Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 48¹ straipsniu: „48¹ straipsnis. Kandidatūros į diplomatinius atstovus atranka ir derinimas
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes, atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Ypatingais atvejais kandidatą į diplomatinio atstovo pareigas siūlo Respublikos Prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines dalykines, vadovavimo, asmenines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos, kuriose diplomatinis atstovas skiriamas, specifiką. 3. Užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. Diplomatinio atstovo kandidatūros derinimo procesas pradedamas ir baigiamas per protingą terminą.“
Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Giedrius Surplys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme nenumatytos kandidatūrų į diplomatinius atstovus atrankos ir derinimo procedūros, ko pasėkoje susiklosto situacijos, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės ilgą laiką būna be diplomatinių atstovų. Tokia situacija apsunkina Lietuvos atstovavimo užsienio valstybėse ir tarptautinėse atstovybėse galimybes ir menkina Lietuvos diplomatinio atstovo statusą. Įstatymo pakeitimo tikslas – nustatyti dilomatinių atstovų atrankos ir derinimo procedūras ir numatyti, kad jos turi būti pradėtos ir užbaigtos per protingą terminą. Tuo siekiama, kad Lietuvos diplomatinių atstovybių nuolatiniai vadovai būtų paskiriami be ilgesnių vilkinimų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narys Giedrius Surplys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje yra nustatyta diplomatinio atstovo skyrimo tvarka, tačiau niekaip nėra reglamentuotos iki tol vykstančios kandidatūrų į diplomatinius atstovus atrankos ir derinimo procedūros. Terminas, per kiek turi būti paskirtas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje, nenustatytas nei Įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti dilomatinių atstovų atrankos ir derinimo procedūras ir numatyti, kad jos turi būti pradėtos ir užbaigtos per protingą terminą. Taip būtų užtikrinta, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių nuolatiniai vadovai būtų paskiriami be ilgesnių vilkinimų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai rotuos be didesnių pertrūkių, sudarys patikimesnį Lietuvos įvaizdį ir padės Lietuvos verslo plėtrai užsienio šalyse. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Jokių papildomų pakeitimų kituose teisės aktuose atlikti nereikia. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. Gali reikėti peržiūrėti šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašo redakciją. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo pakeitimo esmei pritarta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Ambasadorius, Europos Sąjunga, diplomatas, diplomatinė tarnyba, nuolatinis vadovas, atstovybės vadovas, diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo pakeitimas leistų išvengti diplomatinių atstovų skyrime dalyvaujančių valdžios institucijų nesutarimo skiriant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovus. Teikia Seimo narys Parašas Giedrius Surplys
2024-03-14 Nr. XIVP-3510 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Diplomatinės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) papildyti 48¹ straipsniu „Kandidatūros į diplomatinius atstovus atranka ir derinimas“, pagal kurį kandidatų į diplomatinius atstovus („buvusių ir esamų diplomatų“) atranka būtų organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka (1 dalis);
„ypatingais atvejais“ kandidatą į diplomatinio atstovo pareigas „siūlytų“
Respublikos Prezidentas (2 dalis); užsienio reikalų ministras teiktų Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarstyti su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu „per protingą terminą“ suderintą diplomatinio atstovo kandidatūrą (3 dalis). Siūlomas teisinis reguliavimas taisytinas šiais aspektais. 1.1. Dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktą, Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Konstitucijos 84 straipsnio
teikimu skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. Pagal Konstitucijos 85 straipsnį, Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus; dekretai, išleisti įgyvendinant, be kita ko, Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatytus įgaliojimus, privalo būti kontrasignuoti (Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 2 dalyse ir 54 straipsnio 1 dalyje sukonkretinta, kad Respublikos Prezidento dekretus dėl diplomatinių atstovų skyrimo ir jų atšaukimo kontrasignuoja Ministras Pirmininkas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai yra būdingas dualistinės (sudvejintos) vykdomosios valdžios modelis: vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas bei Vyriausybė (2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijoje expressis verbis nurodyti įgaliojimai, kuriuos vykdant leidžiami Respublikos Prezidento dekretai privalo būti kontrasignuojami, pagal Konstituciją laikomi ypač svarbia vykdomosios valdžios sritimi, ir Respublikos Prezidentas negali jų vykdyti vienasmeniškai be atitinkamo Vyriausybės nario pritarimo (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas), taip pat kad šiuos įgaliojimus Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė įgyvendina kartu (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų yra išimtiniai vykdomosios valdžios įgaliojimai, kuriuos šią valstybės valdžią vykdančios institucijos – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė – turi įgyvendinti kartu.
Konstitucinio Teismo aktuose aiškinant konstitucinį valdžių padalijimo principą (įtvirtintą, be kita ko, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija) pažymėta, jog šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija (1998 m. sausio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir kiti nutarimai), kad jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu, be kita ko, nustatant papildomas jų įgyvendinimo sąlygas (1998 m. balandžio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, kad Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį apibūdina ir valstybės valdžių (jų institucijų) tarpusavio kontrolė bei atsvara, neleidžianti vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos
(kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą (2006 m. gegužės 9 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai), ir pabrėžęs bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grindžiamos valstybės institucijų tarpusavio sąveikos, kurią jis pavadino tarpfunkcine partneryste, svarbą (žr. 1998 m. sausio 10 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą).
Pagal projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus ypatingais atvejais „siūlyti“ kandidatą į diplomatinio atstovo pareigas. Projekte nenurodyta, kam būtų skirtas toks Respublikos Prezidento „siūlymas“: užsienio reikalų ministrui, kuris pagal to paties straipsnio 3 dalį turėtų įgaliojimus diplomatinio atstovo kandidatūrą suderinti su Ministru Pirmininku, Vyriausybei, turinčiai konstitucinius įgaliojimus teikti Respublikos Prezidentui skirti diplomatinį atstovą, ar iš esmės sau pačiam, pagal Konstituciją turinčiam įgaliojimus paskirti diplomatinį atstovą; neaišku ir tai, kokius teisinius padarinius sukeltų Respublikos Prezidento dekretas, pagal Konstitucijos 85 straipsnį išleistas įgyvendinant šiuos įgaliojimus; taip pat neaišku, kas turėtų būti laikoma „ypatingais atvejais“, kai Respublikos Prezidentas galėtų (ar netgi privalėtų) „pasiūlyti“ kandidatą į diplomatinius atstovus. Tačiau, bet kuriuo atveju, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, kuriuo Respublikos Prezidentui būtų suteikti įgaliojimai „siūlyti“ kandidatą į diplomatinio atstovo pareigas, būtų apriboti Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai teikti Respublikos Prezidentui skirti diplomatinį atstovą, pažeista vykdomosios valdžios institucijų kartu įgyvendinamų konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu, pusiausvyra, iškreiptas Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžios institucijų sąveikos modelis. Taigi, mūsų nuomone, šis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio
atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui.
Kartu pažymėtina, kad jeigu projektu siūlant suteikti Respublikos Prezidentui įgaliojimus „siūlyti“ kandidatus į diplomatinius atstovus siekta numatyti vadinamųjų „politinių“ paskyrimų galimybę, tokių paskyrimų teisinis pagrindas nustatytinas nepažeidžiant iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, be kita ko, nepaneigiant ir neapribojant Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų teikti Respublikos Prezidentui skirti diplomatinius atstovus, ir aiškiai suderinant jį su projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią pretendentų į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes atrankoje dalyvautų „buvę ir esami diplomatai“. 1.2.
valdžios institucijos – Seimo ir jo struktūrinio padalinio – Seimo Užsienio reikalų komiteto įgaliojimai dalyvauti diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procesuose, todėl kyla abejonių, ar svarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete nėra įsiterpiama į vykdomosios valdžios konstitucinių įgaliojimų skirti diplomatinius atstovus vykdymą, t. y. ar projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 3 dalyje numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį, Vyriausybės nariams – užsienio reikalų ministrui bei Ministrui Pirmininkui – ir Respublikos Prezidentui tarpusavyje suderinus diplomatinio atstovo kandidatūrą, ji dar teikiama apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui (taigi Vyriausybės ir Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų skirti diplomatinį atstovą įgyvendinimas yra saistomas sąlygos, kad jo kandidatūra būtų apsvarstyta šiame komitete), atitinka Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstitucinį valdžių padalijimo principą. Šiame kontekste paminėtina, kad daugelio Europos Sąjungai priklausančių parlamentinės valdymo formos valstybių parlamentai skiriant diplomatinius atstovus nedalyvauja; kai kuriose valstybėse numatytas tik paskirtų naujų diplomatinių atstovų ar kandidatų, dėl kurių skyrimo jau sutarta, prisistatymas parlamento nariams.[1]
keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalį, „buvusių ir esamų diplomatų“, pretenduojančių į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes, atranka būtų organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pavedimas užsienio reikalų ministrui nustatyti tokios atrankos organizavimo ir vykdymo tvarką nesuponuoja jo įgaliojimų nustatyti tokioje atrankoje siekiantiems dalyvauti diplomatams bei
„buvusiems diplomatams“ keliamus reikalavimus, juolab apskritai apibrėžti,
kokius asmenis Vyriausybė, įgyvendindama savo konstitucinius įgaliojimus, galėtų teikti Respublikos Prezidentui skirti diplomatiniais atstovais. Mūsų nuomone, esmines sąlygas, kurias turėtų atitikti kandidatai į diplomatinius atstovus, be kita ko, kandidatų į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes atrankoje siekiantiems dalyvauti diplomato pareigas einantiems (ar anksčiau ėjusiems) asmenims keliamus reikalavimus, derėtų nustatyti Diplomatinės tarnybos įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „buvę diplomatai“ nėra pakankamai aiški, t. y. neaišku, ar pretenduoti į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes galėtų visi asmenys, praeityje buvę diplomatais, ar tik tie buvę diplomatai, kurie pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo
šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3–6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Aptariama projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Be to, atsisakytina perteklinio diplomatų apibūdinimo kaip „esamų“. 1.4. Pagal projekto 1 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 48¹ straipsnio 3 dalį, diplomatinio atstovo kandidatūros derinimo procesas turėtų būti „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.
Neginčijant protingumo principo, kaip bendrojo teisės principo, svarbos ir būtinumo juo vadovautis tiek teisėkūros, tiek teisės įgyvendinimo procesuose, vis dėlto pažymėtina, jog protingumo kriterijus yra pernelyg nevienareikšmis ir nekonkretus tiksliam terminui, su kuriuo siejamas teisinių santykių dalyvių teisių, pareigų, įgaliojimų įgyvendinimas, apibrėžti. Todėl jeigu projektu siekiama diplomatinių atstovų skyrimo procese dalyvaujančius subjektus susaistyti terminu, per kurį jie turėtų suderinti kandidatus į šias pareigas, aptariamą projekto nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj formuluotės „per protingą terminą“ nurodant konkretų terminą, o jeigu konkretaus termino nustatyti nenorima, aptariamos nuostatos apskritai atsisakytina kaip perteklinės, nes ji saistytų šio proceso dalyvius ne labiau nei konstituciniai protingumo ir atsakingo valdymo principai.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, pagal Konstituciją kyla pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus veikti taip, kad būtų palaikoma darni sąveika tarp valstybės valdžią vykdančių institucijų, kad Lietuvos valstybei būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis, su tarptautinėmis organizacijomis, kad Lietuvos valstybė galėtų deramai atlikti savo tarptautinius įsipareigojimus ir būtų užtikrinta, kad kiti tarptautinių santykių subjektai (užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos ir kt.) galės deramai atlikti savo įsipareigojimus Lietuvos valstybei; deramas šios Respublikos Prezidento – valstybės vadovo konstitucinės pareigos vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe ir jos institutais sąlyga, kartu ir kitų tarptautinių santykių subjektų pasitikėjimo Lietuvos valstybe sąlyga (2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Nekyla abejonių, kad atitinkamos iš Konstitucijos kylančios pareigos saisto ir kitus diplomatinių atstovų skyrimo procese dalyvaujančius subjektus. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiuo straipsniu siūloma reguliuoti ne įstatymo įgyvendinimą, o jo taikymą. 3.
diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti Respublikos Prezidentui skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus, taip pat į Užsienio reikalų ministerijos įgaliojimus formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinės tarnybos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 7.3 papunktis), manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. +370 5 209 6376, e. p. [email protected] M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] [1] Žr. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtą 2024 m. sausio 18 d. apžvalgą Nr. 24/04 „Europos Sąjungos ir NATO šalių ambasadorių skyrimo procedūros ir valdžių įgaliojimai paskyrimo procese“: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=72425.