Projekto lyginamasis variantas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 straipsnių PAKEITIMO
pakeitimas
straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;. Jei savivaldybių gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (atskirais atvejais vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą) mokinių skaičius gimnazijos klasėse neatitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, o mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių, savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą vidurinio ugdymo programą;“. 2.
8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško
ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą, – valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 8 dalies 7 punkte, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.“
ją išdėstyti taip: „15. Šio straipsnio 8–14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose ir 9–14 dalyse nustatytų kriterijų ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba proporcingai mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis.“
Pakeisti 67 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos proporcingai mažinamos:
1) valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus;
2) valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus;
3) mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose šio įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto
lyginamasis variantas
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 straipsnių PAKEITIMO
Papildyti 43 straipsnį 9 dalimi: „Jei savivaldybių gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokinių skaičius gimnazijos klasėse neatitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, o mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių, savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą vidurinio ugdymo programą.“
pakeitimas Papildyti 67 straipsnio 1² dalį 4 punktu: „12.
Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, suprantamo kaip klasės (grupės) mokinių skaičius, kurį pasiekus skiriamos visos vienai klasei (grupei) apskaičiuotos mokymo lėšos (toliau – mažiausias sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičius), bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;
2) klasėms (grupėms), kuriose ugdoma pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės
(grupės) mokinių skaičiaus;
3) klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams) ir kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio
kriterijaus; „4) klasėms, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 straipsnių PAKEITIMO
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama užtikrinti savivaldybių gimnazijų veiklos tęstinumą regionuose. Švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą (Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030)[1] 18 punkte nustatyta, kad, Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles[2] (toliau – Tinklo taisyklės). Tinklo taisyklių 2 priede nustatomas III gimnazijos ir IV gimnazijos klasėje didžiausias mokinių skaičius – 30, mažiausias – 21 mokinys.
Nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje taikomas sudarant po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę, valstybinėje ar savivaldybės gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje tautinės mažumos kalba, lietuvių kalba ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis; Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba; vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje; vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba; gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija. 2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12. Šio tipo mokykloms keliami klasių formavimo reikalavimai neatitinka realios situacijos savivaldybėse, neatitinka regioninės politikos ir gali lemti gimnazijų uždarymą, o nesant reikiamam mokinių skaičiui III klasės sraute vieneriems metams steigti kitos gimnazijos skyrių netikslinga. Toks teisinis reguliavimas yra formalizuotas, atima iš savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų teisę spręsti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą individualiais atvejais bei tinkamiausiais būdais. 2022-2023 mokslo metais 84 savivaldybių gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio, 2023-2024 m. m. – 69 gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio[3].
Jeigu mokykla nėra uždaroma, ji lieka pagrindine mokykla, o vėliau galimai ir aštuonmete, tai esamos infrastruktūros išlaidos praktiškai nemažėja, o naujos išlaidos savivaldybėms atsiranda. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023[4] pabrėžė, kad, įgyvendindamas savo diskreciją reglamentuoti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, be kita ko, nustatyti kriterijus, kuriuos privalo atitikti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio teisinio aiškumo reikalavimo, t. y. įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos gali vykdyti savo veiklą. Todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą[5]. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Švietimo įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis savivaldybių tarybos sprendimu galėtų steigti III gimnazijų klases, jei mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
Pagal Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1¹ dalį mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo
skaičiaus klasėje kriterijaus; valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) 18 punkte nustatyta, kad, Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra 21 mokinio klasėje, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad mokymo lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų proporcingai mažinamos valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus; valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos visoms valstybinių ir savivaldybių mokyklų klasėms, tačiau atitinkamai diferencijuojamos atsižvelgiant į faktinį mokinių skaičių mokinių sraute. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos instutucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje realią siuaciją ir lėšų poreikį, dalis lėšų bus skiriama iš savivaldybių biudžeto, o kita dalis skiriama iš valstybės biudžeto proporcingai mažinant faktiniam mokinių skaičiui klasėse. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teikiamam projekto tekstui specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Savivaldybė, gimnazija, mokymo lėšos, mokinių skaičius. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo nariai Vilija Targamadzė Algirdas Stončaitis [1] Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030), in: https://lrv.lt/uploads/main/documents/files/Susitarimas%20d%C4%97l%20Lietuvos%20%C5%A1vietimo%20politikos.pdf [2]Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt [3] Sudaryta pagal: Bendrasis ugdymas, in: http://www.svis.smm.lt/bendrasis-ugdymas-2 Savivaldybės bendrojo ugdymo gimnazijos tipo mokyklos 2022-09-01, 2023-09-01 [4] Dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymo in: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2840/content [5] Atskiroji nuomonė dėl Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstomo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2759(2) bei lydinčiųjų projektų projekto Nr. XIVP-2760(2), projekto Nr. XIVP-2761(2), in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a3e359100c4011ee9be7e853187c02dc?positionInSearchResults=10&searchModelUUID=974755d7-1915-4890-82d0-1719c59a609d
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 straipsnių PAKEITIMO
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama užtikrinti savivaldybių gimnazijų veiklos tęstinumą regionuose. Švietimo teikėjų tinklo paskirtis
Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles[2] (toliau – Tinklo taisyklės). Tinklo taisyklių 2 priede nustatomas III gimnazijos ir IV gimnazijos klasėje didžiausias mokinių skaičius – 30, mažiausias – 21 mokinys.
Nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje taikomas sudarant po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę, valstybinėje ar savivaldybės gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje tautinės mažumos kalba, lietuvių kalba ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis; Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba; vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje; vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba; gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija. 2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12. Šio tipo mokykloms keliami klasių formavimo reikalavimai neatitinka realios situacijos savivaldybėse, neatitinka regioninės politikos ir gali lemti gimnazijų uždarymą, o nesant reikiamam mokinių skaičiui III klasės sraute vieneriems metams steigti kitos gimnazijos skyrių netikslinga. Toks teisinis reguliavimas yra formalizuotas, atima iš savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų teisę spręsti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą individualiais atvejais bei tinkamiausiais būdais. 2022-2023 mokslo metais 84 savivaldybių gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio, 2023-2024 m. m. – 69 gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio[3].
Jeigu mokykla nėra uždaroma, ji lieka pagrindine mokykla, o vėliau galimai ir aštuonmete, tai esamos infrastruktūros išlaidos praktiškai nemažėja, o naujos išlaidos savivaldybėms atsiranda. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023[4] pabrėžė, kad, įgyvendindamas savo diskreciją reglamentuoti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, be kita ko, nustatyti kriterijus, kuriuos privalo atitikti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio teisinio aiškumo reikalavimo, t. y. įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos gali vykdyti savo veiklą. Todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą[5]. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Švietimo įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis savivaldybių tarybos sprendimu galėtų steigti III gimnazijų klases, jei mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
Pagal Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1¹ dalį mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos valstybinių ar savivaldybių mokyklų klasėms, kuriose ugdoma pagal bendrojo ugdymo programas ir kuriose mokinių skaičius neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) 18 punkte nustatyta, kad, Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra 21 mokinio klasėje, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1² dalyje siūloma numatyti, kad mokymo lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka klasėms, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.
Nauju teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos gimnazijų klasėms, vykdančioms akredituotą vidurinio ugdymo programą, bet neturinčioms 21 mokinio klasėje, taip išsaugant gimnazijas regionuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos instutucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje realią siuaciją ir lėšų poreikį, dalis lėšų bus skiriama iš savivaldybių biudžeto, o kita dalis skiriama iš valstybės biudžeto proporcingai mažinant faktiniam mokinių skaičiui klasėse. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teikiamam projekto tekstui specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Savivaldybė, gimnazija, mokymo lėšos, mokinių skaičius. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra.
Seimo nariai [1] Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030), in: https://lrv.lt/uploads/main/documents/files/Susitarimas%20d%C4%97l%20Lietuvos%20%C5%A1vietimo%20politikos.pdf [2]Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt [3] Sudaryta pagal: Bendrasis ugdymas, in: http://www.svis.smm.lt/bendrasis-ugdymas-2 Savivaldybės bendrojo ugdymo gimnazijos tipo mokyklos 2022-09-01, 2023-09-01 [4] Dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymo in: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2840/content [5] Atskiroji nuomonė dėl Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstomo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2759(2) bei lydinčiųjų projektų projekto Nr. XIVP-2760(2), projekto Nr. XIVP-2761(2), in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a3e359100c4011ee9be7e853187c02dc?positionInSearchResults=10&searchModelUUID=974755d7-1915-4890-82d0-1719c59a609d
įstATYMO PROJEKTO 2024-01-11 Nr. XIVP-3440 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio 8 dalis nustato bendruosius kriterijus, kada mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūlomi pakeitimai (siūloma nustatyti tam tikras sąlygas, kurioms esant savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą vidurinio ugdymo programą) nėra šios dalies reguliavimo dalykas, todėl jie turėtų būti dėstomi kitoje atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 8 dalies 7 punktą. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimą leisti vykdyti bendrojo ugdymo programas ir tose savivaldybių gimnazijose, kurių klasėse mokinių skaičius atitiktų siūlomus kriterijus, taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat būtina pažymėti, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas nėra būtinas ar reikalingas apskritai, nes savivaldybės mokyklos galimybė vykdyti bendrojo ugdymo programas net ir neatitinkant įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytų didžiausio ir
(ar) mažiausio mokinių klasėje skaičiaus kriterijų nėra ribojama (ribojamas tik valstybės biudžeto lėšų skyrimas tokioms klasėms). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti keičiamos būtent keičiamo įstatymo 67 straipsnio nuostatos, jame numatant galimas išlygas iš bendrųjų nuostatų dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo ar mažinimo atitinkamos savivaldybių gimnazijoms (ar jų klasėms). 2.
straipsnio 8 dalies 7 punkte reikėtų aiškiai identifikuoti tuos „atskirus atvejus“, kada šios dalies nuostatos būtų taikomos ir gimnazijoms, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą. Jeigu turimi omenyje atvejai, nurodyti keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti pateikta atitinkama dispozicinė nuoroda. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 8 dalies 7 punkte” įrašytina formuluotė „šios dalies 7 punkte“ (bet kaip jau minėta aukščiau, šio punkto keitimas yra netikslingas ir nereikalingas projekto tikslams pasiekti). 4. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio
lėšos iš valstybės biudžeto mokyklai neskiriamos arba proporcingai mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis) ir įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse yra atskirai nustatyti atvejai, kada mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos ir kada iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, siekiant nuostatų tarpusavio suderinamumo, projekto 2 straipsniu turėtų būti keičiama ne keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹dalis, bet keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalis, kurioje ir nustatyti atvejai, kada iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos.
Pažymėtina, kad priėmus siūlomus keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹ dalies pakeitimus, apskritai liktų galioti tarpusavyje su kitomis nuostatomis nederanti 43 straipsnio 15 dalies nuostata, numatanti, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto mokyklai neskiriamos arba proporcingai mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis, nors abejose 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse būtų reglamentuojami tik valstybės biudžeto lėšų mažinimo atvejai, lėšų neskyrimo pagrindų iš viso atsisakant. 5. Projekto 2 straipsniu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹dalies 3 punkto. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 37, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2180 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2180) yra keičiamas keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹dalies 3 punktas ir jo įsigaliojimas numatytas 2026 m. sausio 1 d. Todėl siekiant, kad projektu teikiamos nuostatos galiotų ir po 2026 m. sausio 1 d., kartu turėtų būti keičiamas ir Įstatymas Nr. XIV-2180. 6.
straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1¹dalies 1 ir 2 punkto nuostatų, kuriose būtų nustatyti valstybės biudžeto lėšų mažinimo mokykloms ar klasėms atvejai, ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1²dalies 1 ir 3 punktų, kuriuose taip pat nustatyti valstybės biudžeto lėšų mažinimo mokykloms ar klasėms, kurios neatitinka didžiausio ar mažiausio mokinių skaičiaus, santykis, t. y. neaišku, pagal kurias nuostatas ir kokiu santykiniu mažinimo dydžiu valstybės biudžeto lėšos galėtų būti mažinamos. 7. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos tikslą formuoti valstybės politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
įstATYMO PROJEKTO 2024-03-28 Nr. XIVP-3440(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnį 9 dalimi, nustatančia, kad jei savivaldybių gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokinių skaičius gimnazijos klasėse neatitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, o mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių, savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą vidurinio ugdymo programą. Siūloma nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, pati nuostata yra tautologinio pobūdžio ir nelogiška, nes nustato, kad gimnazijai, jau vykdančiai akredituotą vidurinio ugdymo programą, gali būti leista vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą. Kitaip sakant, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos visais atvejais vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą ir kažkoks papildomas savivaldybės tarybos leidimas esant atitinkamoms sąlygoms nėra reikalingas.
Antra, sistemiškai vertinant visas keičiamo įstatymo 43 ir 67 straipsnio nuostatos, būtina pažymėti, kad nei savivaldybės tarybos, nei kokio kito viešojo administravimo subjekto leidimas toliau vykdyti bendrojo ugdymo programas (kai mokykla neatitinka keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytų kriterijų) nėra būtinas ar reikalingas apskritai, nes savivaldybės mokyklos galimybė vykdyti bendrojo ugdymo programas net ir neatitinkant įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytų didžiausio ir (ar) mažiausio mokinių klasėje skaičiaus kriterijų nėra ribojama (ribojamas tik valstybės biudžeto lėšų skyrimas tokioms klasėms). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siekiant projekto iniciatorių siekiamo tikslo, turėtų būti keičiamos tik keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalies nuostatos, joje numatant galimas išlygas iš bendrųjų nuostatų dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo ar mažinimo atitinkamos savivaldybių gimnazijoms (ar jų klasėms). Trečia, jeigu būtų pritarta teikiamam siūlymui papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnį nauja 9 dalimi (ir atitinkamai pernumeravus kitas šio straipsnio dalis), turėtų būti nuosekliai ir sistemiškai peržiūrimos visos kitos keičiamo įstatymo nuostatos, nes jose yra labai daug dispozicinių nuorodų į dabar galiojančią keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalį. 2.
tikslo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1² dalies 4 punkto formuluotė neturėtų būti dėstoma taip, kaip numatyta siūlomoje keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje, t. y. svarstytina, ar neturėtų būti numatyta, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos gimnazijų klasėms, kai gimnazijų klasių sudarymas atitinka dvi kumuliatyvias sąlygas – klasių, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą, sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus, tačiau mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais:
straipsnis turėtų būti dėstomas dvejomis dalimis, iš kurių viena būtų pildomas keičiamo įstatymo 43 straipsnis nauja 9 dalimi, o kita – pernumeruojamos likusios straipsnio dalys (tačiau kaip minėta aukščiau, tokiu atveju turėtų būti nuosekliai ir sistemiškai peržiūrimos visos kitos įstatymo nuostatos, patikslinant dispozicines nuorodas į galiojančią keičiamo įstatymo 43 straipsnio 9 dalį);
dėstomoje dalyje turėtų būti dėstomas tik naujai pildomas 67 straipsnio 1² dalies 4 punktas, o ne visa nauja 1² dalies redakcija;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4.
ministerijos veiklos tikslą formuoti valstybės politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370