Projekto Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 37 straipsnį 11 dalimi: „11. Jeigu atliekamų pirkimų, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių sudedamųjų dalių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, šio straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimai netaikomi. Šio straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimai taip pat netaikomi, jeigu atliekamų pirkimų, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios kaip sudedamosios dalys bus naudojamos gaminiams, kurie bus naudojami mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiami užsienio valstybėms.“
Papildyti 47 straipsnį 11 dalimi: „11.
Jeigu atliekamų pirkimų, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių sudedamųjų tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, šio straipsnio 9 dalies reikalavimai netaikomi. Šio straipsnio 9 dalies reikalavimai taip pat netaikomi, jeigu atliekamų pirkimų, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios kaip sudedamosios dalys bus naudojamos gaminiams, kurie bus naudojami mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiami užsienio valstybėms.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
Papildyti 37 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.“
Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 11 dalį: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.“
Papildyti 47 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.“
Pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 11 dalį: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.“
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 4 straipsniai įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, siekiant papildyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose (toliau – YSII) ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) naudotojose (toliau kartu – saugumui svarbios perkančiosios organizacijos). Minėti įstatymų pakeitimai buvo priimti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[1]
nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos[2] uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose ištekliuose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga. Šiais pakeitimais atliepti ir Europos Komisijos Direktyvos (ES) pasiūlyme dėl tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo (pakeisiantis šiuo metu galiojančią Direktyvą 2016/1148[3]), kuris ragina viešųjų pirkimų procesuose nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimus informacijos ir ryšių technologijų prekėms ir paslaugoms, iškelti probleminiai ir reikalaujantys pokyčių viešųjų pirkimų ir saugumo aspektai. Taip siekta valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui svarbioje elektroninių ryšių infrastruktūroje.
Tam, pirma, nustatyti kriterijai ir sąlygos, pagal kuriuos saugumui svarbios perkančiosios organizacijos turi prievolę šalinti nepatikimos įrangos ar paslaugų pasiūlymus, ir, antra, praplėstas perkančiųjų organizacijų, kurios turi tikrinti įrangos ir paslaugų patikimumą, sąrašas. Minėtais įstatymų pakeitimais, pirma, nustatyti apribojimai dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose išimtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktūrą. Dėl šios priežasties nustatyti reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryšių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausią žalą nacionalinio saugumo interesams. Antra, priemonės taikomos ne visiems pirkimo objektams, o tik tiems, kuriuos naudojant gali būti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms. Pirkimo objektai atrenkami įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei būtų įsigytos iš nepatikimo šaltinio, sukelti riziką, kad tai bus išnaudojama priešiškų valstybių. Trečia, priemonės taikomos ne bet kokių valstybių ar teritorijų tiekėjams, o tik tų, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad valstybių, kurių tiekėjai būtų laikomi nepatikimais, sąrašas sudaromas remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiškai deklaravusi Lietuvos saugumo situaciją, grėsmes ir valstybes, kurios tą grėsmę sukelia.
Tačiau saugumui svarbios perkančiosios organizacijos dažnai negali įsigyti Lietuvos gynybos pramonės įmonių gaminamų kai kurių produktų, pavyzdžiui, dronų, kuriuos galėtų naudoti testavimui ir bandymams, kas leistų gamintojams gauti grįžtamąjį ryšį tolesniam tokių produktų tobulinimui, arba juos perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, nes juose yra nepatikimų gamintojų (kiniškų) komponentų. Tuo tarpu šalies gynybos pramonės įmonės kol kas ne visada rinkoje randa patikimų gamintojų reikiamų komponentų palankiomis kainomis. Taip pat tokios organizacijos kaip Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS), kuri pati gamina mažuosius dronus, juos konstruoja, testuoja, ne visada rinkoje randa dronų gamybai reikalingų komponentų palankiomis kainomis. Daugelis tokių komponentų, kaip ir patys ne karinės paskirties dronai, gaminami Kinijoje, kuri, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalimi, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais. Tuo tarpu skraidyklės, nuotolinio valdymo įrenginiai, navigacijos prietaisai yra įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodų, siejamų su technologinėmis rizikomis, susijusiomis su nacionaliniu saugumu, sąrašą, todėl jų įsigijimui ir naudojimui saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje turi būti taikomi kriterijai, leidžiantys valdyti tokias rizikas.
Lietuvoje veikiančios gynybos pramonės įmonės, gaminančios mažuosius atakos dronus (angl.
saugumui svarbios perkančiosios organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra nepatikimų gamintojų (kiniškų) komponentų, galėtų perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Atkreiptinas dėmesys, kad Ukrainai trūkstant ginklų, amunicijos, būtent dronai tapo svarbia karinių operacijų dalimi. Jie yra maži, manevringi, galintys pridaryti labai daug nuostolių asgresoriaus pajėgoms. Ukrainos kariai dronus išnaudoja įvairiausioms užduotims – artimajai, tolimajai žvalgybai, atakoms. Todėl jie yra labai reikalingi fronte. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numačius minėtas išimtis nebus sukuriama žala šalies nacionalinio saugumo interesams, kadangi tokie dronai ar kiti gaminiai nebūtų naudojami saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje numatytas draudimas techninės ar programinės įrangos, jos priežiūros ar palaikymo paslaugų pirkime dalyvauti tiekėjams, subtiekėjams, ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti valstybėse, keliančiose grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad saugumui svarbi perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi kelti papildomus reikalavimus, kurių neatitinkantys pasiūlymai būtų atmetami, kai įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai, svarbūs valstybės nacionaliniam ir kibernetiniam saugumui užtikrinti. Šios Viešųjų pirkimų įstatymo
visoms šioms sąlygoms:
gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdo YSII ar yra Saugiojo tinklo naudotoja. 2. Prekės, paslaugos ar darbai patenka į Vyriausybės patvirtintą BVPŽ kodų sąrašą. Įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad BVPŽ kodų sąrašas sudaromas įvertinus viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti technologines rizikas. 3.
3Tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai,
kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti valstybėse, kurios kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, arba techninės ar programinės įrangos gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys arba įranga palaikoma iš valstybių, kurios kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Valstybėmis, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai ar įrangos palaikytojai yra patikimi, laikomos Europos Sąjungos (toliau – ES), Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO), Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės. Įsigijimai iš kitų valstybių, kurios nepriklauso šioms organizacijoms, ūkio subjektų gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl Vyriausybė nurodytų konkrečias valstybes ar teritorijas, kurių tiekėjai, subtiekėjai, gamintojai ar įrangos palaikytojai yra laikomi nepatikimais. Valstybės ar teritorijos, keliančios grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, nustatomos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalimi, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomas grėsmes, nustato valstybių, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai ar įrangos palaikytojai nelaikomi patikimais, sąrašą. Taigi, saugumui svarbios perkančiosios organizacijos, negali įsigyti prekių, kurių atskirų komponentų gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, net jei tos prekės būtų naudojamos tik testavimui ir bandymams arba perduodamos kaip parama užsienio valstybėms. Jos nėra ir nebūtų skirtos naudoti saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, t. y. kiek tai susiję su prekių, o ne paslaugų, įsigijimu, nebūtų taikomos, kai perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdanti YSII ar įtraukta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, ketina įsigyti su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, kurių sudedamųjų dalių gamintojas yra ar jį kontroliuojantis asmuo, tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi nėra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo, tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis) ES valstybėje narėje, NATO valstybėje narėje, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, tuo atveju, jeigu tos prekės bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms.
Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos nebūtų taikomos, kai perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdanti YSII ar įtraukta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, ketina įsigyti su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, kurių sudedamųjų dalių gamintojas yra ar jį kontroliuojantis asmuo, tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi nėra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo, tiekėjas, subtiekėjas ar ūkio subjektas, kurios pajėgumais remiamasi, yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis) ES valstybėje narėje, NATO valstybėje narėje, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, tuo atveju, jeigu tos prekės kaip sudedamosios dalys bus naudojamos gaminiams, kurie bus naudojami mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiami užsienio valstybėms.
Tačiau, kaip jau minėta, Lietuvoje tokios prekės ar iš jų pagaminti gaminiai nebūtų skirti galutiniam naudojimui saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje dėl jų keliamų technologinių rizikų ir neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas sudalys palankesnes sąlygas saugumui svarbioms perkančiosioms organizacijoms įsigyti testavimui ir bandymams naudojamas prekes, taip pat reikalingus komponentus, kuriuos naudotų testavimui ir bandymams skirtiems gaminiams, jų prototipams, kas, beje, aktualu LŠS. Be to, tokios prekės ar gaminiai kaip parama galėtų būti perduodami užsienio valstybėms, pavyzdžiui, Ukrainai. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, atsiras lankstesnės galimybės saugumui svarbioms perkančiosioms organizacijoms įsigyti komponentus gaminiams arba pačius gaminius, kurie būtų naudojami testavimui, bandymams arba kaip parama perduodami užsienio valstybėms. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Ūkio subjektams atsirastų lankstesnės galimybės siūlyti saugumui svarbioms perkančiosioms organizacijoms gaminius, kurie būtų naudojami testavimui ir bandymams, kas atitinkamai leistų tiems ūkio subjektams gauti grįžtamąjį ryšį, kuris neabejotinai svarbus tolesniam tokių gaminių tobulinimui ir gamybai jau su patikimų gamintojų komponentais. Tai neabejotinai sustiprintų krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės bendradarbiavimą kuriant inovatyvius, Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvoka „gynybos linija“ ir ją įvardijantis terminas nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Perkančiosios organizacijos“, „prekės“, „parama“, „techninė specifikacija“, „tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. [2] Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija. [3] 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.
2024-03-13 Nr. XIVP-3516 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 37 straipsnį 11 dalimi, nustatant, kad tuo atveju, kai viešieji pirkimai yra vykdomi dėl keičiamo įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekių, kurių sudedamųjų dalių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimai būtų netaikomi. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nurodoma, kad šių dalių nuostatos yra taikomos tik tam tikroms perkančiosios organizacijoms, t. y. veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalis tikslintina nurodant subjektą – perkančiąją organizaciją, kuriai būtų taikomas projektu siūlomas teisinis reguliavimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai.
Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas apima keičiamo įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių sudedamųjų dalių gamintojas/kontroliuojantis asmuo yra registruotas keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „saugumui svarbios perkančiosios organizacijos dažnai negali įsigyti Lietuvos gynybos pramonės įmonių gaminamų kai kurių produktų, pavyzdžiui, dronų, kuriuos galėtų naudoti testavimui ir bandymams, kas leistų gamintojams gauti grįžtamąjį ryšį tolesniam tokių produktų tobulinimui, arba juos perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, nes juose yra nepatikimų gamintojų (kiniškų) komponentų. Tuo tarpu šalies gynybos pramonės įmonės kol kas ne visada rinkoje randa patikimų gamintojų reikiamų komponentų palankiomis kainomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gruodžio 13 dieną buvo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1669, kuriuo keičiamo įstatymo 37 straipsnyje buvo atsisakyta reikalavimų, susijusius su prekių dalimis, grindžiant tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje kėlė daug neaiškumų ir iš esmės didino ginčų riziką, nes perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pavyzdžiui, perkant automobilį, kompiuterį ar pan. juos sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, todėl tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka keičiamo įstatymo keliamus reikalavimus, turėjo dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš keičiamo įstatymo 92 straipsnio14 dalyje numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų.
Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 37 straipsnio aktualia redakcija, ribojimai dėl keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekių įsigijimo šiuo metu yra taikomi pačioms prekėms, o ne jų komponentams. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytas projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo tikslingumas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Viešųjų pirkimų įstatyme numačius minėtas išimtis nebus sukuriama žala šalies nacionalinio saugumo interesams, kadangi tokie dronai ar kiti gaminiai nebūtų naudojami saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata, draudžianti naudoti tam tikras prekes perkančiosios organizacijos veikloje yra nurodoma tik projekto aiškinamajame rašte, tuo tarpu projektu siūlomu reguliavimu yra tik nustatomas pirkimo tikslas – prekės bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, tačiau ribojimo šias prekes naudoti perkančiosios organizacijos veikloje, pavyzdžiui, tuo pačiu jas testuojant ar tikrinant techninius parametrus, nėra.
Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. 3. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui tuo atveju, kai ji rengia su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nurodant, kak projekto
nacionaliniu saugumu susijusiems pirkimams. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai. 4. Atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 1998 m. liepos
reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. +370 209 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 37 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO 2024-03-28 Nr. XIVP- XIVP-3516(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. +370 209 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius
Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Seimo nario Lauryno Kasčiūno patarėjas Simonas Klimanskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-131
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
keičiamas įstatymas) 37 straipsnį 11 dalimi, nustatant, kad tuo atveju, kai viešieji pirkimai yra vykdomi dėl keičiamo įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekių, kurių sudedamųjų dalių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ir kurios bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimai būtų netaikomi. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nurodoma, kad šių dalių nuostatos yra taikomos tik tam tikroms perkančiosios organizacijoms, t. y. veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalis tikslintina nurodant subjektą – perkančiąją organizaciją, kuriai būtų taikomas projektu siūlomas teisinis reguliavimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai. Nepritarti Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 9 dalis nurodo, kokioms perkančiosioms organizacijoms taikoma ši įstatymo nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad nauja įstatymo
netikslinga. 2.
departamentas, 2024-03-131
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas apima keičiamo įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes, kurių sudedamųjų dalių gamintojas/kontroliuojantis asmuo yra registruotas keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „saugumui svarbios perkančiosios organizacijos dažnai negali įsigyti Lietuvos gynybos pramonės įmonių gaminamų kai kurių produktų, pavyzdžiui, dronų, kuriuos galėtų naudoti testavimui ir bandymams, kas leistų gamintojams gauti grįžtamąjį ryšį tolesniam tokių produktų tobulinimui, arba juos perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, nes juose yra nepatikimų gamintojų (kiniškų) komponentų. Tuo tarpu šalies gynybos pramonės įmonės kol kas ne visada rinkoje randa patikimų gamintojų reikiamų komponentų palankiomis kainomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gruodžio 13 dieną buvo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1669, kuriuo keičiamo įstatymo 37 straipsnyje buvo atsisakyta reikalavimų, susijusius su prekių dalimis, grindžiant tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje kėlė daug neaiškumų ir iš esmės didino ginčų riziką, nes perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pavyzdžiui, perkant automobilį, kompiuterį ar pan. juos sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, todėl tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka keičiamo įstatymo keliamus reikalavimus, turėjo dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš keičiamo įstatymo 92 straipsnio14 dalyje numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų.
Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 37 straipsnio aktualia redakcija, ribojimai dėl keičiamo įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekių įsigijimo šiuo metu yra taikomi pačioms prekėms, o ne jų komponentams. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytas projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo tikslingumas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Viešųjų pirkimų įstatyme numačius minėtas išimtis nebus sukuriama žala šalies nacionalinio saugumo interesams, kadangi tokie dronai ar kiti gaminiai nebūtų naudojami saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje“.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata, draudžianti naudoti tam tikras prekes perkančiosios organizacijos veikloje yra nurodoma tik projekto aiškinamajame rašte, tuo tarpu projektu siūlomu reguliavimu yra tik nustatomas pirkimo tikslas – prekės bus naudojamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiamos užsienio valstybėms, tačiau ribojimo šias prekes naudoti perkančiosios organizacijos veikloje, pavyzdžiui, tuo pačiu jas testuojant ar tikrinant techninius parametrus, nėra. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Nepritarti Pažymėtina, kad siūloma nauja keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostata aiškiai įvardina atvejus, kuomet gali būti pritaikyta joje nustatyta išimtis. Nustatoma išimtis turi būti aiškinama siaurai, įvertinant siūlomos nuostatos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, nustatyti papildomus ribojimus dėl prekių naudojimo yra netikslinga. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui tuo atveju, kai ji rengia su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nurodant, kad projekto 1 straipsniu siūlomo teisinis reguliavimas taip pat būtų taikomas tik su nacionaliniu saugumu susijusiems pirkimams. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 daliai. Nepritarti Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 dalies ir 9 dalies nuostatos reglamentuoja skirtingas situacijas:
straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 11 dalies atveju
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 1998 m. liepos 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 921, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti
posėdžio metu įvyko balsavimas dėl pasiūlymo prašyti Vyriausybės išvados; nepritarta (už 26, prieš 38, susilaikė 13). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2024-03-19 Nustatėme, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2024 m. kovo 20 d. darbotvarkėje bus svarstomi klausimai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) bei Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) pakeitimų, todėl teikiame siūlymą dėl projekto Nr. XIVP-3516 pakeitimo. 2024 m. kovo 20 d. Ekonomikos komiteto darbotvarkėje numatyta, kad bus svarstomas VPĮ keitimo projektas Nr. XIVP-3516, kuriuo būtų keičiami (papildomi) VPĮ 37 ir 47 str.. Šie straipsniai būtų papildomi 11 dalimi, numatant išimtis, kada gali būti netaikoma VPĮ 37 ir 47 str. 9 dalis. Siūlome lygiagrečiai tokia pačia nuostata papildyti ir PĮ 50 str. Taip bus užtikrinama galimybė ir perkantiesiems subjektams, kurie vykdo viešuosius pirkimus pagal PĮ, įsigyti prekes pagal VPĮ 92 str. 13 d. numatytame sąraše nurodytus BVPŽ kodus bei iš VPĮ 92 str.
jos įsigyjamos mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba kaip parama teikiama užsienio valstybėms. Tuo labiau, kad pagal PĮ nuostatas VPĮ 47 str. tiesiogiai taikomas ir perkantiesiems subjektas, tačiau VPĮ 37 str. nėra tiesiogiai taikomas, tačiau yra taikomas PĮ 50 str., kuris reglamentuoja techninei specifikacijai taikomus reikalavimus. <...> Susipažinta Dėstoma pozicija, tačiau neteikiama konkreti pasiūlymo formuluotė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2024-03-201
pastabą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytas nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog šie įstatymo pakeitimai galiotų terminuotai – iki 2025-05-01 – reikalinga įstatymo projektą papildyti. Pasiūlymai:
1Pakeisti Projekto 1 straipsnį:
„1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 11 dalimi: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.““
2Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu:
„2 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 11 dalį: „11.
Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.““
numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Ekonomikos komitetas, 2024-03-203
pastabą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytas nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog šie įstatymo pakeitimai galiotų terminuotai – iki 2025-05-01 – reikalinga įstatymo projektą papildyti. Pasiūlymai: 1.Pakeisti Projekto 2 straipsnį: „3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Papildyti 47 straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos
prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.““
įstatymo projektą 4 straipsniu: „4 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 11 dalį: „11. Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.“
numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Ekonomikos komitetas, 2024-03-205 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog Įstatymu įtvirtinamos nuostatos įsigaliotų kuo anksčiau, siūloma pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą bei Įstatyme numatyti, kad jo nuostatos galioja metus, t. y. iki 2025-05-01. Pasiūlymai:
Pakeisti Įstatymo 5 straipsnį:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 2 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2.
iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 12 Komiteto narių). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė