P rojekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją. Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai azartinių lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą;
2) informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams).“
dalimi: „9
3. Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. “
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
P rojekto Nr. XIVP-3481(2) lyginamasis variantas
103 , 21 ir292
2024 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi: „31. Lošimų verslo specialistas (profesionalas) – asmuo dirbantis lošimų verslo srityje ir gaunantis komercinės naudos iš jos.“
1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose , išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis ;“
2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) pašto įstaigose , išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatorių punktus .“
3Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;
2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama), jeigu atitinka šias sąlygas:
a) skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine;
b) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą, nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip vieną ne ilgesnį kaip 20 sekundžių trukmės reklaminį intarpą per vieną valandą, nuo 18 iki 24 valandos;
c) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuose languose (tai yra, reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.).
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;
2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama), jeigu atitinka šias sąlygas:
a) skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine;
b) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą, nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip vieną ne ilgesnį kaip 20 sekundžių trukmės reklaminį intarpą per vieną valandą, nuo 18 iki 24 valandos;
c) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuose languose (tai yra, reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.). Skelbiama statinė lažybų reklama su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines neviršija 20 procentų viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir neviršija 10 procentų viso reklamos ploto nuo 18 iki 24 valandos.“ 4.
Papildyti 10 straipsnį 93 dalimi: „93 . Draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, išskyrus informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams.“
išdėstyti taip: „
19. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones , skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Skatinimu dalyvauti lošimuose nėra laikoma:
atitinkančios šio straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytus reikalavimus, skelbimas;
rėmimą, atitinkančios šio straipsnio 93 dalyje nustatytus reikalavimus, skelbimas.
3) lošimų organizavimo reglamento, organizuojamų nuotolinių lošimų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas, šio straipsnio
straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2, 4, 5 dalyse, 206 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimas, kai ši informacija pateikiama interneto svetainėse, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai;
4) lošimų organizavimo reglamento, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos skelbimas ir organizuojamų lažybų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas lošimų organizavimo vietose. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį 93 dalį ir išdėstyti ją taip:9
3. Draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 103 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuotolinio lošimo įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (nuotolinio lošimo įrenginio sukurtų) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nuotolinio lošimo įrenginio sukurtus) lošimus nuotolinio lošimo įrenginiu organizuoti draudžiama. Draudžiama lažybose naudoti lažybų įrenginius ir siūlyti lažintis dėl realiuoju laiku specialiai kuriamų įvykių, skirtų lažyboms; “
ją išdėstyti taip: „3.
Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus
(kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data. Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams. “
straipsnio 4 dalies 9 punktą: „
organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 292 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrovei už šio įstatymo 74 straipsnio 1 ir 10 dalių, 10 straipsnio 9,93 , 10, 19 ir 21 dalių, 11,
straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip
taikymas
straipsnį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2.
atidaryti automatų salonus kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose ir leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus pašto įstaigose, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki 2027 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 4 punktas galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d. 4. Šio įstatymo 2 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 93 dalis galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d. 5. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies 2 punktas galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d. 6. Šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 93 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 7. Iki įstatymo įsigaliojimo dienos lošimų organizatorių ir kitų asmenų sudarytos viešų renginių, veiklų, fizinių ir (ar) juridinių asmenų rėmimo sutartys, įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti vykdomos ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Ne tik alkoholio, tabako ar vaistų vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių asmens sveikatai ir sukelti priklausomybes. Priklausomybė nuo azartinių lošimų, taip pat turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei ir socialiniams ryšiams bei įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto užstatinėjimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų. Tokia priklausomybė turi neigiamų padarinių ir lošiančiojo šeimai bei draugams, kurie gali būti priversti dėl artimojo priklausomybės aukoti savo sunkiai uždirbtas pajamas ir turtą. Bet kokia priklausomybė apriboja žmogaus normalų socialinį gyvenimą, kenkia jo gebėjimui bendrauti, formuoti ir išlaikyti ryšius su artimaisiais, priiminėti racionalius sprendimus. Bet to, 2022 metais pristatytoje tyrimų apžvalgoje „ Gambling-related suicides and suicidality: A systematic review of qualitative evidence“ yra teigiama, kad kiekybiniai duomenys rodo aukštą savižudybių riziką tarp probleminių lošėjų bei neatsakingai azartiniuose žaidimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. Nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo. Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai.
„Relationships between exposure to different gambling advertising types, advertising impact and problem gambling“ yra minimi net keli tyrimai, patvirtinę, kad probleminiai lošėjai teigia apie jiems daromą didesnį azartinių lošimų reklamos poveikį. Būtent jie yra labiau pažeidžiami, nes lošimų reklama stipriau patraukia jų dėmesį nei problemų dėl lošimo neturinčių asmenų. Lošimų reklama patologinius lošėjus gali lengvai paskatinti vėl įsitraukti į šią azartinę veiklą ir taip sukelti atkryčius. Taip pat reklama jautriau veikia jaunus žmones, kurie pradėję žaisti ankstyvame amžiuje itin rizikuoja susidurti su probleminiu lošimu, nes prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už veiksmų pasekmių suvokimą ir impulsų kontrolę, pilnai susiformuoja tik trečiajame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje. Oficialiais Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) duomenimis, dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose nuo 2020 metų besigydančių asmenų skaičius išaugo daugiau negu trigubai – nuo 55 asmens
antrinio lygio priklausomybių psichiatrijos licenciją turinti gydymo įstaigą ir šie duomenys neatspindi tikrojo problemos masto populiacijoje. Nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, tačiau lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Tai iliustruoja loterijų ir lošimų organizatorių skiriamos lėšos reklamai. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo
reklamos ribojimai yra ne tik kad nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti, pavyzdžiui šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti. Pažymėtina, kad lošimų reklama draudžiama: · Latvijoje (išskyrus lošimų organizavimo vietas), · Estijoje (reklama leidžiama tik organizatorių svetainėse, lošimo organizavimo vietose, kruiziniuose laivuose, lėktuvuose), · Italijoje, be to 2023 metais Italija ir Ispanija uždraudė sporto renginių, klubų rėmimą; · Belgijoje (išskyrus loterijas. Reklama sporto aikštynuose nuo 2025 metų sausio bus draudžiama, lošimų organizatoriai nebegalės būti sporto komandų rėmėjais nuo 2028 metų).
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti azartinių lošimų reklamos draudimą, išskyrus azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente, bei informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat nustatyti draudimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai
teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei, nuo lošimų priklausantiems asmenims ir ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma griežtai apriboti azartinių lošimų reklamą išskyrus azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente, bei informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat nustatyti draudimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Galimas reklamos paslaugas teikiančių juridinių asmenų pajamų mažėjimas iš azartinių lošimų reklamos. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai. Priimtas įstatymo projektas galimai turėtų įtakos kriminogeninės situacijos mažėjimui, korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas projektas gali turėti įtakos azartinių lošimų verslo plėtrai, nes galimai sumažės azartinių lošimų žaidėjų skaičius. Priimtas projektas turės įtakos žiniasklaidos, jos planavimo ir komunikacijos verslui, nes sumažės lošimų bendrovių skiriamos lėšos reklamai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinimui įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
„azartinių lošimų reklamos draudimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai
DĖL
įstatymo
2024-02-26 Nr. XIVP-3481 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 9 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus inter alia azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimą prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar keičiamo įstatymo
minėtą teisėkūros principą, nes atstumo apibūdinimas „prie pat“ skirtingų subjektų gali būti interpretuojamas skirtingai, kas sukeltų nevienodo įstatymo taikymo problemą. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, detalizuojant sąvoką
„prie pat“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10
straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj jungtuko „ir“ siūlytina rašyti jungtukus
„ir (ar)“, nes siūloma redakcija suponuoja kumuliatyvią sąlygą – t. y. tai, kad
lošimus organizuojančios bendrovės turės skelbti ir bendrovės pavadinimą, ir prekės ženklą būtinai kartu. Atitinkamai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 2 punkte vietoj jungtuko „ar“ dėl panašios priežasties siūlytina rašyti jungtukus „ir (ar)“. 3.
straipsnio 9 dalies 3 punkte reikėtų aiškiau atskleisti jame vartojamos sąvokos
„lošimų verslo specialistams (profesionalams)“ turinį, nes įstatyme šios
kategorijos asmenys nėra apibrėžti. 4. Derinant projekto nuostatas su galiojančio keičiamo įstatymo terminija, visose projekto nuostatose formuluotėje
„azartinius lošimus organizuojančios bendrovės“ brauktinas žodis „azartinius“. 5. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei teisinių
santykių dalyvių teisėtų interesų ir lūkesčių užtikrinimo, projekto baigiamosiose nuostatose turėtų būti aptariamos sutarčių, sudarytų tarp lošimus organizuojančių bendrovių ir kitų asmenų dėl lošimus organizuojančių bendrovių reklamos skleidimo už atitinkamos veiklos, renginių ar asmenų rėmimą, kurios būtų sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių vykdymas numatytas ir po 2025 m. sausio 1 d., tolesnio vykdymo (ar nutraukimo) sąlygos. 6. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected]
10, 103 , 21 IR 292
įstatymo
2024-06 -27 Nr. XIVP-3481(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Manytina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 31 dalis, nustatanti, kad lošimų verslo specialistu (profesionalu) laikomas asmuo, dirbantis lošimų verslo srityje ir gaunantis komercinės naudos iš jos, nėra tiksli dėl kelių priežasčių. Pirma, asmuo dirbantis pagal darbo sutartį gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, o ne komercinę naudą. Antra, formuluotė
„dirbantis asmuo“ neapima asmenų, kurie vykdo veiklą lošimų srityje
savarankiškai, t. y. nesudarę jokių darbo sutarčių. Galbūt tikslinga nustatyti, kad lošimų verslo specialistu (profesionalu) laikomas asmuo, dirbantis lošimų verslo srityje ar vykdantis ūkinę veiklą lošimų verslo srityje ir gaunantis komercinės naudos iš jos“. Kadangi projekto 1 straipsniu siūloma nauja sąvoka, sąvoka bei ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalies numeracija turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 7-1, 7-2, 7-3, 11, 22, 29-2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-4 straipsniu įstatymą Nr. XIV-2544, kurio 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis
svarstomą Azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 1, 2, 7-3, 10, 10-1, 16, 20, 20-1, 20-3, 21, 22, 23, 26, 28, 29-1, 29-2 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 2-1, 10-4, 15-1, 16-1 straipsniais ir 20-4, 20-6 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP- 3843(2). 3. Nėra aišku kaip būtų taikomas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
reklamos sąlygos tuo atveju, kai skelbiamas lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimas ir (ar) prekių ženklas, t. y. lažybų reklama. Pažymėtina, kad ta pati lošimus organizuojanti bendrovė dažniausiai organizuoja įvairių rūšių azartinius lošimus, o lažybos būna tik viena iš jų, todėl nėra aišku, kada būtų laikoma (skelbiant tos bendrovės pavadinimą ar prekės ženklą), kad ta bendrovė skelbia lažybų reklamą, o kada tiesiog lošimų reklamą. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 4 punkto c papunktyje vietoj žodžio „neviršija“ įrašytini žodžiai „negali viršyti“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 4 punkto a ir c papunkčiai derintini tarpusavyje, nes a papunktyje yra nustatoma, kad skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine, tuo tarpu c papunktyje nustatomas reklamos ploto ribojimas skelbiamai statinei lažybų reklamai su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines . 6.
dalies nuostatos, nustatančios, kad informacija apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą gali būti skleidžiama, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo
ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams, santykis su pačioje 9 dalyje įtvirtintais lošimų reklamos ribojimo imperatyvais. Pažymėtina, kad šios dalies 1-3 punktuose yra nustatytas baigtinis lošimų reklamos skleidimo būdų ir vietų sąrašas, todėl bet koks kitoks informacijos apie rėmimą skleidimas (pavyzdžiui, ant menininkų ar sportininkų aprangos) prieštarautų šio įstatymo 10 straipsnio 9 daliai. Jeigu siekiama nustatyti, kad informacija apie sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą gali būti skleidžiama tik lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente ar leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams), manytina, kad toks reguliavimas tiesiog būtų netikslingas ir nepasiektų rėmimo tikslų. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies 2 punktui. 7. Projekto 7 straipsnio 6 dalis turėtų būti dėstoma iš karto po 1 dalies ir dėstoma taip: „Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja
apskritai atsisakytina. 8.
projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo
to įstatymą papildyti nauju straipsniu, nustatančiu įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 4 punkto pripažinimą netekusiu galios, o šio naujo straipsnio įsigaliojimas turėtų būti numatytas 2028 m. sausio 1 d. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 7 straipsnio 5 dalyje numatyto Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies 2 punkto laikino galiojimo. 9. Projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos lošimų organizatorių ir kitų asmenų sudarytos viešų renginių, veiklų, fizinių ir (ar) juridinių asmenų rėmimo sutartys, įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti vykdomos ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, yra svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kurių įstatymo nuostatų įsigaliojimas turimas omenyje, nes įstatyminių nuostatų, skirtingai reguliuojančių informacijos apie rėmimą skleidimą, įsigaliojimo data taip pat skiriasi. Antra, pats nuostatos turinys yra beprasmis ir perteklinis, nes universalių civilinius teisinius santykius reguliuojančių taisyklių apie tai, kad įsigaliojus įstatymui jis turėtų būti taikomas ir įtakotų iki įstatymo įsigaliojimo sutarčių tolimesnį vykdymą (t. y. jei sudarytos sutartys prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jos turėtų būti pakeistos arba nutrauktos) papildomai nurodyti nereikia. Baigiamosiose nuostatose turėtų ir galėtų būti nebent nuostatos, įtvirtinančios šių universalių taisyklių išlygą, t. y. tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl rėmimo pabaigiamos vykdyti pagal sutartyse nustatytas sąlygas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6536, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-06-19
dalyvavo: Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-261 1.Projekto 1 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 9 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus inter alia azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimą prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar keičiamo įstatymo10 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostata „prie pat įėjimo“ atitinka minėtą teisėkūros principą, nes atstumo apibūdinimas „prie pat“ skirtingų subjektų gali būti interpretuojamas skirtingai, kas sukeltų nevienodo įstatymo taikymo problemą. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, detalizuojant sąvoką „prie pat“. Pritarti. Siūloma atsisakyti vertinamojo pobūdžio formuluotės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-291 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj jungtuko „ir“ siūlytina rašyti jungtukus „ir (ar)“, nes siūloma redakcija suponuoja kumuliatyvią sąlygą – t. y. tai, kad lošimus organizuojančios bendrovės turės skelbti ir bendrovės pavadinimą, ir prekės ženklą būtinai kartu. Atitinkamai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 2 punkte vietoj jungtuko „ar“ dėl panašios priežasties siūlytina rašyti jungtukus „ir (ar)“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
verslo specialistams (profesionalams)“ turinį, nes įstatyme šios kategorijos asmenys nėra apibrėžti. Pritarti. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi ir jį išdėstyti taip: „31. Lošimų verslo specialistas (profesionalas) – asmuo dirbantis lošimų verslo srityje ir gaunantis komercinės naudos iš jos.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo terminija, visose projekto nuostatose formuluotėje „azartinius lošimus organizuojančios bendrovės“ brauktinas žodis „azartinius“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
santykių dalyvių teisėtų interesų ir lūkesčių užtikrinimo, projekto baigiamosiose nuostatose turėtų būti aptariamos sutarčių, sudarytų tarp lošimus organizuojančių bendrovių ir kitų asmenų dėl lošimus organizuojančių bendrovių reklamos skleidimo už atitinkamos veiklos, renginių ar asmenų rėmimą, kurios būtų sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių vykdymas numatytas ir po 2025 m. sausio 1 d., tolesnio vykdymo (ar nutraukimo) sąlygos. Pritarti. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-02-26 6.Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją azartinių lošimų reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“. 2024 m. birželio 5 d. gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lošėjų artimųjų paramos grupė, 2024-03-13 Šiuo laišku mes, probleminių lošėjų artimieji, norime atkreipti Jūsų dėmesį į probleminį lošimą kaip į rimtą elgesio sutrikimą, kurio sukeliama priklausomybė yra ne mažiau sudėtinga nei priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat norime paskatinti Jus inicijuoti visišką lošimų reklamos uždraudimą Lietuvos Respublikoje, nepaliekant jokių išimčių, kuriomis iki šiol sėkmingai naudojasi lošimų organizatoriai, aktyviai reklamuodami azartinius lošimus televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Mes patys liudijame, kokį didelį neigiamą poveikį daro nuolat visur šmėžuojančios lošimų reklamos mūsų šeimos nariams, besistengiantiems išlipti iš slogaus priklausomybės liūno. Mes, kurių artimieji, būdami jauni, darbingi ir talentingi, jau ilgus metus kenčia nuo lošimų sukeltos priklausomybės, esame tvirtai įsitikinę, kad pastarosios ligos daroma žala pačiam sergančiajam ir jo šeimai nenusileidžia tai, kurią sukelia priklausomybė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, o finansinė našta, gulanti ant mūsų, artimųjų, pečių yra gerokai didesnė.
Be to, tą įrodo ir ne vienas pasaulyje atliktas mokslinis tyrimas, o patologinį lošimą tyrinėjantys neuromokslininkai teigia, kad priklausomybė nuo lošimo suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir potraukis alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. 1 Probleminis lošimas yra tampriai susijęs su savižudybių rizika ir mums tenka tai itin skaudžiai patirti, gyvenant nuolatiniame nerime ir baimėje dėl savo artimųjų. Suicidinės mintys aplanko dažną probleminį lošėją, įklimpusį į, rodos, neįveikiamas skolas, savęs nuvertinimą ir kitas savidestrukcines mintis ir elgesį. Ryšį tarp probleminio lošimo ir savižudybių rizikos taip pat įrodo ne vienas tyrimas. Štai 2022 metais pristatytoje tyrimų apžvalgoje „Gambling-related suicides and suicidality: A systematic review of qualitative evidence“ yra teigiama, kad kiekybiniai duomenys rodo aukštą savižudybių riziką tarp probleminių lošėjų bei neatsakingai azartiniuose žaidimuose dalyvaujančių jaunų žmonių2 . Be to, patologinį lošimą dažnai lydi ir gretutinė priklausomybė nuo alkoholio – piktnaudžiavimas alkoholiu gilina lošėjų problemas ir skatina jų rizikingą elgesį, kuris sukelia ypatingai neigiamas psichologines, socialines ir finansines pasekmes. Kaip ir priklausomybės nuo alkoholio, taip ir priklausomybės nuo lošimo atvejais daugelis iš mūsų, priklausomo asmens artimųjų, įgyja gyvenimus visapusiškai neigiamai veikiančią kopriklausomybę. Taigi tiek probleminiams lošėjams, tiek mums, jų šeimos nariams, dažniausiai yra reikalingas ilgalaikis kompleksiškas gydymas.
O kartais dėl savo artimųjų lošimo mes netenkam namų bei esam įklampinami į didelius finansinius įsipareigojimus. Tad yra akivaizdu, kad lošėjas ne tik sužlugdo savo gyvenimą, bet kartu nusitempia ir mus, jo artimuosius. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 28 d. duomenimis, nuo 2017 m. gegužės 1 d., kuomet įsigaliojo LR azartinių lošimų įstatymo pataisa ir pradėjo veikti teisinį pagrindą turintis Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras, 1 https://neurosciencenews.com/gambling-addiction-frontotemporal-lobe-5848/ 2 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9645554/ Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-03-13 Nr. G-2024-2467 buvo gauti 38 507 prašymai3 . Vis dėlto mes, šį laišką Jums rašantys probleminių lošėjų artimieji, turime pagrindo teigti, kad minėtas skaičius nenurodo tikrojo su probleminiu lošimu susidūrusių Lietuvos gyventojų masto. Apie tai kalba ir psichinės sveikatos specialistai Lietuvoje, o tai atskleidžia ir ne vienas probleminį lošimą pasaulyje nagrinėjantis tyrimas. Štai 2022 metais publikuoti tyrimo „Global prevalence of help-seeking for problem gambling: A systematic review and meta-analysis“ rezultatai rodo, kad tik 1 iš 25 vidutinės rizikos grupės lošėjų ir 1 iš 5 patologinių lošėjų ieškojo pagalbos dėl problemų, susijusių su lošimu4 . Psichinės sveikatos specialistai akcentuoja, kad asmenys, priklausomi nuo azartinių lošimų, žymiai sunkiau atpažįsta ir pripažįsta savo priklausomybę nei tie, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, nes priklausomybė nuo lošimų didžiausią žalą daro ne fizinei, o psichinei sveikatai. Būtent dėl to priklausomi lošėjai ne tik delsia laiku kreiptis profesionalios pagalbos, bet ir gydyti jų ligą yra gerokai sunkiau.
Kitos priežastys, kurios nulemia nedidelį pagalbos ieškančių lošėjų skaičių yra asmeniniai gėdos ir kaltės jausmai, kuriuos patiria lošėjai, bei problemų, kylančių dėl lošimo, stigmatizavimas visuomenėje. Nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse taip pat prisideda prie azartinių žaidimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo. Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai. Išsamios informacijos viešojoje erdvėje apie priklausomybę nuo azartinių lošimų kaip sunkią ligą bei prevencinių kampanijų, apsaugančių nuo probleminio įsitraukimo į lošimus, trūksta. Ilgus metus visuomenė nepripažino priklausomybės nuo alkoholio kaip ligos, šiuo metu taip yra su priklausomybe lošti. Tik akis į akį su ja susidūrę lošėjų artimieji mato, koks tai yra sudėtingas ir klastingas sutrikimas, kaip sunkiai lošėjai gyja. Mes, lošėjų artimieji, išgyvename baisią tragediją, o dėl visuomenėje vyraujančių klaidingų nuostatų dažnai slepiame šeimos narį įklampinusią priklausomybę nuo lošimų, taip izoliuodami save nuo visuomeninio gyvenimo. Nors 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, tačiau lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo. Pavyzdžiui, sporto varžybų metu reklamos yra rodomos net kas kelias minutes!
Tai mums kelia pagrįstą nepasitenkinimą ne tik dėl to, kad alkoholio ir tabako gaminių reklama Lietuvoje jau ne vieneri metai yra visiškai uždrausta, bet ir dėl to, kad mes matome, kokią didelę žalą reklama daro mūsų sveikti bandantiems artimiesiems. Tą taip pat vėlgi įrodo moksliniai duomenys. 2021 metų publikacijoje „Relationships between exposure to different gambling advertising types, advertising impact and problem gambling“5 yra minimi net keli tyrimai, patvirtinę, kad probleminiai lošėjai teigia apie jiems daromą didesnį azartinių lošimų reklamos poveikį. Būtent jie yra labiau pažeidžiami, nes lošimų reklama stipriau patraukia jų dėmesį nei problemų dėl lošimo neturinčių asmenų. Lošimų reklama patologinius lošėjus gali lengvai paskatinti vėl įsitraukti į šią azartinę veiklą ir taip sukelti atkryčius, jiems bandant pažaboti 3 https://lpt.lrv.lt/lt/apribojusiu-savo-galimybe-losti-asmenu-registras/informacija-apie-apribojusiu-savo-galimybelosti-asmenu-registra
https://link.springer.com/article/10.1007/s10899-021-10038-x gyvenimus griaunančią priklausomybę. Taip pat reklama jautriau veikia jaunus žmones, kurie pradėję žaisti ankstyvame amžiuje itin rizikuoja susidurti su probleminiu lošimu, nes prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už veiksmų pasekmių suvokimą ir impulsų kontrolę, pilnai susiformuoja tik trečiajame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje. Be to, 2022 metais visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis6 , net 50 % respondentų, paklausti apie lošimų reklamą, teigė, kad jos galėtų nebūti. Į klausimą, ar mano, kad lošimų reklama daro įtaką asmens apsisprendimui lošti, net 77 % apklaustųjų atsakė teigiamai: 37 % iš jų pasirinko atsakymą „Taip, labai“, o 40 procentų – „Vidutiniškai“.
Taigi, mes, savo artimuosius branginantys ir jų priklausomybę kartu netiesiogiai itin sunkiai išgyvenantys šio laiško siuntėjai, labai prašome atkreipti dėmesį į probleminį lošimą kaip sudėtingą sutrikimą ir kviečiame Jus inicijuoti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pataisą, t.y. pakeisti 10 straipsnio 9 punktą, visiškai uždraudžiant azartinių lošimų reklamą Lietuvos Respublikos teritorijoje Įvertinta. 2. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, Interneto žiniasklaidos asociacija 2024-03-12 Šiuo raštu visuomenės informavimo rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos (toliau – žiniasklaidos atstovai), atsižvelgdamos į tai, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seime planuojama pateikti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3481 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma uždrausti visišką azartinių lošimų reklamos sklaidą, teikia kreipimąsi Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Pirmiausia, palaikydami socialinę misiją siekti 1) efektyviai veikiančios priklausomų nuo lošimų asmenų pagalbos sistemos 2) visiško probleminių lošimų eliminavimo, žiniasklaidos pastovai reiškia palaikymą parlamentarų ir Vyriausybės tikslui sistemiškai peržiūrėti azartinių lošimų teisinį reguliavimą. Siekiant šio tikslo, žiniasklaidos atstovų nuomone, svarbu užtikrinti, kad azartinių lošimų, įskaitant susijusios reklamos bei prevencijos sklaidos, teisinio reguliavimo sisteminė peržiūra vyktų ne etapiškai ir atskirai, o kompleksiškai. Svarbu pabrėžti, kad visuomenės informavimo rengėjams ir skleidėjams azartinių lošimų reklama – svarbus pajamų šaltinis, leidžiantis auditorijai turinį teikti nemokamai bei jai patogiais būdais.
Azartinių lošimų reklama atskirose visuomenės informavimo rengimo ir skleidimo priemonėse sudaro nuo 5 iki 25 procentų priemonės metinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, pritarimas Įstatymo projektu siūlomiems azartinių lošimų reklamą draudžiantiems pakeitimams, ne tik ženkliai sumažintų žiniasklaidos pajamas, bet ir padarytų ženklų poveikį organizacijų stabilumui ir nepriklausomumui. Tikėtina, kad toks draudimas labiausiai paveiktų nepriklausomą ir savarankišką šalies žiniasklaidą – nacionalines televizijas, nacionalinius naujienų portalus, radijo stotis, be to, mažiau pelningos žiniasklaidos priemonės susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais. Svarbu pažymėti, kad greta Įstatymo projekto, šiuo metu tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Vyriausybėje yra registruota daug kitų azartinių lošimų srities reguliavimą siekiančių griežtinti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektų. Dalis iniciatyvų taip pat teikia alternatyvius siūlymus lošimų reklamos draudimui. Pavyzdžiui, Finansų ministerija 2024 m. kovo 8 d. registruotu Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektu siūlo numatyti griežtesnį azartinių lošimų reklamą lydinčių informacinių pranešimų turinio reguliavimą, numatant lošimų organizatoriams įpareigojimą teikti informacinius pranešimus apie probleminį lošimą, nurodant būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo, taip pat galimybę pateikti prašymą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrui.1 Taip pat kitu 2024 m. kovo 8 d.
Lietuvos Respublikos Seimo narių registruotu Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektu siūloma numatyti įpareigojimą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei reklamai.2 Žiniasklaidos atstovų lūkesčiu, minėtos lošimų reklamos ir prevencijos reguliavimą siūlančios keisti iniciatyvos turėtų būti svarstomos kompleksiškai kartu su kitomis azartinių lošimų srities reguliavimo keitimo iniciatyvomis, detaliai įvertinant jų galimą poveikį susijusioms veiklos sritims. Apibendrinant raštu teikiamus argumentus, žiniasklaidos atstovai prašo Lietuvos Respublikos Seimo narių palaikyti kompleksišką požiūrį į sisteminę azartinių lošimų srities reguliavimo peržiūrą. Žiniasklaidos atstovai palaiko griežtesnio azartinių lošimų srities reguliavimo tikslus, tačiau mano, kad azartinių lošimų reklamos draudimas yra kraštutinė priemonė, kurios tikslus efektyviai įgyvendinti galėtų nuosaikesnės reguliacinės priemonės. Remiantis tuo, geriausius ir praktikoje veikiančius azartinių lošimų srities reguliavimo srities sprendimus galėtų suteikti detalus visų svarstomų 1 2024 m. kovo 8 d. Finansų ministerijos registruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 203, 204, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 11 ir 104 straipsniais ir 206 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. 24-3611. 2 2024 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės registruotas Azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 7-3, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-03-12 Nr. G-2024-2409 reguliacinių priemonių poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai, žiniasklaidos atstovai prašo Lietuvos Respublikos Seimo narių išbraukti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3481 iš šiandienos plenarinio posėdžio darbotvarkės, tačiau ateityje svarstyti projektą pateikimo stadijoje kartu su kitais azartinių lošimų sistemos kompleksinę peržiūrą siūlančiais projektais. Manome, kad sisteminei azartinių lošimų rinkos reguliavimo peržiūrai, kuri turės įtakos ir kitiems susijusiems sektoriams būtina gauti LR Vyriausybės įvertinimą, todėl prašome kreiptis į LR Vyriausybę dėl išvados projektams pateikimo. Įvertina. 3. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2024-04-02 Dėl Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA), atstovaudama keturias Lietuvoje veikiančias ir azartinius lošimus organizuojančias tarptautines užsienio kapitalo bendroves investavusias į verslo plėtrą Lietuvoje šiuo raštu teikia savo poziciją bei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Dėl Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481 (toliau – Įstatymo projektas). LLVA nariai visuomet pasisako tik už atsakingą bei saugų lošimą ir sutinka, jog netinkamai organizuojami azartiniai lošimai tam tikroms asmenų grupėms gali lemti neigiamas patirtis, probleminį lošimą, prisidėti prie jau egzistuojančių ar naujų problemų atsiradimo bei sukelti papildomas finansines, socialinio gerbūvio ar sveikatos rizikas.
Tikimės, kad Seimo nariai ir atsakingas už Įstatymo projekto svarstymą Seimo komitetas įvertins šiuos, daugiausiai techninio pobūdžio, mūsų siūlymus, pagal poreikį kreipsis į atsakingas institucijas ir palaikys dialogą su rinkos dalyviais, siekiant priimti sprendimus, kurie gali prisidėti prie dar skaidresnio ir atsakingesnio azartinių lošimų sektoriaus veikimo Lietuvoje. Būtent dialogo palaikymas galėtų užtikrinti priimtų sprendimų tvarumą ir efektyvų įgyvendinimą. Iš lošimų priežiūros institucijos dialogas su rinkos dalyviais pastaraisiais metais praktiškai nebuvo vykdomas. Šį raštą siunčiame ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai (toliau – FINMIN) bei tikimės, kad jame pateikti siūlymai bei argumentai bus įvertinti FINMIN rengiant bei teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados nutarimą dėl šio Įstatymo projekto. Siūlymai 1. Dėl 10 straipsnio 9 dalies 2 punkto pakeitimo Formuluotė, pateikta Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo siūloma pakeisti
organizuojančios bendrovės negalės skelbti reklamos net savo interneto svetainėse. Lošimų bendrovių interneto svetainėse būtų leidžiama skelbti tik informaciją apie organizuojamų lošimų rūšis. Remiantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 3 straipsniu, lošimų rūšys yra: lošimai automatu (lošimas A kategorijos automatu, lošimas B kategorijos automatu), bingas, stalo lošimai (ruletė, kortų arba kauliukų lošimas), totalizatorius, lažybos, nuotolinis lošimas.
Taigi, lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje būtų galima skelbti tik nurodytus žodžius, neleidžiant skelbti nei bendrovės pavadinimo, jos prekių ženklo, ir kitos reklamos, kurios šiuo metu nedraudžiama skelbti azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Mūsų vertinimu tai reiškia, kad ir, pavyzdžiui, nuotolinio lošimo išorinis apipavidalinimas gali būti laikomas reklama. Tai reiškia, kad pagal siūlomą įstatymo projektą nuotolinius azartinius lošimus organizuojanti bendrovė savo interneto svetainėje negalėtų niekaip apipavidalinti nuotolinių lošimų. Visiškai neaišku kaip tokį reikalavimą reikėtų įgyvendinti antžeminėje lošimų vietoje (pvz. lošimo namuose) kur būtų draudžiama pateikti net prekės ženklą. Nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainė ar antžeminius lošimus organizuojančios bendrovės lošimų vieta yra vienintelė vieta, kurioje bendrovė gali parduoti savo paslaugą – nuotolinius arba tiesioginius lošimus, todėl reklamos draudimas apimantis ir nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių interneto svetaines prilygtų draudimui parduotuvių lentynose išdėstyti alkoholinius gėrimus su etiketėmis arba alkoholiu prekiaujančių įmonių interneto svetainėse talpinti alkoholinių gėrimų nuotraukas, jų aprašymus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti) prekybos vietose ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančios įmonės interneto svetainėje nėra laikomas alkoholio reklama (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir pavyzdžius siūlome iš 10 straipsnio 9 dalies 2 punkto išbraukti žodžius „organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimo rūšių“ ir 2 punktą išdėstyti tokia redakcija: „2) informacijos apie azartinius lošimus skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente“. 2. Dėl 10 straipsnio papildymo 9 2 dalies pakeitimu Įstatymo projektu nėra siūloma keisti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio
atveju, priėmus siūlomą įstatymo projektą susidarytų situacija, kuomet reklamos išimtimi būtų laikomas azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimas ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą. Tai reikštų, kad ant leidžiamų vietų (lošimų organizatoriaus buveinė, pastatas, kuriame yra lošimų vieta) šalia prekės ženklo ar pavadinimo turėtų būti skelbiamas ir įspėjamasis užrašas.
Manome, kad tai būtų perteklinis ir sunkiai įgyvendinamas reikalavimas, kadangi būtų sudėtinga parengti tokius stendus, kurie būtų montuojami ant pastatų fasadų šalia logotipų ar pavadinimų. Visiškai uždraudus reklamą tokia praktika nebuvo/nėra taikoma ir tokiems produktams kaip alkoholis ar tabakas kai pvz. prie šiais gaminiais prekiaujančių įstaigų fasadų (barai, kavinės, parduotuvės ar pan.) ar tuo labiau bendrovių buveinių (biurų ir pan.) nėra reikalaujama nurodyti įspėjamuosius užrašus, kurie anksčiau privalomai turėjo būti nurodomi skelbiamoj reklamoje kol ji nebuvo uždrausta. Toks reikalavimas azartinių lošimų organizatoriams nėra taikomas ir šiuo metu. Tai būtų sunkiai įgyvendinamas reikalavimas tiek dėl jo išpildymo, tiek dėl leidimų kabinti tokias iškabas suderinimo su miestų savivaldos atstovais, tiek dėl riboto, ant kai kurių pastatų esančio ploto. Pritariame, kad įspėjamieji užrašai ir toliau privalėtų likti lošimus organizuojančių bendrovių interneto svetainėse ir antžeminėse lošimų vietose, tačiau dėti juos ant pastatų fasadų šalia prekės ženklo ar pavadinimo yra tikrai perteklinis reikalavimas. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir pavyzdžius siūlome papildyti Įstatymo projektą 10 straipsnio 92 dalies pakeitimu ir jį išdėstyti taip: „Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti, išskyrus skelbiant reklamą pagal 10 straipsnio 9 dalies 1 punktą. Įspėjamojo užrašo turinį ir jo pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba.“ 3.
Dėl 10 straipsnio papildymo 93 dalimi Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad būtų draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Norime atkreipti Seimo narių dėmesį, kad ir šiuo metu informacijos apie rėmimą kai rėmimas yra sudaromas ne pagal komercines paslaugų sutartis, o būtent pagal paramos sutartis, skelbimas yra griežtai reglamentuotas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT). Pažymime, kad šiuo metu LPT patvirtintoje konsultacijoje dėl informacijos apie azartinius lošimus skelbimo nurodyta, jog: „Pristatant remiamus asmenis, renginius, nesusijusius su azartiniais lošimais, nedraudžiama informuoti apie tokio renginio ar asmens rėmėjus ir galima nurodyti rėmėjo lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą ar jos prekės ženklą b e papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos. Pranešime apie rėmimą šalia informacijos apie lošimo organizatorių aiškiai nurodomi žodžiai „Remia“, „ Rėmėjas“ (žodžiai „ „pristato“,, „partneris„ ir pan. nevartotini).
Įspėjamąjį užrašą privaloma skelbti pranešimuose apie rėmimą kurie laikomi reklaminiais pranešimais t. y. jei pranešimuose 1) skelbiama apie remiamą asmenį nenurodant renginio, kuriame dalyvauja remiamas asmuo, laiko ir vietos pvz. pranešimas internete; 2) skelbiama apie remiamą renginį, nenurodant šio renginio laiko ir vietos pvz. pranešimas internete Įspėjamąjį užrašą privaloma skelbti, jeigu kartu su informacija apie rėmimą rėmėjo prekių ženklu ar bendrovės pavadinimu) nurodomos lošimo rūšys t. y. tiesiogiai skatinama naudotis lošimo paslauga pvz. pranešimas televizijoje ar internete Taigi ir šiuo metu galima aiškiai atskirti, kurie pranešimai apie rėmimą galėtų būti laikomi reklaminiais pranešimais (t. y. reklama) ir kurie pranešimai galėtų būti traktuojami kaip tiesiog informavimas apie rėmėją (t. y. tik prekės ženklo ar pavadinimo nurodymas šalia remiamo subjekto). Suprantame Seimo narių siekį apriboti tiesioginę lošimų reklamą dėl itin išaugusių jos kiekių, tačiau aiškinamajame rašte plačiau nėra aptariama kodėl siūloma riboti ir griežtai reglamentuotą informavimą apie kitų subjektų rėmimą. Pažymime, kad uždraudus tiesioginę reklamą matomumas sumažėtų itin ženkliai, o informuojant apie rėmimą lošimus organizuojančios bendrovės būtų matomos tik per prekės ženklą be jokios kitos informacijos ir daugiausia renginių metu. Taip pat įstatymo projektu nėra nustatomos ir aptartos situacijos kaip turėtų būti elgiamasi situacijose, kuomet į Lietuvą atvykstančias varžytis komandas ir(ar) vykstančius tarptautinius renginius remia kitose šalyse veikiantys lošimų organizatoriai (pvz. Eurolyga, FIBA, UEFA turnyrai bei dalis juose besivaržančių komandų).
Tokiu atveju susidarytų paradoksali situacija, kuomet Lietuvoje legaliai veikiančios ir lošimus organizuojančios bendrovės negalėtų būti pristatomos kaip komandos ar sporto lygos, federacijos rėmėjas neleidžiant nurodyti net pavadinimo ir (ar) prekės ženklo, o tuo tarpu Lietuvoje nelicencijuotos lošimus organizuojančios bendrovės, jų prekės ženklai galėtų būti matomi tuose pačiuose renginiuose kaip kitų komandų ar bendri lygų, federacijų ir pan. rėmėjai. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome nustatyti, kad nebūtų draudžiama informuoti apie bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą griežtai reglamentuojant, jog būtų leidžiama informuoti apie bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą kai yra sudaryta rėmimo (paramos) sutartis nurodant tik lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą ir(ar) prekės ženklą. Įvertinta. 4. UAB „Meta Advisory Lithuania“, 2024-04-12 Šiuo raštu „All Media Lithuania“, UAB, priklausanti didžiausiai Baltijos šalyse žiniasklaidos grupei „TV3 Group“, susipažinusi su LR Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3521, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 10-1, 16-1, 19, 20, 20-1 ir 20-4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3528 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3529“ (toliau – Vyriausybės išvados projektas), teikia savo poziciją bei susijusias pastabas. • Vyriausybės išvados projekte teikiama pozicija 1) nevertinamas azartinių lošimų reklamos draudimo poveikis privačioms žiniasklaidos priemonėms; 2) nesvarstomos alternatyvios tikslingesnės reguliacinės priemonės; 3) gerinamos sąlygos Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiam azartinių lošimų sektoriui Vyriausybės išvados projektu siūloma pritarti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3481 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas). Remiantis tuo, įsigaliojus siūlomoms nuostatoms, azartinių lošimų reklama būtų draudžiama visose visuomenės informavimo priemonėse. Toks reklamos draudimas 1) esmingai neigiamai paveiktų privačias žiniasklaidos priemones, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra reklamos lėšos; 2) Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiai lošimų industrijai leistų sutaupyti reklamai skiriamas lėšas. Kartu Vyriausybės išvados projektu siūloma nepritarti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-3521 (toliau – ALĮ pakeitimo projektas dėl socialinės reklamos) – iniciatyvai įpareigoti lošimų organizatorius skirti fiksuotą reklamos biudžeto dalį socialinei reklamai. Atsižvelgiant į tai, „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, LR finansų ministerijos siūlymu pritarti azartinių lošimų reklamos draudimui pilna apimtimi, nevertinant alternatyvių (tikslingesnių) azartinių lošimų reklamos reguliavimo sprendinių galimybių, yra 1) ignoruojamas galimas azartinių lošimų reklamos draudimo poveikis privačioms žiniasklaidos priemonėms; 2) gerinamos sąlygos Lietuvos rinkoje įsitvirtinusiam azartinių lošimų sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvados projektas greta atitinkamų valstybės institucijų buvo išsiųstas derinti tik asocijuotoms lošimų industrijos interesus atstovaujančioms organizacijoms.
LR finansų ministerijos sprendimai vengti pozicijos derinimo su visuomenės informavimo atstovais bei rodyti preferencinį dėmesį lošimų sektoriaus industrijos nuomonėms yra nuviliantys, kadangi deklaruojami azartinių lošimų priklausomybių daromos žalos mažinimo tikslai šiame kontekste devalvuojami. • Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas 1) didintų privačios žiniasklaidos priemonių atotrūkį nuo LRT finansine prasme;
2) spartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse;
3) ribotų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius – Vyriausybės išvados projektas to niekaip neatliepia
„All Media Lithuania“, UAB, vertinimu, ALĮ pakeitimo projektu siūlomas
reguliavimas turėtų neigiamą efektą žiniasklaidos sektoriaus, įskaitant televizijos kanalų, radijo stočių, naujienų portalų bei nemokamų video turinio platformų, konkurencinei aplinkai, ribotų auditorijos galimybes nemokamai pasiekti patikimą informaciją. Žiniasklaidos priemonės veikia nelygiavertės konkurencijos sąlygomis: 1) privačios žiniasklaidos priemonės patiria skaitmeninių platformų, kurios mažina žiniasklaidos priemonių auditorijas, spaudimą; 2) takoskyra tarp privačios žiniasklaidos priemonių veiklos galimybių bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) keičiasi eksponentiškai LRT naudai. Pavyzdžiui, 2024 m. LRT biudžetas, susietas su valstybės gaunomis įplaukomis, didėjo net apie 9,5 mln. Eur – iki
priemonės yra priverstos veikti nelygiavertėje konkurencinėje aplinkoje bei balansuoti ieškant reklamos pajamoms alternatyvių pajamų šaltinių.
„All Media Lithuania“, UAB, siūlo auditorijai turinį nemokamai bei jai patogiais būdais, tačiau žiniasklaidos sektoriuje pastebimos tendencijos, kuomet vis daugiau visuomenės informavimo priemonių publikuojamo turinio tampa auditorijai prieinamu tik mokamai. Šiais atvejais, mokamos prenumeratos neretai siejamos su mažesniais reklamos srautais jų prenumeratoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlymas pritarti azartinių lošimų reklamai, tikėtina, labiausiai paveiktų privačias visuomenės informavimo priemones, teikiančias turinį nemokamai. Atitinkamai, nauji ribojimai paspartintų mokamo turinio tendencijas privačiose žiniasklaidos priemonėse, didintų privačios žiniasklaidos atotrūkį nuo LRT finansine prasme, taip pat mažintų dalies Lietuvos auditorijos galimybes pasiekti patikimus informacijos šaltinius. • Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas sukeltų neigiamų pasekmių domino efektą: mažėjant nemokamo turinio, įskaitant sporto renginių transliacijas, nemokamose privačiose žiniasklaidos priemonėse, tikėtina, augs piratavimas, o nelegalios lošimų reklamos pasieks auditoriją – Vyriausybės išvados projekte nėra vertinamos jokios reguliacinės alternatyvos, kurios padėtų tai spręsti Visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas, „All Media Lithuania“, UAB, vertinimu, sąlygotų sporto renginių transliavimo mažėjimo tendencijas visuose nemokamuose privačios žiniasklaidos kanaluose. Atkreiptinas dėmesys, kad sporto renginių transliacijų licencijos nuosekliai reikšmingai brangsta. Greta to, LRT tiesiogiai konkuruoja su privačiomis žiniasklaidos priemonėmis tiek dėl sporto renginių transliacijų, tiek dėl rėmimo pranešimų.
„All Media Lithuania“, UAB, skaičiavimais, vertinant sporto renginių transliavimo sąnaudas bei galimas reklamos pajamas, sporto renginių transliavimas nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose negali būtų pelningas. Azartinių lošimų reklamos draudimo sąlygoti reklamos pajamų praradimai didintų spaudimą privačioms žiniasklaidos priemonėms atsisakyti arba mažinti sporto renginių transliacijų kiekį nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose. Vyriausybės išvados projekte nėra vertinamos jokios alternatyvos, kurios padėtų tai spręsti, nors mažėjant sporto renginių transliacijų kiekiui nemokamuose kanaluose yra labai tikėtina, jog dalis auditorijos, netekus galimybės stebėti norimų sporto renginių transliacijų nemokamose visuomenės informavimo priemonėse, sporto renginių transliacijų ieškos piratinėse svetainėse, kuriose paprastai nekontroliuojamai dominuoja nelegalių lošimų reklamos. „All Media Lithuania“, UAB, nuomone, visiškas azartinių lošimų reklamos draudimas sukurtų eilę neigiamų pasekmių, kurias galėtų užkirsti nuoseklaus dialogo su suinteresuotomis grupėmis palaikymas bei detalus svarstomų reguliacinių priemonių poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant geriausio azartinių lošimų reklamos reguliavimo modelio, „All Media Lithuania“, UAB, prašo LR finansų ministerijos bei susijusių institucijų: 1) kompleksiškai vertinti galimas azartinių lošimų draudimo reguliacines pasekmes bei labiau tikslingas ir žiniasklaidai ne tokias žalingas reguliacines alternatyvas; 2) inicijuoti bei palaikyti atvirą dialogą ne tik su lošimų industrijos struktūromis, tačiau ir su žiniasklaidos atstovais. Įvertinta. 5.
5Lietuvos krepšinio lyga,
Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos automobilių sporto federacija; Lietuvos motociklų sporto federacija, Lietuvos krepšinio lyga, Lietuvos golfo federacija, Futbolo klubas „Žalgiris“, 2024-06-14 Šį raštą pasirašiusios Lietuvos sporto organizacijos bei sporto bendruomenę vienijančios federacijos, sporto lygos bei profesionalūs klubai siekia atkreipti Seimo narių dėmesį ir pateikti savo poziciją bei siūlymą dėl Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3481, kurio viena iš siūlomų nuostatų tiesiogiai palies sporto sektorių Lietuvoje. Seimo narių grupės inicijuotame įstatymo projekte yra numatytas azartinių lošimų reklamos draudimas bei draudimas azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms jau nuo kitų metų (t. y. 2025 m.) viešai skelbti bet kokią informaciją apie suteiktą paramą fiziniams ir juridiniams asmenims. Vyriausybė savo išvadoje pritarė šiam siūlymui, pasiūlydama informavimui apie rėmimą taikyti tą patį siūlymą kaip ir su komercine reklama leidžiant reklamuoti tik lažybas, kurių prekės ženklas neturės jokių asociatyvių elementų su lošimus organizuojančia bendrove ir kitomis jos paslaugomis. Tokiu atveju mes prarasime rėmėjus, nes kitaip nei komercinės reklamos atžvilgiu lošimus organizuojančioms bendrovėms svarbu pozicionuotis prie tam tikrų lygų ir(ar) komandų su savo pagrindiniu logotipu, o ne gauti tiesioginę reklamos naudą kaip komercinės reklamos atžvilgiu. Sporto organizacijų bendruomenė neneigia, jog azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę ar kitas įvairias rizikas probleminiams lošėjams, tačiau svarstomų pakeitimų kontekste nėra įvertinama ir pasigendama įvertinimo, kaip siūlomas viešo rėmimo draudimo sprendimas paveiks Lietuvos sporto finansavimo ekosistemą ir prisidės prie su problemomis susiduriančių asmenų problemų sprendimo.
Nėra aišku, kodėl tiesioginės reklamos sąvoka yra sutapatinama su informacija apie rėmimą pateikimu apribotais būdais, kaip yra jau ir šiuo metu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad sporto organizacijų atstovai nebuvo kviesti į jokius šio projekto svarstymus ar diskusijas dėl galimų tokio įstatymo projekto priėmimo pasekmių Lietuvos sporto sektoriui, kai tuo tarpu kitų sektorių atstovai tokiuose pasitarimuose dalyvavo. „Reklamos“ ir
„rėmimo“ sąvokos negali būti laikomos tapačiomis Visame pasaulyje yra įprasta
praktika, jog sporto komandos, klubai, lygos, organizacijos, federacijos ir sporto renginiai yra remiami įvairių verslo subjektų, tarp jų dažnu atveju yra ir azartinių lošimų bendrovės. Tai yra itin svarbus modernios sporto ekonomikos aspektas – kadangi azartinių lošimų bendrovės sudaro galimybę varžytis dėl sporto rezultatų baigties (lažybos), todėl yra tiesiogiai suinteresuotos paremti šalies sporto klubus, lygas ar federacijas, jog jie būtų konkurencingesni tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu ir taip prisideda prie tolimesnės sporto ekonomikos raidos. Finansų ministerijos skaičiavimu azartinių lošimų verslas 2023 m. sporto rėmimui skyrė apie 3,13 mln. eurų. 3 mln. eurų suma per menkai finansuojamame Lietuvos sporte yra didelė ir reikšminga – jai pakeisti ir rasti alternatyvių rėmėjų, kurie nėra taip tiesiogiai susiję su sporto verslu, kaip azartinių lošimų bendrovės – bus itin sunku ar dažnu atveju – net neįmanoma.
Svarbu pažymėti, jog azartinių lošimų bendrovės, lyginant su kitais rinkos subjektais, yra stabilesni rėmėjai, kadangi veikianti sporto rinka valstybėje yra jų tiesioginis veiklos interesas. Stabilus rėmimas lygoms, klubams bei federacijoms – yra kertinis veiklos pamatas, kadangi turint garantuotas ilgalaikes rėmimo sutartis ir apčiuopiamai projektuojamus finansus (kurie nepriklauso nuo pasirodymo turnyruose sėkmės) yra modeliuojami plėtros planai, kontraktų su sportininkais pasirašymas ar pratęsimas, mokymai, komunikacija, infrastruktūros ir techninių pajėgumų vystymas, sporto inventoriaus atnaujinimas bei kitų sėkmingai sporto organizacijos veiklai būtinų elementų planavimas. Pažymime, kad ir šiuo metu informavimas apie rėmimą/rėmėją nėra laikomas tiesiogine reklama ir yra stipriai apribotas. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) yra reglamentavusi, jog pristatant asmenis, renginius, nesusijusius su azartiniais lošimais, nedraudžiama informuoti apie tokio renginio ar asmens rėmėjus ir galima nurodyti rėmėjo – lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą ar jos prekės ženklą bei papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos. Tai reiškia, kad kai yra nurodomas tik lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas ar prekės ženklas jokia kita informacija, įskaitant ir informaciją skatinančią naudotis lošimų paslaugomis, negali būti ir nėra tokiu atveju skelbiama. Dėl to nesame gavę jokių pastabų iš Lošimus prižiūrinčių institucijų. Priešingai nei įprasta reklama, kuria siekiama tik ištransliuoti žinutę į eterį ir gauti numanomą reklamos vartotojo susidomėjimo poveikį/efektą, rėmimas yra daug kompleksiškesnis procesas, turintis daugiau dedamųjų.
Siekdama gauti rėmimo sutartį lyga, klubas ar federacija turi pasiūlyti įvairias išskirtines sąlygas paramą suteikiančiam subjektui. Įmonės skiriasi savo rėmimo apimties sutartimis ir specifiniais poreikiais, tačiau azartinių lošimų atveju – yra svarbu pažymėti, jog egzistuojantis teisinis reglamentavimas visapusiškai apriboja galimybę sportininkui, komandai, lygai ar federacijai pareklamuoti ar kaip nors kitaip paskatinti dalyvauti lažybose – tai viso labo lieka tik pasyvia prekės ženklo pristatymo forma nurodant tik rėmėjo logotipą. Pabrėžtina, kad be pakeitimų priėmus siūlomas nuostatas kartu būtų neaišku, kaip reikėtų elgtis bei traktuoti iš užsienio į Lietuvą atvykstančių sporto klubų ar rinktinių rėmėjus – lošimų organizatorius, kurių prekės ženklai būtų matomi ant marškinėlių ir/ar kt. vietose. Tokiu būdu Lietuvos sporto komandos ir individualūs atletai praranda lygiavertes finansavimo ir konkuravimo dėl to sąlygas su užsienio šalių sportininkais, sporto klubais. Taip gali kilti rizika nepasiekti Lietuvos sporto plėtros programoje valstybės išsikeltų tikslų ir uždavinių. Uždraudus tiesioginę lošimų reklamą jos kiekis ženkliai sumažėtų visuose žiniasklaidos kanaluose bei nebūtų reklamuojamos lošimo rūšys, kas tiesiogiai gali skatinti asmenis naudotis lošimų paslaugomis. Taip būtų pasiektas įstatymo projekto teikėjų tikslas ir išlaikoma galimybė sportui bei kitiems sektoriams pritraukti papildomų finansavimo šaltinių. Siūlome, kad uždraudus tiesioginę reklamą, išimtis aiškiai apibrėžtam informavimui apie rėmimą galiotų tik rėmimui, kuris skiriamas pagal paramos sutartis, o nėra perkamas kaip komercinė paslauga.
Siūlymas Šį raštą pasirašiusios sporto bendruomenės organizacijos nori atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį, kad siūlomas rėmimo draudimas neišvengiamai turės neigiamą įtaką sporto lygų, federacijų ir atskirų klubų finansinei padėčiai. Priešingai nei medijų ir reklamos atveju, sportui nėra siūlomi jokie papildomi finansavimo šaltiniai, tuo pačiu iš sporto būtų atimamas vienas esminių ir stabilių paramos teikėjų. Sporto finansavimo klausimui Lietuvoje, vis dar išliekant problemiškai žemame lygyje, siūlome įstatymo projekte siūlyti palikti išimtį itin siauroms galimybėms kuomet sudaroma paramos sutartis: leidžiama pristatyti rėmėją – lošimų organizatorių, remiantį bet kokio pobūdžio viešus renginius, veiklas, fizinius ar juridinius asmenis, pateikiant išimtinai tik bendrovės pavadinimą ar jos prekės ženklą be papildomos informacijos. Atkreipiame dėmesį, kad pritarimas tokiam siūlymui būtų aktualus ne tik sporto, bet ir įvairių kitų renginių sektoriui, kurio rėmėjais taip pat yra lošimus organizuojančios bendrovės. Tai niekaip nesisietų su komercine reklama, kuri būtų tiesiogiai perkama sudarant reklamos sutartis su skirtingais žiniasklaidos ar kitais kanalais. Įvertinta. 6. M.A.MA. pramogos, Všį, 2024-06-18 Dėl siūlymo drausti informacijos skleidimą apie renginių rėmėjus – azartinius lošimus organizuojančias bendroves Esame vieni didžiausių masinių renginių organizavimo industrijos dalyvių ir susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo narių inicijuotu bei Biudžeto ir finansų komitete ketinamu svarstyti Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3481. Šiuo raštu norime išreikšti savo poziciją dėl kai kurių įstatymo projekte minimų nuostatų ir pateikti pastabas.
Pabrėžiame, kad negalime ir nenorime diskutuoti komercinės įvairiuose žiniasklaidos kanaluose užsakomos reklamos klausimu ir šiuo raštu pasisakome ne dėl bendro siūlomo reklamos draudimo/nedraudimo, o dėl naujai įstatymo projekte atsirandančios nuostatos (10 straipsnio 93 dalis), kuria siūloma uždrausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Mums organizuojant įvairaus pobūdžio masinius renginius rėmėjai yra itin svarbi mūsų industrijos ekosistemos dalis. Kitų riziką galinčių kelti produktų reklama ir galimybės remti įvairius renginius jau yra apribotos ir tai galima suprasti, kadangi tokiu būdu siūloma tiesiogiai naudotis produktu, kurį galima greitai įsigyti ir suvartoti. Azartinių lošimų atveju jau ir šiuo metu galimybės informuoti apie šių bendrovių remiamus renginius yra stipriai apribotos – iš esmės galime naudoti tik įmonės prekės ženklą renginio metu ar prieš renginį pristatydami jį kaip rėmėją ir renginių metu ar vietoje nėra jokios tiesioginės galimybės greitai gauti tokią paslaugą, tai nėra greitai suvartojamas produktas. Svarbu ir tai, kad jeigu rėmėjas pristatomas kaip rėmėjas pagal komercines reklamos ar kt. paslaugų rūšies sutartis tai yra reklama, o ne rėmimas, nepaisant to kaip tai yra pristatoma ir mūsų nuomone tą galima spręsti kitomis nuostatomis. Mūsų atveju kalbame tik apie oficialų rėmimą, kuris vyksta pagal paramos sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad parama iš tokio pobūdžio rėmėjo ženkliai prisideda prie renginio ir leidžia jį suorganizuoti. Pakeitus įstatymą ir uždraudžiant minimaliomis galimybėmis pristatyti rėmėją tektų atsisakyti kai kurių renginių ar festivalių, kadangi bilieto kaina ženkliai padidėtų ir būtų per didelė našta pirkėjui.
Atsižvelgiant į tai prašytume palikti bent ribotą galimybę mums siekti prisitraukti rėmėjų iš šios industrijos galint pristatyti juos kaip rėmėjus nurodant tik jų pavadinimą ar prekės ženklą. Nesame ir nenorime tapti atskiru reklamos kanalu ar vieta kur šios bendrovės gali pristatyti savo paslaugas. Norime tik išlaikyti rėmėjus galėdami juos pristatyti ir parodyti kam jie skiria lėšas pagal oficialiai sudarytas paramos sutartis. Prašome Biudžeto ir finansų komiteto sudaryti galimybes mums, kaip renginių industrijos dalyviams, dalyvauti komiteto posėdžiuose ar kituose formatuose Seime svarstant šį mūsų atstovaujamai industrijai aktualų klausimą. Pažymime, kad apie šią svarstomą nuostatą sužinojome atsitiktinai ir į jokius kitus pasitarimus šiuo klausimu kviečiami nebuvome, nors turime informacijos, kad žiniasklaidos sektorius tokias atskiras diskusijas turėjo. Įvertina. 7. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2024-06-18 Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3481 („dėl reklamos uždraudimo“)
informacijos sklaidos ribojimai (ar net visiškas draudimas) gali būti taikomas, tačiau tik diferencijuojant pagal lošimų rūšis. Kitaip tariant, didžiausios socialinės rizikos lošimo paslaugoms (pavyzdžiui, nuotoliniai A kategorijos ir stalo lošimai) turi būti maksimalūs ribojimai, o atitinkamai kitoms lošimų rūšims mažėjant socialinei rizikai ribojimai turi taip pat mažėti. Atskiri parametrai ir sąlygos turi būti išsamiai nagrinėjami ir tam būtini detalūs mokslu pagrįsti tyrimai. Pastabos 1 straipsniui:
azartinių lošimų paslaugų informacijos ir reklamos sklaidą. Šiandien loterijos (ypač – nuotolinės loterijos) yra tapusios tiesiogine azartinių lošimų alternatyva.
Pavyzdžiui, šiuo metu nuotoliniu būdu galima įsigyti
„loterijos bilietą“ už 20 eurų (ir gauti atsakymą dėl laimėjimo vos per
kelias sekundes), kas iš esmės prilygintina rizikingiausiam kazino lygio lošimui. Todėl šis draudimas turi būti taikomas ir loterijos paslaugų tiekėjams. 3. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Lietuvoje naudojamos „azartinių lošimų“ ir „loterijų“ sąvokos nėra suderintos su ES teise. Projekte tęsiama ydinga ilgametė Lietuvos teisėkūros praktika, kai ignoruojama akivaizdi tikrovė, jog modernioje visuomenėje lošimų paslaugos suprantamos kaip visų rūšių lošimai – įskaitant tiek Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymu, tiek Loterijų įstatymu reguliuojamas lošimo paslaugas. Tokia nuostata įtvirtinta dar 2011 metais Europos Komisijos patvirtintoje Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ , kurios 15 psl. įtvirtinta, jog „Lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu“. Būtent tokia samprata ir apibrėžimu seniai turėjo vadovautis Lietuvos įstatymų leidėjai, tačiau iki šiol nesivadovauja. 4. SIŪLYMAS: a. papildyti šį straipsnį 3 dalimi, jog jame
„nurodytos pareigos taikomos ir visoms Lietuvoje organizuojamoms loterijoms“. Pastabos dėl Vyriausybės išvados (2024-06-05 Nutarimas
Nr. 432):
punkte tiesiogiai pripažino, jog „[..] atsižvelgiant į tai, kad lažybų azartiškumas mažesnis, t. y. laiko tarpas tarp atlikto statymo ir rezultato yra ilgesnis nei kitų lošimų metu [..]“.
Kitaip tariant, Vyriausybė oficialiai konstatavo, jog atskiros lošimo paslaugos skiriasi savo azartiškumu, o jį lemia konkretūs lošimo paslaugos požymiai (pavyzdžiui, statymo ir laimėjimo dydžiai, lošimo ciklo trukmė, kaupiamasis fondas ir pan.). 6. Šiuo – mažesnio azartiškumo – pagrindu Vyriausybė siūlo daryti išimtį ir lažybų paslaugų atveju „[..] leisti skelbti lažybų reklamą ir informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų ir sportininkų rėmimą, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams“. 7. Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje išvardinto lošimų rūšys – lošimai automatais (A ir B kategorijos), bingas, stalo lošimai (ruletė, kortų arba kauliukų lošimai), totalizatorius, lažybos. Visos lošimų rūšys gali būti organizuojamos nuotoliniu būdu (internetu) arba antžeminėse lošimo vietose. 8. Pagal Vyriausybės išskirtą požymį – azartiškumą – ir kitus lošimo rūšių skiriamuosius požymius (statymo ir laimėjimo dydžius, lošimo ciklo trukmę, kaupiamąjį laimėjimo fondą ir kt.) už lažybas gerokai mažiau azartiškesnės lošimų rūšys yra: (a) totalizatorius,
(b) bingas, (b) B kategorijos lošimo automatai. Todėl siekiant išvengti diskriminacijos joms taip pat turi būti taikoma išimtis, kurią Vyriausybė siūlo lažyboms. 9. SIŪLYMAS: a. papildyti įstatymo projekto nuostata, kad
„leidžiama skelbti lažybų, totalizatoriaus, bingo ir B kategorijos lošimo
automatų reklamą ir informaciją“. Pastabos dėl Morganos Danielės pasiūlymo:
nepakankamas, turi būti taikomas reklamos draudimo diferencijavimas pagal lošimų rūšis. Pastabos dėl Luko Savicko pasiūlymo: 11.
Pasiūlymas prieštarauja teisinės technikos taisyklėms (pasiūlymu įstatymo projektui negali būti teikiamas siūlymas keisti kitą, įstatymo projekte nesiūlytą keisti teisės normą, tokiu atveju turi būti registruojamas atskiras įstatymo projektas) ir todėl turi būti paliktas nenagrinėtas. Pasiūlymu Seimo narys siūlo panaikinti lošimų organizavimo vietų sąrašą, kai įstatymo projektas skirtas lošimų informacijos ir reklamos draudimo teisės normoms. 12. Atskirai pažymėtina, kad pasiūlyme siūlomos naikinti išimtys yra naudojamos ir taikomos daugelyje Vakarų Europos valstybių, Skandinavijoje. Dar svarbiau – būtent tokiose vietose jose leidžiame veikti ir pavieniams lažybų ir/ar B kategorijos lošimo paslaugų įrenginiams, kas šiandien Lietuvoje neleidžiama. 13. SIŪLYMAS: a. Pasiūlymą atmesti dėl teisinės technikos klaidų. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija , 2024-02-20 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3481 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Įstatymo projekto
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, ar prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente, bei informacijos apie lošimus skelbimui leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams). Taip pat siūloma nustatyti draudimą skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad draudimas reklamuoti azartinius lošimus, gali būti kvalifikuojamas kaip „paslaugų taisyklė“ [1] , kuri suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 1 straipsnio 1 dalies e punktą. Todėl Įstatymo projektu siūlomas įtvirtini azartinių lošimų reklamos draudimas galėtų būti laikomas „techniniu reglamentu“ pagal Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktą, apie kurį nacionalinės valdžios institucijos turėtų informuoti Europos Komisiją prieš jį taikant nacionalinėje teisėje.
Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Įstatymo projektą privaloma notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui [2] . Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-051 . Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
(toliau – Projektas Nr. XIVP-3481 ), tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą siūlomų nuostatų įgyvendinimą praktikoje ir įvertinus siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo galimą poveikį susijusiems verslams, siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projekto Nr. XIVP-3481 teisinio reguliavimo priemones pagal šias pastabas ir pasiūlymus : 1.1. atsižvelgiant į tai, kad lažybų azartiškumas mažesnis, t. y. laiko tarpas tarp atlikto statymo ir rezultato yra ilgesnis nei kitų lošimų metu, įvertinti galimybę leisti skelbti lažybų reklamą ir informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų ir sportininkų rėmimą, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams. Tačiau:
lažybų reklamos dažnį ir trukmę (intarpus), nustatant, kokios viso reklaminiams intarpams skirto laiko dalies ši reklama neturėtų viršyti;
bendrovių reklama negali būti pateikiama iškylančių langų pavidalu (reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio pirmiau neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.), ir riboti statinei lažybų reklamai su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines skiriamą reklaminį plotą;
informacijos, technologinių ar asociatyvių (vizualių) sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės organizuojamais kitų rūšių lošimais, prekių ženklu, interneto svetaine ir pan.; Pritarti iš dalies. Žr. komiteto pasiūlymus Nr. 1. ir Nr. 3. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2024-06-05
atskirties tarp lažybų ir lošimų lošimo automatais, nustatyti draudimą lažybose naudoti lažybų įrenginius ir siūlyti lažintis dėl realiuoju laiku specialiai kuriamų įvykių, skirtų lažyboms; Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-051
lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1 punktą, detalizuojant, koks atstumas nuo įėjimo į lošimų organizavimo vietą būtų laikomas esančiu prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, arba tokios vertinamojo pobūdžio formuluotės atsisakyti; Pritarti. Siūloma atsisakyti vertinamojo pobūdžio formuluotės. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-05
būtų keičiama Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalis – papildoma nuostata dėl informacijos, kuri nelaikoma įtikinėjimo veiksmais ar skatinamosiomis priemonėmis ir kuri gali būti skelbiama lošimų organizavimo vietoje ir (ar) nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, sąrašo sudarymo ir ją išdėstyti taip:
„19. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti
lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.
Skatinimu dalyvauti lošimuose nėra laikoma:
1) reklamos, atitinkančios šio straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytus reikalavimus, skelbimas;
2) lošimų organizavimo reglamento, organizuojamų nuotolinių lošimų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas, šio straipsnio 20 dalyje, šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2, 4, 5 dalyse, 206 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimas, kai ši informacija pateikiama interneto svetainėse, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai;
3) lošimų organizavimo reglamento, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos skelbimas ir organizuojamų lažybų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas lošimų organizavimo vietose.“; Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones , skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Skatinimu dalyvauti lošimuose nėra laikoma:
straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytus reikalavimus, skelbimas;
atitinkančios šio straipsnio 93 dalyje nustatytus reikalavimus, skelbimas.
3) lošimų organizavimo reglamento, organizuojamų nuotolinių lošimų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas, šio straipsnio 20 dalyje, šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2, 4, 5 dalyse, 206 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimas, kai ši informacija pateikiama interneto svetainėse, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai;
4) lošimų organizavimo reglamento, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos skelbimas ir organizuojamų lažybų pasiūlos be papildomos rašytinės, vaizdinės ar garsinės informacijos skelbimas lošimų organizavimo vietose. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-05
keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkte vartojamo termino „lošimų verslo specialistai (profesionalai)“ paaiškinimą, kad būtų suprantama, kokiems asmenims skirtuose leidiniuose skelbiama informacija apie lošimus nebus laikoma reklama; Pritarti. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi ir jį išdėstyti taip: „31. Lošimų verslo specialistas (profesionalas) – asmuo dirbantis lošimų verslo srityje ir gaunantis komercinės naudos iš jos.“
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2024-06-05
nuostatomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos lošimų organizatorių ir kitų asmenų sudarytos viešų renginių, veiklų, fizinių ir (ar) juridinių asmenų rėmimo sutartys, įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti vykdomos ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms; Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-05 1.6. tikslinti Projekto Nr.
XIVP-3481 2 straipsnį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatoma, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai turėtų įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos; Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-06-05
lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose, yra informacinės visuomenės paslaugų laisvės ribojimas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, taikytina ir informacinės visuomenės paslaugoms, Projektas Nr. XIVP-3481 turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Notifikuojant Projektą Nr. XIVP-3481, atkreipti dėmesį į lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose daromą žalą visuomenės sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – nepilnamečiams ir nuo lošimų priklausomiems asmenims. Pritarti. 9. Seimo narė Morgana Danielė, 2024-02-12 Argumentai:
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325
drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Projekte suformuluotas draudimas skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio renginių, veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimo draudimas apimtų ir informacijos apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės skleidimą sporto varžybų ir kitų sporto renginių metu, taip pat draustų sporto klubų rėmimą. Lošimų bendrovės bendradarbiauja su įvairiomis sporto organizacijomis, komandomis, rinktinėmis, lygomis, klubais ir juos remia. Pagal Lošimų priežiūros tarnybos pateiktą informaciją azartinius lošimus organizuojančios bendrovės sporto rėmimui 2022 m. skyrė 1 935 495 Eur. Įgyvendinus Projektu siūlomą nuostatą, lošimų bendrovės negalės reklamuoti organizuojamus lošimus ant sportininkų marškinėlių (kitos atributikos) varžybų ir kitų sporto renginių metu, todėl lošimų bendrovės gali nebenorėti remti sporto organizacijų, taip galėtų nukentėti sporto bendruomenė, nes ji nėra pasiruošusi šiems pasikeitimams. Sporto organizacijoms toks bendradarbiavimas yra svarbus, nes būtent lošimų verslas yra pajėgus investuoti, o populiaraus sporto klubo rėmimas padeda lažybų bendrovėms išgarsinti savo vardą. Netekus šio finansavimo šaltinio, sporto klubai nebegalės išlaikyti perspektyvių sportininkų, sporto varžybos taps neįdomios žiūrovams, neliks Lietuvos vardo garsinimo sporto žaidėjų pasiektų aukštų rezultatų dėka. Kitos Europos Sąjungos šalys (Belgija, Nyderlandai), taip pat yra įsivedusios azartinių lošimų reklamos draudimą, tačiau yra nusimačiusios pereinamuosius laikotarpius dėl reklamos sporto aikštynuose bei sporto komandų rėmimui.
Pavyzdžiui, Belgijoje bet kokia reklama (išskyrus loterijas) yra draudžiama nuo 2023 m. liepos mėn., reklama sporto aikštynuose draudžiama nuo 2025 sausio mėn., o lošimų organizatoriai nebegalės būti sporto komandų rėmėjais nuo 2028 m. sausio mėn. Nyderlanduose nuo 2023 m. liepos yra draudžiama reklama televizijoje ir radijuje, interneto reklama leidžiama su griežtais apribojimais. Lošimo bendrovės nebegalės būti sporto klubų rėmėjais nuo 2025 m. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyti išimtį dėl draudimo dėl informacijos skleidimo apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės sporto varžybų ir kitų sporto renginių metu, taip pat draudimui remti sporto organizacijas, šiems draudimams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „93 . Draudžiama skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams, sporto organizacijų rėmimui numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3. Balsavimo rezultatai: už 10 , prieš 0 , susilaikė 1 . 10. Seimo narys Lukas Savickas, 2024-06-11 Argumentai:
Siūlomu projekto tikslinimu siekiama sumažinti azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų priklausomybės formavimosi riziką ir iš to kylančias neigiamas pasekmes asmens, šeimos ir visuomenės gerovei. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, tai siejasi su didesne lošimų priklausomybės susiformavimo rizika individo ateityje.
Priklausomybė nuo lošimų yra itin apgaulinga ir iškart nepastebima, lengvai nuslepiama, tačiau su laiku gilėja ir daro itin didelę žalą asmens sveikatai, jo ir artimųjų socialinei ir finansinei gerovei. Ji daro neigiamą įtaką ne tik finansinei padėčiai, bet ir koreliuoja su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, taip pat su savižudybės rizika. Pastaraisiais metais vykstant sparčiai lošimų sektoriaus plėtrai, svarbu valdyti su tuo susijusias rizikas. Atsižvelgiant į tai, siūloma mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus. Pasiūlymas:
Papildyti projekto
naujomis 1 bei2 dalimis , buvusias 1 ir 2 laikyti 3 bei 4 dalimis, ir jas išdėstyti taip:
1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose , išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis ;“. 2 . Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) pašto įstaigose , išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatorių punktus .“ Pritarti. Pasiūlymas:
Papildyti projekto
naujomis 1 bei2 dalimis , buvusias 1 ir 2 laikyti 3 bei 4 dalimis, ir jas išdėstyti taip:
1 .
1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose , išskyrus lošimus automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis ;“. 2 . Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) pašto įstaigose , išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatorių punktus .“ Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas:
: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3481(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 19 d. 25 Argumentai: Nėra jokio pagrindo teigti, kad lažybų azartiškumas mažesnis ir todėl jų reklama ar informacija apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų ir sportininkų rėmimą turėtų būti leidžiama: Visuomenė ir toliau bus skatinama lošti. Nėra pavojingesnės ar saugesnės lošimų rūšies visos rūšys vienodai gali sukelti priklausomybę, skiriasi tik lošimo pobūdis ir įmokų, laimėjimų dydžiai. Praktikoje pastebima, kad lošiantieji gali pradėti lošti vieną lošimo rūšį, o lošimo elgesiui progresuojant – išbandyti ir rinktis kitą/lošti keletą skirtingų rūšių. Lažybų reklama vaikus skatins išbandyti lažybas, ir ypač tuos, kurie domisi sportu. Lošimų rinka toliau rems sportą ir tuo pačiu reklamuos savo veiklą, todėl sportas ir lošimai toliau liks neatsiejama dalis Augs nauja lošėjo karta (jau užaugo), kuri matydama lošimų reklamą manys, kad lošimas yra normali veikla, kasdienio gyvenimo dalis.
Lošimų reklama bus orientuota tik į lažybų pasiūlos reklamą, todėl verslas ir toliau sėkmingai pritrauks naujų lošėjų. Vienas lošimų organizatorius dažniausiai turi licencijas, suteikiančias teisę organizuoti skirtingų rūšių lošimus, todėl lošimų organizatorius, organizuojantis lažybas, ir tuo pačiu metu organizuodamas kitų rūšių lošimus, reklamuodamas lažybas, skleis informaciją ir apie kitas organizuojamas lošimų rūšis. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, manytina, kad verslas turi turėti laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų/pakeitimų, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymai:
1Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
3Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama
reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;
2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama), jeigu atitinka šias sąlygas:
a) skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine;
b) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą, nuo
trukmės reklaminį intarpą per vieną valandą, nuo 18 iki 24 valandos;
c) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuose languose (tai yra, reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.).
Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirta interneto svetaine laikytina interneto svetainė, kurioje ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta vaikams ir paaugliams skirtų renginių bei reiškinių aprašymui, profesionaliam jų vertinimui, informavimui apie juos, vaikų ir paauglių meninės ir techninės kūrybos sklaidai lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato, ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;
2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama), jeigu atitinka šias sąlygas:
a) skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine;
b) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą, nuo
trukmės reklaminį intarpą per vieną valandą, nuo 18 iki 24 valandos;
c) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuose languose (tai yra, reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.). Skelbiama statinė lažybų reklama su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines neviršija 20 procentų viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir neviršija 10 procentų viso reklamos ploto nuo 18 iki 24 valandos.“ 2.
Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
ir taikymas „3. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 4 punktas galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 19 d. 34 Argumentai: Siekiant mažinti įsitraukimą į lažybas, taip pat didesnės atskirties tarp lažybų ir lošimų lošimo automatais, nustatyti draudimą lažybose naudoti lažybų įrenginius ir siūlyti lažintis dėl realiuoju laiku specialiai kuriamų įvykių, skirtų lažyboms. Atsižvelgiant į tai, reikalinga atitinkamai pakoreguoti susijusius Azartinių lošimų įstatymo straipsnius. Pasiūlymai:
projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 103 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuotolinio lošimo įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (nuotolinio lošimo įrenginio sukurtų) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nuotolinio lošimo įrenginio sukurtus) lošimus nuotolinio lošimo įrenginiu organizuoti draudžiama. Draudžiama lažybose naudoti lažybų įrenginius ir siūlyti lažintis dėl realiuoju laiku specialiai kuriamų įvykių, skirtų lažyboms; “
ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus
(kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data. Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams. “
netekusiu galios 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą: „
įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2024 m. birželio 19 d. 25 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos šalys (Belgija, Nyderlandai) taip pat yra įsivedusios azartinių lošimų reklamos draudimą, tačiau yra nusimačiusios pereinamuosius laikotarpius, pavyzdžiui, Belgijoje bet kokia reklama (išskyrus loterijas) yra draudžiama nuo 2023 m. liepos mėn., reklama sporto aikštynuose draudžiama nuo 2025 sausio mėn., o lošimų organizatoriai nebegalės būti sporto komandų rėmėjais nuo 2028 m. sausio mėn.
Nyderlanduose nuo 2023 m. liepos yra draudžiama reklama televizijoje ir radijuje, interneto reklama leidžiama su griežtais apribojimais, siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį lažybas organizuojančioms bendrovėms iki 2027 m. gruodžio 31 d. ir leisti skleisti informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą, numatant sankcijas už informacijos skleidimo pažeidimus. Pasiūlymai:
išdėstyti taip:
dalimi ir išdėstyti ją taip: „93 . Draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, išskyrus informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų , kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą , kiek tai neprieštarauja šio įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams.“
projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dalį ir išdėstyti ją taip:9
3. Draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.“
3Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
29 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 292 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrovei už šio įstatymo 74 straipsnio 1 ir 10 dalių, 10 straipsnio 9,
9 3 , 10, 19 ir 21 dalių, 11, 13 ir 208 straipsnių pažeidimus Priežiūros tarnyba skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų.“
3Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas įgyvendinimas ir taikymas „4. Šio įstatymo 2 straipsniu pildomo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 93 dalis galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d. 6.Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 93 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. „ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3481(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis