniui toliau dirbant neturėtų būti kompensacijos dydis perskaičiuojamas kas mėnesį. Įvertinta.
Įvertinta. Formuluotė „vidutiniškai per mėnesį“ jau įtvirtinta galiojančiame įstatyme. Projektu nesiūloma keisti sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo priėmimo tvarkos peržiūrint paramos gavėjų pajamas kas mėnesį, siekiant nedidinti savivaldybių administracinės naštos. Manome, kad sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo turėtų būti priimamas vieną kartą iki einamųjų metų pabaigos. 1.4. Teisės departamentas, 2024-04-161
projekte nustatytus reikalavimus atitinkančių besimokančių asmenų atžvilgiu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projektu teikiamos nuostatos turėtų būti taikomos kompensaciją gaunančiam besimokančiam asmeniui kompensacijos gavimo laikotarpiu pradėjus dirbti – ar toks asmuo ir toliau gautų kompensaciją, ar kompensacijos mokėjimas turėtų būti sustabdomas ar nutraukiamas (tokiu atveju turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnis). Tuo atveju, jeigu toks besimokantis asmuo pradėjęs dirbti turėtų iš naujo kreiptis dėl nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojant jam vidutiniškai per mėnesį tenkančias pajamas būtų vertinamos jo praėjusių 6 mėnesių pajamos, dėl ko kompensacijos mokėjimas faktiškai nutrūktų ir sumažėtų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pilnamečiai besimokantys asmenys gali dirbti įvairius mažai apmokamus, tačiau mokymosi proceso netrikdančius darbus (pavyzdžiui, vakarais ar savaitgaliais), todėl svarstytina, ar reikalavimas nedirbti negalėtų būti pakeistas reikalavimu nedirbti ar gauti ne didesnes negu tam tikro dydžio pajamas (iš darbo ar kitų jam prilygintų santykių). Įvertinta. Galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai gaunančiųjų kompensaciją deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija nustatytus metinius dydžius. Jeigu besimokantis asmuo dirba, manome, kad jam turėtų būti taikoma ta pati tvarka kaip ir kitiems – pateikiamos deklaruojamos pajamos arba 6 mėnesių pajamos.
Kitus argumentus žr. dėl 1.3 pastabos. 2. Teisės departamentas, 2024-04-16 1,2
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka „deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių“. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į nuomos mokesčio kompensaciją turi asmenys ir šeimos, jeigu „<...> būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų“. Taigi vienu atveju skaičiuojant asmenų ir šeimos turtą ir pajamas bus taikomos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje numatytos išimtys, o kitu atveju – pajamos bus apskaičiuojamos netaikant minėtų išimčių. Svarstytina, ar minėtų išimčių taikymas apskaičiuojant pajamas neturėtų būti vienodas, o projekto nuostatos atitinkamai patobulintos. Pritarti iš dalies. Nustatant teisę į kompensaciją, pirmiausia nustatoma, ar asmuo (šeima) yra nepasiturintis (pagal turto ir pajamų normatyvus). Projektu siūloma patikslinti įstatyme įtvirtintą asmens
(šeimos) pajamų ir būsto nuomos kainos santykio vertinimo taisyklę.
Nustačius, kad vertinamos visos faktinės pajamos (įskaitant socialinio pobūdžio pajamas), nepasiturintiems gyventojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos kompensacijai gauti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte minimos vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos siejamos su būsto nuomos mokesčio dydžiu nenurodant jokio laikotarpio. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nuomos mokestis taip pat neturėtų būti susietas su mėnesio laikotarpiu. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. Teisės departamentas, 2024-04-16 1,2
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis)“ nėra visiškai aiški. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme minėtos sąvokos nėra apibrėžtos ir keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama nuorodų į kitus įstatymus, kuriuose jos būtų apibrėžtos. Atsižvelgus į tai, kad kituose įstatymuose šios sąvokos suprantamos nevienodai (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta kitokia sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtis nei ši sąvoka suprantama pagal Užimtumo įstatymo
laikomas nedirbančiu asmeniu), projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 5. Teisės departamentas, 2024-04-16 1,2 5.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė
„mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė
gyvenamoji vieta savivaldybę“ svarstytina tuo aspektu, jog ji nėra aiški – ką konkrečiai reiškia „atvykęs“, ar ši aplinkybė turėtų būti patikrinama, ar
„atvykimas“ turėtų būti kaip nors užfiksuojamas. Ši pastaba atitinkamai
taikytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 6. Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas
pagal <...> būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas“. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatančiose, kaip apskaičiuojamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis, vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos nėra vertinamos. Siekiant teisinio aiškumo projekto nuostato tobulintinos. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 7. Teisės departamentas,
reikalavimus atitinkantiems asmenims „<...> būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ir studijų institucijos išduotojo pažymoje nurodytų apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinį mokesčio dydį asmeniui per mėnesį“. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais besimokantys asmenys gali būti atleisti nuo apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio mokėjimo ar jo dydis gali būti sumažintas. Svarstytina, ar šie aspektai neturėtų būti įvertinti projekte nustatant, kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis.
Įvertinta. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais besimokantys asmenys gali būti atleisti nuo apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio mokėjimo ar jo dydis gali būti sumažintas, neturi įtakos kompensacijos dydžiui apskaičiuoti. Kompensacija bus apskaičiuojama pagal mokslo ar studijos institucijos nustatytą vidutinį įkainį. 8. Teisės departamentas,
įstatymas įsigalioja 2024 m. birželio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. Pritarti. Siūlome, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., o socialinės apsaugos ir darbo ministras šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2024 m. birželio 30 d. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 9. Teisės departamentas,
31
dalies 1 punktą socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Įvertinta. Kadangi projektą inicijavo LR Seimo nariai bendradarbiaujant su SADM, manome, kad netikslinga prašyti Vyriausybės išvados dėl projekto. Projekto nuostatos aptartos ir suderintos su SADM, Lietuvos savivaldybių asociacija ir savivaldybėmis. 10. Teisės departamentas,
10Atsižvelgus į 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliojusį Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr.
I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 11 dalis, 8 straipsnio 2 punkto c papunktį, 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto b papunktį, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 4 dalies 2 punktą b papunktį, 7 dalį, 8 dalies 2, 3, 6, 8, 9 punktus, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 5 dalies 1 punkto b papunktį, 7 dalies 2 punktą, 9 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 2 dalį. Keičiant minėtas keičiamo įstatymo struktūrines dalis jose vartojamos sąvokos (tokios kaip „neįgalusis“, „nedarbingumo lygis“, „specialiųjų poreikių lygis“) keistinos į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas. Įvertinta. SADM šiuo metu atlieka sisteminę paramos būstui peržiūrą ir rengia įstatymo pakeitimo projektą įskaitant pakeitimus, susijusius su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo sąvokų suderinimu, kuris bus pateiktas Seimui svarstyti pagal galimybes artimiausiu metu. 11. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-04-12 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3608 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3608 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-05-081 1,2 N Pritardami Teisės departamento išvados 1.1, 3, 4 ir 5 pastaboms, taip pat siūlydami neskirti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, jeigu asmens (šeimos) 6 mėnesių pajamos viršija pajamų ir turto normatyvus, siūlome pakeisti įstatymo projekto (toliau - projektas) 1 straipsnio 1 dalį, papildyti 1 straipsnį 2 dalimi, ir visą 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo
fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotos pajamos, išskyrus pagal šį įstatymą mokamą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Jeigu Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka pateiktoje turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijoje nurodytų pajamų vidutinis dydis yra mažesnis nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis, apskaičiuojant vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas, vertinamos visos praėjusių
būstui išsinuomoti. Jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę, šio punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas. Vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, nevertinant pagal šį įstatymą mokamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotas pajamas arba pagal asmens ar šeimos pateiktus duomenis apie praėjusių
būstui išsinuomoti, jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal deklaruotas pajamas, yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį.
Jeigu asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus pajamų ir turto dydžius, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama;“. 2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) kai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi
pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą) asmuo (toliau – nedirbantis asmuo), kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, mokslo ar studijų tikslais yra pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šios dalies 3 punkto reikalavimas dėl būsto nuomos mokesčio dydžio netaikomas.“ Pritarti. 2.
ir darbo komitetas, 2024-05-08 2,3 1,3 Pritardami Teisės departamento išvados 2, 4 ir 5 pastaboms, siūlome pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip (ir atitinkamai dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 2 punktu siūlome projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje pakeisti nuorodą iš įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto į 3 punktą): „1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies
kompensaciją ir (ar) į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, pateikdami šiuos dokumentus:
1) pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
2) duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas, gautas iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju;
2) 3) mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad asmuo, kuris kreipiasi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos, kai mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose yra laisvų apgyvendinimo vietų, jeigu dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis (taip pat savarankiškai nedirbantis) asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra atvykęs į kitą nei buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta savivaldybę pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje.
Šioje pažymoje turi būti nurodytas vidutinis apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje vidutinis mokestis asmeniui per mėnesį ir jį patvirtinantis mokslo ar studijų institucijos sprendimas.“
ir darbo komitetas, 2024-05-0822 N Siūlydami nustatyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kompensacijos mokėjimą už laikotarpį nuo einamųjų metų pradžios iki teisės į šią kompensaciją nustatymo dienos, kai toliau nuomojamas tas pats būstas, siūlome papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi: „2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios
būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priima ne vėliau kaip per
išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokamos už laikotarpį nuo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, jeigu savivaldybės administracija priėmė sprendimą mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, bet ne anksčiau kaip nuo asmens ar šeimos kreipimosi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Kai asmuo ar šeima nuomojasi tą patį būstą ir kreipiasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama nuo teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo dienos ir kompensuojama už laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki šios teisės nustatymo dienos.“
ir darbo komitetas, 2024-05-0831 Pritardami Teisės departamento išvados 6 pastabai, siūlome pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas asmens ar šeimos skiriamą lėšų dalį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai apmokėti.“ Pritarti. 5.
ir darbo komitetas, 2024-05-084 Pritardami Teisės departamento išvados 8 pastabai ir siūlydami, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., o socialinės apsaugos ir darbo ministras šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2024 m. birželio 30 d.; siekdami pagerinti kompensacijų gavimo sąlygas prašymus iki įstatymo pakeitimo pateikusiems asmenims (šeimoms) ir siūlydami jiems taikyti naujas įstatymo nuostatas; taip pat siekdami užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą suvienodinant kompensacijų apskaičiavimą nepriklausomai nuo to, ar jų gavėjai kreipėsi iki įstatymo pakeitimo ar jį pakeitus, siūlome pakeisti 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sSocialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gegužės 31 birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2024 m. gegužės 31 birželio
išsinuomoti, įskaitant atvejus, kai kreiptasi asmenys ir šeimos nuomojasi tą patį būstą ir kreipiasi dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo pratęsimo, nuomojant tą patį būstą, baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Asmenims ir šeimoms, kuriems būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos be atskiro asmens ar šeimos prašymo perskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.“ Pritarti. 8.
paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė