Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 8² ir
8² straipsnio 14 dalį papildyti 3 punktu ir ją išdėstyti taip:
„3) Turėti vaizdo registratorių, kuris fiksuotų automobilio
saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo įrašo atsisakyti. Vaizdo registratoriaus įrašai privalomai saugomi 14 dienų.“2 straipsnis. 18¹ straipsnio pakeitimas 18¹ straipsnio 4 dalį papildyti 3 punktu ir ją išdėstyti taip:
„3) užtikrinti kad keleiviui ar kompetetingai institucijai
pareikalavus būtų pateiktas automobilio salono vaizdo registratoriaus įrašas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir susisiekimo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Gintautas Paluckas
Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 8² ir
8² straipsnio 14 dalį papildyti 3 punktu ir ją išdėstyti taip: „3) Turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas ar garsas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo ar garso įrašo atsisakyti. Vaizdo ar garso registratoriaus įrašai privalomai saugomi 14 dienų.“2 straipsnis. 18¹ straipsnio pakeitimas 18¹ straipsnio 4 dalį papildyti 3 punktu ir ją išdėstyti taip:
„3) užtikrinti kad keleiviui ar kompetetingai institucijai
pareikalavus būtų pateiktas automobilio salono vaizdo arba garso registratoriaus įrašas.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir susisiekimo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Gintautas Paluckas
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Keleivių vežimo rinkoje įsitvirtinus platforminio darbo operatoriams yra reikšmingai sumažėję barjerai asmenims verstis pervežimo veikla ir tai kai kuriais atvejais gali sukelti tam tikras problemas. Viena jų – keleivių saugumo bei konfliktų tarp keleivių ir keleivių vežimo organizatorių bei vežėjų. Viešumoje yra pasirodę liudijimų apie galimai įstatymus pažeidžiančius vežėjų veiksmus, pavyzdžiui, seksualinio priekabiavimo prie keleivių atvejus. Keleivių vežimo operatoriai į panašius veiksmus reaguoja vangiai, o keleivis neturi galimybės pateikti neginčijamų įrodymų apie galimą vežėjo netinkamą elgesį. Greta to, viešumoje yra pranešimų apie tai, kad keleivių vežėjai kartais perleidžia savo paskyras skaitmeninėse platformose kitiems asmenims, taip pažeisdami įstatymą, bet kompetetingos institucijos neturi galimybių įrodyti, kad buvo pažeistas įstatymas. Dėl šių priežasčių įstatymo projektu siūlome įvesti reikalavimą lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo registratorių, kuris fiksuotų automobilio salono vaizdą ir prievolę keleivių vežimo organizatoriui užtikrinti, kad keleiviui ar kompetetingai institucijai pareikalavus kelionės vaizdo įrašas būtų perduotas. . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra jokių įstatymu apibrėžtų reikalavimų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo registratorių. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūlome įvesti reikalavimą lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo registratorių, kuris fiksuotų automobilio salono vaizdą. Vaizdo įrašas turėtų būti saugomas 14 dienų. Keleivis, aiškiai prieš kelionę (užsakymo metu) išreiškęs savo valią, galėtų vaizdo įrašo fiksavimo atsisakyti. Prievolę pateikti vaizdo įrašą, jei keleivis ar kompetetinga institucija pareikalautų, turėtų kelionių vežimo organizatorius. Siūlomi pakeitimai turėtų įvairias pasekmes – keleiviai, kaip klientai, jaustų daugiau saugumo kelionės metu dėl galimo smurto ar priekabiavimo ir priešingai – esant kokiai nors žalai iš keleivio pusės egzistuotų neginčijamas įrodymas dėl to kas vyko kelionės metu. Greta to – vaizdo registratorius veiktų kaip prevencinė priemonė prieš dabar pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai vietoje teisę verstis vežimo veikla turinčių asmenų keleivius veža asmenys kurie neturi tokios teisės, o tai įrodyti yra labai sudėtinga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas gali turėti teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir veikti kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas daliai vežėjų gali pareikalauti nedidelių investicijų – įsigyti vaizdo registratorius. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas nekeis biudžeto pajamų ar išlaidų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais“, „keleivių vežimas už atlygį“,
„pavėžėjimas“,. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Gintautas
Paluckas
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Keleivių vežimo rinkoje įsitvirtinus platforminio darbo operatoriams yra reikšmingai sumažėję barjerai asmenims verstis pervežimo veikla ir tai kai kuriais atvejais gali sukelti tam tikras problemas. Viena jų – keleivių saugumo bei konfliktų tarp keleivių ir keleivių vežimo organizatorių bei vežėjų. Viešumoje yra pasirodę liudijimų apie galimai įstatymus pažeidžiančius vežėjų veiksmus, pavyzdžiui, seksualinio priekabiavimo prie keleivių atvejus. Keleivių vežimo operatoriai į panašius veiksmus reaguoja vangiai, o keleivis neturi galimybės pateikti neginčijamų įrodymų apie galimą vežėjo netinkamą elgesį. Greta to, viešumoje yra pranešimų apie tai, kad keleivių vežėjai kartais perleidžia savo paskyras skaitmeninėse platformose kitiems asmenims, taip pažeisdami įstatymą, bet kompetetingos institucijos neturi galimybių įrodyti, kad buvo pažeistas įstatymas. Dėl šių priežasčių įstatymo projektu siūlome įvesti reikalavimą lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo ar garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio salono vaizdą ar garsą jame ir prievolę keleivių vežimo organizatoriui užtikrinti, kad keleiviui ar kompetetingai institucijai pareikalavus kelionės vaizdo įrašas būtų perduotas. . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra jokių įstatymu apibrėžtų reikalavimų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo arba garso registratorius. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūlome įvesti reikalavimą lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos turėti vaizdo arba registratorius, kuris fiksuotų automobilio salono vaizdą arba garsą automobilio salone. Vaizdo ar garso įrašai turėtų būti saugomi 14 dienų. Keleivis, aiškiai prieš kelionę (užsakymo metu) išreiškęs savo valią, galėtų vaizdo ar garso įrašo fiksavimo atsisakyti. Prievolę pateikti vaizdo įrašą, jei keleivis ar kompetetinga institucija pareikalautų, turėtų kelionių vežimo organizatorius. Siūlomi pakeitimai turėtų įvairias pasekmes – keleiviai, kaip klientai, jaustų daugiau saugumo kelionės metu dėl galimo smurto ar priekabiavimo ir priešingai – esant kokiai nors žalai iš keleivio pusės egzistuotų neginčijamas įrodymas dėl to kas vyko kelionės metu. Greta to – vaizdo ar garso registratorius veiktų kaip prevencinė priemonė prieš dabar pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai vietoje teisę verstis vežimo veikla turinčių asmenų keleivius veža asmenys kurie neturi tokios teisės, o tai įrodyti yra labai sudėtinga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas gali turėti teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir veikti kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas daliai vežėjų gali pareikalauti nedidelių investicijų – įsigyti vaizdo ar garso registratorius. 8.
dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas nekeis biudžeto pajamų ar išlaidų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais“, „keleivių vežimas už atlygį“,
„pavėžėjimas“,. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Gintautas
Paluckas
PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2024-02-19 Nr. XIVP-3479 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 8² straipsnio 14 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo „turėti vaizdo registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo įrašo atsisakyti. Vaizdo registratoriaus įrašai saugomi 14 dienų“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad keičiamo kodekso 8² straipsnyje yra vartojama „keleivio“, o ne „paslaugos gavėjo“ sąvoka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka „vaizdo registratorius“, kurios turinys nei projekte, nei keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti papildytos pateikiant minėtos sąvokos apibrėžtį arba nurodant įstatymą, kuriame būtų atskleistas šios sąvokos turinys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto
antrajame ir trečiajame sakinyje nėra nustatomi reikalavimai vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bet nustatomos vežimo organizatorių pareigos. Pažymėtina, kad vežimo organizatorių pareigos yra dėstomos keičiamo kodekso 18¹straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti perkelti į keičiamo kodekso 18¹straipsnį. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą keleivis paslaugos užsakymo metu galėtų atsisakyti vaizdo registravimo vežėjo automobilio salone. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vežėjas, ar vežimo organizatorius, jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, keleivio pageidavimu privalėtų vaizdo registratoriumi fiksuoti salono vidaus vaizdą, jei keleiviui dėl vežėjo elgesio ar kitų aplinkybių kiltų tokio kelionės vaizdo fiksavimo poreikis. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis tokią keleivio teisę, taip pat užtikrinančiomis tokios teisės įgyvendinimą.
Kitu atveju, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti, kad „klientai, jaustų daugiau saugumo kelionės metu dėl galimo smurto ar priekabiavimo“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti keleivio teisės atsisakyti vaizdo registravimo jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, jeigu jis paslaugos užsakymo metu neišreiškė savo valios dėl vaizdo registravimo. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte be keleivio apsaugos siekio nurodomas ir tikslas apsaugoti vežėjo, t. y. kitos vežimo paslaugos šalies interesus – „ir priešingai – esant kokiai nors žalai iš keleivio pusės egzistuotų neginčijamas įrodymas dėl to kas vyko kelionės metu“. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis sprendimas dėl kelionės vaizdo registravimo ar neregistravimo priklausytų išimtinai tik nuo keleivio sprendimo, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų įgyvendintas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas apsaugoti vežėjo teisinius interesus. Penkta, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas privalėtų 14 dienų saugoti vaizdo registratoriaus įrašą, t. y. ar vežėjas, ar vežimo organizatorius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar siūlomas nustatyti vaizdo registratoriaus įrašų saugojimo terminas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašai galėtų būti panaudoti kaip įrodymas tiriant įvairius keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos teikimo metu padarytus teisės pažeidimus.
Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo atitikti keičiamo kodekso 8² straipsnio 13 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad reikalavimo turėti vaizdo registratorių taksi automobiliams projektu nėra siūloma nustatyti. Svarstytina, ar tokio paties reikalavimo nenustačius ir taksi automobiliams, būtų pasiektas jau minėtas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu keleivių vežimo organizatoriui yra nustatoma pareiga tvarkyti keleivių asmens duomenis (vaizdo įrašus), tačiau projektu nėra nustatoma jokių minėtų duomenų tvarkymo principų. Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimas galimas tik nustačius teisėtą ir apibrėžtą tikslą bei tinkamai įgyvendinant asmens teisę žinoti apie jo duomenų tvarkymą – reglamentuojant asmens vaizdo duomenų tvarkymą, renkamų duomenų saugojimo terminus ir tvarką, duomenų technines saugumo priemones, įpareigojant vežėjus ir keleivių vežimo organizatoriaus darbuotojus saugoti asmens duomenų paslaptį, sudarant sąlygas keleiviams susipažinti su asmens duomenimis ir kt. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto
straipsnio 2 dalį“. Be to, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra
užregistruotas Kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392, kurio 1 ir 3 straipsniais keičiamo kodekso 8² ir 18¹straipsnius siūloma išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius reikalavimus vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bei kiek kitaip reglamentuoti vežimo organizatorių pareigas nei jas siūloma reglamentuoti teikiamame projekte. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją kelių transporto reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė M.
Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2024-03-25 Nr. XIVP-3479(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 8² straipsnio 14 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo „turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas ar garsas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo ar garso įrašo atsisakyti. Vaizdo ar garso registratoriaus įrašai privalomai saugomi 14 dienų“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad keičiamo kodekso 8² straipsnyje yra vartojama „keleivio“, o ne „paslaugos gavėjo“ sąvoka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvokos „vaizdo registratorius“ ir „garso registratorius“, kurių turinys nei projekte, nei keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti papildytos pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtį arba nurodant įstatymą, kuriame būtų atskleistas šių sąvokų turinys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto
antrajame ir trečiajame sakinyje nėra nustatomi reikalavimai vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bet nustatomos vežimo organizatorių pareigos. Pažymėtina, kad vežimo organizatorių pareigos yra dėstomos keičiamo kodekso 18¹straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti perkelti į keičiamo kodekso 18¹straipsnį. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą keleivis paslaugos užsakymo metu galėtų atsisakyti vaizdo ar garso registravimo vežėjo automobilio salone. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vežėjas, ar vežimo organizatorius, jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, keleivio pageidavimu privalėtų vaizdo arba garso registratoriumi fiksuoti salono vidaus vaizdą, jei keleiviui dėl vežėjo elgesio ar kitų aplinkybių kiltų tokio kelionės vaizdo ar garso fiksavimo poreikis. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis tokią keleivio teisę, taip pat užtikrinančiomis tokios teisės įgyvendinimą.
Kitu atveju, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti, kad „klientai, jaustų daugiau saugumo kelionės metu dėl galimo smurto ar priekabiavimo“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti keleivio teisės atsisakyti vaizdo ar garso registravimo jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, jeigu jis paslaugos užsakymo metu neišreiškė savo valios dėl vaizdo ar garso registravimo. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte be keleivio apsaugos siekio nurodomas ir tikslas apsaugoti vežėjo, t. y. kitos vežimo paslaugos šalies interesus – „ir priešingai – esant kokiai nors žalai iš keleivio pusės egzistuotų neginčijamas įrodymas dėl to kas vyko kelionės metu“. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis sprendimas dėl kelionės vaizdo arba garso registravimo ar neregistravimo priklausytų išimtinai tik nuo keleivio sprendimo, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų įgyvendintas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas apsaugoti vežėjo teisinius interesus. Penkta, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas privalėtų 14 dienų privalomai saugoti vaizdo arba garso registratoriaus įrašą, t. y. ar vežėjas, ar vežimo organizatorius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar siūlomas nustatyti vaizdo ar garso registratoriaus įrašų saugojimo terminas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo ar garso įrašai galėtų būti panaudoti kaip įrodymas tiriant įvairius keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos teikimo metu padarytus teisės pažeidimus.
Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo atitikti keičiamo kodekso 8² straipsnio 13 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad reikalavimo turėti vaizdo arba garso registratorių taksi automobiliams projektu nėra siūloma nustatyti. Svarstytina, ar tokio paties reikalavimo nenustačius ir taksi automobiliams, būtų pasiektas jau minėtas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu keleivių vežimo organizatoriui yra nustatoma pareiga tvarkyti keleivių asmens duomenis (vaizdo ir garso įrašus), tačiau projektu nėra nustatoma jokių minėtų duomenų tvarkymo principų. Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimas ar garso įrašymas galimas tik nustačius teisėtą ir apibrėžtą tikslą bei tinkamai įgyvendinant asmens teisę žinoti apie jo duomenų tvarkymą – reglamentuojant asmens vaizdo ir kitų duomenų tvarkymą, renkamų duomenų saugojimo terminus ir tvarką, duomenų technines saugumo priemones, įpareigojant vežėjus ir keleivių vežimo organizatoriaus darbuotojus saugoti asmens duomenų paslaptį, sudarant sąlygas keleiviams susipažinti su asmens duomenimis ir kt. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto
straipsnio 2 dalį“. Be to, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas
Kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392, kurio 1 ir 3 straipsniais keičiamo kodekso 8² ir 18¹straipsnius siūloma išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius reikalavimus vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bei kiek kitaip reglamentuoti vežimo organizatorių pareigas nei jas siūloma reglamentuoti teikiamame projekte. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją kelių transporto reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių KOMITETAS
įstatymo
2024-09-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Marius Pakėnas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Oksana Pedaniuk. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-03-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 8² straipsnio 14 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo „turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas ar garsas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo ar garso įrašo atsisakyti. Vaizdo ar garso registratoriaus įrašai privalomai saugomi 14 dienų“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, kad keičiamo kodekso 8² straipsnyje yra vartojama
„keleivio“, o ne „paslaugos gavėjo“ sąvoka, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai
tikslintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojamos sąvokos
„vaizdo registratorius“ ir „garso registratorius“, kurių turinys nei
projekte, nei keičiamame kodekse nėra apibrėžtas. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti papildytos pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtį arba nurodant įstatymą, kuriame būtų atskleistas šių sąvokų turinys. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamas kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto antrajame ir trečiajame sakinyje nėra nustatomi reikalavimai vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bet nustatomos vežimo organizatorių pareigos. Pažymėtina, kad vežimo organizatorių pareigos yra dėstomos keičiamo kodekso 18¹straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 8² straipsnio 14 dalies 3 punkto antrasis ir trečiasis sakiniai neturėtų būti perkelti į keičiamo kodekso 18¹straipsnį. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą keleivis paslaugos užsakymo metu galėtų atsisakyti vaizdo ar garso registravimo vežėjo automobilio salone.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vežėjas, ar vežimo organizatorius, jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, keleivio pageidavimu privalėtų vaizdo arba garso registratoriumi fiksuoti salono vidaus vaizdą, jei keleiviui dėl vežėjo elgesio ar kitų aplinkybių kiltų tokio kelionės vaizdo ar garso fiksavimo poreikis. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis tokią keleivio teisę, taip pat užtikrinančiomis tokios teisės įgyvendinimą. Kitu atveju, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti, kad „klientai, jaustų daugiau saugumo kelionės metu dėl galimo smurto ar priekabiavimo“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti keleivio teisės atsisakyti vaizdo ar garso registravimo jau atvykus automobiliui ar kelionės eigoje, jeigu jis paslaugos užsakymo metu neišreiškė savo valios dėl vaizdo ar garso registravimo. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte be keleivio apsaugos siekio nurodomas ir tikslas apsaugoti vežėjo, t. y. kitos vežimo paslaugos šalies interesus – „ir priešingai – esant kokiai nors žalai iš keleivio pusės egzistuotų neginčijamas įrodymas dėl to kas vyko kelionės metu“. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis sprendimas dėl kelionės vaizdo arba garso registravimo ar neregistravimo priklausytų išimtinai tik nuo keleivio sprendimo, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų įgyvendintas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas apsaugoti vežėjo teisinius interesus. Penkta, iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas privalėtų 14 dienų privalomai saugoti vaizdo arba garso registratoriaus įrašą, t. y. ar vežėjas, ar vežimo organizatorius.
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar siūlomas nustatyti vaizdo ar garso registratoriaus įrašų saugojimo terminas yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo ar garso įrašai galėtų būti panaudoti kaip įrodymas tiriant įvairius keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos teikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo atitikti keičiamo kodekso 8² straipsnio 13 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad reikalavimo turėti vaizdo arba garso registratorių taksi automobiliams projektu nėra siūloma nustatyti. Svarstytina, ar tokio paties reikalavimo nenustačius ir taksi automobiliams, būtų pasiektas jau minėtas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
teisiniu reguliavimu keleivių vežimo organizatoriui yra nustatoma pareiga tvarkyti keleivių asmens duomenis (vaizdo ir garso įrašus), tačiau projektu nėra nustatoma jokių minėtų duomenų tvarkymo principų. Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimas ar garso įrašymas galimas tik nustačius teisėtą ir apibrėžtą tikslą bei tinkamai įgyvendinant asmens teisę žinoti apie jo duomenų tvarkymą
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Pritarti 2024-07-12 Seime yra gauta (Reg. Nr.:G-2024-6170) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonė
3Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
1
rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto
šio straipsnio 2 dalį“. Be to, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
užregistruotas Kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392, kurio 1 ir 3 straipsniais keičiamo kodekso 8² ir 18¹straipsnius siūloma išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius reikalavimus vežėjų lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, bei kiek kitaip reglamentuoti vežimo organizatorių pareigas nei jas siūloma reglamentuoti teikiamame projekte. Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Atsižvelgti projektas Nr.
Atsižvelgti projektas Nr. XIVP-3392, apsvarstytas Seime ir 2024-04-25 priimtas Įstatymas XIV-2571 Naujai priimtame įstatyme nuostatų dėl vaizdo ar garso registravimo nėra. 5. Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją kelių transporto reguliavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada: 2024-09-11
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apsaugos inspekcija1 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), įvertino Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3479(2) (toliau – Projektas), kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas). Projekto 1 straipsniu, keičiančiu Kodekso 8² straipsnio 14 dalį, siekiama įpareigoti lengviesiems automobiliams, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, „turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Tais atvejais, kai paslaugos gavėjas nepageidauja, kad kelionės vaizdas ar garsas būtų registruojamas, keleivių vežimo organizatorius privalo užtikrinti, jog paslaugos užsakymo metu paslaugos gavėjęs galėtų aiškiai išreikšti savo valią ir vaizdo ar garso įrašo atsisakyti. Vaizdo ar garso registratoriaus įrašai privalomai saugomi 14 dienų“.
Inspekcija supranta poreikį užtikrinti paslaugų gavėjų ir teikėjų teises ir teisėtus lūkesčius kelionės lengvuoju automobiliu, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos (toliau – keleivių vežimo paslaugos), metu, vis dėlto abejotina, kad siekiamas reguliavimas būtų suderinamas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento[¹] (toliau – Reglamentas) reikalavimais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, siekiamas asmens duomenų tvarkymas laikomas žmogaus teisių ribojimu, todėl turi atitikti tokio ribojimo teisėtumui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose[²] ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aptariamu atveju abejotina, kad siekiamas asmens duomenų tvarkymas galėtų būti laikomas būtinu ir proporcingu. Reikalavimai teisės aktams nustatyti Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, be kita ko, teisės aktuose numatomas asmens duomenų tvarkymas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir turi būti proporcingas teisėtam tikslui, kurio siekiama. Be to, teisėkūros priemonė turėtų būti aiški ir tiksli, o jos taikymas turėtų būti numatomas tiems asmenims, kuriems ji turi būti taikoma, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (Reglamento preambulės 41 konstatuojamoji dalis).
ESTT yra pažymėjęs, kad
„būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai
pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, <...> o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina“[³]. Be to, žmogaus teisių suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama tokio ribojimo apimtis ir taikymas, o taip pat minimalūs reikalavimai, kad duomenų subjektams būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad „vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti <...>. <...> [R]eikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones <...>“[⁴].
Įvertinant siekiamą nustatyti asmens duomenų tvarkymą, matyti, kad juo keleivio teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą būtų ribojamos itin dideliu mastu, įskaitant, bet neapsiribojant, fiksuojant asmeninius jų pokalbius, taip pat ir telefonu, kurių turinio tvarkymas nepatenka į vaizdo ir garso duomenų tvarkymu siekiamus tikslus, taip pat neįvertinant mažiau privatumą ribojančių sprendimų taikymo galimybių ir visų aplinkybių, kurioms esant asmenys naudojasi keleivių vežimo paslaugomis (įskaitant jų sveikatos būklę ir (ar) gebėjimą pasverti jų asmens duomenų tvarkymo aplinkybes ir priimti susijusius sprendimus), o taip pat poveikio, kurį sukeltų keleiviui vaizdo įrašo saugumo neužtikrinimas (pavyzdžiui, jei toks vaizdo įrašas patektų į socialinę mediją). Inspekcijos nuomone, siekiamas teisinis reguliavimas neužtikrina pusiausvyros tarp siekiamų tikslų, keleivių interesų ir susijusių jų teisių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte pateiktas siūlymas nustatyti ne keleivio teisę prieštarauti jo vaizdo ir garso duomenų tvarkymui, o šiuos asmens duomenis pradėti tvarkyti tik pačiam asmeniui dėl to išreiškus savo valią (sutikimas kaip teisinis pagrindas) būtų viena iš alternatyvų, kuri turėtų būti įvertinta siekiamo reguliavimo kontekste, ir atitinkamai turi būti argumentuota, kodėl tokia alternatyva nepasiektų Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Verta paminėti, kad įgyvendinant tokį sprendimą, jei būtų svarstomas, turėtų būti užtikrinta, kad toks sutikimas atitiktų Reglamento reikalavimus, t. y. turėtų būti užtikrinama, kad vaizdo fiksavimo įranga sumontuota taip, kad įsijungtų tik tuo atveju, kai asmuo išreiškia savo sutikimą, o keleivis nebūtų verčiamas tokį sutikimą duoti[⁵]. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektu atliepiama į tai, kad
„Keleivių vežimo rinkoje įsitvirtinus platforminio darbo operatoriams yra
reikšmingai sumažėję barjerai asmenims verstis pervežimo veikla“. Manytina, kad šiuo atveju nurodyta problema galėtų būti sprendžiama ne per keleivių teisių į privatumą ir asmens duomenų apsaugą ribojimą Projekte aprašyta apimtimi, o peržiūrint reikalavimus, taikomus asmenims verstis, siekiantiems verstis pervežimo veikla (ir atsakomybei), ir jų laikymosi priežiūrai. Atitinkamai, siūlytina atlikti išsamų siekiamo reguliavimo poveikio vertinimą, kurio metu, be kita ko, turėtų būti skiriamas dėmesys ir alternatyvių priemonių taikymo galimybių vertinimui (pateikiant ir argumentus, kodėl tokios alternatyvos būtų netinkamos ir neveiksmingos). Tokia pareiga kyla ir iš ESTT praktikos[⁶]. Projekto aiškinamajame rašte tokia informacija nėra pateikta. Antra, Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti argumentai apie tai, kaip buvo pasirinktas vaizdo ir garso duomenų saugojimo terminas.
Projekto aiškinamajame rašte vaizdo ir garso įrašų saugojimo termino pasirinkimo argumentai nėra nurodyti, todėl Inspekcija negali įvertinti, ar pasirinktas terminas yra suderinamas su BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktais. Siūlytina papildyti aiškinamąjį raštą argumentais, pagrindžiančiais pasirinktą terminą. Primintina, kad asmens duomenų saugojimo terminas konkrečiu atveju turėtų būti nustatomas įvertinant Projektu siekiamus tikslus, keleivio teisių ribojimo mastą (ir aukščiau aptartas susijusias aplinkybes), naudojimosi keleivių vežimo paslaugomis mastą bei poveikį asmenims dėl netinkamo vaizdo įrašų saugumo užtikrinimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-09-11 Nr. 774 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV‑S‑1455 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3479(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo turėti vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu. Vaizdo ar garso įrašų, t. y. asmens duomenų, tvarkymas turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nustatytus reikalavimus. Įstatymo projekte nėra nurodyti konkretūs asmens duomenų rinkimo tikslai, taip pat nėra identifikuotas ir pagrįstas asmens duomenų rinkimo pagrindas, nėra tenkinama nė viena iš Reglamento
sąlygų. Įstatymo projekte ir kartu teikiamuose dokumentuose nenurodoma, kaip siūlomas reguliavimas (vaizdo stebėjimo registratoriaus ar garso įrašymo registratoriaus turėjimas) užtikrins tiek vežėjų, tiek ir paslaugos gavėjų teisių apsaugą. Taip pat nėra informacijos apie bet kokias kitas svarstytas problemų sprendimo alternatyvas, nėra nurodomos priežastys, kodėl tinkamiausia priemonė yra Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas. Vaizdo ar
(ir) garso įrašymas paliestų didelę duomenų subjektų grupę (tiek vežėjus, tiek ir paslaugos gavėjus) ir neproporcingai ribotų jų teisę į asmens duomenų apsaugą. Pavyzdžiui, remiantis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugų teikėjo UAB „Bolt services LT“ pateiktais duomenimis, per metus naudojantis „Bolt“ platformos paslaugomis įvyksta apie 20 mln. kelionių (t. y. daugiau kaip 50 tūkst. kelionių per dieną). Vidutiniškai iš 10 000 kelionių yra 1,5 atvejo (0,015 proc. nuo visų naudojantis „Bolt“ platformos paslaugomis įvykusių kelionių), kai pranešama apie tam tikrus nesklandumus. Dažniausiai pranešama apie galimus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, pažeidimus ir neefektyvų maršruto pasirinkimą, lėmusį didesnę, nei deklaruota, kainą.
Šie pranešimai nėra susiję su keleivio (kliento) saugumo klausimais, todėl pavieniai atvejai dėl konfliktinių situacijų negali nulemti daugelį asmenų paliečiančio reguliavimo, koks yra siūlomas Įstatymo projekte. Įstatymo projektu siūloma įrašyti ir privačius keleivių pokalbius. Garso įrašymas ypač riboja žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neatitinka teisėkūros efektyvumo ir proporcingumo principo. 2. Įstatymo projektu sudaromos sąlygos ne tik vairuotojui, bet ir keleiviui piktnaudžiauti duomenų rinkimu, nes ignoruojamas paslaugos teikėjo privatumas. Nuostata, kad automobilio salono vaizdo fiksavimas nevykdomas tik paslaugos gavėjui išreiškus savo valią, pažeidžia vairuotojo teisę į privatumą. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio
atveju, jei sutikimą išreiškė ir keleivis, ir vairuotojas, o toks sutikimas atitinka Reglamento 7 straipsnio reikalavimus ir Reglamento 4 straipsnio 11 punkte pateiktos sąvokos „duomenų subjekto sutikimas“ sąlygas. Įstatymo projekte nėra įvertinta galimybė asmens duomenų tvarkymą pagrįsti kitomis Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis sąlygomis. 3. Įvedus naują reikalavimą turėti lengvojo automobilio, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, salone vaizdo arba garso registratorių, kuris fiksuotų automobilio salono vaizdą ir (ar) garsą automobilio salone, ūkio subjektai patirs prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų. Papildomą administracinę naštą ūkio subjektams taip pat sukels ir įpareigojimas, keleiviui ar kompetentingai institucijai pareikalavus, pateikti automobilio salono vaizdo arba garso registratoriaus įrašą.
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, keleivių vežimo už atlygį veiklai vykdyti Lietuvoje yra įregistruota apie 20 000 lengvųjų automobilių bei 24 800 veiklą vykdančių ūkio subjektų. Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu sukeliamos administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos sieks 3,5 mln. Eur, o tai laikytina itin reikšmingomis ir neproporcingomis išlaidomis teisinio reguliavimo tikslams pasiekti ir planuojamai naudai gauti. Atsižvelgiant į tai, siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 4. Įstatymo projekto tikslas gali būti pasiektas kitomis priemonėmis: nuo 2025 m. sausio 1 d. visi subjektai, siekiantys gauti ir jau gavę leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (toliau – leidimas), privalės turėti naujus leidimus ir atitikti 2024 m. balandžio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2571 nustatytus reikalavimus turėti galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, būti nepriekaištingos reputacijos ir kitus. Įsigaliojus naujiems reikalavimams tikimasi, kad veiklą vykdys asmenys, kurie yra motyvuoti, pasiryžę kelti savo kvalifikaciją ir prisitaikyti prie aukštesnių reikalavimų.
Nauju reglamentavimu pakeitus leidimo išdavimo modelį iš deklaravimo į griežtą licencijavimo modelį, nustačius naujas pareigas leidimų turėtojams, keleivių vežimo organizatoriams ir taksi dispečerinėms, bus mažinamas piktnaudžiavimo atvejų, kai veiklą vykdo asmenys, neturintys teisės verstis keleivių vežimo už atlygį veikla, skaičius. Keleiviai savo saugumui užtikrinti ir įrodymams fiksuoti gali naudotis įvairiomis buvimo vietos sekimo funkcijomis, asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais rinkti įrodymus (pavyzdžiui, įrašyti vaizdą ir (ar) garsą); kompetentingos institucijos gali atlikti prevencinius tikrinimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tokiu atveju, kai iškeltų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Žmogaus teisių komitetas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, mano, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² ir 18¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3479(2) itin plačiai apribojamos keleivio teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, taip pat įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrina pusiausvyros tarp siekiamų tikslų, keleivių interesų ir susijusių jų teisių. Įstatymo projekte nėra nurodyti konkretūs asmens duomenų rinkimo tikslai, taip pat nėra identifikuotas ir pagrįstas asmens duomenų rinkimo pagrindas, nėra tenkinama nė viena iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.
Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neatitinka teisėkūros efektyvumo ir proporcingumo principo, todėl Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė, tel. 2096821 [1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [2] Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2004-12-29, 2005-07-08, 2009-12-11 nutarimus. [3] ESTT 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C‑439/19 110 pastraipa. [4] Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. KT130-N13/2022 ir jame cituojama praktika. [5] Pavyzdžiui, tinkamu sutikimu nebūtų laikomi tokie atvejai, kai nepatvirtinus sutikimo yra apsunkinamas naudojimasis keleivių vežimo paslaugos užsakymui skirta aplikacija (ar kita informacine sistema) yra apsunkinamas; kai sutikimas pateikiamas tokiu būdu, kad jis būtų patvirtinamas per klaidą, pavyzdžiui, jei jis būtų pateikiamas tokiu pačiu būtu kaip iššokantys langai dėl slapukų patvirtinimo; ar pan.). [6] Žr. Pvz. ESTT sprendimo byloje Nr. C-184/20 92 p.