Papildyti 24 straipsnio 2 dalį 8¹ punktu: „8¹) informacija, kad karinei įrangai reikalingas garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas sutarties vykdymo metu turi būti teikiamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens, išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir
(ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
Papildyti 24 straipsnio 2 dalį 8¹ punktu: „8¹) informacija, kad karinei įrangai reikalingas garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas sutarties vykdymo metu turi būti teikiamas Lietuvos Respublikoje teritorijoje, išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje.“
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą tiek gynybos, tiek saugumo srityse. Karas, kurio dviejų metų metines neseniai minėjome, Ukrainoje parodė, kad taika yra vertybė, už kurią gali prireikti kovoti kiekvienam europiečiui. Šiandien gyventi įprastomis taikos sąlygomis – nebegalime. Viena esminių karo Ukrainoje pamokų
saugumo pramonė Lietuvoje auga, todėl būtina šį augimą išlaikyti ir greitinti. Darbuotojų skaičiaus šio sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis (7,8 proc.) ir 2018-2023 m. laikotarpiu siekė apie
aukštesnis nei šalies vidurkis (2022 m.). Gynybos įmonių apyvarta 2018-2022 m. išaugo 46%, 6 proc. p. daugiau nei šalies vidurkis (40 proc.).
Todėl būtina – lengvinti mūsų šalyje taikomas sąlygas Lietuvos gynybos pramonės produktų pristatymui užsienio rinkoje, įgalinti jau dabar veikiančias įmones įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkose, palengvinti darbuotojų priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, siūlome keisti teisinį reguliavimą ginklų dalių gamyboje numatant išlaikyti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 258/2012 (Toliau – ES Nr. 258/2012) numatytus tokių sudedamųjų dalių žymėjimus, reikalavimus pardavimui, jų importui ir eksportui. Šis pokytis leis Lietuvoje veikiančioms gynybos ir tradicinės pramonės įmonėms lengviau įsitvirtinti Europos Sąjungos gynybos pramonės sektoriuje, didinti Lietuvos eksporto apimtis ir stiprinti vidinius mūsų šalies pajėgumus būtinomis ginklų dalimis gaminti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ES Nr. 258/2012 numatytos lengvatinės sąlygos ginklų vežimui testuoti, demonstruoti parodose ir pan., kuomet nesiekiama jų parduoti, iki šiol nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Toliau - GŠKĮ), siūloma papildyti reguliavimą ir numatyti ES Nr. 258/2012 teisiniame reguliavime leidžiamas lengvatines sąlygas. Tai leistų šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus bei užtikrinti didesnį potencialių užsakymų skaičių. Be to, GŠKĮ numatoma, kad gynybos pramonės įmonės Policijai privalo teikti darbuotojų sąrašą, tiesiogiai dirbančių su ginklų gamyba, papildomai pateikti šių darbuotojų sveikatos pažymėjimus. Todėl, siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui.
Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti. Be to, siūloma numatyti, kad atliekant viešuosius pirkimus, gynybos ir saugumo srityje, esant būtinybei atlikti techninį (ir) ar garantinį aptarnavimą, jis privalo būti atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jį privalo atlikti Lietuvos Respublikos registruotas juridinis asmuo (išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje). Krašto apsaugos sektoriuje jau buvo susidurta su atvejais, kuomet techninis aptarnavimas būdavo sustojęs dėl nenumatytų saugiklių užtikrinančių techninę įrangos priežiūrą nepaisant nenumatytų aplinkybių. Įvedus šį reikalavimą, tiekėjai laimėję Krašto apsaugos ministerijos vykdomus viešuosius pirkimus, šios sąlygos užtikrinimui galėtų kurti savo atstovybes Lietuvos Respublikos teritorijoje arba pasitelkti jau Lietuvoje veikiančias įmones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki šiol Lietuvos ginklų dalių gamintojai norėdami gaminti ginklų dalis visais atvejais turėjo kreiptis dėl licencijos gavimo ir įvykdyti poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Taip pat norėdami išsiųsti ginklus į parodas ar pristatyti galimiems pirkėjams ne pardavimui turėjo kreiptis dėl eksporto licencijos skirtos ginklų pardavimui. Pertekliniai reikalavimai buvo taikomi ir darbuotojams, kurių darbas susijęs su ginklo gamyba, jų veiklą suvienodinant su ginklų savininkui ar ginklininkui keliamais reikalavimais. Iki šiol nebuvo reikalavimo viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, užtikrinti, kad garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirma, juridiniai asmenys priėmus šiuos įstatymo pakeitimus galės gaminti pavienes pagrindines ginklų dalis. Taip Lietuvoje veikiančios įmonės lengviau galės įsilieti į ginklų pramonės tiekimo grandines visoje Europoje. Be to, ypatingai veiklos pradžioje, tokie pirminiai žingsniai gali padėti pradedančiosioms įmonėms palaipsniui tapti licencijuotais ginklų gamintojais. Antra, juridiniai asmenys galės ne pardavimui lengviau išvežti savo produktus į kitas Europos Sąjungos šalis, dalyvauti parodose, leisti potencialiems pirkėjams, tarp kurių ir kitų Europos Sąjungos šalių karinės pajėgos, išbandyti jų gaminamus produktus, taip išplečiant galimų pirkėjų tinklą. Trečia, sumažinami biurokratiniai reikalavimai, kurie įpareigojo visiems įmonės darbuotojams dirbantiems su ginklų gamyba gauti sveikatos ar medicinos pažymas. Dabar galiojantis reikalavimas, kad visi darbuotojai turi atitikti ir ginklų turėtojui taikomus reikalavimus yra perteklinis, darbuotojai prisidėdami prie ginklų gamybos procesų minėtais produktais nedisponuoja civilinėje veikloje.
Ketvirta, užtikrinant, kad viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, techninis ir
(ar) garantinis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens, bus galima lengviau kontroliuoti tokį aptarnavimą teikiančias įmones, užtikrinti sklandesnį šių paslaugų tiekimą. Be to, bus geriau išnaudojamas Lietuvos gynybos pramonės įmonių potencialas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose šį reikalavimą turėtų nustatyti visais atvejais. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių tokį aptarnavimą tiekėjas galėtų atlikti tik karinės įrangos gamintojo šalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimu lengvinant gynybos sektoriaus įmonėms keliamus reikalavimus, tikimąsi, kad paskatins gynybos pramonės augimą Lietuvos Respublikoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Policijos departamentas turės papildyti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Policijos departamentas iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ginklai ir šaudmenys“, „ginklo dalių gamyba“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą tiek gynybos, tiek saugumo srityse. Karas, kurio dviejų metų metines neseniai minėjome, Ukrainoje parodė, kad taika yra vertybė, už kurią gali prireikti kovoti kiekvienam europiečiui. Šiandien gyventi įprastomis taikos sąlygomis – nebegalime. Viena esminių karo Ukrainoje pamokų
saugumo pramonė Lietuvoje auga, todėl būtina šį augimą išlaikyti ir greitinti. Darbuotojų skaičiaus šio sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis (7,8 proc.) ir 2018-2023 m. laikotarpiu siekė apie
aukštesnis nei šalies vidurkis (2022 m.). Gynybos įmonių apyvarta 2018-2022 m. išaugo 46%, 6 proc. p. daugiau nei šalies vidurkis (40 proc.).
Todėl būtina – lengvinti mūsų šalyje taikomas sąlygas Lietuvos gynybos pramonės produktų pristatymui užsienio rinkoje, įgalinti jau dabar veikiančias įmones įsitvirtinti Europos rinkose, palengvinti darbuotojų priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, siūlome keisti teisinį reguliavimą ginklų dalių gamyboje numatant išlaikyti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 258/2012 (Toliau – ES Nr. 258/2012) numatytus tokių sudedamųjų dalių žymėjimus, reikalavimus pardavimui, jų importui ir eksportui. Šis pokytis leis Lietuvoje veikiančioms gynybos ir tradicinės pramonės įmonėms, kitiems asmenims lengviau įsitvirtinti Europos Sąjungos gynybos pramonės sektoriuje, didinti Lietuvos eksporto apimtis ir stiprinti vidinius mūsų šalies pajėgumus būtinomis ginklų dalimis gaminti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ES Nr. 258/2012 numatytos lengvatinės sąlygos šaunamųjų ginklų vežimui testuoti, demonstruoti parodose ir pan., kuomet nesiekiama jų parduoti, iki šiol nebuvo reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Toliau - GŠKĮ), siūloma papildyti reguliavimą ir numatyti ES Nr. 258/2012 teisiniame reguliavime leidžiamas lengvatines sąlygas. Tai leistų šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms didinti gamybos pajėgumus bei užtikrinti didesnį potencialių užsakymų skaičių. Be to, GŠKĮ numatoma, kad gynybos pramonės įmonės Policijai privalo teikti darbuotojų sąrašą, tiesiogiai dirbančių su ginklų gamyba, papildomai pateikti šių darbuotojų sveikatos pažymėjimus. Todėl, siekiant mažinti biurokratijos procedūras, įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo pateikti sveikatos patikrinimo išvadą darbuotojui dirbančiam su ginklų gamyba, tokį reikalavimą palikti ginklininkui.
Prilyginti kiekvienam darbuotojui keliamus biurokratinius reikalavimus kaip asmeniui, kuris gali turėti ginklą, ar ginklininkui, kuris tiesiogiai dirba su ginklų apskaita, yra perteklinis reikalavimas. Policija jau ir taip gauna pilną darbuotojų sąrašą be papildomos medicininės pažymos turi prieigą prie visų tikslinių duomenų bazių, kuriose gali įvertinti darbuotojo tinkamumą dirbti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginklų ar kitų jų dalių gamyba užsiima fizinis asmuo, jis turės turėti ir ginklininko statuso, todėl tokiu atveju turės šią pažymą gauti. Be to, siūloma numatyti, kad atliekant viešuosius pirkimus, gynybos ir saugumo srityje, esant būtinybei atlikti techninį (ir) ar garantinį aptarnavimą, jis privalo būti atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Krašto apsaugos sektoriuje jau buvo susidurta su atvejais, kuomet techninis aptarnavimas būdavo sustojęs dėl nenumatytų saugiklių užtikrinančių techninę įrangos priežiūrą nepaisant nenumatytų aplinkybių. Įvedus šį reikalavimą, tiekėjai laimėję Krašto apsaugos ministerijos vykdomus viešuosius pirkimus, šios sąlygos užtikrinimui garantinį aptarnavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki šiol Lietuvos ginklų dalių gamintojai norėdami gaminti ginklų dalis visais atvejais turėjo kreiptis dėl licencijos gavimo ir įvykdyti poįstatyminiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Taip pat norėdami išsiųsti ginklus į parodas ar pristatyti galimiems pirkėjams ne pardavimui turėjo kreiptis dėl eksporto licencijos skirtos ginklų pardavimui.
Pertekliniai reikalavimai buvo taikomi ir darbuotojams, neturintiems ginklininko statuso, kurių darbas susijęs su ginklo gamyba, jų veiklą suvienodinant su ginklų savininkui ar ginklininkui keliamais reikalavimais. Iki šiol nebuvo reikalavimo viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, užtikrinti, kad garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pirma, juridiniai asmenys priėmus šiuos įstatymo pakeitimus galės gaminti pavienes pagrindines ginklų dalis. Taip Lietuvoje veikiantys juridiniai ar fiziniai asmenys lengviau galės įsilieti į ginklų pramonės tiekimo grandines visoje Europoje. Be to, ypatingai veiklos pradžioje, tokie pirminiai žingsniai gali padėti pradedančiosioms įmonėms palaipsniui tapti licencijuotais ginklų gamintojais. Antra, juridiniai asmenys galės ne pardavimui lengviau išvežti savo produktus į kitas Europos Sąjungos šalis, dalyvauti parodose, leisti potencialiems pirkėjams, tarp kurių ir kitų Europos Sąjungos šalių karinės pajėgos, išbandyti jų gaminamus produktus, taip išplečiant galimų pirkėjų tinklą. Trečia, sumažinami biurokratiniai reikalavimai, kurie įpareigojo visiems darbuotojams dirbantiems su ginklų gamyba, tačiau nenaudojančių šių ginklų civilinėje veikloje, gauti sveikatos ar medicinos pažymas. Dabar galiojantis reikalavimas, kad visi darbuotojai turi atitikti ir ginklų turėtojui taikomus reikalavimus yra perteklinis, darbuotojai prisidėdami prie ginklų gamybos procesų minėtais produktais nedisponuoja civilinėje veikloje.
Ketvirta, užtikrinant, kad viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, techninis ir
(ar) garantinis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje, bus galima lengviau kontroliuoti tokį aptarnavimą teikiančias įmones, užtikrinti sklandesnį šių paslaugų tiekimą. Be to, bus geriau išnaudojamas Lietuvos gynybos pramonės įmonių potencialas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose šį reikalavimą turėtų nustatyti visais atvejais. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių tokį aptarnavimą tiekėjas galėtų atlikti tik karinės įrangos gamintojo šalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimu lengvinant gynybos sektoriaus įmonėms keliamus reikalavimus, tikimąsi, kad paskatins gynybos pramonės augimą Lietuvos Respublikoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Policijos departamentas turės papildyti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Policijos departamentas iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus reglamentuojančius ginklų gamybą, eksportą ir darbuotojams, dalyvaujantiems ginklų gamyboje, keliamus reikalavimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ginklai ir šaudmenys“, „ginklo dalių gamyba“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
2024-03-22 Nr. XIVP-3542 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 2 dalį ir ją papildyti 8¹ punktu nustatant, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta „informacija, kad karinei įrangai reikalingas garantinis ir (ar) techninis aptarnavimas sutarties vykdymo metu turi būti teikiamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens, išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti išimtinę teisę teikti paslaugas tam tikroje srityje Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, nors tokiam Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų privilegijavimui nėra objektyvaus pagrindo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.“ Atsižvelgus į tai, kad tam tikros karinės įrangos garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą arba tam tikras garantinio ir (ar) techninio aptarnavimo paslaugas gali teikti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, svarstytinas projektu teikiamas siūlymas ir tuo aspektu, kad išimtinė teisė teikti paslaugas tam tikroje srityje suteikiama tik juridiniams asmenims, nors tokiam juridinių asmenų privilegijavimui nėra objektyvaus pagrindo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „<...> užtikrinant, kad viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje, techninis ir (ar) garantinis aptarnavimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikoje ir joje registruoto juridinio asmens, bus galima lengviau kontroliuoti tokį aptarnavimą teikiančias įmones, užtikrinti sklandesnį šių paslaugų tiekimą. Be to, bus geriau išnaudojamas Lietuvos gynybos pramonės įmonių potencialas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose šį reikalavimą turėtų nustatyti visais atvejais. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių tokį aptarnavimą tiekėjas galėtų atlikti tik karinės įrangos gamintojo šalyje“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8¹ punkto nuostata tiek, kiek ja nustatyta, jog pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad karinei įrangai reikalingas garantinis ir
(ar) techninis aptarnavimas sutarties vykdymo metu turi būti teikiamas tik juridinio asmens ir tik Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 2. Projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8¹ punkto teksto dalis „išskyrus atvejus, kai dėl techninių priežasčių garantinį ir (ar) techninį aptarnavimą būtina atlikti karinės įrangos gamintojo šalyje“ yra neaiški, kadangi gali būti suprantama dvejopai – neaišku, ar išimties nustatymas reiškia tik išimtį dėl šalies, kurioje paslaugos suteikiamos, ar ir dėl šalies, kurioje registruotas juridinis asmuo, suteikiantis paslaugas. 3. Projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai reglamentuojant, pagal kokias nuostatas tęsiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO
2024-04-09 Nr. XIVP-3542(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0
5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]