Projekto lyginamasis variantas
2024 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
, arba
arba 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyta tvarka buvo pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams;“. 2. Pakeisti9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje arba 39 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyto akcizų tarifo ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatų taikymo sąlygos.“
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio
veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose , taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. “
m. kovo 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau
Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2024 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
, arba
arba 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyta tvarka buvo pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams;“. 2. Pakeisti9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje arba 39 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyto akcizų tarifo ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatų taikymo sąlygos.“
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio
veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose , taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), naudojamiems kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), naudojamiems kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas. Šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip šių produktų naudojimas ekonominę veiklą, apibrėžtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, vykdančio asmens. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. “
m. kovo 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau
Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2024 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „
, arba
arba 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyta tvarka buvo pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams;“. 2. Pakeisti9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje arba 39 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyto akcizų tarifo ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatų taikymo sąlygos.“
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio
veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose , taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) , jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), naudojamiems kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 13 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), naudojamiems kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, taikomas 13 eurų už toną produkto akcizų tarifas. Šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip šių produktų naudojimas ekonominę veiklą, apibrėžtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, vykdančio asmens. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. “
m. kovo 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau
Prezidentas
(toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai:
Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybę visiems ūkininkams pasinaudoti jiems nustatyta gazolių panaudojimo kvota, kuri reglamentuojama įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat patikslinti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomą akcizo dydį, atsižvelgiant į jų poveikį vartotojams ir verslui. Pabrėžtina, kad naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizui taikyta lengvata nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinta, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendaciją Lietuvai atsisakyti aplinkai ir klimatui žalingų subsidijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupė (vadovė Lina Liubauskaitė, tel. +370 5 209 8809), bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma tikslinti šias nuostatas ir jas išdėstyti taip:
akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“;
dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 euro už toną produkto akcizų tarifas.“ Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti ūkininkams galimybę naudoti gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, bet ir kitose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje, taip pat nustatyti akcizo dydį, kuris atitiktų daugelio ES šalių praktiką, neturėtų neigiamos įtakos buitiniams vartotojams ir verslui, ir nustatyti taršaus kuro naudojimo ekonominę priemonę. Siūlomas 41 euro už toną produkto akcizo dydis grindžiamas ES direktyva 2003/96/EB, kurioje įtvirtinti minimalūs energijos šaltinių apmokestinimo lygiai bei pramoniniai ir komerciniai tikslai, kuriems, vadovaujantis direktyvos nuostatomis, galima taikyti šias minimalias ekonomines priemones. Akcizo dydis siūlomas įvertinus ES šalių praktiką ir nustatytus akcizų dydžius naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Siekiant atsižvelgti į klimato kaitos tikslus ir skatinti ekonominėmis priemonėmis keisti taršų kurą į mažiau taršų, siūloma nekeisti CO2 dedamosios, kuri įsigaliotų ir būtų taikoma 2025 m. ir proporcingai būtų didinama. Teikiant siūlymą dėl akcizo dydžio naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įvertinti kitoms taršaus kuro rūšims nustatytas akcizo dydis ir jų pokytis iki 2030 m. Atsižvelgiant į ES direktyvos reikalavimus, į kitų ES šalių taikomą praktiką, kitoms kuro rūšims nustatytų akcizų dydžius, klimato kaitos tikslus, siūloma buitinėms ir verslo reikmėms naudojamoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikyti 41 euro už toną produkto akcizo dydį.
Šis kuras naudojamas vykdant skirtingas veiklas, t. y. gaminant šilumą, tiekiant centralizuotai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, pramonės ir komercinėje veikloje. Vertinant veiklos pobūdį, buitinių ir nebuitinių vartotojų naudojami kuro kiekiai skiriasi. Taip pat skiriasi ir aptarnavimo būdas. Buitiniai vartotojai dujų balionais apsirūpina patys, šildymui ir maisto ruošimui naftos dujos tiekiamos centralizuotai, o centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas buitiniams vartotojams kasmet tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Nebuitinių vartotojų arba verslo reikmėms naudojamos naftos dujos planuojamos konkrečios veiklos vykdytojo, planuojami kiekiai skiriasi nuo buitiniams vartotojams tiekiamų naftos dujų kiekių. Taip pat nebuitiniams vartotojams, verslui 2025 m. pradedama taikyti CO2 dedamoji. Atsižvelgiant į tai ir siekiant iš anksto parengti atskiras akcizų taikymo naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams tvarkas, Įstatymo projekte siūloma atskirti akcizus pagal vartotojų kategorijas, t. y. buitiniams vartotojams ir verslui, nežiūrint į tai, kad 2024 m. laikotarpiui siūloma taikyti vienodą akcizo dydį abiem vartotojų kategorijoms. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naujas akcizo dydis įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti papildomų procedūrų, kai Vyriausybė turėtų rengti nutarimo projektą ir įgalioti valstybės instituciją (šiuo konkrečiu atveju Valstybinę mokesčių inspekciją), siūloma Įstatymo projekte nurodyti centrinį mokesčių administratorių (Valstybinę mokesčių inspekciją), kuris galėtų per maksimaliai trumpą laiką priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti galimybes pasinaudoti Vyriausybės nustatomomis gazolių kvotomis visiems ūkininkams, tiek naudojantiems žemės ūkio techniką, tiek naudojantiems kitas transporto priemones žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje. Taip pat nuo
ir dujiniams angliavandeniliams turi didelį poveikį dėl papildomos kainos, kuri prisideda prie verslo reikmėms naudojamų suskystintų naftos dujų, dujų baliono kainos ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos buitiniams vartotojams. Siekiant sumažinti poveikį kainoms, įvertinus socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį interesus, Įstatymo projekte siūloma sumažinti akcizo dydį ir taikyti
dydį taikyti nuo
įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
nustatyti akcizo dydį: papildoma dedamoji prie tarifo sudarys 10–11 ct/m3 vietoj šiuo metu esamos papildomos dedamosios
3 .
Poveikis dujų baliono kainai, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį: papildomai prie dujų baliono kainos prisidės 1,04 euro vietoj šiuo metu 7,67 euro. Poveikis biudžetui, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį: Akcizų tarifo sumažinimo poveikis biudžeto pajamoms, mln. eurų
m. ir vėlesniais metais dėl akcizų mokėjimų ypatumų ir atsargų kaupimo
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Siūlomas Įstatymo nuostatų pakeitimas poveikio kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimas, tikėtina, sumažins ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių energinius produktus, t. y. naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, veiklos sąnaudas. Tačiau pabrėžtina, kad verslas turi investuoti į atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą, didinti atsinaujinančios energijos panaudojimo balansą veikloje ar ieškoti kitų alternatyvių kuro rūšių, kurios yra mažiau taršesnės. Vertinant įtaką konkurencingumui, labai svarbu, kaip verslas, įskaitant žemės ūkio sektorių, greitai ir sėkmingai sugebės pasinaudoti teikiama parama ir prisitaikyti prie naujų sąlygų bei bendrų ir globalių klimato kaitos iššūkių. 8.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomai naujų įstatymų ar galiojančių įstatymų pakeitimų priimti nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui Valstybinė mokesčių inspekcija ( centrinis mokesčių administratorius) turės nustatyti akcizų lengvatų šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikymo tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poveikis biudžetui, taikant siūlomą nustatyti akcizo dydį:
Akcizų tarifo sumažinimo poveikis biudžeto pajamoms, mln. eurų
m. ir vėlesniais metais dėl akcizų mokėjimų ypatumų ir atsargų kaupimo 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Akcizai“, „gazoliai“, „naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-02-09 Nr. XIVP-3477 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 3 straipsnyje dėstomų Akcizų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
aptariamus išteklius kaip šildymui skirtą kurą ne verslo, o buitinėms reikmėms, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„dujų balionus“ neturėtų būti vartojama formuluotė „buitinius dujų balionus“. 2. Projekto 4 straipsnyje
siūloma nustatyti, kad projekto 2 straipsnis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o projekto 3 straipsnis įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatų įsigaliojimo data koreguotina. 3. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2024 m. kovo 31 d. patvirtina energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, perskaičiuotas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas dėl naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimo. Jeigu energetikos įmonė per Tarybos nurodytą terminą nepateikia jai suskystintų naftos dujų kainos projekto, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas. Patvirtintos kainos galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarka yra ne keičiamo įstatymo, o Energetikos įstatymo reguliavimo dalykas. Energetikos įstatymo 191 straipsnio
nustatymo tvarka, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui“, o šio įstatymo 191 straipsnyje nėra nustatyta jokių 191 straipsnio 3 dalyje nustatytos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarkos išimčių ar galimybių tokias išimtis nustatyti kituose įstatymuose.
Todėl projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatoma kitokia nei Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 dalyje nustatyta centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarka, prieštarauja Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kartu su projektu turėtų būti keičiamas ir Energetikos įstatymas, jame nustatant atvejus bei kitą negu Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 dalyje nustatytą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarką. Antra, atsižvelgus į tai, kad centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų perskaičiavimas yra siejamas su centralizuotai tiekiamoms suskystintoms naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimu, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje Tarybos teisė vienašališkai nustatyti konkrečias centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas taip pat neturėtų būti aiškiai susieta su akcizo dydžio pasikeitimu. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2024-02-14 Nr. XIVP-3477(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2024-02-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Narščiuvienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-093 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 3 straipsnyje dėstomų Akcizų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 39 straipsnio 2 ir 3 dalių turinio sektų, jog 2 dalis būtų taikoma naudojant aptariamus išteklius kaip šildymui skirtą kurą ne verslo, o buitinėms reikmėms, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „dujų balionus“ neturėtų būti vartojama formuluotė „buitinius dujų balionus“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šis akcizo tarifas (41 euras) būtų taikomas tiek verslo reikmėms, tiek gyventojams, manytina, kad formuluotė „buitinius dujų balionus“ galėtų susiaurinti įstatymo taikymo apimtį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-094 2.
Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad projekto 2 straipsnis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o projekto 3 straipsnis įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatų įsigaliojimo data koreguotina. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti taip kaip siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybė - 2024 m. kovo 1 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-0943 3.
Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2024 m. kovo 31 d. patvirtina energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, perskaičiuotas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas dėl naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimo. Jeigu energetikos įmonė per Tarybos nurodytą terminą nepateikia jai suskystintų naftos dujų kainos projekto, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas. Patvirtintos kainos galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarka yra ne keičiamo įstatymo, o Energetikos įstatymo reguliavimo dalykas. Energetikos įstatymo 191 straipsnio
kainų nustatymo tvarka, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
„kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja
tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui“, o šio įstatymo 191 straipsnyje nėra nustatyta jokių 191 straipsnio 3 dalyje nustatytos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarkos išimčių ar galimybių tokias išimtis nustatyti kituose įstatymuose. Todėl projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatoma kitokia nei Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 dalyje nustatyta centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarka, prieštarauja Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kartu su projektu turėtų būti keičiamas ir Energetikos įstatymas, jame nustatant atvejus bei kitą negu Energetikos įstatymo 191 straipsnio 3 dalyje nustatytą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo tvarką.
Antra, atsižvelgus į tai, kad centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų perskaičiavimas yra siejamas su centralizuotai tiekiamoms suskystintoms naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimu, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje Tarybos teisė vienašališkai nustatyti konkrečias centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas taip pat neturėtų būti aiškiai susieta su akcizo dydžio pasikeitimu. Nepritarti Projekto tikslas – pakeisti akcizo dydį, taikomą suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (SND), ir taikyti šį akcizo dydį nuo 2024-03-01. Projektas nenustato naujų kainodaros principų, o keičiamas mokestinis instrumentas, kuris taikomas SND, kaip kuro rūšiai. Akcizas taikomas tiek verslo reikmėms, tiek buitiniams vartotojams tiekiamoms SND, todėl šio akcizo pakeitimas įtakoja ir SND įsigijimo kainą, kadangi akcizas yra kuro įsigijimo kainos sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, Akcizų įstatymo projekte siūloma pavesti VERT perskaičiuoti SND tiekėjų kainas dėl pasikeitusio akcizo dydžio. Tokį su mokestiniu pakeitimu, bet ne bendrai su kainodara susijusį pakeitimą tikslinga nustatyti būtent Akcizų įstatyme. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija 2024-02-12 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK; toliau kartu – Konfederacijos) teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr.
IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju
(toliau – Įstatymo) 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3478 (toliau - Projektas Nr. XIVP-3478) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX569 9,37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3477 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3477; kartu – Įstatymų projektai). Konfederacijos, nuo praeitų metų rudens prašiusios sumažinti 304,1 Eur/t bazinį akcizo tarifą suskystintoms naftos dujoms (toliau – SND), dėkoja Vyriausybei už skubų Įstatymų projektų parengimą ir pateikimą Seimui. Konfederacijos pritaria Vyriausybės siūlymui verslo reikmėms šildymui naudojamoms SND nustatyti 41 Eur/t bazinį akcizo tarifą. Konfederacijos taip pat palankiai vertina ketinimą priimti pataisas kaip įmanoma greičiau ir numatyti, kad šios įsigaliotų nuo š. m. kovo 1 d. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Jonas Pinskus 2024-02-123 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 m. sausio1 d. suskystintos naftos dujos (toliau – SND) naudojamos, kaip šildymui skirtam kurui bei verslo reikmėms buvo atleistos nuo akcizo, o nuo
su kitomis regiono šalimis, pvz.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingumą regione, siūlytina numatyti 13 eurų už toną produkto akcizą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
(išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas4113 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas4113 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 2. Seimo nariai:
Laima Nagienė, Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis, Silva Lengvinienė, Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus, Rima Baškienė, Algirdas Stončaitis, Kęstutis Mažeika, Zigmantas Balčytis, Tomas Tomilinas, Lukas Savickas, Domas Griškevičius 2024-02-123 Argumentai: Projektu Nr.
XIVP-3477 (toliau – Projektas) siūlomi naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (toliau – naftos dujos) lengvatinio akcizo tarifo dydžiai vertintini kaip stokojantys logikos ne tik atsižvelgiant į šildymui naudojamų energinių produktų taršos lygį bei santykį su kaloringumu, bet ir atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (toliau – Direktyva) įtvirtintą energetikos produktų apmokestinimo logiką. Pirma, žemiau pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad pagal CO 2 emisijos ir kaloringumo santykį gamtinių dujų taršumas yra netgi didesnis nei naftos dujų, vienai megavatvalandei energijos pagaminti iš gamtinių dujų į atmosferą patenka didesnis anglies dioksido (taip pat ir didesnis metano bei k itų kenksmingų cheminių medžiagų) kiekis nei deginant naftos dujas. Nepaisant to, gamtinėms dujoms Akcizų įstatyme nustatyta nulinė CO 2 dedamoji ir lengvatiniai tarifai, kurie yra buitiniams vartotojams ir verslo subjektams atitinkamai beveik 3 ir 6 kartus ma žesni nei Projektu siūlomi nauji naftos dujų lengvatiniai akcizų tarifai. Energiniai produktai Kaloringumas (MWh/t) CO
20 25 m. (eur/t) Dyzelinis kuras 11,88 72,73 70,59 * 30,82* Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas) 12,91 66,1741 30,6 Akmens anglys 6,98 ≈
98 10 16,6 Gamtinės dujos 9,
0 *Palyginimui – Įstatyme nustatyti dydžiai perskaičiuoti eur/t vienetais.
Be to, kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, naftos dujoms siūlomas akcizo tarifo (kaip ir CO2 dedamosios) dydis yra neproporcingai didelis lyginant ir su kitais – netgi taršesniais ir mažesnio energinio našumo (kaloringumo) – produktais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad dabartinėje Direktyvos redakcijoje siūlomas naftos dujų minimalaus apmokestinimo lygis yra
/t . Pabrėžtina, kad toks minimalaus apmokestinimo dydis yra nustatytas išskirtinai tik naftos dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai Direktyvos
2 dalyje i švardintais pramoniniais ir komerciniais tikslais, o šildymo tikslais naudojamoms naftos dujoms nustatytas 0 eur /t minimalus apmokestinimo lygis . Taip pat pažymėtina, kad žemiau pateiktoje Direktyvos I priedo C lentelėje nustatyti minimalūs apmokestinimo dydžiai atskleidžia Europos Tarybos požiūrį dėl naftos dujų ir gamtinių dujų bei kitų energinių produktų, naudojamų šildymui, taršumo ir atitinkamo apmokestinimo. Nors dabartinėse Europos Tarybos diskusijose dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros yra bendras sutarimas taršiomis kuro rūšimis laikyti anglis, naftą ir dujas, tačiau šiame kontekste nėra išskirtinai laikomos taršiomis tik naftos dujos, o ne gamtinės dujos.
Kol Europos Tarybos lygyje nėra priimti galutiniai sprendimai dėl Direktyvos pataisų, svarstytina, ar nevertėtų šiuo metu susilaikyti nuo drastiškų sprendimų nacionaliniu lygiu ( čia drastišku sprendimu laikomas tiek praėjusiais metais priimta Akcizų įstatymo pataisa atsisakyti naftos dujoms taikyto nulinio tarifo, tiek šiuo metu Vyriausybės siūlomas
dydis ir dideli naftos dujoms taikomi CO2 dedamųjų dydžiai). Taigi, abejotina, ar projektiniai pasiūlymai sutelkiant visą dėmesį į aplinkosauginius tikslus yra tinkamai subalansuoti poveikio šalies ekonomikai prasme. Paminėtina ir tai, kad naftos dujų suvartojimas lyginant su gamtinių dujų suvartojimu šalyje sudaro nereikšmingą dalį (tik apie 4 proc. bendro dujų suvartojimo), tod ėl abejotina, ar adekvatus yra sprendimas užtikrinti šalies klimato kaitos tikslų atitiktį ES rekomendacijoms neproporcingai intensyviai apmokestinant būtent šį produktą. Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas, naftos dujoms nustatant lengvatinius akcizo tarifus, kurie yra kelis kartus didesni nei gamtinėms dujoms taikomi lengvatiniai tarifai bei didesni lyginant su kaimyninėse šalyse nustatytais naftos dujų tarifais, turės neigiamą poveikį verslo subjektų konkurenciniam pajėgumui ir šalies ekonomikos stabilumui. Be to, nei verslo subjektams, nei buitiniams vartotojams nėra numatytos pakankamos finansinės paramos priemonės, realiai paskatinsiančios ir padėsiančios pereiti prie kitų
į iki 13,94 euro, t.y. iki dyd žio, kuris savo apimtimi prilygtų buityje šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms taikomam lengvatiniam tarifui.
Pasiūlymas:
3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
(išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 3.
Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Linas Jonauskas, Julius Sabatauskas, Liudas Jonaitis 2024-02-123 Argumentai:
d. įsigaliojo Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais buvo reikšmingai padidinti suskystintosioms naftos dujoms (toliau – SND) taikomi tarifai (iki 304,10 eurų už toną). SND, vartojamoms buitinėms ir verslo reikmėms, taikomi akcizo tarifai po šių pakeitimų tapo vienais didžiausių pasaulyje. Šis neproporcingas tarifų kėlimas padarė reikšmingą žalą buitiniams vartotojams, gyvenantiems vietovėse, kur suskystintos naftos dujos naudojamos maistui ruošti bei šildyti ir kito pasirinkimo dažniausiai nėra. Po nusikalstamos Rusijos invazijos į Ukrainą atsiradus tiekimo sutrikimams ir dėl jos sukeltų kainų šuolių dalis verslo įmonių, kurių veiklai dujos reikalingos kaip gamybos žaliava, siekdamos apsaugoti savo verslus ir skatinamos Vyriausybės, pertvarkė savo gamybos linijas ir perėjo prie SND naudojimo. Šiuo metu Latvijoje netaikomas akcizas, Estijoje taikomas 55 eurų akcizo tarifas, Lenkijoje – 13,14 eurų akcizo už toną naftos dujas ir dujinius angliavandenilius tarifas. Norėdami išvengti neproporcingos naštos Lietuvos verslo įmonėms ir užtikrinti jų konkurencingumą bei darbo vietas siūlome mažinti Vyriausybės teikiamą Seimui svarstyti tarifą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras iki 13,94 euro už toną. Mokestinių pajamų praradimai šiuo atveju bus nereikšmingi palyginus su socialine žala kurią patirs gyventojai, kurie dažnai neturi alternatyvų tokiam kurui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 3 straipsnį jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai 1.
Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 13,9441 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 13,9441 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio
administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 4. Seimo nariai: Viktoras
3 Argumentai: Šiais metais panaikintos akcizo lengvatos buityje ir gamyboje naudojamoms dujoms. Gyventojams tokie pokyčiai kelia didelį nerimą, o verslas nuogąstauja, kad pralaimės konkurencinę kovą – suskystintų naftos dujų akcizas Estijoje 55 eurai, Latvijoje – 0, Lenkijoje – 13, Vokietijoje – 45, o pas mus net 304 eurai už toną. Toks sprendimas priimtas neatlikus jokių skaičiavimų, poveikio buitiniams vartotojams, verslui bei žemės ūkio sektoriui vertinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas4123 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas4123 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 5. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-123 Argumentai: Galiojantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas yra viena iš Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) priemonių. Europos Komisijos pateiktame atnaujinto NEKSVP vertinime [1] nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks 2030 m. nustatyto ŠESD mažinimo tikslo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose.
Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti. Papildomai Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai prašo:
1) paaiškinti, kaip Lietuva ketina skatinti dujų paklausos mažinimą iki 2030 m.;
2) pateikti politikos kryptis ir priemones, kuriomis būtų skatinama plėtoti nulinės taršos projektus, įskaitant tuos, kurie aktualūs energijai imlioms pramonės šakoms;
3) numatyti politiką ir priemones, skirtas su švariąja energija susijusiems įgūdžiams ugdyti, ir sudaryti palankesnes sąlygas atvirai prekybai, kad būtų sukurtos atsparios ir tvarios pagrindinių
„net zero“ energijos suvartojimo komponentų ir įrangos tiekimo grandinės. 4) išsamiau paaiškinti, kaip ir iki kada
Lietuva ketina laipsniškai atsisakyti likusių subsidijų iškastiniam kurui. Preliminariai vertinant, priėmus Įstatymo projektus (dėl sušvelninto žaliojo dyzelino vartojimo ir sumažinto suskystintųjų naftos dujų (toliau – SND) akcizo tarifo), reikės numatyti papildomas priemones NEKSVP plane, kurios užtikrintų 164 tūkst. tonų CO2 ekv. sumažinimą. Palyginimui galime pažymėti, kad NEKSVP numatyta kurą deginančių katilų keitimas į efektyvesnius ar naudojančius atsinaujinančių energijos išteklius sukuria 245 tūkst. t CO2 ekv. sumažinimą, tačiau reikalauja 135 mln. Eur viešųjų lėšų (551 Eur viešųjų lėšų norint sumažinti 1 toną CO2 ekv.).
Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 10 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 sausio 23 d. duomenimis, 1 ATL = 60 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui – naftos dujų ir dujinių angliavandenilių vartotojams, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir sąnaudas. Pažymime, kad sumokėję už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai. Atsižvelgdami į Europos Komisijos rekomendacijas, pažymime, kad suskystintųjų naftos dujų akcizų tarifo mažinimas būtų žingsnis atgal ir pareikalautų dar daugiau papildomų priemonių nacionaliniams ŠESD mažinimo ir absorbentų tikslams įgyvendinti. Jei būtų svarstoma mažinti, panaikinti arba atidėti CO2 dedamąją, tai neleistų tinkamai, su mažesnėmis neigiamomis socialinėmis–ekonominėmis pasekmėmis vartotojams ir verslui, pasiruošti įgyvendinti nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, pagal kurią reguliuojamieji subjektai, tiekiantys iškastinį kurą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, nuo 2028 m. privalės atsiskaityti apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL) už minėtuose sektoriuose bendrai vartoti per ankstesnius kalendorinius metus išleisto iškastinio kuro ŠESD kiekį įsigyjant ATL aukcione.
Pažymime, kad Įstatymų projektais siūlomas fiksuotas 41 Eur/t SND akcizo tarifas palieka neapibrėžtumą dėl Valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo siekiant klimatui neutralios ekonomikos, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtintoje Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje ir Europos klimato reglamente (ES) 2021/1119. SND akcizo tarifo reikšmingas mažinimas siunčia signalą, kad tokia kuro rūšis yra skatinama, nors atsinaujinančių alternatyvų jai nėra (priešingai nei vartojant gamtines dujas, SND negalima maišyti su biodujomis ir taip mažinti poveikį klimato kaitai). Todėl siekiant aiškaus signalo verslui pereiti nuo iškastinio kuro deginimo, neinvestuoti pereinamuoju laikotarpiu į neperspektyvias technologijas ir paskatinti jau dabar investuoti į atsinaujinančią energijas naudojančias technologijas, privaloma nustatyti laipsnišką SND akcizo tarifo augimą. Pažymime, kad nors naftos dujos sąlyginai „švaresnis“ kuras, tačiau tai toks pats iškastinis kuras, kurio vartojimo mažinimas siejamas ir su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisija ir jos mažinimu.
Todėl jos, kiek įmanoma, turėti būti keičiamos gamtinėmis dujomis, kurios gali būti maišomos su biodujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų labai sumažinti poveikį klimato kaitai. Biodujų gamyba ir vartojimas skatinami per Klimato kaitos programos priemones ir kitomis finansinėmis priemonėmis, todėl, mūsų nuomone, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais. Aplinkos ministerijos vertinimu, SND akcizo tarifas turėtų būti konkurencingas žymėto (raudono) dyzelino tarifui, kadangi šios dvi kuro rūšys naudojamos ir žemės ūkyje džiovinant grūdus, ir kaip šildymui skirtas kuras. Atsižvelgiant į tai, SND tarifas turėtų siekti 70,58
atsižvelgiant į CO2 būtų kiek mažesnis už taršesnio žymėto (raudono) dyzelino akcizo tarifą (60 Eur/1000 l = 72,07 Eur/t) . Siekiant užtikrinti ilgalaikį ES priimto 12–ojo ekonominių ir individualių sankcijų paketo Rusijai įgyvendinimą, būtina įvesti laipsnišką SND akcizų tarifo didinimą. Manome, kad įstatymo projektu nustatomos nuostatos skatintų šešėlinę ekonomiką, kadangi SND CO2 dedamoji netaikoma buitiniam šildymui. Grėsmė skatinti šešėlinę ekonomiką atsiranda vykdant individualią veiklą, kai fiziniai asmenys, įsigydami SND dujų balioną, gali fiktyviai nurodyti, kad SND bus vartojamos buitinėms reikmėms, tokiu būdu išvengdami prievolės sumokėti CO2 dedamąją. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai 1.
Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 6. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-124
Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti naujų 4 straipsniu. Pasiūlymas Papildyti įstatymą nauju 4 straipsniu „4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip
gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2.
dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas
100 eur o ų už toną produkto akcizų tarifas. 3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas
100 eur o ų už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 7. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-125
Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti naujų 5 straipsniu. Pasiūlymas Papildyti įstatymą nauju 5 straipsniu „5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip
gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas100150 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 3.
dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas100150 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 8. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-126
Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti naujų 6 straipsniu. Pasiūlymas Papildyti įstatymą nauju 6 straipsniu „6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip
gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas150230 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 3.
dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas150230 eurų už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 9. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-127
Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti naujų 7 straipsniu. Pasiūlymas Papildyti įstatymą nauju 7 straipsniu „7 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip
gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas. 2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas. 3.
(išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 10. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis 2024-02-124 Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 2. 6 . Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo
energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2024 m. kovo 31 d. patvirtina energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, perskaičiuotas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas dėl naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimo. Jeigu energetikos įmonė per Tarybos nurodytą terminą nepateikia jai suskystintų naftos dujų kainos projekto, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas.
Patvirtintos kainos galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti Komitetas pritarė LR Vyriausybės pasiūlytam 41 euro akcizo tarifo dydžiui. 11. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Jonas Gudauskas 2024-02-13 Argumentai: Europos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktame atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau - NEKSVP ) vertinime (C(2023)9608) nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks
sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti. Preliminariai vertinant, priėmus Vyriausybės pateiktus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (dėl išplėstos žaliojo dyzelino vartojimo apimties ir sumažinto suskystintųjų naftos dujų (toliau – SND) akcizo tarifo), reikės numatyti papildomas priemones NEKSVP plane, kurios užtikrintų 164 tūkst. tonų CO2 ekv. sumažinimą.
Palyginimui NEKSVP numatyta priemonė, skirta kurą deginančių katilų keitimui į efektyvesnius ar naudojančius atsinaujinančių energijos išteklius, sumažina
2 ekv., tačiau reikalauja 135 mln. Eur viešųjų lėšų (551 Eur viešųjų lėšų norint sumažinti 1 toną CO2 ekv.). Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 10 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 sausio 23 d. duomenimis, 1 ATL = 60 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui mažinti iškastinio kuro naudojimą. Pažymėtina, kad sumokėjus už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir į tai, kad siūloma mažinti naftos dujų akcizą, būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų efektyvų ŠESD kiekio sumažinimą. Viena iš tokių priemonių biodujų gamybos skatinimas . Pažymėtina, kad biodujos gali būti maišomos su gamtinėmis dujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų mažinti poveikį klimato kaitai nekeičiant esamos gamtinių dujų paskirstymo infrastruktūros.
Kadangi biodujų gamyba ir vartojimas labai svarbi ŠESD mažinimo priemonė žemės ūkio ir transporto sektoriuose , skatinama per valstybės biudžeto Klimato kaitos programos priemones (Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020-2023 m. biometano gamybai ir
(ar) biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų ) ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Todėl, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais . Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 304,10 Eur už toną produkto tarifas. Pagal Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatymo 59 straipsnyje nustatytais standartiniais ar lengvatiniais akcizų tarifais:
1) 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant variklių degalams stacionariose įrangose;
2) 1,08 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (ne verslo reikmėms);
3) 0,54 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (verslo reikmėms). Tuo atveju, kai biodujos atitinka ne gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimų, joms taikomas Akcizų įstatymo 39 straipsnyje nustatyta naftos dujoms arba dujiniams angliavandeniliams akcizo tarifas, t. y., 304,10 euro už toną produkto. Atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros duomenis 2022 m. Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. m3. Paslaugų sektoriuje sunaudota 12 mln. m3 (112458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m3 biodujų (101212 MWh). Pritaikius gamtinėms dujoms taikomus akcizų tarifus Valstybė preliminariai netektų apie 115 tūkst. Eur.
Eur. Pasiūlymai dėl konkrečių Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo straipsnių pakeitimų pateikiami žemiau. 1 straipsnis. 39 straipsnio papildymas ir pakeitimas
dalimi: „31 . Šio straipsnio nuostatos netaikomos biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2, 3 ir 31 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“. Nesvarstyti Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas. Seimo narių siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo projektu siūlomomis keisti nuostatomis. Siūlymu teikiamas keisti dar vienas straipsnis, kuris nėra keičiamas projektu. Siūlymas biodujoms nustatyti akcizo lengvatą nesusijęs su įstatymo projekto tikslu. Toks pakeitimas būtų galimas tik tinkamai atlikus analizę ir suderinus valstybės pagalbos schemą. 12. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Jonas Gudauskas 2024-02-13
straipsnio papildymas Papildyti 581 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) biodujos, biodujoms, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“. Nesvarstyti Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas. Seimo narių siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo projektu siūlomomis keisti nuostatomis. Siūlymu teikiamas keisti dar vienas straipsnis, kuris nėra keičiamas projektu. Siūlymas biodujoms nustatyti akcizo lengvatą nesusijęs su įstatymo projekto tikslu. Toks pakeitimas būtų galimas tik tinkamai atlikus analizę ir suderinus valstybės pagalbos schemą
13Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Jonas Gudauskas 2024-02-13
1.
Šio įstatymas įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nesvarstyti Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas. Seimo narių siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo projektu siūlomomis keisti nuostatomis. Siūlymas biodujoms nustatyti akcizo lengvatą nesusijęs su įstatymo projekto tikslu. Toks pakeitimas būtų galimas tik tinkamai atlikus analizę ir suderinus valstybės pagalbos schemą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3477 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-3477 sujungti su Projektu Nr. XIVP-3164 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3477(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš -0, susilakė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mindaugas Lingė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė