Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro
uostuose, jūrų uostuose, išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) pašto įstaigose, išskyrus jose įsteigtus lažybų ir
totalizatorių punktus.“
išdėstyti taip:
„10. Draudžiama į lošimo namus (kazino), lošimo
automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 21 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 21 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
4Papildyti 10 straipsnį 22 dalimi:
„22. Asmuo per kalendorinius metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje gali išleisti iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Nedeklaravus metinių pajamų, lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleidžiama suma negali viršyti 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių.“
10¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti
(nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams jaunesniems kaip 21 metų asmenims ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti nuotoliniuose lošimuose dalyvaujantys asmenys.“
pakeitimas Pakeisti 16¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) perdavimas į LAKIS ne rečiau kaip kas 24 valandas realiuoju laiku.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lošimo namuose (kazino), automatų ir bingo salonuose laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto, jei laimėjimas neviršija 30 000 eurų, arba ne vėliau kaip per
pageidavimu išmokamas grynaisiais pinigais arba įteikiant laimėjusiam asmeniui banko čekį, arba pavedimu į jo sąskaitą banke.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę ir ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio
20¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai
jaunesni kaip 21 metų asmenys, ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3, ir
pakeitimas Pakeisti 20⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria
priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą, jos galimybę informaciją į LAKIS perduoti realiuoju laiku ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Tomas Tomilinas Rūta Miliūtė Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Algirdas Butkevičius Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Vilija Targamadzė Domas Griškevičius Kęstutis Mažeika Laima Nagienė
DĖL Lietuvos Respublikos AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 10¹
projekto ir LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 10¹, 16¹, 19, 20, 20¹ ir 20⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 1) siekiama sumažinti azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų priklausomybės formavimosi riziką ir iš to kylančias neigiamas pasekmes asmens, šeimos ir visuomenės gerovei. Taip pat siekiama mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, nustatyti asmens per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, tai siejasi su didesne lošimų priklausomybės susiformavimo rizika individo ateityje. Priklausomybė nuo lošimų yra itin apgaulinga ir iškart nepastebima, lengvai nuslepiama, tačiau su laiku gilėja ir daro itin didelę žalą asmens sveikatai, jo ir artimųjų socialinei ir finansinei gerovei. Ji daro neigiamą įtaką ne tik finansinei padėčiai, bet ir koreliuoja su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, taip pat su savižudybės rizika. Pastaraisiais metais vykstant sparčiai lošimų sektoriaus plėtrai, svarbu valdyti su tuo susijusias rizikas. Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 2) siekiama didinti loterijų ir lošimų mokesčius, sudarant galimybę į biudžetą surinktas lėšas nukreipti socialinių reklamų finansavimui ir kitų prevencinių priemonių didinimui. Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis[1], Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2023 m. buvo 222,2 mln.
Eur (iš antžeminių lošimo vietų 73,8 mln. Eur; iš nuotolinių lošimų 148,4 mln. Eur.) ir tai yra 13,5 procentų (arba 26,4 mln. Eur) daugiau lyginant su 2022 m. Per
loterijų ir lošimų mokesčio, kurį sumokėjo didžiųjų loterijų organizatoriai (23,3 mln Eur) ir azartinių lošimų organizatoriai (43,7 mln Eur). Pastaraisiais metais pastebimas loterijų ir lošimų organizatorių skiriamų lėšų reklamai didėjimas (2020 m.- 6,36 mln. Eur; 2023 m. - 12,73 mln. Eur). Tuo tarpu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. Eur 2020 m. iki daugiau nei 53 mln. Eur 2022 m. Loterijų ir lošimų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo tinkamai subalansuoti taikomų mokesčių dydžius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (10 str. 2 d.) yra įtvirtintos vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus. Tačiau išimtis yra daroma lošimams automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su kino teatrų, geležinkelio ir autobusų stočių, oro uostų, jūrų uostų tiesioginėmis funkcijomis bei lažybų ir totalizatorių punktams, įsteigtiems pašto įstaigose. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytas draudimas į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (Įstatymo 10 str. 10 d.).
namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip
20¹ str. 2 d. nustatyta, jog nuotolinių lošimų organizatoriai privalo užtikrinti, kad nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai. Galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nenumato maksimalių galimų per metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistinų sumų. Šiuo metu laimėjimai lošėjo pageidavimu išmokami keliais būdais: grynaisiais pinigais, įteikiant laimėjusiam asmeniui banko čekį arba pavedimu į jo sąskaitą banke (Įstatymo 19 str. 1 d.). Be kitų reikalavimų, elektronine automatų duomenų valdymo sistema turi būti užtikrinamas automato identifikacinių (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenų perdavimas į Automatų kontrolės informacinę sistemą (toliau – LAKIS) ne rečiau kaip kas 24 valandas (Įstatymo 16¹ str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme (4 str.) loterijų ir lošimų mokesčio bazė organizuojant loterijas yra išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė, o organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu Nr. 1 siekiama:
asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus.;
minimalų amžių – 21 metus.
Tokiu būdu bus sumažinama didesnių finansinių praradimų ar ankstyvojo probleminio lošimo atsiradimo rizika;
sumą - iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys negalės dalyvauti lošimuose;
LAKIS sistemą būtų perduota realiuoju laiku bei suteikti asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, patikrinti tokį įrangos funkcionalumą. Projektu Nr. 2 siekiama didinti lošimų mokesčio bazę, ją skaičiuojant nuo lošėjų statomų sumų. Tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės geriau apsaugoti visuomenės ir lošėjų interesus nuo neigiamo lošimų poveikio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Lošimų mokesčių didinimas, asmens maksimalios lošimo sumos įvedimas, lošimų automatų kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose bei lažybų ir totalizatorių punktų pašto įstaigose draudimas turės neigiamos finansinės įtakos bendrovėms, turinčioms teisę organizuoti lošimus. Kontroliuojamo amžiaus reikšmės pakeitimas iš 18 metų į 21 metus nereikalaus papildomų investicijų ar prisitaikymo kaštų. LAKIS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemų sąsajumas pareikalaus papildomų kaštų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. turės priimti Projekto Nr.
1 įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LAKIS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemų sąsajumas pareikalaus papildomų kaštų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „azartiniai lošimai“, „lošimų dalyvių amžius“, „LAKIS“, „draudimas organizuoti lošimus“,
„laimėjimas“, „lošimų mokesčio bazė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai: Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Tomas Tomilinas Rūta Miliūtė Vytautas Bakas Saulius Skvernelis Algirdas Butkevičius Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Vilija Targamadzė Domas Griškevičius Kęstutis Mažeika Laima Nagienė [1] https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/azartiniu-losimu-ir-didziuju-loteriju-organizatoriu-2023-metu-veiklos-rezultatai/
10, 10¹,
2024-03-14 Nr. XIVP-3528 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnį 22 dalimi ir joje numatyti, jog „asmuo per kalendorinius metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje gali išleisti iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Nedeklaravus metinių pajamų, lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleidžiama suma negali viršyti 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. 1.1. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu siekiama dalinai apriboti žmogaus teisę į nuosavybę, t. y. apriboti žmogaus teisę savo nuožiūra neribotai disponuoti jam priklausančia nuosavybe lošiant azartinius lošimus.
Nekvestionuodami įstatymų leidėjo prerogatyvos atitinkamai reguliuoti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus (nes Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime yra aiškiai konstatavęs, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 53 straipsnių, kyla reikalavimas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinės veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus), atkreipiame dėmesį, kad nustatant šiuos pagrindus (atitinkamus apribojimus, draudimus ir kitas lošimų sąlygas) yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp konstituciškai ginamų vertybių. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir lošimų organizatoriaus, ir visuomenės interesus. Svarbu, kad apribojimais nebūtų paneigiama pati nuosavybės teisės prigimtis bei esmė ir būtų laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustatant siūlomus asmens nuosavybės teisės ribojimus, t.y. nustatant maksimalios pinigų sumos, kuri gali būti išleista lošiant azartinius lošimus, ribą, reguliavimas turi būti atsakingai įvertintas, kuo įmanoma objektyviau pagrindžiant galimos išleisti pinigų sumos ribą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte toks vertinimas, pagrindžiantis siūlomą įstatyminį reguliavimą, nėra pateiktas. 1.2.
siūloma išskirti tokias tris lošimų rūšis: lošimus, lažybas ir totalizatorių. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį yra nustatytos tokios lošimų rūšys: lošimai automatu, bingas, stalo lošimai, totalizatorius, lažybos ir nuotoliniai lošimai. Vertinant projekto formuluotę, nėra aišku kokius būtent lošimus apimtų sąvoka „lošimai“, taip pat neaiškus šios sąvokos santykis su išvardintomis dvejomis konkrečiomis lošimų rūšimis – lažybomis ir totalizatoriumi. Kitaip sakant, nėra aišku, lošiant kokius konkrečiai azartinius lošimus būtų taikomas apribojimas išleisti tam tikrą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba vartoti tiesiog sąvoką
„lošimai“ (jeigu apribojimas būtų taikomas lošiant visų rūšių lošimus), arba
aiškiai ir tiksliai įvardinti konkrečias lošimų rūšis, nustatytas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. 1.3. Pastebėtina, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis ne visi fiziniai asmenys turi pareigą pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Be to, tiems fiziniams asmenims, kuriems tokia prievolė yra nustatyta, yra privaloma pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Pastebėtina, kad dažnai iki šio termino ne visi juridiniai asmenys būna pateikę mokesčių administratoriui duomenis apie konkrečius fizinius asmenis, tad šios deklaracijos pildymas sausio 1 dieną būtų netikslus ir netikslingas, nes po to galimai reikėtų šią deklaraciją tikslinti.
Todėl nėra aišku, kaip būtų vertinama bei konstatuojama galima išleisti pinigų suma tuo atveju, kai pajamų mokesčio deklaraciją teikiantys asmenys loštų pirmais metų mėnesiais, t.y. tuo laikotarpiu, kai mokesčių administratoriui dar nebūtų pateikta atitinkama metinė praėjusio laikotarpio deklaracija. 1.4. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikoma pareiga užtikrinti, kad asmuo per kalendorinius metus nepralaimėtų didesnių sumų nei siūloma nustatyti įstatyme. Kitaip sakant, projekte nėra jokių nuostatų, nei nustatančių atitinkamą lošimų organizatoriaus pareigą (mūsų nuomone, siekiant sisteminio ir nuoseklaus reguliavimo, turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo
atsakomybę už šios prievolės nevykdymą. Taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nurodyta ir lošimų organizatoriaus atsakomybė didesnes sumas nei įstatymas leidžia pralaimėjusių lošėjų atžvilgiu, t.y. prievolė grąžinti visą sumą, viršijančią galimą pralaimėti ribą, lošėjui. 1.5. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia forma turėtų būti pateikiami minėti duomenys (ar asmuo turėtų pateikti atspausdintą savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurią jis galėtų suklastoti, ar prie įėjimo į patalpas turėtų ją parodyti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje, kad būtų galima įsitikinti šios deklaracijos autentiškumu). Taip pat nėra aišku, ar tokia deklaracija, jos duomenys turėtų, o jei turėtų – kokiu būdu, būti saugomi lošimų organizatoriaus, jei ateityje kiltų ginčų.
Be to, nėra aišku, ar asmeniui, lošimų organizatoriui pateikusiam neteisingą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kiltų kokia nors atsakomybė. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto taip pat nėra aišku, kas konkrečiai užsiimtų tokių metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenų tikrinimu (jei deklaraciją pateiktų asmuo savarankiškai), ar neteisingai atlikus skaičiavimus kiltų atsakomybė, jei taip – ar ji kiltų konkrečiam asmeniui, ar lošimų organizatoriui. 1.6. Projekte taip pat nėra atskleista kokiu būdu būtų užtikrinamas nuolatinis ir aktualus duomenų apie asmens pastatytų, laimėtų ir pralaimėtų pinigų sumas lošiant visų rūšių lošimus atnaujinimas ir tvarkymas kažkokioje informacinėje sistemoje. Pažymėtina, kad toks aktualus duomenų teikimas, jų atnaujinimas bei tvarkymas yra būtinas siekiant užtikrinti įstatymų leidėjo nustatomos prievolės dėl maksimalios galimos išleisti pinigų sumos įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad į Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą duomenis teikia tik stalo lošimus bei lošimus A ir B kategorijos automatais organizuojančios lošimų bendrovės. Tuo tarpu duomenų teikimas bingą, lažybas, totalizatorių bei nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms nėra nustatytas. Taip pat būtina pabrėžti, kad lošimus organizuojančios bendrovės yra šios informacinės sistemos duomenų teikėjai, o ne tvarkytojai, kurie turi tiesioginę prieigą prie tvarkomų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti pildytinos ir šiuo aspektu. 1.7. Pastebėtina, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai yra laikomasi tam tikrų sąlygų. Viena iš šių sąlygų numato duomenų tvarkymo teisėtumą tuo atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalį, duomenų tvarkymo tikslas nustatomas vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstyta teisėto tvarkymo sąlyga, o nacionalinėje teisėje, t. y. keičiamame įstatyme turėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal Reglamente (ES) 2016/679 taikomas taisykles. Taigi, Reglamentas (ES) 2016/679 nustato, kad tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje įtvirtinta prievolė konkrečiai organizacijai (šiuo atveju lošimų organizatoriui) tvarkyti asmens duomenis, nustatyti asmens duomenų tvarkymo taisykles turi ne duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, o tai turi būti reglamentuota tame teisės akte, kuriuo ir nustatoma asmens duomenų tvarkymo prievolė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai atskleisti: kokiu tikslu ir kokie asmens duomenys būtų tvarkomi, įvardinti duomenų gavimo šaltinius bei subjektus, kam šie duomenys ir kokiu tikslu gali būti atskleisti, kiek laiko asmens duomenys turi būti saugomi, kam būtų nustatyta pareiga atlikti duomenų tvarkymo veiksmus ir kokius duomenų tvarkymo veiksmus galės atlikti tokią pareigą turėsiantis subjektas. Be to, kadangi teisės aktu, įtvirtinančiu teisę duomenų valdytojui tvarkyti asmens duomenis, turi būti siekiama konkretaus ir svarbaus viešojo intereso, tokio teisės akto aiškinamajame rašte toks viešas interesas turi būti tinkamai pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad bet koks įstatymo nustatytas duomenų tvarkymo veiksmas yra teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimas, projekto aiškinamajame rašte turėtų būti pateiktas įstatymo nuostatų, susijusių su duomenų tvarkymu, poveikio duomenų apsaugai vertinimas, kurį atliekant būtų įvertintas tokio asmens duomenų tvarkymo būtinumas, proporcingumas, poveikis asmenų teisėms ir laisvėms. 1.8. Projekte vartojama sąvoka „šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „Vidutinis šalies darbo užmokestis - Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis)“. Pastebėtina, kad Valstybės duomenų agentūra savo internetinėje svetainėje skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ir vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį šalies ūkyje. Atsižvelgus į tai, projekte vartojama sąvoka koreguotina. 1.9. Pastebėtina, kad oficialioje Valstybės duomenų agentūros statistikoje yra pateikiami praėjusių metų ir užpraėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenys, t.y. nėra pateikiami užpraėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenys, kurie būtų reikalingi šios nuostatos įgyvendinimui. Atsižvelgus į tai, nuostata koreguotina. 1.10. Siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių „ gali išleisti iki 15 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius „gali pralaimėti ne daugiau kaip 15 procentų“, nes formuluotė
„išleisti pinigų“ implikuoja, kad turimos omenyje tik statymo sumos,
neatsižvelgiant į buvusį laimėjimą ar pralaimėjimą.
Būtų ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjas apskritai ribotų asmens teisę lošti (ir išlošti neribotai). 2. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies turinį, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 1 punkte atsisakyti perteklinės nuorodos į įstatymo 10 straipsnio 10 dalį. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalyje neturėtų būti paryškintų žodžių. 4. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, svarstytina, ar analogiškai (kad duomenys į LAKIS turėtų būti perduodami realiuoju laiku) neturėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 15¹ straipsnis bei keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas. 5. Nėra aiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatomo reguliavimo, pagal kurį laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas pavedimu į jo sąskaitą banke, tikslas. Dabar galiojančioje šios dalies redakcijoje numatyti trys pinigų išmokėjimo būdai, iš kurių vieną pasirenka lošėjas: grynaisiais pinigais, įteikiant laimėjusiam asmeniui banko čekį arba pavedimu į jo sąskaitą banke. Atsisakius dviejų alternatyvių galimo pinigų išmokėjimo būdų (ir palikus tik vieną galimą), lieka neaiški pati lošėjo prerogatyva savo pageidavimu pasirinkti pinigų išmokėjimo būdą. Tad jeigu siūloma palikti galimybę išmokėti laimėtą sumą tik pavedimu į sąskaitą banke, reikėtų išbraukti žodžius „lošėjo pageidavimu“. Jeigu vis dėlto siūloma numatyti kelis alternatyvius pinigų išmokėjimo būdus, jie projekte turėtų būti įvardinti. 6.
nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje reikėtų išbraukti perteklinę nuostatą, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę (nes analogišką nuostatą jau siūloma įtvirtinti projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje). 7. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgus į įstatymo priėmimo terminus ir procedūras siūloma įsigaliojimo data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. 8. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje bei į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 9. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei į tai, kad projektu siūlomas įstatyminis reguliavimas implikuoja naują asmens duomenų tvarkymo pagrindą bei lošimų organizatoriaus būsimą asmens duomenų tvarkymo prievolę, dėl projekte siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
10, 10¹,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Radvilė
Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnį 22 dalimi ir joje numatyti, jog „asmuo per kalendorinius metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje gali išleisti iki
pajamų. Nedeklaravus metinių pajamų, lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleidžiama suma negali viršyti 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. 1.1. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu siekiama dalinai apriboti žmogaus teisę į nuosavybę, t. y. apriboti žmogaus teisę savo nuožiūra neribotai disponuoti jam priklausančia nuosavybe lošiant azartinius lošimus.
Nekvestionuodami įstatymų leidėjo prerogatyvos atitinkamai reguliuoti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus (nes Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime yra aiškiai konstatavęs, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46,
veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus), atkreipiame dėmesį, kad nustatant šiuos pagrindus (atitinkamus apribojimus, draudimus ir kitas lošimų sąlygas) yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp konstituciškai ginamų vertybių. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir lošimų organizatoriaus, ir visuomenės interesus. Svarbu, kad apribojimais nebūtų paneigiama pati nuosavybės teisės prigimtis bei esmė ir būtų laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustatant siūlomus asmens nuosavybės teisės ribojimus, t.y. nustatant maksimalios pinigų sumos, kuri gali būti išleista lošiant azartinius lošimus, ribą, reguliavimas turi būti atsakingai įvertintas, kuo įmanoma objektyviau pagrindžiant galimos išleisti pinigų sumos ribą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte toks vertinimas, pagrindžiantis siūlomą įstatyminį reguliavimą, nėra pateiktas. Nesvarstyti, projektą Nr.
Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d. 1.2. Nėra aišku, kodėl projektu siūloma išskirti tokias tris lošimų rūšis: lošimus, lažybas ir totalizatorių. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį yra nustatytos tokios lošimų rūšys: lošimai automatu, bingas, stalo lošimai, totalizatorius, lažybos ir nuotoliniai lošimai. Vertinant projekto formuluotę, nėra aišku kokius būtent lošimus apimtų sąvoka „lošimai“, taip pat neaiškus šios sąvokos santykis su išvardintomis dvejomis konkrečiomis lošimų rūšimis – lažybomis ir totalizatoriumi. Kitaip sakant, nėra aišku, lošiant kokius konkrečiai azartinius lošimus būtų taikomas apribojimas išleisti tam tikrą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba vartoti tiesiog sąvoką „lošimai“ (jeigu apribojimas būtų taikomas lošiant visų rūšių lošimus), arba aiškiai ir tiksliai įvardinti konkrečias lošimų rūšis, nustatytas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d. 1.3. Pastebėtina, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis ne visi fiziniai asmenys turi pareigą pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
Be to, tiems fiziniams asmenims, kuriems tokia prievolė yra nustatyta, yra privaloma pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Pastebėtina, kad dažnai iki šio termino ne visi juridiniai asmenys būna pateikę mokesčių administratoriui duomenis apie konkrečius fizinius asmenis, tad šios deklaracijos pildymas sausio 1 dieną būtų netikslus ir netikslingas, nes po to galimai reikėtų šią deklaraciją tikslinti. Todėl nėra aišku, kaip būtų vertinama bei konstatuojama galima išleisti pinigų suma tuo atveju, kai pajamų mokesčio deklaraciją teikiantys asmenys loštų pirmais metų mėnesiais, t.y. tuo laikotarpiu, kai mokesčių administratoriui dar nebūtų pateikta atitinkama metinė praėjusio laikotarpio deklaracija. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikoma pareiga užtikrinti, kad asmuo per kalendorinius metus nepralaimėtų didesnių sumų nei siūloma nustatyti įstatyme.
Kitaip sakant, projekte nėra jokių nuostatų, nei nustatančių atitinkamą lošimų organizatoriaus pareigą (mūsų nuomone, siekiant sisteminio ir nuoseklaus reguliavimo, turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo 7 straipsnis), nei nustatančių atitinkamą administracinę lošimų organizatoriaus atsakomybę už šios prievolės nevykdymą. Taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai nurodyta ir lošimų organizatoriaus atsakomybė didesnes sumas nei įstatymas leidžia pralaimėjusių lošėjų atžvilgiu, t.y. prievolė grąžinti visą sumą, viršijančią galimą pralaimėti ribą, lošėjui. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia forma turėtų būti pateikiami minėti duomenys (ar asmuo turėtų pateikti atspausdintą savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurią jis galėtų suklastoti, ar prie įėjimo į patalpas turėtų ją parodyti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje, kad būtų galima įsitikinti šios deklaracijos autentiškumu). Taip pat nėra aišku, ar tokia deklaracija, jos duomenys turėtų, o jei turėtų – kokiu būdu, būti saugomi lošimų organizatoriaus, jei ateityje kiltų ginčų. Be to, nėra aišku, ar asmeniui, lošimų organizatoriui pateikusiam neteisingą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kiltų kokia nors atsakomybė.
Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto taip pat nėra aišku, kas konkrečiai užsiimtų tokių metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenų tikrinimu (jei deklaraciją pateiktų asmuo savarankiškai), ar neteisingai atlikus skaičiavimus kiltų atsakomybė, jei taip – ar ji kiltų konkrečiam asmeniui, ar lošimų organizatoriui. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taip pat nėra atskleista kokiu būdu būtų užtikrinamas nuolatinis ir aktualus duomenų apie asmens pastatytų, laimėtų ir pralaimėtų pinigų sumas lošiant visų rūšių lošimus atnaujinimas ir tvarkymas kažkokioje informacinėje sistemoje. Pažymėtina, kad toks aktualus duomenų teikimas, jų atnaujinimas bei tvarkymas yra būtinas siekiant užtikrinti įstatymų leidėjo nustatomos prievolės dėl maksimalios galimos išleisti pinigų sumos įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad į Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą duomenis teikia tik stalo lošimus bei lošimus A ir B kategorijos automatais organizuojančios lošimų bendrovės. Tuo tarpu duomenų teikimas bingą, lažybas, totalizatorių bei nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms nėra nustatytas. Taip pat būtina pabrėžti, kad lošimus organizuojančios bendrovės yra šios informacinės sistemos duomenų teikėjai, o ne tvarkytojai, kurie turi tiesioginę prieigą prie tvarkomų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti pildytinos ir šiuo aspektu. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr.
XIVP-3843(2). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. kovo 14 d. 1.7. Pastebėtina, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai yra laikomasi tam tikrų sąlygų. Viena iš šių sąlygų numato duomenų tvarkymo teisėtumą tuo atveju, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalį, duomenų tvarkymo tikslas nustatomas vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstyta teisėto tvarkymo sąlyga, o nacionalinėje teisėje, t. y. keičiamame įstatyme turėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal Reglamente (ES) 2016/679 taikomas taisykles. Taigi, Reglamentas (ES) 2016/679 nustato, kad tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje įtvirtinta prievolė konkrečiai organizacijai (šiuo atveju lošimų organizatoriui) tvarkyti asmens duomenis, nustatyti asmens duomenų tvarkymo taisykles turi ne duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, o tai turi būti reglamentuota tame teisės akte, kuriuo ir nustatoma asmens duomenų tvarkymo prievolė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų aiškiai atskleisti: kokiu tikslu ir kokie asmens duomenys būtų tvarkomi, įvardinti duomenų gavimo šaltinius bei subjektus, kam šie duomenys ir kokiu tikslu gali būti atskleisti, kiek laiko asmens duomenys turi būti saugomi, kam būtų nustatyta pareiga atlikti duomenų tvarkymo veiksmus ir kokius duomenų tvarkymo veiksmus galės atlikti tokią pareigą turėsiantis subjektas.
Be to, kadangi teisės aktu, įtvirtinančiu teisę duomenų valdytojui tvarkyti asmens duomenis, turi būti siekiama konkretaus ir svarbaus viešojo intereso, tokio teisės akto aiškinamajame rašte toks viešas interesas turi būti tinkamai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad bet koks įstatymo nustatytas duomenų tvarkymo veiksmas yra teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimas, projekto aiškinamajame rašte turėtų būti pateiktas įstatymo nuostatų, susijusių su duomenų tvarkymu, poveikio duomenų apsaugai vertinimas, kurį atliekant būtų įvertintas tokio asmens duomenų tvarkymo būtinumas, proporcingumas, poveikis asmenų teisėms ir laisvėms. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojama sąvoka „šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „Vidutinis šalies darbo užmokestis - Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis)“.
Pastebėtina, kad Valstybės duomenų agentūra savo internetinėje svetainėje skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ir vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį šalies ūkyje. Atsižvelgus į tai, projekte vartojama sąvoka koreguotina. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
duomenų agentūros statistikoje yra pateikiami praėjusių metų ir užpraėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenys, t.y. nėra pateikiami užpraėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenys, kurie būtų reikalingi šios nuostatos įgyvendinimui. Atsižvelgus į tai, nuostata koreguotina. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išleisti iki 15 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius „gali pralaimėti ne daugiau kaip 15 procentų“, nes formuluotė „išleisti pinigų“ implikuoja, kad turimos omenyje tik statymo sumos, neatsižvelgiant į buvusį laimėjimą ar pralaimėjimą. Būtų ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjas apskritai ribotų asmens teisę lošti (ir išlošti neribotai). Nesvarstyti, projektą Nr.
Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies turinį, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹straipsnio
dalį. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neturėtų būti paryškintų žodžių. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, svarstytina, ar analogiškai (kad duomenys į LAKIS turėtų būti perduodami realiuoju laiku) neturėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 15¹ straipsnis bei keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatomo reguliavimo, pagal kurį laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas pavedimu į jo sąskaitą banke, tikslas.
Dabar galiojančioje šios dalies redakcijoje numatyti trys pinigų išmokėjimo būdai, iš kurių vieną pasirenka lošėjas: grynaisiais pinigais, įteikiant laimėjusiam asmeniui banko čekį arba pavedimu į jo sąskaitą banke. Atsisakius dviejų alternatyvių galimo pinigų išmokėjimo būdų (ir palikus tik vieną galimą), lieka neaiški pati lošėjo prerogatyva savo pageidavimu pasirinkti pinigų išmokėjimo būdą. Tad jeigu siūloma palikti galimybę išmokėti laimėtą sumą tik pavedimu į sąskaitą banke, reikėtų išbraukti žodžius „lošėjo pageidavimu“. Jeigu vis dėlto siūloma numatyti kelis alternatyvius pinigų išmokėjimo būdus, jie projekte turėtų būti įvardinti. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje reikėtų išbraukti perteklinę nuostatą, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę (nes analogišką nuostatą jau siūloma įtvirtinti projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje). Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgus į įstatymo priėmimo terminus ir procedūras siūloma įsigaliojimo data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje bei į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei į tai, kad projektu siūlomas įstatyminis reguliavimas implikuoja naują asmens duomenų tvarkymo pagrindą bei lošimų organizatoriaus būsimą asmens duomenų tvarkymo prievolę, dėl projekte siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Meta Advisory Lithuania“, 2024 m. balandžio 12 d. (G-2024-3465) „All Media Lithuania“, UAB, raštas dėl LR Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 24-5486 Šiuo raštu „All Media Lithuania“, UAB, priklausanti didžiausiai Baltijos šalyse žiniasklaidos grupei „TV3 Group“, susipažinusi su LR Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3521, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101, 161, 19, 20, 201 ir 204 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3528 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.
IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3529“ (toliau – Vyriausybės išvados projektas), teikia savo poziciją bei susijusias pastabas.
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3481 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas). Remiantis tuo, įsigaliojus siūlomoms nuostatoms, azartinių lošimų reklama būtų draudžiama visose visuomenės informavimo priemonėse. Toks reklamos draudimas 1) esmingai neigiamai paveiktų privačias žiniasklaidos priemones, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra reklamos lėšos; 2) Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiai lošimų industrijai leistų sutaupyti reklamai skiriamas lėšas. Kartu Vyriausybės išvados projektu siūloma nepritarti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3521 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas dėl socialinės reklamos) – iniciatyvai įpareigoti lošimų organizatorius skirti fiksuotą reklamos biudžeto dalį socialinei reklamai. Atsižvelgiant į tai, „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, LR finansų ministerijos siūlymu pritarti azartinių lošimų reklamos draudimui pilna apimtimi, nevertinant alternatyvių (tikslingesnių) azartinių lošimų reklamos reguliavimo sprendinių galimybių, yra 1) ignoruojamas galimas azartinių lošimų reklamos draudimo poveikis privačioms žiniasklaidos priemonėms; 2) gerinamos sąlygos Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiam azartinių lošimų sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvados projektas greta atitinkamų valstybės institucijų buvo išsiųstas derinti tik asocijuotoms lošimų industrijos interesus atstovaujančioms organizacijoms.
LR finansų ministerijos sprendimai vengti pozicijos derinimo su visuomenės informavimo atstovais bei rodyti preferencinį dėmesį lošimų sektoriaus industrijos nuomonėms yra nuviliantys, kadangi deklaruojami azartinių lošimų priklausomybių daromos žalos mažinimo tikslai šiame kontekste devalvuojami.
LRT finansine prasme; 2) spartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse; 3) ribotų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius – Vyriausybės išvados projektas to niekaip neatliepia „All Media Lithuania“, UAB, vertinimu, ALĮ pakeitimo projektu siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą efektą žiniasklaidos sektoriaus, įskaitant televizijos kanalų, radijo stočių, naujienų portalų bei nemokamų video turinio platformų, konkurencinei aplinkai, ribotų auditorijos galimybes nemokamai pasiekti patikimą informaciją. Žiniasklaidos priemonės veikia nelygiavertės konkurencijos sąlygomis: 1) privačios žiniasklaidos priemonės patiria skaitmeninių platformų, kurios mažina žiniasklaidos priemonių auditorijas, spaudimą; 2) takoskyra tarp privačios žiniasklaidos priemonių veiklos galimybių bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) keičiasi eksponentiškai LRT naudai. Pavyzdžiui, 2024 m. LRT biudžetas, susietas su valstybės gaunomis įplaukomis, didėjo net apie 9,5 mln. Eur – iki
priemonės yra priverstos veikti nelygiavertėje konkurencinėje aplinkoje bei balansuoti ieškant reklamos pajamoms alternatyvių pajamų šaltinių.
„All Media Lithuania“, UAB, siūlo auditorijai turinį nemokamai bei jai patogiais būdais, tačiau žiniasklaidos sektoriuje pastebimos tendencijos, kuomet vis daugiau visuomenės informavimo priemonių publikuojamo turinio tampa auditorijai prieinamu tik mokamai. Šiais atvejais, mokamos prenumeratos neretai siejamos su mažesniais reklamos srautais jų prenumeratoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlymas pritarti azartinių lošimų reklamai, tikėtina, labiausiai paveiktų privačias visuomenės informavimo priemones, teikiančias turinį nemokamai. Atitinkamai, nauji ribojimai paspartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse, didintų privačios žiniasklaidos atotrūkį nuo LRT finansine prasme, taip pat mažintų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius.
„All Media Lithuania“, UAB, skaičiavimais, vertinant sporto renginių transliavimo sąnaudas bei galimas reklamos pajamas, sporto renginių transliavimas nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose negali būtų pelningas. Azartinių lošimų reklamos draudimo sąlygoti reklamos pajamų praradimai didintų spaudimą privačioms žiniasklaidos priemonėms atsisakyti arba mažinti sporto renginių transliacijų kiekį nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose. Vyriausybės išvados projekte nėra vertinamos jokios alternatyvos, kurios padėtų tai spręsti, nors mažėjant sporto renginių transliacijų kiekiui nemokamuose kanaluose yra labai tikėtina, jog dalis auditorijos, netekus galimybės stebėti norimų sporto renginių transliacijų nemokamose visuomenės informavimo priemonėse, sporto renginių transliacijų ieškos piratinėse svetainėse, kuriose paprastai nekontroliuojamai dominuoja nelegalių lošimų reklamos. „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas sukurtų eilę neigiamų pasekmių, kurias galėtų užkirsti nuoseklaus dialogo su suinteresuotomis grupėmis palaikymas bei detalus svarstomų reguliacinių priemonių poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant geriausio azartinių lošimų reklamos reguliavimo modelio, „All Media Lithuania“, UAB, prašo LR finansų ministerijos bei susijusių institucijų: 1) kompleksiškai vertinti galimas azartinių lošimų draudimo reguliacines pasekmes bei labiau tikslingas ir žiniasklaidai ne tokias žalingas reguliacines alternatyvas; 2) inicijuoti bei palaikyti atvirą dialogą ne tik su lošimų industrijos struktūromis, tačiau ir su žiniasklaidos atstovais. Esame pasiruošę savo siūlymus pristatyti susitikimo formate. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3528 siūloma apjungti su Seimo narių grupės pateiktu projektu Nr. XIVP-3393 ir LRV pateiktu projektu Nr.
XIVP-3843 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Ligita Girskienė,
Argumentai: Teikiamu pasiūlymu numatyta mažinti lošimų prieinamumą, išplečiant vietų, kuriose apribojamas lošimų organizavimas sąrašą. Taip pat siekiama užkirsti kelią lošimų priklausomybės formavimuisi ir lošimų sukeliamų pasekmių plitimui. Siūloma, kad būtų draudžiama organizuoti lošimus gyvenamuosiuose namuose, priklausomybės ligų gydymo įstaigose ir 1 km iki jų, taip pat numatyti, kad 500 m. atstumu nuo kredito įstaigų ir kitų finansų institucijų būtų draudžiama organizuoti lošimus. Projektu taip pat siūloma, kad nuo kitų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytų įstaigų būtų draudžiama organizuoti lošimus 100 metrų atstumu. Tokiu būdu būtų dar labiau ribojamas lošimų prieinamumas ir sumažintas rizikingas, impulsyvus lošimas. Taip pat projektu siūloma nutolinti lošimą nuo gyvenamųjų namų tokiu būdu lošimas būtų mažiau prieinamas nepilnamečiams asmenims ir rizikos grupėse esantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai gyvenamųjų kvartalų gyventojai prieštarauja, kad jų gyvenamojoje aplinkoje būtų vykdomi lošimai, siūloma numatyti, kad lošimus draudžiama organizuoti, jei tam prieštarauja 5 % seniūnaitijos gyventojų, ta pati nuostata galiotų ir naujoms lošimų vietoms ir toms vietoms, kurios jau vykdo lošimus. Siekiant geriau informuoti gyventojus apie planus vykdyti lošimus tam tikroje vietoje siūloma įpareigoti lošimų organizatorių ir Priežiūros tarnybą bei savivaldybes viešinti apie planus interneto svetainėje bei informuoti vietos bendruomenes.
Siūloma, kad Licencija būtų neišduodama, jeigu tam per 45 darbo dienas savo nepritarimą raštu ar elektroninėmis priemonėmis prieštaravimą išreiškia ne mažiau kaip 5 % seniūnaitijos gyventojų. Pasiūlymas: Pakeisti 1 projekto straipsnį ir išdėstyti jas taip:
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Draudžiama organizuoti lošimus šiose vietose:
1) gyvenamuosiuose namuose , išskyrus tuos, kurių pirmuosiuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos pagal namo projektą ir eksploataciją yra pritaikytos kitai veiklai ir turi pagrindinį įėjimą iš gatvės pusės, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
2) ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
3) bendrojo ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
4) profesinio mokymo įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
5) aukštosiose mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
6) neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
7) neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
8) sveikatos priežiūros įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
9) vaikų sanatorijose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
10) kultūros įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
11) bibliotekose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
12) teatruose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
13) muziejuose ir parodų salėse ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
14) kredito įstaigose ir kitose finansų institucijose ir ne mažiau nei 500 metrų atstumu iki jų;
15) parduotuvėse, išskyrus lažybų ir totalizatoriaus punktų steigimą prekybos centruose, kurie pagal savo paskirtį yra pritaikyti ne vien parduotuvių veiklai ir kuriuose pagal projektinį išplanavimą yra įrengtos atskiros patalpos;
16) valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų ;
18) pašto įstaigose, išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatorių punktus ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
19) priklausomybės ligų gydymo įstaigose ir ne mažiau nei 1 kilometro atstumu iki jų.“ 2.
Draudžiama organizuoti lošimus šiose vietose:
1) gyvenamuosiuose namuose , išskyrus tuos, kurių pirmuosiuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos pagal namo projektą ir eksploataciją yra pritaikytos kitai veiklai ir turi pagrindinį įėjimą iš gatvės pusės, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
2) ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
3) bendrojo ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
4) profesinio mokymo įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
5) aukštosiose mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
6) neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
7) neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
8) sveikatos priežiūros įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
9) vaikų sanatorijose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
10) kultūros įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
11) bibliotekose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
12) teatruose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
13) muziejuose ir parodų salėse ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
14) kredito įstaigose ir kitose finansų institucijose ir ne mažiau nei 500 metrų atstumu iki jų;
15) parduotuvėse, išskyrus lažybų ir totalizatoriaus punktų steigimą prekybos centruose, kurie pagal savo paskirtį yra pritaikyti ne vien parduotuvių veiklai ir kuriuose pagal projektinį išplanavimą yra įrengtos atskiros patalpos;
16) valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų ;
18) pašto įstaigose, išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatorių punktus ir ne mažiau nei 100 metrų atstumu iki jų;
19) priklausomybės ligų gydymo įstaigose ir ne mažiau nei 1 kilometro atstumu iki jų.“
2Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Draudžiama į lošimo namus (kazino), lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 21 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 21 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Draudžiama įleisti į lošimo namus
(kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
straipsnį 22-24 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„22. Asmuo per kalendorinius metus lošimuose,
lažybose ir totalizatoriuje gali išleisti iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Nedeklaravus metinių pajamų, lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleidžiama suma negali viršyti 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. 23. Siekiantis gauti licenciją organizuoti lošimus gauti gyvenamajame kvartale Lošimų organizatorius privalo pranešti apie savo planus Priežiūros tarnybai, informuoti vietos bendruomenes ir paskelbti apie planą pradėti veiklą savo interneto svetainėje. Priežiūros tarnyba informaciją paskelbia savo interneto puslapyje bei informuoja savivaldybę, savivaldybę, kuri informaciją taip pat paskelbia savo interneto svetainėje. Licencija išduodama, jei per 45 darbo dienų laikotarpį gyventojai nepareiškė prieštaravimo ir įvykdytos kitos Licencijai organizuoti lošimus sąlygos. Licencija organizuoti lošimus neišduodama, jei tam raštu ar elektroninėmis priemonėmis prieštarauja ne mažiau 5 procentai tos seniūnaitijos, kurioje planuojama organizuoti lošimus gyventojų, turinčių rinkimų teisę. 24.
lošimus gyvenamuosiuose rajonuose panaikinama, kai to raštu ar elektroninėmis priemonėmis reikalauja ne mažiau nei 5 procentai tos seniūnaitijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę.“ Nepritarti. Dėl licencijos: Vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, licenciją organizuoti lošimus bendrovei išduoda Priežiūros tarnyba, jeigu bendrovė ir jai vadovaujantys asmenys atitinka įstatyme įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, bendrovės akcininkų lėšų, naudotų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmės pagrindimo ir kiltus nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad licencijos išdavimas nėra susijęs su konkrečia lošimų organizavimo vieta, o tik suteikia bendrovei teisę užsiimti lošimų organizavimo veikla. Tačiau tam, kad bendrovė galėtų fiziškai vykdyti tokią veiklą konkrečioje vietoje, reikia gauti Priežiūros tarnybos leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) , automatų ar bingo saloną ir organizuoti nuotolinius lošimus. Toks leidimas išduodamas konkrečiai lošimo organizavimo vietai. Pažymėtina, kad Priežiūros tarnyba leidimą organizuoti lošimus išduoda tik tuo atveju, jeigu steigiama lošimų organizavimo vieta atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir bendrovė pateikia savivaldybės, kurioje steigiama lošimų organizavimo vieta, tarybos sutikimą. Savivaldybės tarybos sutikimas išduodamas terminuotai – 5 metams. Po 5 metų leidimas gali būti pratęstas, jeigu vėl gaunamas savivaldybės tarybos sutikimas. Toks reglamentavimas suteikia teisę lanksčiai reaguoti į pasikeitusią infrastruktūrą, vietos gyventojų lūkesčius ir pan. Dėl atstumų:
Siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų perteklinis, o taip pat sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Galiojančiu teisiniu reguliavimu suteikta diskrecija savivaldos institucijoms vertinti ir spręsti dėl lošimų organizavimo vietų steigimo jų teritorijoje.
Pažymėtina, kad savivaldos institucijos, priimdamos sprendimą dėl leidimo steigti lošimų organizavimo vietą, vertina ne tik atstumą nuo švietimo, gydymo, kultūros ar kitų įstatyme nustatytų institucijų ir įstaigų, bet taip pat ir vietos gyventojų nuomonę, kriminogeninę situaciją ir pan. Atsižvelgiant į siūlomus nustatyti atstumus nuo įvairių infrastruktūros objektų, įskaitant atstumą nuo gyvenamųjų namų, būtų sudėtinga tokius reikalavimus įgyventi praktikoje, tiek dėl paties atstumų matavimo, tiek ir dėl gyvenamųjų pastatų tankumo miesto teritorijose. Balsavimo rezultatai: Seimo narės Ligitos Girskienės 2024 m. kovo
komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3528 sujungti su projektais Nr. XIVP-3393 bei Nr. XIVP-3843 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, V.Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas M.Pečiulis