1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;“
2Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jį išdėstyti taip:
„61) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, automobilio parkavimą, kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas, darbo vietos įrengimą gyventojo gyvenamojoje vietoje, maistą, neviršijanti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 1 VDU dydžio sumos“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Įstatymo projektą rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GPM įstatymo projektas) pagrindinis tikslas – įtvirtinti neapmokestinamą kelionės į darbą /iš darbo apmokėjimą, nepaisant to, kokiu būdu darbdavys organizuoja / apmoka kelionės išlaidas. Papildomai, jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, vietoje kelionės į darbą, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo. Atsižvelgiant į tai, kad dirbant darbo vietoje gali padidėti ir darbuotojų išlaidos maistui (pavyzdžiui, perkant maistą viešojo maitinimo įstaigoje, o ne valgant namuose), taip pat siūloma neapmokestinti maitinimo paslaugų. Visais šiais atvejais GPM įstatymo projekte numatoma maksimali neapmokestinama pajamų suma, atsižvelgiant į darbuotojo darbo užmokestį, ir maksimalios sumos lubos. Tokie apribojimai nustatyti, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, jei darbdavys dalį atlyginimo bandytų pakeisti kitokios formos naudomis. Maksimalios neapmokestinamos lubos skirtingoms pajamų natūra rūšims nustatomos siekiant atsižvelgti į skirtingus verslo sektorius bei jų darbuotojų poreikius, sudaryti pajamų natūra, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (toliau – krepšelis) sąrašą. Tai leidžia atsižvelgti į įvairių sektorių ir darbuotojų poreikius, bet išvengti daugelio skirtingų lengvatų, kurios būtų reikalingos, jei būtų bandoma kompensuoti ar skatinti šiuos darbuotojų išlaidų kompensavimo mechanizmus kitais būdais. Neapmokestinamojo krepšelio sukūrimas leistų atliepti įvairius poreikius, minimizuojant naštą valstybės biudžetui ir suteikti galimybę verslui pasirinkti, kokios papildomos naudos (pajamos natūra) atneštų didžiausią pridėtinę vertę jų darbuotojams.
GPM įstatymo projektą paskatino ir pasikeitęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl pajamų natūra. Važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš darbo į namus /iš namų į darbą pradėtas vertinti kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, taigi laikomas pajamomis natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad kelionė į darbą apskritai yra darbuotojo patirtos išlaidos – tiek sugaištas laikas, tiek kuras ar viešojo transporto bilietų kaštai. Kuo toliau darbuotojo gyvenamoji vieta nuo darbo vietos, tuo didesnės darbuotojo išlaidos. Neapmokestinamos kelionės išlaidos, darbo vietos namuose įrengimas, padėtų užtikrinti darbo vietos pasiekiamumą, o tuo pačiu darbo rinkos konkurencingumą, suteiktų papildomas galimybes, trūkstant specialistų (pavyzdžiui, švietimo sektoriuje) pritraukti kituose miestuose/gyvenvietėse gyvenančius darbuotojus, kompensuojant jiems kelionės išlaidas. Be to, viešojoje erdvėje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad susižeidus ar patyrus avariją kelionėje į darbą /iš darbo atsakomybė tenka darbdaviui, tačiau tuo pačiu darbdavys net negali apmokėti darbuotojo kelionės automobiliu
Kadangi kelionės išlaidoms (ir, apskritai, visam krepšeliui) yra numatomos metinės lubos (1 VDU), šis projektas niekaip nesutrukdys imtis priemonių užkirsti kelią tokiam apsimestiniam asmeninių automobilių įsigijimui įmonių vardu, o kaip tik nukreips VMI pastangas į pačius brangiausius automobilius, kai išvengiamos didžiausios mokesčių sumos ir kur prasmingiausia skirti VMI kompetencijas ir laiką. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Kasparas Adomaitis. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymuose nėra įtvirtinto pajamų natūra, kurioms būtų skiriama bendra neapmokestinama suma (krepšelis), sąrašo. Geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietų kelionei į darbą /iš darbo apmokėjimas (visiškas ar dalinis) šiuo metu nėra apmokestinamas. Automobilio parkavimo, kelionės į darbą/iš darbo automobiliu, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas apmokėjimas šiuo metu yra apmokestinami. Išlaidų, patirtų įsirengiant darbo vietą namuose, apmokėjimas šiuo metu nėra išskiriamas prie pajamų natūra. Tai būtų naujas neapmokestinamasis objektas pajamoms natūra. Maitinimo paslaugų apmokėjimas šiuo metu apmokestinamas. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
GPM įstatymo projektu numatoma dar viena, nauja neapmokestinamųjų pajamų kategorija
Neapmokestinama suma negali viršyti 5 proc. per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto darbuotojo darbo užmokesčio ir negali būti didesnė nei 1 VDU dydžio suma. Priėmus GPM įstatymo projektą būtų užtikrinamas aiškesnis pajamų natūra reglamentavimas, didesnė dalis darbdavių turėtų galimybę padengti savo darbuotojų išlaidas kelionei į darbą \ iš darbo, išlaidas, patirtas įsirengiant darbo vietą namuose ar perkant maistą, dėl jų neapmokestinimo. Taip pat, įvedus neapmokestinamos sumos lubas, užkardomas kelias apsimestiniam asmeninių automobilių įsigijimui įmonių vardu, siekiant išvengti mokesčių. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Dėl priimto projekto, biudžetas negautų dalies gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tiksli suma nėra žinoma. VMI skelbiamais duomenimis, 2022 m. deklaruota bendra pajamų natūra suma buvo 130 mln. eurų, o išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma – 10,2 mln. eurų. Tačiau reikšmingą pajamų natūra dalį sudaro verslo kelionės bei prabangių automobilių įsigijimas.
Tad tikėtina, kad priėmus GPM įstatymo projektą biudžeto praradimai nebūtų reikšmingi, be to siūlomas reglamentavimas galimai paskatintų skaidresnį pajamų natūra deklaravimą, sumažėtų piktnaudžiavimo atvejų. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „GPM“, „gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamosios pajamos“. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
2024-02-12 Nr. XIVP-3458 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jame nustatyti, kad neapmokestinamosiomis pajamomis būtų laikoma „gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, automobilio parkavimą, kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas, darbo vietos įrengimą gyventojo gyvenamojoje vietoje, maistą, neviršijanti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 1 VDU dydžio sumos“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti ne tik konkrečias neapmokestinamas gyventojo gautas naudas iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, bet ir mokestiniam laikotarpiui taikomą tokių naudų maksimalią sumą, kuri turėtų neviršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir negalėtų būti didesnė nei 1 VDU. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, o projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d., iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būti skaičiuojama maksimali suma už 2024 m. mokestinį laikotarpį.
Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip buvo pasirinkta būtent tokio dydžio maksimali suma, ar buvo atlikta analizė, kokio dydžio suma susidaro per mokestinį laikotarpį taikant lengvatą pagal galiojančią keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto nuostatą, nustatančią, kad neapmokestinama „gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos“. Antra, projekte siūloma formuluotė
„kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą,
nuomą ir dalijimosi paslaugas“ tobulintina, kadangi ji yra neapibrėžta ir neaiški. Iš pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokios konkrečios išlaidos būtų laikomos kelionės į darbą ir iš jo išlaidomis, pavyzdžiui, ar į jas galėtų būti įtraukiamos tik transporto priemonės degalų, ar ir transporto priemonės eksploatavimo, draudimo, remonto ir kitos išlaidos. Pastebėtina, jog siūlomos formuluotės dalis „įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas“ apibrėžia tik dalį galimų „kelionės į darbą ir iš jo išlaidų“, tačiau nenustato baigtinio jų sąrašo. Be to, pažymėtina, jog geležinkelio ar kelių transporto viešojo transporto bilietai taip pat laikytini
„kelionės į darbą ir iš jo išlaidomis“, todėl neaišku, kodėl projekte
aptariamos nuostatos neapjungiamos ir dėstomos kaip atskiros taisyklės.
Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos konstrukcija tobulintina, pavyzdžiui, nustatant, kad neapmokestinamosiomis pajamomis laikoma gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už šias gyventojo kelionės į darbą ir iš jo išlaidas: geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietai ir kt. Taip pat svarstytina, ar tarp projekte išvardijamų kelionės į darbą ir iš jo išlaidų neturėtų būti ir kitų išlaidų, pavyzdžiui, tokių kaip taksi. Trečia, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamas siūlymas tobulintinas visas išlaidas susiejant su darbu, pavyzdžiui, automobilio parkavimo išlaidos turėtų būti susietos su kelione į darbą ir parkavimo išlaidomis prie darbo vietos; maisto išlaidos taip pat turėtų būti susietos su darbo vieta, priešingu atveju, neaišku, kaip turėtų būti taikoma projektu siūloma nuostata, pavyzdžiui, jeigu darbdavys pirktų darbuotojams maisto prekių parduotuvės čekį ar pan.; darbo vietos įrengimo gyventojo gyvenamojoje vietoje išlaidos turėtų būti susietos su sąlyga, jog gyventojas dirba būtent toje įrengtoje darbo vietoje. Ketvirta, atsižvelgus į projektu teikiamos nuostatos tekstą, formuluotė „automobilio parkavimą“ tikslintina ją pakeičiant formuluote
„transporto priemonės parkavimą“. Penkta, projektu siūloma kelionės išlaidomis
laikyti ir „transporto priemonių įsigijimą“.
Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip praktikoje būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, neaišku, ar transporto priemonės įsigijimo išlaidos galėtų būti skaidomos per kelis mokestinius laikotarpius, jeigu taip, tai kokia tvarka tai būtų daroma; neaišku, ar būtų vertinamas ir kokią įtaką lengvatos taikymui turėtų įsigytos transporto priemonės naudojimas ne tik kelionei į darbą ir iš jo. Šešta, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad „jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, vietoje kelionės į darbą, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte darbo vietos įrengimas gyventojo gyvenamojoje vietoje nėra numatomas kaip neapmokestinama alternatyva kelionei į ir iš darbo. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai koreguotinas. Septinta, projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog „atsižvelgiant į tai, kad dirbant darbo vietoje gali padidėti ir darbuotojų išlaidos maistui (pavyzdžiui, perkant maistą viešojo maitinimo įstaigoje, o ne valgant namuose), taip pat siūloma neapmokestinti maitinimo paslaugų“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte siūloma nustatyti lengvatą maistui, o ne maitinimo paslaugoms. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Aštunta, atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad atitinkamai turi būti papildyta ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3.
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant mokestinį laikotarpį, kurio pajamoms bus taikomas siūlomas teisinis reguliavimas. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
formuluotė „1 dalies“ brauktina kaip perteklinė;
dalies pakeitimo esmėje formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
straipsnio turinį, jo pavadinime formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė. Tuo atveju, jeigu projekto 2 straipsnis būtų papildytas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo, atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto 2 straipsnio pavadinimas. Privatinės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]