Projekto Lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais ir išdėstyti jį taip: „8) bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas;
9) nebūti įtraukti į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą.“
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1
punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. pateikdami VSDF prašymą. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo
įgyvendinimas
m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimas ir pensijų kaupimo metu surinktos lėšos investuojamos aplaidžiai ir galimai piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, o pensijų kaupimo dalyviai neturi galimybės daryti įtakos savo investicijoms, todėl siekiant atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe siūloma suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims siūloma suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t.y. kad jie nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą ir jiems nereikėtų pateikti atsisakymų). Tokiu būdu pensijų kaupime liktų tik tie asmenys, kurie patys nori dalyvauti šiame kaupime, o kitiems asmenims, ypač tiems, kurie prarado pasitikėjimą pensijų kaupimu po to, kai vieno iš fondų į kurį buvo investuoti pensijų kaupimo pinigai vadovas išvaistė apie 16,6 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra pakankamai galimybių investuoti ir kaupti lėšas patiems asmenims, toks sprendimas prisidėtų prie didesnio finansinio raštingumo ir savarankiškumo ir didintų fondų atsakomybę žinant, kad dėl netinkamų pensijų fondų valdytojų sprendimų asmenys dalyvaujantys kaupime galėtų pasitraukti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo numatyta galimybė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime tik iki metų kai asmuo yra įtraukiamas į kaupimą birželio 30 d. Tačiau nėra numatyta galimybė bet kuriuo metu pasitraukti iš kaupimo išskyrus atvejus, kai asmuo dėl svarbių priežasčių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma:
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime,
nebūti įtrauktam į pensijų kaupimą,
atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. T.y. asmeniui grąžinama sumokėtos pensijų įmokos (be teigiamos ar neigiamos grąžos) ir VSDF valdybai grąžinamos lėšos, kurios buvo sumokėtos iš valstybės biudžeto. Taip pat nurodoma, kad norintis atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmuo turi pateikti VSDF prašymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijos mažinimui turės teigiamą įtaką, nes investicinės bendrovės ir pensijų fondai elgsis atsakingiau ir skaidriau be galimai neskaidrių susitarimų dėl investicijų, nes žinos, kad iškilus situacijoms į viešimą pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys galės bet kuriuo metu pasitraukti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes skatins asmenis savarankiškai investuoti. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2024 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus.. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „pensijų kaupimas“, „VSDF“. 16.
16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai
2024-02-19 Nr. XIVP-3486 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti nauju 8 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo projekte, tiek jo aiškinamajame rašte kai kurios sampratos, kurios teisės požiūriu pensijų kaupimo teisinių santykių reguliavimui yra svarbios ir apibrėžia tam tikras teisinio reguliavimo sritis, yra pavartotos netinkamai ar netiksliai, todėl įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo
pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir yra duomenų apie jų draustumą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, asmuo ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos turi būti informuotas apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą ir turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą.
Todėl nuostata, tuo pačiu ir asmens teisė „atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“ apima tik laikotarpį iki įstatyme nustatyto termino („turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime). Pažymėtina, kad teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime siejama su aplinkybe, kad asmuo nepradėjo ir už asmenį nebuvo pradėtos mokėti įmokos (išskyrus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams bet kada atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą (Konstitucinio Teismo
straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę nebūti įtrauktas į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą. Iš projekto nuostatų galima suprasti, kad čia nurodytas prašymas būtų pateiktas vieną kartą.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios teisės įgyvendinimo taisykles, nes galiojantis teisinis reguliavimas nustato periodinę asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką, todėl asmuo, gavęs informaciją apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, privalo kiekvieną kartą informuoti apie savo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą VSDF administravimo įstaigą. 3. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, galima preziumuoti, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
nei nustatyta keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar asmuo, nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupime, turėtų teisę vėl tapti pensijų kaupimo dalyviu. 4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio
rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus projekto nuostatos tobulintinos. 4.1.
pirmuoju numeriu pažymėti straipsniai. 4.2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų turinį, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma naujais 7 ir 8 punktais, o buvęs 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas pernumeruojamas atskiru straipsnio dalies punktu. 4.3. Tikslintina projekto 1 straipsnio (turėtų būti 2 straipsnio) pakeitimo esmė, nes, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir pakeitimų turinį, galima daryti išvadą, kad keičiama ne 3 straipsnio, o 6 straipsnio 6 dalis. 4.4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių įstatymo taikymo nuostatų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytos dvi jo normų įsigaliojimo datos, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžių „Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO NR. IX-1691 5 ir 6 STRAIPSNIŲ pakeitimo
2025-06-13 Nr. 103-P-23 Vilnius 1.
dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-02-19 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti nauju 8 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo projekte, tiek jo aiškinamajame rašte kai kurios sampratos, kurios teisės požiūriu pensijų kaupimo teisinių santykių reguliavimui yra svarbios ir apibrėžia tam tikras teisinio reguliavimo sritis, yra pavartotos netinkamai ar netiksliai, todėl įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. į pensijų kaupimą kas trejus metus įtraukiami pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir yra duomenų apie jų draustumą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, asmuo ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos turi būti informuotas apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą ir turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą.
Todėl nuostata, tuo pačiu ir asmens teisė „atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“ apima tik laikotarpį iki įstatyme nustatyto termino („turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime). Pažymėtina, kad teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime siejama su aplinkybe, kad asmuo nepradėjo ir už asmenį nebuvo pradėtos mokėti įmokos (išskyrus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams bet kada atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas). Nesvarstyti. Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę nebūti įtrauktas į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą. Iš projekto nuostatų galima suprasti, kad čia nurodytas prašymas būtų pateiktas vieną kartą.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios teisės įgyvendinimo taisykles, nes galiojantis teisinis reguliavimas nustato periodinę asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką, todėl asmuo, gavęs informaciją apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, privalo kiekvieną kartą informuoti apie savo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą VSDF administravimo įstaigą. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodytus siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, galima preziumuoti, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siekiama nustatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimą anksčiau nei nustatyta keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar asmuo, nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupime, turėtų teisę vėl tapti pensijų kaupimo dalyviu. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus projekto nuostatos tobulintinos. 4.1. Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes yra du pirmuoju numeriu pažymėti straipsniai. 4.2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų turinį, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma naujais 7 ir 8 punktais, o buvęs 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas pernumeruojamas atskiru straipsnio dalies punktu. 4.3. Tikslintina projekto 1 straipsnio (turėtų būti 2 straipsnio) pakeitimo esmė, nes, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir pakeitimų turinį, galima daryti išvadą, kad keičiama ne 3 straipsnio, o 6 straipsnio 6 dalis. 4.4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių įstatymo taikymo nuostatų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytos dvi jo normų įsigaliojimo datos, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžių „Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Nesvarstyti. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-02-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3486 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lina Kaušakienė, 2024-04-18 Nr. G-2024-3673
A S
Nuo 2015 metų esu išrinkta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nare.
Dirbu Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininke, Globos ir rūpybos taryboje, kituose komitetuose, įvairiose darbo grupėse ir komisijose. Su Kupiškio rajono gyventojais sistemingai bendrauju bendruomenių susirinkimuose ir įvairiuose kituose renginiuose. Taip pat gaunu daug paklausimų įvairiais klausimais, todėl bendrauju individualiai ir sprendžiu gyventojams iškilusias problemas. Vienas iš jų - labai aktualus dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas LR Pensijų kaupimo įstatymas Nr. XIII-1360, pakeičiant iki tol galiojusį įstatymą Nr. IX-1691. LR Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023 m. kovo mėn. buvo parengusi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus, kurie buvo pateikti viešojoje erdvėje (išplatinti per įvairius socialinius tinklus, spaudoje) ir pristatyti Trišalėje taryboje. Gyventojai labai tikisi, kad jau iki 2024 m. liepos 1 d. LR Vyriausybė ir LR Seimas priims LR Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurios numatys žmonių įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą bei pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galimybes, bei fonduose sukauptų lėšų atsiėmimo galimybes. Taip pat atkreipiu dėmesį dėl pensinio amžiaus arba gaunančių išankstines pensijas gyventojų (jų teigimu, iki 2018 m. buvo galima atsiimti iki 10 000 eurų). Dauguma jų turi sukaupę tik nuo 6 000,00 iki 8 000,00 eurų ir negali atsiimti vienkartine išmoka (nuo 2023-01-01 vienkartine išmoka galima pasiimti tik 5403,00 Eur.).
Dalis gyventojų, nesulaukę LR Seimo ir LR Vyriausybės sprendimų, pradėjo gauti periodines išmokas (tai sudaro tik nuo 25,00 iki 40,00 eurų per mėnesį). Minėtiems pensinio amžiaus gyventojams labai reikalingos didesnės lėšos, nes jie jas naudotų tikslingiems poreikiams (onkologinių, širdies, endokrininių, kraujotakos, nervų bei kvėpavimo sistemų ir kitų ligų gydymui, reabilitacijai, dantų priežiūrai ir protezavimui /implantavimui ir kt.). 2023 m. kovo mėn. LR Socialinės ir darbo ministerijos pateiktuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad periodinių išmokų gavėjams, likusi neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti). Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-05-15 Nutarimas Nr. 351 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1363 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3486 (toliau – Projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, „<...> siekiant atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe, siūloma suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims siūloma suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t. y., kad jie nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą ir jiems nereikėtų pateikti atsisakymų). <...> toks sprendimas prisidėtų prie didesnio finansinio raštingumo ir savarankiškumo, ir didintų fondų atsakomybę <...>.“ Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio kylančią asmenų teisę į senatvės pensiją, kaip tam tikro dydžio periodines pinigines išmokas. Šią pareigą jis įgyvendina ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatydamas tokių rūšių pensijų išmokas kaip pensijų anuitetai ir periodinės pensijų išmokos, taip pat pensijų kaupimo teisinį reguliavimą, užtikrinantį nuoseklų ir ilgalaikį pensijų kaupimą, kad asmenys įgytų teisę gauti periodines pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, todėl didėtų jų pajamos, gaunamos sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas) nurodyta, kad,
„<...> jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį
būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai. <...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektu teikiamas siūlymas Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyti teisę „bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas“, „nebūti įtrauktiems į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą“, taip pat atsiimti visas sukauptas lėšas nėra tinkama priemonė Projekto tikslams pasiekti, nes ji prieštarautų pensijų kaupimo tikslui.
Pritarus Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų paneigta įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmė ir nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa pensijų sistema veiktų darniai, nes Projektu siūlomi nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai nebūtų išimtiniai, o dalyviai turėtų teisę pasitraukti iš pensijų kaupimo nesant jokių išskirtinių aplinkybių. Be to, dėl iš pensijų kaupimo planuojančių pasitraukti dalyvių skaičiaus neprognozuojamumo mažėtų ilgalaikių Pensijų anuitetų fondo pinigų srautų prognozavimo tikslumas bei investicinė grąža visiems pensijų kaupimo dalyviams, t. y. kiltų rizika pačiam Pensijų anuitetų fondo tvarumui ir efektyvumui, priklausantiems nuo esamo ir prognozuojamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus, jų sukauptų sumų dydžių, – taip sumažėtų II pakopos pensijų sistemos stabilumas. Todėl valstybei tektų spręsti iš pensijų kaupimo pasitraukusių asmenų socialinio aprūpinimo senatvėje (pavyzdžiui, piniginės socialinės paramos teikimo) klausimą, nes jų pajamos, sulaukus pensinio amžiaus ir negaunant papildomų pensijų išmokų, būtų mažesnės.
Pažymėtina, kad, nors pensijų kaupimo sistema pradėjo veikti 2004 m., net ir gana vėlai kaupti pradėję asmenys, šiuo metu išeinantys į pensiją, užsitikrina papildomas apie 10 proc. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio pensijų išmokas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,
būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, siekė apie 637 eurus, o vidutinis pensijų anuitetas – apie 65 eurus per mėnesį. Sudarius galimybę pensijų kaupimo dalyviams bet kada nutraukti pensijų kaupimą nesant išskirtinių aplinkybių, nebūtų sukaupta lėšų pensijų anuitetams mokėti, todėl nebūtų pasiektas pensijų sistemos reformų tikslas užtikrinti didesnes asmenų pajamas senatvėje. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia ir planuoja pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jo VIII (pavasario) sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX‑1691 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, įgyvendinant Nutarimą, bus siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, juose numatant galimybę dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, t. y. nustatyti išimtinius atvejus, kai toks pasitraukimas galimas.
Atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas Pensijų kaupimo įstatymo taikymo problemas ir besikeičiančią visuomenės nuomonę dėl pensijų kaupimo (dėl nesančios galimybės atsiimti lėšas kaip vienkartinę išmoką ir įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmo), taip pat bus siūloma tobulinti Pensijų kaupimo įstatymą, nustatant pensijų kaupimo dalyviams palankesnes įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas bei galimybes pasirinkti pensijų išmokos rūšį. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2025-05-21 * Atsižvelgiant į:
Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 351 išreikštą nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIVP-3486;
į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą;
Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Nr. XIVP-3486; 2.
kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
2025-05-21
ir finansų komiteto nariai: Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas, Dainoras Bradauskas, Rasa Budbergytė, Raimundas Kuodis, Mindaugas Lingė, Šarūnas Šukevičius, Algimantas Radvila, Robert Puchovič. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti nauju 8 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo projekte, tiek jo aiškinamajame rašte kai kurios sampratos, kurios teisės požiūriu pensijų kaupimo teisinių santykių reguliavimui yra svarbios ir apibrėžia tam tikras teisinio reguliavimo sritis, yra pavartotos netinkamai ar netiksliai, todėl įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. į pensijų kaupimą kas trejus metus įtraukiami pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio
draustumą.
Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, asmuo ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos turi būti informuotas apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą ir turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą. Todėl nuostata, tuo pačiu ir asmens teisė „atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“ apima tik laikotarpį iki įstatyme nustatyto termino („turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime). Pažymėtina, kad teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime siejama su aplinkybe, kad asmuo nepradėjo ir už asmenį nebuvo pradėtos mokėti įmokos (išskyrus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams bet kada atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas). Nesvarstyti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 19 d. 1
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę nebūti įtrauktas į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą. Iš projekto nuostatų galima suprasti, kad čia nurodytas prašymas būtų pateiktas vieną kartą.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios teisės įgyvendinimo taisykles, nes galiojantis teisinis reguliavimas nustato periodinę asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką, todėl asmuo, gavęs informaciją apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, privalo kiekvieną kartą informuoti apie savo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą VSDF administravimo įstaigą. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 19 d. 2
teisinio reguliavimo tikslus, galima preziumuoti, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siekiama nustatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimą anksčiau nei nustatyta keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar asmuo, nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupime, turėtų teisę vėl tapti pensijų kaupimo dalyviu. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 19 d.
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus projekto nuostatos tobulintinos. 4.1. Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes yra du pirmuoju numeriu pažymėti straipsniai. 4.2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų turinį, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma naujais 7 ir 8 punktais, o buvęs 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas pernumeruojamas atskiru straipsnio dalies punktu. 4.3. Tikslintina projekto 1 straipsnio (turėtų būti 2 straipsnio) pakeitimo esmė, nes, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir pakeitimų turinį, galima daryti išvadą, kad keičiama ne 3 straipsnio, o 6 straipsnio 6 dalis. 4.4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių įstatymo taikymo nuostatų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytos dvi jo normų įsigaliojimo datos, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžių
„Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Nesvarstyti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2024 m. vasario 28 d. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3486 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 15 d. * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1363 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3486 (toliau – Projektas) dėl toliau nurodytos priežasties. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, „<...> siekiant atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe, siūloma suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims siūloma suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t. y., kad jie nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą ir jiems nereikėtų pateikti atsisakymų). <...> toks sprendimas prisidėtų prie didesnio finansinio raštingumo ir savarankiškumo, ir didintų fondų atsakomybę <...>.“ Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio kylančią asmenų teisę į senatvės pensiją, kaip tam tikro dydžio periodines pinigines išmokas. Šią pareigą jis įgyvendina ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatydamas tokių rūšių pensijų išmokas kaip pensijų anuitetai ir periodinės pensijų išmokos, taip pat pensijų kaupimo teisinį reguliavimą, užtikrinantį nuoseklų ir ilgalaikį pensijų kaupimą, kad asmenys įgytų teisę gauti periodines pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, todėl didėtų jų pajamos, gaunamos sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas) nurodyta, kad, „<...> jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai. <...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektu teikiamas siūlymas Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyti teisę „bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas“,
„nebūti įtrauktiems į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos
prašymą“, taip pat atsiimti visas sukauptas lėšas nėra tinkama priemonė Projekto tikslams pasiekti, nes ji prieštarautų pensijų kaupimo tikslui.
Pritarus Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų paneigta įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmė ir nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa pensijų sistema veiktų darniai, nes Projektu siūlomi nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai nebūtų išimtiniai, o dalyviai turėtų teisę pasitraukti iš pensijų kaupimo nesant jokių išskirtinių aplinkybių. Be to, dėl iš pensijų kaupimo planuojančių pasitraukti dalyvių skaičiaus neprognozuojamumo mažėtų ilgalaikių Pensijų anuitetų fondo pinigų srautų prognozavimo tikslumas bei investicinė grąža visiems pensijų kaupimo dalyviams, t. y. kiltų rizika pačiam Pensijų anuitetų fondo tvarumui ir efektyvumui, priklausantiems nuo esamo ir prognozuojamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus, jų sukauptų sumų dydžių, – taip sumažėtų II pakopos pensijų sistemos stabilumas. Todėl valstybei tektų spręsti iš pensijų kaupimo pasitraukusių asmenų socialinio aprūpinimo senatvėje (pavyzdžiui, piniginės socialinės paramos teikimo) klausimą, nes jų pajamos, sulaukus pensinio amžiaus ir negaunant papildomų pensijų išmokų, būtų mažesnės.
Pažymėtina, kad, nors pensijų kaupimo sistema pradėjo veikti
pensiją, užsitikrina papildomas apie 10 proc. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio pensijų išmokas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. kovo mėnesį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, siekė apie 637 eurus, o vidutinis pensijų anuitetas – apie 65 eurus per mėnesį. Sudarius galimybę pensijų kaupimo dalyviams bet kada nutraukti pensijų kaupimą nesant išskirtinių aplinkybių, nebūtų sukaupta lėšų pensijų anuitetams mokėti, todėl nebūtų pasiektas pensijų sistemos reformų tikslas užtikrinti didesnes asmenų pajamas senatvėje. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia ir planuoja pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jo VIII (pavasario) sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX‑1691 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, įgyvendinant Nutarimą, bus siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, juose numatant galimybę dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, t. y. nustatyti išimtinius atvejus, kai toks pasitraukimas galimas.
Atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas Pensijų kaupimo įstatymo taikymo problemas ir besikeičiančią visuomenės nuomonę dėl pensijų kaupimo (dėl nesančios galimybės atsiimti lėšas kaip vienkartinę išmoką ir įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmo), taip pat bus siūloma tobulinti Pensijų kaupimo įstatymą, nustatant pensijų kaupimo dalyviams palankesnes įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas bei galimybes pasirinkti pensijų išmokos rūšį. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į:
Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 351 išreikštą nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIVP-3486;
tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą;
Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
pranešėjai: A.Sysas, R.Kuodis, V.Ąžuolas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Evaldas Putrimas