Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) Lietuvos mediatorių rūmai.“
2Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
3Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 3 punktą. 3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4Papildyti 3 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Lietuvos mediatorių rūmai:
1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
3) organizuoja ir įgyvendina mediatorių kvalifikacijos tobulinimą, atlieka šio tobulinimo priežiūrą ir tvarko duomenis apie mediatorių kvalifikacijos tobulinimą;
4) tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas;
5) organizuoja ir įgyvendina mediatorių veiklos vertinimą;
6) imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką;
7) atstovauja mediatorių, kurie yra Lietuvos mediatorių rūmų nariai, interesams ir juos gina valstybinės valdžios, valdymo ir užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;
8) šviečia visuomenę mediacijos klausimais;
9) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas mediacijos srityje.“
5Buvusias 3 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 6. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos mediatorių rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.“
Papildyti I skyrių 3¹straipsniu: „3¹ straipsnis. Mediatorių savivalda
1Mediatorių savivaldą įgyvendina Lietuvos mediatorių rūmai. Lietuvos mediatorių rūmai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. 2. Lietuvos mediatorių rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatai. 3. Lietuvos mediatorių rūmai atlieka šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas funkcijas. 4. Kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. 5. Lietuvos mediatorių rūmai, atlikdami šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš kitų mediacijos valdymo subjektų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
1Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybąLietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“
2Papildyti 4 straipsnį 9 dalimi:
„9. Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo
1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių. Pranešimą apie mediatorių, kuris nepateikė metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda mediatorių veiklos vertinimo komisijai. Lietuvos mediatorių rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje paskelbia apibendrintą ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas. Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas mediatoriams, kurie yra teisėjai.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas
1Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai. 2.
2Teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), ir mediatoriaus gyvenimo aprašymasdarbo kalba (kalbos). 5.
5Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos mediatorių rūmais. Lietuvos mediatorių rūmai, Siekdamasiekdami sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat informaciją apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, siekdama šio įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti ir skirti mediatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus mediatorių duomenis, šio straipsnio 6 dalyje nurodytus laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančių asmenų duomenis ir duomenis apie šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka mediatoriams ir laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pareikštus viešus įspėjimus. 6. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje.
Tais pačiais tikslais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje taip pat skelbiama ši informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje: asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, darbo kalba (kalbos), Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mediatoriaus duomenys skelbiami tol, kol mediatorius šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, skelbiama tol, kol šie asmenys šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybąLietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą
1.
Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3.
3Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas) ir darbo kalbą (kalbas);
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, arba dokumentus, įrodančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
3) gyvenimo aprašymą;
43) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį jį į Lietuvos Respublikos mediatorių šį sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių šį sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybosLietuvos mediatorių rūmų pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje Lietuvos mediatorių rūmuose. Mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą. Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7.
7Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, elektroninėmis ryšių priemonėmis, jeigu yra galimybė nustatyti asmens tapatybę, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 9. Lietuvos mediatorių rūmai, Siekdamasiekdami priimti sprendimus dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, duomenis.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai, gavusi gavę duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdamasiekdami išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą Viešojo valdymo agentūrą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją.
Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas
1Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeritrejus metaimetus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:
1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (išskyrus atvejus, kai mediatoriui, kuris yra advokatas, jo prašymu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu ir kai mediatoriaus, kuris yra notaras ar antstolis, įgaliojimai pasibaigia (jis atleidžiamas iš pareigų) jo pareiškimu ar sulaukus 70 metų);
5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.“
2Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimt darbo trisdešimties dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti.
Mediatorius, kuris per šį dešimt darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas
1Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu mediatoriaus veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:
1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;
2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2,ir 3 punktuose, padarymu. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu mediatoriaus veikla atnaujinama:
1) paties mediatoriaus prašymu – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;
2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms, – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas
1Mediatorių kvalifikacinį egzaminą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai. 2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą.
Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per pusę metų. 3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių darbo apmokėjimo atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo, ir vykdymo ir mokėjimo už šį egzaminą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mediatorius gali surengti pasitarimą individualų susitikimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą susitikimą, neatskleisdamas pasitarimojo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. Mediatorius, nusprendęs rengti individualius susitikimus, juos turi inicijuoti su abiem ginčo šalimis.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti dalyvauja tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius.
Kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. Vaikai į mediaciją įtraukiami jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bendru sutikimu.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui, arba užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms civilinių ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su civiliniu ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms.“
1Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavęgavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka skiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Paskirtas mediatorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskyrimo dienos arba mediatorius, į kurį ginčo šalis kreipiasi tiesiogiai, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, nurodydamas, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.“
2Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.“
Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 3 dalį. 3. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, už teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę civilinių ginčų mediaciją ginčo šalių lėšomis.
Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei civilinių ginčų mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka, už neteisminės administracinio ginčo mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos.
Už suteiktas neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas ir nagrinėjimas
1Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Mediatorių veiklos vertinimo komisiją sudaro septyni nariai: penki Lietuvos mediatorių rūmų atstovai ir du teisingumo ministro deleguoti visuomenės atstovai. Šios komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš komisijos narių Lietuvos mediatorių rūmų siūlymu skiria teisingumo ministras. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo (pranešimo) gavimo mediatorių veiklos vertinimo komisijoje dienos. 5. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti mediatorius, kurio veikla vertinama, subjektas, pateikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą (pranešimą). Prireikus komisija į posėdį gali pakviesti ir kitų asmenų.“
1.
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas.“
2Pakeisti 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;“. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 13, 14, 15 ir 16 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 13, 14, 15 ir 16 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 13 straipsniu pakeistų Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 ir
5 dalių, 14 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, 15 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies ir 16 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 26 straipsnio 10 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vyriausybė, teisingumo ministras, Teisėjų taryba ir Lietuvos mediatorių rūmai iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Nario mokestį šio įstatymo pagrindu Lietuvos mediatorių rūmų nariais tapę asmenys moka nuo visuotinio Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimo sušaukimo dienos Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka. 7. Skundai (pranešimai), pateikti mediatorių veiklos vertinimo komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) Lietuvos mediatorių rūmai.“
2Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
3Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 3 punktą. 3) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4Papildyti 3 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Lietuvos mediatorių rūmai:
1) sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą;
2) organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
3) organizuoja ir įgyvendina mediatorių kvalifikacijos tobulinimą, atlieka šio tobulinimo priežiūrą ir tvarko duomenis apie mediatorių kvalifikacijos tobulinimą;
4) tvarko duomenis apie metines metinių mediatorių veiklos ataskaitas ataskaitų apie įvykdytas mediacijas duomenis;
5) organizuoja ir įgyvendina mediatorių veiklos vertinimą;
6) imasi mediatorių veiklos praktikos vienodinimo priemonių;
7) atstovauja mediatorių, kurie yra Lietuvos mediatorių rūmų nariai, interesams ir juos gina valstybinės valdžios, valdymo ir užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;
8) šviečia visuomenę mediacijos klausimais;
9) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas mediacijos srityje.“
dalimis. 6. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos mediatorių rūmų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.“
Papildyti I skyrių 3¹straipsniu: „3¹straipsnis. Mediatorių savivalda
mediatorių rūmai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, jo teisinė forma – asociacija. 2. Lietuvos mediatorių rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatai. 3. Lietuvos mediatorių rūmai atlieka šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas funkcijas. 4. Kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Mediatoriaus narystė Lietuvos mediatorių rūmuose sustabdoma mediatoriui laikinai sustabdžius mediatoriaus veiklą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. 5. Lietuvos mediatorių rūmai, atlikdami šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš kitų mediacijos valdymo subjektų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
1Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai
teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybąLietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“
2Papildyti 4 straipsnį 9 dalimi:
„9. Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo 1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių. Pranešimą apie mediatorių, nepateikusį metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda mediatorių veiklos vertinimo komisijai. Lietuvos mediatorių rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje paskelbia apibendrintą ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas. Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas mediatoriams, kurie yra teisėjai.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių
sąrašas
mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai. 2.
statusas, sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Mediatorius, kuris yra teisėjas, apie savo duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka praneša Nacionalinei teismų administracijai. Nacionalinė teismų administracija šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus apie mediatorių, kurie yra teisėjai, duomenų pasikeitimą. 4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodyta: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija (specializacijos), veiklos teritorija (teritorijos), ir mediatoriaus gyvenimo aprašymasdarbo kalba (kalbos). 5.
pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos mediatorių rūmais. Lietuvos mediatorių rūmai, Siekdamasiekdami sudaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, taip pat informaciją apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, siekdama šio įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinkti ir skirti mediatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus mediatorių duomenis, šio straipsnio 6 dalyje nurodytus laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančių asmenų duomenis ir duomenis apie šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka mediatoriams ir laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pareikštus viešus įspėjimus. 6. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje.
Tais pačiais tikslais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje taip pat skelbiama ši informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje: asmens vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, adresas korespondencijai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, darbo kalba (kalbos), Europos Sąjungos valstybė narė, ar Europos ekonominės erdvės valstybė ar kita užsienio valstybė, kurios kompetentinga institucija yra suteikusi asmeniui teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mediatoriaus duomenys skelbiami tol, kol mediatorius šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, skelbiama tol, kol šie asmenys šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybąLietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių
sąrašą 1.
Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 4048 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
3) išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
4) būti nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį. 3.
sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams pateikia:
1) prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas) ir darbo kalbą (kalbas);
2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1,
straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
3) gyvenimo aprašymą;
43) savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. 4. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį jį į Lietuvos Respublikos mediatorių šį sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai priima sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kai asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Apie sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių šį sąrašą arba apie sprendimą neįrašyti asmens į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai apie šioje dalyje nurodytus sprendimus asmeniui praneša tokiu būdu, kokiu asmuo pateikė prašymą arba kokį asmuo nurodė prašyme. Asmeniui, kuris į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus kreipėsi tiesiogiai, šioje dalyje nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybosLietuvos mediatorių rūmų pranešimas siunčiamas paštu ar kitu jo prašyme nurodytu būdu arba pateikiamas tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje Lietuvos mediatorių rūmuose. Mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį, įvertinęs įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. 5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimai dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą.
Teisėjams, atitinkantiems mediatoriams taikomus reikalavimus ir pageidaujantiems vykdyti mediatorių veiklą, mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų mokymų mediacijos tema minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. 8. Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip šis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, elektroninėmis ryšių priemonėmis, jeigu yra galimybė nustatyti asmens tapatybę, arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos mediatorių rūmus. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai asmenims praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. 9. Lietuvos mediatorių rūmai, Siekdamasiekdami priimti sprendimus dėl asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę tvarkyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, duomenis.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai, gavusi gavę duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdamasiekdami išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą Viešojo valdymo agentūrą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją. Šioje dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės prašomą informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimas
pat mediatoriai, kurių veikla šio įstatymo nustatyta tvarka yra laikinai sustabdyta, turi nuolat tobulinti kvalifikaciją. 2. Mediatoriai privalo kas penkeritrejus metaimetus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. 3. Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Mediatorių, kurie yra teisėjai, kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Teisėjų taryba.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:
1) kai mediatorius miršta;
2) paties mediatoriaus prašymu;
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nuolat tobulinti kvalifikaciją ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams nepateikia kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio
aplinkybių (išskyrus atvejus, kai mediatoriui, kuris yra advokatas, jo prašymu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu ir kai mediatoriaus, kuris yra notaras ar antstolis, įgaliojimai pasibaigia (jis atleidžiamas iš pareigų) jo pareiškimu ar sulaukus 70 metų);
5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
6) kai mediatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.“
2Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti
mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo nors vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimt darbo trisdešimties dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti.
Mediatorius, kuris per šį dešimt darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas
mediatoriaus veikla laikinai sustabdoma šiais atvejais:
1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti laikinai sustabdyta ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui;
2) kai mediatorius yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2,ir 3 punktuose, padarymu. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimu mediatoriaus veikla atnaujinama:
1) paties mediatoriaus prašymu – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju;
2) išnykus mediatoriaus veiklos sustabdymo pagrindą sudariusioms aplinkybėms, – kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju. 3.
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimas laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą priimamas ir apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą pažymima Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Lietuvos mediatorių rūmų sprendimas atnaujinti mediatoriaus veiklą priimamas ir žyma apie mediatoriaus veiklos laikiną sustabdymą Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše panaikinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaLietuvos mediatorių rūmai. 2. Kai yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos mediatorių rūmai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio iš šių prašymų gavimo dienos organizuoja mediatorių kvalifikacinį egzaminą.
Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per pusę metų. 3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios. 4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos narių darbas mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių darbo apmokėjimo atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo, ir vykdymo ir mokėjimo už šį egzaminą dydį, įvertinęs mediatorių kvalifikacinio egzamino vykdymo sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mediatorius gali surengti pasitarimą individualų susitikimą su viena iš ginčo šalių
nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Apie šį pasitarimą susitikimą, neatskleisdamas pasitarimojo turinio, mediatorius privalo pranešti kitai ginčo šaliai. Mediatorius, nusprendęs rengti individualius susitikimus, juos turi inicijuoti su abiem ginčo šalimis.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti dalyvauja tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu – mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. Vaikai į mediaciją įtraukiami jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bendru sutikimu.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir
mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui, arba užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms civilinių ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su civiliniu ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje;“. 14 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba arba mediatorius, gavęgavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka skiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Paskirtas mediatorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskyrimo dienos arba mediatorius, į kurį ginčo šalis kreipiasi tiesiogiai, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, nurodydamas, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.“
2Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto
pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.“
Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 3 dalį. 3.
biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. 16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas teikia
mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir ginčo šalims teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių teisminei civilinių ginčų mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, už teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju teisminė civilinių ginčų mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti teisminę civilinių ginčų mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą teisminei civilinių ginčų mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas teisminės civilinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kai neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra ginčų komisijos nariai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Kai mediatorių neteisminei administracinio ginčo mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka, už neteisminės administracinio ginčo mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju neteisminė administracinio ginčo mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, administracinio ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti neteisminę administracinio ginčo mediaciją administracinio ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą neteisminei administracinio ginčo mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Už suteiktas neteisminės administracinių ginčų mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto mokamo atlyginimo dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas ir nagrinėjimas
elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai. 2.
2Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina teisingumo
ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Mediatorių veiklos vertinimo komisiją sudaro septyni nariai: penki Lietuvos mediatorių rūmų atstovai ir du teisingumo ministro deleguoti visuomenės atstovai. Šios komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš komisijos narių Lietuvos mediatorių rūmų siūlymu skiria teisingumo ministras. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo (pranešimo) gavimo mediatorių veiklos vertinimo komisijoje dienos. 5. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti mediatorius, kurio veikla vertinama, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą (pranešimą) pateikęs subjektas. Prireikus komisija į posėdį gali pakviesti ir kitų asmenų.“
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių
veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lietuvos mediatorių rūmams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas.“ 2.
Pakeisti 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;“. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 14, 15, 16 ir 17 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio
1 d. 2. Šio įstatymo 14, 15, 16 ir 17 straipsniai įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 14 straipsniu pakeistų Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalių, 15 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, 16 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies ir 17 straipsniu pakeistos Mediacijos įstatymo 26 straipsnio 10 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
mediatorių rūmai iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus, įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų įstatuose nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Nario mokestį šio įstatymo pagrindu Lietuvos mediatorių rūmų nariais tapę asmenys moka nuo visuotinio Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimo sušaukimo dienos Lietuvos mediatorių rūmų įstatuoseų nustatyta tvarka. 7. Skundai (pranešimai), pateikti mediatorių veiklos vertinimo komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 23 d.), 8.3.5 papunktyje numatytą priemonę „atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-119 „Dėl Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo“ priimtu sprendimu atlikti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatyto privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas) bei bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), 2022 m. atliko ex post vertinimą. Teisingumo ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje galima rasti galutinę ex post vertinimo ataskaitą[¹]. Ex post vertinimo ataskaitoje suformuluotos rekomendacijos dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo, jo stebėsenos ir (ar) įgyvendinimo tobulinimo[²]. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr.
X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti mediacijos paslaugų teikimo teisinį reguliavimą, įgyvendinant ex post vertinimo metu pateiktas rekomendacijas: · siekiant efektyviau spręsti su mediatorių veikla susijusius klausimus, stiprinti visų mediatorių veiklos koordinavimą ir rūpintis kitais profesinei savivaldai svarbiais klausimais, siūloma nustatyti, kad mediatorių savivaldą įgyvendina Lietuvos mediatorių rūmai (toliau – LMR) ir perduoti savivaldai dalį funkcijų mediacijos srityje. LMR yra aktyviai ir efektyviai mediacijos srityje veikianti asociacija, kuri telkia ir vienija mediatorius bendrai praktikai. LMR aktyviai dalyvauja efektyvios mediacijos paslaugų teikimo sistemos kūrimo procese, teikia pasiūlymus dėl mediatorių veiklos, organizuoja mediatorių mokymus, kvalifikacijos kėlimą, leidžia ir platina informacinius bei kitus leidinius, susijusius su mediacija ir mediatorių veikla, šviečia ir informuoja visuomenę mediacijos klausimais. Taigi siūloma visus mediatorius vienyti į LMR, kaip jau yra ir su kitų atskirų profesijų atstovais (advokatais, antstoliais, notarais); · siekiant daugiau lankstumo finansuojant mediacijos sritį, siūloma atsisakyti detalaus iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų mediacijos paslaugų apmokėjimo reguliavimo įstatymo lygiu; · efektyvinti ginčo šalių įtraukimą į privalomąją mediaciją. Praktika rodo, kad ginčo šalys ne visada noriai įsitraukia į mediacijos procesą. Efektyvesnis ginčo šalies įtraukimas į mediaciją galėtų būti pasiektas tuo atveju, jeigu į mediacijos procesą ginčo šalį kviestų pats mediatorius.
Mediatorius, būdamas suinteresuotas socialinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu ir kokybiškų mediacijos paslaugų suteikimu, suteiktų aiškesnę informaciją apie mediaciją, geriau atskleistų mediacijos proceso naudą, šio proceso privalumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 3 straipsnyje yra nurodyti mediacijos valdymo subjektai ir jų funkcijos mediacijos srityje, tačiau į mediacijos valdymo subjektų sąrašą nėra įtraukti LMR, nėra reglamentuotos LMR funkcijos šioje srityje. MĮ 4 straipsnyje yra nustatyti mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai, tačiau nėra įtvirtinta pareiga mediatoriams teikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą. MĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Mediatorių sąrašas) sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba). MĮ 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Mediatorių sąrašą, taip pat įrašymo į šį sąrašą tvarka. MĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į atitinkamas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie šį asmenį jų turimą informaciją. Pagal MĮ 8 straipsnio 2 dalį, mediatoriai privalo kas penkeri metai pateikti Tarnybai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. MĮ 9 straipsnyje yra nustatyti išbraukimo iš Mediatorių sąrašo atvejai ir tvarka.
MĮ 10 straipsnyje nustatyti laikino mediatoriaus veiklos sustabdymo atvejai ir tvarka. MĮ 11 straipsnyje nustatyta mediatorių kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarka. Organizacinius ir kitus sprendimus, susijusius su nurodytais klausimais, pavesta priimti Tarnybai. MĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta mediatoriaus teisė mediacijos proceso metu surengti susitikimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyti mediacijoje galintys dalyvauti subjektai. MĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principo turinys. MĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta pranešimo apie privalomąją mediaciją išsiuntimo terminas ir tvarka, o šio straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas per kurį negavus kitos ginčo šalies sutikimo dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. MĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą mediacijai, kuris gali trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris gali trukti iki vienos valandos. Analogiškos nuostatos dėl teisminės mediacijos ir neteisminės administracinių ginčų mediacijos apmokėjimo įtvirtintos MĮ 23 straipsnio 7 dalyje, 26 straipsnio 10 dalyje. MĮ 28 ir 29 straipsniuose reglamentuotas skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas ir mediatorių veiklos vertinimo komisijos galimi sprendimai, jei nustatoma, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 4.
4Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl mediatorių savivaldos įtvirtinimo ir LMR funkcijų
Įstatymo projektu siūloma MĮ 3 straipsnyje į mediacijos valdymo subjektų sąrašą įtraukti LMR ir nustatyti LMR funkcijas mediacijos srityje, perduodant LMR dalį šiuo metu Tarnybos vykdomų funkcijų. LMR iš Tarnybos būtų perduotos Mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo bei mediatorių kvalifikacinio egzamino organizavimo funkcijos. LMR taip pat atliktų šias funkcijas: organizuotų ir įgyvendintų mediatorių kvalifikacijos tobulinimą ir priežiūrą, tvarkytų duomenis apie mediatorių kvalifikacijos tobulinimą bei mediatorių veiklos metines ataskaitas apie įvykdytų mediacijų rūšis ir skaičių, organizuotų ir įgyvendintų mediatorių veiklos vertinimą, imtųsi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką, atstovautų mediatorių, kurie yra LMR nariai, interesus ir juos gintų valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose, šviestų visuomenę mediacijos klausimais ir atliktų kitas MĮ ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas mediacijos srityje. Įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat siūloma patikslinti mediacijos koordinavimo tarybos institucinę sudėtį konkrečiai nurodant, kad šios tarybos veikloje dalyvauja LMR atstovas (keičiamo MĮ 3 straipsnio 8 dalis). Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog mediatorių savivaldą įgyvendintų LMR, ir perduoti savivaldai dalį jau minėtų funkcijų mediacijos srityje. Vienoje iš ex post vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (Nr. 1) – dėl duomenų apie mediatorių privačiai administruojamus privalomosios mediacijos procesus rinkimo – rekomenduojama, be kita ko, apsvarstyti galimybę LMR įstatymu suteikti funkcijas mediacijos valdymo srityje. Taigi įgyvendinant šią rekomendaciją buvo nuspręsta išspręsti ne tik funkcijų mediacijos valdymo srityje suteikimo LMR klausimą, bet ir mediatorių savivaldos įgyvendinimo klausimą.
Nors visuomenėje vis dar akcentuojama privalomoji mediacija, tačiau svarbu pažymėti, kad mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, yra naudojama kur kas plačiau nei privalomoji mediacija ir juo labiau tai ne vien tik šeimos ginčų sprendimo būdas. Mediacija yra ir privačiai teikiama paslauga kitokio pobūdžio ginčams spręsti ir šią paslaugą vis dažniau renkasi įvairių ginčų šalys. Pažymėtina, kad 2017 m., kai buvo priimta nauja MĮ redakcija, dar nebuvo taip aktyviai ir stipriai veikiančios mediatorius vienijančios organizacijos, todėl didžiąją dalį funkcijų mediacijos srityje buvo nuspręsta perduoti Tarnybai. Tačiau tiek tai, kad mediatoriaus profesija ir mediacija, kaip ginčų sprendimo būdas, tampa vis labiau žinoma, populiaresnė, tiek atliktas ex post vertinimas parodė, jog yra tikslinga imtis esminių pokyčių, susijusių su mediatorių savivaldos įgyvendinimu mediacijos srityje. Kaip jau minėta, LMR yra aktyviai mediacijos srityje veikianti asociacija, kuri telkia ir vienija mediatorius bendrai praktikai, vykdo veiklą mediacijos srityje (pvz., teikia pasiūlymus dėl mediatorių veiklos, organizuoja mediatorių mokymus, kt.), todėl neabejotina, kad LMR galės vykdyti ir kitas jiems įstatymu suteikiamas funkcijas, o įgyvendindami mediatorių savivaldą – prisidės prie dar kokybiškesnio mediacijos paslaugų teikimo proceso. LMR indėlis ir pasiekimai mediacijos srityje rodo, kad tikslinga perduoti šiai organizacijai kai kurias Tarnybos vykdomas funkcijas ir atlaisvinti Tarnybos žmogiškuosius išteklius, taip sutelkiant juos pagrindinei Tarnybos vykdomai veiklai – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui ir koordinavimui.
Pažymėtina, kad pagrindinė Tarnybos paskirtis – būtent užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą, tai įtvirtinta ir Tarnybos nuostatuose[³]. Akcentuotina, kad nors mediacijos paslaugų teikimo administravimas ir nėra pagrindinė Tarnybos veikla, tačiau privalomosios mediacijos administravimas lieka Tarnybai, jog būtų tinkamai užtikrintas valstybės finansinių išteklių, skiriamų privalomajai mediacijai, valdymas. Priėmus Įstatymo projektą, viešojo administravimo sistemoje LMR būtų naujas viešojo administravimo subjektas, kuriam MĮ būtų suteikiamos tam tikros viešojo administravimo funkcijos, tačiau siūlomais MĮ pakeitimais nebus paveiktas egzistuojančios viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo sistemos nuoseklumas, nes šiuo atveju laikomasi bendros ir labai svarbios taisyklės – viešojo administravimo įgaliojimus suteikti įstatymu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Kartu bus išlaikytas viešojo administravimo sistemos nuoseklumas, aiškus ir optimalus funkcijų tarp Tarnybos ir LMR paskirstymas, kadangi ir kitų profesijų (advokatų, antstolių, notarų ir kt.) atveju profesinės savivaldos organizacijoms įstatymais yra suteikti įgaliojimai organizuoti, spręsti, koordinuoti svarbiausius su konkrečios profesijos plėtra ir puoselėjimu susijusius klausimus. Kaip minėta, Tarnybai būtų paliktos tik tos funkcijos mediacijos srityje, kurios susijusios su valstybės finansinių išteklių panaudojimu. Be to, ir šiuo metu Tarnyba ir LMR glaudžiai bendradarbiauja, spręsdamos organizacinius mediacijos srities klausimus.
Jau šiuo metu LMR sėkmingai vykdoma veikla ir indėlis mediacijos srityje užtikrins perduodamų viešojo administravimo funkcijų šioje srityje kokybę, o įstatymo lygiu reglamentuoti pagrindiniai aptartų funkcijų vykdymo reikalavimai užtikrins vykdomų funkcijų bendrą standartą, joje dalyvaujančių asmenų teises ir kartu – funkcijų skaidrumą. Funkcijų mediacijos srityje perdavimas LMR tiesiogiai koreliuoja su mediatorių savivaldos stiprinimu, mediatoriaus veiklos profesinių standartų vienodinimu, mediacijos sistemos plėtra. Be to, mediacijos reguliavimo funkcijos ir toliau lieka teisingumo ministrui, kadangi, kaip nurodoma toliau, daugelį tvarkų tvirtins teisingumo ministras, suderinęs su LMR. Įstatymo projektu MĮ 3¹ straipsnyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad visi mediatoriai, įrašyti į Mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, vienijasi į LMR (keičiamo MĮ 3¹ straipsnio 4 dalis). MĮ įtvirtinus nuostatą dėl mediatorių visuotinės narystės LMR, bus galima efektyviau spręsti su mediatorių veikla susijusius klausimus (pvz., mediatorių kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir priežiūra, kt.). Pažymėtina, kad įrašymo į Mediatorių sąrašą tvarka nustatyta šiuo metu galiojančio MĮ 6 straipsnyje, kuri, priėmus Įstatymo projektą, nesikeis, o išbraukimo iš Mediatorių sąrašo pagrindai nustatyti galiojančio MĮ 9 straipsnyje, taigi kai asmuo būtų įrašomas į Mediatorių sąrašą, jis iš karto (be atskiro prašymo) taptų ir LMR nariu – pagal įstatymą bus užtikrintas aiškus mediatoriaus tapimo LMR nariu momentas. Svarbu pažymėti ir tai, kad laikinai sustabdžius mediatoriaus veiklą, jo narystė LMR nebūtų stabdoma ar panaikinama, kadangi net ir sustabdžius veiklą, mediatoriui išlieka pareiga tobulinti kvalifikaciją ir teikti tai įrodančius dokumentus. Tačiau mediatorius, išbrauktas iš Mediatorių sąrašo, nebebūtų ir LMR nariu.
Atsižvelgiant į tai, pagal MĮ nuostatas būtų aiški įtraukimo į Mediatorių sąrašą ir išbraukimo iš Mediatorių sąrašo bei buvimo LMR nariu koreliacija. Pažymėtina, kad nors Įstatymo projektu ir siūloma nustatyti, jog mediatoriaus narystė LMR gali būti sustabdyta LMR įstatų nustatyta tvarka, tačiau tokios galimybės įtvirtinimas LMR įstatuose negalėtų prieštarauti MĮ nuostatoms ir net ir laikinas mediatoriaus narystės LMR sustabdymas jokiu būdu nesąlygotų mediatoriaus išbraukimo iš Mediatorių sąrašo ar laikino mediatoriaus veiklos sustabdymo, kadangi tai būtų galima tik MĮ nustatytais pagrindais. Akcentuotina, kad išskirti mediatorius, kurie yra teisėjai, tikslinga todėl, kad pastarieji mediatoriai gali vykdyti tik teisminę mediaciją, be to, teisėjų statusas yra išskirtinis ir tai jau įtvirtinta galiojančiame MĮ. Teisėjų taryba, kaip teismų savivaldos institucija, vysto teisminę mediaciją, o teismo mediatorių – teisėjų sąrašą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka administruoja Nacionalinė teismų administracija. Dėl duomenų apie privačiai organizuojamas ir teikiamas mediacijos paslaugas rinkimo Kaip jau buvo nurodyta, viena iš ex post vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (Nr. 1) – dėl duomenų apie mediatorių privačiai administruojamus privalomosios mediacijos procesus rinkimo, kurios įgyvendinimui taip pat siūloma apsvarstyti galimybę Tarnybą įpareigoti rinkti metines mediatorių, įrašytų į Mediatorių sąrašą, veiklos ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo šalys dėl mediacijos paslaugų gavimo gali kreiptis į privačiai paslaugas teikiančius mediatorius, kurių mediacijų skaičius nėra niekur objektyviai apskaitomas, taigi ir atliktas ex post vertinimas parodė, kad tyrėjams nepavyko rasti šaltinio, iš kurio būtų galima gauti tikslių duomenų apie privačios privalomosios mediacijos taikymo mastą.
Įvertinus tai, Įstatymo projektu siūloma MĮ 4 straipsnį papildyti 9 dalimi, kurioje būtų įtvirtinta mediatoriaus pareiga kasmet iki kovo 1 dienos pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytų mediacijų rūšis ir skaičių. Tokios ataskaitos teikimas padėtų efektyviau stebėti teisinio reguliavimo taikymą praktikoje ir kaupti objektyvius statistinius duomenis apie mediacijos paslaugas, padėtų matyti realų mediatorių aktyvumą, jų darbo krūvio pasiskirstymą ir pan. Metinė mediatoriaus veiklos ataskaita būtų teikiama kartą per metus Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje (toliau – TEISIS) automatizuotu būdu, o ataskaitoje nurodomos informacijos apimtis ganėtinai siaura – per metus įvykdytų mediacijų rūšys ir skaičius, todėl tokių ataskaitų teikimo nustatymas MĮ nesukeltų paslaugų teikėjams ženklios naštos, be to, ataskaitų teikimas prisidėtų ir skatinant mediatorius praktikuoti, taip gerinant mediacijos paslaugų teikimo įgūdžius ir kokybę. Kadangi LMR tvarkytų duomenis apie mediatorių veiklos metines ataskaitas TEISIS, siūloma nustatyti, kad pranešimus apie mediatorius, kurie nustatyta tvarka nepateikė metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, LMR perduotų mediatorių veiklos vertinimo komisijai, o komisija spręstų, ar tikslinga konkrečiu atveju MĮ nustatyta tvarka taikyti mediatoriui drausminę atsakomybę.
MĮ įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatoma nustatyti, kad ataskaitų nepateikusiems mediatoriams visų pirma būtų siunčiami priminimai pateikti ataskaitas ir tik po priminimo nepateikus ataskaitos atitinkama informacija būtų perduota mediatorių veiklos vertinimo komisijai. Apibendrinta ataskaita apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas visuomenės informavimo tikslais būtų skelbiama LMR interneto svetainėje. Taip pat siūloma, kad metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką nustatytų teisingumo ministras, suderinęs su LMR. Siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti mediatorių pateikiamų duomenų teisingumą, tvirtinamoje tvarkoje bus tikslinga nustatyti, kad LMR, kilus akivaizdžių abejonių dėl mediatoriaus veiklos ataskaitoje pateiktų duomenų, turėtų teisę prašyti paaiškinti, pagrįsti ataskaitoje nurodytus duomenis, tačiau kartu užtikrinant konfidencialumo principo išlaikymą. Pažymėtina, kad reikalavimas pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytų mediacijų rūšis ir skaičių, nebūtų taikomas mediatoriams, kurie yra teisėjai. Pastarieji vykdo tik teismines mediacijas, kurios jau dabar yra apskaitomos (atitinkamus duomenis renka Teisminės mediacijos komisija, Nacionalinė teismų administracija), todėl šią pareigą nustatyti mediatoriams, kurie yra teisėjai, netikslinga, tai būtų perteklinis teisinis reguliavimas.
Dėl Mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo Atsižvelgiant į tai, kad siūloma LMR perduoti Mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo funkciją, atitinkami pakeitimai dėl subjekto pasikeitimo įtvirtinami MĮ 5-7, 9 ir 10 straipsniuose, išlaikant šiuo metu nustatytus Mediatorių sąrašo sudarymo ir tvarkymo principus (Mediatorių sąrašo tvarkymą TEISIS, tuos pačius įrašymo į Mediatorių sąrašą reikalavimus ir kt.). Įstatymo projektu tikslinama MĮ 5 straipsnio 4 dalis, atsisakant mediatoriaus pareigos pateikti ir Mediatorių sąraše nurodyti gyvenimo aprašymą ir nustatant, kad pastarajame sąraše turi būti nurodyta mediatoriaus darbo kalba (kalbos). Šiuo metu mediatoriaus darbo kalbos yra nurodomos gyvenimo aprašyme ir jau yra skelbiamos Mediatorių sąraše. Gyvenimo aprašymas būtų neprivalomas Mediatorių sąrašo duomuo, pats mediatorius galės nuspręsti, ar savo mediatoriaus profilyje TEISIS paskelbti gyvenimo aprašymą. Įstatymo projektu tikslinama MĮ 7 straipsnio 2 dalis, nustatant LMR teisę (kuri šiuo metu numatyta Tarnybai) gauti informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo valdymo agentūros, teisėsaugos, kontrolės ir kitų institucijų, įstaigų ar įmonių tuo atveju, kai yra pagrįstų abejonių dėl asmens, siekiančio būti įrašytu į Mediatorių sąrašą, atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į LMR siūlymą, keičiamo MĮ 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti trisdešimties dienų terminą (šiuo metu nustatytas dešimties darbo dienų terminas) mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti, siekiant sudaryti geresnes galimybes mediatoriams patikslinti atitinkamus duomenis ir likti įtrauktiems į Mediatorių sąrašą.
Dėl mediatorių kvalifikacijos tobulinimo Kadangi siūloma nustatyti, jog LMR organizuotų ir įgyvendintų mediatorių kvalifikacijos tobulinimą, atliktų mediatorių kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą ir tvarkytų duomenis apie mediatorių kvalifikacijos tobulinimą, Įstatymo projektu keičiama MĮ 8 straipsnio 2 dalis nustatant, kad mediatoriai privalo kas trejus metus pateikti LMR kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, mediatorius privalo kas penkerius metus pateikti pastaruosius dokumentus, tačiau siekiant užtikrinti dar geresnę mediacijos paslaugų kokybę, palaikyti ir tobulinti mediatorių įgūdžius bei stiprinti mediatorių kompetenciją, šį terminą siūloma trumpinti iki trejų metų. Be to, šiuo siūlomu MĮ 8 straipsnio 2 dalies pakeitimu prisidedama prie vienos iš ex post vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (Nr. 5) – dėl mediatorių mokymo – įgyvendinimo. Šioje rekomendacijoje siūloma tobulinti mediatorių mokymo sistemą, stiprinti mediatorių kompetencijas. Taigi dažnesnis mediatoriaus kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų teikimas padės labiau užtikrinti mediatorių profesinės kompetencijos tobulinimą. Šiuo metu galiojančio Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo[⁴] 2 punkte nurodyta, kad mediatorius per penkerius metus turi išklausyti ne trumpesnius kaip 20 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, atsižvelgdamas į mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje, tvirtinamoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, nurodytas temas.
Įgyvendinat MĮ 8 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir siekiant įgyvendinti minėtą ex post vertinimo rekomendaciją, Mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarkos apraše numatoma nustatyti, kad mediatorius per trejus metus turi išklausyti ne trumpesnius kaip 24 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, t. y. per vienerius metus mediatorius turėtų kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 8 akademines valandas. Pažymėtina, kad kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičiaus padidinimas dar labiau skatins mediatorius tobulėti, atnaujinti turimas žinias bei įgyti naujų ir (ar) specifinių žinių, būtinų skirtingoms ginčų kategorijoms medijuoti, kurios padėtų kuo kokybiškiau ir profesionaliau suteikti mediacijos paslaugą. Keičiamo MĮ 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šiuo metu teisingumo ministro tvirtinama mediatorių kvalifikacijos tobulinimo tvarka būtų nustatoma ją suderinus su LMR. Dėl mediatorių kvalifikacinio egzamino organizavimo MĮ 11 straipsnio pakeitimais siūloma iš Tarnybos LMR perduoti mediatorių kvalifikacinio egzamino organizavimo funkciją, kadangi LMR taptų vienu iš mediacijos valdymo subjektų, taip pat mediatorių savivaldą įgyvendinančia organizacija. Šiuo metu tiek už asmenų, išskyrus teisėjus, įrašymą į Mediatorių sąrašą, tiek už mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymą Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąraše[⁵] numatyta valstybės rinkliava[⁶]. Kadangi siūloma šias funkcijas perduoti LMR, turėtų būti panaikintos nurodytos valstybės rinkliavos ir už pastaruosius veiksmus mokama LMR.
Įstatymo projektu siūloma, kad apmokėjimo už mediatorių kvalifikacinį egzaminą, apmokėjimo už įrašymą į Mediatorių sąrašą tvarką nustatytų teisingumo ministras, suderinęs su LMR (keičiamo MĮ 6 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 5 dalis)[⁷]. Dėl ginčo šalių įtraukimo į privalomąją mediaciją Įstatymo projekto 14 straipsniu siūloma efektyvinti ginčo šalies informavimo apie privalomąją mediaciją tvarką, t. y. Tarnyba, gavusi ginčo šalies prašymą dėl mediatoriaus skyrimo, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka skirtų mediatorių iš Mediatorių sąrašo, o paskirtas mediatorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskyrimo dienos arba mediatorius, į kurį ginčo šalis kreipiasi tiesiogiai, gavęs MĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiųstų kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą. Dar viena iš ex post vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (Nr. 9) – dėl antrosios ginčo šalies informavimo apie mediaciją tvarkos, kurioje rekomenduojama apsvarstyti, kaip galima būtų tobulinti esamą teisinį reguliavimą ir užtikrinti, kad pranešimai dėl privalomosios mediacijos inicijavimo tikrai pasiektų adresatus, būtų mažiau formalūs ir suteikiantys daugiau informacijos apie galimą proceso naudą. Įgyvendinant šią rekomendaciją siūloma tikslinti MĮ 21 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant efektyvesnį ginčo šalių įtraukimą į privalomąją mediaciją. Atliktas ex post vertinimas parodė, kad ginčo šalys ne visada noriai įsitraukia į privalomosios mediacijos procesą. Taigi manytina, jog efektyvesnis ginčo šalies įtraukimas į mediaciją galėtų būti pasiektas tuo atveju, jeigu į mediacijos procesą ginčo šalį kviestų pats mediatorius.
Mediatorius, norėdamas atkurti tarp ginčo šalių socialinę taiką ir suteikti kokybiškas mediacijos paslaugas, suteiktų aiškesnę informaciją apie mediaciją, geriau atskleistų mediacijos proceso naudą, šio proceso privalumus. Keičiamo MĮ 21 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma nustatyti 30 dienų terminą ginčo šalies sutikimui arba nesutikimui dėl mediacijos vykdymo pateikti tuo atveju, kai pranešimas apie mediaciją siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje. Šis pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba informavo, jog praktikoje taikant šiuo metu galiojančią MĮ 21 straipsnio 4 dalies nuostatą kyla neaiškumų tuomet, kai kita ginčo šalis gyvena užsienio valstybėje ir siūlymas dalyvauti mediacijos procese siunčiamas paštu (nesant kitų galimų kontaktinių duomenų). Tokiais atvejais siūlymas neretais atvejais adresatą pasiekia praėjus 14 dienų terminui ir sutikimas dalyvauti mediacijoje gaunamas praėjus terminui bei Tarnybai išdavus pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos. Dėl nurodytų priežasčių tikslinga papildyti ir MĮ 21 straipsnio 5 dalį. Dėl mediacijos vykdymo Atsižvelgiant į nusistovėjusią mediacijos praktiką ir LMR siūlymus, Įstatymo projektu siūloma MĮ 15 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „pasitarimas“ keisti į tikslesnę sąvoką „individualus susitikimas“ ir nustatyti, kad mediatoriui nusprendus vykdyti individualius susitikimus, jie turi būti inicijuoti su abiem ginčo šalimis. Taip pat siūloma tikslinti to paties straipsnio 4 dalį, nustatant, kad civilinio ginčo mediacijos metu dalyvauja ginčo šalys ir mediatorius, o kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Taip būtų aiškiau užtikrinamas asmeninis (o ne tik per atstovą) ginčo šalių dalyvavimas mediacijos procese, atsižvelgiant į mediacijos principus ir esmę, paskirtį.
Taip pat, įvertinus galiojančius įstatymus, pagal kuriuos su vaikais susijusius sprendimus priima jų atstovai pagal įstatymą, ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, jog vaikai į mediaciją įtraukiami jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą bendru sutikimu. Šiuo metu galiojančio MĮ 15 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta mediatoriaus teisė įtraukti vaikus į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu, tačiau nėra nustatyta, kad tai turėtų būti daroma bendru vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimu, tokia išvada darytina tik sistemiškai taikant kitus galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti MĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mediacijos konfidencialumo principo turinį, be kita ko, atsižvelgiant ir į tarptautines rekomendacijas mediacijos srityje[⁸]. Pakeitimai, susiję su mediacijos vykdymo procesu, siūlomi atsižvelgiant į Įstatymo projekto derinimo su LMR metu indikuotas praktines šių nuostatų taikymo problemas. Dėl mediacijos paslaugų apmokėjimo iš valstybės biudžeto lėšų Įstatymo projektu siūloma atsisakyti detalaus mediacijos paslaugų, apmokamų iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimo detalaus reguliavimo įstatymo lygiu. Teisinio reguliavimo pavyzdžiai rodo, kad nėra būtinybės įstatymo lygiu reglamentuoti mediacijai skiriamą valandų skaičių[⁹]. Mediacijai skiriamų valandų skaičius būtų reglamentuojamas Vyriausybės tvirtinamose Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Atsižvelgiant į šį siūlymą tikslinami: MĮ 22 straipsnis, pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 3 dalį, MĮ 23 straipsnio 7 dalis ir MĮ 26 straipsnio 10 dalis.
Akcentuotina, kad dar viena iš ex post vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų (Nr. 7) – dėl valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos valandų skaičiaus, kurioje siūloma įvertinti valstybės finansuojamų privalomosios mediacijos valandų skaičiaus didinimo galimybes. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės finansuojamos 6 valandos, skirtos privalomajai mediacijai, t. y. 1 valanda skirta mediacijai pasirengti (susipažinti su ginčo medžiaga, parengti pranešimus ginčo šalims), 4 valandos mediacijai vykdyti (dalyvauti mediacijos susitikimuose tiesiogiai ar naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis) ir 1 valanda mediacijos rezultatams įforminti (taikos sutarties projektui rengti, pranešimams Tarnybai ar teismui rengti). Įvertinus tai, kad ex post vertinimo metu buvo nustatytas valstybės finansuojamų privalomosios mediacijos valandų skaičiaus nepakankamumas mediacijai atlikti ir atsižvelgiant į pastarojoje rekomendacijoje pateiktą siūlymą, Taisyklėse planuojama iš viso nustatyti 8 iš valstybės biudžeto lėšų apmokamas valandas, skirtas privalomajai mediacijai vykdyti, jų nedetalizuojant ir valandų paskirstymą paliekant mediatoriaus diskrecijai. Taip pat ex post vertinimo ataskaitoje pateikta rekomendacija (Nr. 6) – dėl atlygio mediatoriams dydžio, kurioje siūloma įvertinti atlygio mediatoriams didinimo galimybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunktyje jau yra numatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę valstybės garantuojamos teisinę pagalbą ar mediaciją, yra 25 Eur ir galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.[¹⁰].
Dėl mediatorių veiklos vertinimo Atsižvelgiant į tai, kad siekiama nustatyti, jog mediatorių savivaldą įgyvendintų LMR ir jiems siūloma suteikti mediatorių veiklos vertinimo organizavimo ir įgyvendinimo funkciją (naujas MĮ 3 straipsnio 6 dalies 6 punktas), MĮ 28 straipsnyje siūloma įtvirtinti institucinę mediatorių veiklos vertinimo komisijos (toliau – komisija) sudėtį, didinant mediatorių atstovų skaičių komisijoje, ir nustatyti, kad tiek komisijos personalinę sudėtį, tiek komisijos nuostatus tvirtintų teisingumo ministras, suderinęs su LMR (keičiamo MĮ 28 straipsnio 2 dalis). Taip pat šiame straipsnyje siūloma įtvirtinti esminius komisijos veiklos ir sprendimų priėmimo aspektus: skundo (pranešimo) komisijai padavimo ir išnagrinėjimo terminus (keičiamo MĮ 28 straipsnio 3, 4 dalys). LMR priskiriama mediatorių veiklos vertinimo organizavimo ir įgyvendinimo funkcija apimtų komisijos posėdžių organizavimą ir kitokį komisijos veiklos aptarnavimą. Pažymėtina, kad skundai (pranešimai), pateikti komisijai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos (2025 m. sausio 1 d.), būtų baigiami nagrinėti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos galiojusia MĮ nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektu siūlomi MĮ pakeitimai, išskyrus Įstatymo projekto 13, 14, 15 ir 16 straipsniuose siūlomus MĮ pakeitimus, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. (Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalis).
Toks pakeitimų įsigaliojimo terminas siūlomas, siekiant sudaryti reikiamas sąlygas LMR pasirengti suteikiamų funkcijų atlikimui ir įvertinus tai, jog bus reikalingi TEISIS funkcionalumų vystymo darbai, siekiant sudaryti galimybę LMR vykdyti konkrečias organizacines funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Tarnyba, TEISIS, t. y. šiuo metu veikiančioje informacinėje sistemoje. Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 13, 14, 15 ir 16 straipsniuose siūlomi MĮ pakeitimai, susiję su mediatoriaus pareiga susisiekti su kita ginčo šalimi ir detalaus mediacijos paslaugų apmokėjimo reguliavimo įstatymo lygiu atsisakymu, įsigaliotų anksčiau – 2024 m. rugsėjo 1 d. Įstatymo projekto 19 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas, t. y. šio straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad visi iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos Mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai LMR nariais tampa nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos; šio straipsnio 6 dalyje nustatyti, jog ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos LMR pirmininkas sušaukia visuotinį LMR narių susirinkimą, kuriame nustatyta tvarka išrenkami nauji LMR valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis, o nario mokestį Įstatymo pagrindu LMR nariais tapę asmenys moka nuo visuotinio LMR narių susirinkimo sušaukimo dienos LMR įstatų nustatyta tvarka. Šios pereinamojo laikotarpio nuostatos tikslingos atsižvelgiant į tai, kad po Įstatymo įsigaliojimo LMR vienytų ženkliai didesnį mediatorių skaičių ir būtų įtraukta daug naujų LMR narių, todėl tikslingas ir šių naujų narių dalyvavimas priimant esminius su LMR veikla ir organų formavimu susijusius sprendimus. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4¹ straipsniu, buvo įvertinta, ar Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai galėtų daryti poveikį konkurencijai – siūlomi pakeitimai neturės poveikio laisvai ir sąžiningai konkurencijai mediacijos srityje. Nors LMR pavedamos tam tikros viešojo administravimo funkcijos, pvz., priimti sprendimą dėl asmens įrašymo į Mediatorių sąrašą; dėl asmens išbraukimo iš šio sąrašo, tačiau, kaip minėta, visos mediacijos reguliavimo funkcijos (įgaliojimai rengti ar priimti MĮ įgyvendinamuosius teisės aktus) lieka teisingumo ministrui. Akcentuotina, kad tiek įrašymo į Mediatorių sąrašą, tiek išbraukimo iš jo pagrindai yra griežtai reglamentuoti MĮ (galiojančio MĮ 6 straipsnio 1, 2 dalys; 9 straipsnio 1, 2 dalys), Įstatymo projektu tai nekeičiama, todėl LMR tiek priimdami sprendimą dėl asmens, siekiančio teikti mediacijos paslaugas, įrašymo į Mediatorių sąrašą, tiek dėl jau Mediatorių sąraše esančio mediatoriaus išbraukimo iš pastarojo sąrašo, turės vadovautis objektyviais, aiškiai reglamentuotais reikalavimais ir taisyklėmis, o ne subjektyvia LMR atstovų nuomone. Be to, LMR priimti sprendimai galės būti apskundžiami teismui. LMR, kaip profesinės savivaldos organizacija, viešojo administravimo funkcijas vykdys vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, taigi būsimi LMR sprendimai nesudarys galimybių užkirsti kelio naujų mediatorių patekimui į mediacijos paslaugų teikimo rinką ar jau šiuo metu esančių mediatorių buvimui šioje rinkoje.
Svarbu pažymėti ir tai, kad mediatorių veiklos vertinimo komisija būtų sudaroma ne vien iš LMR atstovų, bet ir iš teisingumo ministro deleguotų visuomenės atstovų, taip užtikrinant dar didesnį pastarosios komisijos veiklos skaidrumą ir nešališkumą, o šios komisijos priimti sprendimai taip pat gali būti apskundžiami teismui. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, profesinės savivaldos organizacijai suteikiantis tam tikrų administracinių funkcijų atlikimą, nėra išskirtinis, kadangi galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos ir kitos profesinės savivaldos organizacijos (pvz., Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad numatyta pakankamai priemonių, kurios užtikrins, kad nekiltų rizika dėl galimo poveikio konkurencijai. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai leis užtikrinti efektyvesnį mediacijos procesą, kokybiškesnes mediacijos paslaugas. Taigi neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. Atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos nesudaro prielaidų korupcijos pasireiškimui. Antikorupcinio vertinimo pažymoje neidentifikuota antikorupciniu požiūriu rizikingų Įstatymo projekto nuostatų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos dar geresnės sąlygos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektu prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 23 d.), 8.3.5 papunktyje numatytos priemonės „atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą“ tęstinumo, kadangi Įstatymo projektu yra įgyvendinamos ex post vertinimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintus:
364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisykles. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras taip pat turės nustatyti metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką, patvirtinti naują personalinę mediatorių veiklos vertinimo komisijos sudėtį. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti taip pat reikės keisti Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. Teisėjų taryba turės pakeisti Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams bei teisėjų, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas, sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarkos aprašą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 13P-159-(7.1.2.). Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami kiti Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projektui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kadangi, kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 4 dalyje, Įstatymo projekto įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bus siekiama iki 8 valandų didinti iš valstybės biudžeto lėšų apmokamas valandas, skirtas privalomajai mediacijai vykdyti, bei TEISIS funkcionalumų įdiegimui, siekiant sudaryti galimybę LMR naudotis TEISIS sistema.
2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus nuostatoms dėl privalomajai mediacijai vykdyti skiriamų valandų, apmokamų iš valstybės biudžeto, didinimo, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, tačiau tai bus įgyvendinta iš Tarnybai 2024 m. skirtų asignavimų. 2023 m. Tarnybai yra skirta 472 000 Eur, o 2024 m. skirta 516 000 Eur, taigi valandų skaičiaus padidėjimas bus padengiamas iš 2024 m. Tarnybai paskirtų asignavimų. Pažymėtina, kad įvertinus Tarnybos turimus statistinius duomenis, kurie rodo 25 proc. privalomųjų mediacijų skaičiaus augimą per 2023 m. pirmus tris ketvirčius ir planuojant atitinkamą privalomųjų mediacijų skaičių 2024 m. ir 2025 m., 2024 m. planuojama panaudoti 22 000 Eur valstybės biudžeto lėšų daugiau nei 2023 m. Tarnybai skirti asignavimai, o 2025 m. iš viso bus reikalinga 645 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, t. y bus reikalinga 129 000 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų lyginant su 2024 m. Tarnybai skirtais asignavimais. TEISIS funkcionalumams įdiegti, kuriais būtų suteikiamos galimybės LMR vykdyti funkcijas per TEISIS, taip pat TEISIS įdiegiant papildomus funkcionalumus mediatorių metinių veiklos ataskaitų teikimui reikės valstybės biudžeto lėšų. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, preliminariai reikiamiems TEISIS pakeitimams reikės apie 100 000 Eur valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu yra identifikuojami ir su Registrų centru planuojami ir derinami konkretūs TEISIS pakeitimo darbai, kurie bus reikalingi įgyvendinant Įstatymo projektą, ir tikėtina, jog nurodyta reikalinga valstybės biudžeto lėšų suma gali būti mažesnė, kadangi dauguma TEISIS funkcionalumų, reikalingų Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti, jau yra sukurti, tik, kaip minėta, bus reikalinga sudaryti galimybę nurodytais funkcionalumais naudotis naujam tvarkytojui – LMR. Pažymėtina, kad kai kurių Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų praktiniam taikymui tam tikri TEISIS funkcionalumai bus reikalingi vėlesniame etape, todėl specializacijų klasifikatoriaus sukūrimo TEISIS darbai galės būti suplanuoti 2025 m. Tačiau akcentuotina, kad ginčo šalims vis dažniau renkantis ginčus spręsti mediacijos būdu, taupomos tiek pačių šalių, tiek valstybės biudžeto lėšos, nes mediacijos procese radus abiem ginčo šalims priimtiną sprendimą, nebelieka poreikio ginčus spręsti teisminiu keliu. Šiuo metu nėra galimybių pateikti konkrečių skaičių, kiek sutaupoma valstybės biudžeto lėšų, kai šalys kilusį ginčą spręsti renkasi mediacijos būdu, kadangi nėra nustatyta vidutinė civilinės bylos kaina valstybei. Sutariama, kad vidutinė civilinės bylos ar šeimos bylos kaina valstybei yra svarbus rodiklis, vertinant teisminių ir neteisminių ginčų sprendimo būdų veiksmingumą ir kitas teisėkūros iniciatyvas, tačiau teismų bendruomenė akcentuoja, jog bylos kainos skaičiavimo galimybės ir sistemos šiam tikslui sukūrimas glaudžiai susiję su kitais teismų sistemoje vykstančiais pokyčiais, t. y. optimalaus teisėjo darbo krūvio apskaičiavimo modelio sukūrimu, bylų sudėtingumo įvertinimo sistemos tobulinimu, teismų finansavimo modelio galimais pakeitimais.
Teisėjų tarybos vertinimu, tik nustačius objektyviais kriterijais apibrėžtą optimalų teisėjo darbo krūvį, patikslinus bylų grupių kategorijų ir jų sudėtingumo balų sistemą, galėtų būti sprendžiama dėl bylos kainos valstybei skaičiavimo modelio sukūrimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mediacija“, „mediatorių savivalda“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Rengiant Įstatymo projektą buvo bendradarbiaujama su Lietuvos mediatorių rūmais. [¹] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1719b0f1883411edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=033b11e0-893d-4fc5-bb16-0e4bee39f86e. [²] Ex post vertinimo ataskaitos 1 priedas. [³] Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, 2 punktas, 9.1, 9.2 papunkčiai ir kt. [⁴] Patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“. [⁵] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.
1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. [⁶] Už asmenų, išskyrus teisėjus, įrašymą į Mediatorių sąrašą imama 19 Eur valstybės rinkliava (Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo (toliau – Sąrašas) 4.624 p.); už mediatorių kvalifikacinio egzamino laikymą imama 16 Eur valstybės rinkliava (Sąrašo 4.625 p.). [⁷] Pvz., Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apmokėjimo už advokatų kvalifikacinį egzaminą ir advokatų veiklos organizavimo egzaminą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. [⁸] Pvz., 2007 m. gruodžio 7 d. Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Gairės dėl geresnio rekomendacijų „Dėl šeimos mediacijos“ ir „Dėl mediacijos civilinėse bylose“ įgyvendinimo. [⁹] Pvz., Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra įtvirtintas valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos valandų skaičius, tai nustatyta Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. [¹⁰] Šis didesnis užmokesčio bazinis dydis nustatytas priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 811 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29
2024-02-19 Nr. XIVP-3469 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti redakciniu aspektu, nurodant, kad Lietuvos mediatorių rūmai tvarko jiems pateiktų ataskaitų duomenis, o ne duomenis apie pačias ataskaitas. 2. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamoji nuostata nėra konkreti. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokių konkrečiai priemonių Lietuvos mediatorių rūmai turėtų imtis, vienodindami mediatorių veiklos praktiką. Siekiant aiškumo ir konkretumo, manytina, kad tokias priemones projekte reikėtų įvardinti. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Taikant įstatymą, ši nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienas į mediatorių sąrašą įrašytas asmuo, išskyrus teisėjus, nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi mediacijos veikla, savaime tampa Lietuvos mediatorių rūmų nariu.
Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Svarstytina, ar jų nereikėtų patikslinti taip, kad privaloma narystė būtų nustatoma tik į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytiems ir mediacijos veiklą vykdantiems mediatoriams. Taip pat, manytume, kad narystės sustabdymo pagrindai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, nes įstatuose toks narystės sustabdymo pagrindas, kai mediatorius nuspręstų laikinai nevykdyti mediacijos veiklos, galėtų būti ir nenustatytas. 4. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nurodant subjektą, kuriam mediatorius turėtų pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas. 5. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Kyla abejonių, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas.
Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas nustatytų mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį bei kokiais kriterijais vadovaujantis toks dydis būtų nustatomas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas. 6. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pagal projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, įsigaliojus įstatymui, visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai taptų Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Ši nuostata nedera su projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į Lietuvos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai nėra Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatant išimtį, kad teisėjai, kurie įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą, įsigaliojus įstatymui, netampa Lietuvos mediatorių rūmų nariais. 7.
nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmų teisinė forma yra asociacija, jos valdymo organai yra renkami Asociacijų įstatymo ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka tam tikram terminui (kadencijai). Pažymėtina, kad nauji valdymo organai galėtų būti renkami, kai pasibaigia anksčiau išrinktų valdymo organų kadencija arba valdymo organų nariai atšaukiami iš pareigų anksčiau termino. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar renkant naujus valdymo organų narius, jau būtų pasibaigusi ankstesnių valdymo organų kadencija, ar jie būtų atšaukti nepasibaigus terminui, kuriam jie buvo paskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projekto nuostatas reikėtų patikslinti nustatant, kad nauji valdymo organai turėtų būti renkami pasibaigus anksčiau išrinktų organų kadencijai arba turėtų būti sprendžiamas anksčiau išrinktų valdymo organų narių atšaukimo nepasibaigus jų kadencijai klausimas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29
2024-06-06 Nr. XIVP-3469(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komiteto
NR. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29
2024-05-08
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Bernadeta Malinauskienė, tarybos narė Agnė Tvaronavičienė, tarybos narys Jonas Bartlingas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministrė Jurga Greičienė, Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, Teisėkūros politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Jakulytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymas) 3 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas“.
Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti redakciniu aspektu, nurodant, kad Lietuvos mediatorių rūmai tvarko jiems pateiktų ataskaitų duomenis, o ne duomenis apie pačias ataskaitas. Pritarti Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) tvarko duomenis apie metines metinių mediatorių veiklos ataskaitas ataskaitų apie įvykdytas mediacijas duomenis;“. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamoji nuostata nėra konkreti. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokių konkrečiai priemonių Lietuvos mediatorių rūmai turėtų imtis, vienodindami mediatorių veiklos praktiką. Siekiant aiškumo ir konkretumo, manytina, kad tokias priemones projekte reikėtų įvardinti. Nepritarti Vienodinti mediatorių veiklos praktiką galima įvairiais būdais, pvz., apibendrinti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimus, rengti rekomendacijas dėl mediacijos paslaugų teikimo tam tikros kategorijos ginčuose, rengti seminarus ir pan. LMR, kaip savivaldos institucija, pasirinktų būdus, kurie būtų efektyviausi vienodam mediacijos paslaugos standartui užtikrinti. Šiuo metu atitinkama LMR funkcija įtvirtinta ir detalizuota LMR įstatų 11.1.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad LMR, įgyvendindami savo uždavinius, imasi priemonių mediatorių praktikai suvienodinti, apibendrina mediatorių praktiką ir savo išvadas teikia mediatoriams.
Prireikus, mediatorių veiklos praktikos vienodinimo būdai, formos ir toliau galėtų būti plėtojami būtent LMR įstatuose. Be to, analogiška nuostata įtvirtinta Notariato įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir įstatymo lygiu nedetalizuota. Taigi nemanome, kad savivaldos veikimo formas ir būdus reikėtų detalizuoti įstatyme. Be to, įstatyme įtvirtinti baigtinį sąrašą priemonių, kuriomis gali būti vienodinama mediatorių veiklos praktika, nėra tikslinga ir proporcinga. Akcentuotina, kad tai neatitiktų įstatymo, kaip bendriesiems principams ir esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti skirto teisės akto, paskirties. Projektu nesiekiama įstatymo lygiu imperatyviai sureguliuoti LMR veiklos šioje srityje. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Taikant įstatymą, ši nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienas į mediatorių sąrašą įrašytas asmuo, išskyrus teisėjus, nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi mediacijos veikla, savaime tampa Lietuvos mediatorių rūmų nariu. Be to, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas
nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Svarstytina, ar jų nereikėtų patikslinti taip, kad privaloma narystė būtų nustatoma tik į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytiems ir mediacijos veiklą vykdantiems mediatoriams. Taip pat, manytume, kad narystės sustabdymo pagrindai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, nes įstatuose toks narystės sustabdymo pagrindas, kai mediatorius nuspręstų laikinai nevykdyti mediacijos veiklos, galėtų būti ir nenustatytas. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Mediatoriaus narystė Lietuvos mediatorių rūmuose sustabdoma mediatoriui laikinai sustabdžius mediatoriaus veiklą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.“. Galiojančio Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 4 straipsnyje nustatyti mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Vadovaujantis MĮ 4 straipsnio 1 dalimi, įrašymas į Mediatorių sąrašą yra esminis mediacijos paslaugų teikimo reikalavimas, tai reiškia, kad įrašymas į Mediatorių sąrašą suponuoja tikslą būtent teikti mediacijos paslaugas, verstis mediacijos profesine veikla (MĮ 2 straipsnio 4 dalis). Jei asmuo nori įgyti mediatoriaus veiklai reikalingų žinių (įgyti kvalifikaciją), jis turi teisę išklausyti mokymus, laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, bet nebūti Mediatorių sąraše (atitinkamai pagal Projektą – nebūti LMR nariu). Šiuo aspektu Projekto nuostatos iš esmės skiriasi nuo Konstitucinio Teismo
nuostatų (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija). Pažymėtina, kad įrašymo į Mediatorių sąrašą tvarka nustatyta šiuo metu galiojančio MĮ 6 straipsnyje, kuri, priėmus Projektą, nesikeis, o išbraukimo iš Mediatorių sąrašo pagrindai nustatyti galiojančio MĮ 9 straipsnyje, taigi kai asmuo būtų įrašomas į Mediatorių sąrašą, jis iš karto (be atskiro prašymo) taptų ir LMR nariu, o kai būtų išbraukiamas iš Mediatorių sąrašo – nebebūtų ir LMR nariu. Projektu nesuteikta teisė LMR įstatais keisti šią tvarką ar nukrypti nuo įstatyminio reguliavimo. Jeigu mediatoriaus veikla yra laikinai sustabdoma, tai nurodoma Mediatorių sąraše (MĮ 10 straipsnio 3 dalis). Pagal siūlomą patikslintą nuostatą, mediatoriaus, laikinai sustabdžiusio mediatoriaus veiklą MĮ nustatytais atvejais ir tvarka, narystė LMR taip pat būtų sustabdoma.
Taigi pagal MĮ nuostatas būtų aiški įtraukimo į Mediatorių sąrašą ir išbraukimo iš Mediatorių sąrašo bei buvimo LMR nariu koreliacija, teisės verstis mediatoriaus profesine veikla atsiradimo ir pabaigos pagrindai – jų baigtinis sąrašas aiškiai reglamentuoti įstatymo lygiu, kaip ir reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Be to, analogiškas Projektu siūlomoms nuostatoms reguliavimas įtvirtintas Notariato įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad Projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
straipsnio 9 dalis nurodant subjektą, kuriam mediatorius turėtų pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas. Pritarti Kaip buvo nurodyta Projekto aiškinamajame rašte – metinė mediatoriaus veiklos ataskaita būtų teikiama kartą per metus TEISIS automatizuotu būdu – iš esmės mediatoriams įkeliant į TEISIS informaciją apie savo vykdomas mediacijas vėliau ir būtų automatiškai suformuojamos metinės ataskaitos. Detali tvarka, pagal kurią būtų teikiama metinė mediatoriaus veiklos ataskaita, ataskaitų duomenis tvarkantis subjektas – LMR, bus nurodyti Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
nustatyti, kad mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Kyla abejonių, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas.
Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas nustatytų mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį bei kokiais kriterijais vadovaujantis toks dydis būtų nustatomas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pritarti Patikslinti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „4. <...> Mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį, įvertinęs įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“. Patikslinti Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo, vykdymo ir mokėjimo už šį egzaminą dydį, įvertinęs mediatorių kvalifikacinio egzamino vykdymo sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Taigi, pagal projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, įsigaliojus įstatymui, visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai taptų Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Ši nuostata nedera su projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į Lietuvos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai nėra Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 19 straipsnio
sąrašą, įsigaliojus įstatymui, netampa Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Pritarti Projekto 19 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos
mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
projekto 19 straipsnio 6 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmų teisinė forma yra asociacija, jos valdymo organai yra renkami Asociacijų įstatymo ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka tam tikram terminui (kadencijai).
Pažymėtina, kad nauji valdymo organai galėtų būti renkami, kai pasibaigia anksčiau išrinktų valdymo organų kadencija arba valdymo organų nariai atšaukiami iš pareigų anksčiau termino. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar renkant naujus valdymo organų narius, jau būtų pasibaigusi ankstesnių valdymo organų kadencija, ar jie būtų atšaukti nepasibaigus terminui, kuriam jie buvo paskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projekto nuostatas reikėtų patikslinti nustatant, kad nauji valdymo organai turėtų būti renkami pasibaigus anksčiau išrinktų organų kadencijai arba turėtų būti sprendžiamas anksčiau išrinktų valdymo organų narių atšaukimo nepasibaigus jų kadencijai klausimas. Nepritarti Pagal siūlomą Projekto 19 straipsnio 6 dalies teisinį reguliavimą, anksčiau išrinkti LMR valdymo organų nariai atšaukiami šio įstatymo pagrindu, o nuostata „išrenkami nauji“ suponuoja, kad anksčiau išrinkti LMR organų nariai netenka įgaliojimų. Pastebėtina, kad analogiška nuostata buvo Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2725 7 straipsnio 4 dalyje; taip pat 2023 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. XIV-2395 20 straipsnio 3 dalyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Mediatorių rūmai
Mediatorių rūmų Teisėkūros komiteto 2024-04-04 išvada Nr. LMRTK/20240404 Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr.
X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau - Projektas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Mediacijos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 9 dalimi, numatant, kad „Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo 1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmai 2023-11-03 rašte Nr. S-19 siųstame LR Teisingumo ministerijai informavo apie LMR bendruomenėje kylančius nuogąstavimus dėl galimos rizikos vienam svarbiausių mediacijos principų - konfidencialumui pažeisti, įgyvendinant siūlomus įstatymo pakeitimus pilna apimtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame įstatymo projekte yra numatyta, kad apie mediatorių, kuris nepateikė metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda pranešimą mediatorių veiklos vertinimo komisijai, tačiau lieka neaišku ar komisija nagrinėjanti pranešimą gali įpareigoti mediatorių pateikti papildomų duomenų, nei numatyta įstatyme. Siekiant apsaugoti ir užtikrinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų 23 dalyje ir 7 straipsnyje, Europos mediatorių elgesio kodekso 4 straipsnyje bei LR Mediacijos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą konfidencialumo reikalavimą siūlytina numatyti, kad mediatorių veiklos vertinimo komisija neturėtų teisės kilus abejonėms, dėl mediatoriaus pateikiamų duomenų tikrumo reikalauti jį pateikti kitų duomenų, nei mediacijų skaičių bei medijuotų ginčų rūšį, siekiant pagrįsti pateiktų statistinių duomenų tikrumą.
Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies formuluotėmis, patikslinant mediatorių veiklos vertinimo komisijos įgaliojimus vertinant mediatoriaus veiklą šiuo aspektu arba atkreipti dėmesį į šį klausimą rengiant 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 pakeitimus pagal rengiamą Projektą. Pritarti iš dalies Projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti mediatorių pateikiamų duomenų teisingumą, tvirtinamoje metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje bus tikslinga nustatyti, kad LMR, kilus akivaizdžių abejonių dėl mediatoriaus veiklos ataskaitoje pateiktų duomenų, turėtų teisę prašyti paaiškinti, pagrįsti ataskaitoje nurodytus duomenis, tačiau kartu užtikrinant konfidencialumo principo išlaikymą. Pažymėtina, kad vieno iš svarbiausių mediacijos proceso – konfidencialumo principo laikymasis yra mediatoriaus pareiga ir šis principas negali būti pažeistas, o Projektu siūlomi įpareigojimai ataskaitoje teikti apibendrintą informaciją ar prireikus ją tikslinti, turi būti vykdomi laikantis konfidencialumo pareigos. Be to, šiuo metu galiojančių Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.
1R-289, 9.2 punkte nustatyta, kad mediatorių veiklos vertinimo komisijos narys turi teisę gauti ir rinkti informaciją apie vertinamo mediatoriaus profesinę veiklą. 2. Lietuvos Mediatorių rūmai 2024-04-30 Projekto 18 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos“. Siūlytinas skundo (pranešimo) terminas ilgesnis nei analogiški skundo pateikimo terminai antstolių ir kitų profesijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Svarstytina, ar nereikėtų sutrumpinti numatytų terminų, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytais skundo padavimo terminais dėl antstolių ar notarinių veiksmų ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad „skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą (pranešimą) pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo pažeidimo padarymo dienos“. Nepritarti Projekto 18 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti skundo (pranešimo) padavimo terminai buvo koreguojami atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktus siūlymus ir su LMR buvo suderinti darbo tvarka. Rašte nėra pateikta konkrečių argumentų, kodėl Projekte siūlomi skundo padavimo terminai nėra tinkami.
Pažymėtina, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, 4 punkte nustatyta, jog drausminės atsakomybės taikymo senatis – vienų metų terminas, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Taigi pagal analogiją siūloma nustatyti, kad MĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) galėtų būti paduodamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Akcentuotina, kad LMR nurodyta CPK 512 straipsnio nuostata dėl skundo padavimo terminų reguliuoja antstolių ar notarinių veiksmų apskundimą teismui, todėl kaip analogija negali būti taikoma, nes šiuo atveju keičiamo MĮ 28 straipsnio 3 dalyje reguliuojamas skundo (pranešimo) padavimas Mediatorių veiklos vertinimo komisijai, bet ne teismui. 3. Lietuvos Mediatorių rūmai
3Pažymėtina,
kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta jokių pakeitimų, tuo tarpu LMR ne kartą pabrėžė savo nuogąstavimą, kad galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems būti įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą turėtų būti aukštesni, siekiant užtikrinti kokybišką mediacijos paslaugų teikimą. Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte šiuo metu numatytas reikalavimas būti išklausius ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos turėtų būti koreguojamas. Įprastai mediacijoje sprendžiami ginčai esantys aukštame konflikto eskalacijos lygyje, todėl mediatorius privalo turėti ne tik pakankamą teisinių bei psichologinių žinių, bet ir, prieš pradedant vykdyti mediacijos veiklą, turėti pakankamai praktinių įgūdžių.
Pastebėtina, kad Lietuvoje dauguma profesijų neapsiriboja vien egzamino išlaikymu, tačiau profesijos atstovams keliami reikalavimai turėti ir praktinių įgūdžių bei patirties. Kaip pavyzdį galima paminėti: (1) nemokumo administratoriaus veiklą, kuriuo asmuo gali tapti, jei <...> turi ne trumpesnę kaip 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį per paskutinius 3 metus arba yra pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu, arba turi ne trumpesnę kaip 5 metų įmonės vadovo darbo patirtį per paskutinius 7 metus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 str. 3 p.); (2) Turto arba verslo vertintojo veiklą, kuriuo asmuo gali tapti jei <...> turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str.
3p.); turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip septynerius metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, ir ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip septynerių metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str. 4 p.); (3) Advokatu pripažįstamas asmuo, jei :<..> 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. <...> (Advokatūros įstatymo 7 str. 3 p.) ir kt. Be kita ko pažymėtina, kad Mediatoriaus kvalifikacinį egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė, tuo tarpu 2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 numatytoje Mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje numatytas reikalavimas praktinėms mediacijos užduotims, tačiau nėra įvardintas konkretus praktinių žinių tobulinimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad 40 ak. valandų bazinių mediacijos mokymų skaičius nėra didelis, tikslinga numatyti papildomą konkretų valandų skaičių skirtą praktinių mediacijos įgūdžių tobulinimui. Taigi manytina, kad siekiant užtikrinti profesionalias ir kvalifikuotas paslaugas, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą numatant reikalavimą būti išklausius „ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema bei būti dalyvavus ne trumpesnės trukmės nei 16 akademinių valandų praktinių įgūdžių lavinimo mokymuose taikant simuliacijos metodą ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos“. Nepritarti Pastebėtina, jog Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289, 5 punkte nustatyta, kad praktinėms mediacijos užduotims turi būti skiriama nuo 30 proc. iki 40 proc. viso mokymų laiko. Taigi šiuo metu yra nustatyta, kad asmuo, siekiantis būti įrašytu į Mediatorių sąrašą, turi taip pat lavinti ir praktinius įgūdžius. Akcentuotina, kad Projekte siūlomais MĮ pakeitimais nesiekiama apsunkinti naujų mediatorių atėjimo į rinką, dar labiau mediatoriams padidinti administracinę naštą ir taip, neabejotinai, pabranginti mediacijos paslaugas. 4. Lietuvos Mediatorių rūmai 2024-04-30 Projekto 12 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma tikslinti formuluotę apie mediatoriaus, šalių ir kitų asmenų dalyvavimą mediacijos procese.
Pastebėtina, kad praktikoje mediacijos šalims ir mediatoriui dažnai kyla iššūkių susitariant dėl asmenų dalyvavimo mediacijoje jei viena šalis turi atstovą, ir mediacijoje sutinka dalyvauti tik su atstovu, o kita - neturi ir nesutinka, kad pirmoji mediacijoje dalyvautų su atstovu. Be kita ko, esant tokiai situacijai nei viena šalis iš mediacijos nepasitraukia, tačiau kelią lūkestį mediatoriui išspręsti šį konfliktą tarp šalių. Tačiau priimant sprendimą dėl tolimesnio mediacijos vykdymo ir atstovų įtraukimo ar neįtraukimo į procesą, mediatoriui kyla grėsmė pažeisti nešališkumo reikalavimą, nes toks sprendimas vienareikšmiškas yra palankus vienai ginčo pusei ir nepalankus kitai. Siekiant išvengti tarp šalių panašaus pobūdžio ginčų ateityje, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ją išdėstant sekančiai: „4. Civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ginčo šalys ir mediatorius. Kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Šalių atstovai mediacijoje dalyvauja, kai juos turi abi ginčo šalys, arba, neturinti atstovo šalis sutinka, kad kita ginčo šalis dalyvautų su atstovu. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu - mediatorius.
Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. Vaikai į mediaciją įtraukiami bendru jų tėvų ar kitų įstatyminių atstovų sutikimu.“ Nepritarti Projekto 12 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies formuluotę siūloma keisti atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktą siūlymą. Be to, galiojančio MĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. Taigi, galiojančios MĮ nuostatos numato aktyvų mediatoriaus vaidmenį vadovaujant mediacijos procesui, ieškant būdų nepaisant šalių ginčų, tarp jų ir dėl procedūrinių klausimų, rasti bendrą sutarimą. Jeigu Projektas būtų patikslintas pagal pateiktą siūlymą, kuomet galutinį sprendimą dėl ginčo šalies atstovo įtraukimo priimtų pačios šalys, tai, tikėtina, neprisidėtų prie galutinės mediacijos sėkmės, susilpnintų mediatoriaus vaidmenį ieškant bendro sutarimo. Be to, didesnė mediatoriaus diskrecija spręsti dėl ginčo šalių atstovų įtraukimo į mediaciją prisidėtų prie derybinio disbalanso tarp šalių mažinimo, finansiškai ir (ar) socialiai silpnesnės ginčo šalies interesų užtikrinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen 2024-03-08 Argumentai:
1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcija. Joje, be kita ko, buvo įtvirtintas naujas institutas – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Per antrąjį
artimoje aplinkoje ir beveik dėl pusės jų – 10 747 – buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Jie buvo išduoti 7 343 asmenims. Kai kuriems asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo skirti po du ir daugiau kartų. Dažnu atveju neapsiribojama vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdavimu: surinkus papildomus duomenis, pradedamas ir ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, o konkrečiai – jo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pateikiamas sąrašas atvejų, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma, t. y. tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
Mediacijos įstatyme nenumatyta, kad sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma ir tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje arešto orderis. Kitaip tariant, šiuo aspektu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir Mediacijos įstatymas nėra tarpusavyje suderinti. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo
išdėstyti taip: „12¹ straipsnis.
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje;“ Pritarti Privalomosios mediacijos institutu siekiamas taikus šeimos ginčų sprendimas, kuriuo naudojantis šeimos ginčo šalys tarp jų kylančius konfliktus (tai yra, kai konfliktuojančios ar ginčo pusės yra lygiaverčiame santykyje) skatinamos spręsti bendradarbiaujant ir ieškant abiejų šalių interesus atitinkančių sprendimų, tai leidžia rasti ne tik taikų ginčo sprendimą, bet ir išsaugoti taikius tarpusavio santykius. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju nekalbame apie konfliktą ar ginčą, o kalbame apie vieno asmens jėgos ir galios santykio demonstravimą kito asmens atžvilgiu. Mediacija tarp smurtautojo ir jo aukos iškreiptų mediacijos instituto prigimtį, o susitaikymas smurto artimoje aplinkoje atveju skatintų tolimesnius smurtautojo veiksmus iš galios ir jėgos santykio, kai smurtą patyręs asmuo ir toliau liktų pažeidžiamoje pozicijoje. Prieš mediacijos institutą smurto artimoje atvejais pasisako visos pagalbą smurto aukoms teikiančios organizacijos, kadangi jis prieštarauja smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens įgalinimo priemonėms.
Prieš mediacijos institutą pasisako ir CEDOW (JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas)
„Dėl Mediacijos įstatymo pakeitimo įstatymo smurtą dėl lyties
patyrusias moteris ir mergaites gali patirti antrinę viktimizaciją;“
„b) smurto artimoje aplinkoje atvejais baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procese
pirmenybę teikti baudžiamajam persekiojimui, o ne susitaikymui ar mediacijai, įvertinti naujų susitaikymo ir mediacijos teisės aktų galimą neigiamą poveikį moterims, tapusioms nukentėjusiomis nuo smurto artimoje aplinkoje, ir pateikti šią informaciją kitame periodiniame pranešime;“[1]
pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIVP-3469, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlymus, Lietuvos Mediatorių rūmų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Vytautas Raskevičius ŽTK patarėja Inga Strazdė [1] Baigiamosios pastabos dėl šeštojo Lietuvos periodinio pranešimo, Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖ
2024-05-22
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Jakulytė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Bernadeta Malinauskienė, Lietuvos mediatorių rūmų CEDR akredituota mediatorė Agnė Tvaronavičienė, Lietuvos mediatorių rūmų mediatorius Jonas Bartlingas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „tvarko duomenis apie metines mediatorių veiklos ataskaitas apie įvykdytas mediacijas“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų tikslinti redakciniu aspektu, nurodant, kad Lietuvos mediatorių rūmai tvarko jiems pateiktų ataskaitų duomenis, o ne duomenis apie pačias ataskaitas. Pritarti Projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) tvarko duomenis apie metines metinių mediatorių veiklos ataskaitas ataskaitų apie įvykdytas mediacijas duomenis;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos mediatorių rūmai „imasi priemonių vienodinti mediatorių veiklos praktiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamoji nuostata nėra konkreti. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokių konkrečiai priemonių Lietuvos mediatorių rūmai turėtų imtis, vienodindami mediatorių veiklos praktiką. Siekiant aiškumo ir konkretumo, manytina, kad tokias priemones projekte reikėtų įvardinti. Nepritarti Vienodinti mediatorių veiklos praktiką galima įvairiais būdais, pvz., apibendrinti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimus, rengti rekomendacijas dėl mediacijos paslaugų teikimo tam tikros kategorijos ginčuose, rengti seminarus ir pan. LMR, kaip savivaldos institucija, pasirinktų būdus, kurie būtų efektyviausi vienodam mediacijos paslaugos standartui užtikrinti. Šiuo metu atitinkama LMR funkcija įtvirtinta ir detalizuota LMR įstatų 11.1.5 papunktyje, kuriame nurodyta, kad LMR, įgyvendindami savo uždavinius, imasi priemonių mediatorių praktikai suvienodinti, apibendrina mediatorių praktiką ir savo išvadas teikia mediatoriams.
Prireikus, mediatorių veiklos praktikos vienodinimo būdai, formos ir toliau galėtų būti plėtojami būtent LMR įstatuose. Be to, analogiška nuostata įtvirtinta Notariato įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir įstatymo lygiu nedetalizuota. Taigi nemanome, kad savivaldos veikimo formas ir būdus reikėtų detalizuoti įstatyme. Be to, įstatyme įtvirtinti baigtinį sąrašą priemonių, kuriomis gali būti vienodinama mediatorių veiklos praktika, nėra tikslinga ir proporcinga. Akcentuotina, kad tai neatitiktų įstatymo, kaip bendriesiems principams ir esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti skirto teisės akto, paskirties. Projektu nesiekiama įstatymo lygiu imperatyviai sureguliuoti LMR veiklos šioje srityje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Taikant įstatymą, ši nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad kiekvienas į mediatorių sąrašą įrašytas asmuo, išskyrus teisėjus, nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi mediacijos veikla, savaime tampa Lietuvos mediatorių rūmų nariu. Be to, projekto
siūloma nustatyti, kad mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime, vertindamas Architektų rūmų įstatymo nuostatas (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) pažymėjo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatyta, kad atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Lietuvos Respublikos architektų rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Svarstytina, ar jų nereikėtų patikslinti taip, kad privaloma narystė būtų nustatoma tik į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytiems ir mediacijos veiklą vykdantiems mediatoriams. Taip pat, manytume, kad narystės sustabdymo pagrindai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, nes įstatuose toks narystės sustabdymo pagrindas, kai mediatorius nuspręstų laikinai nevykdyti mediacijos veiklos, galėtų būti ir nenustatytas. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekvienas mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, yra Lietuvos mediatorių rūmų narys. Mediatoriaus narystė gali būti sustabdyta Lietuvos mediatorių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Mediatoriaus narystė Lietuvos mediatorių rūmuose sustabdoma mediatoriui laikinai sustabdžius mediatoriaus veiklą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.“. Galiojančio Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 4 straipsnyje nustatyti mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Vadovaujantis MĮ 4 straipsnio 1 dalimi, įrašymas į Mediatorių sąrašą yra esminis mediacijos paslaugų teikimo reikalavimas, tai reiškia, kad įrašymas į Mediatorių sąrašą suponuoja tikslą būtent teikti mediacijos paslaugas, verstis mediacijos profesine veikla (MĮ 2 straipsnio 4 dalis). Jei asmuo nori įgyti mediatoriaus veiklai reikalingų žinių (įgyti kvalifikaciją), jis turi teisę išklausyti mokymus, laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, bet nebūti Mediatorių sąraše (atitinkamai pagal Projektą – nebūti LMR nariu). Šiuo aspektu Projekto nuostatos iš esmės skiriasi nuo Konstitucinio Teismo
nuostatų (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija). Pažymėtina, kad įrašymo į Mediatorių sąrašą tvarka nustatyta šiuo metu galiojančio MĮ 6 straipsnyje, kuri, priėmus Projektą, nesikeis, o išbraukimo iš Mediatorių sąrašo pagrindai nustatyti galiojančio MĮ 9 straipsnyje, taigi kai asmuo būtų įrašomas į Mediatorių sąrašą, jis iš karto (be atskiro prašymo) taptų ir LMR nariu, o kai būtų išbraukiamas iš Mediatorių sąrašo – nebebūtų ir LMR nariu. Projektu nesuteikta teisė LMR įstatais keisti šią tvarką ar nukrypti nuo įstatyminio reguliavimo. Jeigu mediatoriaus veikla yra laikinai sustabdoma, tai nurodoma Mediatorių sąraše (MĮ 10 straipsnio 3 dalis). Pagal siūlomą patikslintą nuostatą, mediatoriaus, laikinai sustabdžiusio mediatoriaus veiklą MĮ nustatytais atvejais ir tvarka, narystė LMR taip pat būtų sustabdoma.
Taigi pagal MĮ nuostatas būtų aiški įtraukimo į Mediatorių sąrašą ir išbraukimo iš Mediatorių sąrašo bei buvimo LMR nariu koreliacija, teisės verstis mediatoriaus profesine veikla atsiradimo ir pabaigos pagrindai – jų baigtinis sąrašas aiškiai reglamentuoti įstatymo lygiu, kaip ir reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Be to, analogiškas Projektu siūlomoms nuostatoms reguliavimas įtvirtintas Notariato įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad Projekto nuostatos neprieštarauja
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nurodant subjektą, kuriam mediatorius turėtų pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas. Pritarti Kaip buvo nurodyta Projekto aiškinamajame rašte – metinė mediatoriaus veiklos ataskaita būtų teikiama kartą per metus TEISIS automatizuotu būdu – iš esmės mediatoriams įkeliant į TEISIS informaciją apie savo vykdomas mediacijas vėliau ir būtų automatiškai suformuojamos metinės ataskaitos. Detali tvarka, pagal kurią būtų teikiama metinė mediatoriaus veiklos ataskaita, ataskaitų duomenis tvarkantis subjektas – LMR, bus nurodyti Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje. 5. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė4
įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-2291 įsigaliojo ir Mediacijos įstatymo 5 str. 6 d. pakeitimai, susiję su galimybe Ukrainos mediatoriams teikti paslaugas Lietuvoje. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus tikslintina Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis. Pritarti 6.
įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Kyla abejonių, ar siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra pakankamas. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas nustatytų mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį bei kokiais kriterijais vadovaujantis toks dydis būtų nustatomas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarus pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio
Patikslinti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „4. <...> Mokėjimo už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dydį, įvertinęs įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“. Patikslinti Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mediatorių kvalifikacinio egzamino programą tvirtina ir šio egzamino organizavimo, vykdymo ir mokėjimo už šį egzaminą dydį, įvertinęs mediatorių kvalifikacinio egzamino vykdymo sąnaudas, ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatyti, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projekto 4 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pagal projekto 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, įsigaliojus įstatymui, visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai taptų Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Ši nuostata nedera su projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į Lietuvos mediatorių sąrašą įrašyti teisėjai nėra Lietuvos mediatorių rūmų nariai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatant išimtį, kad teisėjai, kurie įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą, įsigaliojus įstatymui, netampa Lietuvos mediatorių rūmų nariais. Pritarti Projekto 20 straipsnio 5 dalį (buvusi 19 straipsnio 5 dalis) išdėstyti taip:
„5. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos
mediatorių sąraše įrašyti mediatoriai, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, Lietuvos mediatorių rūmų nariais tampa nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukia visuotinį Lietuvos mediatorių rūmų narių susirinkimą, kuriame Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka išrenkami nauji Lietuvos mediatorių rūmų valdymo organai, patvirtinamas nario mokesčio dydis.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmų teisinė forma yra asociacija, jos valdymo organai yra renkami Asociacijų įstatymo ir Lietuvos mediatorių rūmų įstatų nustatyta tvarka tam tikram terminui (kadencijai). Pažymėtina, kad nauji valdymo organai galėtų būti renkami, kai pasibaigia anksčiau išrinktų valdymo organų kadencija arba valdymo organų nariai atšaukiami iš pareigų anksčiau termino. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar renkant naujus valdymo organų narius, jau būtų pasibaigusi ankstesnių valdymo organų kadencija, ar jie būtų atšaukti nepasibaigus terminui, kuriam jie buvo paskirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projekto nuostatas reikėtų patikslinti nustatant, kad nauji valdymo organai turėtų būti renkami pasibaigus anksčiau išrinktų organų kadencijai arba turėtų būti sprendžiamas anksčiau išrinktų valdymo organų narių atšaukimo nepasibaigus jų kadencijai klausimas. Nepritarti Pagal siūlomą Projekto 20 straipsnio 6 dalies (buvusi 19 straipsnio 6 dalis) teisinį reguliavimą, anksčiau išrinkti LMR valdymo organų nariai atšaukiami šio įstatymo pagrindu, o nuostata „išrenkami nauji“ suponuoja, kad anksčiau išrinkti LMR organų nariai netenka įgaliojimų. Pastebėtina, kad analogiška nuostata buvo Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2725 7 straipsnio 4 dalyje; taip pat 2023 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. XIV-2395 20 straipsnio 3 dalyje. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
2 Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Mediacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 9 dalimi, numatant, kad
„Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki
kovo
praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mediatorių rūmai 2023-11-03 rašte Nr. S-19 siųstame LR Teisingumo ministerijai informavo apie LMR bendruomenėje kylančius nuogąstavimus dėl galimos rizikos vienam svarbiausių mediacijos principų - konfidencialumui pažeisti, įgyvendinant siūlomus įstatymo pakeitimus pilna apimtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame įstatymo projekte yra numatyta, kad apie mediatorių, kuris nepateikė metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda pranešimą mediatorių veiklos vertinimo komisijai, tačiau lieka neaišku ar komisija nagrinėjanti pranešimą gali įpareigoti mediatorių pateikti papildomų duomenų, nei numatyta įstatyme. Siekiant apsaugoti ir užtikrinti 2008 m. gegužės 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų
bei LR Mediacijos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą konfidencialumo reikalavimą siūlytina numatyti, kad mediatorių veiklos vertinimo komisija neturėtų teisės kilus abejonėms, dėl mediatoriaus pateikiamų duomenų tikrumo reikalauti jį pateikti kitų duomenų, nei mediacijų skaičių bei medijuotų ginčų rūšį, siekiant pagrįsti pateiktų statistinių duomenų tikrumą. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies formuluotėmis, patikslinant mediatorių veiklos vertinimo komisijos įgaliojimus vertinant mediatoriaus veiklą šiuo aspektu arba atkreipti dėmesį į šį klausimą rengiant
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 pakeitimus pagal rengiamą Projektą. Pritarti iš dalies Projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti mediatorių pateikiamų duomenų teisingumą, tvirtinamoje metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarkoje bus tikslinga nustatyti, kad LMR, kilus akivaizdžių abejonių dėl mediatoriaus veiklos ataskaitoje pateiktų duomenų, turėtų teisę prašyti paaiškinti, pagrįsti ataskaitoje nurodytus duomenis, tačiau kartu užtikrinant konfidencialumo principo išlaikymą. Pažymėtina, kad vieno iš svarbiausių mediacijos proceso – konfidencialumo principo laikymasis yra mediatoriaus pareiga ir šis principas negali būti pažeistas, o Projektu siūlomi įpareigojimai ataskaitoje teikti apibendrintą informaciją ar prireikus ją tikslinti, turi būti vykdomi laikantis konfidencialumo pareigos. Be to, šiuo metu galiojančių Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.
1R-289, 9.2 punkte nustatyta, kad mediatorių veiklos vertinimo komisijos narys turi teisę gauti ir rinkti informaciją apie vertinamo mediatoriaus profesinę veiklą. 2. Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas 2024-04-0818 Projekto 18 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos“. Siūlytinas skundo (pranešimo) terminas ilgesnis nei analogiski skundo pateikimo terminai antstolių ir kitų profesijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Svarstytina, ar nereikėtų sutrumpinti numatytų terminų, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytais skundo padavimo terminais dėl antstolių ar notarinių veiksmų ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad
„skundas (pranešimas) gali būti paduotas ne
vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą (pranešimą) pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo nuo pažeidimo padarymo dienos“. Nepritarti Projekto 18 straipsnyje (buvęs 17 straipsnis) dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti skundo (pranešimo) padavimo terminai buvo koreguojami atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktus siūlymus ir su LMR buvo suderinti darbo tvarka. Rašte nėra pateikta konkrečių argumentų, kodėl Projekte siūlomi skundo padavimo terminai nėra tinkami.
Pažymėtina, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, 4 punkte nustatyta, jog drausminės atsakomybės taikymo senatis – vienų metų terminas, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Taigi pagal analogiją siūloma nustatyti, kad MĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas (pranešimas) galėtų būti paduodamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Akcentuotina, kad LMR nurodyta CPK 512 straipsnio nuostata dėl skundo padavimo terminų reguliuoja antstolių ar notarinių veiksmų apskundimą teismui, todėl kaip analogija negali būti taikoma, nes šiuo atveju keičiamo MĮ 28 straipsnio 3 dalyje reguliuojamas skundo (pranešimo) padavimas Mediatorių veiklos vertinimo komisijai, bet ne teismui. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos praktika rodo, kad pareiškėjai paprastai nedelsdami ir per protingą terminą kreipiasi su skundais į Mediatorių veiklos vertinimo komisiją. 3. Lietuvos Mediatorių rūmų teisėkūros komitetas 2024-04-085 Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta jokių pakeitimų, tuo tarpu LMR ne kartą pabrėžė savo nuogastavimą, kad galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems būti įrašytais į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą turėtų būti aukštesni, siekiant užtikrinti kokybišką mediacijos paslaugų teikimą. Manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte šiuo metu numatytas reikalavimas būti išklausius ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos turėtų būti koreguojamas.
Įprastai mediacijoje sprendžiami ginčai esantys aukštame konflikto eskalacijos lygyje, todėl mediatorius privalo turėti ne tik pakankamą teisinių bei psichologinių žinių, bet ir, prieš pradedant vykdyti mediacijos veiklą, turėti pakankamai praktinių įgūdžių. Pastebėtina, kad Lietuvoje dauguma profesijų neapsiriboja vien egzamino išlaikymu, tačiau profesijos atstovams keliami reikalavimai turėti ir praktinių įgūdžių bei patirties. Kaip pavyzdį galima paminėti: (1) nemokumo administratoriaus veiklą, kuriuo asmuo gali tapti, jei <...> turi ne trumpesnę kaip 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį per paskutinius 3 metus arba yra pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu, arba turi ne trumpesnę kaip 5 metų įmonės vadovo darbo patirtį per paskutinius 7 metus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 str. 3 p.); (2) Turto arba verslo vertintojo veiklą, kuriuo asmuo gali tapti jei <...> turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str.
metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip septynerius metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, ir ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip septynerių metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str. 4 p.); (3) Advokatu pripažįstamas asmuo, jei :<..>
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. <...> (Advokatūros įstatymo 7 str. 3 p.) ir kt. Be kita ko pažymėtina, kad Mediatoriaus kvalifikacinį egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė, tuo tarpu 2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo Nr. 1R-289 numatytoje Mediatorių kvalifikacinio egzamino programoje numatytas reikalavimas praktinėms mediacijos užduotims, tačiau nėra įvardintas konkretus praktinių žinių tobulinimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad 40 ak. valandų bazinių mediacijos mokymų skaičius nėra didelis, tikslinga numatyti papildomą konkretų valandų skaičių skirtą praktinių mediacijos įgūdžių tobulinimui. Taigi manytina, kad kad siekiant užtikrinti profesionalias ir kvalifikuotas paslaugas, tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą numatant reikalavimą būti išklausius „ne trumpesnius kaip
trumpesnės trukmės nei 16 akademinių valandų praktinių įgūdžių lavinimo mokymuose taikant simuliacijos metodą ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos“. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 4048 akademinių valandų mokymus
mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;“. Pastebėtina, jog jau šiuo metu Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289, yra numatyta, kad teoriniams mokymams skiriamos 24 akademinės valandos, o iki 16 akademinių valandų skiriama praktiniams mokymams. Taigi, atsižvelgiant į nustatomus išklausyti ne trumpesnius kaip 48 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, 8 akademinės valandos bus pridedamos prie šiuo metu praktiniams mokymams skiriamų 16 akademinių valandų.
Indikacijų, kad reikia didinti teorinių mokymų akademinių valandų skaičių, nėra, tad Mokymų mediacijos tema minimalių reikalavimų sąraše bus nustatyta, jog 24 akademinės valandos skiriamos teoriniams mokymams ir 24 akademinės valandos – praktiniams mokymams. 4. Lietuvos
2 Projekto 12 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma tikslinti formuluotę apie mediatoriaus, šalių ir kitų asmenų dalyvavimą mediacijos procese. Pastebėtina, kad praktikoje mediacijos šalims ir mediatoriaui dažnai kyla iššūkių susitariant dėl asmenų dalyvavimo mediacijoje jei viena šalis turi atstovą, ir mediacijoje sutinka dalyvauti tik su atstovu, o kita – neturi ir nesutinka, kad pirmoji mediacijoje dalyvautų su atstovu. Be kita ko, esant tokiai situacijai nei viena šalis iš mediacijos nepasitraukia, tačiau kelią lūkestį mediatoriui išspręsti šį konfliktą tarp šalių. Tačiau priimant sprendimą dėl tolimesnio mediacijos vykdymo ir atstovų įtraukimo ar neįtraukimo į procesą, mediatoriui kyla grėsmė pažeisti nešališkumo reikalavimą, nes toks sprendimas vienareikšmiškas yra palankus vienai ginčo pusei ir nepalankus kitai. Siekiant išvengti tarp šalių panašaus pobūdžio ginčų ateityje, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ją išdėstant sekančiai: „4. Civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ginčo šalys ir mediatorius. Kartu su ginčo šalimis gali dalyvauti ir jų atstovai. Šalių atstovai mediacijoje dalyvauja, kai juos turi abi ginčo šalys, arba, neturinti atstovo šalis sutinka, kad kita ginčo šalis dalyvautų su atstovu. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu civilinio ginčo mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje civilinių ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu - mediatorius. Mediatorius, nustatęs, kad yra vaikų ar kitų asmenų, kurių interesai įstatymų nustatyta tvarka privalo būti apsaugoti sprendžiant civilinį ginčą, gali įtraukti vaikus ar kitus asmenis į civilinio ginčo sprendimą mediacijos būdu. Vaikai į mediaciją įtraukiami bendru jų tėvų ar kitų įstatyminių atstovų sutikimu.“ Nepritarti Projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies formuluotę siūloma keisti atsižvelgiant į LMR 2023-11-03 rašte Nr. S-19 pateiktą siūlymą. Be to, galiojančio MĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją. Taigi, galiojančios MĮ nuostatos numato aktyvų mediatoriaus vaidmenį vadovaujant mediacijos procesui, ieškant būdų nepaisant šalių ginčų, tarp jų ir dėl procedūrinių klausimų, rasti bendrą sutarimą. Jeigu Projektas būtų patikslintas pagal pateiktą siūlymą, kuomet galutinį sprendimą dėl ginčo šalies atstovo įtraukimo priimtų pačios šalys, tai, tikėtina, neprisidėtų prie galutinės mediacijos sėkmės, susilpnintų mediatoriaus vaidmenį ieškant bendro sutarimo.
Be to, didesnė mediatoriaus diskrecija spręsti dėl ginčo šalių atstovų įtraukimo į mediaciją prisidėtų prie derybinio disbalanso tarp šalių mažinimo, finansiškai ir (ar) socialiai silpnesnės ginčo šalies interesų užtikrinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen 2024-03-0813 Argumentai:
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcija. Joje, be kita ko, buvo įtvirtintas naujas institutas – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Per antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos policija gavo 26 000 įvairių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir beveik dėl pusės jų – 10 747 – buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Jie buvo išduoti 7 343 asmenims. Kai kuriems asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo skirti po du ir daugiau kartų. Dažnu atveju neapsiribojama vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išdavimu: surinkus papildomus duomenis, pradedamas ir ikiteisminis tyrimas.
Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, o konkrečiai – jo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pateikiamas sąrašas atvejų, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma, t. y. tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje. Mediacijos įstatyme nenumatyta, kad sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma ir tais atvejais, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje arešto orderis. Kitaip tariant, šiuo aspektu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir Mediacijos įstatymas nėra tarpusavyje suderinti. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3469 nauju 12¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „12¹ straipsnis.
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje;“. Pritarti Privalomosios mediacijos institutu siekiamas taikus šeimos ginčų sprendimas, kuriuo naudojantis šeimos ginčo šalys tarp jų kylančius konfliktus skatinamos spręsti bendradarbiaujant ir ieškant abiejų šalių interesus atitinkančių sprendimų, tai leidžia rasti ne tik taikų ginčo sprendimą, bet ir išsaugoti tarpusavio santykius, kas ypač aktualu jei sutuoktiniai turi vaikų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2024-05-08 * Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIVP-3469, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlymus, Lietuvos Mediatorių rūmų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė