Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą. „4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas
2024
1 straipsnis. 17¹ straipsnio pakeitimas
tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų prieinamumą, šių paslaugų teikimo poreikį numato Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.“
taip: „3. Transporto saugos administracija nustato tolimojo susisiekimo viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. sudaro viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju dėl naujo šiam poreikiui tenkinti skirto maršruto aptarnavimo. Vertinant viešosios paslaugos poreikį ir sudarant naują maršrutą, kuriame bus teikiama tolimojo susisiekimo viešoji paslauga, šio kodekso 18 straipsnio
viešosios paslaugos poreikis ir sudaroma sutartis dėl viešosios paslaugos teikimo esamame maršrute, kurį aptarnavusiam vežėjui buvo panaikintas leidimas vežti keleivius ir naujas leidimas nėra išduotas nė vienam vežėjui, šio straipsnio 5 dalies 2 punktas netaikomas.
Sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo minimalaus autobusų išvykimo užtikrinimo tikslais, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas ir šio straipsnio 5 dalis netaikomi. Transporto saugos administracija vežėjus paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais tolimojo susisiekimo viešosioms paslaugoms teikti pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti tolimojo susisiekimo viešąsias paslaugas gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją.“
3Pakeisti 17¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai Tolimojo susisiekimo tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, viešoji paslauga privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:
1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti atliekamų reisų skaičių; praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;
gyventojų, centras; tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;
3) tarp išvykimo ir galinio punktų nėra teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“ 4.
Viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai Tolimojo susisiekimo tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, viešoji paslauga privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:
1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti atliekamų reisų skaičių; praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;
gyventojų, centras; tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;
3) tarp išvykimo ir galinio punktų nėra teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vežėjas, su kuriuo sudaryta viešosios paslaugos teikimo sutartis, privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas, nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.”2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai.
Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta esama arba nustatoma nauja gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai ir kuri apibūdinama Transporto saugos administracijos suteiktu identifikaciniu numeriu, miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, pavadinimais ir tarpiniais sustojimo punktais, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), patikslinančiais ir atskiriančiais maršrutą nuo kitų maršrutų. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti naujus tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 16 dalyje nustatytus reikalavimus.“
straipsnį naujomis 12 ir 13 dalimis:
„12. Esamas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo
maršrutas, kuriuo leidimas vežti keleivius įsigaliojo
susisiekimo maršrutas, kuris buvo sudarytas po 2023 m. liepos 1 d., laikantis šio straipsnio 16 dalyje nustatytos tvarkos. 13. Naujas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris iki jo paskelbimo nepatenka į esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir kuris yra sudaromas šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka.“
laikyti 14 dalimi. 5. Buvusią 18 straipsnio 13 dalį laikyti 15 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „15.
Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus. Leidimusą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutaisu išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu išduodamas vienas leidimas vienam vežėjui. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.“
laikyti 16 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „16. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija, nurodydama šio straipsnio 11 dalyje nurodytą informaciją apie maršrutą ir maršrutą aptarnaujantį vežėją arba, kai aptarnaujančio vežėjo nėra, nurodo, kad maršrute keleivių vežimo paslauga neteikiama. Jeigu sudaryti naują maršrutą pasiūlė vežėjas, skelbdama tokį naują maršrutą IS „Vintra“ Transporto saugos administracija iš karto maršrutą aptarnaujančiu vežėju nurodo jį pasiūliusį vežėją, jeigu vežėjas atitinka šio kodekso 18² straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujus tolimojo susisiekimo maršrutus nustato Transporto saugos administracija. Nustatant naują tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas.
Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti.
Naujas tTolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomias laikantis šių kriterijų:
bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;
2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;
3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;
4) sudaromo naujo maršruto trasa nesutampa su esamųkitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;
5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:
a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po
7.
Naujas tTolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomias laikantis šių kriterijų:
bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;
2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;
3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;
4) sudaromo naujo maršruto trasa nesutampa su esamųkitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;
5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:
a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po
18 straipsnį nauja 17 dalimi: „17.
Transporto saugos administracija IS „Vintra“ skelbia autobusų išvykimo dažnumą ir užtikrina minimalų autobusų išvykimo dažnumą tarp miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, atsižvelgdama į visų šioje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiančių vežėjų atliekamus reisus. Jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad minimalus autobusų išvykimo dažnumas nėra užtikrinamas, ji pasiūlo atitinkamoje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiantiems vežėjams padidinti jų atliekamų reisų skaičių ir, jeigu vežėjai tai daryti atsisako, Transporto saugos administracija, įvertinusi tolimojo susisiekimo dažnumo poreikį tarp miesto (punkto), turinčio iki 20 000 gyventojų, iš kurio išvykstama arba į kurį atvykstama, organizuoja tolimojo susiekimo viešosios paslaugos teikimą sudarydama naują maršrutą šiam poreikiui užtikrinti šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Vežėjai gali teikti keleivių vežimo paslaugas didesniu negu minimalus autobusų išvykimo dažnumu arba, gavę Transporto saugos administracijos sutikimą, sumažinti dažnumą iki šiame punkte numatyto minimalaus dažnumo, suderinę tokį sprendimą su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju. Vežėjai taip pat gali padidinti ar sumažinti stotelių skaičių atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute taip, kad nebūtų pakeičiama tokio tolimojo susisiekimo maršruto trasa ir tarpiniai punktai, apibrėžiantys maršrutą, kaip numatyta šio straipsnio 11 dalyje.
Minimalus autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, mieste (punkte), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto (punkto) gyventojų skaičių:
a) miestuose, turinčiuose iki
per dieną;
b) miestuose, turinčiuose nuo
2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
c) miestuose, turinčiuose nuo
3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“
dalis laikyti atitinkamai 18 ir 19 dalimis. 9. Buvusią 18 straipsnio 17 dalį laikyti 20 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „20. Jeigu vežėjui išduotas leidimas vežti keleivius esamu tolimojo susisiekimo maršrutu panaikinamas, toks maršrutas iš karto nėra naikinamas. Transporto saugos administracija IS
„Vintra“ pašalina informaciją apie tokį maršrutą aptarnavusį vežėją ir kiti
vežėjai turi teisę kreiptis dėl leidimo vežti keleivius tokiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo šio kodekso 18² straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu, praėjus vienam mėnesiui nuo tolimojo susisiekimo maršrutą aptarnaujančio vežėjo panaikinimo ar naujai sudaryto maršruto paskelbimo IS
„Vintra“ dienos, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18²
straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo, Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutąus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka.maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu. Transporto saugos administracija, įvertinusi keleivių srautus, gali keisti minimalų autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du kartus per metus.“
laikyti 21 dalimi. 3 straipsnis. 18² straipsnio pakeitimas Pakeisti 18² straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) būti ne senesnis kaip 14 metų.“
redakcija, įsigaliojanti 2026-01-01:
5) būti ne senesnis kaip 10 metų.”4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnį ir šio straipsnio 3–5 dalis, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.
Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ paskelbia esamus tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriems leidimas vežti keleivius įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d., ir panaikina Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ 2023 m. spalio 4 d. paskelbtą
saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2BE-250 „Dėl Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutų sąrašo patvirtinimo“. 4. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, įsigalioję 2023 m. liepos 1 d., galioja neterminuotai, jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pakeičia šioje dalyje nurodytų leidimų galiojimo terminą į neterminuotą. 5. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki
šiuo metu galiojančios sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d pakeičia šioje dalyje nurodytų sutarčių dėl keleivių vežimo galiojimo terminą į neterminuotą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KTK projektas) parengtas siekiant sudaryti galimybę lankstesniam tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymui, kurį riboja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio
negali sutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai. Remiantis oficialiais Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 metų beveik per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta kone trečdalis maršrutų. 2023 m. naujai priimtas Kelių transporto kodeksas nepagerino, bet greičiausiai pablogino situaciją. Dėl prasto susisiekimo Lietuvoje didėja regiono gyventojų atskirtis, tai turi ypač neigiamas pasekmes pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Galiausiai Lietuva negali pasiekti Europos Sąjungos privalomų oro taršos mažinimo tikslų, nes didėja individualaus transporto parkas ir kelionių automobiliais intensyvumas. Lietuva daugybėje strateginių dokumentų yra įsipareigojusi skatinti darnų judumą, švelninti transporto sektoriaus poveikį klimatui ir mažinti individualaus transporto naudojimą. Tačiau skambios deklaracijos ir aukšti tikslai, įsipareigojimai Europos Sąjungai, Jungtinių tautų darnaus vystymosi darbotvarkei labiau įgyvendinami popieriuje nei realybėje. Pastaruoju metu nemenką proveržį padarė miestuose vykdomi darnaus judumo planai, tačiau rodikliai valstybės mastu esminės pažangos nerodo.
Nacionalinės pažangos planas iki 2030 m. numato 9 proc. transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimą, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu bei 51 proc. transporto sektoriuje išmetamo NOx kiekio sumažėjimą, palyginti su
matant tendencijas, galima prognozuoti, kad, jei nebus imtasi ryžtingesnių sprendimų, panašu, kad šių tikslų pasiekti nepavyks. 2021 m. Susisiekimo ministerija paskelbė ataskaitą „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“. Dokumente teigiama, kad transporto sektorius yra daugiausiai ŠESD sudarantis visoje energetikos srityje, o šio sektoriaus sudaromo ŠESD kiekio augimą nulemia nuolatinis kelių transporto priemonių skaičiaus bei sunaudojamo kuro kiekio augimas šalyje. 2014–2019 m. laikotarpiu transporto priemonių parkas padidėjo 26,3 proc. arba 367,3 tūkst. transporto priemonių. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima pirmą vietą ES pagal automobilių naudojimą kelionėms, nes 2020 m. Lietuvoje net 94.2 proc. visų keleivių pervežimų žeme vyko automobiliais, o Europos vidurkis yra 87.2 proc.[1] Tad ministerijos ataskaitoje konstatuojama, kad siekiant sumažinti neigiamą šio sektoriaus poveikį aplinkai būtinos intervencijos, skatinančios gyventojus keisti keliavimo įpročius, atsisakyti kelionių taršiu nuosavu transportu. Viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą, apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas ir siekti oro taršos mažinimo.
Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti. Kai visos kitos viešosios paslaugos, darbo vietos tolsta nuo gyventojų, o ES grasina baudomis dėl prastų oro taršos rodiklių, bent viešo tarpmiestinio susisiekimo kokybė ir dažnumas turi nuolat gerėti. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, parengtu projektu siūloma panaikinti neseniai atsiradusias dirbtines teisines kliūtis naujų tarpmiestinių maršrutų atsiradimui Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Tomas Tomilinas ir Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytas kriterijus, kad „tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų: <...> sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai“. Dėl šio kriterijaus yra ribojamos galimybės sudaryti naujus, patrauklius maršrutus. Šiuo metu Lietuvos transporto saugos administracija, vadovaudamasi Kodekso 18 straipsnio 14 dalimi, yra paskelbusi tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“, kuris atitinka iki 2023 m. liepos 1 d. vežėjų vykdytus tolimojo susisiekimo maršrutus.
Šių maršrutų trasos driekiasi pagrindiniais Lietuvos keliais ir naujų maršrutų nustatymas, vadovaujantis šiuo kriterijumi, tampa neįmanomas arba labai sudėtingas. Svarbu pažymėti, kad, kaip nustatyta Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje, tvirtinant maršrutus turi būti atsižvelgta į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą, o maršrutai sudaryti laikantis šio kriterijaus turėtų būti vykdomi nuošalesniais keliais, kur ir visuomenės intereso galbūt nėra arba jis yra tik minimalus, o likusių keleivių keliavimo trukmė taptų ilgesnė, kas pablogintų pačios paslaugos patogumą, tad tokie maršrutai nebūtų patrauklūs keleiviams ir aktualūs vežėjams, kadangi jų veikla vykdoma komerciniu pagrindu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama“ Panaikinus Kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą, būtų sudaryta galimybė lankstesniam vežėjų ir keleivių interesus atitinkančių naujų tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymui, nes dalis naujų maršrutų galėtų sutapti daugiau nei 50 procentų su jau esamais maršrutais, tai padėtų plečiant tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir sudarant galimybes keleiviams pasirinkti jiems patogesnį ar greitesnį maršrutą, o vežėjams daugiau galimybių pradėti veiklą šioje rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: KTK projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai tolimojo susisiekimo autobusais rinkoje, kadangi priėmus KTK projektą bus skatinama konkurencija šioje rinkoje, bus įtvirtinta galimybė nustatyti platesnį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, gerinantį susisiekimo galimybes keleiviams. Platesnės keliavimo galimybės gerins regionų gyventojų galimybes paprasčiau pasiekti tolimesnes darbo vietas bei didins galimybes įsidarbinti, taip prisidedant prie verslo aplinkos ir sąlygų gerinimo bei regionų atskirties mažinimo. Kodekso 18 straipsnio 11 dalis numato vežėjų teisę siūlyti Lietuvos transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus, tad, atsisakius kriterijaus dėl maršrutų trasų sutapimo daugiau nei 50 procentų, verslas galėtų paprasčiau ir aktyviau planuotis savo galimybes pradėti veiklą šioje rinkoje bei pasinaudoti teise siūlyti nustatyti naujus maršrutus. Pažymėtina, kad esamų maršrutų trasos iš esmės atitinka pagrindines keleivių keliavimo trajektorijas, tad galimybė nustatyti maršrutą per jau esančio maršruto trasą, sudarys daugiau keliavimo galimybių esamiems keleiviams bei pritrauks naujų keleivių dėl pagerėjusių keliavimo galimybių viešuoju transportu, o tai teigiamai paveiks ir verslo interesus. Remiantis oficialiais Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, šiuo metu du pagrindiniai vežėjai perveža 52 proc. visų keleivių. Dirbtinai ribojama konkurencija šiandien pasireiškia reisų mažėjimu, o kelionių kaina autobusais Lietuvoje kartais viršija bilietų kainą į kaimyninių šalių miestus. Konkurencija šioje rinkoje paskatintų kainos mažėjimą ir susisiekimo paslaugų viešuoju transportu kokybės didėjimą. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės įtakos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšoms. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Keleivių vežimas autobusais“, „keleivių vežimas tolimojo susisiekimo
maršrutais“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [1] https://ec.europa.eu/eurostat/documents/15216629/15589759/KS-07-22-523-EN-N.pdf
NR. I-162818
2024-02-19 Nr. XIVP-3482 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi atsižvelgiant į tai, ar sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „naujų maršrutų nustatymas, vadovaujantis šiuo kriterijumi, tampa neįmanomas arba labai sudėtingas. Svarbu pažymėti, kad, kaip nustatyta Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje, tvirtinant maršrutus turi būti atsižvelgta į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą, o maršrutai sudaryti laikantis šio kriterijaus turėtų būti vykdomi nuošalesniais keliais, kur ir visuomenės intereso galbūt nėra arba jis yra tik minimalus, o likusių keleivių keliavimo trukmė taptų ilgesnė, kas pablogintų pačios paslaugos patogumą, tad tokie maršrutai nebūtų patrauklūs keleiviams ir aktualūs vežėjams, kadangi jų veikla vykdoma komerciniu pagrindu“. Pažymėtina, kad atsisakius keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte nustatyto kriterijaus, nauji vežėjų tolimojo susisiekimo autobusais maršrutai galėtų 100 procentų sutapti su jau esamais kitų vežėjų maršrutais. Nelikus minėto kriterijaus, galėtų padidėti vežėjų konkurencija vykdant keleivių vežimą autobusais komerciškai patraukliuose tolimojo susisiekimo autobusų maršrutuose.
Padidėjusi konkurencija, manytina, gali sąlygoti autobusų bilietų kainų sumažėjimą, tačiau svarstytina, ar tokiu atveju atsirastų vežėjų, kurie būtų suinteresuoti naujus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus planuoti vietovėse, kurių neapima (ar tik iš dalies apima) jau esantys komerciškai patrauklūs maršrutai, kas pablogintų pačios paslaugos prieinamumą atitinkamų teritorijų gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Svarstytina, ar šie tikslai negalėtų būti pasiekti keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte pakeitus naujų maršrutų tapatumo esamiems maršrutams procentą. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra įgyvendinimo ir taikymo nuostatų. 3. Projektas tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) – projekto pavadinime reikia išbraukti numerį „NR. I-1628“, nes keičiant kodeksus įstatymų numeriai nenurodomi. 4. Atsižvelgiant į Kelių transporto kodekse nustatytą Susisiekimo ministerijos kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas
G. Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V. Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, I. Pakarklytė, J.Pinskus, L. Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas M. Pakėnas, Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos atstovai G. Nakutis ir A. Adomaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-191
(toliau – keičiamas kodeksas) 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi atsižvelgiant į tai, ar sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„naujų maršrutų nustatymas, vadovaujantis šiuo kriterijumi, tampa neįmanomas
arba labai sudėtingas.
Svarbu pažymėti, kad, kaip nustatyta Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje, tvirtinant maršrutus turi būti atsižvelgta į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą, o maršrutai sudaryti laikantis šio kriterijaus turėtų būti vykdomi nuošalesniais keliais, kur ir visuomenės intereso galbūt nėra arba jis yra tik minimalus, o likusių keleivių keliavimo trukmė taptų ilgesnė, kas pablogintų pačios paslaugos patogumą, tad tokie maršrutai nebūtų patrauklūs keleiviams ir aktualūs vežėjams, kadangi jų veikla vykdoma komerciniu pagrindu“. Pažymėtina, kad atsisakius keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte nustatyto kriterijaus, nauji vežėjų tolimojo susisiekimo autobusais maršrutai galėtų 100 procentų sutapti su jau esamais kitų vežėjų maršrutais. Nelikus minėto kriterijaus, galėtų padidėti vežėjų konkurencija vykdant keleivių vežimą autobusais komerciškai patraukliuose tolimojo susisiekimo autobusų maršrutuose. Padidėjusi konkurencija, manytina, gali sąlygoti autobusų bilietų kainų sumažėjimą, tačiau svarstytina, ar tokiu atveju atsirastų vežėjų, kurie būtų suinteresuoti naujus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus planuoti vietovėse, kurių neapima (ar tik iš dalies apima) jau esantys komerciškai patrauklūs maršrutai, kas pablogintų pačios paslaugos prieinamumą atitinkamų teritorijų gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Svarstytina, ar šie tikslai negalėtų būti pasiekti keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte pakeitus naujų maršrutų tapatumo esamiems maršrutams procentą. Pritarti. Įstatymo projekto nuostatos patobulintos svarstymo komitete metu. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-192 2.
Projekto
ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra įgyvendinimo ir taikymo nuostatų. Pritarti. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19
tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) – projekto pavadinime reikia išbraukti numerį „NR. I-1628“, nes keičiant kodeksus įstatymų numeriai nenurodomi. Pritarti. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19
į Kelių transporto kodekse nustatytą Susisiekimo ministerijos kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Pritarti iš dalies. Prieš svarstymą komitete, įstatymo projekto nuostatos derintos su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, kurios yra atsakingos už keleivinio transporto politikos formavimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-02-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3482 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 Argumentai: Pasiūlymai teikiami siekiant įgyvendinti įstatymo projekto iniciatoriaus užsibrėžtus tikslus: nustatyti platesnį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, gerinantį susisiekimo galimybes keleiviams. Siekiant įstatymo projekto tikslo, būtinos kompleksinės priemonės. Tuo tikslu yra teikiami kelių straipsnių pakeitimai. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 2 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 1N Argumentai: Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 17¹ straipsnyje numatytas viešųjų paslaugų teikimo organizavimas yra susietas su viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais teikimu. Tokiu būdu yra ribojama galimybė lanksčiai reaguoti bei patenkinti susidariusį tolimojo susisiekimo poreikį kuriame nors Lietuvos regione, konkrečiame mieste ar kitoje vietoje. Atitinkamai, KTK 17¹ straipsnio pakeitimais siūloma numatyti viešosios paslaugos teikimą atsietai nuo konkretaus tolimojo susisiekimo maršruto, suteikiant prioritetą ne konkretaus maršruto sudarymo kriterijams, bet visuomenės poreikiui gauti paslaugą. Tokiu būdu Transporto saugos administracija galėtų daug lanksčiau ir greičiau reaguoti į kilusią keleivių vežimo problemą kurioje nors Lietuvos dalyje, o tai leistų spręsti tolimojo susisiekimo regionuose problemą. Taigi, KTK 17¹ straipsnio pakeitimais siūloma, kad pirmiausia būtų vertinamas tolimojo susisiekimo paslaugos poreikis kaip toks ir, tokiam poreikiui egzistuojant, KTK 17¹ straipsnio pagrindu būtų organizuojamas viešosios paslaugos teikiamas.
Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos įvertinti realų tolimojo susisiekimo paslaugos poreikį bet kurioje Lietuvos vietoje (o ne apsiribojant tik egzistuojančiais tolimojo susisiekimo maršrutais) ir imtis priemonių tokio poreikio patenkinimui viešosios paslaugos pagrindu. Viešoji tolimojo susisiekimo paslauga ir jos prieinamumas taptų pagrindiniu šio KTK straipsnio tikslu, o šio straipsnio nuostatos tarnautų kaip įrankis tokios paslaugos prieinamumui regionuose užtikrinti, nevaržant ir neapribojant paslaugos teikimo konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus paaiškinimus, KTK 17¹ straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma numatyti, kad Transporto saugos administracija vertina viešųjų paslaugų poreikį tolimajame susisiekime, siekiant užtikrinti tolimojo susisiekimo paslaugos prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. Pakeitimu naikinamos KTK 17¹ straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu. Pastebėtina, kad KTK 17¹ straipsnio
vežimo geležinkelių transportu paslauga“. Atitinkamai, siūlomais pakeitimais būtų įtvirtinama ir „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:
„1 straipsnis. 17¹ straipsnio pakeitimas“
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užtikrindama viešųjų paslaugų prieinamumą
tolimajame susisiekime, viešųjų paslaugų teikimo tolimajame susisiekime poreikį numato Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr.
1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.“ Pritarti. 3 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 1N Argumentai:
Siūlomais redakciniais KTK 17¹ straipsnio
vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 17¹ straipsnyje. Taip pat siekiant kad Transporto saugos administracija galėtų lanksčiau reaguoti į viešosios paslaugos poreikį ir pirmenybę teikti gyventojų poreikiui, o ne maršrutų sudarymo principams, siūloma teikiant keleivių vežimo paslaugas KTK 17¹ straipsnio pagrindu 50 proc. taisyklės netaikyti.
Be to, siekiant, kad tais atvejais, kai vežėjas atsisako teikti keleivių vežimo paslaugas maršrute, kur išvykimo arba galinis punktas yra miesto, kuriame yra daugiau kaip 10 000 gyventojų, centras ir neatsiranda kitas vežėjas, norintis vežti keleivius tokiu maršrutu, organizuojant viešosios paslaugos teikimą reikalavimas, kad „išvykimo arba galinis punktas yra miesto, kuriame yra iki 10 000 gyventojų, centras“, netaikomas. Atitinkamos korekcijos taip pat siūlomos, siekiant suteikti galimybę Transporto saugos administracijai užtikrinti minimalų autobusų išvykimo dažnumą, kaip numato KTK 18 str. pakeitimai. Pasiūlymas:
Pakeisti 17¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Transporto saugos administracija nustato
viešosios paslaugos tolimajame susisiekime tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. sudaro viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju dėl naujo šiam poreikiui tenkinti skirto maršruto aptarnavimo. Vertinant viešosios paslaugos poreikį ir sudarant naują maršrutą viešosios paslaugos tolimajame susisiekime teikimui, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas nėra taikomas. Esant viešosios paslaugos poreikiui ir sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo esamame maršrute, kurį aptarnavusiam vežėjui buvo panaikintas leidimas vežti keleivius ir naujas leidimas nėra išduotas nei vienam vežėjui, šio straipsnio 5 dalies 2 punktas nėra taikomas. Sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo minimalaus autobusų išvykimo užtikrinimo tikslais, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas, taip pat šio straipsnio 5 dalis nėra taikomi.
Transporto saugos administracija vežėjus teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais tolimajame susisiekime pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais tolimajame susisiekime gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją.“ Pritarti. 4 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 1N Argumentai:
Pirmiausia, siūlomais redakciniais KTK 17¹ straipsnio
vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 17¹ straipsnyje. Atliekant pirmiau paminėtus redakcinius pakeitimus šiame punkte būtina išlaikyti kriterijus, kurie apibrėžtų kur yra teikiama viešoji tolimojo susisiekimo paslauga. Atitinkamai, siūloma papildyti šį punktą numatant, kad viešoji paslauga teikiama ilgesnėje kaip 50 km trasoje tarp savivaldybių centrų. Taip pat siūlytina keisti KTK 17¹ straipsnio
tarpą kaip vieną iš kriterijų. Manytina, kad 2 mėn. laikotarpis, tik po kurio galima organizuoti viešosios paslaugos teikimą, yra per ilgas. Lietuvos gyventojai neturėtų būti palikti be tolimojo susisiekimo tokiam ilgam laiko tarpui. Vietoj buvusio punkto siūloma numatyti, kad viešoji paslauga privalo būti teikiama, jei nustatomas poreikis ir nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas.
Siūlomi pakeitimai leistų teikti viešąją paslaugą KTK 17¹ straipsnio pagrindu nedelsiant situacijose, kai nustatomas tolimojo susisiekimo poreikis ir tenkinami kiti kriterijai. Siūlomi KTK 17¹ straipsnio
siekiama panaikinti viešosios paslaugos teikimo siejimą su tolimojo susisiekimo maršrutu. Šiose dalyse kiti numatyti viešosios paslaugos teikimo kriterijai iš esmės nėra keičiami. Pasiūlymas: Pakeisti 17¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Viešoji paslauga tolimajame susisiekime tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:
1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti vykdomų reisų skaičių; praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;
2) išvykimo arba galinis punktas yra miesto, turinčio iki 20 000 gyventojų, centras tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki
organizuojamas vietinis susisiekimas;
3) tarp išvykimo ir galinio punkto nėra tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“ Pritarti.
Viešoji paslauga tolimajame susisiekime tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:
1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti vykdomų reisų skaičių; praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;
2) išvykimo arba galinis punktas yra miesto, turinčio iki 20 000 gyventojų, centras tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki
organizuojamas vietinis susisiekimas;
3) tarp išvykimo ir galinio punkto nėra tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“ Pritarti. 5 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 1N Argumentai:
Siūlomais redakciniais KTK 17¹ straipsnio
vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“.
Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 17¹ straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti 17¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vežėjas, su kuriuo sudaryta viešosios paslaugos
teikimo sutartis, privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“ Pritarti. 6 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 1N Argumentai:
Siūlomais redakciniais KTK 17¹ straipsnio
vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 17¹ straipsnyje. Pasiūlymas:
Pakeisti 17¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama,
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso
panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu.
Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 7 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 2N Argumentai:
Siūlomas KTK 18 straipsnio 4 dalies pakeitimas patikslina reguliaraus reiso sąvoka, panaikinant tarifą kaip vieną iš reguliaraus reiso apibrėžimo požymių. Manytina, kad „tarifas“ yra perteklinė reguliaraus reiso sąvokos dalis. Tarifų nustatymą reglamentuoja KTK 16 straipsnis, todėl papildomai šioje dalyje kalbėti apie tarifus nėra poreikio. Be to, KTK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Taigi, vežėjai turėtų likti laisvi spręsti, kada keisti tarifus. Manytina, kad panaikinus griežtą įpareigojimą „iš anksto nustatyti tarifus“ būtų sudaromos sąlygos didesnei vežėjų konkurencijai vežimo paslaugų kainomis (tarifais). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų.
Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.“ Pritarti. 8 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 2N Argumentai:
Siūlomas KTK 18 straipsnio 11 dalies pakeitimas patikslina tolimojo susisiekimo maršruto apibrėžimą ir tokiu būdu išsprendžia šiuos su maršrutais susijusius ir skirtingas interpretacijas sukėlusius klausimus:
iki tolimojo susisiekimo reformos egzistavęs tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas ir tikslas jį išsaugoti. Keičiant KTK tolimojo susisiekimo sistema nebuvo ir nėra kuriama iš naujo. Šios rūšies susisiekimo pagrindą sudaro daugiau kaip 30 metų egzistuojantis maršrutų tinklas arba, kitaip tariant, esamas maršrutų tinklas, kurį net ir įvykdžius tolimojo susisiekimo reformą buvo siekiama išsaugoti bei sudaryti sąlygas vežėjams aptarnauti keleivius esamo tinklo maršrutais. Todėl siūloma patikslinti KTK 18 straipsnio 11 dalį, numatant, kad tolimojo susisiekimo maršrutai yra tiek esami (t.y. buvę iki tolimojo susisiekimo reformos), tiek po šio kodekso straipsnio pakeitimo naujai sudaromi maršrutai. Šiuo pakeitimu dedamas esminis akcentas reguliavimui, kuris užtikrina esamo tinklo išsaugojimą, tokio tinklo stabilumą ir nepriklausomumą nuo konkretaus vežėjo veiksmų bei sudaromos sąlygos plėsti esamų maršrutų tinklą į jį įtraukiant naujus maršrutus. Jei vežėjas atsisako vežti keleivius esamu maršrutu, tai toks maršrutas nėra panaikinamas ir išlieka esamo maršrutų tinklo dalimi.
identifikuojančių požymių paskelbimo informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau
Pakeisti 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta esama arba naujai nustatoma gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai ir kuri apibūdinama Transporto saugos administracijos suteiktu identifikaciniu numeriu, miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, pavadinimais ir tarpiniais sustojimo punktais, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), patikslinančiais ir atskiriančiais maršrutą nuo kitų maršrutų. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti naujus tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 16 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Pritarti. 9 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 2N Argumentai:
KTK 18 straipsnio papildymas naujomis 12 ir 13 dalimis reikalingas, nes: 1.
Šiuo metu Transporto saugos administracija maršrutus sieja ir apibrėžia pagal Transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu priimtą maršrutų sąrašą (numatantį tik 198 maršrutus). Tuo tarpu KTK reformos tikslas buvo išsaugoti maršrutus, kuriuos vežėjai vežė keleivius iki reformos. Todėl įvedamas esamo maršruto apibrėžimas užtikrina, kad visi įstatymų leidėjo 2023 m. kovo 23 d. priimtų KTK pataisų įsigaliojimo metu aptarnauti maršrutai būtų įtraukti į esamų maršrutų tinklą (Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727). Kitaip tariant, tokiu būdu būtų išsaugomi ir KTK įtvirtinami KTK pakeitimų įsigaliojimo metu vežėjų aptarnauti 230 maršrutai. Be to, taip pat sudaromos sąlygos plėsti esamų maršrutų tinklą, į jį įtraukiant naujai (po 2023 m. liepos 1 d.) sudarytus maršrutus. 2. Tolimojo susisiekimo plėtra ir naujų vežėjų pritraukimas turi būti siejama su naujo maršruto sudarymo galimybėmis. Tai užtikrina konkurenciją tolimajame susisiekime. Naujas maršrutas – tai toks maršrutas, kuris pagal KTK aiškiai numatytus kriterijus nėra tapatus esamam maršrutui. Naujo maršruto pagrindinis tikslas – keleivių aptarnavimo geografijos plėtra, ypač regioninė plėtra, kuri leidžia į rinką patekti naujiems vežėjams. Sudarius naują maršrutą, jis tampa esamu tolimojo susisiekimo maršrutu ir, atitinkamai, esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti 18 straipsnį naujomis 12 ir 13 dalimis: „12. Esamas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriuo leidimas vežti keleivius įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d., taip pat tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris buvo sudarytas po 2023 m. liepos 1 d., laikantis šio straipsnio 16 punkto nustatytos tvarkos. 13.
maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris iki jo paskelbimo nepatenka į esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir yra naujai sudaromas šio straipsnio
Buvusią 18 straipsnio 12 dalį laikyti 14 dalimi. Pritarti. 10 Ekonomikos komitetas, 2024-05-29 2N Argumentai: Redakcinio pobūdžio papildymas, kuris patikslina įstatymo leidėjo valią 2023 m. kovo 23 d. priimant KTK pakeitimo nuostatas, jog maršrutą, kuris pagal savo pobūdį yra atskiras, turi aptarnauti vienas jam priskirtas vežėjas. Pasiūlymas:
Buvusią 18 straipsnio 13 dalį laikyti 15 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„15. Keleiviams vežti reguliariais reisais
nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus. Leidimusą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutaisu išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu išduodamas vienas leidimas vienam vežėjui. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.“ Pritarti. 11 Ekonomikos komitetas, 2024-05-292 Argumentai:
Redakcinio pobūdžio patikslinimas, kuris sukonkretina, kokio turinio informaciją Transporto saugos administracija turi skelbti IS „Vintra“. Tokios informacijos paskelbimas leistų vežėjams identifikuoti, kokie esami maršrutai nėra (ar nebėra) aptarnaujami ir galėtų būti aptarnaujami kito esamo ar naujo vežėjo.
Įvertinus tai, kad siūlomuose KTK pakeitimuose įvedamos esamo ir naujo maršruto sąvokos, reikia patikslinti esamų ir naujų maršrutų santykį, sudarant naują maršrutą. Dėl šios priežasties, siūloma patikslinti, kad šiame punkte nurodomi būtent naujo maršruto sudarymo kriterijai. Esami maršrutai jau yra nustatyti ir egzistavo 2023 m. liepos 1 d., kuomet įsigaliojo KTK pakeitimai, arba laikantis KTK taisyklių sudaryti po 2023 m. liepos 1 d. ir tapę esamais maršrutais, todėl jiems šiame punkte numatyti maršrutų sudarymo kriterijai nėra taikomi. Be to, siekiant skatinti vežėjų iniciatyvą siūlyti naujus maršrutus, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai naujo maršruto sudarymą inicijuoja vežėjas, toks maršrutas automatiškai turėtų būti jam ir rezervuojamas aptarnauti, su sąlyga, kad vežėjas įvykdė šio kodekso 18² str. 2 d. reikalavimus. Pasiūlymas:
Buvusią 18 straipsnio 14 dalį laikyti 16 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„16. Tolimojo susisiekimo maršrutus nustato ir Viešojo
transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS
„Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija., nurodydama šio
straipsnio 11 dalyje nurodytą informaciją apie maršrutą ir maršrutą aptarnaujantį vežėją arba, kai aptarnaujančio vežėjo nėra, nurodo, kad maršrute keleivių vežimo paslauga neteikiama. Jeigu naujo maršruto sudarymą pasiūlė vežėjas, skelbdama tokį naujai sudarytą maršrutą IS „Vintra“ Transporto saugos administracija iš karto maršrutą aptarnaujančiu vežėju nurodo jį pasiūliusį vežėją, jei vežėjas įvykdė šio kodekso 18² str. 2 d. reikalavimus. Naujus tolimojo susisiekimo maršrutus nustato Transporto saugos administracija.
Nustatant naują tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto
ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti.
Naujas tTolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomias laikantis šių kriterijų:
1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;
kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;
asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;
4) naujai sudaromo maršruto trasa nesutampa su esamųkitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;
vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:
1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“ Pritarti.
Naujas tTolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomias laikantis šių kriterijų:
1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;
kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;
asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;
4) naujai sudaromo maršruto trasa nesutampa su esamųkitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;
vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:
1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“ Pritarti. 12 Ekonomikos komitetas, 2024-05-292 Argumentai: Į naują KTK 18 straipsnio 17 dalį siūloma perkelti esamos 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto nuostatas dėl susisiekimo dažnumo nustatymo.
Šis atskyrimas reikalingas tam, kad dažnumo nustatymo taisyklės taikomos tiek esamiems, tiek ir naujiems maršrutams. Tuo tarpu esamoje 18 straipsnio 14 dalyje numatyti kiti kriterijai būtų taikomi tik naujiems maršrutams. Papildomai patikslinta, jog tolimojo susisiekimo dažnumo užtikrinimas yra kokybinis tolimojo susisiekimo organizavimo kriterijus, kuris turi būti siejamas su išvykimo ir atvykimo punktais, į kur iš kur organizuojamas viešasis transportas, ir vertinamas atsižvelgiant į atkarpoje tarp tų punktų veikiančių vežėjų vykdomus reisus per dieną. Minimalaus tokio dažnumo reikalavimo užtikrinimo kontrolė turi būti pavesta Transporto saugos administracijai. Be to, siūlomu papildymu įtvirtinama procedūra, kuria vadovaujantis Transporto saugos administracija užtikrintų minimalų autobusų išvykimo dažnumą, kai jis nėra tenkinamas, t.y. pirmiausia pasiūlome atkarpoje veikiantiems vežėjams, o jeigu šie nesutinka /nepageidauja padidinti reisų skaičiaus, tuomet Transporto saugos administracija turėtų organizuoti viešosios paslaugos teikimą minimaliam autobusų išvykimo dažnumui užtikrinti. Taip pat siūloma supaprastinti ir suteikti teisę vežėjui savo aptarnaujamame maršrute didinti išvykimo dažnumą bei keisti stoteles savo sprendimu. Tokiu būdu būtų sudaromos galimybės vežėjams lanksčiau ir paprasčiau didinti reisų skaičių, atsižvelgiant į keleivių poreikius pridėti naujas stoteles ar jas šalinti, taip pagerinant paslaugos prieinamumą keleiviams. Tuo tarpu saugant keleivių interesus, siūloma numatyti, kad dažnumo mažinimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei išlaikomas KTK reikalaujamas minimalus dažnumas. Pasiūlymas:
Papildyti 18 straipsnį nauja 17 dalimi: „17.
Transporto saugos administracija IS „Vintra“ skelbia autobusų išvykimo dažnumą ir užtikrina minimalų autobusų išvykimo dažnumą tarp miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, atsižvelgdama į visų šioje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiančių vežėjų vykdomus reisus. Jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad minimalus autobusų išvykimo dažnumas nėra užtikrinamas, ji pasiūlo atitinkamoje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiantiems vežėjas padidinti jų vykdomus reisus ir, jei vežėjai to atsisako, Transporto saugos administracija, įvertinusi tolimojo susisiekimo dažnumo poreikį tarp miesto (punkto), turinčio iki 20 000 gyventojų, iš kurio išvykstama arba į kurį atvykstama, organizuoja viešosios paslaugos tolimajame susisiekime teikimą sudarydama naują maršrutą dažnumo poreikio užtikrinimui šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Vežėjai gali teikti keleivių vežimo paslaugas didesniu nei minimalus autobusų išvykimo dažnumas arba, gavus Transporto saugos administracijos sutikimą, sumažinti dažnumą iki šiame punkte numatyto minimalaus dažnumo, suderinę tokį sprendimą su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju. Vežėjai taip pat gali padidinti ar sumažinti stotelių skaičių atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute taip, kad nebūtų pakeičiama tokio tolimojo susisiekimo maršruto trasa ir tarpiniai punktai, apibrėžiantys maršrutą kaip numatyta šio straipsnio 11 punkte.
Minimalus autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, mieste (punkte), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto (punkto) gyventojų skaičių:
a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki
atgal per dieną;
d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“ Buvusias 18 straipsnio 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 18 ir 19 dalimis. Pritarti. 13 Ekonomikos komitetas, 2024-05-292 Argumentai: Siūlomu KTK patikslinimu sukonkretinama ir papildoma Transporto saugos administracijai suteikiama teisė keisti, naikinti maršrutus, taip pat organizuoti viešųjų paslaugų teikimą KTK 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Siūlomu KTK papildymu siekiama išlaikyti maršrutų tinklą net jei susiklosto situacija kai vežėjui, kuris aptarnavo maršrutą, leidimas panaikinamas. Nelikus vežėjo maršruto sudaryti iš naujo nereikia, o pats maršrutas išlieka. Toks maršrutas galėtų būti aptarnaujamas komerciniais pagrindais veikiančio vežėjo ir tik jam per 1 mėn. neatsiradus – maršruto aptarnavimas būtų galimas organizuojant viešosios paslaugos teikimą. Pakeitimas sumažina biurokratinę naštą Transporto saugos administracijai, nes jai nereiktų iš naujo sudaryti maršruto, jį skelbti.
Priešingai likęs be vežėjo maršrutas būtų per įmanomai trumpiausią laiką perduotas kito vežėjo aptarnavimui. Taip pat siūloma 2 mėnesiu terminą pakeisti 1 mėnesiu, kad keleivių vežimo paslaugos atkūrimas įvyktų kaip įmanoma greičiau. Ne gana to, šis papildymas įgalima Transporto saugos administraciją keisti išvykimo dažnumą atsižvelgiant į pasikeitusius keleivių srautus. Tokiu būdu Transporto saugos administracijai palengvinama biurokratinė našta vykdant realų tolimojo susisiekimo organizavimą tuose išvykimo ir atvykimo punktuose, kuriuose yra susisiekimo poreikis. Šis pakeitimas vykdant tolimąjį susisiekimą sietinas su regionų gyventojų poreikių užtikrinimu. Pasiūlymas:
Buvusią 18 straipsnio 17 dalį laikyti 20 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„20. Jeigu vežėjui išduotas leidimas vežti keleivius
esamu tolimojo susisiekimo maršrutu panaikinamas, toks maršrutas iš karto nėra naikinamas. Tokiu atveju Transporto saugos administracija IS „Vintra“ pašalina informaciją apie tokį maršrutą aptarnavusį vežėją ir kiti vežėjai turi teisę kreiptis dėl leidimo vežti keleivius tokiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo šio kodekso 18² straipsnio numatyta tvarka. Jeigu praėjus 1 mėnesiui nuo tolimojo susisiekimo maršrutą aptarnaujančio vežėjo panaikinimo ar naujai sudaryto maršruto paskelbimo IS „Vintra“, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo, Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutąus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka.maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu. Transporto saugos administracija, įvertinusi keleivių srautus, gali keisti minimalų autobusų išvykimo dažnumą.
Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du kartus per metus.“ Buvusią 18 straipsnio 18 dalį laikyti 21 dalimi. Pritarti. 14 Ekonomikos komitetas, 2024-05-293 Argumentai: Autobusų amžius buvo viena iš priežasčių, kodėl regionuose dirbantys vežėjai prieš kodekso pakeitimų įsigaliojimą atsisakė dalies aptarnaujamų maršrutų ir reisų. Įvertinus šią aplinkybę bei aplinkybę, kad autobusų eksploatacijos amžiaus prailginimas leistų vežėjams, ypač veikiantiems regionuose, ilgesniam laikotarpiui planuoti investicijas į autobusų atnaujinimą, autobusų eksploatacijos amžius pakeitimas užtikrins stabilesnę vežimo veiklą ir paslaugas keleiviams. Pasiūlymas:
18² straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) būti ne senesnis kaip 14 metų. 14 dalies 5 punkto redakcija, įsigaliojanti 2026-01-01:
5) būti ne senesnis kaip 10 metų. Pritarti. 15 Ekonomikos komitetas, 2024-05-294 Argumentai: Įvertinus tai, kad siūloma KTK 18 straipsnį papildyti 12 dalimi, kurioje būtų aiškiai įtvirtinta esamo tolimojo maršruto sąvoka ir taip išsaugojamas bei įtvirtinamas 2023 m. liepos 1 d., t.y. KTK pakeitimų įsigaliojimo metu, egzistavęs 230 tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, atitinkamai, siūloma Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹, 18, 18² straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančioje dalyje numatyti, kad Transporto saugos administracija IS
„Vintra“ turi paskelbti būtent šiuos tolimojo susisiekimo maršrutus. Tokiu
būdu taip pat būtų išspręstas šiuo metu egzistuojantis ginčas tarp Transporto saugos administracijos ir vežėjų dėl IS „Vintra“ paskelbto 189 maršrutų sąrašo, dubliuojančio po KTK pakeitimų įsigaliojamo vežėjų aptarnaujamus maršrutus.
Taip pat Transporto saugos administracija, įgyvendindama KTK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. liepos 1 d., vežėjams išdavė terminuotus leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Tuo tarpu skirtingai nei suprato ir interpretavo Transporto saugos administracija, LR Seimo valia keičiant KTK buvo įtvirtinti neterminuotus leidimus. Atitinkamai, siūlytina užkirsti kelią klaidingoms Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo interpretacijoms ir aiškiai numatyti, kad KTK reformos metu ir vėliau išduoti leidimai (t.y. įsigalioję tiek 2023 m. liepos 1 d., tiek ir vėliau) galioja neterminuotai. Be to, Transporto saugos administracija, įgyvendindama KTK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. liepos 1 d., su vežėjais sudarė terminuotas sutartis dėl keleivių vežimo. Tuo tarpu skirtingai nei suprato ir interpretavo Transporto saugos administracija, LR Seimo valia keičiant KTK buvo įtvirtinti neterminuotus leidimus ir sutartis. Siūlytina užkirsti kelią klaidingoms Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo interpretacijoms ir aiškiai numatyti, kad KTK reformos metu ir vėliau sudarytos sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Papildomai, siekiant ištaisyti Transporto saugos administracijos padarytą klaidą, siūlytina įpareigoti ją pakeisti su vežėjais sudarytų sutarčių dėl keleivių vežimo terminą į neterminuotą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2.
2Transporto saugos administracija iki 2024 m.
rugpjūčio 30 d. IS „Vintra“ paskelbia esamus tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriems leidimas vežti keleivius įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d., ir panaikina 2023 m. spalio 4 d. IS
„Vintra“ paskelbtą 189 tolimojo susisiekimo maršrutų
sąrašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2BE-250. 3. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, įsigalioję nuo 2023 m. liepos 1 d., galioja neterminuotai, jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pakeičia šiame punkte nurodytų leidimų galiojimo terminą į neterminuotą. 4. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. su Transporto saugos administracija sudarytos ir šiuo metu galiojančios sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d pakeičia šiame punkte nurodytų sutarčių dėl keleivių vežimo galiojimo terminą į neterminuotą.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, J. Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris