Projekto lyginamasis variantas
100 1 ,100 2 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062
3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (išskyrus veikas, susijusias su siekiu fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei (99 straipsnis)), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), priverstinį dingimą (1001 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų arba netinkamą vado pareigų vykdymą (1131 straipsnis).“2 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo negalios , senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;“
2. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų;“. 3 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
„1 .
Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Už šio kodekso XXI skyriuje numatytus nusikaltimus teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 200 iki 400 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nepilnamečiui įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto.“
99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 99 straipsnis. Genocidas Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“
100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; neteisėtai atėmė priverstinai apvaisintai moteriai laisvę siekiant pakeisti gyventojų etninę sudėtį ar darant kitą tarptautinės teisės normų pažeidimą; priverstinai sterilizavo žmones arba darė kitokius panašaus pobūdžio seksualinės prievartos veiksmus; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheidą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“ 6 straipsnis. 1001 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1001 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 1 straipsnis. Priverstinis dingimas Tas, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, suėmė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, suėmimą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slėpė dingusio asmens likimą ar buvimo vietą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki penkiolikos metų.“
100 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100
Vaikų atskyrimas Tas, kas neteisėtai atskyrė vaikus, žinodamas, kad šie vaikai, jų tėvai ar globėjai nukentėjo nuo šio kodekso 1001 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 8 straipsnis. 1003 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1003 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu , bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiam asmeniui stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“
103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas karo ar ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino arba kankino; atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; ėmė juos įkaitais; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme; taikė kolektyvines bausmes; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; neteisėtai atėmė, konfiskavo civilių asmenų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą karo būtinumu; užgauliai žemino jų orumą; vertė pereiti į kitą tikėjimą; išniekino nukautųjų palaikus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki dvylikos penkiolikos metų.“
107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius Tas, kas po taikos sutarties sudarymo ar karo veiksmų nutraukimo, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“
108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams Tas, kas po karo veiksmų nutraukimo nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems to pageidaujantiems civiliams repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“
109 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 109 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos ar kitos tarptautinės humanitarinės teisės saugomos emblemos (ženklo), ar pavadinimo panaudojimas Tas, kas ginkluoto konflikto metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemą ar kitą tarptautinės humanitarinės teisės saugomą emblemą (ženklą), ar pavadinimą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“
123 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais Tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių šešerių metų.“
124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis Tas, kas neteisėtai įgijo ar perleido informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba neteisėtai laikė materialius objektus, kurių turinys ar informacija apie juos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų.“
125 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų.“
126 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado dėl tarnybos, darbo ar viešųjų funkcijų atlikimo jam patikėtą dokumentą, daiktą ar kitą materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“
127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 127 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
128 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimas Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliavą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 19 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas Pakeisti 129 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.“
131 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 131 straipsnis. Naujagimio nužudymas Motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
132 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų.“
134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
135 straipsnį jį išdėstyti taip: „
1 .
Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2 . Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino:1 ) mažametį;2 ) bejėgiškos būklės žmogų;3 ) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;4 ) nėščią moterį;5 ) du ar daugiau žmonių;6 ) kankindamas ar kitaip itin žiauriai;7 ) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;8 ) dėl chuliganiškų paskatų;9 ) dėl savanaudiškų paskatų;10 ) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;11 ) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;12 ) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles;13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų . , baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų ketverių iki dvylikos metų.“24 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
136 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „136 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“25 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas
137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo1 .
Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių ketverių metų. 3 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių penkerių metų. 4 . Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ 26 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 13 ) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų . , baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“
142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
146 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, baudžiamas bauda viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3 . Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę uždarydamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
“ 33 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas Pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų.“
147 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą, baudžiamas bauda viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
147 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką versdamas žmogų dirbti ar teikti paslaugas vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
147 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
148 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
149 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.“
149 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
149 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki dešimties metų.“
150 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2 . Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių dešimties metų. 3 . Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų. 4 . Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki trylikos penkiolikos metų. 5 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6 . Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
151 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“
151 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
151 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „151 1 straipsnis. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą 1 .
Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4 . Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.“41 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas
152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu“. 42 straipsnis. 1521 straipsnio pakeitimas Pakeisti152 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
156 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas pagrobė svetimą vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
44 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki dvylikos metų.“
159 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
160 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 160 straipsnis. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
161 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas įtraukė vaiką girtauti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2 . Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų . 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“
Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“50 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2 .
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3 . Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “51 straipsnis. 1701 straipsnio pakeitimas
1701 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“52 straipsnis. 1702 straipsnio pakeitimas
1702 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“53 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas
172 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise
1. Tas, kas prieš asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartą, apgaulę arba jį papirko, siekdamas paveikti jo valią realizuojant savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba šiuos veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 .
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus organizavo, juos atliko sistemingai arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas
1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus suklastojo rinkėjų sąrašą, turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį, pagamino didelį kiekį rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių arba panaudojo suklastotą ar netikrą rinkimų ar referendumo dokumentą, arba organizavo šių dokumentų klastojimą, gaminimą arba naudojimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “55 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas
174 straipsnį į ir jį išdėstyti taip: „174 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas
1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus neteisingai suskaičiavo ir užfiksavo rinkėjų ar referendume dalyvavusių piliečių balsus arba organizavo neteisingą balsų skaičiavimą arba fiksavimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 .
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas areštu, arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“
175 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, rinkimų ar referendumo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, arba organizavo šių dokumentų naikinimą, gadinimą, grobimą arba slėpimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
176 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų.“
58 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 178 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
59 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas Pakeisti 180 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
1Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų. 3 . Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų. 4 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
1Pakeisti 181 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
2Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Radinio pasisavinimas Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
188 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
189 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
189 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
191 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
192 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas komerciniais tikslais neteisėtai padarė viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį, jeigu dėl to buvo padaryta turtinė žala, kuri viršijo 400 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
193 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas be autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto leidimo komerciniais tikslais sunaikino arba pakeitė informaciją apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, jeigu pagal tą informaciją identifikuojamas kūrinys, kūrinio autorius, kitas autorių teisių subjektas arba atlikėjas, kūrinio atlikimas, fonograma, fonogramos gamintojas, kitas gretutinių teisių subjektas, taip pat informaciją apie kūrinio, jo atlikimo ar fonogramos naudojimo sąlygas ir tvarką, įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius kūrinio, atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose pažymėtą arba jų viešo paskelbimo metu pateikiamą informaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas neteisėtai pašalino bet kokias technines apsaugos priemones, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komerciniais tikslais gamino, importavo, eksportavo, laikė, gabeno ar platino galimybę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikiančius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius prietaisus) arba programinę įrangą, slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“69 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“70 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas Pakeisti 197 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“71 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas
198 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas1 .
Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
straipsnis. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos
1. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas neteisėtai prisijungė prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “73 straipsnis. 1982 straipsnio pakeitimas
1982 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 32 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
206 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
207 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar kelių iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinę žalą likusiems vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
208 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
210 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“80 straipsnis. 213 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 213 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
2. Pakeisti213 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Tas, kas turėdamas teisę gaminti tikrus pinigus, tačiau pažeisdamas nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas gamino Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus, taip pat tas, kas laikė, importavo, eksportavo, gabeno, įgijo ar realizavo tokius pinigus, žinodamas, kad jie pagaminti pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų .“81 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas
214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių ketverių metų.“
215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių ketverių metų .“
217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas žinodamas viešai neatskleistą informaciją apie esminius emitentui įvykius arba kitą viešai neatskleistą su emitentu ar jo finansinėmis priemonėmis susijusią informaciją tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį dėl šio emitento finansinių priemonių arba davė, pakeitė ar atšaukė pavedimą pirkti ar parduoti šio emitento finansines priemones, arba perdavė tokią informaciją tretiesiems asmenims, arba rekomendavo, paskatino ar pasiūlė tretiesiems asmenims įsigyti ar perleisti emitento, su kuriuo buvo susijusi viešai neatskleista informacija, finansines priemones ar pakeisti arba atšaukti pavedimą pirkti ar parduoti šio emitento finansines priemones, jeigu dėl to tas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos emitentui ar kitam rinkos dalyviui, arba atsirado sunkių padarinių finansinių priemonių rinkai ir (ar) finansų sistemai, baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda arba laisvės apribojimu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“85 straipsnis. 218 straipsnio pakeitimas
218 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį ar davė pavedimą pirkti ar parduoti finansines priemones arba skleidė tikrovės neatitinkančią, klaidinančią ar neišsamią informaciją apie lyginamąjį indeksą arba emitentą ar jo finansines priemones, siekdamas paveikti lyginamojo indekso apskaičiavimą arba dirbtinai padidinti ar sumažinti finansinių priemonių kainą, arba sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, arba palaikyti neįprastą ar dirbtinę finansinių priemonių kainą, arba tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį ar davė pavedimą pirkti ar parduoti finansines priemones pasitelkęs fiktyvias priemones ar kitokiu teisės aktų draudžiamu būdu, arba neteisėtai paveikė lyginamojo indekso apskaičiavimą, jeigu dėl to tas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos emitentui ar kitam rinkos dalyviui, arba atsirado sunkių padarinių finansinių priemonių rinkai ir (ar) finansų sistemai, baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda arba laisvės apribojimu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
224 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 224 straipsnis. Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas
1Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo netikrus ar suklastotus pašto ženklus, važiavimo ar kitokius bilietus, banderoles ar kitus oficialius žymėjimo ženklus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 .
2Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“
229 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
231 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas bauda laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
232 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dvejų metų .“
233 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
234 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku Tas, kas siekė paveikti nukentėjusį asmenį, valstybės ar juridinio asmens atstovą, kad šie susitaikytų su kaltininku, jeigu tai padaryta panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
236 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
242 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą Tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“95 straipsnis. 250 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti250 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis ar jų pirmtakais, mikroorganizmais, kitomis biologinėmis medžiagomis ar toksinais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
2. Pakeisti250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Tas, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais sutrikdė sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
250 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“
250 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
250 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas kitam asmeniui suteikė specialių žinių ar įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, žinodamas, kad asmuo suteiktas žinias ar įgūdžius ketina panaudoti teroristiniais tikslais, taip pat tas, kas, siekdamas gautas žinias ar įgūdžius panaudoti teroristiniais tikslais, sistemingai rinko specialias žinias ar įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“ 99 straipsnis. 251 straipsnio pakeitimas Pakeisti 251 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas smurtu užgrobė orlaivį, laivą ar kitą viešąją ar krovininio transporto priemonę arba stacionarią platformą kontinentiniame šelfe, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų dvejų iki aštuonerių metų.“
100 straipsnis. 256 straipsnio pakeitimas Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų.“
256 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas grasino panaudoti ar kitaip paveikti bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kad jie sukeltų pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai, arba grasino pagrobti ar kitaip neteisėtai įgyti šiuos šaltinius, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“102 straipsnis. 257 straipsnio pakeitimas
257 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas pažeidė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles, jeigu dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“103 straipsnis. 2571 straipsnio pakeitimas
2571 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno, perdavė ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti, arba neteisėtai rengė ar platino sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar radioaktyviųjų medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“104 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas
258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu
1. Tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2 .
2Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
1Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3 . Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
262 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti arba neteisėtai rengė ar platino narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
265 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
267 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių aštuonerių metų.“
267 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų.“
267 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2 .
Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, arba cheminio ginklo gamybai naudojamas chemines medžiagas ar jų pirmtakus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“111 straipsnis. 2673 straipsnio pakeitimas
2673 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamas biologines medžiagas ar mikroorganizmus arba kitas biologines medžiagas ar toksinus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“112 straipsnis. 268 straipsnio pakeitimas
268 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“113 straipsnis. 270 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 270 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų “. 2 . Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“114 straipsnis. 2702 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2702 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
270
270 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) I ir II prieduose nustatytus reikalavimus teršė iš laivų atvirą jūrą arba kitą teritoriją, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija, Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą, tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose galioja šių valstybių jurisdikcija, vidaus vandenis, įskaitant uostus, jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
273 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
274 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko arba įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių augalų, grybų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
2 .
Pakeisti 274 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, jų dalis arba gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų kiekiu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu .“
275 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„.1. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos realizuoti, jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
276 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
276 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, arba pardavė ar kitaip platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
276 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „276 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino ne gydymo tikslais Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
276 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „276 3 straipsnis. Lenkimas vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas Tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, jį vertė, lenkė ar kitaip pratino ne gydymo tikslais vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
277 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
2. Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“124 straipsnis. 278 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 278 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
2. Pakeisti 278 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų septynerių metų .“125 straipsnis. 279 straipsnio pakeitimas Pakeisti 279 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „279 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
280 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „280 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas
1. Tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties septynerių metų. 3 . Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jos joje numatyta veika padaryta padarytos dėl neatsargumo. 4 . Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. 45 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“127 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 .
2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3 . Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4 . Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5 . Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų. 6 . Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7 . Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. “128 straipsnis. 283 straipsnio pakeitimas
283 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių septynerių metų.“
285 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę
1Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2 . Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3 . Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
286 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
287 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
1Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių ketverių metų.“
288 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
289 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas Tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 134 straipsnis. 292 straipsnio pakeitimas Pakeisti 292 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų , arba jeigu tai dėl to sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
135 straipsnis. 292¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 292¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbinęs penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
294 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 .
2Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
295 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
296 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“
297 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dvejų metų .“
299 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidūrus laivams Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
300 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3 .
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 4 . Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 45 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“142 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas
301 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „301 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas
1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 .
2Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba suklastojo ar laikė didelį kiekį netikrų ar suklastotų antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
302 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių ketverių metų. 2 . Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
302 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „302 1 straipsnis. Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas 1 .
Tas, kas gamino, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti arba tikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių trejų metų. 2 . Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
303 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sunaikino, sugadino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
306 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino, panaudojo arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
306 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
306 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
307 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių penkerių metų.“
307 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių septynerių metų.“
308 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“
308 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2 .
Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų.“152 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas Pakeisti 309 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“153 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas
310 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“154 straipsnis. 311 straipsnio pakeitimas. Pakeisti311 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“155 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas. Pakeisti312 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „312 straipsnis. Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas
1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2 .
2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“156 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 38 punktu: „
38. 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2123, kuria iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl jo suderinimo su Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. “157 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2 . Šiuo įstatymu pakeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 13, 21, 25, 32, 57, 74, 81, 82, 89, 99, 124, 126, 127, 131, 141, 143 ir 144 straipsnius, taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3 . Jeigu asmuo iki 2024 m. lapkričio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, tai šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį. 4 . Jeigu asmuo iki 2024 m. lapkričio 1 d. padarė šio įstatymo 13, 21, 25, 32, 57, 74, 81, 82, 89, 99, 124, 126, 127, 131, 141, 143 ir 144 straipsniais pakeistuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, šios veikos perkvalifikuojamos pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį laisvės atėmimo bausmę. 5 . Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės.
Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3601(2) lyginamasis variantas
100 1 ,100 2 ,100 3 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 ,170 2 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821 , 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 ,198 2 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491 , 250, 2502 , 2504 ,250 5 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 ,270 3 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 ,3062
3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų arba netinkamą vado pareigų vykdymą (1131 straipsnis).“
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo negalios , senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;“. 2. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų;“. 3 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
99 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „99 straipsnis.
Genocidas Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“
100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „100 straipsnis.
Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; pavergė žmones; deportavo ar prievarta perkėlė gyventojus; neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas; kankino; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; neteisėtai atėmė priverstinai apvaisintai moteriai laisvę siekiant pakeisti gyventojų etninę sudėtį ar darant kitą tarptautinės teisės normų pažeidimą; priverstinai sterilizavo žmones arba darė kitokius panašaus pobūdžio seksualinės prievartos veiksmus; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; žmones sulaikė, areštavo, pagrobė ar kitaip atėmė jų laisvę, kai toks laisvės atėmimas nepripažįstamas, ar nepranešė apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheidą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“
straipsnio pakeitimas
1001 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1001 straipsnis. Priverstinis dingimas Tas, kas veikdamas kaip valstybės atstovas arba asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, suėmė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, suėmimą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slėpė dingusio asmens likimą ar buvimo vietą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki penkiolikos metų.“
straipsnio pakeitimas
1002 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1002 straipsnis.
Vaikų atskyrimas Tas, kas neteisėtai atskyrė vaikus, žinodamas, kad šie vaikai, jų tėvai ar globėjai nukentėjo nuo šio kodekso 1001 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 7 straipsnis. 1003 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1003 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdydamas valstybės politiką arba veikdamas valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu , bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiam asmeniui stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“ 8 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas Pakeisti
103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas karo ar ginkluoto konflikto arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo nežmoniškai elgtis ar nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: juos sunkiai sužalojo, susargdino arba kankino; atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi; ėmė juos įkaitais; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme; taikė kolektyvines bausmes; žagino ar seksualiai prievartavo žmones, įtraukė juos į seksualinę vergovę ar vertė juos užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai suvaržė ar atėmė jų laisvę; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems mirties nuo bado grėsmę; neteisėtai atėmė, konfiskavo civilių asmenų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą karo būtinumu; užgauliai žemino jų orumą; vertė pereiti į kitą tikėjimą; išniekino nukautųjų palaikus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki dvylikos penkiolikos metų.“
107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „107 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius Tas, kas po taikos sutarties sudarymo ar karo veiksmų nutraukimo, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“
108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis.
Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams Tas, kas po karo veiksmų nutraukimo nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems to pageidaujantiems civiliams repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“ 11 straipsnis. 109 straipsnio pakeitimas Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„109 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos ar kitos tarptautinės humanitarinės teisės saugomos emblemos (ženklo), ar pavadinimo panaudojimas Tas, kas ginkluoto konflikto metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Kristalo, Jungtinių Tautų Organizacijos emblemą ar kitą tarptautinės humanitarinės teisės saugomą emblemą (ženklą), ar pavadinimą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda .“ 12 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti
123 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„123 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais Tas, kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelė žala, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių šešerių metų.“ 13 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti
124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis.
Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis Tas, kas neteisėtai įgijo ar perleido informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba neteisėtai laikė materialius objektus, kurių turinys ar informacija apie juos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų.“ 14 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų ketverių metų.“ 15 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas Pakeisti
126 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado dėl tarnybos, darbo ar viešųjų funkcijų atlikimo jam patikėtą dokumentą, daiktą ar kitą materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“ 16 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti
127 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„127 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 17 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti
128 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „128 straipsnis.
Užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimas Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą, Europos Sąjungos arba tarptautinės viešosios organizacijos vėliavą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 18 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas Pakeisti 129 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.“ 19 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas Pakeisti
131 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„131 straipsnis. Naujagimio nužudymas Motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 20 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas Pakeisti
132 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų.“ 21 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti
134 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas viešaisiais darbais laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
135 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „
13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų . , baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.“ 23 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 24 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti
137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo
1Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių penkerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
138 straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „
13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų . , baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 26 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 27 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas Pakeisti
140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“ 28 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti
142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 29 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti
143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 30 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas Pakeisti
145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 31 straipsnis. 146 straipsnio pakeitimas Pakeisti 146 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas
1Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę uždarydamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
“ 32 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas Pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų.“
straipsnio pakeitimas
1471 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
1471 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką versdamas žmogų dirbti ar teikti paslaugas vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
straipsnio pakeitimas
1472 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 35 straipsnis. 148 straipsnio pakeitimas Pakeisti 148 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 36 straipsnis. 149 straipsnio pakeitimas
149 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“
149 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
149 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki dešimties metų.“ 37 straipsnis. 150 straipsnio pakeitimas Pakeisti
150 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas 1.
1Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių dešimties metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki trylikos penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 38 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas
151 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“
151 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 39 straipsnis. 1511 straipsnio pakeitimas Pakeisti
151 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „151 1 straipsnis. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą 1.
Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.“
152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu“. 41 straipsnis. 1521 straipsnio pakeitimas Pakeisti152 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 42 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti
156 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas pagrobė svetimą vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 43 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų ketverių iki dvylikos metų.“ 44 straipsnis. 159 straipsnio pakeitimas Pakeisti
159 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „159 straipsnis.
Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 45 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„160 straipsnis. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 46 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas Pakeisti
161 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas įtraukė vaiką girtauti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 47 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas Pakeisti
162 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai
1Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų . 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 48 straipsnis. 169 straipsnio pakeitimas Pakeisti 169 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„169 straipsnis.
Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
2Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 50 straipsnis. 1701 straipsnio pakeitimas Pakeisti
170 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios , rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 51 straipsnis. 1702 straipsnio pakeitimas Pakeisti
170 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
straipsnio pakeitimas
172 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise
asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartą, apgaulę arba jį papirko, siekdamas paveikti jo valią realizuojant savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba šiuos veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus organizavo, juos atliko sistemingai arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas
173 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „173 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas
paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus suklastojo rinkėjų sąrašą, turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį, pagamino didelį kiekį rinkimų ar referendumo netikrų biuletenių arba panaudojo suklastotą ar netikrą rinkimų ar referendumo dokumentą, arba organizavo šių dokumentų klastojimą, gaminimą arba naudojimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas
174 straipsnį į ir jį išdėstyti taip: „174 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas
paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus neteisingai suskaičiavo ir užfiksavo rinkėjų ar referendume dalyvavusių piliečių balsus arba organizavo neteisingą balsų skaičiavimą arba fiksavimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas areštu, arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 55 straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas Pakeisti
175 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių sąrašą, rinkimų ar referendumo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, arba organizavo šių dokumentų naikinimą, gadinimą, grobimą arba slėpimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 56 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti
176 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų.“ 57 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 178 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 58 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas Pakeisti 180 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 180 straipsnis. Plėšimas 1.
panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų. 3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 181 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
2Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
straipsnio pakeitimas
182
„1.
Tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 61 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„185 straipsnis. Radinio pasisavinimas Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 62 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas Pakeisti
188 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 63 straipsnis. 189 straipsnio pakeitimas Pakeisti
189 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ 64 straipsnis. 1891 straipsnio pakeitimas Pakeisti
189 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 65 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti
191 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas pasinaudodamas tarnybos padėtimi arba panaudodamas psichinę prievartą privertė kūrinio (įskaitant kompiuterių programas) arba jo dalies autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriu ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
192 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas komerciniais tikslais neteisėtai padarė viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį, jeigu dėl to buvo padaryta turtinė žala, kuri viršijo 400 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
193 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas be autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto leidimo komerciniais tikslais sunaikino arba pakeitė informaciją apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, jeigu pagal tą informaciją identifikuojamas kūrinys, kūrinio autorius, kitas autorių teisių subjektas arba atlikėjas, kūrinio atlikimas, fonograma, fonogramos gamintojas, kitas gretutinių teisių subjektas, taip pat informaciją apie kūrinio, jo atlikimo ar fonogramos naudojimo sąlygas ir tvarką, įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius kūrinio, atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose pažymėtą arba jų viešo paskelbimo metu pateikiamą informaciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas neteisėtai pašalino bet kokias technines apsaugos priemones, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komerciniais tikslais gamino, importavo, eksportavo, laikė, gabeno ar platino galimybę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikiančius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius prietaisus) arba programinę įrangą, slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
pakeitimas Pakeisti 197 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
198 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas 1.
Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui arba didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčius neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 72 straipsnis. 1981 straipsnio pakeitimas Pakeisti
198 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1981 straipsnis. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos
1Tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai prisijungė prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 73 straipsnis. 1982 straipsnio pakeitimas Pakeisti
198 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 74 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
1Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (reikalingas), ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 75 straipsnis. 206 straipsnio pakeitimas Pakeisti
206 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 76 straipsnis. 207 straipsnio pakeitimas Pakeisti
207 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar kelių iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinę žalą likusiems vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
208 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
210 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „210 straipsnis.
Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 80 straipsnis. 213 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 213 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
213 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tas, kas turėdamas teisę gaminti tikrus pinigus, tačiau pažeisdamas nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas gamino Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus, taip pat tas, kas laikė, importavo, eksportavo, gabeno, įgijo ar realizavo tokius pinigus, žinodamas, kad jie pagaminti pažeidžiant nustatytą pinigų gamybos tvarką ar sąlygas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų .“ 81 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas Pakeisti
214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų .“
217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Tas, kas žinodamas viešai neatskleistą informaciją apie esminius emitentui įvykius arba kitą viešai neatskleistą su emitentu ar jo finansinėmis priemonėmis susijusią informaciją tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį dėl šio emitento finansinių priemonių arba davė, pakeitė ar atšaukė pavedimą pirkti ar parduoti šio emitento finansines priemones, arba perdavė tokią informaciją tretiesiems asmenims, arba rekomendavo, paskatino ar pasiūlė tretiesiems asmenims įsigyti ar perleisti emitento, su kuriuo buvo susijusi viešai neatskleista informacija, finansines priemones ar pakeisti arba atšaukti pavedimą pirkti ar parduoti šio emitento finansines priemones, jeigu dėl to tas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelę turtinę naudą, arba padarė didelę turtinę žalą emitentui ar kitam rinkos dalyviui, arba atsirado sunkių padarinių finansinių priemonių rinkai ir (ar) finansų sistemai, baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda arba laisvės apribojimu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
218 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį ar davė pavedimą pirkti ar parduoti finansines priemones arba skleidė tikrovės neatitinkančią, klaidinančią ar neišsamią informaciją apie lyginamąjį indeksą arba emitentą ar jo finansines priemones, siekdamas paveikti lyginamojo indekso apskaičiavimą arba dirbtinai padidinti ar sumažinti finansinių priemonių kainą, arba sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą, arba palaikyti neįprastą ar dirbtinę finansinių priemonių kainą, arba tiesiogiai ar netiesiogiai sudarė sandorį ar davė pavedimą pirkti ar parduoti finansines priemones pasitelkęs fiktyvias priemones ar kitokiu teisės aktų draudžiamu būdu, arba neteisėtai paveikė lyginamojo indekso apskaičiavimą, jeigu dėl to tas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelę turtinę naudą, arba padarė didelę turtinę žalą emitentui ar kitam rinkos dalyviui, arba atsirado sunkių padarinių finansinių priemonių rinkai ir (ar) finansų sistemai, baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda arba laisvės apribojimu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
straipsnio pakeitimas
224 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „224 straipsnis. Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas
1Tas, kas pagamino,
laikė ar realizavo netikrus ar suklastotus pašto ženklus, važiavimo ar kitokius bilietus, banderoles ar kitus oficialius žymėjimo ženklus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 86 straipsnis. 229 straipsnio pakeitimas Pakeisti
229 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 87 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas Pakeisti
231 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki septynerių ketverių metų.
“ 88 straipsnis. 232 straipsnio pakeitimas Pakeisti
232 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 89 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas Pakeisti
233 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių ketverių metų.“ 90 straipsnis. 234 straipsnio pakeitimas Pakeisti
234 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „234 straipsnis.
Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku Tas, kas siekė paveikti nukentėjusį asmenį, valstybės ar juridinio asmens atstovą, kad šie susitaikytų su kaltininku, jeigu tai padaryta panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių ketverių metų.“ 91 straipsnis. 236 straipsnio pakeitimas Pakeisti 236 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą
1Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 92 straipsnis. 238 straipsnio pakeitimas Pakeisti
238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 93 straipsnis. 2491 straipsnio pakeitimas Pakeisti
249 1 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas dalyvavo teroristinės grupės veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 94 straipsnis. 250 straipsnio pakeitimas
250 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Tas, kas teroristiniais tikslais gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis, branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, perdavė ar kitaip disponavo cheminiu ar biologiniu ginklu arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis ar jų pirmtakais, mikroorganizmais, kitomis biologinėmis medžiagomis ar toksinais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“
250 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų gamtos išteklių tiekimą, arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtą, arba paveikė informacinę sistemą ar elektroninius duomenis, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais sutrikdė sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
straipsnio pakeitimas
250
„1. Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“
straipsnio pakeitimas
250
„1.
Tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui rengti ar daryti arba vienam ar keliems teroristams arba grupei, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, arba asmenims ar grupėms, kurie verbuoja, rengia teroristus ar kitaip dalyvauja teroristinėje veikloje, remti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“
straipsnio pakeitimas
250
„1. Tas, kas kitam asmeniui suteikė specialių žinių ar įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, žinodamas, kad asmuo suteiktas žinias ar įgūdžius ketina panaudoti teroristiniais tikslais, taip pat tas, kas, siekdamas gautas žinias ar įgūdžius panaudoti teroristiniais tikslais, sistemingai rinko specialias žinias ar įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.“
Pakeisti 251 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas naudodamas fizinį smurtą ar grasindamas smurtu užgrobė orlaivį, laivą ar kitą viešąją ar krovininio transporto priemonę arba stacionarią platformą kontinentiniame šelfe, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų dvejų iki aštuonerių metų.“
Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų trejų iki dešimties metų.“
straipsnio pakeitimas
256
„1. Tas, kas grasino panaudoti ar kitaip paveikti bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kad jie sukeltų pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai, arba grasino pagrobti ar kitaip neteisėtai įgyti šiuos šaltinius, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
257 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas pažeidė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles, jeigu dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
straipsnio pakeitimas
257
„1.
Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno, perdavė ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti, arba neteisėtai rengė ar platino sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar radioaktyviųjų medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 103 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„258 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu
1Tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ 104 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti
259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
1Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3.
savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
262 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „262 straipsnis. Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas Tas, kas neteisėtai gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus ar kitus įrenginius narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti arba neteisėtai rengė ar platino narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijas ar instrukcijas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
265 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
267 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių aštuonerių metų.“
straipsnio pakeitimas
2671 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų.“ 109 straipsnis. 2672 straipsnio pakeitimas Pakeisti267 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, arba cheminio ginklo gamybai naudojamas chemines medžiagas ar jų pirmtakus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 110 straipsnis. 2673 straipsnio pakeitimas Pakeisti
267 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamas biologines medžiagas ar mikroorganizmus arba kitas biologines medžiagas ar toksinus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“ 111 straipsnis. 268 straipsnio pakeitimas Pakeisti
268 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 112 straipsnis. 270 straipsnio pakeitimas Pakeisti 270 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirasti kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2702 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
straipsnio pakeitimas
2703 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas pažeisdamas Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) I ir II prieduose nustatytus reikalavimus teršė iš laivų atvirą jūrą arba kitą teritoriją, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija, Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą, tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose galioja šių valstybių jurisdikcija, vidaus vandenis, įskaitant uostus, jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
273 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 116 straipsnis. 274 straipsnio pakeitimas
274 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko arba įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių augalų, grybų, jų dalių ar gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
274 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos ar kitaip rinko ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, įgijo, laikė, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomų rūšių laukinius augalus, grybus, jų dalis arba gaminius iš jų, jeigu tokia veika nebuvo padaryta didelė žala ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų kiekiu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu .“ 117 straipsnis. 275 straipsnio pakeitimas Pakeisti 275 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„.1. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos realizuoti, jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
“ 118 straipsnis. 276 straipsnio pakeitimas Pakeisti
276 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 119 straipsnis. 2761 straipsnio pakeitimas Pakeisti
276 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba jas pardavė ar kitaip platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki k etverių metų.“ 120 straipsnis. 2762 straipsnio pakeitimas Pakeisti276 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2762 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino ne gydymo tikslais Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu ik i trejų ketverių metų.“ 121 straipsnis. 2763 straipsnio pakeitimas Pakeisti
276 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2763 straipsnis. Lenkimas vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas
1Tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, jį vertė, lenkė ar kitaip pratino ne gydymo tikslais vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nepilnamečiui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
“ 122 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas
277 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
2Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 123 straipsnis. 278 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 278 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
2Pakeisti 278 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelė turtinė žala, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų septynerių metų .“ 124 straipsnis. 279 straipsnio pakeitimas Pakeisti 279 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„279 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„280 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas
1Tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties septynerių metų. 3. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jos joje numatyta veika padaryta padarytos dėl neatsargumo. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. 45 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 126 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
1Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. “
283 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių septynerių metų.“
285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę
1Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei, ypatingos svarbos subjektui ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 129 straipsnis. 286 straipsnio pakeitimas Pakeisti
286 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
287 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„287 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
1Tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 131 straipsnis. 288 straipsnio pakeitimas Pakeisti
288 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 132 straipsnis. 289 straipsnio pakeitimas Pakeisti
289 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „289 straipsnis.
Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas Tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 133 straipsnis. 292 straipsnio pakeitimas Pakeisti 292 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną
1Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų , arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų . 4. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 , 2 ar 3 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 5 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 134 straipsnis. 292¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 292¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbinęs penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
294 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „294 straipsnis. Savavaldžiavimas
nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
295 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „295 straipsnis. Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
296 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu , arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų.“ 138 straipsnis. 297 straipsnio pakeitimas Pakeisti
297 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dvejų metų .“ 139 straipsnis. 299 straipsnio pakeitimas Pakeisti
299 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidūrus laivams Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 140 straipsnis. 300 straipsnio pakeitimas Pakeisti
300 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „300 straipsnis.
1Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 4.
padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų . 45 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
301 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „301 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas
tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, arba padaryta didelė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba suklastojo ar laikė didelį kiekį netikrų ar suklastotų antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
302 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas 1.
Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių ketverių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 143 straipsnis. 3021 straipsnio pakeitimas Pakeisti302 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „302 1 straipsnis. Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas
1Tas, kas gamino, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti arba tikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba jeigu buvo padaryta didelė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“
303 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas sunaikino, sugadino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 145 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas Pakeisti
304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ 146 straipsnis. 306 straipsnio pakeitimas Pakeisti
306 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino, panaudojo arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 147 straipsnis. 3061 straipsnio pakeitimas Pakeisti
306 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 148 straipsnis. 3062 straipsnio pakeitimas Pakeisti
306 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 149 straipsnis. 307 straipsnio pakeitimas Pakeisti
307 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 1.
Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių penkerių metų. 2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas vadovavo prostitucijai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 3. 4 . Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. 5 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 150 straipsnis. 308 straipsnio pakeitimas
308 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų penkerių metų.“
308 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių aštuonerių metų.“
151 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas Pakeisti 309 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
310 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 153 straipsnis. 311 straipsnio pakeitimas Pakeisti
311 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 154 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas Pakeisti
312 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 155 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 39punktu:
„
392023 m. spalio 4 d.
keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl jo suderinimo su Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. “
įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus šiam įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar nėra išspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
DĖL
, 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 IR 312 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDOPAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3621 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – KŽĮ projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti ir subalansuoti esamą BK specialiosios dalies sankcijų sistemą, užtikrinant bausmių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumą, išplečiant galimybes už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus taikyti daugiau alternatyvių bausmių, sudarant efektyvesnes galimybes teismams individualizuoti skirtiną bausmę. Be to, siekiant teisingos ir proporcingos baudžiamosios politikos įgyvendinimo, BK projektu kartu siekiama koreguoti minimalias ir maksimalias laisvės atėmimo bausmių ribas, užtikrinant jų atitikimą teisingumo, proporcingumo ir ultima ratio principams.
Kartu BK projektu įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas), įgyvendinimo priemonė – atlikti nusikalstamų veikų sankcijų sistemos analizę, įvertinti jų proporcingumą, pagrįstumą ir tarpusavio suderinamumą, parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus (8.2.8 punktas). 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 618 51147, el. p. [email protected] ) vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, tel. (+370) 602 56889, el. p. [email protected] . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. 3.1 . Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą [1] . Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y. tokių sankcijų apatinių ir viršutinių ribų, nustatytų „žirklių“ apimties, galimybės skirti alternatyvias laisvės atėmimui sankcijas ir pan. Neabejotina, kad be BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių, pavyzdžiui, bausmių rūšis, jų skyrimo ir keitimo taisykles ir kt., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų ir nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje.
Sankcijos už nusikalstamas veikas ir su jomis susijęs teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas tinkamai individualizuoti nuteistajam skirtiną bausmę, kuri būtų veiksminga ir nebūtų orientuota vien tik į laisvės atėmimo bausmę, taip pat kuri atitiktų ekonomiškumo principą, ir kuria asmuo būtų ne tik nubaustas, bet ir būtų sudarytos galimybės efektyviai tokio asmens resocializacijai. Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, reikšmingas baudžiamųjų įstatymų principas yra tas, jog juose įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, kad padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų [2] . Remiantis BK specialios dalies normų sankcijų sistemine analize, darytina išvada, kad BK specialios dalies nuostatos ne pilna apimtimi atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje aiškiai nurodoma, kad: a) baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tinkamai individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę b) teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui; c) proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y. tokių sankcijų apatinių ir viršutinių ribų apimties, galimybės skirti alternatyvias laisvės atėmimui sankcijas ir pan. 3.2 .
3.2 . 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs BK turėjo sukurti prielaidas plėtotis baudžiamajai politikai, kurioje teisingumo principo įgyvendinimas, be kita ko, būtų suderinamas ir su nuteistojo asmens teisėtais interesais, tarp kurių ir efektyvios, proporcingos ir veiksmingos bausmės paskyrimas. Neabejotina, kad BK įnešė daug naujovių [3] , kurios turėjo prisidėti prie subalansuotos baudžiamosios politikos, orientuotos į asmens pataisymą, įgyvendinimo. Tačiau pastarųjų dešimtmečių baudžiamojo įstatymo pakeitimai, statistinė informacija, susijusi su baudžiamosios politikos tendencijomis Lietuvos Respublikoje, baudžiamosios teisės mokslininkų darbai, be kita ko, aptariantys ir probleminius BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų aspektus [4] , atskleidžia tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika vis dar vertinama kaip itin griežta, o tam didelę įtaką turi ir galiojanti sankcijų sistema. Kartu pažymėtina ir tai, kad tinkamai nesubalansuota BK specialios dalies sankcijų sistema savaime išbalansuoja ir valstybės baudžiamąją politiką ir įtvirtina nepagrįstai griežtą baudžiamumą už mažiau pavojingus nusikaltimus. Pažymėtina, kad pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika rodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vis dar yra viena dažniausių skiriamų bausmių, Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmė vis dar sudaro penktadalį visų skiriamų bausmių. Tą patvirtina ir pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika. Įvertinus Nacionalinės teismų administracijos viešai pateikiamus duomenis apie paskirtas laisvės atėmimo bausmes 2020-2022 m. matyti, kad skirtinų laisvės atėmimo bausmių santykis su kitomis bausmėmis yra augantis. Nors absoliučiais skaičiais laisvės atėmimo bausmių skaičius mažėja, atsižvelgiant į bendrą mažėjantį priimtų baudžiamųjų nuosprendžių skaičių, tačiau jų skaičius sudaro daugiau, kaip penktadalį visų skirtinų bausmių.
Pažymėtina, kad 2022 m. iš viso paskirtų 15 542 bausmių, terminuotas laisvės atėmimas buvo skirtas 3431 asmeniui, kas sudaro 21,5 % nuo visų paskirtų bausmių (2021 m. – iš 15 440 bausmių, terminuotas laisvės atėmimas sudarė 3273 atvejus (21,19 %); 2020 m. – iš 16 338 bausmių, terminuotas laisvės atėmimas sudarė 3389 atvejus (20,74 %). Dėl šios priežasties manytina, kad vis dar itin aukštas procentas skirtinų laisvės atėmimo bausmių Lietuvoje neleidžia efektyviai sumažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičiaus, orientuotis į efektyvesnę resocializaciją nukreiptų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymą. Kartu pažymėtina, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų. Į laisvės atėmimo bausmę orientuota baudžiamoji politika rodo ne tik vyraujančias baudžiamosios politikos tendencijas Lietuvoje, kurios neatitinka demokratinių valstybių baudimo tradicijų bei principų, bet sukelia ir kitų neigiamų padarinių ne tik nuteistiesiems, bet ir pačiai valstybei. Nepaisant to, kad realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius įkalinimo įstaigose pastaraisiais metais mažėja (2018 m. – 232, 2019 m. – 220, 2020 m. – 190, 2021 m. – 182, 2022 m.– 175, 2023 m.– 158 įkalintieji 100 tūkst. gyventojų), tačiau palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje vis dar fiksuojamas vienas iš didesnių įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, tai yra 36 proc. daugiau negu ES vidurkis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 797 nauja redakcija buvo išdėstytas 2021 – 2030 metų nacionalinis pažangos planas, kuriuo, siekiant vieno iš strateginių tikslų – didinti teisinės sistemos veiksmingumą, be kita ko, numatyta mažinti ir neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Tam numatytas siektinas poveikio rodiklis – 140 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2030 m. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus statistinius duomenis, susijusius su laisvės atėmimo bausme, akivaizdu, kad toks dažnas, itin ilgai trunkančios laisvės atėmimo bausmės skyrimas taip pat yra vienas iš motyvų, kuriuo grindžiamas poreikis iš esmės peržiūrėti BK specialiojoje dalyje įtvirtintas sankcijas, siekiant įvertinti jų suderinamumą ne tik su teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principais, bet ir su strateginiais valstybės tikslais. 3.3 . Nuo pat 2003 m., kai įsigaliojo BK, nepaisant gana dažno šio teisės akto nuostatų keitimo (įskaitant ir neretai griežtintas sankcijas), BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijos iki šiol nebuvo sistemiškai peržiūrėtos. Priešingai, nusikalstamų veikų sankcijos (jų orientavimas iš esmės vien su laisvės atėmimu susijusias bausmes) paprastai tapdavo pagrindiniu teisėkūros objektu ir tikslu, vadovaujantis vis dar paplitusiu požiūriu, kad daugelį problemų (tiek teisinių, tiek socialinių) reikia spręsti pirmiausia baudžiamosios teisės priemonių (griežčiausių) pagalba.
Baudžiamoji teisė pasitelkiama ne kaip paskutinė ( ultima ratio ), bet kaip pirma (pagrindinė) priemonė susidariusioms problemoms spręsti, neatlikus sisteminės galiojančių sankcijų analizės, jų tarpusavio suderinamumo, o vienas esminių baudžiamosios teisės principų, jog svarbu ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, užmirštamas. Nesisteminis ir tarpusavyje nesuderintas teisinis reguliavimas ne tik neprisideda prie aiškesnio, humaniškesnio baudžiamojo įstatymo kūrimo, bet, priešingai, sukuria prielaidas plėtotis itin griežtai baudžiamajai politikai. 3.4 . Pažymėtina, kad BK tyčinių nusikaltimų diferencijavimas pagrįstas atitinkamomis kategorijomis, kurios skirstomos pagal pavojingumą, t. y. tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 2 dalis). Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai pripažįstami pačiais pavojingiausiais teisės pažeidimais, todėl asmenys įvykdę analizuojamas nusikalstamas veikas sulaukia sunkiausių teisinių pasekmių. Sunkiais nusikaltimais pripažįstami tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 5 dalis).
Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas nenumato jokios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos (priešingai nei kitų pavojingiausių nusikaltimų atvejais, kur tokia riba yra nustatoma), pavyzdžiui tarptautinio, smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžiu nusikaltimuose:
Ø BK 1003 straipsnis (kankinimas), BK 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), BK 150 straipsnio 1 dalyje (seksualinis prievartavimas), BK 180 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas plėšimas), BK 2502 straipsnyje (verbavimas teroristinei veiklai), BK 2505 straipsnyje (teroristų rengimas ir mokymasis teroristiniais tikslais), BK 2671 straipsnyje (biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo) numatytos sankcijos vos nuo trejų mėnesių iki septynerių metų laisvės atėmimas;
Ø BK 1002 straipsnyje (vaikų atskyrimas), BK 1471 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), BK 150 straipsnio 2 dalyje (seksualinis prievartavimas bendrininkų grupe), BK 151 straipsnio 2 dalyje (nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti); BK 156 straipsnio 1 dalyje (vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas), BK 162 straipsnio 1 dalyje (vaiko išnaudojimas pornografijai), BK 181 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas turto prievartavimas), BK 250 straipsnio 1 dalis (teroro aktas), BK 2672, 2673 straipsniuose (cheminio ar biologinio ginklo kontrabanda), 292 straipsnyje (kvalifikuotas neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) numatyta sankcija – vos nuo trejų mėnesių iki aštuonerių metų laisvės atėmimas;
Ø BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 149 straipsnio 2 dalyje (išžaginimas bendrininkų grupe), BK 250 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas teroro aktas), BK 2504 straipsnyje (teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas) numatyta sankcija – vos nuo trejų mėnesių net iki dešimties metų laisvės atėmimas.
Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas nenumato jokios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos (priešingai nei kitų pavojingiausių nusikaltimų atvejais, kur tokia riba yra nustatoma), pavyzdžiui tarptautinio, smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžiu nusikaltimuose:
Ø BK 1003 straipsnis (kankinimas), BK 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), BK 150 straipsnio 1 dalyje (seksualinis prievartavimas), BK 180 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas plėšimas), BK 2502 straipsnyje (verbavimas teroristinei veiklai), BK 2505 straipsnyje (teroristų rengimas ir mokymasis teroristiniais tikslais), BK 2671 straipsnyje (biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo) numatytos sankcijos vos nuo trejų mėnesių iki septynerių metų laisvės atėmimas;
Ø BK 1002 straipsnyje (vaikų atskyrimas), BK 1471 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), BK 150 straipsnio 2 dalyje (seksualinis prievartavimas bendrininkų grupe), BK 151 straipsnio 2 dalyje (nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti); BK 156 straipsnio 1 dalyje (vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas), BK 162 straipsnio 1 dalyje (vaiko išnaudojimas pornografijai), BK 181 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas turto prievartavimas), BK 250 straipsnio 1 dalis (teroro aktas), BK 2672, 2673 straipsniuose (cheminio ar biologinio ginklo kontrabanda), 292 straipsnyje (kvalifikuotas neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) numatyta sankcija – vos nuo trejų mėnesių iki aštuonerių metų laisvės atėmimas;
Ø BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 149 straipsnio 2 dalyje (išžaginimas bendrininkų grupe), BK 250 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas teroro aktas), BK 2504 straipsnyje (teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas) numatyta sankcija – vos nuo trejų mėnesių net iki dešimties metų laisvės atėmimas. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardintų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių ribos yra itin plačios ir siekia nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki septynerių, aštuonerių arba net iki dešimties metų laisvės atėmimo.
Kartu pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, vadovaujantis kuriuo, nustatoma vienoda (nuo 3 mėn.) apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nesunkiuose ir sunkiuose arba net labai sunkiuose nusikaltimuose , savaime nesuderinamas su racionalumo, proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos labai plačios laisvės atėmimo bausmės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijose, kuriuose nustatyta minimali 3 mėn. laisvės atėmimo riba tiesiog neatspindi šių itin pavojingų nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu BK galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio . (BK 61 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisingumo ministerija yra parengusi Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72(1), 72(2), 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5(1), 40(1), 58(1), 72(5), 72(6), 72(7), 72(8) ir 72(9) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3066 (toliau – BK BD projektas), kuriuo siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklės.
Priėmus nurodytus pokyčius, žymiai švelnėtų baudžiamoji politika ir teismams būtų suteikiama itin didelę diskrecija skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, t. y. teismo nuožiūra, kaltininkui skiriamos bausmės dydį būtų galima skaičiuoti nuo bausmės minimumo, kurį labai tikėtina teismai ir rinksis kaip bausmės atskaitos tašką, skirdami galutinę bausmę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pačių pavojingiausių nusikalstamų veikų atveju (smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio) tikslinga numatyti didesnes nei šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos , siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą bei teisingos bausmės, atspindinčios labai sunkių ir sunkių nusikaltimų pavojingumą, taikymą. 3.5 . BK 55 straipsnyje yra reglamentuotos nuostatos, susijusios su bausmės skyrimu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju , jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis nurodytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcija nustato tik laisvės atėmimo bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Nors teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi ir teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytos specifinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo BK 55 straipsnyje įtvirtinto principo ir motyvuotai paskirti kaltininkui bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad bausmių rūšys yra reglamentuotos BK 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos analogiškos bausmės, išskyrus laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 42 straipsnio 2 dalis).
Taigi, BK numato tris laisvės atėmimui ir areštui alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą ir laisvės apribojimą, iš kurių pirmoji gali būti skiriama tik kaltinamajam sutikus (BK 46 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad teismas, įgyvendindamas BK 55 straipsnyje įtvirtintą principą, neretai turi galimybę paskirti tik dvi laisvės atėmimui ir areštui alternatyvias bausmes (pavyzdžiui, tais atvejais, kai kaltininkas nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, ši bausmė jam yra aiškiai per švelni ar pan.). Todėl, nesant baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (kurie priskiriami prie švelniausių pagal pavojingumo kategoriją nusikalstamų veikų) sankcijose pakankamo alternatyvių laisvės atėmimui ir areštui bausmių katalogo, teismui nėra sudaromos tinkamos galimybės individualizuoti skirtiną kaltininkui bausmę. Toks baudžiamojo įstatymo trūkumas gali lemti per griežtos bausmės pritaikymą, kas nėra suderinama su konstituciniu teisingumo ir proporcingumo principų turiniu. Sistemiškai įvertinus galiojančią BK sankcijų sistemą pastebėtina, kad baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų sankcijose daugeliu atveju alternatyvios laisvės atėmimui ir areštui bausmės yra įtvirtintos, tačiau esama ir akivaizdžių spragų.
Nustatytas bausmių katalogas neretai yra daugeliu atvejų yra neišsamus (t. y. iš alternatyvių areštui ir laisvės atėmimui bausmių katalogo apsiriboja tik baudos bausme), fragmentinis (t. y. net tos pačios kategorijos, rūšies ar pobūdžio bei sunkumo nusikalstamos veikos baudžiamos skirtingomis sankcijose numatytomis bausmėmis) bei chaotiškas (t. y. nėra aiškios sistemos ar supratimo, kokiomis visgi bausmėmis turi būti baudžiami nesunkūs, o kokiomis apysunkiai nusikaltimai), be to, nėra aišku, kokiais principais yra paremta galiojanti BK specialiojoje dalyje įtvirtinta bausmių sistema, todėl tikslinga BK sisteminė sankcijų peržiūra, siekiant išplėsti galimybes už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus taikyti kuo daugiau alternatyvių bausmių ir tinkamai įgyvendinti BK 55 straipsnyje įtvirtintą šanso principą . Pažymėtina, kad atlikta BK specialios dalies normų sankcijų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sankcijos už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, kurios statistiškai sudaro didžiausią padaromų nusikaltimų dalį (apie 94 proc. visų veikų), nesukuria prielaidų tinkamai individualizuoti nuteistajam skirtiną bausmę, kuri būtų veiksminga ir nebūtų orientuota vien tik į laisvės atėmimo bausmę , taip pat kuri atitiktų ekonomiškumo principą, ir kuria asmuo būtų ne tik nubaustas, bet ir būtų sudarytos galimybės efektyviai tokio asmens resocializacijai. 3.5.1 .
3.5.1 . Kartu aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK aiškiai stokoja aiškaus požiūrio į viešųjų darbų bausmės taikymą, kadangi ši švelniausia bausmė daugelyje atvejų nėra įrašoma net į baudžiamųjų nusižengimų ar nesunkių nusikaltimų sankcijas, tačiau kitais atvejais – šia bausmė vertinama kaip proporcinga ir tinkama net apysunkių nusikaltimų kategorijai. Sisteminė BK specialiosios dalies sankcijų analizė identifikavo net 65 baudžiamojo įstatymo sankcijas, kurios turėtų būti papildytos viešųjų darbų bausme. Atitinkamai, dėl tokio fragmentinio įstatymų leidėjo požiūrio į viešųjų darbų reglamentavimo baudžiamajame įstatyme, susidarė situacija, kad 2020-2022 m. tendencingai mažėjo viešųjų darbų (6,2 – 4,3 proc.) skyrimo atvejų – 2022 m. iš viso paskirtų 15 542 bausmių, viešųjų darbų bausmė skirta 674 asmenims, kas sudaro 4,33 proc. nuo visų paskirtų bausmių, 2021 m. – iš 15 440 bausmių, viešieji darbai sudarė 750 atvejų (4,9 proc.); 2020 m. – iš 16 338 bausmių viešieji darbai sudarė 1023 atvejų (6,26 proc.). Manytina, kad viešieji darbai (kaip pati švelniausia bausmė) apskritai nėra tinkama bausmė apysunkių (pakankamai dideliu pavojingumu pasižyminčių) nusikaltimų kategorijai, kadangi yra aiškiai per švelni bausti šias nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis, tačiau priešingai – turi būti kuo plačiau taikoma baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų atvejais . Analogiška kritikuotina situacija susidarė ir dėl laisvės apribojimo bausmės taikymo – įstatymo leidėjo požiūris į šios bausmės taikymą nėra sistemiškas ar nuoseklus, taip, pavyzdžiui, dėl neaiškių priežasčių tokio pobūdžio bausmė nevertinama kaip pakankama daugelyje apysunkių ar net nesunkių nusikaltimų kategorijai, kurių sankcijose iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių dažnai figūruoja tik baudos bausmė. Sisteminė BK specialiosios dalies sankcijų analizė identifikavo net 92 baudžiamojo įstatymo sankcijas, kurios turėtų būti papildytos laisvės apribojimo bausme.
Atitinkamai, dėl tokio fragmentinio įstatymų leidėjo požiūrio į laisvės apribojimo bausmės baudžiamajame įstatyme reglamentavimo, susidarė situacija, kad 2020-2022 m. tendencingai mažėjo laisvės apribojimo (24,9 – 21,7 proc.) skyrimo atvejų, dėl ko laisvės apribojimo bausmė statistiškai ženkliai atsilieka nuo šiuo metu populiariausios baudos bausmės – 2022 m. iš viso paskirtų 15 542 bausmių, laisvės apribojimas buvo skirtas 3368 asmenims, kas sudaro 21,7 % nuo visų paskirtų bausmių; 2021 m. – iš 15 440 bausmių, laisvės apribojimas sudarė 3596 atvejus (23,29 %), 2020 m. – iš 16 338 bausmių, laisvės apribojimas sudarė 4074 atvejus (24,93 %). Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo bausmė dėl savo taikymo termino, sąlygų ir poveikio nuteistajam pobūdžio yra labai gera alternatyva laisvės atėmimui (ypač nusikalstamą veiką padarius pirmą kartą), todėl BK sistemiškai turi būti užtikrintas kuo platesnis šios veiksmingos bausmės taikymas baudžiamuosiuose nusižengimuose bei nesunkių – apysunkių nusikaltimų kategorijose. Kartu pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į nurodytus laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmių skyrimo statistikas, darytina išvada, kad mažėjantis alternatyvių laisvės atėmimui bausmių – laisvės apribojimo ir viešųjų darbų, skyrimo santykis su visomis bausmėmis yra nulemtas ir nepakankamo baudžiamojo įstatymo reglamentavimo, kuris mažiau pavojingų nusikalstamų veikų atveju dažnai net nėra numatęs šių alternatyvių bausmių skyrimo galimybės šių nusikalstamų veikų sankcijose. Pažymėtina, kad išplėtus nusikalstamų veikų, už kurias būtų galima skirti aptariamas bausmes, sąrašą, būtų sukurtos prielaidos didėti šių bausmių skyrimui, kas kartu mažintų ir skirtinų laisvės atėmimo bausmių skaičių. 3.6 .
3.6 . BK 1 straipsnyje numatyta, kad BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Sankcijų sistema baudžiamajame įstatyme turi būti aiški, logiška, bausmių rūšys ir laisvės atėmimo bausmės ribos turi būti tarpusavyje sistemiškai suderintos, užtikrinant tinkamą balansą tarp humaniškumo bei teisingumo principų. Visgi analizuojant Lietuvos baudžiamojo įstatymo nuostatas galima pastebėti, kad galiojantis sankcijų katalogas stokoja sistemiškumo. Atitinkamais atvejais už panašaus pavojingumo nusikalstamų veikų įvykdymą numatytos sankcijos ženkliai skiriasi, kas sudaro prielaidas netinkamos baudžiamosios politikos plėtrai ir galimos neteisingos bausmės paskyrimui. Pavyzdžiui, baudžiamojo įstatymo spragos identifikuotinos analizuojant neatsargių nusikaltimų, susijusių su sunkiais sveikatos sutrikdymais ir gyvybės atėmimais, sankcijas. BK 132 straipsnio (Neatsargus gyvybės atėmimas) 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui arba atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pažymėtina, kad už šios nusikalstamos veikos įvykdymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu, BK 137 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) 3 dalyje, numatyta atsakomybė tam kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų arba dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK reglamentuoja atsakomybę ir už giminingo pobūdžio nusikalstamų veiksmų įvykdymą, pavyzdžiui: BK 176 straipsnio (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas), kurio sankcijoje numatytos bauda arba laisvės atėmimais iki aštuonerių metų; BK 278 straipsnio (transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas) 2 dalyje, kurios sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki aštuonerių metų; BK 280 straipsnio (transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas) 2 dalyje, kurios sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų; BK 281 straipsnio (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) 3 dalyje, kurios sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Analizuojant išvardintų nusikalstamų veikų santykį, būtina pastebėti, kad nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra panašus , todėl jų sankcijose įtvirtintos bausmės ir jų dydžiai aiškiai nėra suderinti tarpusavyje, kas sudaro prielaidas neteisingos bausmės skyrimui už neatsargius gyvybės atėmimus ir sunkius sveikatos sutrikdymus. Atsižvelgiant į tai, būtina sisteminė intervencija į nagrinėjamų nusikalstamų veikų sankcijas, siekiant suderinti minėtų nusikalstamų veikų bausmių rūšis ir jų dydžius bei užtikrinti nuoseklią, proporcingą ir teisingą baudžiamąją politiką. 3.7 . Vertinant BK XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ įtvirtintų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sankcijose numatytas bausmių ribas, pastebėtina, kad kai kurios normos aiškiai nedera su kitais BK numatytais nusikaltimais, be kita ko, reglamentuojančiais atsakomybę, pavyzdžiui, už tyčinius gyvybės atėmimus ar net už nusikalstamą susivienijimą.
BK 99 straipsnyje yra įtvirtintas genocido nusikaltimas, kurio sankcija numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad genocidas pripažįstamas vienu iš pavojingiausių nusikaltimų visame BK, tačiau lyginant jo sankciją su BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kvalifikuotu nužudymu už kurio įvykdymą numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, darytina išvada, kad pastarasis nusikaltimas pripažįstamas pavojingesniu. Pažymėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, pačių pavojingiausių BK nurodytų nukaltimų (BK 99, 100 straipsniai) baudžiamumas yra net mažesnis negu už dalyvavimą ir juolab vadovavimą nusikalstamam susivienijimui (BK 249 straipsnis), kas iškreipia BK įtvirtintų pavojingiausių nusikaltimų hierarchiją. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai iškreipia BK sankcijų sistemą , kadangi už mažiau pavojingesnes nusikalstamas veikas yra numatytos griežtesnės bausmės. Pažymėtina, kad analogiškos problemos identifikuotinos analizuojant ir kitų BK XV skyriuje „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijas, todėl būtina jų sisteminė peržiūra, siekiant užtikrinti BK specialiojoje dalyje įtvirtintų bausmių dydžių tarpusavio suderinamumą. 3.8 .
3.8 . Analizuojant BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijas pastebėtina, kad už BK 149 straipsnyje (išžaginimas) ir BK 150 straipsnyje (seksualinis prievartavimas) įtvirtintų nusikalstamų veikų įvykdymą yra numatytos skirtingos bausmių rūšys ir laisvės atėmimo bausmės apatinės ir viršutinės ribos. Šiuo metu galiojančios BK nuostatos numato, kad išžaginimo nusikaltimas yra pavojingesnis ir baudžiamas griežčiau negu seksualinis prievartavimas. Pavyzdžiui, už BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo įvykdymą numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų, tuo tarpu BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija numato analogišką laisvės atėmimo bausmę, tačiau kartu ir alternatyvią arešto bausmę. BK 149 straipsnio 2 dalyje (išžaginimas bendrininkų grupėje) numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki dešimties metų, atitinkamai BK 150 straipsnio 2 dalyje (seksualinis prievartavimas bendrininkų grupe) – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 149 straipsnio 3 dalyje (nepilnamečio išžaginimas) – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, atitinkamai BK 150 straipsnio 3 dalyje (nepilnamečio seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. BK 149 straipsnio 4 dalyje (mažamečio išžaginimas) – laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų, tuo tarpu BK 150 straipsnio 4 dalyje (mažamečio seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų. Lyginant minėtų nusikalstamų veikų pavojingumą ir už jas numatytas bausmes, sutiktina, kad seksualinis prievartavimas atitinkamais atvejais gali būti mažiau pavojingas negu išžaginimo nusikaltimas, pavyzdžiui tais atvejais, kai lytinė aistra tenkinama kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad kitais atvejais seksualinis prievartavimas gali būti analogiškai pavojingas kaip ir išžaginimo nusikaltimas, pavyzdžiui, kai seksualiai santykiaujama būdais, susijusiais su seksualinio pobūdžio intervencija į aukos kūną. Todėl skirtingos bausmės rūšys ir laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos už nurodytų nusikalstamų veikų įvykdymą nėra pagrįstos jokiomis objektyviomis priežastimis ir vertintinos kaip neteisingos ir sudarančios prielaidas paskirti minėtas veikas įvykdantiems asmenims neteisingas bausmes. Analizuojant BK 151 straipsnio (privertinas lytiškai santykiauti) 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos santykį su BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis bei lyginant už jas numatytas sankcijas, privalu pastebėti tai, kad esminis BK 151 straipsnio skirtumas nuo BK 149 ir 150 straipsnių yra tas, kad grasinimai priverčiant lytiškai santykiauti yra nukreipti į jų įgyvendinimą ne dabar, o ateityje. Be to, vienas iš alternatyvių privertimo lytiškai santykiauti nusikaltimo sudėties požymių yra lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant asmens priklausomumu, kuris gali kilti dėl giminystės (vaikai priklausomi nuo tėvų), santuokos, tarnybos (viršininkas ir sekretorė, darbdavys ir samdomas darbuotojas), materialinės priklausomybės (asmuo teikia materialinę paramą nukentėjusiajam) ir pan.
Vis dėlto, BK 151 straipsnio (privertinas lytiškai santykiauti) 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskirtina tik nesunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų, t. y. skiriasi nuo BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (sunkūs nusikaltimai) net per dvi nusikaltimų pavojingumo kategorijas. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra subalansuotas, kadangi neatspindi tikrojo BK 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo – atotrūkis tarp šios nusikalstamos veikos ir BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių ribų yra aiškiai per didelis, kas iškreipia BK seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijų sistemą. Analizuojant BK 1511 straipsnyje (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą) numatytų bausmių katalogą pastebėtina, kad už šiame straipsnyje numatytų apysunkių nusikaltimų įvykdymą (BK 1511 straipsnio 1 – 3 dalys) yra numatytos vienos švelniausių bausmių – viešieji darbai ir bauda. Manytina, kad viešieji darbai apskritai nėra tinkama bausmė bet kokių (o ypač seksualinio pobūdžio) apysunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi yra aiškiai per švelni bausti šias nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis.
Tuo tarpu baudos bausmė apskritai vertintina kaip netinkama taikyti už seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka seksualinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos atsisakyti. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas neužtikrina nukentėjusių nuo seksualinės prievartos nusikalstamų veikų pažeistų interesų apsaugos ir kompensavimo mechanizmo . Pabrėžtina, kad nukentėję nuo seksualinės prievartos asmenys dėl padarytos tokio pobūdžio nusikalstamos veikos patiria itin žalingas pasekmes, pasireiškiančias labai skaudžiais fizinės ir ypač psichinės sveikatos padariniais, kuriuos baudžiamasis įstatymas turėtų suteikti veiksmingas galimybes kiek įmanoma minimalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta galimybė kaltininkui kartu su laisvės atėmimo bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, iš kurio seksualinio pobūdžio nusikaltimų aukoms gali būti kompensuojamos konkrečios sveikatos, psichologo ar reabilitacinės išlaidos.
Kartu pažymėtina, kad net maksimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis (250 MGL) nėra proporcingas, adekvatus ir (ar) pakankamas , siekiant tinkamai atspindėti seksualinio pobūdžio nusikaltimų (kurie labai dažnu atvejų priskiriami sunkių ar net labai sunkių nusikaltimų kategorijai) išskirtinį pobūdį ir pavojingumą bei sukeliamas neigiamas pasekmes aukos sveikatai, todėl BK 71 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos taikymo sąlygos seksualinio pobūdžio nusikaltimams turi būti peržiūrėtos iš esmės. 3.9 . Analizuojant baudžiamojo įstatymo normose įtvirtintų nusikalstamų veikų, padaromų prieš nepilnamečius, sankcijas pastebėtina, kad dažnu atveju numatyta baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga padaromų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiui, kartu dažnu atveju nėra tinkamai apsaugoti nepilnamečių, kaip labiausiai pažeidžiamų ir vienu labiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje saugomų asmenų grupės, interesai nuo nusikalstamų veikų kėsinimosi.
Sistemiškai įvertinus BK pavojingiausių nusikaltimų, padaromų prieš vaikus, sankcijas, išskirtini tokios baudžiamojo įstatymo nuostatos, nepakankamai atspindinčios nusikaltimų prieš vaikus išskirtinį pavojingumą: BK1002 straipsnis (Vaikų atskyrimas – tarptautinio pobūdžio nusikaltimas) – nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau numatyta apatinė laisvės atėmimo riba siekia vos 3 mėn.; BK 149/150 straipsniai ( Vaiko išžaginimas ar seksualinis prievartavimas) – BK 149/150 straipsniuose nurodytos tiek apatinės, tiek viršutinės laisvės atėmimo ribos neatspindi šios seksualinės prievartos prie nepilnamečius išskirtinio pavojingumo; BK 151 straipsnis (nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti) – nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau numatyta apatinė laisvės atėmimo riba siekia vos 3 mėn.;
BK 162 straipsnis (Vaiko išnaudojime pornografijai) – nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau numatyta apatinė laisvės atėmimo riba siekia vos 3 mėn.; BK 156 straipsnis (Vaiko pagrobimas) – nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau numatyta apatinė laisvės atėmimo riba siekia vos 3 mėn. arba sankcijoje nurodyta netgi arešto bausmė (iki 3 mėn.); BK 157 straipsnis (Vaikų pirkimas arba pardavimas) – apatinė laisvės atėmimo bausmės 3 m. riba nėra pakankama ir atgrasanti, atsižvelgiant į šios veikos pavojingumą ir aktualumą Lietuvoje. 3.10 .
3.10 . Analizuojant nusikalstamų veikų, susijusių su asmenų, įskaitant nepilnamečius, seksualiniu išnaudojimu (BK 307, 308 straipsniai) sankcijas, privalu pabrėžti minėtos sankcijos nėra proporcingos ir (ar) atgrasančios turint omeny tokių veikų pavojingumą bei aktualumą Lietuvoje, kartu tinkamai atspindi seksualinio išnaudojimu sukeliamus neigiamus padarinius aukai. Atitinkamai, sistemiškai įvertinus BK 307 straipsnio (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) sankcijas, pažymėtina, kad šie nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir jų sankcijų griežtumas neprilygsta netgi BK nurodytiems turtinio pobūdžio nusikaltimams (pavyzdžiui, BK 178, 180 straipsniai), kurie BK baudžiami griežčiau. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad BK 307 straipsnio 2 dalies nusikaltimas (Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos) savo pobūdžio ir prigimtimi labai panaši prekybos žmonėmis fenomeną, todėl tokia veika neabejotinai turi būti priskirta bent sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatant adekvačias ir atgrasančias tiek apatines, tiek viršutines laisvės atėmimo ribas. Kartu pažymėtina, ir tai, kad baudos bausmės numatymas BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra tinkamas teisinis atsakas į sąvadavimą prostitucijai, iš kurios suteneriai gauna dideles neteisėtas pajamas, kadangi baudos bausmės dydį jie gali tiesiog priskirti savo neteisėtos veiklos sąnaudoms. Analizuojant BK 308 straipsnio (Įtraukimas į prostituciją) sankciją, pažymėtina, kad įtraukimas į prostituciją baudžiamajame įstatyme vertintinas tik kaip nesunkus nusikaltimas, kas akivaizdžiai neatitinka šios veikos pavojingumo pobūdžio, o, turint omeny, kad smurtinis asmens įtraukimas į prostituciją (BK 308 straipsnio 2 dalis) jau vertinamas kaip sunkus nusikaltimas, BK 307 straipsnio 1 dalies labai panašaus pobūdžio nusikaltimas skiriasi nuo 2 dalyje įtvirtinto net per dvi nusikaltimų kategorijas. 3.1.1 .
3.1.1 . Analizuojant nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu cheminiu ir biologiniu ginklu (BK 267 straipsnio 2 dalis 2671 , 2672 straipsniai) sankcijas, pastebėtinas itin akivaizdus sankcijų, taikomų už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, cheminiu ar biologiniu ginklu, išbalansavimas. Pirma, pažymėtina, kad tiek neteisėtas disponavimas cheminiu ir biologiniu ginklais baudžiami švelniau netgi už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis (BK 253 straipsnis), kas akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui. Antra, neteisėto disponavimo cheminiu ginklu (baudžiamas laisvės atėmimu vos iki 5 m. arba net su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis) baudžiamumas ženkliai skiriasi nuo neteisėto disponavimo biologiniu ginklu baudžiamumo (kuris, be kita ko, baudžiamas ir bauda), todėl abiejų veikų sankcijas, atsižvelgiant į šių nusikaltimų panašų pavojingumą ir aktualumą šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje, būtina suvienodinti ir sugriežtinti. 3.12 . Analizuojant nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu tarnybos ar valstybės paslaptimis (BK 124, 125, 126, 296, 297 straipsniai) sankcijas (didžiausia sankcija už minėtas nusikalstamas veikas siekia iki trejų metų laisvės atėmimo), privalu pabrėžti, kad pastarosios nedera su kitomis BK įtvirtintomis panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, šių baudžiamojo įstatymų normų sankcijų palyginimas su BK 211 straipsnyje kriminalizuotos komercinės paslapties atskleidimo nusikalstamos veikos sankcija (didžiausia sankcija už minėtas nusikalstamas veikas siekia iki dvejų metų laisvės atėmimo) atskleidžia, kad komercinės paslapties atskleidimas baudžiamas iš esmės analogiškai kaip valstybės paslapties atskleidimas ar praradimas ir netgi griežčiau negu tarnybinės paslapties atskleidimas ar praradimas..
Toks teisinis reguliavimas ir baudžiamajame įstatyme vienodo pobūdžio baudžiamumas už akivaizdžiai skirtingo pavojingumo pobūdžio nusikalstamas veikas nėra subalansuotas ir aiškiai stokoja racionalumo, turint omeny atskleidžiamos/prarandamos informacijos skirtingą pobūdį bei ypatingą svarbą (pavyzdžiui, atskleidžiama valstybės ar komercinė paslaptis) valstybės pagrindiniams interesams, įskaitant svarbiausius valstybės nacionalinio saugumo interesus, ir valstybės gyvybiškų procesų sėkmingai raidai. Analizuojant BK 124, 125, 126, 296, 297 straipsniuose numatytų sankcijų proporcingumą, būtina atkreipti dėmesį ir į šiuo metu esamą sudėtingą geopolitinę situaciją, kuri aiškiai indikuoja, kad šio pobūdžio nusikalstamos veikos gali sukelti ypatingai neigiamas pasekmės valstybės saugumui , todėl BK 124, 125, 126, 296, 297 straipsniuose numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžius tikslinga peržiūrėti. 3.13 . Kaip minėta, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga ir proporcinga bei atitiktų bausmės paskirtį.
Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą ir kad nusikalstamos veikos sankcijoje nurodyta bausmė atliktų bausmės paskirtį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų ir nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje.
Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas numato aiškiai per švelnias ir šių pavojingiausių nusikaltimų tikrojo pavojingumo neatspindinčias maksimalias laisvės atėmimo (kaip vienintelės galimos bausmės) bausmes (pavyzdžiui smurtinio, seksualinio pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo atvejais ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžio nusikaltimuose), kartu tam tikri smurtinio, seksualinio pobūdžio, visuomenei aktualūs ar asmeniui itin pavojingi nusikaltimai BK daugeliu atveju priskiriami tik apysunkių nusikaltimų (nors pagal savo pavojingumo pobūdį turėtų siekti bent sunkaus nusikaltimo kategorijas), tam tikrais atvejais už pavojingų sunkių nusikaltimų padarymą šalia numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės numatomos tokios alternatyvios bausmės kaip baudos ir pastebimos kitos panašaus pobūdžio teisingumo ir proporcingumo principų tinkamam įgyvendinimui trukdančios spragos. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisingos ir proporcingos baudžiamosios politikos įgyvendinimo, taip pat galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos liudija apie pribrendusį poreikį BK specialiojoje dalyje įtvirtintų sankcijų sistemą peržiūrėti iš esmės, užtikrinant jų atitikimą teisingumo ir proporcingumo principams. 3.14 .
3.14 . Galiausiai sisteminė BK nurodytų smurtinio pobūdžio nusikaltimų sudėčių sankcijų analizė parodė netinkamą suformuotą, tačiau bent jau plačiai nepaplitusią tendenciją – bausti už smurtinio pobūdžio nusikaltimus pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai (ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus) turtinio pobūdžio bausmėmis (bauda). Be to, toks finansinių nuobaudų įrašymas į smurtinio pobūdžio nusikaltimų sankcijas nėra sistemiškai, o yra fragmentinio, epizodinio pobūdžio, kas galėtų būti vertinama kaip nesisteminio (fragmentiškai keičiant atskirus BK straipsnius tuo pačiu automatiškai įrašant į šių straipsnių sankcijas baudos bausmes, tinkamai neįvertinus keičiamo nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo) BK straipsnių sankcijų konstravimo pasekmė. Įvertinus smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes asmeniui, manytina, kad baudos bausmė apskritai yra netinkama taikyti už smurtinio (ir, kaip minėta, už seksualinio) pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka smurtinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos sistemiškai atsisakyti. 3.15 . BK projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama išspręsti šias baudžiamojo įstatymo reglamentavimo problemas:
1. Lietuvos baudžiamojo įstatymo sankcijų struktūra per 20 metų nuo BK įsigaliojimo nebuvo nei karto sistemiškai peržiūrėta bei įvertinta, šiuo metu sankcijose nurodytų bausmių ir katalogas yra fragmentinio pobūdžio, epizodinis, dažnu atveju nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais, aiškiai stokoja subalansavimo bei sistemiškumo ir bausmių sistemos tarpusavio suderinamumo. 2 .
2. Baudžiamajame įstatyme sankcijose nurodytos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus yra epizodinės, bausmių įtvirtinimas šių nusikalstamų veikų sankcijose nėra paremtas sisteminiu požiūriu, dėl ko teismui nėra sudaromos tinkamos galimybės individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę, kartu tokia bausmių sistema už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas užkerta kelią tinkamam pamatiniam BK 55 straipsnyje įtvirtintam baudžiamosios atsakomybės taikymo (nesusijusio su laisvės atėmimo bausmės skyrimu) už mažiau pavojingas veikas principui. 3 . Baudžiamojo įstatymo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistema yra išbalansuota, neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas nenumato jokios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos (priešingai nei kitų pavojingiausių nusikaltimų atvejais, kur tokia riba yra nustatoma), atitinkamai toks požiūris į pačius pavojingiausius ir visuomenei jautriausius nusikaltimus užkerta kelią tinkamam teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimui bei teisingos bausmės taikymui. 4 . Baudžiamojo įstatymo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistema neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą numato aiškiai per švelnias ir šių pavojingiausių nusikaltimų tikrojo pavojingumo neatspindinčias maksimalias laisvės atėmimo (kaip vienintelės galimos bausmės) bausmes (pavyzdžiui smurtinio, seksualinio pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo atvejais ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžio nusikaltimuose), nederančias su proporcingumo ir teisingumo principais. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1 .
4.1 . Atsižvelgiant į šio rašto 3.1. ir 3.5. punktuose nurodytus argumentus bei siekiant sudaryti teismams galimybes tinkamai individualizuoti kaltininkui skirtiną bausmę ir pilna apimtimi įgyvendinti BK 55 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, BK projektu siūloma į baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų sankcijas inkorporuoti visas laisvės atėmimui alternatyvias bausmes, išskyrus, kaip minėta, smurtinius nusikaltimus, kuriuose nėra įtvirtinama baudos bausmė, kaip netinkama taikyti už šio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą. 4.1.2 . Taip pat, BK projektu siūloma iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinti švelniausia bausmę – viešuosius darbus, kaip per švelnią apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tokiu būdu siekiama numatyti bausmių rūšių gradaciją pagal nusikaltimų pavojingumą, išskiriant viešųjų darbų bausmę kaip tinkama taikyti švelniausio pobūdžio tyčinėms nusikalstamoms veikoms – baudžiamiesiems nusižengimams ir nesunkiems nusikaltimams. Kartu iš smurtinio arba seksualinio pobūdžio nusikaltimų siekiama pašalinti baudos bausmę, kaip netinkamą tokio pobūdžio nusikaltimams. 4.1.3 . Pažymėtina, kad BK projektu siekiama apysunkių nusikaltimų sankcijas papildyti kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ir (ar) laisvės apribojimu. Kartu šios kategorijos nusikaltimuose BK projektu užtikrinamas ženkliai platesnis laisvės apribojimo bausmės taikymas. Šio rašto 4.1. – 4.1.3. punktuose nurodytomis baudžiamojo įstatymo pakeitimo kryptimis siekiama sušvelninti baudžiamąją politiką, sistemiškai ribojant laisvės atėmimo taikymą mažiau pavojingų nusikaltimų kategorijose, be kita ko, teismui suteikiant plačiausiai įmanomas galimybes individualizuoti skirtiną bausmę ir pilna apimtimi įgyvendinant BK 55 straipsnyje įtvirtintą šanso principą [5] . 4.2 .
4.2 . Be to, atlikus BK specialiojoje dalyje numatytų sankcijų analizę bei sistemiškai įvertinant laisvės atėmimo bausmių tarpusavio suderinamumą, BK projektu siūloma švelninti laisvės atėmimo bausmes už toliau išvardintas nusikalstamas veikas: § Piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (BK 123 straipsnis), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo aštuonerių iki šešerių metų ir labiau susieti šio nusikaltimo sankciją su labai panašiu pagal savo pobūdį piktnaudžiavimo nusikaltimu (BK 228 straipsnis); § Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214-215 straipsniai), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų.
Pažymėtina, kad BK 201-215 straipsnių sankcijos labiau sugretinamos su labai panašiu pagal savo pobūdį pinigų padirbinėjimo nusikaltimu (BK 213 straipsnis), kadangi nėra jokio objektyvaus pagrindo elektroninės mokėjimo priemonės padirbimą traktuoti ženkliai pavojingiau ir bausti griežčiau nei pinigų padirbimo. § Nepagarbą teismui (BK 232 straipsnis), atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto diskusijas, konvertuojant šį nusikaltimą į baudžiamąjį nusižengimą; § Grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 straipsnis), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki ketverių metų, labiau suderinant minėto nusikaltimo sankciją su BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodytais pačiais pavojingiausiais grasinimo atvejais; § Sistemiškai peržiūrima baudžiamoji atsakomybė, kuri vertintina kaip neproporcingai griežta, už dokumentų, anspaudų, spaudų ar atitinkamos įrangos gaminimą ar panaudojimą, švelninant laisvės atėmimo ribas, siekiant bent kiek labiau suderinti šių nusikalstamų veikų sankcijas su ženkliai pavojingesniu laikytinu pinigų padirbinėjimo nusikaltimo (BK 213 straipsnis) baudžiamumu: ü Itin kvalifikuotą dokumentų klastojimą, kai padaroma žalos (BK 300 straipsnio 3 dalis), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų; ü A ntspaudo, spaudo ar dokumento pagrobim ą arba pagrobtojo panaudojim ą (BK 302 straipsnis), mažinant BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų ir BK 302 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų; ü Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą (BK3021 straipsnis) mažinant BK 3021 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki trejų metų ir BK 3021 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, kad BK 201-215 straipsnių sankcijos labiau sugretinamos su labai panašiu pagal savo pobūdį pinigų padirbinėjimo nusikaltimu (BK 213 straipsnis), kadangi nėra jokio objektyvaus pagrindo elektroninės mokėjimo priemonės padirbimą traktuoti ženkliai pavojingiau ir bausti griežčiau nei pinigų padirbimo. § Nepagarbą teismui (BK 232 straipsnis), atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto diskusijas, konvertuojant šį nusikaltimą į baudžiamąjį nusižengimą; § Grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 straipsnis), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki ketverių metų, labiau suderinant minėto nusikaltimo sankciją su BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodytais pačiais pavojingiausiais grasinimo atvejais; § Sistemiškai peržiūrima baudžiamoji atsakomybė, kuri vertintina kaip neproporcingai griežta, už dokumentų, anspaudų, spaudų ar atitinkamos įrangos gaminimą ar panaudojimą, švelninant laisvės atėmimo ribas, siekiant bent kiek labiau suderinti šių nusikalstamų veikų sankcijas su ženkliai pavojingesniu laikytinu pinigų padirbinėjimo nusikaltimo (BK 213 straipsnis) baudžiamumu: ü Itin kvalifikuotą dokumentų klastojimą, kai padaroma žalos (BK 300 straipsnio 3 dalis), mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų; ü A ntspaudo, spaudo ar dokumento pagrobim ą arba pagrobtojo panaudojim ą (BK 302 straipsnis), mažinant BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų ir BK 302 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų; ü Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą (BK3021 straipsnis) mažinant BK 3021 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki trejų metų ir BK 3021 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki penkerių metų. 4.3 .
4.3 . Taip pat, BK projektu, atsižvelgiant į šio rašto 3.6. punkte nurodytus argumentus, siekiama sistemiškai subalansuoti sankcijas už BK numatytus neatsargius sunkius sveikatos sutrikdymus ir neatsargius gyvybės atėmimus, tais atvejais, kai nurodyti nusikalstami veiksmai padaromi pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ( BK 132, 137, 176, 278, 280, 281 straipsniai). Baudžiamojo įstatymo pakeitimų rezultatai:
Ø Švelnėja valstybės baudžiamoji politika mažiau pavojingų nusikaltimų srityje; Ø Ženkliai ribojamas laisvės atėmimo bausmės taikymas mažiau pavojingų nusikaltimų srityje; Ø Teismams suteikiamos plačios galimybės tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę; Ø Pilna apimtimi įgyvendinta BK 55 straipsnio nuostata, nurodanti už mažiau pavojingas veikas pirmąkart teisiamam asmeniui neskirti laisvės atėmimo bausmės. 4.4 . Atsižvelgiant į šio rašto 3.8. punkte nurodytus argumentus, subalansuojama baudžiamoji politika už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas: suvienodinamos išžaginime (BK 149 straipsnis) ir seksualiniame prievartavime (BK 150 straipsnio) viršutinės laisvės atėmimo bausmių ribos taip sugriežtinant seksualinio prievartavimo maksimalias bausmes, ypač kiek tas liečia seksualinę prievartą prieš vaikus; griežtėja atsakomybė už privertimą lytiškai santykiauti (iki 5 m.); pavojingiausi seksualinės prievartos atvejai (sankcijos) pildoma minimaliomis laisvės atėmimo ribomis; iš seksualinės prievartos nusikaltimų pašalinama baudos bausmė. 4.5 .
4.5 . Atsižvelgiant į šio rašto 3.12. punkte nurodytus argumentus, sistemiškai subalansuojama ir sugriežtinama baudžiamoji politika už nusikalstamas veikas , susijusias su disponavimu tarnybos ar valstybės paslaptimis: neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis (BK 124 straipsnis) – pakeliama viršutinė laisvės atėmimo riba nuo trejų iki ketverių metų; valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 straipsnio 1 dalis) – pakeliama viršutinė laisvės atėmimo riba nuo trejų iki ketverių metų; valstybės paslapties praradimas (BK 126 straipsnio 1 dalis) – pakeliama viršutinė laisvės atėmimo riba nuo dvejų iki trejų metų; tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas (BK 296 straipsnis) – pakeliama viršutinė laisvės atėmimo riba nuo dvejų iki trejų metų; tarnybos paslapties atskleidimas (BK 297 straipsnis) – nustatoma laisvės atėmimo riba iki dvejų metų. 4.6 . Atsižvelgiant į šio rašto 3.1., 3.4., 3.9. ir 3.10. punktuose nurodytus argumentus bei įvertinus BK BD projekte siūlomą esminę bausmių taikymo pagrindų reformą – atsisakyti bausmės skyrimo „vidurkio“ taisyklės, BK projektu pačiose pavojingiausiuose sunkiuose ir labai sunkiuose nusikaltimuose siūloma įtvirtinti šiuo metu nenustatytas minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas.
Atkreiptinas dėmesys , kad BK projekte, nustatant BK normų sankcijose minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas, sistemiškai (visame BK projekte) vadovaujamasi tokiu požiūriu ir minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykiu – t. y. jeigu sankcijoje nurodyta maksimali laisvės atėmimo riba yra 7 m., nustatomos minimalios laisvės atėmimo riba yra 1 m.; jeigu sankcijoje nurodytas maksimalios bausmės dydis yra 8 m. – nustatoma 2 m. minimali bausmė; jeigu sankcijoje maksimali bausmė yra 10 m. – minimali bausmė yra 3 m.; jeigu maksimali bausmė yra 12 m. – minimali bausmė yra 4 m. ir, jeigu maksimali bausmė yra 15 m. – minimali bausmė yra 5 m. pažymėtina, kad BK projekte naudojama minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykis ir metodika jau įtvirtinta galiojančiame baudžiamajame įstatyme (pavyzdžiui minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų santykis yra nustatytas BK 1311 , 225, 226, 260, 321 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimt metų santykis yra nustatytas BK 105, 112, 1131 , 121, 181, 213, 252, 263, 264 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų santykis yra nustatytas BK 147, 2601 , 2531 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų santykis yra nustatytas BK 102, 111, 117,149, 157, 249, 251, 252, 263 ir pan. straipsniuose), todėl ji BK projektu sėkmingai plėtojama, siekiant, kad minėta metodika įgautų sisteminį pobūdį.
Atkreiptinas dėmesys , kad BK projekte, nustatant BK normų sankcijose minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas, sistemiškai (visame BK projekte) vadovaujamasi tokiu požiūriu ir minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykiu – t. y. jeigu sankcijoje nurodyta maksimali laisvės atėmimo riba yra 7 m., nustatomos minimalios laisvės atėmimo riba yra 1 m.; jeigu sankcijoje nurodytas maksimalios bausmės dydis yra 8 m. – nustatoma 2 m. minimali bausmė; jeigu sankcijoje maksimali bausmė yra 10 m. – minimali bausmė yra 3 m.; jeigu maksimali bausmė yra 12 m. – minimali bausmė yra 4 m. ir, jeigu maksimali bausmė yra 15 m. – minimali bausmė yra 5 m. pažymėtina, kad BK projekte naudojama minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykis ir metodika jau įtvirtinta galiojančiame baudžiamajame įstatyme (pavyzdžiui minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų santykis yra nustatytas BK 1311 , 225, 226, 260, 321 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimt metų santykis yra nustatytas BK 105, 112, 1131 , 121, 181, 213, 252, 263, 264 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų santykis yra nustatytas BK 147, 2601 , 2531 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų santykis yra nustatytas BK 102, 111, 117,149, 157, 249, 251, 252, 263 ir pan. straipsniuose), todėl ji BK projektu sėkmingai plėtojama, siekiant, kad minėta metodika įgautų sisteminį pobūdį. Atskirose nusikaltimų kategorijose siūloma numatyti tokią minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą: a ) Nusikaltimai prieš vaikus: § Vaikų atskyrime (BK 1002 straipsnis)
Nepilnamečio ir mažamečio seksualiniame prievartavime (BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalys ir BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalys) – nuo trejų/ketverių metų laisvės atėmimo; § Nepilnamečio privertime lytiškai santykiauti (BK 151
straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Vaiko išnaudojime pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Vaiko pagrobime arba naujagimių sukeitime (BK 156 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo § Vaikų pirkimas arba pardavimas (BK 157 straipsnio 1 dalis) – nuo ketverių metų laisvės atėmimo. b ) Seksualinė prievarta ar seksualinis išnaudojimas: § Išžaginime (BK 149 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Išžaginime bendrininkų grupėje (BK 149 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § Seksualiniame prievartavime (BK 150 straipsnio 1 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo § Seksualiniame prievartavime bendrininkų grupėje (BK 150 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Prostitucijos organizavime ar vadovavime (BK 307 straipsnio 2 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo. c ) Smurtiniai nusikaltimai: § Sunkiame sveikatos sutrikdyme (BK 135 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § I šnaudojim e priverstiniam darbui (vergovė) ar paslaugoms (BK1471 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame plėšime (BK 180 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame turto prievartavime (BK 181 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotose riaušėse (BK 283 straipsnio 2 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo. d ) Teroristiniai nusikaltimai: § Teroro akte (BK 250 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame teroro akte (BK 250 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § Verbavime teroristinei veiklai (BK 2502 straipsnio 1 dalis) ir teroristų rengim e ir mokym e teroristiniais tikslais (BK 2505 straipsnis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo; § Terorist ų veiklos finansavim e ir rėmim e (BK 2504 straipsnis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo. e ) Kitos nusikalstamos veikos: § Kankinime (BK 1003 straipsnis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo; §
Neteisėtame disponavime cheminiu ginklu (BK 267 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Biologinio ginklo kūrime ar neteisėtame disponavime juo (BK 2671 straipsnis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Cheminio ginklo kontrabandoje (BK 2672 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Biologinių medžiagų, mikroorganizmų ar toksinų kontrabandoje (BK 2673 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame neteisėtame žmonių gabenime per valstybės sieną (BK 292 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metu laisvės atėmimo.
Atskirose nusikaltimų kategorijose siūloma numatyti tokią minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą: a ) Nusikaltimai prieš vaikus: § Vaikų atskyrime (BK 1002 straipsnis)
Nepilnamečio ir mažamečio seksualiniame prievartavime (BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalys ir BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalys) – nuo trejų/ketverių metų laisvės atėmimo; § Nepilnamečio privertime lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Vaiko išnaudojime pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Vaiko pagrobime arba naujagimių sukeitime (BK 156 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo § Vaikų pirkimas arba pardavimas (BK 157 straipsnio 1 dalis) – nuo ketverių metų laisvės atėmimo. b ) Seksualinė prievarta ar seksualinis išnaudojimas: § Išžaginime (BK 149 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Išžaginime bendrininkų grupėje (BK 149 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § Seksualiniame prievartavime (BK 150 straipsnio 1 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo § Seksualiniame prievartavime bendrininkų grupėje (BK 150 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Prostitucijos organizavime ar vadovavime (BK 307 straipsnio 2 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo. c ) Smurtiniai nusikaltimai: § Sunkiame sveikatos sutrikdyme (BK 135 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § I šnaudojim e priverstiniam darbui (vergovė) ar paslaugoms (BK1471 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame plėšime (BK 180 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame turto prievartavime (BK 181 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotose riaušėse (BK 283 straipsnio 2 dalis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo. d ) Teroristiniai nusikaltimai: § Teroro akte (BK 250 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame teroro akte (BK 250 straipsnio 2 dalis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo; § Verbavime teroristinei veiklai (BK 2502 straipsnio 1 dalis) ir teroristų rengim e ir mokym e teroristiniais tikslais (BK 2505 straipsnis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo; § Terorist ų veiklos finansavim e ir rėmim e (BK 2504 straipsnis) – nuo trejų metų laisvės atėmimo. e ) Kitos nusikalstamos veikos: § Kankinime (BK 1003 straipsnis) – nuo vienerių metų laisvės atėmimo; § Neteisėtame disponavime cheminiu ginklu (BK 267 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Biologinio ginklo kūrime ar neteisėtame disponavime juo (BK 2671 straipsnis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Cheminio ginklo kontrabandoje (BK 2672 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Biologinių medžiagų, mikroorganizmų ar toksinų kontrabandoje (BK 2673 straipsnio 1 dalis) – nuo dvejų metų laisvės atėmimo; § Kvalifikuotame neteisėtame žmonių gabenime per valstybės sieną (BK 292 straipsnio 2 dalis) – nuo dvejų metu laisvės atėmimo. 4.7..
4.7.. Taip pat, vadovaujantis šio rašto 3.7 – 3.11 ir 3.13. punktuose nurodytais argumentais bei siekiant BK specialioje dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių suderinamumo ir proporcingumo BK projektu siūloma griežtinti atsakomybę (didinant tiek minimalias, tiek maksimalias sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmes) už sekančių pavojingiausi ir didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų įvykdymą: a ) Nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus: § Genocidas (BK 99 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo; § Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo; § Priverstinis dingimas (BK 1001 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo; § Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas (BK 103 straipsnio 1 dalis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo, taip pat pakeliama viršutinė riba nuo dvylikos iki penkiolikos metų laisvės atėmimo; b ) Smurtinius nusikaltimus: § Kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnio 2 dalis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki ketverių metų laisvės atėmimo; § Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ar mažamečio nežymus sveikatos sutrikdymas arba žmogaus kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis) – pakeliama laisvės atėmimo riba nuo dvejų iki trejų metų; § Prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis)
Kvalifikuotas ir itin kvalifikuotas plėšimas (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys) – 2 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo septynerių iki aštuonerių metų; 3 dalyje pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvej
ų iki trejų metų – BK projekto pakeitimais sulyginamas plėšimo ir turto prievartavimo pavojingumas; § Kvalifikuotos riaušės (BK 283 straipsnio 2 dalis) – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo šešerių iki septynerių metų (konvertuojamas į sunkių nusikaltimų kategoriją). c ) Seksualinį asmenų išnaudojimą: § Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalys) – 1 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo ketverių iki penkerių metų; 2 dalyje – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo šešerių iki septynerių metų (nusikalstamas konvertuojamas į sunkių nusikaltimų kategoriją); § Įtraukimas į prostituciją (BK 308 straipsnio 1 ir 2 dalys) – 1 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų (nusikalstamas konvertuojamas į apysunkių nusikaltimų kategoriją); 2 dalyje viršutinė laisvės atėmimo riba pakeliama nuo septynerių iki aštuonerių metų; d ) Neteisėtą disponavimą pavojingomis medžiagomis: § Kvalifikuotas (kai atsiranda sunkių padarinių) neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais)
Neteisėtas disponavimas cheminiu ginklu (BK 267 straipsnio 2 dalis)
Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo (BK 2671 straipsnis) – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo septynerių iki aštuonerių metų; Baudžiamojo įstatymo pakeitimų rezultatai: Ø Bus užtikrintas tinkamas baudžiamojo įstatymo sankcijų suderinamumas su BK BD vykdoma esminę bausmių taikymo reforma („vidurkio taisyklės“ atisakymas), siekiant, kad valstybės baudžiamoji politika už sunkius ir labai sunkius nusika
ltimus nebūtų neproporcingai per švelni; Ø Bus užtikrinta adekvati ir atgrasanti baudžiamoji atsakomybė už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą; Ø Baudžiamojo įstatymo nuostatos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijose labiau atitiks konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus.
Taip pat, vadovaujantis šio rašto 3.7 – 3.11 ir 3.13. punktuose nurodytais argumentais bei siekiant BK specialioje dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių suderinamumo ir proporcingumo BK projektu siūloma griežtinti atsakomybę (didinant tiek minimalias, tiek maksimalias sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmes) už sekančių pavojingiausi ir didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų įvykdymą: a ) Nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus: § Genocidas (BK 99 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo; § Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo; § Priverstinis dingimas (BK 1001 straipsnis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo; § Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas (BK 103 straipsnio 1 dalis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo, taip pat pakeliama viršutinė riba nuo dvylikos iki penkiolikos metų laisvės atėmimo; b ) Smurtinius nusikaltimus: § Kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnio 2 dalis) – pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki ketverių metų laisvės atėmimo; § Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ar mažamečio nežymus sveikatos sutrikdymas arba žmogaus kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis) – pakeliama laisvės atėmimo riba nuo dvejų iki trejų metų; § Prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis)
Kvalifikuotas ir itin kvalifikuotas plėšimas (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys) – 2 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo septynerių iki aštuonerių metų; 3 dalyje pakeliama apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki
trejų metų – BK projekto pakeitimais sulyginamas plėšimo ir turto prievartavimo pavojingumas; § Kvalifikuotos riaušės (BK 283 straipsnio 2 dalis) – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo šešerių iki septynerių metų (konvertuojamas į sunkių nusikaltimų kategoriją). c ) Seksualinį asmenų išnaudojimą: § Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalys) – 1 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo ketverių iki penkerių metų; 2 dalyje – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo šešerių iki septynerių metų (nusikalstamas konvertuojamas į sunkių nusikaltimų kategoriją); § Įtraukimas į prostituciją (BK 308 straipsnio 1 ir 2 dalys) – 1 dalyje pakeliama viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki penkerių metų (nusikalstamas konvertuojamas į apysunkių nusikaltimų kategoriją); 2 dalyje viršutinė laisvės atėmimo riba pakeliama nuo septynerių iki aštuonerių metų; d ) Neteisėtą disponavimą pavojingomis medžiagomis: § Kvalifikuotas (kai atsiranda sunkių padarinių) neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais)
Neteisėtas disponavimas cheminiu ginklu (BK 267 straipsnio 2 dalis)
Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo (BK 2671 straipsnis) – viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba pakeliama nuo septynerių iki aštuonerių metų; Baudžiamojo įstatymo pakeitimų rezultatai: Ø Bus užtikrintas tinkamas baudžiamojo įstatymo sankcijų suderinamumas su BK BD vykdoma esminę bausmių taikymo reforma („vidurkio taisyklės“ atisakymas), siekiant, kad valstybės baudžiamoji politika už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus
nebūtų neproporcingai per švelni; Ø Bus užtikrinta adekvati ir atgrasanti baudžiamoji atsakomybė už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą; Ø Baudžiamojo įstatymo nuostatos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijose labiau atitiks konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus. 4.8 .
4.8 . BK projektu siūlomais BK 3 straipsnio pakeitimais įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. KT11-N4/2014 nuostatos. 4.9 . BK projekto siūlomi BK 60, 129, 135, 138, 169, 170 ir 1701 straipsnių pakeitimai padaryti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C 344/20 [6] , kuriame Teisingumo teismas konstatavo, kad Direktyvos 2000/78/EB 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame esantys žodžiai „religija ar įsitikinimai“ yra vienas diskriminacijos pagrindas, apimantis tiek religinius, tiek filosofinius ar dvasinius įsitikinimus, taip pat, kad pagal jurisprudenciją diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų pagrindas turi būti atskirtas nuo politinėms ar kitokioms pažiūroms grindžiamo pagrindo. 4.10 . BK projektu siūlomais BK 71 straipsnio pakeitimais siūloma numatyti padidintą įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, atspindintį šios kategorijos nusikaltimų išskirtinį pavojingumą bei sukeliamas pasekmes nukentėjusiam asmeniui. Padidintas įmokos dydis, vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, galės būt skiriamas kaltininkui kartu su pagrindine (dažniausiai su laisvės atėmimo) bausme. 4.11 . BK priedo siūlomais pakeitimais įgyvendinamos 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/2123, kuria iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl jo suderinimo su Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis (toliau – direktyva 2023/2123) 2 straipsnio nuostatos. Direktyvos 2023/2123 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.
Atsižvelgiant į tai, kad BK 25 straipsnio nuostatos [7] įgyvendina direktyvos 2023/2123 1 straipsnio nuostata, kurioje yra numatytas „teroristinės grupės“ apibrėžimas, todėl BK priede turi būti pateikiama nuoroda į direktyvą 2023/2123. 4.12 . KŽĮ projektu siūlomais pakeitimais siūloma Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas priderinti prie BK projektu atliekamais baudžiamojo įstatymo nuostatų pokyčiais. 4.13 . BPK projektu siūlomais pakeitimais siūloma, siekiant palengvinti teismų veiklą, įsigaliojus BK projekto pakeitimams, sprendžiant tikėtinus prašymus dėl priimtų nuosprendžių peržiūros ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatant aiškesnę tokių nuteistųjų prašymų nagrinėjimo tvarką. Pažymėtina, kad BPK projektas buvo aptartas ir jam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2023 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-134 sudarytoje BPK peržiūros darbo grupėje. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 1 . Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai neturės. 2 . BK projekto įtaka teismų veiklai. Manytina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai esminio darbo krūvio padidėjimo teismų sistemai neturės dėl šių priežasčių: 2.1 . BK projekto 157 straipsnio 2 dalis nurodo, kad
„Šiuo įstatymu pakeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos <...> taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, visi BK projekto pakeitimai (kurių BK projekte yra akivaizdi daugumą), susiję su BK normų sankcijų pildymų laisvės atėmimui alternatyviomis sankcijomis (pagrinde viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis), negalios atgal, o bus pritaikomi tik ateities nagrinėjamoms byloms, todėl absoliuti dauguma BK projektu siūlomų aptariamų nuostatų niekaip neįtakos natūralaus Lietuvos teismų darbo krūvio, kadangi peržiūrėti atitinkamų jau priimtų nuosprendžių nereikės . 2.2 . BK projekto 157 straipsnio 3 dalis nurodo, kad „Jeigu asmuo iki 2024 m. lapkričio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, tai šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.“ Atsižvelgiant į tai, visi BK projekto pakeitimai, susiję su BK normų sankcijose nurodytų laisvės atėmimo bausmės ribų padidinimu, irgi negalios atgal, o bus pritaikomi tik ateities nagrinėjamoms byloms, todėl BK projektu siūlomas baudžiamosios politikos griežtinimas niekaip neįtakos natūralaus Lietuvos teismų darbo krūvio, kadangi peržiūrėti atitinkamų jau priimtų nuosprendžių nereikės ir nei vienam nuteistajam jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė nebus sugriežtinta . 2.3 .
2.3 . BK projekto 157 straipsnio 4 dalis nurodo, „Jeigu asmuo iki 2024 m. lapkričio 1 d. padarė šio įstatymo 13, 21, 25, 32, 57, 74, 81, 82, 89, 99, 124, 126, 127, 131, 141, 143 ir 144straipsniuose nurodytą nusikalstamą veiką, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį laisvės atėmimo bausmę.“ Šia baudžiamojo įstatymo nuostata galioja atgal ir teismams reikės pagal nuteistųjų prašymus atitinkamai peržiūrėti jau priimtus nuosprendžius, tačiau kartu pažymėtina, kad nuosprendžius teismas gali reikėti peržiūrėti tik dėl 17 straipsnių iš BK projektu keičiamų 155 . Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į 2020-2023 m. išnagrinėtų baudžiamųjų bylų statistiką pirmosios instancijos teismuose, BK projektu keičiamuose straipsniuose, kurie turės grįžtamąją galią ir teismai turės galimybę peržiūrėti nuteistiems asmenims paskirtą bausmę (t. y. BK 123 str., 132 str. 2 d, 137 str. 2 ir 3 d., 146 str. 3 d., 176 str. 1 d., 202 str. 2 d., 214 str., 215 str., 232 str., 251 str. 2 d., 278 str. 2 d., 280 str. 2 d., 281 str., 4 ir 5 d., 287 str. 2 d., 300 str. 3 d., 302 str., 3021 str.), matyti, kad per šį laikotarpį dėl šių nusikalstamų veikų buvo viso priimta 2 678 nuosprendžiai (2023 m. 660 nuosprendžių, 2022 m. 692 nuosprendžiai, 2021 m. 630 nuosprendžių, 2020 m. 696 nuosprendžiai), kurie galėjo būti tiek apkaltinamieji, tiek išteisinamieji. Atitinkamais metais išnagrinėtos bylos 1-oje instancijoje sudarė iki 5 proc. ir mažiau viso metinio baudžiamųjų bylų krūvio. Atsižvelgiant į tai, kad už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas vidutinė laisvės atėmimo bausmė iš esmės neviršijo 3 metų laisvės atėmimo, tikėtina, kad bent jau 2020, 2021 m. išnagrinėtose bylose, kur paskirti nuosprendžiai, jau yra įvykdytos paskirtos bausmės ir peržiūrėti šių bylų nereikės.
Dėl šios priežasties, manytina, kad BK projektu siūlomi įtvirtinti sušvelninimai visus Lietuvos teismus galėtų įtakoti ne daugiau, kaip 1352 peržiūrų (ir tiek tuo atveju, jeigu visi per pastaruosius metus nuteisti asmenys norėtų pateikti prašymą dėl peržiūros), kas statistiškai atitinka 1,9 bylose vienam Lietuvos teisėjui (2022 m. viso teismų sistemoje dirbo 703 teisėjai). Taigi, manytina, kad šiuo atveju BK projektu siūlomi sušvelninimai esminio darbo krūvio padidėjimo teismų sistemai neturės. Kartu pažymėtina ir tai, kad kartu su BK projektu teikiami BPK pakeitimai sumažins Lietuvos teismų pateiktų prašymų dėl nuosprendžių peržiūros proceso apkrovas iki minimumo. 2.4 . BK projekto 157 straipsnio 5 dalis nurodo, kad „Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas“. Atsižvelgiant į šią baudžiamojo įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad dėl BK projektų daromų pakeitimų jau pradėtų nagrinėti baudžiamųjų bylų, kuriuo teismingumo bus pasikeitęs, nereikės nagrinėti iš naujo kitos instancijos teisme. 3 . BK projekto poveikis kriminogeninei situacijai. 3.1 .
3.1 . BK projekto priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, kadangi baudžiamosios atsakomybės realizavimas bus nukreiptas į priemonių, kuriomis pasiekiamas geresnis resocializacijos rezultatas, taikymą. Ir priešingai – nuteistųjų laisvės atėmimo bausme kiekis augtų, jeigu kaip tik būtų siaurinamos alternatyvų laisvės atėmimui taikymo ribos. Taigi, kalbant apie laisvės atėmimo atvejų skaičių , nėra numatoma, kad šis didės, o priešingai – kartu su kitais BK projekto pokyčiais alternatyvų laisvės atėmimui taikymo galimybės taps kur kas platesnės , o laisvės atėmimo santykis su kitomis bausmėmis sudarys iki 15 proc., kai tuo tarpu 2022 m. jis sudarė 21,5 proc. o kartu su areštu – net 43 proc. visų skirtų bausmių. Kaip buvo minėta, iki šiol vyravo gana rezervuotas požiūris į alternatyvių sankcijų taikymą – pavyzdžiui, 2020 – 2022 m. tendencingai mažėjo laisvės apribojimo ir viešųjų darbų, skyrimo atvejų, o šiuo metu laisvės apribojimas sudaro 24 proc., o viešieji darbai – tik 4 proc. visų skiriamų bausmių. Todėl, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje vis dar fiksuojamas vienas iš didesnių įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų – 158 asmenys, o tai yra 36 proc. daugiau negu ES vidurkis. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad per metus (vidutiniškai) nuteisiami yra 15 500 asmenų (2020 – 2022 m. duomenys), galima prognozuoti, kad BK projektu įtvirtinus ženkliai platesnes alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo galimybes, 2025-2030 m. laikotarpiu kas metus nuteistų laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmėmis sudarys iki 5580 asmenų (vidutiniškai nuteistųjų šiomis bausmėmis kasmet galėtų didėti nuo 1000 iki 1500 asmenų) , o laisvės atėmimo bausmių skaičius 2030 m. turėtų sudaryti maždaug 2325 atvejus, dėl ko galima prognozuoti vidutinį šia bausme nuteistųjų mažėjimą iki 1000 kasmet .
Taip pat, Įstatymų projektais teikiami pokyčiai prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo , kuriuo, siekiant vieno iš strateginių tikslų – atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema, be kita ko, numatyta mažinti ir neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Tam numatytas siektinas poveikio rodiklis – 150 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2024 m. Kartu, manome, kad aptariamos Vyriausybės programos priemonės įgyvendinimas duos pozityvius rezultatus ateityje, sukuriant prielaidas šį asmenų skaičių 2030 m. sumažinti iki 140 asmenų 100 tūkst. gyventojų. 3.2 . Būtina pabrėžti, kad nors BK projekte ir keičiasi laisvės atėmimo sankcijos ribos, tačiau BK BD projektu atsisakius bausmės medianos taisyklės, bausmės dydis galės būti skaičiuojamas ne nuo vidurkio, o nuo minimalios ribos, todėl mažės skaičiavimo atskaitos (pradžios) taškas ir galutinė bausmės dydžio skaitinė reikšmė savaime nedidės. Taigi, žvelgiant per aritmetinę prizmę, po sankcijų ribų korekcijos esminis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, skaičiaus padidėjimas nėra prognozuojamas.
Vadovaujantis BK projektu siūloma sankcijų už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus logika, jeigu sankcija buvo iki 10 metų, o tapo 3-10 metų, tai pirmuoju atveju skaičiavimo atskaitos taškas yra virš 5 metų, o antruoju jis kur kas mažesnis – 3 metai, kadangi BK BD projekte atsisakius privalomos bausmių medianos taisyklės, atskaitos taškas yra minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Atitinkamai, jeigu sankcija buvo 2-10 metų, o tapo 4-12 metų, pirmuoju atveju atskaitos taškas 6 metai, o antruoju, t. y. atlikus šio BK projekto pokyčius – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi pokyčiai, kuriais yra įvedamos žemutinės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atvejų, ne tik, kad neblogins kriminogeninės padėties ateities perspektyvoje, bet yra būtina sąlyga BK BD pakeitimams, susijusiems su bausmės medianos taisyklės atsisakymu, siekiant išlaikyti teisingas ir proporcingas bausmes baudžiamajame įstatyme už pačius pavojingiausius nusikaltimus. Kalbant apie BK projektu siūlomą laisvės atėmimo bausmės maksimalių dydžių padidinimą, pastebėtina, kad nuteistieji turėtų atlikti ilgesnes laisvės atėmimo bausmes tik tais atvejais , jeigu teismas apskritai neturėtų diskrecijos parinkti laisvės atėmimo bausmės dydį arba jeigu vyrautų teismų praktika visais atvejais skirti tik laisvės atėmimo maksimumą (kas, net teoriniu lygmeniu sunkiai tikėtina, nes įsigaliojus BK BD projekto nuostatoms, teismai, kaip minėta, laisvės atėmimo bausmes skaičiuos net ne bausmės maksimumo ar jos vidurkio, o nuo jos minimumo).
Kartu, atrinktinai įvertinus statistinę informaciją apie laisvės atėmimo bausmės vidurkius už atskirų kategorijų nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad daugelyje atvejų šis nesiekia nustatyto maksimumo, kas reiškia, kad laisvės atėmimo bausmės didžiausio dydžio taikymas teismų praktikoje nėra dominuojantis , o yra parenkamos įvairaus dydžio laisvės atėmimo bausmės iš plataus jos ribų spektro. Pavyzdžiui, nuteistųjų laisvės atėmimo bausme už sunkų sveikatos sutrikdymą yra 5 proc. (196 asm.) nuo visų atliekančių šią bausmę (3829 asm.); o laisvės atėmimo vidurkis už sunkius sveikatos sutrikdymus yra 5 m. – tai yra tik šiuo metu nustatytos sankcijos vidurkis, perpus nepriartėjęs nuo maksimalaus dydžio 10 ar 12 metų. Analogiško pobūdžio situacija yra ir dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo (4,6 proc. (178 asm.) nuo visų atliekančių šią bausmę, o laisvės atėmimo vidurkis – 6 metai 11 mėnesių, kai maksimumas yra atitinkamai 7 arba 10 metų), šių veikų prieš nepilnamečius asmenis (2,5 proc. (98 asm.) nuo visų atliekančių šią bausmę, o laisvės atėmimo vidurkis – 8 metai, kai maksimumas yra atitinkamai 10 arba 15 metų), prekybos žmonėmis (0,36 proc. (14 asm.) nuo visų atliekančių šią bausmę, o laisvės atėmimo vidurkis – 6 metai, kai maksimumas yra 10 ar 12 metų).
Taip pat pažymėtina, statistiniai duomenys atskleidžia, kad dėl aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų realiai atliekamos laisvės atėmimo bausmės terminas yra dar mažesnis (pavyzdžiui, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 2 metai ir 9 mėnesiai, išžaginimo bei seksualinio prievartavimo – 4 metai ir 9 mėnesiai, prieš nepilnamečius – 5 metai ir 8 mėnesiai, prekybos žmonėmis – 3 metai ir 10 mėnesių). Tai reiškia, kad praktikoje matoma ženkliai greitesnė nuteistųjų asmenų cirkuliaciją į (iš) laisvės atėmimo vietų, negu teismų paskirtų atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, kas neleidžia kauptis itin dideliam skaičiui nuteistųjų įkalinimo įstaigoje, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų įkalintų asmenų išlaikymui. Be to, paminėtina ir tai, kad, nors BK projektu daromi sisteminiai bausmių subalansavimo pokyčiai liečia daug sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, įtvirtintų atitinkamai BK 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 124, 125, 126, 135, 140, 147. 147-1, 149, 150, 151, 157, 162, 180, 250, 205-2, 250-4, 250-5, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 283, 292, 307, 308 straipsniuose, nuteisti asmenys dėl šių nusikalstamų veikų nesudaro didelės dalies visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiaus .
Vadovaujantis Kalėjimų tarnybos statistikos duomenimis, dėl minėtų nusikalstamų veikų 2023 m. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo viso 560 asmenų (šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad dėl kitų BK projektu keičiamų nusikalstamo veikų savarankiški statistiniai duomenys apskritai nėra renkami, kas parodo, kad šių kalinčių asmenų skaičius yra itin mažas) (kas sudarė 14,6 proc. visų bausmę atliekančių asmenų). Taigi, siūlomi sugriežtinimai, net ir darant prielaidą, kad dėl kažkokių priežasčių teismai pradėtų skirti griežtesnes bausmes, negu skyrė iki BK projekto įsigaliojimo, paliesti galėtų daugiausiai ilguoju laikotarpiu iki 2030 m. iki 560 asmenų per metus, kas nėra reikšmingas neigiamas poveikis tiek kriminogeninei situacijai, tiek įkalintų asmenų skaičiaus neproporcingam didėjimui. Tačiau, bet koks jų padaugėjimas, jeigu toks įvyktų, pavyzdžiui, dėl pasikeitusios kriminogeninės situacijos, nebus itin juntamas, nes kita vertus, nuo 2017 iki 2023 m. žymiai sumažėjo kalinamų asmenų 100 tūkst. gyventojų – nuo 235 iki 158, be to, kaip jau buvo minėta, prognozuojama, kad dėl baudžiamosios politikos pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje (iki 2030 m.) jų dar sumažės bent iki 140. Taip pat nuteistųjų mažėjimą ir greitesnę šių asmenų cirkuliaciją nulemia ir platesnis probacijos institutų taikymas, pavyzdžiui, lygtinio paleidimo mastai 2023 m. išaugo 1,7 proc. punkto. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad BK projekto nuostatos nebus taikomos atgal, tiek, kiek jos susijusios su sankcijos sugriežtinimu, todėl nei vienam nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nebus peržiūrėta ir atitinkamai sugriežtinta , todėl aptariamu aspektu nuteistųjų taip pat nepadaugės. 7 .
7. Galima priimto įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Priešingai, Įstatymų projektais teikiami pokyčiai prisidės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo, kuriuo, siekiant vieno iš jos strateginių tikslų – atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema ir, be kita ko, numatyta mažinti ir neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių. Tam numatytas siektinas poveikio rodiklis – 150 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2024 m. Kartu, aptariamos Vyriausybės programos priemonės įgyvendinimas duos pozityvius rezultatus ateityje, sukuriant prielaidas šį asmenų skaičių 2030 m. sumažinti iki 140 asmenų 100 tūkst. gyventojų. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. 1 . Pažymėtina, kad tikslios statistinės informacijos, atsižvelgiant į BK projekto iškirtinai dideles apimtis, šiuo klausimu pateikti galimybės nėra, kadangi centriniu lygmeniu nėra kaupiami ir (ar) prieinami duomenys dėl kiekvienu individualiu nuosprendžiu priimtos konkrečios bausmės, ypač kalbant apie teismų skiriamas alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Taikant teorinį (labiau hipotetinį) statistinį modelį, kuris remiasi prielaida, kad už kiekvieną 2023 m. išnagrinėtą baudžiamąją bylą dėl BK projektu švelninamų nusikalstamų veikų buvo paskirtas sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuris iš esmės atitinka 3 metus laisvės atėmimo, tai švelninančios nuostatos šį vidurkį galėtų sumažinti iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai bei preziumuojant, kad 2023 m. dėl aptariamų nusikalstamų veikų buvo priimta 660 nuosprendžių (preziumuotina – 660 asmenų, kuriems visiems paskirta vidutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė), tai priėmus švelninančias nuostatas, taikant šį hipotetinį statistikos skaičiavimo modelį, ir sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkį iki 2 metų laisvės atėmimo, būtų galima sutaupyti iki 3,2 mln. Eurų, atkreipiant dėmesį į tai, kad vieno kalinio faktinis išlaikymas dienai 2023 m. kainavo 13,1 Eur. (neįskaitant Kalėjimų tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio skaičiavimai yra labiau hipotetinio pobūdžio, kurie parodo išimtinai tik maksimaliai įmanomą sutaupytų lėšų potencialą, kadangi tikrai ne visais minėtais 660 atvejais buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, paskirtos būtent laisvės atėmimo bausmė su 3 metų laisvės atėmimo bausmės vidurkiu ir pan.
Kartu, kaip jau buvo minėta, galima prognozuoti, kad BK projektu įtvirtinus ženkliai platesnes alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo galimybes, 2025 – 2030 m. laikotarpiu nuteistų laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmėmis kasmet galėtų didėti nuo 1000 iki 1500 asmenų, o laisvės atėmimo bausme nuteistųjų mažėtų iki 1000 kasmet. Atsižvelgiant į tai, kiekvienais metais yra tikimybė sutaupyti iki 4,8 mln. Eur. biudžeto lėšų dėl mažėjančio įkalintų asmenų skaičiaus. Taip pat, BK projektu siūlomas reglamentavimas nedarytų neigiamos įtakos alternatyvių laisvės atėmimo bausmių realiam įgyvendinimui, kadangi didėjantis jų (laisvės apribojimo ir viešųjų darbų) taikymo skaičius probacijos sistemoje nesudarytų net dalies BK projektu planuojamų sutaupyti lėtų, kadangi vieno asmens išlaikymas dienai probacijos sistemoje kainuoja iki1,9 Eur ( iki 710 tūkst. Eur per metus ). Nors sutapytos valstybės biudžeto lėšos realiai gali būti ir mažesnės, tačiau tas nepaneigia aplinkybės, kad BK projektu siūlomos švelninančios nuostatos padarys pozityvią įtaką valstybės finansavimas, kiek tai susiję su įkalintų asmenų išlaikymų. 2 .
2. Vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, vidutinė laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymą yra 5 metai ir 3 mėnesiai (bausmę atlieka 196 asmenys), už asmens išžaginimą ar seksualinį prievartavimą - 6 metai ir 5 mėnesiai (bausmę atlieka 178 asmenys), už nepilnamečio asmens išžaginimą ar seksualinį prievartavimą – 7 metai ir 9 mėnesiai (bausmę atlieka 98 asmenys) kitas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius - 5 metai ir 5 mėnesiai (bausmę atlieka 70 asmenų), prekyba žmonėmis – 6 metai ir 4 mėnesiai (bausmę atlieka 14 asmenų), neteisėtą žmonių gabenimą - 1 metai ir 7 mėnesiai (bausmę atlieka 4 asmenų). Viso bausmes dėl šių nusikalstamų veikų atlieka 560 nuteistasis, kurių išlaikymas vienai dienai kainuoja 7 336 Eur (metams – .2,7 mln. Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šių sunkių bei labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijose yra įvedami sugriežtinimai, įvedant atitinkamai aukštesnę skirtinos bausmės apatinę ir maksimalią ribą, tikėtina hipotetiškai galėtų prailginti realų laisvės atėmimo bausmės terminą ateityje nuteistiems asmenims iki 6 mėnesių . Dėl šios priežasties, atitinkamai ateityje šių kalinių išlaikymui papildomai reikėtų iki 1,4 mln. Eur. Tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad BK BD projektu bus apskritai atsisakoma bausmės vidurkio taisyklės, vidutinė atliekama laisvės atėmimo bausmė, net ir įvedus griežtesnės apatines bei maksimalias laisvės atėmimo bausmės ribas, ilgėti neturėtų ir dėl to didesnės neigiamos įtakos valstybės finansams nėra prognozuotina. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. 1 .
1. BK projekto parengto rengimo metu buvo analizuoti suinteresuotų institucijų – Generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos apygardų teismų, Teisėjų tarybos, Vidaus reikalų ministerijos, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento, LSMC Teisės instituto gauti pasiūlymai (gauti Teisingumo ministerijos 2022 m. kovo 10 d. rašte Nr. (1.39E)7R-1238 nurodytu prašymu) dėl baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimo. 2 . Parengtas BK projektas buvo derintas su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos advokatūra, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3 . Parengtas BK projektas buvo pristatytas ir aptartas 2023 m. gruodžio 13 d. Baudžiamojo kodekso priežiūros komitete bei patikslintas pagal komiteto posėdžio metu vykusių diskusijų rezultatus. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „viešieji darbai“, „bauda“, „laisvės apribojimas“, „areštas“, „laisvės atėmimas“, „sankcijos“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai. [2] Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas. [3] Pavyzdžiui, įtvirtintas naujas nusikalstamų veikų skirstymas į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, nustatant, kad už pastaruosius galima paskirti bausmė negali būti susijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą, bausmių sistema iš dalies papildyta naujomis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis, bausmėmis (pavyzdžiui, laisvės apribojimas ir kt.) ir pan. [4] Pvz., Švedas G. Baudžiamosios politikos tendencijos Lietuvos Respublikoje 1995–2004 metais. Teisė, 2005 (Nr. 56); Bikelis. S. Baudžiamosios politikos orientavimo į su laisvės atėmimu nesusijusių poveikio priemonių taikymą galimybės. Teisės institutas, 2010; Švedas G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų sudarymo probleminiai aspektai. Teisė, 2011 (Nr. 79); Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocienė A.. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės institutas, 2012; Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai. Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą. Recenzuotų straipsnių rinkinys Lietuvos teisės instituto 25 metų sukakčiai.
VšĮ Akademinė leidykla, 2016. [5] Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK projektu siūlomą BK sankcijų sistemos reformą: a) viešųjų darbų bausme siekiama papildyti 65 sankcijas/pašalinti iš 7 sankcijų (iš apysunkių nusikaltimų); b) baudos bausme siekiama papildyti 11 sankcijų/pašalinti iš 17 sankcijų (iš smurtinio ir seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų); c) laisvės apribojimo bausme papildyti 92 nusikaltimų sankcijas (nesunkiuose ir apysunkiuose nusikaltimuose)/pašalinti 0; d) arešto bausme papildyti 27 sankcijas/pašalinti iš 7 sankcijų (iš pačių pavojingiausių sunkių nusikaltimų). [6] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:62020CJ0344 [7] Direktyvos 2023/2123 1 straipsnio nuostata, kurioje yra numatytas „teroristinės grupės“ apibrėžimas, perkelta priėmus 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 39-1, 249-1, 250-2, 250-4, 250-6 ir 252-1 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2488.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
100 1 , 1002 ,100 3 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 ,147 2 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 ,267 3 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 ,
2024-04-10 Nr. XIVP-3601 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą asmens su negalia apibrėžtį, siūlytina Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą formuluotę „yra neįgalūs“ keisti į „asmuo su negalia“ ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėstyti, pavyzdžiui, taip: „ kaltininkas išlaiko asmenis su negalia ar asmenis, kurie serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti, arba“. 2. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte viena iš priežasčių, lėmusių BK pakeitimus - siekis iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinti švelniausią bausmę – viešuosius darbus.
Taigi siekiant išlaikyti BK sankcijų sistemiškumą, siūlytina iš projekto 22 straipsniu keičiamo BK 134 straipsnio, kuriame įtvirtinta apysunkė nusikalstama veika, sankcijos pašalinti viešųjų darbų bausmę. Taip pat manytina, jog atitinkamai turėtų būti peržiūrėta ir pakoreguota BK 1821 straipsnio, numatančio atsakomybę už manipuliavimą sporto varžybomis, sankcija, kadangi pagal sankciją ši veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai ir šio straipsnio sankcijoje yra numatoma viešųjų darbų bausmė. 3. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, į tai, kad BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“ straipsnių, įtvirtinančių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sankcijose numatomos apatinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos, manytina, kad BK 2491 straipsnio
laisvės atėmimo bausmės ribą. 4. Turėtų būti patikslinta įstatymo projekto straipsnių numeracija, kadangi numeruojant įstatymo projekto straipsnius praleistas skaičius „83“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė , tel. (0 5) 209 6891, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 99, 100, 1001 ,1002 ,100 3 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 ,147 2 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821 , 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491 , 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 ,267 2 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 ,3062
2024-11-06 Nr. XIVP-3601(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas
71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 ,198 2 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 ,250 5 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 ,270 3 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 ,3062 , 307, 308, 309, 310, 311 IR 312 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3601 2024-10-16 Nr. 102-P-38 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma. 2. – 4.
2– 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Bendrosios nuostatos
2024-04-29 * Dėl teisės akto projekto Nr. XIVP-3601 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su teisės akto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo projektu Nr. XIVP-3601 (toliau – BK projektas), teikia pastabas. Dėl minimalių laisvės atėmimo bausmių BK normų sankcijose nustatymo Lietuvos advokatūra, susipažinusi su BK projektu, nepritaria siūlymui kai kurių BK normų sankcijose nustatyti minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas . BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šia iniciatyva siekiama sistemiškumo, sušvelninti baudžiamąją politiką, t. y. siekiama visuose BK projekto straipsniuose, kurių sankcijose nurodyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba yra daugiau nei 7 metai, nustatyti ir minimalios laisvės atėmimo bausmės ribas, nuo 1 metų iki 5 metų. Taigi, BK projektu de facto siūloma reikšmingai sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurių sankcijas siūloma keisti. Manytina, kad siekis didinti BK sistemiškumą, negali būti tinkamas ir pakankamas argumentas baudžiamosios atsakomybės griežtinimui. Baudžiamosios atsakomybės griežtinimas galėtų būti argumentuojamas vienos ar kitos nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, bet ne siekiu didinti BK sistemiškumą. Priešingai, siekiant BK sistemiškumo ir pasirinkus baudžiamosios politikos švelninimo kryptį, svarstytina, jog turėtų būti panaikinamos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos tuose BK straipsniuose, kurių sankcijose nurodyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba yra daugiau nei 7 metai.
Pažymėtina, kad BK normų sankcijose nustatant minimalias laisvės atėmimo bausmės ribas, yra apribojama teismo galimybė teisingai išnagrinėti bylą ir individualizuoti bausmę. Konstitucinis Teismas 2003 metų birželio 10 d. nutarime (byla Nr. Nr. 13/02-22/02) yra konstatavęs, kad „ pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką “. Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad „<...> baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas “. Atkreiptinas dėmesys, kad BK projekto rengėjų siūlymas nustatyti minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas negrindžiamas nei moksliniais tyrimais, nei teismų praktikos analize, dėl to lieka neaišku, kokią problemą BK projektu norima spręsti. Pritarti iš dalies Komitete įvyko penki šio įstatymų paketo klausymai. Surengtų penkių klausymų Teisės ir teisėtvarkos komitete metu buvo tobulinamas projektas, diskutuojant ir atsižvelgiant į visas pastabas, pasiūlymus, nuomones. Komitetas patobulino ir teikia projekto patobulintą variantą XIVP-3601(2).
Buvo labai daug diskutuojama dėl rengėjų
pasiūlytos taisyklės
apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos nustatymo (pasiūlyta nustatyti apatines minimalias laisvės atėmimo bausmės ribas, esant sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, kai kuriais atvejais buvo pasiektas kompromisas ir liko galioti sena taisyklė. Rengėjai mano, kad nauja taisyklė reikalinga, panaikinus medianos taisyklę, t. y. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydžio skaičiavimą nuo laisvės atėmimo bausmės vidurkio (o nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu). Šiuo metu minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėn. TM nuomone, pasiūlyta taisyklė nesumažina teismų diskrecijos, o ji reikalinga tam, kad būtų taikoma labiau vienoda teismų praktika, taisyklė yra aiški, ja bus vadovaujamasi ir ateityje rengiant Baudžiamojo kodekso pataisas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga ir proporcinga bei atitiktų bausmės paskirtį. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą ir kad nusikalstamos veikos sankcijoje nurodyta bausmė atliktų bausmės paskirtį.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų, nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje. Sunkūs, ypač smurtiniai, ir labai sunkūs nusikaltimai pripažįstami pačiais pavojingiausiais teisės pažeidimais, todėl asmenys įvykdę analizuojamas nusikalstamas veikas sulaukia sunkiausių teisinių pasekmių. Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas nenumato jokios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos (priešingai nei kitų pavojingiausių nusikaltimų atvejais, kur tokia riba yra nustatoma), pavyzdžiui tarptautinio, smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžiu nusikaltimuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad išvardintų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių ribos yra itin plačios ir siekia nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki septynerių, aštuonerių arba net iki dešimties metų laisvės atėmimo . Kartu pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, vadovaujantis kuriuo, nustatoma vienoda (nuo 3 mėn.) apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nesunkiuose ir sunkiuose arba net labai sunkiuose nusikaltimuose, savaime nesuderinamas su racionalumo, proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais . Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos labai plačios laisvės atėmimo bausmės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijose, kuriuose nustatyta minimali 3 mėn. laisvės atėmimo riba tiesiog neatspindi šių itin pavojingų nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo. 3. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72(1), 72(2), 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5(1), 40(1), 58(1), 72(5), 72(6), 72(7), 72(8) ir 72(9) straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 (toliau – BK BD), kuriuo buvo atsisakyta BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklės.
Priėmus nurodytus pokyčius, žymiai švelnėtų baudžiamoji politika ir teismams būtų suteikiama itin didelė diskrecija skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims , t. y. teismo nuožiūra, kaltininkui skiriamos bausmės dydį būtų galima skaičiuoti nuo bausmės minimumo, kurį labai tikėtina teismai ir rinksis kaip bausmės atskaitos tašką, skirdami galutinę bausmę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pačių pavojingiausių nusikalstamų veikų atveju (smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio) tikslinga numatyti didesnes nei šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą bei teisingos bausmės, atspindinčios labai sunkių ir sunkių nusikaltimų pavojingumą, taikymą. 4. Būtina pabrėžti, kad nors BK projekte ir keičiasi laisvės atėmimo sankcijos ribos, tačiau BK BD (įstatymas Nr.XIV-2573) atsisakius bausmės medianos taisyklės, bausmės dydis galės būti skaičiuojamas ne nuo vidurkio, o nuo minimalios ribos, todėl mažės skaičiavimo atskaitos (pradžios) taškas ir galutinė bausmės dydžio skaitinė reikšmė savaime nedidės. Taigi, žvelgiant per aritmetinę prizmę, po sankcijų ribų korekcijos esminis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, skaičiaus padidėjimas nėra prognozuojamas. Vadovaujantis BK projektu siūloma sankcijų už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus logika tokia: jeigu sankcija buvo iki 10 metų, o pakeitus tapo 3-10 metų, tai pirmuoju atveju skaičiavimo atskaitos taškas yra virš 5 metų, o antruoju jis kur kas mažesnis – 3 metai, kadangi BK BD atsisakius privalomos bausmių medianos taisyklės, atskaitos taškas yra minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Atitinkamai, jeigu sankcija buvo 2-10 metų, o tapo 4-12 metų, pirmuoju atveju atskaitos taškas 6 metai, o antruoju, t. y. atlikus šio BK projekto pokyčius – 4 metai.
Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi pokyčiai, kuriais yra įvedamos žemutinės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atvejų, ne tik, kad neblogins kriminogeninės padėties ateities perspektyvoje, bet yra būtina sąlyga BK BD pakeitimams, susijusiems su bausmės medianos taisyklės atsisakymu, siekiant išlaikyti teisingas ir proporcingas bausmes baudžiamajame įstatyme už pačius pavojingiausius nusikaltimus . 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-05-17 * DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601–3603 Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3601–3603, kuriais siūloma keisti atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 ,267 3 , 268, 270, 2702 , 2701 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnius bei priedą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnį ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3603 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 ,1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 ,1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671
278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 ,3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3602 (toliau – BPK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3603 (toliau – KŽĮ pakeitimo įstatymo projektas).
<...>
Dėl BK pakeitimo įstatymo projekto, visų pirma, pažymime, kad iš esmės sutinkame, jog Baudžiamasis kodeksas reikalauja sisteminės bausmių peržiūros ir bausmių subalansavimo , tačiau šiems tikslams pasiekti siūlomos priemonės kelia abejonių.
Rimtų abejonių kelia projekto rengėjų siekis subalansuoti Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmes, pasitelkiant bausmių griežtinimo metodą, t. y. padidinant tam tikruose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytas maksimalias laisvės atėmimo bausmės ribas. Pr ojekto aiškinamajame rašte iš esmės yra deklaruojamas siekis subalansuoti bausmes ir švelninti baudžiamąją politiką bei mažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių, todėl pasirinktas metodas iš esmės prieštarauja deklaruotiems siekiams. Tokios priemonės siekiamų tikslų kontekste yra daugiau nei prieštaringos, nes pasirinktas bausmių balansavimo metodas pagal jo apimtį de facto atrodo pačiu siekiu. Sunku suprasti projekto rengėjų siūlymo logiką eliminuojant galimybę už smurtinio pobūdžio nusikaltimus skirti baudą, tačiau tuo pačiu įtvirtinant už baudą švelnesnę viešųjų darbų bausmę (pvz., BK 140 straipsnio 3 dalis). Mūsų vertinimu, net ir esant padarytai smurtinio pobūdžio nusikalstamai veikai, atsižvelgus į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, bauda gali užtikrinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Surengtų penkių klausymų Teisės ir teisėtvarkos komitete metu buvo tobulinamas projektas, diskutuojant ir atsižvelgiant į visas pastabas, pasiūlymus, nuomones. Komitetas patobulino ir teikia projekto patobulintą variantą XIVP-3601(2).
Teisingumo ministerija, projekto paketo XIVP-3601-3606 rengėja: Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga ir proporcinga bei atitiktų bausmės paskirtį. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą ir kad nusikalstamos veikos sankcijoje nurodyta bausmė atliktų bausmės paskirtį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų ir nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje.
Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas numato aiškiai per švelnias ir šių pavojingiausių nusikaltimų tikrojo pavojingumo neatspindinčias maksimalias laisvės atėmimo (kaip vienintelės galimos bausmės) bausmes (pavyzdžiui smurtinio, seksualinio pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo atvejais ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžio nusikaltimuose), kartu tam tikri smurtinio, seksualinio pobūdžio, visuomenei aktualūs ar asmeniui itin pavojingi nusikaltimai BK daugeliu atveju priskiriami tik apysunkių nusikaltimų (nors pagal savo pavojingumo pobūdį turėtų siekti bent sunkaus nusikaltimo kategorijas), tam tikrais atvejais už pavojingų sunkių nusikaltimų padarymą šalia numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės numatomos tokios alternatyvios bausmės kaip baudos ir pastebimos kitos panašaus pobūdžio teisingumo ir proporcingumo principų tinkamam įgyvendinimui trukdančios spragos. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisingos ir proporcingos baudžiamosios politikos įgyvendinimo, taip pat galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos liudija apie pribrendusį poreikį BK specialiojoje dalyje įtvirtintų sankcijų sistemą peržiūrėti iš esmės, užtikrinant jų atitikimą teisingumo ir proporcingumo principams. 2.
parodė netinkamą suformuotą, tačiau bent jau plačiai nepaplitusią tendenciją
sveikatai (ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus) turtinio pobūdžio bausmėmis (baudomis ). Be to, toks finansinių nuobaudų įrašymas į smurtinio pobūdžio nusikaltimų sankcijas nėra sistemiškai, o yra fragmentiško, epizodinio pobūdžio, kas galėtų būti vertinama kaip nesisteminio (fragmentiškai keičiant atskirus BK straipsnius, tuo pačiu automatiškai įrašant į šių straipsnių sankcijas baudos bausmes, tinkamai neįvertinus keičiamo nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo ) BK straipsnių sankcijų konstravimo pasekmė. Įvertinus smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes asmeniui, manytina, kad baudos bausmė apskritai yra netinkama taikyti už smurtinio (ir, kaip minėta, už seksualinio) pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka smurtinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos sistemiškai atsisakyti. Kita vertus, išklausius visas suinteresuotas institucijas, kai kurioms veikoms palikta baudos bausmė, nesilaikant kategoriškai naujos taisyklės. 4. Generalinė prokuratūra 2024-05-27 *
<...>
Papildomai pažymime, kad siekiant įvairiapusiškai ir kokybiškai įvertinti būtinus BK nuostatų, reguliuojančių sankcijų klausimus, pakeitimus ir priimti optimalius sprendimus dėl nuostatų tobulinimo tikslingumo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, jog būtų suformuota visiems priimtina praktika, reikalinga išsamesnė/detalesnė diskusija šiuo klausimu. Pritarti Rengėjai Teisingumo ministerija
suinteresuotomis institucijomis prieš jį teikiant Vyriausybei.
Taip pat buvo organizuojama diskusija Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto rėmuose. Pateikus BK projektą Seimui, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo organizuojami projekto penki klausymai, į kuriuos buvo pakviestos visos suinteresuotos institucijos. Tad, manytina, kad daugiau poreikio išsamesnės diskusijai, kurį vyktų ne Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ribose, neliko. 5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM 2024-05-07 * Informuoja, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabų dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIVP-3601 –
2024-05-16 *
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 ,1002 , 1003 , 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 ,1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671
278, 279, 280, 281, 283, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3601, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3603, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų pagal savo kompetenciją neturi
socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20 *
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas iš esmės pritaria teikiamam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-3601
siūlymų būtinumo. Atsižvelgti
universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 *
Ž
Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. gegu ž ės 3 d. gautą ra š tą Nr. S-2024-1935 „ Dėl įstatymų projektų Nr.
“, teikiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios
Justicijos katedros mokslininkų nuomonę. PRIDEDAMA. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos katedros mokslininkų nuomonė, 6 lapai. Dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros mokslininkai (prof. habil. dr. G. Švedas, lekt. M. Aidukas, D. Prapiestis ir L. Šivickaitė-Moldarienė, dokt. D. Kononovas ir G. Norvaišytė) teikia šią nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-3601 projekto (toliau – Projektas). Pastebėtina ir tai, kad šio Projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, kad Projektas buvo derintas su VU Teisės fakultetu. Prireikus, šio Projekto svarstyme Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete galėtų dalyvauti prof., habil. dr. Gintaras Švedas. Atsižvelgti Teisingumo ministerija (įstatymo projekto rengėjai): „BK projektas buvo derinamas su VU TF, tačiau išvada nebuvo gauta. Taip pat VU TF atstovas buvo kviečiamas į Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto posėdį, bet neatvyko.“ 9.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24 *
„
Ž
100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170,170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276- 3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304,
“ Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau
atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. baland ž io 10 d. ra š tą Nr. S-2024- 1935 ,,dėl įstatymų projektų Nr.
100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276- 2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3601“ (toliau – Projekto). Pastabas rengė Teisės mokyklos Baud ž iamosios teisės ir proceso instituto docentas dr. Tomas Girdenis. Cituojant pra š ome nurodyti š altinį. Atsižvelgti
institutas 2024-05-20 1-155 Dėl minimalių laisvės atėmimo dydžių sankcijose padidinimo Aiškinamajame rašte teigiama, jog vienas pagrindinių teikiamo Projekto tikslų – sudaryti galimybes teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tinkamai individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę.
Kartu norima mažinti skiriamų laisvės atėmimo bausmių skaičių , nes „dažnas itin ilgai trunkančios laisvės atėmimo bausmės skyrimas taip pat yra vienas iš motyvų, kuriuo grindžiamas poreikis iš esmės peržiūrėti BK specialiojoje dalyje įtvirtintas sankcijas, siekiant įvertinti jų suderinamumą ne tik su teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principais, bet ir su strateginiais valstybės tikslais “. Todėl sveikintina ir visiškai suprantama, kai išplečiamos sankcijos, numatant daugiau alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšių. Tokiu būdu suteikiama daugiau galimybių teismams parinkti tinkamą bausmės rūšį. Kita vertus , sunku sutikti su siūlymu didinti daugelio sunkių (kai kuriais atvejais labai sunkių) nusikaltimų sankcijų minimalias ribas . Toks siūlymas motyvuojamas siekiu nustatyti proporcingas sankcijų ribas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir apriboti galimybę teismams skirti pernelyg švelnias laisvės atėmimo bausmes nebelikus bausmių skyrimo nuo vidurkio taisyklės. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-20 Nr. G-2024-4684 2 Visų pirma primintina, kad siūlomas pakeitimas nedera su anksčiau įvardintu Vyriausybės programoje numatytu siekiu mažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių. Antra, siūlomos minimalios sankcijos anaiptol ne visuomet būtų proporcingos nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Jos teismams gali sukelti keblumų tinkamai individualizuoti bausmę.
Pavyzdžiui, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nustačius minimalią 3 metų ar pagal to paties straipsnio 2 dalį nustačius 4 metų laisvės atėmimo bausmę, tokio pobūdžio smurto bylose įpareigos teismus skirti tokias griežtas laisvės atėmimo bausmes, nors neretai tokius nusikaltimus padaro anksčiau neteisti, dirbantys ir turintys šeimas asmenys, kurių veiksmai dažnai būna spontaniški ir atsitiktiniai, nenulemti sistemingų teisės normų pažeidinėjimo. Tokiais atvejais įprastai teismų praktikoje buvo skiriamos iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o tai, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, nebus įmanoma, netaikant bausmės skyrimo išimčių. Trečia, baudžiamajame įstatyme nustatyta (dar tebegaliojanti) taisyklė bausmę skaičiuoti nuo jos vidurkio teismų praktikoje niekada nebuvo griežtai įgyvendinama . Tai buvo daugiau teorinė nuostata, nes praktikoje teismai bausmės rūšį ir jos dydį nustatydavo atsižvelgdami į veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, ją individualizuodavo pernelyg neprisirišdami prie bausmės vidurkio. Todėl paprastai, esant pagrindui, bausmė buvo skiriama nuo vidurkio į vieną ar kitą pusę tiek, kiek to reikalavo bylos aplinkybės, veikos pavojingumas ar kaltininko asmenybė. Baudžiamajame įstatyme nebuvo apribota ar sugraduota, kiek teismas gali nukrypti nuo vidurkio atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Todėl nemanome, kad yra pagrindo teigti, kaip tvirtina Projekto rengėjai, kad, netekus galios bausmės skyrimo nuo vidurkio taisyklei, teismai imtų skirti neadekvačiai švelnias laisvės atėmimo bausmes už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Primintina, kad bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklė nereiškė, jog minimalios bausmės negalėjo būti skiriamos. Teismai galėjo skirti minimalias bausmes ir galiojant šiai taisyklei. Bet duomenų apie neadekvačiai švelnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą neturime, jų nepateikia ir Projekto rengėjai.
Nesant tokių duomenų, siūlomų pakeitimų motyvacija, kad nustojus galios vidurkio taisyklei gali būti taikomos neadekvačiai švelnios laisvės atėmimo bausmės, yra deklaratyvi, tokia prognozė nėra realiai tikėtina. Galiausiai, įžvelgiame Projekto rengėjų nenuoseklumo, kai , viena vertus, teismams reiškiamas pasitikėjimas ir suteikiama daugiau diskrecijos numatant daugiau alternatyvių laisvės atėmimui bausmės rūšių, tačiau, kita vertus, tais pačiais teismais abejojama ir teigiama, kad, nepadidinus minimalių sankcijų už sunkius nusikaltimus, teismai tokias bausmes imtų (nepagrįstai) taikyti. Pritarti iš dalies Penkių klausymų Komitete metu diskutuota ir prieita kompromisų dėl rengėjų pasiūlytų sankcijų, kai kurios sankcijos paliktos nepakeistos, pvz. pastaboje minimas
bausmės ribos, kai kuriuose straipsniuose sugrąžinta baudos bausmė ir pan. Tuo pačiu, BK projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas postulatas ne tik švelninti baudžiamąją politiką, bet siekis ją subalansuoti , kas reiškia, kad jame pagrindžiamas tiek poreikis švelninti baudžiamąją atsakomybę, suteikti teismui daugiau diskrecijos už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, tiek siekis subalansuoti ir proporcingai sugriežtinti atsakomybę už pačius pavojingiausius visuomenei sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl BK projekto griežtinančios nuostatos niekaip nesikerta su BK projekto aiškinamajame rašte deklaruojamais tikslais. 2. Svarstant BK BD (įstatymas Nr.
XIV-2573) ir jame atsisakius vidurkio taisyklės , buvo neabejotinai visų institucijų ir projekto rengėjų teigiama, kad baudžiamąją politiką švelninanti nuostata , kuri net, vadovaujantis BK 3 straipsnio reikalavimais, turėtų galioti atgal, todėl pastaboje reiškiami teiginiai, kad situacija, priėmus BK BD, nepasikeis yra tiesiog nepagrįsti, kadangi situacija keisis iš esmės. 3. Išsamesni argumentai dėl poreikio (ne tik susijusias su BK BD nuostatomis) įvesti sunkių nusikaltimų kategorijose apatines laisvės atėmimo bausmes pateikiami argumentuose dėl Lietuvos advokatūros pastabos. 4. Pažymėtina ir tai, kad pastaboje nurodomas argumentas, jog aptariama medianos taisyklė griežtai nebuvo taikoma, yra iš esmės paneigtina, įvertinus jau vien
trukmę. Pavyzdžiui, už BK 129 str. (nužudymą) vidutinė laisvės atėmimo trukmė yra 11 m. ir 8 mėn., kas iš esmės atitinka vidutinę bausmę už tokio tipo nusikaltimus (BK 129 straipsnio 1 d. įtvirtintas vidurkis yra 11 metų, 2 d. –
bausmė yra 6 m. ir 11 mėn., nors 1 d. įtvirtintas vidurkis yra 3 m. 7 mėn., o
realiai paskirtas laisvės atėmimo bausmės vidurkis už daugelį nusikalstamų veikų atitinka ar net viršija konkrečioje sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės medianą, tik patvirtina, jog ši taisyklė egzistavo tiek teismo sąmonėje, tiek buvo įgyvendinama praktinėje bausmių skyrimo veikloje. 11. Vilniaus universiteto
yra itin abejotinas, nes, viena vertus, tokios situacijos realiame gyvenime jau praktiškai sunkiai įmanomos. Kita vertus, teisės požiūriu šį klausimą jau išsprendė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl genocido nusikaltimo sudėties (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas Nr.
K T11-N4/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už genocidą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, TAR, 2014-03-19 , 2014-03226), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 35343/05) ir
. kovo 12 d. sprendimas byloje Drėlingas prieš
1 straipsnio siūlomo keitimo atsisakyta. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą asmens su negalia apibrėžtį, siūlytina Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą formuluotę „yra neįgalūs“ keisti į
„asmuo su negalia“ ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėstyti, pavyzdžiui,
taip: „kaltininkas išlaiko asmenis su negalia ar asmenis, kurie serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti, arba“. Atsižvelgti Pastaba įvertinta. Keičiami dar nepakeisti BK 60, 129, 135, 138, 169, 170 ir 1701 straipsniuose, kuriuose terminas „neįgalumas“ keičiamas į „negalią“. Šis terminas BK 62 straipsnyje yra pakeistas, keičiant Baudžiamojo kodekso Bendrąją dalį, 2024-04-25 priimtas įstatymas Nr. XIV-2573, kuris įsigalios 2024-11-01. Priimta BK 62 str. 2 d. 1 p. tokia redakcija: „
su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 62 straipsnio šiuo projektu nekeičia. 13. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-223 2.
Projekto 3 straipsnio pakeitimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes išskiria tik vienos rūšies nusikaltimus, nurodytus BK XXI skyriuje (ir kurie yra nebūtinai patys pavojingiausi nusikaltimai). Be to, pažymėtina ir tai, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra bausmė, todėl jos skiriamo dydžio konkrečioje byloje susiejimas su nusikaltimo pavojingumu yra nepagrįstas. Pritarti Nuostatos atsisakyta, projekto 3 straipsnis išbraukiamas, atitinkamai visi nuo 3 straipsnio projekto straipsniai pernumeruojami. 14. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 7, 8, 32, 33, 43, 47, 58, 96, 97, 98, 99, 109, 110, 127, 133, 149, 150 ir kt. 3. Projekto siūlymai, kuriais nustatoma minimali vienerių, dvejų arba net trijų metų laisvės atėmimo bausmės riba (Projekto 7, 8, 23, 33, 34, 44, 48, 59, 96, 97, 98, 100, 110, 111, 128, 134, 150, 151 ir kai kurie kiti straipsniai), tarsi ir atitinka baudžiamosios teisės doktrinoje nurodomą vieną sankcijų konstravimo principą, pagal kurį laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali riba paprastai neturėtų peržengti dviejų nusikaltimo grupių pagal sunkumą ribų. Kita vertus, šio sankcijos konstravimo principo įgyvendinimas Projekte kelia rimtų abejonių:
a) neaišku, kodėl pasirinktas būtent laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos nustatymas arba didinimas, o ne laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos sumažinimas.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neretai Projekte keičiamų BK straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės ribas nulėmė ne tiek baudžiamosios politikos kryptingumas, kiek tam tikrų baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo galimybė tik sunkaus nusikaltimo atžvilgiu, todėl dar dirbtinis ir minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos didinimas tik dar labiau sugriežtins baudžiamąją politiką;
b) pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos nustatymas arba didinimas neįvertina tos aplinkybės, kad plačios laisvės atėmimo bausmės ribos sankcijoje numatytos už nusikaltimo sudėtis, kurios apima platų pagal savo pavojingumo laipsnį veikų spektrą . Be to, nauja laisvės atėmimo bausmės minimali riba bus taikoma ne tik vykdytojui ir organizatoriui, bet taip pat ir mažiau pavojingoms bendrininkų rūšims – kurstytojui ir padėjėjui. Tokia nauja laisvės atėmimo bausmės minimali riba (tiesa, sumažinta perpus) bus taikoma ir nepilnamečiui kaltininkui;
c) kai kuriais atvejais Projekto siūlymai turi vidinį prieštaravimą, nes, viena vertus, yra siūloma įtraukti švelnesnes bausmes (ar bausmę) į BK straipsnio sankciją, kita vertus, tuo pačiu yra padidinama arba nustatoma laisvės atėmimo bausmės minimali riba;
d) nėra aiškus baudžiamosios politikos pakankamai ženklaus griežtinimo būtinybė atskirų nusikaltimų atžvilgiu. Antai, Lietuvoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų sveikatos sutrikdymą vidurkis 2022 m. buvo 5 metai 4 mėnesiai, išžaginimą – 6 metai 6 mėnesiai ir pan., o bendras paskirtos laisvės atėmimo vidurkis – 7 metai 5 dienos.
Kyla klausimas, ar tikrai tokie paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai vertintini kaip per švelnūs;
griežtinimas visada pareikalauja papildomų biudžeto lėšų padidėjusiam įkalintųjų asmenų skaičiui išlaikyti, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Nepritarti Projekto straipsniai po klausymų pernumeruoti. 1. Išsamūs argumentai dėl minimalių ir maksimalių bausmių griežtinimo pateikti argumentuose dėl Lietuvos advokatūros ir Lietuvos apeliacinio teismo pastabose. 2.
dėmesys, kad BK projekte, nustatant BK normų sankcijose minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas, sistemiškai (visame BK projekte) vadovaujamasi tokiu požiūriu ir minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykiu – t. y. jeigu sankcijoje nurodyta maksimali laisvės atėmimo riba yra 7 m., nustatomos minimalios laisvės atėmimo riba yra 1 m.; jeigu sankcijoje nurodytas maksimalios bausmės dydis yra 8 m. – nustatoma 2 m. minimali bausmė; jeigu sankcijoje maksimali bausmė yra 10 m. – minimali bausmė yra 3 m.; jeigu maksimali bausmė yra 12 m. – minimali bausmė yra 4 m. ir, jeigu maksimali bausmė yra 15 m. – minimali bausmė yra 5 m. pažymėtina, kad BK projekte naudojama minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykis ir metodika jau įtvirtinta galiojančiame baudžiamajame įstatyme (pavyzdžiui minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų santykis yra nustatytas BK 1311 , 225, 226, 260, 321 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimt metų santykis yra nustatytas BK 105, 112, 1131 , 121, 181, 213, 252, 263, 264 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų santykis yra nustatytas BK 147, 2601 , 2531 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų santykis yra nustatytas BK 102, 111, 117, 149, 157, 249, 251, 252, 263 ir pan. straipsniuose), todėl ji BK projektu sėkmingai plėtojama, siekiant, kad minėta metodika įgautų sisteminį pobūdį. 3. BK projekto galimas poveikis biudžeto lėšoms išsamiai aprašytas BK projekto aiškinamajame rašte. 15. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 9, 10, 11, ir kt. 7. Projekto 10–13 ir 84–85 straipsniuose siūlomi pakeitimai yra išimtinai techninio pobūdžio, todėl abejotinas jų reikalingumas .
Nepritarti Net ir techninio pobūdžio pakeitimai padeda tobulinti baudžiamojo įstatymo kokybę, suvienodinama straipsnyje bausmių išdėstymo seka. 16. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 14, 15, 27, 58, 108, 127, 150, ir kt. 4. Projekto siūlymai, kuriais vieneriais, dvejais arba net trimis metais didinama maksimali laisvės atėmimo bausmės riba (Projekto 14, 15, 16, 28, 59, 108, 128, 150, 151 ir kai kurie kiti straipsniai), kelia rimtų abejonių :
griežtinimo būtinybė atskirų nusikaltimų atžvilgiu;
b) baudžiamosios politikos (ypač laisvės atėmimo bausmės aspektu) griežtinimas visada pareikalauja papildomų biudžeto lėšų padidėjusiam įkalintųjų asmenų skaičiui išlaikyti, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Nepritarti Projekto straipsniai po klausymų pernumeruoti. Žr. argumentus dėl Lietuvos advokatūros ir VU TF 14 pastabos. 17. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 27, 29, 31, 33, 35, 40, 41, 44,
kt. 5. Projekto siūlymai (pvz., Projekto 28, 30, 32, 34, 35, 36, 41, 42 ir kai kurie kiti straipsniai) į didelio skaičiaus BK straipsnių sankcijas įtraukti viešųjų darbų bausmę grindžiami spekuliatyviu įsitikinimu, kad teismai ir skirs šią bausmę. Toks įsitikinimas, mūsų nuomone, nepagrįstas, nes bausmių skyrimo statistika rodo, kad viešųjų darbų bausmės taikymas nuosekliai mažėjo (2021 m. paskirta 750, 2022 m. – 674, 2023 m. –
teismų pasirinkimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad viešųjų darbų bausmė yra pati švelniausia bausmė, kuri gali būti skiriama tik nekeliančio didelio pavojaus kaltininkui .
Pažymėtina, kad BK straipsnių sankcijose su šia bausme kaip alternatyvias bausmes įstatymų leidėjas numato baudą ir (arba) laisvės apribojimą, kurias teismai taiko ženkliai dažniau (pvz., 2022 m. bauda paskirta 4769 asmenims, o laisvės apribojimas – 3368 asmenims). Be to, viešųjų darbų bausmę galima paskirti tik tuo atveju, kai kaltininkas sutinka. Taigi, Projekto siūlymų įgyvendinimas tikrai nepakeis teismų požiūrio ir reikšmingai nepadidins viešųjų darbų bausmės taikymo, o tik ženkliai padidins teismų darbo krūvį, nes minėtiems pasiūlymams bus taikomos švelnesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal taisyklės. Nepritarti Projekto straipsniai pernumeruoti po klausymų. Pastabos argumentai paremti subjektyvia prezumpcija. Kad viešųjų darbų bausmė skiriama gana retai pagrindžia ir BK projekto aiškinamajame rašte pateikta statistika, todėl BK projektu norima šią statistiką pagerinti. Kita vertus, nusikalstamų veikų sankcijose, kur nenumatyta viešųjų darbų bausmė, teismas ir negali jos paskirti dėl objektyvių priežasčių. Todėl BK projektu ir siekiama pasiūlyti už visus nesunkius nusikaltimus numatyti galimybė tokią bausmę paskirti, taip su laiku „populiarinant“ šią bausmės rūšį. 2. Pastabos argumentas, kad šios bausmės įrašymas į BK apkraus teismus, nes reikės peržiūrėti ankstesnius nuosprendžius, yra nepagrįstas, nes šis aspektas išspręstas BK projekto įsigaliojančiose nuostatose. 18. Generalinė prokuratūra 2024-05-2721 Keičiamo BK 134 straipsnio sankcijoje siūlytina atsisakyti viešųjų darbų bausmės, nes šiame straipsnyje numatyta apysunkė nusikalstama veika, o Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamais BK straipsnių pakeitimais siekiama, jog už apysunkius nusikaltimus nebūtų numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti BK 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas viešaisiais darbais laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10 21,60
viena iš priežasčių, lėmusių BK pakeitimus – siekis iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinti švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Taigi siekiant išlaikyti BK sankcijų sistemiškumą, siūlytina iš projekto 22 straipsniu keičiamo BK 134 straipsnio, kuriame įtvirtinta apysunkė nusikalstama veika, sankcijos pašalinti viešųjų darbų bausmę. Taip pat manytina, jog atitinkamai turėtų būti peržiūrėta ir pakoreguota BK 1821 straipsnio, numatančio atsakomybę už manipuliavimą sporto varžybomis, sankcija, kadangi pagal sankciją ši veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai ir šio straipsnio sankcijoje yra numatoma viešųjų darbų bausmė. Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 20.
2024-05-24 21, 60 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome:
straipsnyje ir 1821 straipsnyje įtvirtinti apysunkiai nusikaltimai, pašalinti viešųjų darbų bausmę iš šių straipsnių sankcijų; Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 21. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-2424 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome:
straipsnio 3 dalyje greta naujos arešto bausmės įrašyti ir laisvės apribojimo bausmę (kaip, pavyzdžiui, BK 131 straipsnyje);
institutas 2024-05-2027 Dėl baudos eliminavimo iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijos. Manytina, kad netikslinga iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijos eliminuoti baudos bausmę, ją iš esmės keičiant kitomis bausmėmis. Mūsų nuomone, baudos bausmė kai kuriais atvejais taip pat gali būti efektyvi, teisinga ir proporcinga bausmės rūšis, net ir smurto prieš vaikus atvejais. Pažymėtina, kad tam tikri draudimai ar įpareigojimai gali būti taikomi kartu su bauda skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Siūlytina naujas bausmės rūšis palikti kartu su bauda ir kitomis buvusiomis bausmės rūšimis – tokiu būdu teismams suteikiant pagrįstą pasitikėjimą parenkant tinkamiausią bausmės rūšį. Iš esmės remiantis analogiškais argumentais reikėtų palikti baudos bausmę BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 283 straipsnio 3 dalies sankcijoje, 286 straipsnio sankcijoje, 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje; viešųjų darbų bausmę 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Nepritarti Pritarti Sisteminė BK nurodytų smurtinio pobūdžio nusikaltimų sudėčių sankcijų analizė parodė netinkamą suformuotą, tačiau bent jau plačiai nepaplitusią tendenciją – bausti už smurtinio pobūdžio nusikaltimus pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai (ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus) turtinio pobūdžio bausmėmis (bauda). Be to, toks finansinių nuobaudų įrašymas į smurtinio pobūdžio nusikaltimų sankcijas nėra sistemiškai, o yra fragmentinio, epizodinio pobūdžio, kas galėtų būti vertinama kaip nesisteminio (fragmentiškai keičiant atskirus BK straipsnius tuo pačiu automatiškai įrašant į šių straipsnių sankcijas baudos bausmes, tinkamai neįvertinus keičiamo nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo) BK straipsnių sankcijų konstravimo pasekmė. Įvertinus smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes asmeniui, manytina, kad baudos bausmė apskritai yra netinkama taikyti už smurtinio (ir už seksualinio) pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka smurtinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos sistemiškai atsisakyti. Jau anksčiau atsisakyta baudos bausmės iš 140 straipsnio dalių, buvo likus bauda per neapsižiūrėjimą tik 3 dalyje, todėl ir šioje dalyje jos atsisakyta. Atsižvelgiant į pastabą klausymų metu, šiuose nurodytuose BK straipsniuose:176 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 286 straipsnio sankcijoje, 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje; viešųjų darbų bausmę 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. baudos bausmė palikta. P.S.
P.S. 283 str. nėra 3 dalies ir baudos bausmė nenumatyta. 23. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 33, 57,
kurių BK straipsnių sankcijų (pvz., Projekto 32, 57, 88, 108, 109, 130, 131 ir kai kurie kiti straipsniai), kelia rimtų abejonių, nes baudos bausmė gali būti ne tik „pigi“, bet ir proporcinga, atgrasanti ir veiksminga bausmė net ir smurtinio nusikaltimo atvejais, kurie gali apimti gana daug elgesio variantų (stumtelėjimas ranka, pasikėsinimas tai padaryti ir pan.), taip pat atsižvelgus į kaltininko asmenybę (neturi smurtinio elgesio istorijos, veiką padarė susiklosčius tam tikrai situacijai) ir kt. Ypač keistai atrodo siūlymai, kuriais baudos bausmė išbraukiama iš BK straipsnio sankcijos, bet į tą pačią sankciją siūloma įtraukti viena ar dvi švelnesnės bausmės rūšis (pvz., Projekto 32, 34 straipsniai). Pritarti iš dalies Baudos atsisakymas už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus yra horizontalus BK projekto tikslas ir gairė, siekiant išvengi finansinių sankcijų taikymo už žmogaus sveikatai ar gyvybei susijusias veikas, tačiau ne visuose išvardytuose straipsniuose atsisakyta baudos, pvz. liko bauda 33, 131 str.. 24. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
XXI skyriaus 149, 150, 151,1511 , 152, 1521 straipsniai), taip pat Projekto 42–47 straipsnių (BK XXIII skyriaus 156, 157, 159, 160, 161, 162 straipsniai) pastebėtini keli aspektai. Pirma, šiuose Projekto siūlymuose yra vidinių nelogiškumų, nes, viena vertus, aiškinamajame rašte teigiama, kad
„baudos bausmė apskritai vertintina kaip netinkama taikyti už seksualinio
pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą”, kita vertus, Projekte siūloma BK 152 straipsnio 1 dalies ir BK 1521 straipsnio 1 dalies sankcijose alternatyviai numatyti ne tik baudą, bet ir pačią švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus .
straipsnio1 dalyje siūloma griežtinti laisvės atėmimo bausmę, o tai (kartu su siūlymu sankcijoje numatyti ir viešųjų darbą bausmę) rodo net tam tikrą vidinį prieštaravimą. Antra, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos baudžiamoji politika vis dar vertinama kaip itin griežta, o tam didelę įtaką turi ir galiojanti sankcijų sistema“, tačiau yra siūloma didinti jau nustatytą minimalų arba maksimalų laisvės atėmimo terminą, arba atsisakyti švelnesnės bausmės rūšies, pavyzdžiui, arešto BK 156 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pritarti iš dalies Klausymų metu, po diskusijų, apsispręsta 152, 1521 straipsnių 1 dalyse baudos bausmę palikti. Arešto bausmės panaikinimas BK 156 straipsnyje yra tikslingas, nes, patobulinus šio straipsnio dispoziciją, jame liko tik patys pavojingiausi padariniai, už kurių sukėlimą arešto bausmės taikymas būtų neproporcingas. 25. Generalinė prokuratūra 2024-05-27 33,149
siūlomų BK1471 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 1 dalies pakeitimų pažymėtina, kad praktikoje bauda nėra švelnesnė bausmė už laisvės apribojimą, todėl manytina, kad baudos, kaip bausmės už šiuos iš esmės savanaudiškus nusikaltimus, nereikėtų pašalinti iš šių straipsnių sankcijų. Pritarti Klausymų metu, po diskusijų, apsispręsta nurodytų straipsnių 1 dalyse baudos bausmę palikti. 26.
2024-04-29 37-42 Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį už BK XXI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos advokatūra nepritaria BK projekto siūlymui didinti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį už BK XXI skyriuje (nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) numatytus nusikaltimus, nustatant, kad šis dydis būtų nuo 200 iki 400 MGL, kai už visus kitus nusikaltimus šios įmokos dydis nekeičiamas ir lieka nuo 10 iki 250 MGL (BK projekto 3 straipsnis). Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį, kad pritartina BK projekto aiškinamojo rašto teiginiams, kad nukentėję nuo seksualinės prievartos asmenys patiria itin žalingas pasekmes, pasireiškiančias fizinės ir psichinės sveikatos sutrikdymo padariniais, tačiau manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neturės jokios įtakos tokių padarinių kompensavimui. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirtos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis niekaip nedaro įtakos nuo šio asmens nukentėjusiam asmeniui skiriamos išmokos iš nurodyto fondo dydžio. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas neišskiria asmenų nukentėjusių nuo BK XXI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų. Pagal minėtą įstatymą asmenims nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, išmokamų kompensacijų dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mąstą ir nukentėjusiojo amžių (7 straipsnis). Nusikalstama veika padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese reiškiant civilinį ieškinį. Teismo nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimas gali būti papildomai užtikrinamas skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 straipsnis).
Lietuvos advokatūros nuomone, išskirtinio dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatymas vien tik už BK XXI skyriuje numatytas nusikalstamas veikas, neatitinka BK sistemiškumo ir vientisumo. Pritarti Atsižvelgta į pastabą, atsisakyta išskirtinio dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vien tik už BK XXI skyriuje numatytas nusikalstamas veikas, nes tai neatitinka BK sistemiškumo ir vientisumo. 27. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20 37-42 Dėl įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžių korekcijų Galėtume pritarti siūlymui padidinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalią ribą. Bet nesutiktume, kad toks padidinimas būtų daromas kazuistiškai – tik viename išskirtame skyriuje numatytų nusikalstamų veikų kaltininkams . Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato papildomos bausmės – baudos – skyrimo galimybės, manytume, padidintos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų šiek tiek kompensuoti šį trūkumą įvairių kategorijų bylose, ypač sunkių savanaudiškų nusikaltimų. Tokiu pakeitimu būtų galimybė pasiekti ir Projekto rengėjų tikslą – teismai galėtų taikyti griežtesnes finansines poveikio priemones ir seksualinių nusikaltimų kaltininkams. Pritarti
mokykla
straipsnio ( pernumeravus 41) (BK 1521 straipsnio pakeitimo) Siūlymas numatyti alternatyvią švelnesnę bausmę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą yra kritikuotinas. Ši Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) norma, atsižvelgiant į BK Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-24 Nr. G-2024-4808 sistemą, ir taip yra pernelyg švelni.
BK 1521 norma savo prigimtimi yra dviejų nusikalstamų veikų rengimosi stadijos kriminalizavimas:
1) Jei BK 1521 numatytais tikslais yra viliojamas mažametis (t. y. 14 metų nesulaukęs) asmuo, tokie veiksmai iš esmės atitinka BK 149 ar 150 straipsnio 4 dalies (t. y. labai sunkaus nusikaltimo) rengimosi stadiją. Kadangi BK 1521 straipsnyje numatyta veika tik sukonkretina tam tikrus rengimosi veiksmus, vadovaujantis bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos taisyklėmis mažamečio vaiko viliojimas tikslu išžaginti ar seksualiai prievartauti turėtų būti kvalifikuojamas būtent pagal BK 1521 straipsnį, o ne kaip rengimasis išžaginti ar seksualiai prievartauti. 2) Jei BK 1521 numatytais tikslais yra viliojamas nepilnametis nuo 14-16 metų, tai tokie veiksmai iš esmės atitinka 1511 straipsnyje numatyto nusikaltimo rengimosi stadiją. Kadangi BK 1511 straipsnyje yra įtvirtintas apysunkis nusikaltimas, baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi daryti šį nusikaltimą nekyla, tad būtent šiuo aspektu BK 1521 straipsnio atsiradimas įgyja prasmę. Taigi, atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlytina koreguoti BK 1521 straipsnį, numatant baudžiamąją atsakomybę tik už asmens nuo 14 iki 16 metų viliojimą. Priešingu atveju, siūlymas švelninti BK 1521 straipsnio sankciją, atsižvelgiant į tai, kad taip kartu yra švelninama ir baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi išžaginti mažametį yra itin kritikuotinas. Nepritarti Nėra aišku, koks siūlymas teikiamas tobulinant normą, pateikta nuomonė, bet ne pasiūlymas. 29. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22 52, 53, 54, 55, 56,57
darbų bausmės atsisakymu BK 172 straipsnio 1 dalies, 173 straipsnio 1 dalies,
sankcijose, motyvuojant tuo, kad už apysunkius nusikaltimus neturėtų būti skiriama ši bausmė, nėra pagrįsti.
Nei BK, nei baudžiamosios teisės doktrinoje nėra nustatyta, kad tam tikrų bausmių rūšių numatymas BK straipsnio sankcijoje priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies ir nusikaltimo pavojingumo. Nepritarti Siekiant bausmių subalansavimo BK projekte, įvertinus apysunkių nusikaltimų pavojingumą, siūloma atsisakyti pačios švelniausios bausmės, kaip neįgyvendinančios bausmės paskirties. Taip pat BK projekto vienas iš esminių ir kertinių elementų ir yra numatyti, kad už visus nesunkius nusikaltimus būtų skiriama pati švelniausia bausmė – viešieji darbai, siekiant kuo labiau
„populiarinti“ šią bausmę, gerinti jos skyrimo statistiką bei suteikti
teismui kuo daugiau diskrecijos sprendžiant bausmės paskyrimo už nesunkius nusikaltimus paskyrimo praktiką. 30. Vilniaus universiteto
arešto bausmės įtraukimas į BK 176 straipsnio 1 dalies sankciją. Pritarti Patobulinta pagal pastabą. 31. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-2472 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome:
straipsnio 2 dalyje įrašyti ir viešųjų darbų bausmę, kadangi nesunkus nusikaltimas; Pritarti Patobulinta pagal pastabą. 32. Generalinė prokuratūra 2024-05-2774 Dėl ĮSTATYMŲ projektų NR.
XIVP-3601–XIVP-3603 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos b audžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 ,267 3 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos k riminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3603 (toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl BK pakeitimo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, dažniausiai padaromos siekiant išvengti mokestinių prievolių, ta d šiomis veikomis gali būti padaroma didelė ir labai didelė žala. T urtinė žala valstybei jas daro dar pavojingesnes, tačiau tiesiogiai šiomis nusikalstamomis veikomis valstybei padaryta turtinė žala nepatenka į BK 202 straipsnio formaliąją dispoziciją. Dėl to baudžiamoji atsakomybė, taikoma asmeniui už šias nusikalstamas veikas, nepriklauso nuo kilusių pasekmių masto.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo aplinkybių, ar šiuo nusikaltimu padaroma žala ar ne, neatsižvelgiant į žalos dydį (nedidelė, didelė ar labai didelė), laikoma, kad tai tokio paties pavojingumo veika. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nemažai BK pakeitimų, kuriais baudžiamoji atsakomybė ir jos dydis diferencijuoti atsižvelgiant į padarytos žalos, nesumokėtų mokesčių dydį (BK 206, 207, 208, 209, 219, 220,
padaryti. Atsižvelgiant į tai, BK 202 straipsnyje numatytos veikos formalioji sudėtis neturėtų būti kliūtis taikant visas BK įmanomas priemones, kad asmuo, padaręs bet kurią iš šiame straipsnyje numatytų veikų, būtų nubaustas ne tik už pačią veiką, bet ir už pasekmes – nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (pvz., 2018 m. kovo 13 d. LAT kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-30-788/2017, 2018 m. kovo 13 d. LAT teisėjo O. Fedosiuko atskiroji nutartis ir pan.), ir pagal tai būtų galima diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina p akeisti
versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių septynerių metų. 3.
ir juridinis asmuo.“ Pritarti Atsižvelgta į pasiūlymą ir teikiama BK 202 redakcija: „74 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas
202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
1Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės,
komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių septynerių metų. 3 Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
institutas 2024-05-20 81-82 Dėl BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų sankcijų švelninimo Nesutinkame su siūlymu švelninti atsakomybę už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Projekto autoriai, manytume, šiek tiek paviršutiniškai veda paralelę tarp šių elektroninių nusikaltimų ir pinigų padirbinėjimo (BK 213 str.). Norime atkreipti dėmesį, kad veikos, numatytos BK 214, 215 straipsniuose, neretai daromos turto legalizavimo, sukčiavimo tikslais. Jų pavojingumas elektroninėje erdvėje vertintinas labai rimtai. Dėl to atsakomybės švelninimui nematytume pagrindo. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, po diskusijų BK 214-215 straipsniuose paliekamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki šešerių metų. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numeruojant įstatymo projekto straipsnius praleistas skaičius „83“.
Pritarti Įrašyti į projektą 83 straipsnį ir nuo 83 straipsnio atitinkamai pernumeruoti visus likusius projekto straipsnius. 35. Vilniaus universiteto
) straipsnyje siūlymas BK 232 straipsnyje numatytą „Nepagarbos teismui“ nusikaltimą perkelti į baudžiamojo nusižengimo sudėtį ženkliai sumažina teismo ir teisėjo apsaugą, todėl yra nepriimtinas. Pritarti
2024-05-2488 Nesutinkame ir su tam tikrais BK pakeitimais, švelninančiais baudžiamąją atsakomybę. Negalime sutikti su siūlymu BK 232 straipsnyje numatytą nusikaltimą („Nepagarba teismui“) priskirti prie baudžiamųjų nusižengimų. Tokios pataisos būtinybė niekaip nepagrindžiama jokiais kriminologiniais aspektais. Baudžiamosios atsakomybės už nepagarbą teismui švelninimas visuomenei pasiųstų prieštaringą signalą dėl valstybėje įtvirtinto menkesnio teismų vertinimo, mažesnės jų apsaugos ir pan. Pritarti Priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, paliekama ta pati griežčiausia sankcija – laisvės atėmimas iki dvejų metų. 37. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24 87, 89,90
88, 90 bei 91 straipsnių (BK 231, 233 bei 234 straipsnių pakeitimo) Siūlymas numatyti laisvės apribojimą kaip alternatyvią švelnesnę bausmę už numatytas nusikalstamas veikas yra kritikuotinas, nes bausmės už šias veikas ir taip yra neadekvačiai švelnios. Šios veikos numato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus teisingumui, kai yra daromas neteisėtas poveikis plataus rato asmenims (teisėjams, liudytojams, nukentėjusiesiems ir t.t.), susijusiems su baudžiamąja byla. Taigi, fizinė ar psichinė prievarta anksčiau minėtiems asmenims užtraukia baudžiamąją atsakomybę su galimybe paskirti laisvės atėmimą iki 4 metų.
Tačiau paanalizavus BK įdėmiau galima atrasti akivaizdų sisteminio požiūrio trūkumą: vien už intensyvią psichinę prievartą (BK 145 str. 2 d. (žmogaus terorizavimas)) yra numatomas laisvės atėmimas iki 4 metų, o tokios pat psichinės prievartos panaudojimas prieš baudžiamojoje byloje dalyvaujančius asmenis baudžiamas analogiškai. T. y. tikslas paveikti bylos eigą nelemia bausmės griežtumo. • Savivaldžiavimas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą (BK 294 str. 2 d.) yra baudžiamas griežčiau, t. y. laisvės atėmimu iki 5 metų. Kitaip tariant, smurtinis savo teisės įgyvendinimas yra baudžiamas griežčiau nei smurtinis poveikis prieš byloje dalyvaujančius asmenis. • Reikalavimas perleisti turtą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą (pvz., turto prievartavimas) baudžiamas laisvės atėmimu iki 6, 8 ar net 10 metų (priklausomai nuo straipsnio dalies). • Korupcinis poveikis (BK
taip yra baudžiamas griežčiau nei poveikis panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Lietuva šiuo reguliavimu akivaizdžiai atsilieka ir nuo užsienio valstybių. Štai, Didžiojoje Britanijoje už analogiškas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, o JAV – net iki 9 metų laisvės atėmimo. Todėl siūlytina ne tik nepritarti numatytam bausmių švelninimui, bet atvirkščiai – svarstyti bausmių griežtinimo būtinybę už šiuose straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Pritarti iš dalies BK projekto pagrindinė mintis – į visus (išskyrus smurtinius, seksualinius ar pan.) nusikaltimus įrašyti laisvės apribojimo bausmę , kas turėtų teigiamą įtaką tiek bausmės individualizavimui, tiek nuteistojo resocializacijai, todėl analogiškas metodas taikomas ir pastaboje vardinamų veikų atžvilgiu ir tai nelaikytina baudžiamosios politikos švelninimu.
Pažymėtina ir tai, kad neįtraukus laisvės apribojimo bausmės, bausmę skiriantis teismas iš esmės galėtų rinktis tik tarp trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 55 straipsniu, turi būtų parinkta švelnesnės bausmės rūšis (atsižvelgiant į tai, kad diskutuojama apie apysunkių nusikaltimų kategorijas), tai laisvės apribojimo bausmė tiek dėl savo termino, tiek dėl galimybės efektyviau paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, užtikrinti jo kontrolę bei elgesį bausmės atlikimo metu, yra ženkliai prasmingesnė, negu trumpalaikė laisvės atėmimo (arešto) bausmė . Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos apima tik BK 140 str. įtvirtinto fizinio skausmo sukėlimo nusikaltimo sudėtį, kai yra panaudojamas fizinis smurtas, kas savaime užtrauktų baudžiamąją atsakomybę tik iki vienerių metų (sunkesnio smurto atveju būtų kartu taikoma kvalifikuota BK 135, 138 str. sudėtys). Taigi, šiose veikos numatyta laisvės atėmimo bausmė už iš esmės net ir fizinio skausmo sukėlimą, manytina, yra proporcinga bei pagrįsta. Klausymų metu pritarta pasiūlymui griežtinti pastaboje nurodytų straipsnių sankcijas, kadangi šie straipsniai numato nusikalstamų veikų poveikį ir pavojingumą teisingumo įgyvendinimui, todėl BK 231, 233, 234 straipsniuose numatoma griežčiausia 7 m. laisvės atėmimo bausmė (sunkus nusikaltimas).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad DB ir JAV jurisprudencija yra nelabai artima kontinentinės teisės tradicijoms, tačiau kitų šalių teigiama patirtis leidžia palyginti ir matyti galimybes. 38. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-2494 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome:
bausmę, kadangi įrašomos švelnesnės už areštą bausmės, svarstyti ir dėl viešųjų darbų bausmės įrašymo, kadangi tai nesunkus nusikaltimas; Nepritarti Pritartina VU TF pastabai, atsižvelgiant į pastabą, straipsnio atsisakyta. Po klausymų šio straipsnio atsisakyta, patobulintame projekte pernumeravus straipsnius, projekto 94 straipsniu keičiamas BK 250 straipsnis. 39. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-2294 (pastaba mūsų):
Buvęs 94 str. 12. Paradoksaliai atrodo Projekto 94 straipsnis, kuriuo siūloma BK 242 straipsnio sankcijoje numatyti papildomai dar dvi bausmes – laisvės apribojimą ir areštą. Tai reiškia, kad asmeniui, vengiančiam atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, gali būti paskirtas arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Taigi asmeniui, pavyzdžiui, vengiančiam atlikti laisvės atėmimo bausmę, bus galima skirti laisvės apribojimo bausmę. Manytina, kad toks papildymas yra nelogiškas, nes siūloma bausti švelnesne bausme asmenį, kuris vengia atlikti griežtesnę bausmę. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą šio straipsnio atsisakyta.
Patobulintame projekte pernumeravus straipsnius, projekto 94 straipsniu keičiamas BK 250 straipsnis (ne 242 str.). 40. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-05-23113 DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601 – XIVP-3603 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. gegužės 3 d. prašymu (reg. Nr. 5-G-9794) pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 ,267 3 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimo projektas) , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3603 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. 2023 m. lapkričio 24 d. derinti pateiktame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (Nr.
23-17003) buvo numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2702 straipsnio „Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ pakeitimas. Buvo numatytos griežtesnės sankcijos už BK 2702 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, didinant maksimalų laisvės atėmimo terminą nuo vienų iki trejų metų, o už BK 2702 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą
dalyje numatytas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat anksčiau pateiktame derinti projekte buvo siūloma šią pakeistą BK2702 straipsnio 2 dalį įtraukti į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, kad būtų galima pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus. Pažymėtina, kad pateiktame įvertinti BK pakeitimo projekte nenumatytas BK 270² straipsnio
įtraukti į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Nusikaltimai aplinkai yra viena dažniausių pagal mastą nusikalstamų veikų pasaulyje ir yra laikomi vienu iš pagrindinių nusikalstamumo pajamų šaltinių. Minėti nusikaltimai daro didelį poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, yra itin pelningi, tačiau sunkiai užkardomi, nesant galimybių taikyti veiksmingas priemones šiems nusikaltimams ir su jais susijusiems asmenims identifikuoti bei baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Manome, kad, siekiant užtikrinti tokių nusikalstamų veikų efektyvų atskleidimą, tikslinga įtvirtinti BK 270² straipsnio pakeitimus, padidinant BK 270² straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo terminą nuo vienų iki trejų metų, o BK 270² straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo terminą – iki 5 metų, bei įtraukti BK 270² straipsnio 2 dalį į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Atsižvelgti Pastaba apsvarstyta.
PD pastabos atsisako, nes atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos paaiškinimą, kad minėti pakeitimai bus įvertinti ir sistemiškai keičiami, įgyvendinus šiuo metu 2024 m. priimtos ES Direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kurios įgyvendinimas pareikalaus viso BK XXXVIIII skyriaus ( Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai) pakeitimo. Pastaboje minėtas BK 2702 straipsnis bus įvertintas ir dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimus, į tai, kad BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“ straipsnių, įtvirtinančių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sankcijose numatomos apatinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos, manytina, kad BK2491 straipsnio 1 dalyje, numatančiame sunkų nusikaltimą, taip pat tikslinga nustatyti apatinę terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribą. Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 42. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla
anksčiau išsakytą pastabas dėl BK 231, 233 bei 234 straipsnių pakeitimo. 4. Dėl likusių Projekto straipsnių pastabų neturime. Atsižvelgti Nėra aiškus pastabos turinys, tačiau, jeigu dėl išsamaus bausmių sąrašo, tai straipsnis papildomas visu bausmių sąrašu, kaip ir minėtuosestraipsniuose. 43. Lietuvos apeliacinis teismas
140 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: BK 300 straipsnio 4 dalyje įrašyti laisvės apribojimo ir arešto bausmes (kaip, pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje);
Pritarti 44.
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas
140 Dėl BK 300 straipsnio ( projekto 141 str.-pastaba mūsų) pakeitimo nėra aišku, kiek prasmingas siūlymas keisti BK 300 straipsnį, vietoj vienos kvalifikuotos sudėties, už kurią numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo, formuluojant dvi atskiras kvalifikuotas sudėtis, numatančias atitinkamai iki 5 ir iki 6 metų laisvės atėmimo. Siūlomas reguliavimas (sankcijų požiūriu), manytume, pernelyg menkai diferencijuotas, kad būtų prasmės jį išskirti. Papildomų alternatyvių sankcijų numatymo tikslas taip pat, manytume, nepagrindžia poreikio numatyti dvi kvalifikuotas sudėtis vietoj vienos, kaip yra galiojančiame BK. Nepritarti Akivaizdu, kad išskirtų veikų pavojingumo pobūdis skiriasi, dėl šios priežasties jos atskiriamos į atskiras dalis, numatančias proporcingos baudžiamosios politikos taikymą. 45. Lietuvos apeliacinis teismas
142 Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus , atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: BK 302 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmes išdėstyti nuosekliai nuo švelniausios iki griežčiausios, nes projekte arešto bausmė įrašyta prieš laisvės apribojimo bausmę. Pritarti
149 13.
Projekto 150 straipsniu siūloma sugriežtinti BK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą iki septynerių metų. Tokiu būdu šis nusikaltimas perkeliamas į sunkių nusikaltimų, už kurį paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti iš dalies atidėtas pagal BK 75 straipsnio taisykles, grupę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaip prostitucijos organizavimas yra suprantamas labai platus veikų ratas, tarp jų ir mažiau pavojingos veikos, pasireiškiančios fizinės apsaugos teikimu, „klientų“ įleidimu, pinigų iš jų paėmimu ir išleidimu iš patalpų, už tai gaunant kitų bendrininkų nustatytą fiksuotą atlygį, ir pan. Svarstytina, ar asmenims, atliekantiems antraeiles, daugiau technines funkcijas, nebūtų tikslinga išsaugoti galimybę atidėti dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Pritarti BK projektu siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę už BK 307 straipsnio kvalifikuotą dalį, susijusi su prostitucijos vadovavimu ar organizavimu. Vien tai, kad prostitucijos paslaugų organizavimas, vadovavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, savaime nemažino tokio pobūdžio veikos pavojingumo. Neabejotina, kad tokio pobūdžio veikai yra itin pavojinga, kadangi siekiama iš esmės pelnytis iš asmenų, kurie atlieka neteisėtus veiksmus (prostitucijos paslaugų teikimas), dažnu atveju egzistuojant tam tikram asmens išnaudojimo elementui, kuris nebūtinai visa apimtimi atitiktų prekybos žmonėmis nusikalstamą veiką. Įvertinus tokios veikos pavojingumą ir reiškinio paplitimą Lietuvoje, manytina, kad vadovų daromos veikos turėtų būti priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą nebūtų galimybės atidėti bausmės vykdymą. Tokio pobūdžio teisinio reguliavimo pakeitimai leistų užtikrinti, kad pavojingiausios pelnymosi iš kito asmens prostitucijos formos būtų netoleruojamos, nustatant teisingą ir proporcingą bausmę.
Atsižvelgiant į tai, klausymų metu pasiūlyta išskirti 307 straipsnio
prostitucijai ir ši veika priskiriama sunkiam nusikaltimui, už kurį numatoma 7 metų laisvės atėmimo bausmė: Teikiama 149 straipsnio, kuriuo keičiamas BK 307 str., redakcija:
pakeitimas
307 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens
prostitucijos
arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių penkerių metų. 2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas vadovavo prostitucijai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 3. 4. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
156 14.
Pažymėtina, kad Projekto 157 straipsnio nuostatos kelia rimtų abejonių ir nėra išsamios:
a) 2 dalies siūlymas nustatyti, jog atitinkami BK pakeitimai galioja tik nusikalstamos veikoms, padarytoms po šio įstatymo pakeitimo priėmimo, yra abejotinas, nes tiek tarptautinės ir Europos Sąjungos teisėje, tiek ir nacionaliniame BK ir teismų praktikoje yra aiškiai suformuluota lex mitior retro agit taisyklė tais atvejais, kai naujasis įstatymas švelnina kaltininko teisinę padėtį;
b) 3 dalies siūlymas nereikalingas, nes BK 3 straipsnis nustato visas baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisykles. Šioje dalyje reikėtų reglamentuoti taisykles, pagal kurias teismas spręs situaciją, kai įstatymas tuo pačiu metu ir švelnina, ir griežtina baudžiamąjį įstatymą (pvz., Projekto 14, 16, 57, 138 ir kai kurie kiti straipsniai);
c) šiame straipsnyje pasigendama tam tikrų situacijų, kurios gali susidaryti taikant šį įstatymą, reglamentavimo, pavyzdžiui, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai asmuo atlieka viešųjų darbų, arba baudos, arba arešto bausmę, o naujasis įstatymas BK straipsnio sankcijoje nebenumato šių bausmių. Pritarti Pernumeravus straipsnius -156 str. Įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš BK 3 straipsnio, kaip pvz. galėtų būti pavaizduota BK BD. Tačiau po klausymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnio redakcija pakoreguota. Teikiama 156 straipsnio redakcija:
„156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo
perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės.
Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“
156 Ankstesniuose raštuose esame atkreipę dėmesį į tai, kad, priimant tokios didelės apimties Baudžiamojo kodekso pakeitimus, būtinos ir pakeitimų įgyvendinimo nuostatos, be kita ko, detaliai reglamentuojančios pakeitimų galiojimą laike. Nors aptariamo BK pakeitimo įstatymo projekto
įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos , tačiau jos kelia abejonių dėl jų atitikties konstituciniams principams. Minėto straipsnio nuostatomis grįžtamąją galią iš esmės norima suteikti tik konkretiems pakeitimams, iš esmės tiems, kuriais sumažinamos laisvės atėmimo bausmės ribos. Tačiau, kaip matyti, į pakeitimų, kurie turės grįžtamąją galią, sąrašą įtraukti ir kai kurie pakeitimai, kuriais įrašoma tik laisvės apribojimo bausmė (BK 137 straipsnio
esmės lemia savo turiniu analogiškų pakeitimų skirtingą galiojimą laike, t. y. vienodos situacijos vertinamos skirtingai. Be to, pasirinktas diferencijavimas, kai iš esmės tik laisvės atėmimo bausmės sumažinimas, laikytinas asmens teisinės padėties švelninimu ir dėl to tik tokie pakeitimai galioja atgal, yra abejotinas ir prieštaraujantis Baudžiamojo kodekso
, kadangi asmenų teisinę padėtį švelninantys pakeitimai yra ir tie, kuriais įtvirtinamos naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės.
Todėl švelninančių pakeitimų galiojimo atgal ribojimas negali būti grindžiamas vertinimu, kad vien tik laisvės atėmimo bausmės sumažinamas yra asmens teisinės padėties sušvelninimas. Manome, kad prie įgyvendinimo nuostatų yra tikslinga numatyti taisykles , kaip bus taikomi tie Baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie pagal naują įstatymo redakciją yra ir švelninančio, ir griežtinančio pobūdžio (pvz., 124 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis), bei kaip bus sprendžiamos situacijos, kai nuteistiesiems jau bus paskirtos bausmės, kurių nebenumato BK pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš BK 3 straipsnio, kaip pvz. galėtų būti pavaizduota BK BD įstatymas. Tačiau po klausymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnio redakcija pakoreguota. Teikiama 156 straipsnio redakcija:
„156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo
perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“ 49.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24 *,156 Kitas labai svarbus aspektas , kalbant apie BK pakeitimo įstatymo projektą, yra jo įsigaliojimo data . Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis pakeitimų yra švelninančio pobūdžio ir teismai neabejotinai susidurs su dideliu nuteistųjų prašymų, pateiktų vadovaujantis BPK 3621 straipsniu, kiekiu, siekiant tinkamai pasiruošti šio įstatymo praktiniam įgyvendinimui, būtina nustatyti, kad įstatymas įsigalios ne anksčiau kaip po kelių (mažiausiai dviejų) mėnesių po jo priėmimo. Taip pat būtina, kad aptariamas BK pakeitimo įstatymo projektas ir jau priimtas 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2573) įsigaliotų vienu metu, nes priešingu atveju teismai susidurs su dvigubu tų pačių nuteistųjų prašymų, grindžiamų atskirais Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymais, srautu, o tai, dėl žmogiškųjų išteklių stokos, teismus privers ženkliai lėtinti darbą nagrinėjamose bylose ir spręsti tik nuteistųjų prašymus dėl jų teisinės padėties švelninimo (tokiems prašymams nagrinėti yra nustatyti pakankamai trumpi terminai). Taigi, pateikto projekto svarstymas, priėmimas ir įsigaliojimas privalo būti susietas su jau priimto Įstatymo Nr.
XIV-2573 įsigaliojimo data (nespėjus priimti BK pakeitimo įstatymo projekto iki šios datos (numatant ir pasiruošimui būtiną laikotarpį) būtina teikti Įstatymo Nr. XIV-2573 pakeitimą ir nukelti jo įsigaliojimo datą, susiejant ją su aptariamu BK pakeitimo įstatymo projektu). Kalbant apie Įstatymą Nr. XIV-2573, kurio 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, norime atkreipti dėmesį, jog šios normos taikymas sukels daugybę klausimų ir nepaisant jos formuluotės, tam tikros įstatymo normos galimai turės grįžtamąją galią, todėl tuo atveju, jei iki 2024 m. lapkričio 1 d. teikiamas projektas nebus priimtas ir jis neįsigalios 2024 m. lapkričio 1 d., keičiant Įstatymo Nr. XIV-2573 baigiamąsias nuostatas dėl įsigaliojimo datos, tikslinga numatyti ir tikslius atvejus, kurie BK pakeitimai, nepaisant 50 straipsnio 2 dalies nuostatos, turės grįžtamąją galią. Tuo atveju, jei projekto rengėjai tokių nuostatų negalės pasiūlyti, teismai, nepaisant didelių darbo krūvių ir tiesioginio darbo bylose, pasiryžę prisidėti rengiant tokias nuostatas. Pritarti Pritarta siūlymui numatyti vėlesnį BK projekto įsigaliojimo datą. Su rengėjais ir teismais suderinta šio įstatymo (taip pat ir anksčiau priimto, su svarstomu projektu susijusio BK BD pakeitimų įstatymoNr.XIV-2573) įsigaliojimo data numatyta 2025 m vasario 1 d. Teikiama 156 straipsnio redakcija:
„156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo
perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės.
Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“
2024-05-24 *,156 Be to aiškinamajame rašte reiktų pažymėti, kad šio įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos, kadangi akivaizdu, jog teismus pasieks papildomas bylų skaičius . Tam, kad nestabdyti teismų žinioje jau esančių bylų nagrinėjimo, o tuo pačiu ir operatyviai išnagrinėti bylas dėl BK švelninančių nuostatų taikymo bei laiku priimti nutartis, bus reikalingi arba papildomi žmogiškieji ištekliai (pvz., teisėjų padėjėjai) arba apmokėjimas už papildomai atliekamas funkcijas jau esantiems darbuotojams. Bet kuriuo atveju tam bus reikalingos papildomos piniginės lėšos. Atsižvelgti Aiškinamasis raštas teikiant Komiteto išvadą netikslinamas. Dėl lėšų poreikio Komitetas atkreips dėmesį, svarstant valstybės biudžeto įstatymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3601(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
pranešėjai: Irena Haase, Agnė Š irinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė