Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 6, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO48
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „
8) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.
“ 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 481 straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 481 straipsniu:
„48 1 straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
1Užsienio reikalų ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę . Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, atitinkantys šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. “
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 482 straipsniu: „482 straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuoja Respublikos Prezidentą. 2.
apsvarstomas užsienio reikalų ministro teikiamo kandidato tinkamumas eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvacija, darbo tikslai ir būsimų darbų planas, įvertinama kandidato atitiktis šio įstatymo 481 straipsnio 2 dalyje nustatytiems diplomatinio atstovo kandidatūrai keliamiems reikalavimams ir kitos galinčios turėti reikšmės aplinkybės dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo eiti pareigas. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, kviečiami dalyvauti institucijų, kurios pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvauja diplomatinio atstovo skyrimo procedūroje, atstovai. Posėdžio dalyviai pateikia motyvus ir argumentus dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas, išdėsto kitas svarbias aplinkybes dėl kandidato skyrimo diplomatiniu atstovu. 4. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. 5. Užsienio reikalų ministerija per
komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. “
nauja 3 dalimi: „
šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – atšaukus diplomatinį atstovą iš pareigų šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.
Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. “
2Papildyti 49 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
pateikto kandidato diplomatiniu atstovu turi būti motyvuotas ir pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo. “
atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 5 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami
ne ilgesniam kaip
atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo.
Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
Projekto lyginamasis variantas (2) LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO48
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 481 straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 481 straipsniu: „48 1 straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
1Užsienio reikalų ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę . Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę̨ kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, turintys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisę atkurti diplomato statusą, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. “
straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 482 straipsniu: „482 straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai apsvarsto su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. 2. Seimo Užsienio reikalų komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, kandidatas posėdyje pristato savo darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir būsimų darbų planą. 3. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. 4. Užsienio reikalų ministerija per
komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. “
nauja 3 dalimi: „
šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. “
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami
ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Žygimantas Pavilionis Emanuelis Zingeris Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Mindaugas Lingė Eugenijus Gentvilas Marius Matijošaitis Matas Maldeikis Valentinas Bukauskas Arminas Lydeka
Projekto lyginamasis variantas (3) LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
48
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 481 straipsniu Papildyti Įstatymo VII skyrių 481 straipsniu: „48 1 straipsnis. Kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atranka Užsienio reikalų ministerijoje
1Užsienio reikalų ministerijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos skelbiama diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę . Kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2.
atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes gali:
1) diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę̨ kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją;
2) buvę diplomatai, turintys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisę atkurti diplomato statusą, paskutinę savo darbo pagal diplomato tarnybos sutartį dieną turėję ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 482 straipsniu: „482 straipsnis. Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas
1Užsienio reikalų ministras,
teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. 2. Seimo Užsienio reikalų komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje.
Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, kandidatas posėdyje pristato savo darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir būsimų darbų planą. 3. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. “
3 dalimi: „
šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, naujas diplomatinis atstovas skiriamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Kai diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, naujas diplomatinis atstovas skiriamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo buvusio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. “
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę
atstovybę paprastai skiriami
ne ilgesniam kaip
atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę.
Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo
terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo
skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 6, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 481 , 482
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros suderinimo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje. Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje.
Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos.
Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Buvusiems diplomatams papildomai nustatytas reikalavimas atitikti Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi asmenys, priimami į diplomatinę tarnybą: 1) asmuo turi būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; 3) būti nepriekaištingos reputacijos; 4) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 5) mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas; 6) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmuo taip pat turi tenkinti įstatyme nustatytus reikalavimus, dėl kurių negalėtų būti skiriamas į diplomato pareigas, t. y., 1) jei asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „ Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje.
Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuoja Respublikos Prezidentą. Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete apsvarstomas užsienio reikalų ministro teikiamo kandidato tinkamumas eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje, pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvacija, darbo tikslai ir būsimų darbų planas, įvertinama kandidato atitiktis diplomatinio atstovo kandidatūrai keliamiems reikalavimams ir kitos galinčios turėti reikšmės aplinkybės dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo eiti pareigas. Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, svarstant pateiktą kandidatūrą, kviečiami dalyvauti institucijų, kurios pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvauja diplomatinio atstovo skyrimo procedūroje, atstovai, t. y., Vyriausybės ir Prezidentūros atstovai. Posėdžio dalyviai pateikia motyvus ir argumentus dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas, išdėsto kitas svarbias aplinkybes dėl kandidato skyrimo diplomatiniu atstovu. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta.
Siūloma numatyti, kad Užsienio reikalų ministerija per 10 darbo dienų nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. Įstatymo projektu keičiamas ir Įstatymo 49 straipsnis. Siūloma minėtą straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau nei 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos,
Jei susiklostytų situacija, kai paskutinėje
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14.
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc “ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 481 , 482
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros apsvarstymo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projektas yra parengtas, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 5 d. registruotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pirminiam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3500 ir minėtą projektą patikslinus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje.
Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje. Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Įstatymo projekte yra patikslinta, kad „buvę diplomatai“ yra tie asmenys, kurie turi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę atkurti diplomato statusą . Siūloma Įstatymą papildyti nauju 482 straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „ Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje. Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai apsvarsto su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu.
Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje. Posėdyje pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, pats kandidatas pristato darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir darbų planą. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. Siūloma numatyti, kad Užsienio reikalų ministerija per 10 darbo dienų nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimo priėmimo, o jeigu skiriamas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje – ir sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje gavimo, pateikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl diplomatinio atstovo skyrimo. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 49 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos,
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc “ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Žygimantas Pavilionis Emanuelis Zingeris Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Mindaugas Lingė Eugenijus Gentvilas Marius Matijošaitis Matas Maldeikis Valentinas Bukauskas Arminas Lydeka
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 481 , 482
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 48(1), 48(2) straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Įstatymo projekte detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai. Projektu siūloma detaliau reglamentuoti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, kartu Įstatyme numatant išankstinę kandidatūros suderinimo pareigą iki jos pateikimo komitetui. Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projektas yra parengtas, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 5 d. ir rugsėjo 18 d. registruotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Įstatymų projektams Nr. XIVP-3500 ir Nr. XIVP-3500(2), minėtus projektus atitinkamai patikslinus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatyme diplomatinio atstovo skyrimo klausimai yra reglamentuojami 49 straipsnyje.
Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje skyrimo tvarka susideda iš šių etapų: 1) kandidatūra iš anksto yra apsvarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete; 2) gaunamas užsienio valstybės, į kurią siūlomas kandidatas, sutikimas priimti (agremanas); 3) Vyriausybė teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui; 4) Respublikos Prezidentas skiria diplomatinį atstovą užsienio valstybėje. Skiriant diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos, procesas yra analogiškas, tik nėra agremano gavimo stadijos. Respublikos Prezidento pasirašytą dekretą dėl diplomatinio atstovo skyrimo taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi: 1) jį atšaukus iš pareigų; 2) jam atsistatydinus; 3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės; 4) jam mirus; 5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Parengtame Įstatymo projekte siūloma VII skyriuje reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus, taip pat siūloma numatyti terminą, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos. Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti ir detalizuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarką. Numatoma, kad diplomatų atranka į kitais metais atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę yra skelbiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Ši data yra pasirinkta atsižvelgiant į besiformuojančią gerąją praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, kai kandidatų į diplomatinio atstovo pareigas atranka organizuojama iš anksto, siekiant kuo sklandesnio ir efektyvesnio, savalaikio kandidatūros suderinimo, svarstymo ir skyrimo procedūrų sustygavimo tarp visų šiuose procesuose veikiančių valstybės valdžios grandžių – Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento. Atrankos skelbimo datos numatymas Įstatyme taip pat yra skirtas ir tam, kad būtų sklandžiai pasiruošta diplomatinių atstovų kaitos procesams ir nesusidarytų situacijų, kuomet nėra pasiūlytas kandidatas svarstyti ir nėra paskirtas diplomatinis atstovas, iš pareigų atšaukus prieš tai pareigas ėjusį diplomatinį atstovą, pasibaigus jo skyrimo terminui ir nesant galimybės termino pratęsti (t. y., suėjus maksimaliai leistinam 5 metų terminui). Įstatymo projekte numatyta, kad kandidatų į diplomatinius atstovus atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministras atrenka kandidatą į konkrečią diplomatinio atstovo pareigybę.
Teisė ir tuo pačiu pareiga atrinkti kandidatą į diplomatinio atstovo pareigybę yra numatyta užsienio reikalų ministrui kaip Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vadovui. Įstatymo projekte išdėstomi kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai, kandidatuojantys į atsilaisvinančią diplomatinio atstovo pareigybę. Išskiriamos dvi kategorijos asmenų, galinčių dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje atrankoje, tai – buvę ir esami diplomatai. Abiejų kategorijų pretendentai turi turėti ne žemesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnį nei 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje stažą (iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), taip pat ne mažesnę nei 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį. Be to, visi pretendentai turi būti ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Įstatymo projekte yra patikslinta, kad „buvę diplomatai“ yra tie asmenys, kurie turi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę atkurti diplomato statusą . Siūloma Įstatymą papildyti nauju 482 straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete. Lakoniška Įstatymo 49 straipsnio (1 ir 2 dalių) nuostata „ Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete <...>“ plačiau detalizuojama naujai siūlomame straipsnyje. Nustatoma, kad užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kandidatūrą prieš tai suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu.
Detaliau reglamentuojant diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procesą, siūloma nustatyti, kad komitete svarstomas užsienio reikalų ministro pasiūlymas dėl teikiamos diplomatinio atstovo kandidatūros konkrečioje diplomatinėje atstovybėje. Posėdyje pristatoma informacija apie kandidato asmenines ir dalykines savybes, kandidato motyvaciją, pats kandidatas pristato darbo diplomatinėje atstovybėje tikslus ir darbų planą. Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą, laikoma, kad svarstymo procedūra dėl pateikto kandidato atitikties eiti diplomatinio atstovo pareigas konkrečioje atstovybėje Seimo Užsienio reikalų komitete yra baigta. Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 49 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuria numatomas minimalus terminas, iki kada turėtų būti paskirtas naujasis diplomatinis atstovas iš pareigų atšaukus esamąjį – likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Tikimasi, kad toks pakeitimas ir termino numatymas (atsižvelgiant ir į tai, kad išankstinė atranka Užsienio reikalų ministerijoje skelbiama prieš tai buvusių metų rugsėjo mėn.) ženkliai prisidės prie savalaikio diplomatinio atstovo pasirengimo eiti pareigas, darbo kokybės, efektyvumo ir sėkmės.
Tam, kad paskirtasis naujas diplomatinis atstovas galėtų tinkamai pasirengti savo funkcijų vykdymui, išmoktų užsienio kalbą, detaliau susipažintų su šalies, į kurią skiriamas, politikos, tradicijų, kultūros ir kitais aspektais, perimtų buvusio diplomatinio atstovo sukauptą pažinčių, kontaktų, patirčių ir patarimų bagažą, taip pat, kad turėtų laiko išspręsti savo ir šeimos buities ir gyvenimo užsienyje klausimus, Įstatymo projekte numatoma, kad naujasis diplomatinis atstovas skiriamas į pareigas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pareigas einančio diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaigos, o jei prieš tai pareigas ėjęs diplomatinis atstovas atsistatydina, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar miršta, taip pat kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais baigiasi jo funkcijos,
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-269 patvirtintą „Kandidatų į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus atrankos, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procedūrų aprašą“ ir Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 35) patvirtintą „Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete tvarką“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc “ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: diplomatinis atstovas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Žygimantas Pavilionis
, 482
2024-03-05 Nr. XIVP-3500 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl projekto prieštaravimo
tarnybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį papildyti 8 punktu ir jame nustatyti dar vieną aplinkybę, kuriai esant diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, – jeigu jis „užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje“. Nors projekto formuluotė
„pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos
principus “ nėra pakankamai tiksli ir aiški, vis dėlto galima suprasti, jog projektu siekiama nustatyti, kad diplomatas ar asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis būtų pripažintas pažeidusiu bent vieną (bet kurį) iš Diplomatinės tarnybos įstatymo
neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, atsižvelgiant į Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog diplomatas ir į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, o su diplomatu sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis turėtų būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo
yra labai skirtingi savo turiniu ir pobūdžiu.
Pavyzdžiui, šios dalies 6 punkte įtvirtintas lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai principas kyla tiesiogiai iš Konstitucijos 3 straipsnio ir yra susijęs su Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės stoti į valstybės tarnybą įgyvendinimu – pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą, lojalumas Lietuvos valstybei yra vienas iš būtinųjų reikalavimų, kuriuos turi atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo. Tačiau kai kurie kiti principai – pavyzdžiui, šios dalies 2 punkte nustatytas atvirumo principas, pagal kurį dip lomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3 punkte nustatytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4 punkte nustatytas kūrybingumo principas, pagal kurį diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5 punkte nustatytas lankstumo principas, reiškiantis, kad diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų,
iš esmės kitaip
laikymasis didina diplomatų veiklos veiksmingumą, padeda pasiekti geresnių rezultatų, ir pan. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmenims, pažeidusiems skirtingus savo turiniu ir pobūdžiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kiltų vienodos sunkios teisinės pasekmės – jie būtų laikomi neatitinkančiais nepriekaištingos reputacijos reikalavimo .
Kitas aspektas, turintis esminę reikšmę vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, yra tas, kad pripažintas pažeidusiu kurį nors diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principą asmuo neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo būtų laikomas neterminuotai, t. y. toks asmuo niekada nebegalėtų tapti diplomatu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatose, kuriose nurodytos aplinkybės, kai diplomatas ar į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus asmenys, pripažinti kaltais net ir dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo arba atleisti iš pareigų ar darbo už tam tikrus nusižengimus, priesaikos sulaužymą, ar pan., vėl laikomi nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina ir tai, kad aptariama projekto nuostata yra nesuderinta su galiojančiame Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytu tarnybinių nuobaudų skyrimo už tarnybinius nusižengimus teisiniu reguliavimu. Pagal šio įstatymo 71 straipsnio 3 dalį tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą , o pagal šio straipsnio 4 dalies 10 punktą šiukščiais tarnybiniais nusižengimais laikomi tik tokie nusižengimai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principams, kuriais šiems principams nusižengiama šiurkščiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte jau nustatyta, jog asmuo, pripažintas padariusiu, be kita ko, šiurkštų šio įstatymo
nepriekaištingos reputacijos. Taigi, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, ne tik būtų neaiškus jo santykis su nurodyta Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, bet ir galėtų susiklostyti tokios teisinės situacijos, kai asmuo, pripažintas pažeidusiu diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principą, būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (taigi nebegalėtų eiti diplomato pareigų), nors jo nusižengimas tam principui nebūtų laikomas šiurkščiu, ir už tarnybinį nusižengimą jam būtų paskirta ne griežčiausia tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, o kita, švelnesnė tarnybinė nuobauda (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, diplomatinio rango, kurį suteikė užsienio reikalų ministras, pažeminimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui , o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti ( 2007 m. liepos 5 d. , 2021 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 20 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinio Teismo nutarimuose pažymėta ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, tačiau juos nustatant turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė (2021 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 20 d. nutarimai). Atsižvelgdami į šiuos argumentus, manome, kad projekto 1 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu teisiniu reguliavimu , pagal kurį asmenims, pažeidusiems savo turiniu ir pobūdžiu skirtingus diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nepriklausomai nuo to, kokia tarnybinė nuobauda už atitinkamą pažeidimą jiems būtų paskirta, kiltų vienodos sunkios teisinės pasekmės – jie neterminuotai būtų laikomi neatitinkančiais nepriekaištingos reputacijos reikalavimo (taigi nebegalėtų eiti diplomato pareigų), būtų pažeistas konstitucinis proporcingumo principas , kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų.
Taigi, mūsų vertinimu, šis teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui . 2. Projekto 3 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 482 straipsnyje „Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas“ siūloma nustatyti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo procedūrą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, užsienio reikalų ministro atrinkta ir su Ministru Pirmininku suderinta diplomatinio atstovo kandidatūra būtų svarstoma Seimo Užsienio reikalų komitete, apie ją informavus Respublikos Prezidentą. Šiam Seimo komitetui „apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą“, Užsienio reikalų ministerija pateiktų Vyriausybei teisės aktų dėl diplomatinio atstovo skyrimo projektus; skiriant diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, šių teisės aktų projektai Vyriausybei būtų teikiami gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Pagal projekto 4 straipsnyje išdėstytose naujose keičiamo įstatymo 49 straipsnio „Diplomatinio atstovo skyrimo tvarka“ 3 ir 4 dalyse numatytą teisinį reguliavimą, diplomatinis atstovas turėtų būti paskirtas laikantis nustatyto termino, o nusprendęs neskirti Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu Respublikos Prezidentas būtų įpareigotas savo sprendimą motyvuoti ir per projekte numatytą terminą pateikti Vyriausybei.
Vertinant siūlomą nustatyti d iplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo ir jo skyrimo teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai aspektai. 2.1. Pagal Konstitucijos
sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Konstitucijos
Vyriausybės teikimu skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. Pagal Konstitucijos 85 straipsnį, Respublikos Prezidento dekretai, išleisti įgyvendinant, be kita ko, Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatytus įgaliojimus, privalo būti kontrasignuoti (Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 2 dalyse ir 54 straipsnio 1 dalyje sukonkretinta, kad Respublikos Prezidento dekretus dėl diplomatinių atstovų skyrimo ir jų atšaukimo kontrasignuoja Ministras Pirmininkas). Šiame kontekste paminėtina, kad įgaliojimai užmegzti diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal Konstituciją suteikti Vyriausybei (94 straipsnio 6 punktas). Jokių kitų valstybės institucijų įgaliojimai, susiję su diplomatinių atstovų skyrimu ir atšaukimu, Konstitucijoje nenumatyti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai yra būdingas dualistinės (sudvejintos) vykdomosios valdžios modelis: vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas bei Vyriausybė (
). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijoje expressis verbis nurodyti įgaliojimai, kuriuos vykdant leidžiami Respublikos Prezidento dekretai privalo būti kontrasignuojami, pagal Konstituciją laikomi ypač svarbia vykdomosios valdžios sritimi , ir Respublikos Prezidentas negali jų vykdyti vienasmeniškai be atitinkamo Vyriausybės nario pritarimo (
), taip pat kad šiuos įgaliojimus Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė įgyvendina kartu (
). Taigi pagal Konstituciją skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų yra išimtiniai vykdomosios valdžios įgaliojimai , kuriuos šią valstybės valdžią vykdančios institucijos – Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė – turi įgyvendinti kartu.
Konstitucinio Teismo aktuose aiškinant konstitucinį valdžių padalijimo principą ( įtvirtintą, be kita ko, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija ) pažymėta, jog šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija ( 1998 m. sausio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir kiti nutarimai), kad jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu, be kita ko, nustatant papildomas jų įgyvendinimo sąlygas ( 1998 m. balandžio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. , 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, kad Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį apibūdina ir valstybės valdžių (jų institucijų) tarpusavio kontrolė bei atsvara, neleidžianti vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą
2006 m. gegužės 9 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai ), ir pabrėžęs bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grindžiamos valstybės institucijų tarpusavio sąveikos, kurią jis pavadino tarpfunkcine partneryste, svarbą (žr. 1998 m. sausio 10 d.,
).
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, diplomatinių atstovų kandidatūros su Respublikos Prezidentu, turinčiu konstitucinius įgaliojimus juos skirti ir atšaukti, nebūtų derinamos. Vietoj to numatytas diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete, nors nei šio komiteto, nei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos – Seimo įgaliojimai dalyvauti diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procesuose Konstitucijoje nėra numatyti. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento informavimas apie užsienio reikalų ministro Seimo Užsienio reikalų komitetui svarstyti teikiamą diplomatinio atstovo kandidatūrą ir Respublikos Prezidento atstovo dalyvavimas ją svarstant šio komiteto posėdyje negali būti laikomi kandidatūros suderinimu su Respublikos Prezidentu (posėdyje dalyvaujantis Respublikos Prezidento atstovas negalėtų išreikšti išankstinės Respublikos Prezidento pozicijos dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas, nes tik šiame posėdyje būtų apsvarstyta visa kandidato vertinimui svarbi informacija; be to, net jeigu Respublikos Prezidentas, informuotas apie Seimo Užsienio reikalų komitetui pateiktą kandidatūrą, ją laikytų netinkama, tokios išankstinės jo pozicijos atskleidimas šio komiteto posėdyje galėtų neturėti jokios įtakos tolesniam procesui, o jeigu į Respublikos Prezidento neigiamą nuostatą atsižvelgusi Vyriausybė pasirinktų jam teikti kitą kandidatą,
Prezidento pozicijas dėl naujos kandidatūros). Taigi projekte numatyta diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo ir jo skyrimo procedūra suponuoja, kad Vyriausybė teiktų (galėtų teikti) Respublikos Prezidentui diplomatinio atstovo kandidatūrą, dėl kurios su Respublikos Prezidentu iš anksto nebūtų sutarta .
Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai Vyriausybės teikimu skirti diplomatinius atstovus negali būti suprantami kaip formalūs, t. y. kaip jo prievolė paskirti Vyriausybės pateiktus kandidatus ; toks aiškinimas reikštų, kad faktiškai diplomatinius atstovus skiria Vyriausybė, o Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai būtų iš esmės paneigti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 84 straipsnio 10 punkte nustatytus Respublikos Prezidento įgaliojimus skirti įstatymų numatytus valstybės pareigūnus, yra pažymėjęs, jog atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams nustatyta tvarka pasiūlius tam tikrą asmenį skirti valstybės pareigūnu, Respublikos Prezidentas gali spręsti, ar tas asmuo yra tinkamas eiti atitinkamas valstybės pareigūno pareigas, į kurias pagal įstatymą skiria Respublikos Prezidentas. Tačiau projektu siūlomi nustatyti diplomatinių atstovų skyrimo terminai saistytų Respublikos Prezidentą, taigi kai kuriais atvejais jis galėtų būti priverstas rinktis, ar skirti diplomatiniu atstovu Vyriausybės pateiktą su juo iš anksto nesuderintą kandidatą, kurį jis vertintų kaip netinkamą eiti diplomatinio atstovo pareigas, ar pažeisti nustatytą terminą ir galbūt netgi sudaryti su konstituciniu atsakingo valdymo principu nesuderinamą situaciją, kai, pasibaigus Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje atstovavusio diplomatinio atstovo funkcijoms ir laiku nepaskyrus naujo diplomatinio atstovo, neužtikrinamas sklandus atstovavimo perėmimas.
Mūsų nuomone, pagal Konstituciją reikalaujama bendradarbiavimu grindžiama vykdomosios valdžios institucijų
Prezidento ir Vyriausybės – sąveika, joms kartu įgyvendinant konstitucinius įgaliojimus skirti diplomatinius atstovus, būtų užtikrinta ne įpareigojus Respublikos Prezidentą motyvuoti savo apsisprendimą neskirti Vyriausybės pateikto iš anksto nesuderinto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas, o nustačius tokią diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo ir diplomatinių atstovų skyrimo procedūrą, kuria būtų sudarytos sąlygos ir prielaidos valstybės valdžios institucijoms, turinčioms konstitucinius įgaliojimus dalyvauti skiriant diplomatinius atstovus, dėl konkretaus asmens tinkamumo ir jo skyrimo į diplomatinio atstovo pareigas susitarti iš anksto , dar prieš prašant užsienio valstybės agremano ir prieš Vyriausybei priimant viešai skelbiamą nutarimą, kuriuo įforminamas jos oficialus teikimas Respublikos Prezidentui skirti tą asmenį diplomatiniu atstovu.
Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Respublikos Prezidentui Vyriausybės oficialiai (viešai) teikiama diplomatinio atstovo kandidatūra neturėtų būti iš anksto suderinta su Respublikos Prezidentu, tačiau jį saistytų diplomatinio atstovo paskyrimo terminas (todėl kai kuriais atvejais Respublikos Prezidentas galėtų būti priverstas skirti diplomatiniu atstovu asmenį, kurį laikytų netinkamu eiti diplomatinio atstovo pareigas), būtų iškreiptas Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžios institucijų sąveikos modelis, pažeista vykdomosios valdžios institucijų kartu įgyvendinamų konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu, pusiausvyra, apribotas Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų vykdymas .
Mūsų nuomone, šis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio
atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui . 2.2. Konstitucijos 85 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Nusprendęs neskirti diplomatiniu atstovu Vyriausybės pateikto kandidato, Respublikos Prezidentas neįgyvendina Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatytų įgaliojimų ir neišleidžia dekreto, taigi neaišku, kokiu dokumentu įformintą motyvuotą sprendimą pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Respublikos Prezidentas turėtų pateikti Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojant tokį sprendimą galėtų būti atskleista kandidatui į diplomatinio atstovo pareigas nepalanki informacija, šis motyvuotas sprendimas neturėtų būti skelbiamas viešai.
Vadinasi, projekte numatyta Respublikos Prezidento pareiga motyvuoti savo sprendimą būtų skirta ne valstybės valdžios institucijų veiklos viešumui ir skaidrumui užtikrinti, o tik tam, kad Respublikos Prezidentas paaiškintų Vyriausybei savo sprendimo neskirti jos pateikto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas motyvus. Tačiau Konstitucijoje nėra numatyta Respublikos Prezidento atskaitomybė Vyriausybei už savo konstitucinių įgaliojimų vykdymą . Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto
tiek, kiek pagal ją Respublikos Prezidentas , nusprendęs neskirti Vyriausybės pateikto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas, būtų įpareigotas savo sprendimą motyvuoti ir per projekte numatytą terminą pateikti Vyriausybei , prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, 85 straipsnio nuostatai, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. Mūsų nuomone, siekiant atsakingo ir veiksmingo Vyriausybės ir Respublikos Prezidento bendradarbiavimo kartu įgyvendinant su diplomatinių atstovų skyrimu susijusius konstitucinius įgaliojimus, abi šios valstybės valdžios institucijos turėtų argumentuoti savo pozicijas, tarpusavyje derindamos numatomų skirti diplomatinių atstovų kandidatūras, tačiau tai turėtų būti daroma iš anksto ir neoficialiai (neviešai).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, pagal Konstituciją kyla pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus veikti taip, kad būtų palaikoma darni sąveika tarp valstybės valdžią vykdančių institucijų, kad Lietuvos valstybei būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis, su tarptautinėmis organizacijomis, kad Lietuvos valstybė galėtų deramai atlikti savo tarptautinius įsipareigojimus ir būtų užtikrinta, kad kiti tarptautinių santykių subjektai (užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos ir kt.) galės deramai atlikti savo įsipareigojimus Lietuvos valstybei; deramas šios Respublikos Prezidento – valstybės vadovo konstitucinės pareigos vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe ir jos institutais sąlyga, kartu ir kitų tarptautinių santykių subjektų pasitikėjimo Lietuvos valstybe sąlyga (2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). 2.3.
leidžiamosios valdžios institucijos – Seimo ir jo struktūrinio padalinio – Seimo Užsienio reikalų komiteto įgaliojimai dalyvauti diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procesuose, todėl nei šio komiteto sprendimai dėl diplomatinių atstovų skyrimo ar atšaukimo, nei pati šių klausimų svarstymo šiame komitete procedūra negali saistyti ar sąlygoti vykdomosios valdžios institucijų
Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui.
Šiame kontekste paminėtina, kad daugelio Europos Sąjungai priklausančių parlamentinės valdymo formos valstybių parlamentai skiriant diplomatinius atstovus nedalyvauja; kai kuriose valstybėse numatytas tik paskirtų naujų diplomatinių atstovų ar kandidatų, dėl kurių skyrimo jau sutarta, prisistatymas parlamento nariams. [1] Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarstant ar derinant diplomatinio atstovo kandidatūrą neturėtų būti vertinama kandidato atitiktis diplomatinio atstovo kandidatūrai keliamiems reikalavimams, kaip tai numatyta projekto
straipsnio 2 dalyje, nes nustatytų reikalavimų neatitinkančių asmenų kandidatūros apskritai negalėtų būti teikiamos svarstyti ar derinti. 2.4. Pagal projekte numatytą diplomatinių atstovų skyrimo procedūrą, skiriant diplomatinį atstovą užsienio valstybėje į šią valstybę dėl agremano suteikimo būtų kreipiamasi, valstybės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms skiriant diplomatinį atstovą , – Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui – tarpusavyje dar nesuderinus jo kandidatūros , taigi dar nesant šių institucijų sutarimo dėl to diplomatinio atstovo paskyrimo.
Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl atitikties konstituciniam atsakingo valdymo principui ir Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių (kurią Lietuvos Respublika įsipareigojo gerbti ir vykdyti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. pareiškimu „Dėl Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinių sutarčių diplomatinių ir konsulinių santykių srityse“)4 straipsnio 1 daliai , pagal kurią atstovaujamoji valstybė turi gauti priimančiosios valstybės sutikimą (agremaną) tam asmeniui, kurį ji numato akredituoti atstovybės toje valstybėje vadovu. 2.5. Abejonių atitikties konstituciniam atsakingo valdymo principui požiūriu gali kelti ir tas projektu siūlomo teisinio reguliavimo aspektas, kad Vyriausybės nutarimu, kuris skelbiamas viešai, pateikus Respublikos Prezidentui su juo iš anksto nesuderintą diplomatinio atstovo kandidatūrą, ji taptų viešai žinoma šioms valstybės valdžios institucijoms dar nesutarus dėl kandidato tinkamumo eiti diplomatinio atstovo pareigas ir jo skyrimo. Tai nederėtų ir su galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuostata, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. II. Kitos pastabos 3.
keičiamo įstatymo 481 straipsnio 2 dalį, į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes galėtų pretenduoti dviejų kategorijų asmenys: diplomatai, turintys ne žemesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, ne mažesnę kaip 15 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį, iš jų ne trumpiau kaip 6 metus dirbę diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ne mažesnę̨ kaip 4 metų vadovavimo diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai, specialiajai misijai arba Užsienio reikalų ministerijos struktūriniam padaliniui patirtį ir ne mažiau kaip 2 kartus buvę paskirti dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją (toliau
Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse (toliau – buvę diplomatai). Pažymėtina, kad pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio
būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Iš projekto nuostatų neaišku (tai neatskleista ir projekto aiškinamajame rašte), ar nustačius siūlomą teisinį reguliavimą diplomatiniais atstovais galėtų būti skiriami tik aptariamoje projekto nuostatoje nurodyti diplomatai, dirbantys pagal diplomato tarnybos sutartį, ir buvę diplomatai, ar būtų galimi ir vadinamieji „politiniai“ paskyrimai .
Tokie paskyrimai, kai netaikoma įprasta diplomatinių atstovų skyrimo tvarka, nors ir nėra vyraujantys, vis dėlto yra taikomi kitose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse. [2] Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuojamas terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymas su skiriamu diplomatiniu atstovu, iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, nėra apibrėžtas asmenų, su kuriais tokia sutartis gali būti sudaroma, ratas. 4. Projekto
keičiamo įstatymo 481 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama formuluotė „buvę diplomatai“ nėra pakankamai aiški, t. y. neaišku, ar pretenduoti į atsilaisvinančias diplomatinių atstovų pareigybes galėtų visi asmenys, praeityje buvę diplomatais ir atitinkantys šiame punkte nurodytus reikalavimus, ar tik tie buvę diplomatai, kurie pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalį turi teisę atkurti diplomato statusą , – asmenys, nurodyti šio įstatymo
straipsnio 13 dalyje. Aptariama projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Be to, tikslintina ir šio punkto formuluotė „atitinkantys šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus“, nes Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, kitaip nei šio straipsnio 2 dalyje, nurodyti ne reikalavimai, kuriuos turi atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantys asmenys, o aplinkybės, kurioms esant asmenys negali būti priimti į diplomato pareigas. 5.
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įvestas trumpinys „diplomatinė atstovybė“, projekte turėtų būti nuosekliai vartojamas būtent toks trumpinys, nekeičiant jo žodžiu „atstovybė“, kaip tai padaryta p rojekto 3 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 482 straipsnio 2 ir 4 dalyse (atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio dalių numeraciją reikėtų pataisyti, 4 ir 5 dalis pernumeruojant kaip atitinkamai 3 ir 4 dalis). 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje išbrauktinas perteklinis nuorodos patikslinimas „
įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“, nes juo tik pakartota šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto, į kurį teikiama nuoroda, nuostata. 7. Projekto 6 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiuo straipsniu siūloma reguliuoti įstatymo įsigaliojimą ir taikymą, o ne jo įgyvendinimą. 8. Atsižvelgiant į Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus užmegzti diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti Respublikos Prezidentui skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus, taip pat į Užsienio reikalų ministerijos įgaliojimus formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinės tarnybos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 7.3 papunktis), manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisryt ė, tel. +3705 209 6376, e. p. [email protected] M. Griščenko, tel. +3705 209 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. liucija.schulteebbert @lrs.lt V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el.
[1] Žr.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtą 2024 m. sausio 18 d. apžvalgą Nr. 24/04 „Europos Sąjungos ir NATO šalių ambasadorių skyrimo procedūros ir valdžių įgaliojimai paskyrimo procese“: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=72425 . [2] Žr. nurodytą apžvalgą: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=72425 .
481 , 482
2024-09-18 Nr. XIVP-3500(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo 482 straipsnyje „Diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas“ siūloma nustatyti diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo procedūrą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, užsienio reikalų ministras atrinktą diplomatinio atstovo kandidatūrą teiktų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, prieš tai „apsvarstęs“ ją su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. Šiam Seimo komitetui „apsvarsčius kandidatūrą ir priėmus sprendimą“, Užsienio reikalų ministerija pateiktų Vyriausybei teisės aktų dėl diplomatinio atstovo skyrimo projektus; skiriant diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, šių teisės aktų projektai Vyriausybei būtų teikiami gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Vertinant šį teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai aspektai. 1.1. Nuostata, pagal kurią užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, turėtų „apsvarstyti“ ją su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu, nebūtų užtikrinta, kad šis „apsvarstymas“ būtų rezultatyvus, t. y. kad valstybės valdžios institucijos, turinčios konstitucinius įgaliojimus dalyvauti skiriant diplomatinius atstovus,
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos užsienio reikalų ministrui teikti Seimo Užsienio reikalų komitetui svarstyti su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu nesuderintą diplomatinio atstovo kandidatūrą, taip pat vėliau Vyriausybei oficialiai (viešai) teikti Respublikos Prezidentui diplomatinio atstovo kandidatūrą, dėl kurios su Respublikos Prezidentu nebūtų iš anksto sutarta. Vertindami šį teisinį reguliavimą, laikomės Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-3500 (žr. jos 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčiuose išdėstytas pastabas) [1] išsamiai argumentuotos pozicijos, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų iškreiptas Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžios institucijų sąveikos modelis, pažeista vykdomosios valdžios institucijų kartu įgyvendinamų konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu, pusiausvyra, apribotas Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų vykdymas.
rojekto 2 straipsnyje išdėstyto Diplomatinės tarnybos įstatymo482 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nurodytu aspektu prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui . 1.2. Projekto 2 straipsnyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo 482 straipsnyje (kuriame, kaip matyti iš jo pavadinimo, turėtų būti reglamentuojamas diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymas) nesiūloma reglamentuoti diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo dalyvaujant toms valstybės valdžios institucijoms, kurios turi konstitucinius įgaliojimus skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus; vietoj to yra numatyta diplomatinių atstovų kandidatūrų svarstymo Seimo Užsienio reikalų komitete procedūra . Vertindami šį siūlomą teisinį reguliavimą, laikomės minėtoje Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr.
XIVP-3500 išdėstytos pozicijos, kad pagal Konstituciją skirti ir atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų yra išimtiniai vykdomosios valdžios įgaliojimai, o įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos – Seimo ir jo struktūrinio padalinio – Seimo Užsienio reikalų komiteto įgaliojimai dalyvauti diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo procesuose Konstitucijoje nėra numatyti, todėl nei šio komiteto sprendimai dėl diplomatinių atstovų skyrimo ar atšaukimo, nei pati šių klausimų svarstymo šiame komitete procedūra negali saistyti ar sąlygoti vykdomosios valdžios institucijų – Vyriausybės ir Respublikos Prezidento – konstitucinių įgaliojimų, susijusių su diplomatinių atstovų skyrimu ir atšaukimu, įgyvendinimo (plačiau žr. nurodytos išvados 2.1 ir 2.3 papunkčiuose išdėstytas pastabas) . Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl to, ar svarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete nėra įsiterpiama į vykdomosios valdžios konstitucinių įgaliojimų skirti diplomatinius atstovus vykdymą, t. y. dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, pagal kurį šių vykdomosios valdžios įgaliojimų vykdymas yra susietas su diplomatinių atstovų kandidatūrų apsvarstymu Seimo Užsienio reikalų komitete ir jo sprendimo priėmimu, atitikties Konstitucijos
Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. 2.
diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti Respublikos Prezidentui skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus, taip pat į Užsienio reikalų ministerijos įgaliojimus formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinės tarnybos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 7.3 papunktis), manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. 3.1. Atsižvelgiant į šių rekomendacijų 174 punktą, p rojekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis
„Įstatymo“. 3.2. Projekto 2 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio
vietoj žodžių ir skaitmens „Įstatymo VII skyrių“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. 3.3. Atsižvelgiant į Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio struktūrą, projekto 3 straipsnio 2 dalis turėtų būti išdėstyta taip: „Buvusias 49 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisryt ė,
209 6376, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5)209 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)
@lrs.lt V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] [1] Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvada Nr. XIVP-3500: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b6b90470dad211ee9269b566387cfecb?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=e0ecab4f-8766-440e-8b51-05eb564697ea
, 482
2024-10-07 Nr. XIVP-3500(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto Diplomatinės tarnybos įstatymo 482 straipsnio 1 dalį siūlytume išdėstyti taip: „ Užsienio reikalų ministras, prieš teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetui, ją suderina su Ministru Pirmininku ir Respublikos Prezidentu. “
tarnybos įstatymo 482 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog Seimo Užsienio reikalų komitetui apsvarsčius kandidatūrą, laikoma, kad svarstymo procedūra šiame komitete yra baigta. Ši nuostata neturi iš esmės jokio norminio turinio, ja konstatuojamas savaime akivaizdus dalykas, todėl šios dalies atsisakytina (juolab kad tai matyti ir iš šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalies). 3. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. lapkričio 1 d. turėtų būti pakeista, nustatant vėlesnę šio įstatymo įsigaliojimo datą. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus užmegzti diplomatinius santykius ir palaikyti ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti Respublikos Prezidentui skirti ir atšaukti diplomatinius atstovus, taip pat į Užsienio reikalų ministerijos įgaliojimus formuoti atstovavimo Lietuvos Respublikai užsienyje, diplomatinių ir konsulinių santykių, diplomatinės tarnybos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.
1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 7.3 papunktis), manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisryt ė,
209 6376, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5)209 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)
@lrs.lt V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]