Projekto lyginamasis variantas
36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II skyriaus PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMo NR. XIV-1933 7, 9, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti
taip: „37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai
nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai 1.
Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 304,10 euro už toną produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
išdėstyti taip: „3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 41 euro už toną produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“
1.
išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 1¹, ir 1² ir 1³ dalimis:
„1¹. CO₂ dedamoji netaikoma energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras arba kaip variklių degalai
stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) energinius produktus naudoja daug energijos suvartojantis juridinis asmuo;
2) energiniai produktai naudojami įrenginiuose arba jų dalyse, kurie naudojami vykdant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklą. 1². Šiame straipsnyje daug energijos suvartojančiu juridiniu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, pirkimo kaina ar gamybos savikaina (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) sudaro ne mažiau kaip 3 procentus gamybos vertės (kuri apskaičiuojama prie pajamų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), įskaitant bet kokias subsidijas ar dotacijas, turinčias įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, kaip jos apibrėžtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, pridėjus pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir įsigytų prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pokyčių sumą, atėmus prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimo sumą (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą)) per kalendorinius metus;
2) mokėtina akcizų suma už energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento skirtumo tarp visų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų, įskaitant eksportą, sumų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pirkimų, įskaitant importą, sumų (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) per kalendorinius metus. 1³.
1³. CO₂ dedamoji netaikoma:
1) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus;
2) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus;
3) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1¹, ir 1² ir 1³ dalyse nustatytos lengvatos taikomos tiesiogiai arba grąžinant CO₂ dedamąją. Šio straipsnio 1, 1¹, ir 1² ir 1³ dalyse nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1³ dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis mokesčių administratorius.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6
straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis,
ir ją išdėstyti taip: „2¹. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“
išdėstyti taip:
„8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir
centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59
PRIEDU IR 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMo NR. XIV-1933 7,
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai:
Taikant nustatytą akcizo dydį, papildoma dedamoji prie 2024 m. laikotarpiui nustatytų centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų buitiniams vartotojams prisidėjo nuo 0,72 Eur/m³ iki 0,80 Eur/m³(priklausomai nuo tiekėjo), o prie dujų baliono kainos papildoma dedamoji prisidėjo 7,67 Eur. Verslo reikmėms naudojant naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, poveikis sąnaudų didėjimui taip pat yra, tačiau konkretus dydis priklauso nuo suvartojamo šių dujų kiekio ūkinėje veikloje. Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybę visiems ūkininkams pasinaudoti jiems nustatyta gazolių panaudojimo kvota, kuri reglamentuojama įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat patikslinti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomą akcizo dydį ir CO₂ dedamosios taikymo laikotarpį, nustatant, kad CO₂ dedamoji įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d., ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams ir verslui. Pabrėžtina, kad naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizui taikyta lengvata nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinta, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendaciją Lietuvai atsisakyti aplinkai ir klimatui žalingų subsidijų. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupė (vadovė Lina Liubauskaitė, tel. +370 5 209 8809), bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
Įstatymo projektu siūloma tikslinti šias nuostatas ir jas išdėstyti taip:
Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
2Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas taip, kad juos naudoja asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, apibrėžtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
priede.“
Siekiant atsižvelgti į klimato kaitos tikslus ir skatinti ekonominėmis priemonėmis keisti taršų kurą į mažiau taršų, siūloma nekeisti CO₂ dedamosios dydžio, tačiau įsigaliojimą nustatyti nuo 2025 m. liepos 1 d., ir jis proporcingai būtų didinamas. Teikiant siūlymą dėl akcizo dydžio naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įvertinti kitoms taršaus kuro rūšims nustatytas akcizo dydis ir jų pokytis iki 2030 m. Atsižvelgiant į ES direktyvos reikalavimus, į kitų ES šalių taikomą praktiką, kitoms kuro rūšims nustatytų akcizų dydžius, klimato kaitos tikslus, siūloma buitinėms ir verslo reikmėms naudojamoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikyti 41 euro už toną produkto akcizo dydį. Šis kuras naudojamas vykdant skirtingas veiklas, t. y. gaminant šilumą, tiekiant centralizuotai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, pramonės ir komercinėje veikloje. Vertinant veiklos pobūdį, buitinių ir nebuitinių vartotojų naudojami kuro kiekiai skiriasi. Taip pat skiriasi ir aptarnavimo būdas. Buitiniai vartotojai dujų balionais apsirūpina patys, šildymui ir maisto ruošimui naftos dujos tiekiamos centralizuotai, o kainas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų buitiniams vartotojams kasmet tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Nebuitinių vartotojų arba verslo reikmėms naudojamos naftos dujos planuojamos konkrečios veiklos vykdytojo, planuojami kiekiai skiriasi nuo buitiniams vartotojams tiekiamų naftos dujų kiekių. Taip pat nebuitiniams vartotojams, verslui 2025 m. pradedama taikyti CO₂ dedamoji.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant iš anksto parengti atskiras akcizų taikymo naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams tvarkas, Įstatymo projekte siūloma atskirti akcizus pagal vartotojų kategorijas, t. y. buitiniams vartotojams ir verslui, nežiūrint į tai, kad 2024 m. laikotarpiui siūloma taikyti vienodą akcizo dydį abiem vartotojų kategorijoms. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad CO₂ dedamoji verslo reikmėms naudojamoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į atliktas investicijas 2022–2023 m., keičiant gamtinių dujų išteklius į kitus, pigesnius energijos išteklius, kurie padėjo sušvelninti ekonominį poveikį dėl aukštų energijos kainų ir išlaikyti konkurencingumą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naujas akcizo dydis įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti papildomų procedūrų, kai Vyriausybė turėtų rengti nutarimo projektą ir įgalioti valstybės instituciją (šiuo konkrečiu atveju Valstybinę mokesčių inspekciją), siūloma Įstatymo projekte nurodyti centrinį mokesčių administratorių (Valstybinę mokesčių inspekciją), kuris galėtų per maksimaliai trumpą laiką priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti galimybes pasinaudoti Vyriausybės nustatomomis gazolių kvotomis visiems ūkininkams, tiek naudojantiems žemės ūkio techniką, tiek naudojantiems kitas transporto priemones žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomas akcizas 304,10 euro naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams turi didelį poveikį dėl papildomos kainos, kuri prisideda prie verslo reikmėms naudojamų naftos dujų, dujų baliono kainos ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos buitiniams vartotojams.
Siekiant sumažinti poveikį kainoms, įvertinus socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį interesus, Įstatymo projekte siūloma sumažinti akcizo dydį ir taikyti 41 euro už toną produkto akcizo dydį. Atsižvelgiant į tai, siūloma sumažinto akcizo dydį taikyti nuo 2024 m. kovo 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis buitinių vartotojų tarifams, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį: papildoma dedamoji prie tarifo sudarys 10–11 ct/m³ vietoj šiuo metu esamos papildomos dedamosios 72–80 ct/m³. Poveikis dujų baliono kainai, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį: papildomai prie dujų baliono kainos prisidės 1,04 euro vietoj šiuo metu 7,67 euro. Poveikis biudžetui, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį:
Akcizų tarifo sumažinimo poveikis biudžeto pajamoms, mln. eurų
m. ir vėlesniais metais dėl akcizų mokėjimų ypatumų ir atsargų kaupimo Dėl CO₂ įsigaliojimo laikotarpio nustatymo nuo 2025 m. liepos 1 d., poveikis biudžeto pajamoms – -1,23 mln. eurų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas Įstatymo nuostatų pakeitimas poveikio kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas, tikėtina, sumažins ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių energinius produktus, t. y. naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, veiklos kaštus. Tačiau pabrėžtina, kad verslas turi investuoti į atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą, didinti atsinaujinančios energijos panaudojimo balansą veikloje ar ieškoti kitų alternatyvių kuro rūšių, kurios yra mažiau taršesnės. Vertinant įtaką konkurencingumui, labai svarbu, kaip verslas, įskaitant žemės ūkio sektorių, greitai ir sėkmingai sugebės pasinaudoti teikiama parama ir prisitaikyti prie naujų sąlygų bei bendrų ir globalių klimato kaitos iššūkių. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomai naujų įstatymų ar galiojančių įstatymų pakeitimų priimti nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui Valstybinė mokesčių inspekcija (centrinis mokesčių administratorius) turės nustatyti akcizų lengvatų šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikymo tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poveikis biudžetui, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį:
Akcizų tarifo sumažinimo poveikis biudžeto pajamoms, mln. eurų
m. ir vėlesniais metais dėl akcizų mokėjimų ypatumų ir atsargų kaupimo Dėl CO₂ dedamosios įsigaliojimo laikotarpio nustatymo nuo 2025 m. liepos 1 d., poveikis biudžeto pajamoms – -1,23 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Akcizai“, „gazoliai“, „CO₂ dedamoji“, „naftos dujos ir
dujiniai angliavandeniliai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-02-09 Nr. XIVP-3478 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 2 straipsnyje dėstomų Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 ir 3 dalių turinio sektų, jog 2 dalis būtų taikoma naudojant aptariamus išteklius kaip šildymui skirtą kurą ne verslo, o buitinėms reikmėms, svarstytina, ar Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „dujų balionus“ neturėtų būti vartojama formuluotė „buitinius dujų balionus“. 2. Projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė tikslintina, žodžius „nauja“ ir „ir ją išdėstyti taip“ išbraukiant kaip perteklinius. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7, 9, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Čepononis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 9 d. 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 2 straipsnyje dėstomų Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 ir 3 dalių turinio sektų, jog 2 dalis būtų taikoma naudojant aptariamus išteklius kaip šildymui skirtą kurą ne verslo, o buitinėms reikmėms, svarstytina, ar Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„dujų balionus“ neturėtų būti vartojama formuluotė „buitinius dujų balionus“. Pritarti. 2. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 9 d. 2. Projekto
išdėstyti taip“ išbraukiant kaip perteklinius. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3478 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr.
XIVP-3880 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2), pastaba nėra aktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m. vasario 12 d. (g-2024-1498)
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK; toliau kartu – Konfederacijos) teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 (toliau – Įstatymo) 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3478 (toliau - Projektas Nr. XIVP-3478) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX569 9,37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3477 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3477; kartu – Įstatymų projektai). Konfederacijos, nuo praeitų metų rudens prašiusios sumažinti 304,1 Eur/t bazinį akcizo tarifą suskystintoms naftos dujoms (toliau – SND), dėkoja Vyriausybei už skubų Įstatymų projektų parengimą ir pateikimą Seimui. Konfederacijos pritaria Vyriausybės siūlymui verslo reikmėms šildymui naudojamoms SND nustatyti 41 Eur/t bazinį akcizo tarifą. Konfederacijos taip pat palankiai vertina ketinimą priimti pataisas kaip įmanoma greičiau ir numatyti, kad šios įsigaliotų nuo š. m. kovo 1 d. Tačiau Konfederacijos atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė kartu siūlo kintamosios akcizo tarifo dalies (t. y. CO2 dedamosios) taikymą SND atidėti, nustatant taikymo pradžią ne nuo 2025 m. sausio 1 d., o nuo 2025 m. liepos 1 d.
Konfederacijos prašo CO2 dedamosios įsigaliojimo pradžią atidėti ne pusmečiu, bet metams, prašydamos atsižvelgti į energetinės krizės metu įmonių atliktas investicijas į SND pritaikymą, kurios dar ne visos yra atsipirkusios. 2021-2022 m., kai gamtinių dujų kaina reikšmingai išaugo ir netgi kilo grėsmė gamtinių dujų tiekimo tęstinumui, kai kurios įmonės priėmė sprendimus sumažinti gamtinių dujų kainos svyravimų įtaką įmonės veiklai. Šios įmonės tokį sprendimą priėmė taip pat paskatintos tiek Vyriausybės atstovų raginimų mažinti gamtinių dujų vartojimą, tiek tarptautinių organizacijų prognozėmis, kad energinių išteklių kainų krizė Europoje gali užsitęsti dar 3-5 metus.1 Daliai verslų tokiomis aplinkybėmis tai buvo vienintelis skubiai galimas, mažiausiai taršus, ekonomiškai logiškas sprendimas, neturint realių švaresnių alternatyvų visiems įmonės energetiniams poreikiams. SND pritaikymas įmonės veikloje vis dar būtų išlikęs rentabiliu, jei nuo š. m. pradžios nebūtų įsigaliojęs vienas didžiausių akcizų tarifų pasaulyje. CO2 dedamosios įsigaliojimo atidėjimas metams 2025 m. de facto sumažintų akcizą 30,6 Eur/t – tai galėtų būti įvertinta kaip valstybės parama verslui už patirtus nuostolius dėl akcizo padidinimo iki 304,1 Eur/t – sprendimo, kuris jau visuotinai įvardijamas kaip klaida. Konfederacijų nuomone, šis sprendimas neturėtų reikšmingo fiskalinio efekto, nes CO2 dedamosios taikymo ir taip nesiūloma atidėti transporte naudojamoms SND, o būtent transporte yra suvartojama 75 % visų šalyje suvartojamų SND, o didžioji dalis likusių 25% yra suvartojama buityje, kurioje suvartojamoms SND ir taip nesiūloma taikyti CO2 dedamosios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konfederacijos prašo: - Palaikyti Įstatymo projektą Nr. XIVP-3477 ir šį priimti kuo skubiau.
XIVP-3478, atidedant CO2 dedamosios taikymą versle šildymui vartojamoms suskystintoms naftos dujoms ne 6 mėnesiams, bet metams (iki 2026 m. sausio 1 d.). Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2). 2. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2024 m. vasario 13 d. (g-2024-1550)
Grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo tvarką Prašome grąžinti gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veikloje, anksčiau galiojusią tvarką t.y. iki 2023-12-31 galiojusią. Įstatyme po pakeitimo nepaliekant vietos įvairioms interpretacijoms prieštaraujančioms įprastai ūkininkavimo praktikai. Vadovaujantis kuria ūkininkas galėtų naudotis pavyzdžiui ir automobiliu, kuris dalyvauja žemės ūkio gamybos cikle (sunkvežimiu vežti grūdus, lengvuoju automobiliu nuvykti prie gyvulių ir kt.). Toks reglamentavimas turi atliepti ir trumpųjų grandinių taikymą praktikoje. Reikalaujame netaikyti žemės ūkyje naudojamam dyzelinui CO2 dedamosios iki kol to nėra vieningai taikoma ES, taip išsaugant Lietuvos žemdirbiams vienodas konkurencines sąlygas ES bendrijoje. Sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio.
Įstatymo projektuose pateiktą siūlymą SND verslui šildymo reikmėms nustatyti 41 Eur/t pastoviąją akcizų tarifų dalį vertiname kaip ėjimą teisingo ir nuoseklaus versle vartojamų SND apmokestinimo linkme, tačiau laikomės nuomonės, jog Seimo narių, Lietuvos Pramoninkų ir Verslo konfederacijų išsakyti pasiūlymai geriau atliepia paties įstatymo keliamus tikslus ir apmokestinimo sąlygas regione – šio pasiūlymo (nustatyti 13,94 Eur/t pastoviąją akcizo tarifo dalį prie CO2 dedamosios, pagal galiojantį reguliavimą įsigaliosiančios nuo 2025 m. sausio 1 d.) argumentacija išlieka aktuali. Visų pirma, raginame dar kartą įvertinti mūsų argumentus ir apsvarstyti galimybę nustatyti 13,94 Eur/t pastoviąją akcizų tarifo dalį SND, kai jos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, išlaikant jau šiuo metu įsigaliojusią CO2 dedamąją. Norime pabrėžti, jog šiuo pasiūlymu būtų taip pat atsižvelgta ir į ES svarstomą Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą, kadangi net jeigu pastovioji akcizo tarifo dalis būtų 0 Eur/t, jau vien CO2 dedamoji pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą nuo 2026 m. sieks daugiau nei 60 Eur/t, o su mūsų pagrindiniu pasiūlymu 2025 m. bendras akcizo dydis siektų 44,94 Eur/t. ES direktyvose nurodytas minimalus SND tarifas kai jos naudojamos verslo reikmėms patalpoms šildyti yra 0 Eur/t/. Jei šiam siūlymui nebūtų pritarta, kaip kompromisą siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti 41 Eur/t pastoviąją akcizų tarifo dalį SND, kai jos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, tačiau tuomet CO2 dedamosios taikymą SND atidėti vienais metais vėliau, šią pritaikant nuo 2026 m. Tai užtikrintų, kad įmonių investicijos į SND atsipirktų arba jos bent jau patirtų kaip įmanoma mažesnius nuostolius.
Galiausiai, norėtume priminti, jog vis dar neesame gavę oficialaus raštiško institucijų atsakymo į verslo bendruomenei kilusį neaiškumą, kaip Įstatymu bus apmokestinamas biometanas, kuris yra dujinis angliavandenilis. Ar yra aiškumas, jog biometanui netaikomas naftos dujoms ir kitiems angliavandeniliams skirtas akcizo tarifo ir CO2 dedamoji? Jei šio aiškumo nėra, ar planuojama jį užtikrinti? Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2). 3. Andrulėnas Zenonas, 2024 m. sausio 17 d. (V-2024-4080)
<...>
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi LR Seimui s i ū l a u:
Įstatymo 9 straipsnį pritaikant nulinį akcizo tarifą SND išpilstytoms į dujų balionus bei SND tiekiamoms į rezervuarus ir grupinius įrenginius buitiniam ir komerciniam naudojimui;
kreipimąsi pripažinti peticija. Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė L.Nagienė, 2024 m. vasario 12 d. Argumentai: Projektu Nr.
Argumentai: Projektu Nr. XIVP-3477 (toliau – Projektas) siūlomi naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (toliau – naftos dujos) lengvatinio akcizo tarifo dydžiai vertintini kaip stokojantys logikos ne tik atsižvelgiant į šildymui naudojamų energinių produktų taršos lygį bei santykį su kaloringumu, bet ir atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (toliau – Direktyva) įtvirtintą energetikos produktų apmokestinimo logiką. Pirma, žemiau pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad pagal CO² emisijos ir kaloringumo santykį gamtinių dujų taršumas yra netgi didesnis nei naftos dujų, t.y. vienai MWh energijos pagaminti iš gamtinių dujų į atmosferą patenka didesnis CO² kiekis nei deginant naftos dujas, be to, išgaunant ir deginant gamtines dujas, į atmosferą išmetama daugiau ir metano bei kitų kenksmingų cheminių medžiagų. Nepaisant to, gamtinėms dujoms Akcizų įstatyme nustatyta nulinė CO² dedamoji ir lengvatiniai tarifai, kurie yra buitiniams vartotojams ir verslo subjektams atitinkamai beveik 3 ir 6 kartus mažesni nei Projektu siūlomi nauji naftos dujų lengvatiniai akcizų tarifai. *Palyginimui – Įstatyme nustatyti dydžiai perskaičiuoti eur/t vienetais. Be to, kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, naftos dujoms siūlomas akcizo tarifo (kaip ir CO² dedamosios) dydis yra neproporcingai didelis lyginant ir su kitais – netgi taršesniais ir mažesnio energinio našumo (kaloringumo) – produktais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad dabartinėje Direktyvos redakcijoje siūlomas naftos dujų minimalaus apmokestinimo lygis yra 41 eur/t. Pabrėžtina, kad toks minimalaus apmokestinimo dydis yra nustatytas išskirtinai tik naftos dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje išvardintais pramoniniais ir komerciniais tikslais, o šildymo tikslais naudojamoms naftos dujoms nustatytas nulinis tarifas.
Taip pat pažymėtina, kad žemiau pateiktoje Direktyvos I priedo C lentelėje nustatyti minimalūs apmokestinimo dydžiai, kurie atskleidžia Europos Tarybos požiūrį dėl naftos dujų ir gamtinių dujų bei kitų energinių produktų, naudojamų šildymui, taršumo ir atitinkamo apmokestinimo. Nors dabartinėse Europos Tarybos diskusijose dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros yra bendras sutarimas taršiomis kuro rūšimis laikyti anglis, naftą ir dujas, tačiau šiame kontekste nėra išskirtinai laikomos taršiomis tik naftos dujos, o ne gamtinės dujos. Kol Europos Tarybos lygyje nėra priimti galutiniai sprendimai dėl Direktyvos pataisų, svarstytina, ar nevertėtų šiuo metu susilaikyti nuo drastiškų sprendimų nacionaliniu lygiu (čia drastišku sprendimu laikomas tiek praėjusiais metais priimta Akcizų įstatymo pataisa atsisakyti naftos dujoms taikyto nulinio tarifo, tiek šiuo metu Vyriausybės siūlomas 41 eur/t dydis ir dideli naftos dujoms taikomi CO²dedamųjų dydžiai). Taigi, abejotina, ar projektiniai pasiūlymai sutelkiant visą dėmesį į aplinkosauginius tikslus yra tinkamai subalansuoti poveikio šalies ekonomikai prasme. Paminėtina ir tai, kad naftos dujų suvartojimas lyginant su gamtinių dujų suvartojimu šalyje sudaro nereikšmingą dalį (tik apie 4 proc. bendro dujų suvartojimo), todėl abejotina, ar adekvatus yra sprendimas užtikrinti šalies klimato kaitos tikslų atitiktį ES rekomendacijoms neproporcingai intensyviai apmokestinant būtent šį produktą.
Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas, naftos dujoms nustatant lengvatinius akcizo tarifus, kurie yra kelis kartus didesni nei gamtinėms dujoms taikomi lengvatiniai tarifai bei didesni lyginant su kaimyninėse šalyse nustatytais naftos dujų tarifais, turės neigiamą poveikį verslo subjektų konkurenciniam pajėgumui ir šalies ekonomikos stabilumui. Be to, nei verslo subjektams, nei buitiniams vartotojams nėra numatytos pakankamos finansinės paramos priemonės, realiai paskatinsiančios ir padėsiančios pereiti prie kitų – švaresnių - energijos šaltinių. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, šiuo pasiūlymu siūloma sumažinti projekte numatytą 41 euro dydį iki 13,94 euro, t.y. iki dydžio, kuris savo apimtimi prilygtų buityje šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms taikomam lengvatiniam tarifui. Taip pat siūloma sumažinti naftos dujoms taikomų CO² dedamųjų dydžius bei atidėti jų taikymą iki 2026 m. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
(išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 304,10 euro už toną produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede. 2.
gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
2Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams
(išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
1) pastoviosios dalies – 41 13,94 euro už toną produkto;
2) kintamosios dalies – CO₂ dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“ Argumentai: žr. pirmo pasiūlymo argumentus Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis,
straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“
ir ją išdėstyti taip: „2¹. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“
taip:
„8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
ir centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu:
Argumentai: žr. pirmo pasiūlymo argumentus Nepritarti. Seimo narės pasiūlymas registruotas 2024 m. vasario
siūlo LR Vyriausybė. Pritarus tokiam pasiūlymui, nebūtų pasiektas Gynybos fondo įstatymo projektu numatomi gynybos finansavimo tikslai. 2. Seimo narė L.Nagienė, 2024 m. vasario 12 d. 5 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio
1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis,
straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“
išdėstyti taip: „2¹. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“
3Pakeisti 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčių administratorius iki
įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Komitetas siūlo pritarti LRV pasiūlytai CO2 dedamosios redakcijai ir įsigaliojimo datai 2025 m. sausio 1 d.. 2. Seimo narių grupė K. Adomaitis, I. Pakarklytė ir kt., 2024 m. vasario 12 d. 1 Argumentai: Stambus verslas, turėdamas daugiau galimybių investuoti į technologines ar kt. inovacijas, prisitaikyti prie klimato kaitos tikslų turėtų greičiau nei smulkūs ūkininkai. Didesniuose plotuose dirbantys stambūs ūkiai yra taip pat pelningesni nei tik vidutinio ar mažo dydžio ūkius dirbantys asmenys. Todėl skatinamąsias priemonės per dyzelino akcizo lengvatas tikslinga taikyti tik vidutiniams ir smulkiems ūkiams, o stambiems ūkiams lengvatinio dyzelino įsigijimui įvesti lubas. Lietuvos teisės aktai palaiko santykinai nedidelių ūkių plėtrą: pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės neleidžiama įsigyti daugiau nei 500 ha. Tačiau šio reikalavimo dažnai išvengiama įsigyjant žemę per susijusius asmenis, paveldint ją ar įgyjant kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, 500 ha ūkio apribojimą būtų logiškai nuoseklu įgyvendinti ne tik teisiniais nuosavybės ribojimais, bet ir ekonominėmis paskatomis. Dėl šių priežasčių siūloma papildyti šį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3478 (toliau – Įstatymo projektas), taikant 100 000 litrų kvotą, kuri galiotų ir susijusių ūkio subjektų grupei. Ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta LR Konkurencijos įstatyme. Analogiškas siūlymas jau buvo teikiamas
aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad siūlomos kvotos įvedimas būtų aktualus tik 250 stambiausių Lietuvos ūkių (t.y. 0.2%).
0.2%). Vyriausybės tvirtinamose normose numatyta skirti 102 litrus / 1 ha grūdinių kultūrų plotams, 124 l/ha rapsams, 294 l/ha bulvėms, 306 l/ha daržovėms, tad numatytos lubos būtų aktualios tik auginantiems didesniuose nei 980 ha grūdinių kultūrų laukuose, 806 ha rapsų, 340 ha bulvių ar 326 ha daržovių. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant
akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. 100 000 litrų kvota taikoma ir susijusių ūkio subjektų grupei, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamojoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3478(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė