Projekto lyginamasis variantas
2021
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą
didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas tol, kol tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo. ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais Didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, – ne rečiau kaip kas 10 metų.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas
leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 2. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 3 eurai;
2) mėnesiui – 5 eurai 7 eurų;
3) metams – 14 25 eurų eurai. 3. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti privačiame žuvininkystės vandens telkinyje arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, limituotai žvejybai, lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis (lašišų ir šlakių žvejybai galima įsigyti tik paros leidimą) mokama:
1) parai – 2 eurai 50 euro centų 5 eurai;
2) savaitei – 8 eurai 15 eurų;
3) mėnesiui – 14 30 eurų. 4.
žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, ar privačiame vandens telkinyje, kuriame vykdoma verslinė žvejyba, mokama:
1) dviem paroms – 1 euras 40 euro centų 3 eurai;
2) mėnesiui – 5 eurai 10 eurų;
3) metams – 14 30 eurų. 5. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, kuriame nevykdoma verslinė žvejyba, arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą šių žuvų žvejybą, mokama 14 15 eurų. 6. Už mėgėjų žvejybos leidimą mokama:
1) vandens telkinio savininkui, kai žvejojama jam nuosavybės teise priklausančiame žuvininkystės vandens telkinyje;
2) žvejybos ploto naudotojui, kai žvejojama žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jam išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. 8. Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba suteikti nemokamą teisę žvejoti, taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam kitokiam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą atitinkamą laikotarpį.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. spalio
31 d. priima šio įstatymo įgyvenamuosius teisės aktus. 3.
3Žvejybos plotų naudotojai, kuriems leidimai naudoti žvejybos plotą išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo vadovautis šio įstatymo nuostatomis, nekeičiant jiems išduotų leidimų naudoti žvejybos plotus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
2021-03-23 Nr. XIVP-345 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ priėmus
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą panaikinta, projekte išbraukiami žodžiai „žuvininkystės“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ yra vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatų, tačiau projektu ši sąvoka tikslinama tik keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei 11 straipsnyje. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, projektu nereikėtų tikslinti visų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose vartojama sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos „Didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, - ne rečiau kaip kas 10 metų“ pagal jų turinį turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Be to, nėra aiškus šių projekto nuostatų, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, kad „kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“ ir su teikiamu projektu susijusio Žuvininkystės įstatymo Nr.
22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 14⁴ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-343) (toliau – projektas Nr. XIVP-343) 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, - ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų“ tarpusavio santykis. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, nereikėtų minėtų keičiamo įstatymo, projekto ir projekto Nr. XIVP-343 nuostatų suderinti tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl jose vartojamų skyrybos ženklų nėra aiškios. Be to, nėra aišku, kokios rūšies (mėgėjų, limituota ar kt.) žvejyba projekto nuostatų formuluotėje „lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis“ turima omenyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata ,,už mėgėjų žvejybos leidimą <...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais <...> mokama:“ nėra pakankamai aiški, nes sąvokų ,,nestandartiniai žvejybos įrankiai“ ir ,,nestandartiniai žvejybos būdai“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme. Minėtų sąvokų turinio nėra siūloma apibrėžti nei projekte Nr. XIVP-343. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte aukščiau minėtų sąvokų turinys neturėtų būti apibrėžtas. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „suteikti teisę į žvejybą kitokiam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį“ turinys, t. y. nėra aišku, ką reiškia formuluotė „už atitinkamą laikotarpį“ (pavyzdžiui, suteikiama teisė žvejoti 6 mėnesiams, tai koks laikotarpis tokiu atveju būtų laikomas „atitinkamu“ ir kaip būtų skaičiuojamas mokestis už žvejybos leidimą (mokestis negalėtų viršyti vieno mėnesio mokesčio ar vieno mėnesio mokestis būtų dauginamas iš mėnesių skaičiaus, ar mokestis būtų skaičiuojama dar kaip nors kitaip). 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis neturi 7 dalies, todėl nėra pakankamai aišku, ar šią dalį projektu siūloma keisti, ar ne. 6. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslintinas projekto
„įgyvendinimas ir taikymas“. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslintinas projekto
„įgyvendinimas ir taikymas“. 9.
vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų juo siekiama. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina taip, kad būtų aiškus jos turinys bei siekiami tikslai. 10. Iš projektu keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigis iki įstatymo įsigaliojimo, o leidimų galiojimo terminas, įsigaliojus įstatymui, dar nebus pasibaigęs. Atkreipiame dėmesį, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems mėgėjų žvejybos leidimams. 11.
papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimų taikymą, nustatant, nuo kokios datos ar įvykio pirmą kartą turi būti skaičiuojami „ne rečiau kaip kas 5 metai“, „ne rečiau kaip kas 10 metų“ terminai žuvų išteklių tyrimams atlikti. 12. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. 13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. 14. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 2, 3, 4, 5, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-170), Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4443), kuriais Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
1Komiteto (nuotoliniame) posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius
Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė, Seimo narys Audrius Petrošius, Nerinos meras Darius Jasaitis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistai: Giedrius Ladukas ir Povilas Paukštė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėjai: Tomas Keršys ir Ana Sedenko, Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ Tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė, Asociacijos „Klaipėdos regionas“ projektų vadovė Raimonda Mc Geever, Žuvininkų rūmų vadovas Leonas Kerocierius, Verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis, Dienraščio „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą panaikinta, projekte išbraukiami žodžiai „žuvininkystės“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ yra vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatų, tačiau projektu ši sąvoka tikslinama tik keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei 11 straipsnyje. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, projektu nereikėtų tikslinti visų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose vartojama sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-23
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos „Didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, - ne rečiau kaip kas 10 metų“ pagal jų turinį turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Be to, nėra aiškus šių projekto nuostatų, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, kad „kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“ ir su teikiamu projektu susijusio Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 14¹, 14³, 15, 16, 17³, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 14⁴ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-343) (toliau – projektas Nr.
XIVP-343) 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo
Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, - ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų“ tarpusavio santykis. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, nereikėtų minėtų keičiamo įstatymo, projekto ir projekto Nr. XIVP-343 nuostatų suderinti tarpusavyje. Pritarti
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl jose vartojamų skyrybos ženklų nėra aiškios. Be to, nėra aišku, kokios rūšies (mėgėjų, limituota ar kt.) žvejyba projekto nuostatų formuluotėje „lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis“ turima omenyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata ,,už mėgėjų žvejybos leidimą <...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais <...> mokama:“ nėra pakankamai aiški, nes sąvokų ,,nestandartiniai žvejybos įrankiai“ ir ,,nestandartiniai žvejybos būdai“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme. Minėtų sąvokų turinio nėra siūloma apibrėžti nei projekte Nr. XIVP-343. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte aukščiau minėtų sąvokų turinys neturėtų būti apibrėžtas. Pritarti
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „suteikti teisę į žvejybą kitokiam, negu šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį“ turinys, t. y. nėra aišku, ką reiškia formuluotė „už atitinkamą laikotarpį“ (pavyzdžiui, suteikiama teisė žvejoti 6 mėnesiams, tai koks laikotarpis tokiu atveju būtų laikomas „atitinkamu“ ir kaip būtų skaičiuojamas mokestis už žvejybos leidimą (mokestis negalėtų viršyti vieno mėnesio mokesčio ar vieno mėnesio mokestis būtų dauginamas iš mėnesių skaičiaus, ar mokestis būtų skaičiuojama dar kaip nors kitaip). Pritarti
Teisės departamentas, 2021-03-232
variante projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis neturi 7 dalies, todėl nėra pakankamai aišku, ar šią dalį projektu siūloma keisti, ar ne. Pritarti
3
nuostatas, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
1
po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti 8.
3
nuostatas, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-2333
teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų juo siekiama. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina taip, kad būtų aiškus jos turinys bei siekiami tikslai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-233
įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigis iki įstatymo įsigaliojimo, o leidimų galiojimo terminas, įsigaliojus įstatymui, dar nebus pasibaigęs. Atkreipiame dėmesį, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems mėgėjų žvejybos leidimams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-233
11Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo,
projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimų taikymą, nustatant, nuo kokios datos ar įvykio pirmą kartą turi būti skaičiuojami „ne rečiau kaip kas 5 metai“, „ne rečiau kaip kas 10 metų“ terminai žuvų išteklių tyrimams atlikti. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-23
Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. Pritarti LR Vyriausybės nuomonė pateikta
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-23
d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Atsižvelgti Aiškinamajame rašte pažymėta, kad įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-23
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 2, 3, 4, 5, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-170), Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4443), kuriais Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025
pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
etninės kultūros globos taryba, 2021-04-22 <...> Siūlome:
rengti, atsižvelgiant į norminių dokumentų suderinamumą ir laikantis sąsajos su strateginio lygmens planavimo dokumentais;
tradicinį žvejybos verslą ir išsaugoti jį Kuršių mariose;
tradicinio žvejybos verslo reglamentą ir kitus teisės aktus, kurie įgalintų tradicinio žvejybos verslo pilnateisį ir netrukdomą praktikavimą Kuršių mariose. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pil. Rimvydas L., 2021-03-19 <...> Minėtu projektu siūloma pakelti kainas už leidimus žvejoti: už paprastus žvejo leidimus siūloma kainą padidinti nuo
Susipažinta Siūloma pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui organizuoti papildomus klausymus, įtraukiant mokslo bendruomenę, asociacijas ir kitus suinteresuotus asmenis į Projektų svarstymą. 2.
projektams. Konkrečių pasiūlymų neteikia. Susipažinta Siūloma pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui organizuoti papildomus klausymus, įtraukiant mokslo bendruomenę, asociacijas ir kitus suinteresuotus asmenis į Projektų svarstymą. 3. Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija, 2021-04-13 <...> Prašome Jūsų atsižvelgti į žvejų verslininkų padėtį, į aplinkybių, kurios įtakoja žuvų išteklius, visumą, įvertinti galimus praradimus ir nepritarti žvejybos verslo vidaus vandens telkiniuose uždraudimui. Susipažinta Siūloma pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui organizuoti papildomus klausymus, įtraukiant mokslo bendruomenę, asociacijas ir kitus suinteresuotus asmenis į Projektų svarstymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
<...>
pritarti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389
Projektas Nr. 6), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. 6 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 6.1. Projekte Nr.
Projekte Nr. 6 numatyta patikslinti sąvokos terminą „žuvininkystės vandens telkinys“ – išbraukti žodį
„žuvininkystės“. Ši sąvoka vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos įstatymo
nuostatų, kurių Mėgėjų žvejybos įstatymo projekte neplanuojama keisti. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlytina atitinkamai tikslinti visas Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas, kuriose vartojama sąvoka
„žuvininkystės vandens telkinys“, arba palikti sąvoką nepakeistą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
straipsniu keičiamas žuvų išteklių tyrimų atlikimo periodiškumas vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Žuvų išteklių tyrimų atlikimo tvarka taip pat nustatyta Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje („<...> didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai <...>“). Atkreiptinas dėmesys, kad su Projektu Nr. 6 susijusiame Projekte Nr. 3 numatyta kitokia žuvų išteklių tyrimų atlikimo tvarka („<...> žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai <...>“). Leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų išteklių tyrimus organizuoja žvejybos ploto naudotojas. Siekiant teisėkūros aiškumo, nekartojant tų pačių nuostatų skirtinguose įstatymuose, siūlytina Projekte Nr. 6 pripažinti Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį netekusia galios, o 10 straipsnyje numatyti pareigą žvejybos plotų naudotojams atlikti žuvų išteklių tyrimus aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Siekiant aiškiai nurodyti, kad Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata taikoma tik vandens telkiniams, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, numatyti, nuo kada skaičiuojamas žuvų išteklių tyrimų atlikimo periodiškumas, ir žuvų išteklių tyrimų duomenų pateikimą. Siūlytina šią nuostatą formuluoti taip: „5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas, iki tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo teikti Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai.“
Respublikos Vyriausybė,
straipsnio, kuriuo keičiama Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, formuluotė „<...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, limituotai žvejybai, lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis (lašišų ir šlakių žvejybai galima įsigyti tik paros leidimą) <...>“ neaiški, nes žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių žvejyba, lašišų ir šlakių žvejyba laikomos limituota žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą limituotos žvejybos apibrėžtį, o Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis taikoma limituotai žvejybai. Projekto Nr.
Projekto Nr. 6 2 straipsnyje vartojama formuluotė „paleidžiant žuvis“, todėl aišku, kad nuostata taikoma žvejybos leidimams, kurie nesuteiktų teisės paimti sugautų žuvų. Lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse migracijos laikotarpiu privaloma turėti limituotos lašišų ir šlakių žvejybos leidimą neatsižvelgiant, kokios žuvys gaudomos, o Projekte Nr. 6 vienintelė lašišų ir šlakių žvejybos paleidžiant žuvis leidimo alternatyva yra lašišų ir šlakių žvejybos leidimas (suteiksiantis teisę paimti sugautas žuvis), kurio kainą Projekte Nr. 6 numatyta padidinti 6 kartus (nuo 2,5 iki 15 Eur); tai būtų neproporcingai didelė kaina už žvejybos leidimą negaudantiems lašišų ir šlakių. Todėl siūlytina taikyti patikslintą formuluotę „paleidžiant šias žuvis“. Norint nustatyti skirtingas žvejybos leidimų kainas atsižvelgiant į tai, ar žvejybos leidimas suteikia teisę paimti sugautą lašišą ir šlakį, išspręsti neaiškumą dėl sugautų žuvų paleidimo, siūlytina vietoje Projekto Nr. 6 2 straipsnio formuluotės, „<...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, limituotai žvejybai, lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis (lašišų ir šlakių žvejybai galima įsigyti tik paros leidimą) <...>“ Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad ji netaikoma lašišų ir šlakių limituotai žvejybai, ir papildyti Projektą Nr. 6 nauja Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio dalimi – nustatyti, kiek mokama už vienos paros leidimą vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą „paleidžiant šias žuvis“. Priėmus pasiūlymą, reikėtų patikslinti Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuorodą „šio straipsnio 3 dalyje“ – įrašyti naujos straipsnio dalies numerį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
6.4. Projekto Nr.
Projekto Nr. 6 2 straipsniu keičiamos Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos sudarytų galimybę privačių vandens telkinių savininkams rinkti skirtingo dydžio mokestį už leidimą žvejoti atsižvelgiant, ar vandens telkinyje vykdoma verslinė žvejyba, būtų panaikintas žvejybos leidimų kainų skirtumas atsižvelgiant, ar vandens telkinyje organizuojama limituota žvejyba. Limituotą žvejybą privačiuose vandens telkiniuose vandens telkinių savininkai turi teisę organizuoti kaip intensyviai veisiamų žuvų žvejybą. Intensyviai veisiant žuvis, sudaroma galimybė pagerinti žuvų išteklių būklę, o vandens telkinių savininkų padidėjusios išlaidos žuvų ištekliams atkurti ir gera žuvų išteklių būklė pagrindžia didesnes mėgėjų žvejybos leidimų kainas. Verslinės žvejybos terminas privačiuose vandens telkiniuose neapibrėžtas, verslinę žvejybą vandens telkinių savininkai gali vykdyti bet kuriuo metu teisėtai įsigiję verslinės žvejybos įrankius. Todėl iš Projekto Nr. 6 nuostatos neaišku, ar skirtingos mėgėjų žvejybos leidimų kainos nustatomos, kai verslinė žvejyba vykdoma mėgėjų žvejybos leidimo išdavimo metu ar kai vandens telkinių savininkai įgyja teisę vykdyti verslinę žvejybą. Siūlytina atsisakyti Projekto Nr. 6 2 straipsnio nuostatų, nustatančių skirtingas mėgėjų žvejybos leidimų kainas, atsižvelgiant, ar privačiame vandens telkinyje vykdoma verslinė žvejyba. Turėtų būti sudaryta galimybė rinkti didesnį mokestį už mėgėjų žvejybos leidimus, jei privačiame vandens telkinyje organizuojama limituota (intensyviai veisiamų žuvų) žvejyba, todėl siūlytina palikti Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies formuluotės dalį „kuriame organizuojama limituota žvejyba,“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
6.5. Projekte Nr.
Projekte Nr. 6
numatoma, kad žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai gali nustatyti bet kokią žvejybos leidimų trukmę, o mėgėjų žvejybos leidimų kaina apskaičiuojama pagal žvejybos laikotarpį, „neviršijant šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte Nr. 6 nenustatomos mėgėjų žvejybos leidimų kainos už žvejybą vieną parą privačiuose vandens telkiniuose, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba, ir vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba; be to, panaikinama Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad kitokios galiojimo trukmės mėgėjų žvejybos leidimų kainos apskaičiuojamos pagal vieną parą galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainas, todėl neaišku, kaip būtų apskaičiuojama žvejybos leidimų kaina „atitinkamam laikotarpiui“. Jei būtų pritarta Projekte Nr. 6 išdėstytam siūlymui suteikti teisę žvejybos plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams išduoti kitokios, nei nustatyta Mėgėjų žvejybos įstatyme, trukmės mėgėjų žvejybos leidimus žvejoti vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, Projekte Nr. 6 turėtų būti nustatytas mokestis už vieną parą galiojančius mėgėjų žvejybos leidimus, pagal kurio dydį būtų galima apskaičiuoti mokestį už kitokios trukmės mėgėjų žvejybos leidimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatytos trumpiau galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainos yra santykinai didesnės už ilgiau galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainas, aritmetiškai padauginus vieną parą galiojančio mėgėjų žvejybos leidimo kainą iš atitinkamo laikotarpio parų skaičiaus ir netaikant kainos sumažinimo koeficiento, tokių mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų nepatrauklios. Siūlytina Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 8 dalį formuluoti taip: „8.
Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba suteikti nemokamą teisę žvejoti, taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu nustatyta šiame įstatyme, laikotarpiui, neviršydami mokesčio, apskaičiuojamo padauginus šiame straipsnyje nustatytą mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą vienai parai iš atitinkamo laikotarpio parų skaičiaus.“
pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 989 išdėstytus pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Skritulskas, I. Pakarklytė, A. Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
Biudžeto ir finansų komitetas
Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 23 d. 1,2
„atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ priėmus
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą panaikinta, projekte išbraukiami žodžiai „žuvininkystės“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“ yra vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatų, tačiau projektu ši sąvoka tikslinama tik keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei 11 straipsnyje. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, projektu nereikėtų tikslinti visų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose vartojama sąvoka „žuvininkystės vandens telkinys“. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2.
1
dalies nuostatos „Didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai, kituose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, - ne rečiau kaip kas 10 metų“ pagal jų turinį turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Be to, nėra aiškus šių projekto nuostatų, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, kad „kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“ ir su teikiamu projektu susijusio Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 14¹, 14³, 15, 16, 17³, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 14⁴ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-343) (toliau – projektas Nr. XIVP-343) 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, - ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų“ tarpusavio santykis. Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, nereikėtų minėtų keičiamo įstatymo, projekto ir projekto Nr. XIVP-343 nuostatų suderinti tarpusavyje. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 dalies nuostatos dėl jose vartojamų skyrybos ženklų nėra aiškios.
Be to, nėra aišku, kokios rūšies (mėgėjų, limituota ar kt.) žvejyba projekto nuostatų formuluotėje „lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis“ turima omenyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata ,,už mėgėjų žvejybos leidimą <...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais <...> mokama:“ nėra pakankamai aiški, nes sąvokų ,,nestandartiniai žvejybos įrankiai“ ir ,,nestandartiniai žvejybos būdai“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme. Minėtų sąvokų turinio nėra siūloma apibrėžti nei projekte Nr. XIVP-343. Taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte aukščiau minėtų sąvokų turinys neturėtų būti apibrėžtas. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4.
2
šiame įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį“ turinys, t. y. nėra aišku, ką reiškia formuluotė „už atitinkamą laikotarpį“ (pavyzdžiui, suteikiama teisė žvejoti 6 mėnesiams, tai koks laikotarpis tokiu atveju būtų laikomas „atitinkamu“ ir kaip būtų skaičiuojamas mokestis už žvejybos leidimą (mokestis negalėtų viršyti vieno mėnesio mokesčio ar vieno mėnesio mokestis būtų dauginamas iš mėnesių skaičiaus, ar mokestis būtų skaičiuojama dar kaip nors kitaip). Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
variante projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis neturi 7 dalies, todėl nėra pakankamai aišku, ar šią dalį projektu siūloma keisti, ar ne. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio pavadinimas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio pavadinimas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų juo siekiama.
Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tobulintina taip, kad būtų aiškus jos turinys bei siekiami tikslai. Spręsti pagrindiniame komitete. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu keičiamame įstatyme siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar siūlomos nustatyti naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų taikomos asmenims, kurie žvejybos leidimus įsigijo ar įsigis iki įstatymo įsigaliojimo, o leidimų galiojimo terminas, įsigaliojus įstatymui, dar nebus pasibaigęs. Atkreipiame dėmesį, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad naujos mėgėjų žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems mėgėjų žvejybos leidimams. Spręsti pagrindiniame komitete. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11.
3
papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimų taikymą, nustatant, nuo kokios datos ar įvykio pirmą kartą turi būti skaičiuojami „ne rečiau kaip kas
atlikti. Spręsti pagrindiniame komitete. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 23 d. 12. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 23 d. 13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Atsižvelgti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 2, 3, 4, 5, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-170), Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4443), kuriais Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete. 15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021 m. balandžio 16 d.
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir
Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: siūloma svarstyti pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
d. nutarimas Nr. 98912 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
<...>
pritarti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389
Projektas Nr. 6), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. 6 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
patikslinti sąvokos terminą „žuvininkystės vandens telkinys“ – išbraukti žodį
„žuvininkystės“. Ši sąvoka vartojama daugelyje Mėgėjų žvejybos įstatymo
nuostatų, kurių Mėgėjų žvejybos įstatymo projekte neplanuojama keisti. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlytina atitinkamai tikslinti visas Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas, kuriose vartojama sąvoka
„žuvininkystės vandens telkinys“, arba palikti sąvoką nepakeistą. 6.2. Projekto Nr.
Projekto Nr. 6 1 straipsniu keičiamas žuvų išteklių tyrimų atlikimo periodiškumas vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Žuvų išteklių tyrimų atlikimo tvarka taip pat nustatyta Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje („<...> didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai <...>“). Atkreiptinas dėmesys, kad su Projektu Nr. 6 susijusiame Projekte Nr. 3 numatyta kitokia žuvų išteklių tyrimų atlikimo tvarka („<...> žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai <...>“). Leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų išteklių tyrimus organizuoja žvejybos ploto naudotojas. Siekiant teisėkūros aiškumo, nekartojant tų pačių nuostatų skirtinguose įstatymuose, siūlytina Projekte Nr. 6 pripažinti Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį netekusia galios, o 10 straipsnyje numatyti pareigą žvejybos plotų naudotojams atlikti žuvų išteklių tyrimus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Siekiant aiškiai nurodyti, kad Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata taikoma tik vandens telkiniams, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, numatyti, nuo kada skaičiuojamas žuvų išteklių tyrimų atlikimo periodiškumas, ir žuvų išteklių tyrimų duomenų pateikimą. Siūlytina šią nuostatą formuluoti taip: „5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas, iki tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį.
Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo teikti Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai.“
straipsnio, kuriuo keičiama Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, formuluotė „<...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, limituotai žvejybai, lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis (lašišų ir šlakių žvejybai galima įsigyti tik paros leidimą) <...>“ neaiški, nes žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių žvejyba, lašišų ir šlakių žvejyba laikomos limituota žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą limituotos žvejybos apibrėžtį, o Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis taikoma limituotai žvejybai. Projekto Nr. 6 2 straipsnyje vartojama formuluotė „paleidžiant žuvis“, todėl aišku, kad nuostata taikoma žvejybos leidimams, kurie nesuteiktų teisės paimti sugautų žuvų. Lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse migracijos laikotarpiu privaloma turėti limituotos lašišų ir šlakių žvejybos leidimą neatsižvelgiant, kokios žuvys gaudomos, o Projekte Nr. 6 vienintelė lašišų ir šlakių žvejybos paleidžiant žuvis leidimo alternatyva yra lašišų ir šlakių žvejybos leidimas (suteiksiantis teisę paimti sugautas žuvis), kurio kainą Projekte Nr. 6 numatyta padidinti 6 kartus (nuo 2,5 iki 15 Eur); tai būtų neproporcingai didelė kaina už žvejybos leidimą negaudantiems lašišų ir šlakių. Todėl siūlytina taikyti patikslintą formuluotę „paleidžiant šias žuvis“. Norint nustatyti skirtingas žvejybos leidimų kainas atsižvelgiant į tai, ar žvejybos leidimas suteikia teisę paimti sugautą lašišą ir šlakį, išspręsti neaiškumą dėl sugautų žuvų paleidimo, siūlytina vietoje Projekto Nr.
formuluotės, „<...> žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, limituotai žvejybai, lašišų ir šlakių žvejybai paleidžiant žuvis (lašišų ir šlakių žvejybai galima įsigyti tik paros leidimą) <...>“ Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyti, kad ji netaikoma lašišų ir šlakių limituotai žvejybai, ir papildyti Projektą Nr. 6 nauja Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio dalimi – nustatyti, kiek mokama už vienos paros leidimą vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą „paleidžiant šias žuvis“. Priėmus pasiūlymą, reikėtų patikslinti Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuorodą „šio straipsnio 3 dalyje“ – įrašyti naujos straipsnio dalies numerį. 6.4. Projekto Nr. 6 2 straipsniu keičiamos Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos sudarytų galimybę privačių vandens telkinių savininkams rinkti skirtingo dydžio mokestį už leidimą žvejoti atsižvelgiant, ar vandens telkinyje vykdoma verslinė žvejyba, būtų panaikintas žvejybos leidimų kainų skirtumas atsižvelgiant, ar vandens telkinyje organizuojama limituota žvejyba. Limituotą žvejybą privačiuose vandens telkiniuose vandens telkinių savininkai turi teisę organizuoti kaip intensyviai veisiamų žuvų žvejybą. Intensyviai veisiant žuvis, sudaroma galimybė pagerinti žuvų išteklių būklę, o vandens telkinių savininkų padidėjusios išlaidos žuvų ištekliams atkurti ir gera žuvų išteklių būklė pagrindžia didesnes mėgėjų žvejybos leidimų kainas. Verslinės žvejybos terminas privačiuose vandens telkiniuose neapibrėžtas, verslinę žvejybą vandens telkinių savininkai gali vykdyti bet kuriuo metu teisėtai įsigiję verslinės žvejybos įrankius. Todėl iš Projekto Nr.
Todėl iš Projekto Nr. 6 nuostatos neaišku, ar skirtingos mėgėjų žvejybos leidimų kainos nustatomos, kai verslinė žvejyba vykdoma mėgėjų žvejybos leidimo išdavimo metu ar kai vandens telkinių savininkai įgyja teisę vykdyti verslinę žvejybą. Siūlytina atsisakyti Projekto Nr. 6 2 straipsnio nuostatų, nustatančių skirtingas mėgėjų žvejybos leidimų kainas, atsižvelgiant, ar privačiame vandens telkinyje vykdoma verslinė žvejyba. Turėtų būti sudaryta galimybė rinkti didesnį mokestį už mėgėjų žvejybos leidimus, jei privačiame vandens telkinyje organizuojama limituota (intensyviai veisiamų žuvų) žvejyba, todėl siūlytina palikti Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies formuluotės dalį „kuriame organizuojama limituota žvejyba,“. 6.5. Projekte Nr. 6
numatoma, kad žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai gali nustatyti bet kokią žvejybos leidimų trukmę, o mėgėjų žvejybos leidimų kaina apskaičiuojama pagal žvejybos laikotarpį, „neviršijant šiame straipsnyje nustatyto mokesčio už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už atitinkamą laikotarpį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte Nr. 6 nenustatomos mėgėjų žvejybos leidimų kainos už žvejybą vieną parą privačiuose vandens telkiniuose, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba, ir vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba; be to, panaikinama Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad kitokios galiojimo trukmės mėgėjų žvejybos leidimų kainos apskaičiuojamos pagal vieną parą galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainas, todėl neaišku, kaip būtų apskaičiuojama žvejybos leidimų kaina „atitinkamam laikotarpiui“. Jei būtų pritarta Projekte Nr.
ir privačių vandens telkinių savininkams išduoti kitokios, nei nustatyta Mėgėjų žvejybos įstatyme, trukmės mėgėjų žvejybos leidimus žvejoti vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, Projekte Nr. 6 turėtų būti nustatytas mokestis už vieną parą galiojančius mėgėjų žvejybos leidimus, pagal kurio dydį būtų galima apskaičiuoti mokestį už kitokios trukmės mėgėjų žvejybos leidimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatytos trumpiau galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainos yra santykinai didesnės už ilgiau galiojančių mėgėjų žvejybos leidimų kainas, aritmetiškai padauginus vieną parą galiojančio mėgėjų žvejybos leidimo kainą iš atitinkamo laikotarpio parų skaičiaus ir netaikant kainos sumažinimo koeficiento, tokių mėgėjų žvejybos leidimų kainos būtų nepatrauklios. Siūlytina Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 8 dalį formuluoti taip: „8. Žvejybos plotų naudotojai ir privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba suteikti nemokamą teisę žvejoti, taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu nustatyta šiame įstatyme, laikotarpiui, neviršydami mokesčio, apskaičiuojamo padauginus šiame straipsnyje nustatytą mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą vienai parai iš atitinkamo laikotarpio parų skaičiaus.“
pasiūlymai:
ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Majauskas Biuro vedėja Alina Brazdilienė Biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė