Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m. balandžio 1 d., ir pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymus; vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą, arba našlių pensijas – asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis), užsienio valstybės pensijų (išskyrus ankstyvą senatvės išmoką arba senatvės išmoką, paskirtas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl pensijų mokėjimo), nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama spręsti situacijas, kai dėl įstatymų nustatytų ribojimų priešpensinio amžiaus asmenys su negalia, pasirinkę gauti išankstines senatvės pensijas vietoj negalios pensijų, praranda teisę gauti papildomas išmokas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Seimo narys Edmundas Pupinis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr.
I-549 (toliu – Pensijų įstatymas) nustato, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) turi:
1) sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu;
2) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis, arba pripažintus asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas 75–100 procentų netekto dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75–100 procentų netekto darbingumo lygis, iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) neįgalumo lygis nustatytas arba šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų. Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymas Nr.
XIV-352 (toliau – Vienišo asmens išmokos įstatymas) teisę gauti vienišo asmens išmoką nustato pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems yra nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I, II ar III grupės invalidais), neįgalumo lygis arba kurie yra sukakę Pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių. Taigi ir Pensijų, ir Vienišo asmens įstatymai nustato teisę asmenims su negalia gauti arba našlių pensiją, arba vienišo asmens išmoką. Ir našlių pensija, ir vienišo asmens išmoka yra papildomos išmokos, kurios gali būti mokamos su asmeniui priklausančia negalios (arba netekto darbingumo, arba invalidumo) arba senatvės pensija. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai priešpensinio amžiaus asmenys vietoj jiems priklausančios negalios (arba netekto darbingumo, arba invalidumo – priklausomai nuo šių pensijų skyrimo datos) pensijos pasirenka gauti išankstinę senatvės pensiją, nes ši yra didesnė už negalios (arba netekto darbingumo, arba invalidumo) pensiją. Atsižvelgiant į išankstinių senatvės pensijų specifiką, išankstinės senatvės pensijos negali būti skiriamos ir mokamos, jei asmuo yra draudžiamas privalomu socialiniu draudimu, turi draudžiamųjų pajamų ir (ar) gauna kitų pensijų ar pensinio pobūdžio išmokų. Todėl asmenys su negalia, norėdami gauti išankstinę senatvės pensiją, turi atsisakyti našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos gavimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma tikslinti Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad asmenims su negalia išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama ir mokama kartu jiems priklausančia našlių pensija arba vienišo asmens išmoka.
Siūlomas pakeitimas panaikins Pensijų įstatymo nuostatų tarpusavio prieštaravimą, kai dėl pasirinktos kitos rūšies pensijos asmenys su negalia negali kartu gauti našlių pensijos arba vienišo asmens išmokos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. gruodžio mėn. išankstines senatvės pensijas gavo 7301 asmuo, iš jų 1458 asmenys buvo pripažinti asmenimis su negalia. Priėmus Įstatymo projektą, dalis šių asmenų, kurie yra našliai, išsituokę arba nesudarę santuokos, įgytų teisę kartu su išankstine senatvės pensija gauti papildomą išmoką: arba našlių pensiją, kuri mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, arba vienišo asmens išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto. Abi šios išmokos yra vienodo dydžio – 38,23 euro. Įstatymo priėmimas panaikintų skirtingą asmenų su negalia traktavimą, kai pasirinktos gauti pensijos rūšis lemia jų teisę gauti papildomą išmoką. Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo poveikio nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8.
dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti, keisti ar pripinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys apie rodo, kad apie 75 procentai darbingo amžiaus asmenų su negalia gauna arba vienišo asmens, arba našlių pensiją: apie 7 proc. gavėjų gauna našlių pensiją, 68 proc. – vienišo asmens išmoką.
Darant prielaidą, kad vienišų asmenų dalis priešpensinio amžiaus asmenų su negalia, pasirinkusių gauti išankstines senatvės pensijas, grupėje yra tokia pat, priėmus įstatymo projektą, teisę gauti našlių pensiją galėtų įgyti 100 asmenų, vienišo asmens išmoką – 987 asmenų. Lėšų poreikis, įvertinus prognozuojamą pensijų indeksavimą 2025 ir 2026 metais:
mėn.) – 227,3 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto ir 23,4 tūkst. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto;
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto;
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „išankstinė senatvės pensija“, „asmuo su negalia“, „našlių pensija“, „vienišo asmens išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Edmundas Pupinis
2024-04-02 Nr. XIVP-3574 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama ir mokama, kai asmuo, be jau šiame punkte nurodytų išmokų, gauna vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą, arba našlių pensijas – asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis), (čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išankstinė senatvės pensija skiriama ir mokama pagal kitas keičiamo įstatymo nustatytas sąlygas, todėl įstatymo projekte teikiamu pakeitimu teisė gauti vienišo asmens išmoką ar našlių pensiją kartu su išankstine senatvės pensija neatsiras. Norint pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą ir įtvirtinti šią teisę, reikėtų teikti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pakeitimą ir nustatyti teisę išankstinės senatvės pensijos gavėjams gauti našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Dėl nurodytų priežasčių kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Antra, įstatymo projekto formuluotę „vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą, arba našlių pensijas – asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis)“ reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar čia kalbama apie visais Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatyme numatytais atvejais mokamas išmokas, ar tik tais atvejais, kai asmenys buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siūloma tikslinti Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad asmenims su negalia išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama ir mokama kartu su jiems priklausančia našlių pensija arba vienišo asmens išmoka.
Trečia, įstatymo projekto formuluotė „arba našlių pensijas – asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis)“ suponuoja išvadą, kad teisę gauti vienišo asmens išmoką ar našlių pensiją kartu su išankstine senatvės pensija turėtų teisę gauti tik tie asmenys, kurie prieš skiriant išankstinę senatvės pensiją buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti invalidais, ar asmenimis, kuriems nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis) ir kuriems buvo paskirtos netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į išankstinę senatvės pensiją nėra siejama su asmens negalia. Nustačius teisę gauti vienišo asmens ar našlių pensiją kartu su išankstine senatvės pensija tik asmenims, kuriems buvo nustatytas tam tikro lygio darbingumas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumas) ar neįgalumas, galėtų būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes dalyvumo ar neįgalumo lygis gali kisti, todėl asmuo, kuriam kartu su netekto darbingumo (neįgalumo) pensija buvo paskirta vienišo asmens išmoka ar našlių pensija, pasikeitus dalyvumo ar neįgalumo lygiui, teisę į šias išmokas galėtų prarasti, o nustačius teisę kartu su išankstine senatvės pensija gauti našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką, šios išmokos būtų mokamos nepaisant negalios.
Be to, gauti išankstinės senatvės pensijos kartu su našlių pensija ar vienišo asmens išmoka neturėtų teisės asmenys, kuriems tam tikro lygio dalyvumas ar neįgalumas buvo ar būtų nustatytas jau paskyrus išankstinę senatvės pensiją, todėl svarstytina, ar našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos skyrimas ir mokėjimas kartu su išankstine senatvės pensija turėtų būti siejamas su asmeniui nustatyta negalia. 2. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti 2 dalimi, kurioje būtų nustatytas pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti 2 daliai taikytiną įsigaliojimo išimtį. Šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, susijusios su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių.
Be to, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, pakeitęs Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 140 punktą (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), keičiant įstatymus kartu reikėtų pakeisti juose vartojamas sąvokas, jas suderinant su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, pavyzdžiui, sąvoką ,,darbingumo lygis“ keičiant sąvoka ,,dalyvumo lygis“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]