Projekto lyginamasis variantas
14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹,
2024
1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus šio įstatymo straipsnius ir šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12 dalį dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6, 18, 19 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalys, 9 straipsnio 1, 7, 9 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1, 2, 3,
straipsnio 3, 5 dalys, 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo
įstatymo 2 straipsnio 5, 9, 14 dalys, 3 straipsnio 1 dalis, 4 ir 5 straipsniai, 7 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 8 dalys, 12 straipsnio 6, 9 dalys, 13 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalys, 14 straipsnio 3, 6, 9 dalys, 15 straipsnio 3 dalis, kuria papildomas Statybos įstatymo 24 straipsnis 2² dalimi,
dalis, 31, 32, 33 ir 34 straipsniai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 6. Šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. gegužės 1 d.
Statiniams, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos statybai, kuri pradedama po 2024 m. gegužės 1 d. 5. 7. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po
straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d. 6 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras priima iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 9. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras priima iki 2024 m. balandžio
procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 11.
11Įstatymo nuostatų taikymas, kai iki 2024 m. lapkričio 1 d.
pradėtas statinio projektavimas:
1) kai statytojas (užsakovas) ir projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos), teikiant prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, vietoje projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas;
2) kai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas techninis projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoje techninio darbo projekto gali būti pateikiamas darbo projektas ir techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos);
3) kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų užduotį, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Procedūrų pabaiga tokiu atveju laikoma visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų ataskaitos parengimas ir paviešinimas. 812. Iki šio įstatymo įsigaliojimo 2024 m. gegužės 1 d. į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. 913. Įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai savavališkai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
Projekto Nr. XIVP-3462(2) lyginamasis variantas
14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹,
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas, išskyrus aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.), bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus ar statinių pakeitimus privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais;“.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirties grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo –
projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo –
projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“.“
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 24 straipsnį 2², 2³ ir 2⁴ dalimis dalimi:
„2². Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams
(jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus. 2⁴. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“.“
dalimi: „3¹. Papildyti 24 straipsnį 2³ ir 2⁴ dalimis:
„2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius
statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus. 2⁴.
2⁴. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 6–13 punktuose nurodytas statinio projektas ar kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras pateikiamas šio straipsnio 1 dalies 6–13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“.“5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji
apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji
apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atl
ikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirties grupei; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektai
s suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“.“ 2.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji
apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji
apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neyp
atingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirties grupei; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą,
perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“.“
2Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Papildyti 27 straipsnį 1¹ ir 1² dalimis: „1¹. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;
87) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. 1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“.“
ją išdėstyti taip:
„5. Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „3.
Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“.“
ją išdėstyti taip:
„16. Pakeisti 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“.“
ją išdėstyti taip: „22.
Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys
dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti
subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį ir pateikia jį statytojui (užsakovui). Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teiktų pagal pastabas pakeistų projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“.“6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. 27¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27¹ straipsnis. Projektinius pasiūlymus tikrinančių
subjektų kompetencija
pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas.
Tikrinama:
šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
asmenų interesus;
savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys projektinių pasiūlymų sudėtis atitinka aplinkos ministro nustatytas nustatytą projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis) projektinius pasiūlymus;
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduo
ti);
norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;
sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
paskirtį ir kategoriją;
tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; 1514) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
16) ar projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus; 1715) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1816) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1917) kaip savivaldybės saugomais pask
elbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); 2018) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Tikrinama:
šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
asmenų interesus;
savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys projektinių pasiūlymų sudėtis atitinka aplinkos ministro nustatytas nustatytą projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis) projektinius pasiūlymus;
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);
norminiais atstumais
tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;
sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
paskirtį ir kategoriją;
tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; 1514) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
16) ar projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus; 1715) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1816) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1917) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros
paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); 2018) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. 2.
2Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir
(ar) jam kompensuoti.
Tikrinama:
vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir
(ar) jam kompensuoti. 3.
paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona.
Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. 5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemės sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai.
Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras. 7. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 8.
kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
(arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. 11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas. 12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas, ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį. 13.
dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“.“7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Įstatymo papildymas 27²straipsniu Papildyti Įstatymą 27² straipsniu:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais. 2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3. Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina
Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo
statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos).
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos;
perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos;
perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 6. Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas). 7.
teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projekto projektą (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir
(ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“.“8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti
taip: „4.
Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose atitinka statinio paskirtį, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“.“9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39
straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos, prisijungimo sąlygos išduodamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.“.“10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.“.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus šio įstatymo straipsnius ir šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12 dalį dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6, 18, 19 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalys, 9 straipsnio 1, 7, 9 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1, 2, 3,
straipsnio 3, 5 dalys, 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo 2 straipsnio 5, 9, 14 dalys, 3 straipsnio 1 dalis, 4 ir 5 straipsniai, 7 straipsnio
straipsnio 6, 7, 8, 9 dalys, 14 straipsnio 3, 6, 9 dalys, 15 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 15 dalis, 22 straipsnio 1, 2 dalys, 24 straipsnis, 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 3, 4 dalys, 28 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 30 straipsnio 3 dalis, 31, 32, 33 ir 34 straipsniai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 6. Šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos statinių, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, statybai, kuri pradedama po 2024 m. gegužės 1 d. 5. 7. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d. 6 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir aplinkos ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 9.
ministras iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 710. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos
procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 11. Taikant šio įstatymo nuostatas, kai statinio projektavimas pradėtas iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir:
1) kai statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir yra atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos), teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vietoj projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas;
2) kai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas techninis projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoj techninio darbo projekto gali būti pateikiamas darbo projektas, techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos);
3) kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų užduotį, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Tokiu atveju procedūrų pabaiga laikoma visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų ataskaitos parengimas ir paviešinimas. 812.
įstatymo įsigaliojimo 2024 m. gegužės 1 d. į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. 913. Įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai savavališkai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57,
ĮSTATYMO NR. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2416 13
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 37 straipsnio pakeitimo (toliau – Projektas Nr. 1), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2420 9 straipsnio pakeitimo (toliau – Projektas Nr. 2), Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹, 34¹ straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2414 13 straipsnio pakeitimo (toliau – Projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2416 13 straipsnio pakeitimo (toliau – Projektas Nr. 4) įstatymų projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai ir uždaviniai: Atsižvelgiant į Įstatymų projektų nuostatų svarbą užtikrinant statybos procesų efektyvumą, teisėtumą, skaidrumą ir į poreikį, kaip galima greičiau reglamentuoti nesureguliuotus santykius arba santykius, dėl kurių reguliavimo pastabas yra išsakiusi Parlamentinė kontrolė ir darbo grupės, bei galimybę priimti kartu su šiuo pakeitimu susijusių poįstatyminių teisės aktų pakeitimus iki 2024 m. balandžio 30 d., taisant Įstatymų projektuose padarytą techninę klaidą, siūlytina paankstinti Įstatymų projektų įsigaliojimo datą, nurodant, kad dalis nuostatų įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliotų nuostatos, kuriomis didinamos baudos už pakartotinių pažeidimų padarymą; tikslinamos kvalifikacijos atestatų išdavimo/panaikinimo nuostatos; nurodoma, kad kai statinio projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma; įtvirtinamas reglamentavimas, kad nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus; ir kitos nuostatos.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys: Siekiant kaip galima greičiau reglamentuoti nuostatomis reguliuojamus santykius ir atsižvelgiant į galimybę priimti kartu su šiuo pakeitimu susijusių poįstatyminių teisės aktų pakeitimus iki 2024 m. balandžio 30 d., siūlytina paankstinti Įstatymų projektų įsigaliojimo datą, nurodant, kad šios nuostatos įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. Projektu Nr. 4 siekiama teisinio aiškumo ir tinkamo 13 straipsnio 9 dalies taikymo, pateikiant nuorodą į konkretų Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį ir patikslinti 13 straipsnio pavadinimą, kuris tiksliau atspindėtų dėstomų nuostatų turinį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimas numatytas 2024 m. lapkričio 1 d. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimą numačius 2024 m. gegužės 1 d. planuojama anksčiau išspręsti kylančias problemas, įgyvendinti Parlamentinės kontrolės ir darbo grupių pasiūlymus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nėra. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai darys teigiamą poveikį statybos verslui ir jo plėtrai, patikslinamos sąvokos
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Su projektu jau teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija atsakinga už teisės aktų parengimą, suderinimą ir priėmimą:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017
„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių
šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-880 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“;
m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017
„Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“;
d. įsakymą Nr. D1-874 „Dėl Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti statybos inžinieriaus profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti statybos inžinieriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
d. įsakymą Nr. D1-875 „Dėl Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos, įgytos trečiojoje valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario
įgyvendinimo“;
8) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymą Nr.
D1-341 „Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" patvirtinimo“;
10) Kitus teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų išlaidų nereikės, keičiama tik Įstatymų projektų įsigaliojimo data. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Aistė Gedvilienė Simonas Gentvilas
24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55,
2024-02-08 Nr. XIVP-3462 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo straipsniai, straipsnių dalys įsigalioja ne 2024 m. lapkričio 1 d., kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, bet 2024 m. gegužės 1 d. Taigi, projektu siūloma paankstinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytų keičiamo įstatymo straipsnių, jų dalių įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas įstatymas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 19 d. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams. Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, jog teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos aukščiau nurodytu aspektu. Be to, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyti keičiamo įstatymo straipsniai, jų dalys įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., tačiau svarstytina, ar subjektai, kurių atžvilgiu būtų taikomas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę priimant įstatymą, turėtų pakankamai laiko pasirengti naujo teisinio reguliavimo taikymui. 2. Projekto
reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą, kai iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtas statinio projektavimas. Pažymėtina, kad nuostata „įstatymo nuostatų taikymas“ nėra pakankamai konkreti, nes nėra aišku, kurio įstatymo nuostatų taikymas turimas omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, prieš žodį
„Įstatymo“ nereikėtų įrašyti žodelio „šio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1-5 dalių nuostatas dalis keičiamo įstatymo straipsnių, straipsnių dalių įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d., kita dalis 2024 m. gegužės 1 d. ir t. t. Taigi keičiamo įstatymo atskiri straipsniai, jų dalys įsigaliotų ne tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti tik keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių statinio projektavimą, taikymą, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatų nereikėtų sukonkretinti, įvardinant konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, kurios būtų taikomos iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtam statinio projektavimui. 3.
suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
„statinio“. 4. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 11², 27², 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 27, 30, 34 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-03-27 Nr. XIVP-3462(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „atliekant kitus statybos darbus ir statinio pakeitimus“ nėra pakankamai aiški. Nuostata „kiti statybos darbai“ galėtų būti aiškinama kaip apimanti visus kitus statybos darbus, išskyrus naujo statinio statybą ir statinio rekonstravimą, t. y. statybos darbus, nurodytus prieš tai esančioje šio punkto nuostatoje, tačiau nuostata
„statinio pakeitimai“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokius konkrečiai
statinio pakeitimus ji apimtų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant, kokie statinio pakeitimai turimi omenyje. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje dėstomo Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje pasikeitė joje dėstomų punktų numeracija (vienu sumažėjo). Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje dėstomo Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuorodą „šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 1-8 punktus“, vietoj skaičiaus „8“ įrašant skaičių „7“. 3.
straipsnio 5 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata „reikalingi dokumentai“ nėra konkreti, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų detalizuoti, kokie dokumentai turėtų būti teikiami inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkui (valdytojui) ar naudotojui. 4. Projekto
nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo straipsniai, straipsnių dalys įsigalioja ne 2024 m. lapkričio 1 d., kaip yra nustatyta Seimo priimto keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, bet 2024 m. gegužės 1 d. Taigi, projektu siūloma paankstinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytų keičiamo įstatymo straipsnių, jų dalių įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas įstatymas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 19 d. Be to, projektu siūloma ne tik, kad paankstinti atitinkamų įstatymo straipsnių bei jų dalių įsigaliojimą, tačiau dar neįsigaliojusius straipsnius ar jų dalis dar kartą pakeisti, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 15 straipsnio 3 dalį. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams.
Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, jog teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos aukščiau nurodytu aspektu. Be to, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnyje, 15 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų
įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar, ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko pasirengti naujo teisinio reguliavimo taikymui, o projekto 11 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytų keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių ar jų dalių įsigaliojimas neturėtų būti pavėlintas bent trimis mėnesiais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
11(1), 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27(1), 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51,
PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(2), 27(2), 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-2413 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2024-03-20
pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, AM Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-08 1(37)
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo straipsniai, straipsnių dalys įsigalioja ne 2024 m. lapkričio 1 d., kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, bet
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodytų keičiamo įstatymo straipsnių, jų dalių įsigaliojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas įstatymas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 19 d.
Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams. Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, jog teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos aukščiau nurodytu aspektu. Be to, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyti keičiamo įstatymo straipsniai, jų dalys įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., tačiau svarstytina, ar subjektai, kurių atžvilgiu būtų taikomas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę priimant įstatymą, turėtų pakankamai laiko pasirengti naujo teisinio reguliavimo taikymui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu keičiamas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas jo rengimo metu buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis du kartus: 2023 m. gegužės 17 d. – 2023 m. gegužės 31 d jis pateiktas derinti 103 suinteresuotoms institucijoms; 2023 m. liepos 4 d. – 2023 m. liepos 26 d projektas pakartotinai pateiktas derinti 105 suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. Įvertinus pateiktas pastabas, buvo organizuojami susitikimai pastabų įvertinimui aptarti.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad subjektai, kurių atžvilgiu bus taikomas teisinis reguliavimas, turėjo galimybę įsivertinti vykdomus Statybos įstatymo pakeitimus. Taip pat pažymėtina, kad nuostatos, kurių įsigaliojimo terminas ankstinamas, yra itin svarbios užtikrinant statybos procesų efektyvumą, teisėtumą, skaidrumą, dėl šių nuostatų svarbos yra pasisakiusi parlamentinė kontrolė ir darbo grupės. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šių nuostatų įsigaliojimo reikalingi minimalūs poįstatyminių teisės aktų pakeitimai ir į poreikį kaip galima greičiau reglamentuoti nesureguliuotus santykius, laikytina, kad šių nuostatų įsigaliojimo paankstinimas yra tikslingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-08 1(37)
įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą, kai iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtas statinio projektavimas. Pažymėtina, kad nuostata „įstatymo nuostatų taikymas“ nėra pakankamai konkreti, nes nėra aišku, kurio įstatymo nuostatų taikymas turimas omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, prieš žodį „Įstatymo“ nereikėtų įrašyti žodelio „šio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1-5 dalių nuostatas dalis keičiamo įstatymo straipsnių, straipsnių dalių įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d., kita dalis 2024 m. gegužės 1 d. ir t. t. Taigi keičiamo įstatymo atskiri straipsniai, jų dalys įsigaliotų ne tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti tik keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių statinio projektavimą, taikymą, projekto
nereikėtų sukonkretinti, įvardinant konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, kurios būtų taikomos iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtam statinio projektavimui.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad būtų reikalinga nurodyti daug nuostatų, kas nėra tikslinga šiuo atveju, siūloma neišplėsti 37 straipsnio 11 dalies ir neįvardinti konkrečių keičiamo įstatymo nuostatų, kurios būtų taikomos iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtam statinio projektavimui. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio įstatymo nuostatų taikymas, kai iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtas statinio projektavimas:
1) kai statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos), teikiant prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, vietoje projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas;
2) kai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas techninis projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoje techninio darbo projekto gali būti pateikiamas darbo projektas ir techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos);
3) kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų užduotį, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Procedūrų pabaiga tokiu atveju laikoma visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų ataskaitos parengimas ir paviešinimas.“
1(37)
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies 1 punkte prieš žodį „projektuotojas“ įrašytinas žodis „statinio“. Pritarti Žr. Komiteto pateiktą pasiūlymą prie TD 2 pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-08 1(37)
kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas buvo kelis kartus derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis ir į tai, kad keičiamos tik įstatymo įsigaliojimo nuostatos, jas paankstinant, Komiteto nuomone, prašyti Vyriausybės išvados netikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(3)
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimu buvo praplėsta asmenų galimybė įgyti statytojo teisę ir tais atvejais, kai jie nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, nuomos ar kitais teisės aktų nustatytais būdais, tačiau yra teisėti žemės sklypų (teritorijų) naudotojai. Šiuo pakeitimu siekta išspręsti ir tuos atvejus, kai teisėtais faktiniais žemės naudotojais yra statinių savininkai, kurie nori susiremontuoti jiems priklausančius statinius (pastatus, patalpas), kadangi šiuo metu statinių savininkams nėra nustatyta įstatyminė pareiga visais atvejais valdyti žemės sklypą, tačiau jie turi įstatyminę pareigą nuolat prižiūrėti ir atnaujinti statinius, kad jie atitiktų esminius statinio reikalavimus.
Laikytina, kad žemės sklypų savininkų sutikimai yra pakankamas ir proporcingas sprendimais, užtikrinantis tinkamą santykį tarp statinių ir žemės sklypų savininkų. Rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus ir ruošiantis Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimui buvo pastebėta, kad pakeista 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata nėra pakankamai aiški ir vienodai vertinama, todėl siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27²,
pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti detaliau ir aiškiau. Pasiūlymo tikslas: Aiškiau išdėstyti nuostatą, apibrėžiančią statytojo teisės įgyvendinimo pagrindus ir reikalavimus. Pasiūlymo esmė: Atskirti atvejus, kai statybos darbais yra papildomai užstatomas žemės sklypas (statomas naujas ar rekonstruojamas statinys) ir šiais atvejais reikalauti žemės sklypo naudojimo teisės. Kitais atvejais, kurie nustatyti Statybos įstatyme ar kituose įstatymuose, aiškiai nurodyti, kad ir žemės sklypo savininko sutikimas yra pakankamas pagrindas statytojo teisei įgyti.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas naujas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas, išskyrus aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) ir yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; vykdant kitus statybos darbus ar statinių pakeitimus privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(4) Argumentai: Statiniuose vykdomos veiklos (naudojimo pagal paskirtį) kontrolė reikalauja neproporcingai didelių viešo administravimo resursų: dėl didelio pastatų paskirčių kiekio, kuriuose galimų veikų pobūdis panašus, tampa neaiškūs kriterijai kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti statinio naudojimą pagal paskirtį, o panaudojami resursai šiai funkcijai vykdyti neatitinka kontrolės tikslų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga sugrupuoti pastatų paskirtis pagal juose galimų vykdyti panašių veiklų pobūdį, o kontrolę vykdyti atsižvelgiant į pastatų paskirčių grupes ir teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdus. Toks kontrolės mechanizmas sumažins viešojo administravimo resursų poreikį ir atlieps esminius tikslus – suplanuotos infrastruktūros poreikio užtikrinimą, statiniuose vykdomų veiklų suderinamumą.
Grupuojant pastatų ir jų dalių paskirtis į paskirčių grupes, papildoma, nereikalinga administracine našta tampa ir statybą leidžiančių dokumentų poreikis, kai veikla statinyje ar jo dalyje keičiama į savo pobūdžiu artimą veiklą nereikalaujančių esminių statybos darbų (atliekant tik statinio paprastojo remonto darbus arba neatliekant jokių statybos darbų), todėl statybos leidimo prievolė paliekama tik atvejais, kai keičiant statinio ar jo dalies paskirtį keičiasi jų priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei. Pasiūlymo tikslas:
Sumažinti administracinę naštą viešojo administravimo subjektams, atliekant statinių naudojimo priežiūrą (tikrinant statinių naudojimą pagal paskirtį), taip pat sumažinti statybą leidžiančių dokumentų atvejų skaičių, keičiant statinio ar jo dalies paskirtį, kai statinyje ar jo dalyje ketinama vykdyti veikla savo esme yra artima vykdomai veiklai ir atitinka žemės sklype suplanuotą žemės naudojimo būdo turinį. Pasiūlymo esmė:
Vyriausybės įgaliotai institucijai numatoma pareiga nustatyti statinių paskirčių grupes atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus; Tikslinamas statybą leidžiančio dokumento privalomumas, numatant jį tik atvejais, kai pakeitus statinio ar jo dalies paskirtį keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei. Tikslinamas viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinio naudojimo priežiūrą, pateikiamų su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų, įrodančių statinio naudojimą pagal paskirtį vertinimas (naudojimas pagal paskirtį pagrindžiamas ir vertinamas ūkinės veiklos dokumentais atitinkančiais paskirčių grupėje numatytas veiklas). Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirčių grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir
(ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(18)
Žiūrėti 2 pasiūlymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad pastatas, tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys, tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus yra išduodamas atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
Pasiūlymo tikslas: Žiūrėti 2 pasiūlymą. Pasiūlymo esmė: Žiūrėti 2 pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patal
pas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“ Pritarti 4.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį:
a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;
b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;
d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
2) leidimas rekonstruoti statinį:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;
b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;
c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;
d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);
e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;
f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;
g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:
a) ypatingajam ar neyp
atingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);
b) kultūros paveldo statiniui;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:
a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;
e) branduolinės energetikos objekto statiniui;
f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;
6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei; 6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:
a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);
b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą,
perdalijimą (amalgamaciją);
7) leidimas nugriauti statinį:
a) ypatingąjį statinį;
b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(27)
Žiūrėti 2 pasiūlymą.
Pasiūlymo tikslas: Žiūrėti 2 pasiūlymą. Pasiūlymo esmė: Žiūrėti 2 pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamoje paskirčių grupėje atitinka statinio paskirtį, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(9)
Siekiant padidinti pasitikėjimą kitų specialistų sprendimus vertinančiais statybos dalyviais (statinio projekto ekspertizės vadovu, statinio projekto dalies ekspertizės vadovu, statinio ekspertizės vadovu, statinio dalies ekspertizės vadovu) ir jų atsakomybę, Statybos įstatymo pakeitimu buvo įtvirtintas pakopinis jų atestavimas, suteikiant teisę įgyti šiuos atestatus tik kai asmenys, siekiantys tapti ekspertizės vadovais, turi sukaupę patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato įgijimo dienos.
Užtikrinant nurodytus tikslus, siūloma detaliau nustatyti, kad kvalifikacijos atestatas turėtų būti įgytas atitinkamai ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo arba ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo. Pasiūlymo tikslas:
Pasitikėjimo statybos dalyviais (statinio projekto ekspertizės vadovu, statinio projekto dalies ekspertizės vadovu, statinio ekspertizės vadovu, statinio dalies ekspertizės vadovu) ir jų atsakomybės padidėjimas. Pasiūlymo esmė: Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“ Pritarti 6.
Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(15)
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodyta, kad tam tikrais atvejais yra rengiami aprašai ar supaprastinti projektai. Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta, kad tikrinami projektiniai pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti neaiškumų dėl 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytų projektų rengimo ir tikrinimo, siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymo tikslas:
Patikslinti nuostatas dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytų projektų rengimo ir tikrinimo Pasiūlymo esmė: Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 24 straipsnio 2⁴ dalį ir 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„2². Nekilnojamojo turto registre registruotiems
statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. 2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus. 2⁴.
2⁴. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jei projektas rengiamas vienu etapu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pranešant apie statybos pradžią, užbaigiant statybą pateikiamas šio straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(18)
Gyvenamiesiems pastatams keliami aukštesni pastato energetinio naudingumo reikalavimai, taip pat ribojama galimybė žemės sklype statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą. Nepanaikinus Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 7 punkto, nebus galimybės užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimo kontrolės. Taip pat ši nuostata leistų išvengti savivaldybių infrastruktūros mokesčio. Pasiūlymo tikslas:
Palikti prievolę gauti statybą leidžiantį dokumentą keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją. Pasiūlymo esmė: Panaikinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalies 7 punktą, suteikiantį teisę be statybą leidžiančio dokumento keisti nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją. Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalį ir 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „1¹.
Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:
1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);
2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;
3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;
7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;
87) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. 1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir
(ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“` Pritarti 8.
Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(18)
Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje pakeista, kad statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD) naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje vietoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gali būti klaidingai interpretuojama, kad kitais nuostatoje neišvardintais atvejais (pvz., rekonstruojant ar remontuojant statinius pajūrio juostoje) SLD išduoda ne savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba SLD neprivalomas. Todėl siūloma šioje dalyje atskirai nevardinti atvejų, kuriuos ir taip apima to paties straipsnio 2 dalis. Pasiūlymo tikslas:
Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo patikslinimas. Pasiūlymo esmė: Siekiant aiškumo, patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose
vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(18)
Argumentai: Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ)
organizatorius apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką arba su statytoju (užsakovu) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį iki SLD išdavimo (kai jis privalomas). Statybos įstatyme nėra nuostatos, įpareigojančios savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių (savivaldybės administraciją ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtą ir
(ar) paskirtą viešąjį juridinį asmenį) pateikti statytojui (užsakovui) apskaičiuotą įmoką išduodant SLD, o pagal 27 straipsnio 8 dalį prašymas dėl SLD net nenagrinėjamas, jei nepasirašyta savivaldybės plėtros sutartis. Todėl skirtingų įstatymų reikalavimai ne visiškai sutampa, t. y. pagal Statybos įstatymą prašymas dėl SLD nenagrinėjamas, nors pagal SIPĮ sutartį privaloma pasirašyti iki SLD išdavimo procedūros pabaigos. Pasiūlymo tikslas:
Siekiant aiškumo bei Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Statybos įstatymo suderinamumo, patikslinti Statybos įstatymo nuostatą, kad sudarytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį privaloma pateikti iki SLD išdavimo procedūros pabaigos, o ne iki pradžios.
Taip pat papildyti Statybos įstatymą nuostata, kad iki SLD procedūros pabaigos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius privalo pateikti apskaičiuotą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Pasiūlymo esmė: Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 16 ir 22 dalis. Pasiūlymas:
dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
2) Pakeisti 18 straipsnio 22 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“
2) Pakeisti 18 straipsnio 22 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti
statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ir pateikia ją statytojui (užsakovui). Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo, bet nesudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teiktų pagal pastabas pakeistų projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“ Pritarti 10.
Seimo narys Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(20) Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą ir atsižvelgiant į tai, kad keičiama projektinių pasiūlymų sudėtis, siūloma patikslinti, ką tikrina savivaldybių administracijos tikrindamos projektinius pasiūlymus. Pasiūlymo tikslas: Administracinės naštos sumažinimas. Pasiūlymo esmė:
Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnyje išdėstytą Statybos įstatymo 27¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27¹ straipsnis. Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija
1Savivaldybių administracijos tikrina projektinius pasiūlymus. Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima
savivaldybės vyriausiasis architektas.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytas nustatytą projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis) projektinius pasiūlymus;
6) ar statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);1
0) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; 1514) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
16) ar projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus; 1715) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1816) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1917) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų
kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); 2018) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
Tikrinama:
1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;
3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);
4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytas nustatytą projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;
5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis) projektinius pasiūlymus;
6) ar statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;
8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);
10) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp s
tatinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;
11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;
12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;
13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);
14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius; 1514) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
16) ar projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus; 1715) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1816) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus; 1917) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros pavel
do objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); 2018) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. 2.
2Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:
a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;
2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;
3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir
(ar) jam kompensuoti.
Tikrinama:
a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);
b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir
(ar) jam kompensuoti. 3.
įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona.
Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;
2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas. 5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:
1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemės sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai.
Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;
2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;
3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;
4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. 6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras. 7. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 8.
įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus. 10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:
1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;
2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW. 11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas. 12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas, ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį. 13.
dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(21) Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme nėra nustatytas terminas per kurį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatant šį terminą. Taip pat pažymėtina, kad šie veiksmai turi būti atliekami naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Pasiūlymo tikslas:
Nustatyti terminą per kurį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą. Pasiūlymo esmė: Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 21 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 27² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27² straipsnis. Pranešimas apie statybos
pradžią
statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais. 2.
apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 3. Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus
patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio
įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio
anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus. 4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius. 5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:
1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;
2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;
3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;
4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);
5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos).
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos) per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos;
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos) per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos;
6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);
7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;
8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;
9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;
10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;
11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);
12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu). 6. Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas). 7.
visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo
sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projekto projektą (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir
(ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(30)
Žiūrėti 11 pasiūlymą. Pasiūlymo tikslas: Žiūrėti 11 pasiūlymą. Pasiūlymo esmė: Žiūrėti 11 pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos, prisijungimo sąlygos išduodamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Simonas Gentvilas 2024-03-19 N(34) Argumentai:
kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymas. 2024 m. kovo 8 d. registruotas Vyriausybės nutarimo (išvados) projektas dėl minimo pakeitimo įstatymo. Atsižvelgiant į tai siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį, suderinant jį su pateiktais projektais. Pasiūlymo tikslas:
Siekiant įstatymų suderinamumo patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį, suderinant jį su pateiktais projektą. Pasiūlymo esmė: Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė