Projekto lyginamasis variantas Projektas
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.Kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu, kai siekiama ištaisyti žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, klaidas ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis – Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Jeigu kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį, prokuroras prieš ekshumavimą apie tai informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotą instituciją. Ši institucija, įvertinusi aplinkybes, per 3 darbo dienas nurodo, kokias apsisaugojimo priemones turi naudoti asmenys, dalyvausiantys ekshumuojant ir pervežant ekshumuotus žmogaus palaikus. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų, klaidų atvejais ar esant kitoms reikšmingoms aplinkybėms, kuomet yra nustatyti pažeidimai, pareiškėjo patirtas ekshumavimo išlaidas kompensuoja atsakingas fizinis ar juridinis asmuo. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laima Nagienė
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Esamas teisinis reguliavimas suteikia teisę dėl žmonių palaikų ekshumavimo kreiptis palaidoto žmogaus sutuoktiniui, partneriui arba pilnamečiams vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), jeigu jų nėra, – artimiesiems giminaičiams. Taip pat Kultūros ministerijos įgaliotai institucijai ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus. Tačiau praktikoje įmanomos tokios situacijos, kuomet žmogaus laidojimo procese yra pažeidžiami teisės aktai, mirusiojo asmens žmogaus teisės, įvyksta klaida ar yra nustatomos kitos reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į kurias iškyla poreikis perlaidoti palaikus užtikrinant tinkamą pagarbą mirusiojo atminimui ir tokiais atvejais kuomet asmuo neturi artimųjų giminaičių. Tokiu atveju esamas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės ekshumuoti tokio asmens palaikus, kadangi nėra subjekto, kuriam būtų suteikta teisė pateikti prašymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X–1404 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.
Taip pat nustatyta, kad visais atvejais ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama suteikti teisę, kuomet nėra žmogaus artimųjų giminaičių, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymą dėl žmogaus palaikų ekshumavimo, siekiant ištaisyti žmogaus teisių ir teisės aktų pažeidimus, klaidas ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Taip užtikrinant pagarbą neturinčio artimųjų mirusiojo asmens atminimui. Taip pat siekiama užtikrinti teisingumo principą, numatant, kad šiais atvejais pareiškėjo patirtas ekshumavimo išlaidas kompensuoja atsakingas fizinis ar juridinis asmuo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Ekshumavimas, žmogaus palaikai;
Papildomų paaiškinimų nėra.
2024-02-22 Nr. XIVP-3492 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymas) 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai siekiama ištaisyti žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, klaidas ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis kapinėse palaidoti žmogaus palaikai galėtų būti ekshumuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Be to, siūloma nustatyti, kad žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų, klaidų atvejais ar esant kitoms reikšmingoms aplinkybėms, kuomet yra nustatyti pažeidimai, pareiškėjo patirtas ekshumavimo išlaidas kompensuoja atsakingas fizinis ar juridinis asmuo. Taigi Vyriausybės įgaliotos institucijos (pareiškėjo) patirtas išlaidas kompensuotų atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekte siūloma nustatyti pagrindus, kuriems esant Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę teikti prašymus dėl kapinėse palaidoto žmogaus ekshumacijos. Pažymėtina, kad nuostata „kai siekiama ištaisyti žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimus, klaidas ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis“ nėra pakankamai konkreti. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti aiškinama taip, kad kapinėse palaidoto žmogaus ekshumacija galėtų būti vykdoma esant bet kuriam žmogaus teisių ir bet kuriam teisės aktų reikalavimų pažeidimui, nesiejant jų vien su teisės aktų, reglamentuojančių žmogaus palaikų laidojimą, pažeidimu.
Kyla abejonių, ar bet kuris žmogaus teisių pažeidimas ir bet kuris teisės aktų pažeidimas galėtų būti pagrindu ekshumuoti kapinėse palaidoto žmogaus palaikus. Be to, nuostata „kitomis reikšmingomis aplinkybėmis“ yra vertinamojo pobūdžio ir gali sukelti įstatymo taikymo problemų, nes gali būti nevienodai aiškinama dėl to, kad vieni asmenys tas pačias aplinkybes galėtų vertinti kaip „reikšmingas aplinkybes“, o kiti tų pačių aplinkybių reikšmingumo galėtų ir neįžvelgti. Svarbu paminėti ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma jokių konkrečių atvejų, faktinių aplinkybių, dėl kurių reikia keisti esamą teisinį reguliavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, sukonkretinant atvejus, kuriems esant Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę kreiptis dėl kapinėse palaidoto žmogaus palaikų ekshumacijos. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka Vyriausybės įgaliotai institucijai (pareiškėjui) jos patirtas ekshumavimo išlaidas kompensuotų „atsakingas fizinis ar juridinis asmuo“.
Be to, projekto nuostatose nėra pateikiama ir paties „atsakingo“ asmens sąvoka, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patirtas ekshumacijos išlaidas turėtų atlyginti atsakingu už žmogaus teisių ar kitų įstatymų pažeidimus pripažintas asmuo ar koks kitas subjektas, bei kokia institucija būtų kompetentinga pripažinti minėtą asmenį „atsakingu“. Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas būtina tikslinti, aiškiai įvardijant Vyriausybės įgaliotos institucijos patirtų ekshumacijos išlaidų atlyginimo subjektą ir minėtų išlaidų atlyginimo tvarką. Trečia, vadovaujantis minėtu teisinio aiškumo principu, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbiniu ir redakciniu aspektais, nes iš projektu siūlomos nuostatos konstrukcijos (jos dėstymo po kablelio) nėra aišku, ar žmogaus teisių ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų, klaidų ar kitų reikšmingų aplinkybių sąlyga būtų taikoma ir Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Ketvirta, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, projektu siūlomos keičiamo įstatymo pataisos reikalingos tuo atveju, kai „iškyla poreikis perlaidoti palaikus <...> tokiais atvejais kuomet asmuo neturi artimųjų giminaičių. Tokiu atveju esamas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės ekshumuoti tokio asmens palaikus, kadangi nėra subjekto, kuriam būtų suteikta teisė pateikti prašymą“.
Pastebėtina, kad projekto
tikslas – nustatyti teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai kreiptis dėl palaikų ekshumacijos tik tuo atveju, kai miręs asmuo neturi artimųjų giminaičių
Vyriausybė turėtų įgalioti atitinkamą instituciją, kuri projekte siūlomais nustatyti atvejais turėtų teisę teikti prašymus dėl kapinėse palaidotų žmonių palaikų ekshumacijos. Taigi, Vyriausybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, turėtų priimti atitinkamą teisės aktą. Be to, svarstytina, ar projekte nustačius naujus ekshumavimo atvejus, neturėtų būti keičiama ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, kuria reglamentuojamas leidimų ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse išdavimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą bei pasiūlant Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministrui priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 3.
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]