Projekto lyginamasis variantas
, 143 , 15, 16, 173 ,
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
dalimi: „21
2. Saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama, taip pat žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba
upinių nėgių žvejyba – nėgių žvejyba bučiukais, kurios metu draudžiamas kitų žuvų šalutinis žvejybos laimikis .“
dalimi: „22
2. Specializuotoji stintų žvejyba ežeruose – tradicinių renginių metu vykdoma žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais ežeruose nuo ledo, atitinkanti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių šalutinis žvejybos laimikis.
6Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Specializuotoji verslinė žvejyba
procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti . Specializuotoji stintų žvejyba Kuršių mariose – žvejyba stintinėmis gaudyklėmis ar stintiniais tinklaičiais nuo ledo, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis. “
straipsnio 231 dalį ir ją išdėstyti taip: „231 . Statomasis tinklas
dalimi: „232 . Šalutinis žvejybos laimikis – saugomų žuvų ir (arba) žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą, dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais.“
straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Verslinė žvejyba
verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką vykdoma žvejyba siekiant gauti pajamų .“
straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Verslinės žvejybos įrankiai
registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2006 L 341, p.
1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. visi teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje. “
1Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra teisės į žvejybos kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius.“
3Pakeisti 5 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.“
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos
įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, ir taikomos remiantis atsižvelgiant į žuvininkystės tyrimų duomenimis duomenis, ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.“
10 punktu:
„10) minimalių atstumų tarp žvejybos įrankių nustatymas;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 11 punktu:
„11) maksimalaus žuvų išteklių naudotojų skaičiaus žvejybos zonoje
ar žvejybos bare nustatymas.“
4Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo,
galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse
ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba .“
6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose
atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba,
Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą , žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“
8Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Papildyti 8 straipsnį 7 punktu:
„7) pildyti žvejybos vidaus vandenyse žurnalą aplinkos
ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.“
pakeitimas
14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybiniuose V idaus vandenų telkiniuose vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba, ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.“
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose ir bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiuose valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui. 6 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu ne trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų ilgesniam, nei nustatytas žvejybos limitas laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 143 straipsnio 3 dalyje nustatytų priežasčių, pakartotinai ši teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisė į žvejybos kvotą specializuotąjai stintų žvejybai ežeruose, ir teisė į žvejybos kvotą polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
3Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo ;
4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro stintinių gaudyklių ir stintinių tinklaičių žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą ;
5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.“
4. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio
skiriama po balą.
Šie balai sumažinami arba padidinami:
1) balai didinami550 procentais procentų , jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) balai didinami po1020 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
4) balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas teikia turizmo paslaugas ar užsiima žuvininkystės produktų perdirbimu;
balai mažinami
už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir
50 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama
ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.“
straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.“
straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.“ 12.
Pakeisti 141 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 7 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
14 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti . Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip
5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti14 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 3. Pakeisti 143 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
c) keturis du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.“ 4.
Pakeisti 143 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 5. Pakeisti 143 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas padarė penkis tris ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių ;“. 6. Pakeisti 143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.“
7Pakeisti 143 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę į žvejybos kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba .“ 8 straipsnis. 144 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
14 4 straipsnį. „144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui . 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 4.
ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.“
15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą
galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją . Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu .“
3Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės
arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.“
15 straipsnio 7 dalies 3 punktą. „3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą.“
15 straipsnio 8 dalies 3 punktą.
„3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis
.“
5. Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą
arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą , pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.“
15 straipsnio 10 dalies 5 punktą. „5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui.“
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ;“. 2 . Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos
paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos
pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau daugiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“
straipsnio pakeitimas
173 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir 300 m atstumu nuo kranto verslinė žvejyba draudžiama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje,
specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) , arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.) . Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei
migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus , ir žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį .“
Papildyti 31 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos
nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4, 12, 13, 15, 6 str. 3 d. 1 ir 4 punktus ir 11 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 4, 12, 13 ir 15 straipsniai įsigalioja 2021 m.
lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 str. 3 d. 1 ir 4 punktai ir 11 straipsnis įsigalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 4. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka žuvų išteklių naudotojams išmokamos kompensacijos dėl žvejybos veiklos nutraukimo. 5. Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas dėl žvejybos veiklos nutraukimo , ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 6.
6Iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai galioja iki kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo išmokėjimo tam ūkio subjektui datos. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 4, 12 ir 13 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2022 m. liepos 1 d. priima likusių šio įstatymo straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Aist ė Gedvilienė Ingrida Šimonytė Andrius Vyšniauskas Audrius Petrošius Arūnas Valinskas Viktoras Pranckietis (atsiėmė parašą 2021-04-13) Romualdas Vaitkus Kasparas Adomaitis Tomas Vytautas Raskevičius Ieva Pakarklytė Morgana Danielė Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Aidas Gedvilas Mindaugas Puidokas Vaidas Giraitytė Emanuelis Zingeris Linas Jonauskas Tomas Bičiūnas Kęstutis Mažeika Juozas Baublys Jonas Gudauskas Laima Andrikienė Mykolas Majauskas Algis Strelčiūnas Arvydas Pocius Jurgita Sejonienė Irena Haase Dalia Asanavičiūtė Sergejus Jovaiša Domas Griškevičius Matas Maldeikis Andrius Kupčinskas Paulė Kuzmickienė Valdas Rakutis Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė Žygimantas Pavilionis
Projekto lyginamasis variantas
, 143 , 15, 16, 173 , 20, 22, 27, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 144 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji Teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
2Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:
„22
1Specializuotoji upinių nėgių žvejyba – verslinė upinių nėgių žvejyba nėginiais bučiukais, kurios metu draudžiamas kitų žuvų šalutinis žvejybos laimikis .“
3Papildyti 2 straipsnį 222 dalimi:
„22
2Specializuotoji stintų žvejyba ežeruose – tradicinių renginių metu vykdoma verslinė žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais ežeruose nuo ledo, atitinkanti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių šalutinis žvejybos laimikis.
“
4Papildyti 2 straipsnį 223 dalimi:
„22
3Specializuotoji stintų žvejyba Nemuno žemupyje – verslinė žvejyba stintiniais traukiamaisiais tinklais aplinkos ministro nustatytose vietose, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis.
“
5Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti .
Specializuotoji stintų žvejyba Kuršių mariose – verslinė žvejyba stintinėmis gaudyklėmis ar stintiniais tinklaičiais nuo ledo, kurios metu leidžiamas tik pūgžlių ir invazinių žuvų šalutinis žvejybos laimikis. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „231 . Statomasis tinklas
išdėstyti taip: „31. Verslinė žvejyba
verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką vykdoma žvejyba siekiant gauti pajamų .“
išdėstyti taip: „32. Verslinės žvejybos įrankiai
išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. visi teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją.
Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra teisės į žvejybos kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, ir taikomos remiantis atsižvelgiant į žuvininkystės tyrimų duomenimis duomenis, ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.“
straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) minimalių atstumų tarp žvejybos įrankių nustatymas;“. 3. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) maksimalaus žuvų išteklių naudotojų skaičiaus žvejybos zonoje ar žvejybos bare nustatymas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
išdėstyti taip: „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba,
Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“
8Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 7 punktu:
„7) pildyti žvejybos vidaus vandenyse žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybiniuose V idaus vandenų telkiniuose vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų žvejyba ežeruose, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose ir specializuotoji upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba , ir žvejyba žuvų gaudyklėmis . Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose , vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose ir bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiuose valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.
Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Žvejybos limitai , išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip
galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.“6 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu ne
trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų ilgesniam, nei nustatytas žvejybos limitas laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 143 straipsnio
(likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos kvotą specializuotąjai stintų žvejybai ežeruose, ir teisė į žvejybos kvotą polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose , ir polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“
3. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo ;32 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro stintinių gaudyklių ir stintinių tinklaičių žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą ;43 ) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.“
straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.“
141 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.“
straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams.
Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.“
straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Perleidžiamosios T eisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 143 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 3.
3Pakeisti 143 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
b) keturis du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per
4Pakeisti 143 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;“. 5. Pakeisti 143 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas padarė penkis tris ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių ;“. 6. Pakeisti 143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.“
7Pakeisti 143 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę į žvejybos kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija Žuvininkystės tarnyba .“
8 straipsnis. 144 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 144 straipsnį. „144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui . 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 4.
žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją . Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“
ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu .“
ją išdėstyti taip: „6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.“
netekusiu galios15 straipsnio 7 dalies 3 punktą. „3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą.“
netekusiu galios15 straipsnio 8 dalies 3 punktą.
„3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis .“
6Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą , pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.“
15 straipsnio 10 dalies 5 punktą. „5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui.“ 10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ;“. 2 . Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) leidžiamų gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais, kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau daugiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“ 11 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas Pakeisti
17 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje,
specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) , arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.) . Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. “13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones
nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos .“14 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus , ir žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį .“15 straipsnis. 31 straipsnio papildymas
straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „31 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas ir kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą mokėjimas
31 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.“16 traipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 4, 6 straipsnio 3 dalį, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnio 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 16 straipsnio 7 ir 8 dalys įsigalioja nuo šio įstatymo paskelbimo. 3. Šio įstatymo 4, 12,
3 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 5. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka žuvų išteklių naudotojams išmokamos kompensacijos dėl žvejybos veiklos nutraukimo. 6.
kvotą ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas dėl žvejybos veiklos nutraukimo , ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai galioja iki kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo išmokėjimo tam ūkio subjektui datos. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 4, 12 ir 13 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos priima iki 2021 m. spalio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Aist ė Gedvilienė
, 143 , 15, 16, 173 , 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios į
2021-03-23 Nr. XIVP-343 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu ,,balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą“. Galiojančio keičiamo įstatymo141 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad analogišką kriterijų atitinkančių fizinių ir juridiniai asmenų balai didinami tik 5 procentais. Taigi įstatymas savivaldybės teritorijoje, kurioje yra vandens telkinys, ne mažiau kaip 3 paskutinius metus gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims, taip pat šioje teritorijoje įregistruotiems juridiniams asmenims suteiktų žymų pranašumą lyginant su kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusiais fiziniais asmenimis ar įregistruotais juridiniais asmenimis aukcione įsigyjant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje. Projekto 6 straipsnio
straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu „balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas teikia turizmo paslaugas ar užsiima žuvininkystės produktų perdirbimu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo 3 straipsnis nustato gan plačią turizmo paslaugų rūšių apimtį, tačiau balai ūkio subjektui būtų didinami vykdant bet kokios rūšies turizmo paslaugas, o ūkio subjekto pajamos iš turizmo veiklos gali sudaryti tik nereikšmingą dalį visų jo gaunamų pajamų. Be to, projektu siūlomu teisniu reguliavimu žuvininkystės produktų perdirbėjams būtų sudarytos palankesnės nei galiojančiame įstatyme nustatytos sąlygos aukcionuose įsigyti teisę į žvejybos kvotas verslinei žvejybai atitinkamuose vidaus vandenų telkiniuose. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar nebūtų sudaromos prielaidos verslinės žvejybos veiklai ir žuvininkystės produktų perdirbimo veiklai susikoncentruoti vienų ir tų pačių subjektų rankose, kas galimai mažintų konkurenciją šiose srityse. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Konstitucijos nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės bei būdai jai apsaugoti.
Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai ir asmenų lygiateisiškumo principui. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada. 2. Projekto įstatymo pavadinime po skaičiaus „2“ dėtinas kablelis, o po skaičiaus „173 “ įrašytinas skaičius „20“, nes projekto 12 straipsniu yra keičiamas ir Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 20 straipsnis. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 212 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „saugomos žuvys“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „saugomų rūšių žuvys“, kurios turinys keičiamo įstatymo kontekste suprantamas kaip apibrėžta Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Projekto nuostatose sąvokos „saugomos žuvys“ turinys būtų suprantamas visiškai kitaip nei minėtame įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, įstatyme vartojant dvi panašias sąvokas „saugomos žuvys“ ir „saugomų rūšių žuvys“, šios sąvokos taikant ir aiškinant įstatymo nuostatas nebus painiojamos tarpusavyje. Iš projektu siūlomos apibrėžti sąvokos „saugomos žuvys“ turinio darytina išvada, kad šia sąvoka siūloma apibrėžti žuvis, kurių žvejyba būtų draudžiama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, manytina, kad projekte reikėtų apibrėžti sąvoką, labiau atitinkančią jos turinį. Jei būtų pritarta šiai pastabai ir sąvoka būtų tikslinama, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje pateiktos sąvokos turinys. Antra, šiose projekto nuostatose pateiktos sąvokos turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama formuluotė
„verslinio dydžio žuvys“, taip pat neaišku, ir koks subjektas nustatytų šį
dydį. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokios rūšies žvejyba (verslinė ir/ar kt.) turi būti draudžiama. Nėra pakankamai aiškus ir formuluotės „žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“ turinys, nes pagal keičiamo įstatymo nuostatas žvejybos limitai yra nustatomi vidaus vandens telkiniams ir gali būti įvairių rūšių (didžiausias žuvų sugavimo kiekis ar žvejybos įrankių kiekis, ar žvejybos dienų skaičius, ar nustatytos žvejybos vietos), o žuvų išteklių naudotojams suteikiama teisė į žvejybos kvotą (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 ir 54 dalys). Pastaroji analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio
dalies formuluotei
„žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių
naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą“.
Trečia, siekiant aiškumo, šios sąvokos turinyje reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas ir vartojamas sąvokas, todėl tikslintini šiose projekto nuostatose vartojami terminai „įrankiais“ bei „limitai“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalimi yra iš esmės panaikinama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta bendroji sąvoka „specializuotoji verslinė žvejyba“, o projekto
,222 , 223 ir 23 dalyse nustatyti sąvokas, apibrėžiančias tam tikrų žuvų rūšių specializuotąją žvejybą. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos numato trijų rūšių žvejybą - verslinę, specialiąją ir mėgėjų, todėl iš projekto 1 straipsnio 3 - 6 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221 ,222 , 223 ir 23 dalyse siūlomų sąvokų turinio nėra aišku, kokios rūšies (pavyzdžiui, verslinė ar kt.) žvejyba būtų suprantama kaip specializuotoji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas „bučiukai“, kurio turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žuvų gaudyklė“, kuri, manytina, savo turiniu apima ir tokį žvejybos įrankį kaip bučius. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti minėtos sąvokos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose projekto nuostatose yra įvardijami konkretūs žvejybos įrankiai (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 222 ir 223 dalyse nurodomi „stintiniai traukiamieji tinklai“, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodomi
„stintinės gaudyklės“ ir „stintiniai tinklaičiai“), kurių turinys nei projekto,
nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas, todėl nėra pakankamai aiškus. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos turinyje prieš žodį „nėgių“ įrašytinas žodis „upinių“. 6. Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje apibrėžtos sąvokos turinys nėra aiškus, nes neaiškus jo santykis su projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 212 dalies nuostatomis. Projekto 1 straipsnio
dalyje siūloma nustatyti, kad saugomos žuvys yra ir „žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“. Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje šalutiniu žvejybos laimikiu būtų laikoma „ saugomų žuvų ir (arba) žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą , dalis <...>“, t. y., pagal šias projekto nuostatas „ žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“ išskiriamos kaip atskira grupė, nors projekte siūlomos nustatyti sąvokos „saugomos žuvys“ turinys šias žuvis apima. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą „aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai aspektai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių aspektų turinį. 8. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu išbraukiama projekto 3 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras“. Svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. 9. Projekto 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatos nėra aiškios santykyje su Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias „ž uvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“. Atkreiptinas dėmesys, kad su tiekiamu projektu susijusio Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-345) (toliau – projektas Nr. XIVP-345) Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-345 nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 10.
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „vidaus vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji stintų žvejyba“ nėra aiškios santykyje su projekto 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 222 , 223 ir 23 dalių nuostatomis, t. y., neaišku, ar specializuotoji stintų žvejyba būtų leidžiama visuose vidaus vandenyse, ar tik minėtose projekto 1 straipsnio nuostatose nurodytuose vidaus vandenų telkiniuose – ežeruose, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokia žvejyba yra leidžiama polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose. 11. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos turi būti dėstomos kabutėse. 12. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalis: reikėtų atsisakyti šios dalies 3 punkto, kuriame įrašyta „neteko galios nuo...“, o likusius punktus pernumeruoti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto išdėstymui. 13. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma išbraukti nuostatas, nustatančias, kad prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti ne tik per atstumą, bet ir tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma išbraukti tų keičiamo įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja kitų prašymų, nurodytų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 141 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, padavimą tiesiogiai kreipiantis į įgaliotas institucijas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. 14. Tikslintina projekto 9 straipsnio struktūrinių dalių numeracija. 15.
straipsnio 4 dalies nuostatų turinį, reikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimą, nes šis įstatymo straipsnis reglamentuotų ne tik žuvininkystės rėmimą, bet ir kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą mokėjimą. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnį 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad kompensacijos žuvų išteklių naudotojams būtų mokamos nepriklausomai nuo žvejybos veiklos nutraukimo priežasčių. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas žuvų išteklių naudotojams išmokamų kompensacijų dydis. Esminės kompensacijų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Vyriausybės priimtame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos tuomet, kai žuvų išteklių naudotojai nutrauks savo žvejybos veiklą po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tuo atveju, jeigu žvejybos veikla būtų nutraukta ir iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 16. Projekto 16 straipsnio 1 dalis tikslintina:
straipsniai turi būti išdėstyti iš eilės pagal numeraciją;
formuluotės „6 str. 3 d.
dalis neturi tokių struktūrinių dalių kaip punktai. Be to, šioje formuluotėje vietoj santrumpų „str.“ ir „d.“ reikėtų įrašyti pilnus žodžius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms;
kaip išimtį numatyti ir projekto 16 straipsnio 7 ir 8 dalių įsigaliojimą, t.y. įrašyti formuluotę „šio straipsnio 7 ir 8 dalis“. 17. Projekto 16 straipsnio
straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus“ tikslintina: vietoj „2022 m. liepos
likusių šio įstatymo straipsnių“. 19. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir priekrantėje, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus, nustatyti kompensacijas už žvejybos veiklos nutraukimą ir kt., o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ž uvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. 21. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr.
,143 , 144 , 15, 171 , 177 , 18, 21, 22,
Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5220), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756
Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141 , 143 ,144 , 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4958), kuriais Žuvininkystės įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti analogiškai arba kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p.
165 , el. p. [email protected]
, 143 , 15, 16, 173 , 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios į
2021-03-29 Nr. XIVP-343(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas „bučiukai“, kurio turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žuvų gaudyklė“, kuri, manytina, savo turiniu apima ir tokį žvejybos įrankį kaip bučius. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti minėtos sąvokos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose projekto nuostatose yra įvardijami konkretūs žvejybos įrankiai (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 222 ir 223 dalyse nurodomi „stintiniai traukiamieji tinklai“, projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodomi
„stintinės gaudyklės“ ir „stintiniai tinklaičiai“), kurių turinys nei projekto,
nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas, todėl nėra pakankamai aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas
„nėginiai bučiukai“, todėl reikėtų suderinti projekto ir jo lyginamojo varianto
nuostatas tarpusavyje. 2. Tikslintina projekto 3 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys). 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą „aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais“.
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai aspektai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių aspektų turinį. 4. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu išbraukiama projekto 3 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras“. Svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. 5. Projekto 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatos nėra aiškios santykyje su Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias „ž uvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“. Atkreiptinas dėmesys, kad su tiekiamu projektu susijusio Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-345) (toliau – projektas Nr. XIVP-345) Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-345 nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 6. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (yra du antrieji punktai). 7.
straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu ūkio subjektas padarė šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui. Galiojančio keičiamo įstatymo143 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje nustatyta, kad teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui, jeigu padaromi du šiurkštūs pažeidimai per 2 metus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar sprendžiant teisės į žvejybos kvotos galiojimo sustabdymo vienam mėnesiui klausimą, šiurkštus pažeidimas turėtų būti padarytas po įstatymo įsigaliojimo, ar teisės į žvejybos kvotos galiojimas galėtų būti stabdomas ir dėl pažeidimo, padaryto iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo, projekto 16 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, projekto 16 straipsnį reikėtų papildyti ir nuostatomis, reglamentuojančiomis projekto
straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio bei projekto 7 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų taikymą. 8. Siekiant aiškumo ir suderinant projekto nuostatas su jo lyginamojo varianto analogiškomis nuostatomis, projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis tikslintinas: išbraukiamas žodis „keturis“ ir perbrauktas skaičius „2 “. 9.
tikslu projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma išbraukti nuostatas, nustatančias, kad prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti ne tik per atstumą, bet ir tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma išbraukti tų keičiamo įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja kitų prašymų, nurodytų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 141 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, padavimą tiesiogiai kreipiantis į įgaliotas institucijas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus. 10. Projekto 15 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, šio straipsnio 1 dalyje pakeitimų
esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“, o 2 dalies pakeitimų esmėje reikėtų išbraukti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. 11. Projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnį 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad kompensacijos žuvų išteklių naudotojams būtų mokamos nepriklausomai nuo žvejybos veiklos nutraukimo priežasčių. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas žuvų išteklių naudotojams išmokamų kompensacijų dydis. Esminės kompensacijų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Vyriausybės priimtame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos tuomet, kai žuvų išteklių naudotojai nutrauks savo žvejybos veiklą po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tuo atveju, jeigu žvejybos veikla būtų nutraukta ir iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 12. Projekto 16 straipsnio 1 dalis tikslintina: po skaičiaus „4“ įrašytinas žodis
„straipsnis“, po skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „straipsnius“, o vietoj
skaičiaus „16“ įrašytinas žodis „šio“. 13. Projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių, nes Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 14. Iš projekto 16 straipsnio 1 - 3 dalių nuostatų nėra aišku, kada įsigaliotų įstatymo 11 straipsnis. 15. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir priekrantėje, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus, nustatyti kompensacijas už žvejybos veiklos nutraukimą ir kt., o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ž uvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 16. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr.
,143 , 144 , 15, 171 , 177 , 18, 21, 22,
Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5220), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5052), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141 , 143 ,144 , 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4958), kuriais Žuvininkystės įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti analogiškai arba kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p.
165 , el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
5, 6, 8, 14, 141 , 143 , 15, 16, 173 , 20, 22,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas „bučiukai“, kurio turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žuvų gaudyklė“, kuri, manytina, savo turiniu apima ir tokį žvejybos įrankį kaip bučius. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti minėtos sąvokos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose projekto nuostatose yra įvardijami konkretūs žvejybos įrankiai (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo
ir 223 dalyse nurodomi „stintiniai traukiamieji tinklai“, projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodomi „stintinės gaudyklės“ ir „stintiniai tinklaičiai“), kurių turinys nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas, todėl nėra pakankamai aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas „nėginiai bučiukai“, todėl reikėtų suderinti projekto ir jo lyginamojo varianto nuostatas tarpusavyje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą
„aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais“. Iš šių projekto
nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai aspektai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių aspektų turinį Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu išbraukiama projekto 3 straipsnio
žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras“. Svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 29 d.
37
dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatos nėra aiškios santykyje su Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias „ž uvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, - ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“. Atkreiptinas dėmesys, kad su tiekiamu projektu susijusio Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-345) (toliau – projektas Nr. XIVP-345) Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-345 nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (yra du antrieji punktai). Pritarti.. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 29 d. 7,163
dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu ūkio subjektas padarė šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui. Galiojančio keičiamo įstatymo143 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje nustatyta, kad teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui, jeigu padaromi du šiurkštūs pažeidimai per 2 metus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar sprendžiant teisės į žvejybos kvotos galiojimo sustabdymo vienam mėnesiui klausimą, šiurkštus pažeidimas turėtų būti padarytas po įstatymo įsigaliojimo, ar teisės į žvejybos kvotos galiojimas galėtų būti stabdomas ir dėl pažeidimo, padaryto iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo, projekto 16 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, projekto 16 straipsnį reikėtų papildyti ir nuostatomis, reglamentuojančiomis projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio bei projekto 7 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų taikymą. Spręsti pagrindiniame komitete. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo ir suderinant projekto nuostatas su jo lyginamojo varianto analogiškomis nuostatomis, projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo143 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis tikslintinas: išbraukiamas žodis „keturis“ ir perbrauktas skaičius „2
“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1,2
aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma išbraukti nuostatas, nustatančias, kad prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti ne tik per atstumą, bet ir tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma išbraukti tų keičiamo įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja kitų prašymų, nurodytų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 141 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, padavimą tiesiogiai kreipiantis į įgaliotas institucijas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus Spręsti pagrindiniame komitete.. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis
„pakeitimas“, šio straipsnio 1 dalyje pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip:
„Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“, o 2 dalies
pakeitimų esmėje reikėtų išbraukti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnį 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad kompensacijos žuvų išteklių naudotojams būtų mokamos nepriklausomai nuo žvejybos veiklos nutraukimo priežasčių. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas žuvų išteklių naudotojams išmokamų kompensacijų dydis.
Esminės kompensacijų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Vyriausybės priimtame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos tuomet, kai žuvų išteklių naudotojai nutrauks savo žvejybos veiklą po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tuo atveju, jeigu žvejybos veikla būtų nutraukta ir iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalis tikslintina: po skaičiaus „4“ įrašytinas žodis „straipsnis“, po skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „straipsnius“, o vietoj skaičiaus „16“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių, nes Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 - 3 dalių nuostatų nėra aišku, kada įsigaliotų įstatymo 11 straipsnis. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. kovo 29 d. 15.
projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir priekrantėje, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus, nustatyti kompensacijas už žvejybos veiklos nutraukimą ir kt., o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ž uvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesį, kad Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141 , 143 , 144 , 15, 171 ,177 , 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4989(2)), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5220), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5052), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141 , 143 ,144 , 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4958), kuriais Žuvininkystės įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti analogiškai arba kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete.. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021 m. balandžio 19 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 14(1), 14(3), 15, 16, 17(3), 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 14(4) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei atkreipiame dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodoma, jog vienas Įstatymo projektu siekiamų tikslų – pagausinti žuvų išteklius. Įstatymo projektu siekiama uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Atkreipiame dėmesį, jog nei aiškinamajame rašte, nei Įstatymo projekte nenurodomi argumentai kodėl specializuota stintų ir nėgių žvejyba yra išskiriama iš bendro verslinės žvejybos Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, draudimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje aptinkamos kelios nėgių rūšys ir neaišku, kuri ar kurios iš jų turimos omeny Įstatymo projekte. Pažymime, kad pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) yra priskiriamos prie Bendrijos svarbos rūšių ir turėtų būti saugomos pagal direktyvos II ar V priedus. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: siūloma svarstyti pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: siūloma svarstyti pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos
pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141 , 143 , 15, 16, 173 , 20, 22, 27,
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-343(2) (toliau – Projektas Nr. 3), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti šį projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
keičiamoje Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje ir visame Projekte Nr. 3 siūlytina atsisakyti sąvokos „teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą)“ ir vartoti Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje įtvirtintą sąvoką „žvejybos kvota“. Projekte Nr. 3 atsisakius sąvokos „perleidžiamoji teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą)“, netenka prasmės ir sąvoka „teisė į žvejybos kvotą“, nes dubliuoja „žvejybos kvotą“, suteikiamą po teisės į žvejybos kvotą suteikimo. Projekte Nr. 3 atsisakius sąvokos „teisė į žvejybos kvotą“, reikėtų pripažinti netekusiu galios Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnį, žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimą reglamentuoti 141 straipsnyje, sąvoką „teisė į žvejybos kvotą“ pakeisti sąvoka „žvejybos kvota“. Atitinkamai reikėtų pakeisti ir Projekto Nr.
įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, 5 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, 7 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo143 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 143 straipsnio
straipsnio 4 ir 5 dalis, 9 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 15 straipsnio 9 dalį. Projekto Nr. 3 16 straipsnio 6 dalį išdėstyti pagal šio nutarimo 3.19 papunktyje pateiktą siūlymą. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 989141 3.2 . Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.4.18 papunktyje numatyta priemonė „<...> siekiant vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje apsaugoti migruojančias žuvų rūšis ir teikti prioritetą mėgėjų žvejybai, peržiūrėti verslinę žvejybą reguliuojančias teisines ir paramos pasitraukimui iš žuvininkystės verslo arba kompensavimo ūkio subjektams dėl pablogintų verslinės žvejybos sąlygų ar jos uždraudimo priemones, verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje sustabdant, reikšmingai apribojant (draudžiami įrankiai, būdai ar akvatorijos) arba perorientuojant į tradicinę mažos apimties žvejybą <...>“. Tradicinė mažos apimties žvejyba užtikrintų darnų ir tausojantį žuvų išteklių naudojimą dėl mažo intensyvumo nesukeliant grėsmės žuvų populiacijų būklei, natūraliam atsikūrimui, apsaugant migruojančias žuvų rūšis, atsižvelgiant į pajūrio ir Kuršių marių pakrantės bendruomenių lūkesčius ir tradicinių verslų, kuriančių ir palaikančių turizmo Vakarų Lietuvoje patrauklumą ir ekonominį gyvybingumą. Todėl siūlytina pakeisti Projekto Nr.
stintų žvejyba ir žvejyba polderiuose, nuostatomis, sumažinančiomis žvejybos intensyvumą tinklais, marinėmis ir stambiaakėmis gaudyklėmis, – apriboti vienos Kuršių mariose žvejojančios įmonės turimų žvejybos įrankių skaičių, žvejybą žuvų migracijos ir susikaupimo vietose. Reglamentuojant žvejybą, svarbu įvertinti ne tik žuvų išteklių, bet ir žvejybos, kaip tautinio, nematerialaus kultūros paveldo, tyrimus, žvejyba užsiimančių asmenų, šeimų ir bendruomenių veiklą, šio amato raidą ir perspektyvas, sąsajas su kitais verslais ir kitus tradicinės žvejybos aspektus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Projekte Nr. 3 įvesti sąvoką „tradicinė mažos apimties žvejyba vidaus vandenyse“, papildyti Projekto Nr. 3 1 straipsniu keičiamą Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnį 41 dalimi dėl „tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse“, 41 ir 42 dalis laikyti atitinkamai 42 ir 43 dalimis ir minėtą 41 dalį išdėstyti taip: „41 . Tradicinė mažos apimties žvejyba vidaus vandenyse
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, siekiant užtikrinti darnų žuvų išteklių naudojimą.“ Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9891 2, 3,4 3.3 . Projekte Nr.
Projekte Nr. 3 siūlome atsisakyti 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, kuriose apibrėžiama specializuotoji atskirų rūšių žuvų žvejyba, ir pakoreguoti Žuvininkystės įstatyme įtvirtintą sąvoką „specializuotoji verslinė žvejyba“ – susieti ją su pasiūlyta sąvoka „tradicinė mažos apimties žvejyba vidaus vandenyse“. Specializuotosios verslinės žvejybos vidaus vandenyse metu būtų leidžiamas šalutinis žvejybos laimikis tik iki 10 proc. bendro laimikio svorio (šiuo metu leidžiama 50 proc.), išskyrus lašišas ir šlakius, kuriuos paimti draudžiama, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą. Taip būtų labai sumažintas leidžiamas neverslinio dydžio ir saugomų rūšių žuvų šalutinis laimikis. Siūlytina patikslinti Projekto Nr. 3 1 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintą sąvoką „specializuotoji verslinė žvejyba“ ir ją išdėstyti taip: „23. Specializuotoji verslinė žvejyba
Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9891 N 3.4 . Projekto Nr. 3 1 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 6 ir 8 dalyse sąvokų apibrėžtyse išvardytuose verslinės žvejybos įrankiuose, taip pat šio nutarimo 3.3 papunktyje nurodytos specializuotosios žvejybos metu naudojant išvardytus žvejybos įrankius, žūva saugomų rūšių ir mažesnio nei leidžiamo verslinio dydžio žuvys, kurios ir sudaro šalutinį nepageidaujamą laimikį. Šalutinio žvejybos laimikio terminas neapibrėžtas Žuvininkystės įstatyme, tačiau jis būtinas nustatant žvejybos reglamentavimo priemones. Siūlytina papildyti Projekto Nr.
dalimi ir ją išdėstyti taip: „232 . Šalutinis žvejybos vidaus vandenyse laimikis
Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9893 3.5 . Projekto Nr. 3 3 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą siūlytina papildyti nuostata, kad žvejybos zonoje ar žvejybos bare gali būti nustatytas galimas maksimalus verslinės žvejybos įrankių skaičius, o ne tik maksimalus žuvų išteklių naudotojų skaičius. Apribojant žvejybos įrankių skaičių arba draudžiant žvejoti atskiroje vandens telkinio dalyje, kurioje vyksta žuvų migracija, kaupiasi saugomų rūšių žuvys arba yra ypač svarbios rūšims išlikti ekologinės sąlygos (pvz., neršto, jauniklių vystymosi), būtų galima išvengti arba maksimaliai sumažinti saugomų žuvų rūšių šalutinį laimikį ir neigiamą poveikį žuvų ištekliams. Projekto Nr. 3 3 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„11) maksimalaus žuvų išteklių naudotojų ir
verslinės žvejybos įrankių skaičiaus žvejybos zonoje ar žvejybos bare nustatymas.“ Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 98922 3.6 . Siūlome atsisakyti Projekto Nr.
Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimo – neišbraukti žodžių
„sektoriaus perleidžiamųjų“, nes Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių
registras yra bendras, o jo paskirtis – registruoti perleidžiamąsias teises į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai, taip pat rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Siūlytume Projekto Nr. 3 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyti, kad Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse kvotos, teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius. Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9893 3.7 . Atsižvelgus į šio nutarimo 3.2 papunktyje pateiktus argumentus, siūlytina Projekto Nr. 3 3 straipsniu keičiamą Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą aplinkosauginiu, socialiniu, ekonominiu, istoriškumo ir tradicinės žvejybos išsaugojimo aspektais, atsižvelgiant į žuvininkystės ir tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse tyrimų duomenis, siekiant palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir išvengti neigiamų vandens ekosistemų pokyčių.“ Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 989 1,3 3.8 . Atsižvelgiant į šio nutarimo 3.1 papunktį, atsisakius Projekto Nr.
„teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą)“,
turėtų likti nuostata, kad tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Siūlome Projekto Nr. 3 3 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse kvotas skiria Žuvininkystės tarnyba.“ Pritarti. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9893 3.9 . Projekto Nr. 3 3 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti, kad vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimų periodiškumas reglamentuojamas Mėgėjų žvejybos įstatyme. Siūlome šioje dalyje nustatyti, kad žuvų išteklių tyrimų duomenys būtų teikiami Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai, nes kai kurių žuvų išteklių tyrimų užsakovai yra Aplinkos apsaugos agentūra ar žvejybos plotų naudotojai. Visos mokslinių tyrimų ataskaitos nustatyta tvarka teikiamos specialiosios žvejybos leidimus išduodančiai Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl siūlome pakeisti Projekto Nr. 3
ją išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir
Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais; kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, – ne rečiau kaip kartą per 5-erius metus. Vidaus vandenų telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai atliekami Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka.
Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, jūrų vandenyse
Pritarti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9895 3.10 . Daugiamečių tyrimų duomenų analizė rodo, kad žuvų išteklių būklės kitimas ežeruose, kuriuose vykdoma specializuotoji seliavų žvejyba, ir ežeruose, kuriuose žvejojama tik mėgėjų žvejybos įrankiais, analogiškas, t. y. seliavų verslinė žvejyba nedaro neigiamo poveikio žuvų išteklių būklei. Siūlome pakoreguoti Projekto Nr. 3 5 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį dėl verslinės žvejybos ežeruose – leisti vykdyti ne tik ežerinių stintų verslinę žvejybą, bet ir specializuotąją seliavų žvejybą didesniuose kaip 300 ha vandens telkiniuose, kuriuose ne rečiau kaip kas 5-erius metus atliekami žuvų išteklių moksliniai tyrimai, jei pagal pateiktas rekomendacijas tokia žvejyba galima. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad, tinkamai reglamentuojant žvejybos įrankius ir žuvų sugavimo limitus, specializuotoji seliavų ir stintų verslinė žvejyba nedaro didesnio poveikio šių žuvų būklei. Siūlytina Kuršių mariose leisti ne tik specializuotąją stintų (kaip siūloma Projekte Nr. 3 ), bet ir tradicinę mažos apimties įvairių rūšių žuvų žvejybą. Kasmet atliekami Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų rezultatai rodo vidutinę (ne blogą) žuvų išteklių būklę.
Saugant Kuršių mariose migruojančias žuvis (lašišas, šlakius, žiobrius, perpeles), įvesta daug žvejybos apribojimų, žvejybos reglamentavimo priemonėmis numatoma papildomai apriboti žvejybą atskirose Kuršių marių zonose. Remdamiesi daugiamečių verslinės žvejybos laimikių kitimo ir ichtiologinių tyrimų duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad daugiausia sugaunamų karšių, kuojų, ešerių, stintų ir daugelio kitų rūšių žuvų (apie 70 proc.) išteklių būklė, esant dabartiniam žvejybos reglamentavimui, per artimiausius 5-erius metus keistųsi nedaug. Atsižvelgiant į Kuršių marių žuvų išteklių būklę ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, siūlytina sumažinti Kuršių mariose naudojamų verslinės žvejybos įrankių skaičių, o leidžiamas žvejybos akvatorijas ir žvejybos laiką galėtų nustatyti aplinkos ministras. Nepramoninė mažos apimties žvejyba naudojant mažai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, santykinai mažus laivus, žvejojant trumpai ir tiekiant sugautas žuvis daugiausia naudojimui vietoje, skatinama Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kurios narė yra Europos Sąjunga (toliau – ES). Siūlytina papildyti Projekto Nr. 3
nuostata, kad verslinė žvejyba leidžiama tik privačiuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, nes mėgėjų limituotos žvejybos leidimas kainuoja beveik 6 kartus brangiau už leidimą žvejoti vandens telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba, todėl intensyviai veisiamų žuvų žvejyba turėtų būti leidžiama tik mėgėjų žvejybos įrankiais. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, siūlytina Projekto Nr. 3
išdėstyti taip: „1.
Vidaus vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama ši tradicinė mažos apimties žvejyba:
1) įvairių žuvų žvejyba Kuršių mariose naudojant ne daugiau kaip 250 vnt. 45–50 mm akių dydžio ir 70–80 mm akių dydžio statomųjų tinklų ir ne daugiau kaip 150 vnt. senojo tipo (tvirtinamų mediniais kuolais) marinių gaudyklių ar stambiaakių gaudyklių;
2) specializuotoji stintų ir nėgių žvejyba Kuršių mariose;
3) įvairių rūšių žuvų žvejyba polderiuose;
4) specializuotoji seliavų žvejyba statomaisiais tinklais didesniuose kaip 300 ha ežeruose, kuriuose atlikti žuvų išteklių moksliniai tyrimai, pagal pateiktas rekomendacijas tokia žvejyba galima ir nustatyti žuvų sugavimo ir (ar) žvejybos juose įrankių limitai;
5) specializuotoji stintų žvejyba traukiamuoju tinklu ežeruose ir Nemuno žemupyje;
6) žvejyba privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nenustatyta limituota žvejyba;
7) specializuotoji nėgių žvejyba upėse.“ Pritarti. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9895 N 3.11 . Tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse metu būtų naudojami įrankiai, maksimaliai užtikrinantys atrankiąją tam tikrų rūšių ir dydžių žuvų žvejybą. Mažos apimties žvejybai vidaus vandenyse užtikrinti reikėtų, kad vidaus vandenyse naudojamų atrankiosios žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus tvirtintų aplinkos ministras, tad, siūlytina Projekto Nr. 3 5 straipsnį papildyti 4 dalimi, kuria Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnis būtų papildytas 7 dalimi, ir ją išdėstyti taip: „7. Aplinkos ministras tvirtina vidaus vandenyse naudojamų atrankiosios žvejybos įrankių sąrašą.“ Pritarti. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9896 3.12 .
9896 3.12 . Atsižvelgdami į šio nutarimo 3.10 papunktyje išdėstytus argumentus leisti seliavų specializuotąją žvejybą ežeruose, ją ribojant, siūlome ir Projekto Nr. 3 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Žvejybos kvota specializuotajai stintų ir seliavų žvejybai ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu. Didžiausias ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta žvejybos kvota, skaičius: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 500 ha, – 1; nuo 500 iki 1000 ha – 2; nuo 1000 ha – 3.“ Pritarti. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 9896 3.13 . Atsižvelgiant į šio nutarimo 3.10 papunktyje išdėstytus argumentus dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose, siūlytina nustatyti, kad ūkio subjektams aukciono ir ne aukciono būdu gali būti suteikiama ne daugiau kaip 5 proc. žuvų sugavimo Kuršių mariose limito. Siekiant išlaikyti tradicinę mažos apimties žvejybą Kuršių mariose, siūlytina 10 metų ir ilgiau jose žvejojantiems ūkio subjektams be aukciono skirti ne daugiau kaip 10 žvejybos įrankių iš jų turimos kvotos . O siekiant išvengti žuvų rūšių išteklių būklės blogėjimo rizikos, siūlytina ateityje numatyti galimybę nustatyti ir žuvų sugavimo limitus, todėl siūlytina Projekto Nr. 3 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Suteikiant žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 20 vnt. žvejybos įrankių ir (ar) 5 proc. žuvų sugavimo limito;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. bendro visoms upėms nustatyto stintų žvejybos vietų limito;
3) 10 paskutinių kalendorinių metų iki metų, kuriais suteikiama žvejybos Kuršių mariose kvota, žvejybos įrankių ar (arba) žuvų sugavimo Kuršių mariose kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikti ne daugiau kaip 10 žvejybos įrankių iš jų turėtos kvotos ir ne daugiau kaip 3 proc. aplinkos ministro nustatyto bendro žuvų sugavimo limito. 4) 4-erius paskutinius kalendorinius metus iki metų, kuriais suteikiama žvejybos kvota, kiekvienam stintų žvejybos kvotą turėjusiam ūkio subjektui be aukciono suteikiama ne daugiau kaip po 1 proc. aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.“ Pritarti. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 98910 3.14 . Siūlytina papildyti Projekto Nr. 3 10 straipsniu siūlomą keisti Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kad šiurkštiems verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimams, per metus padarytiems pakartotinai, būtų priskirtas ir žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimas, kai ne tik nenurodomi, bet ir neteisingai nurodomi žvejybos data ar įrankiai. Toks pakeitimas užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui – žvejybos žurnale sąmoningai įrašyti neteisingus duomenis. Siūlytina Projekto Nr.
Siūlytina Projekto Nr. 3 10 straipsniu siūlomoje keisti Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos apie žvejybos įrankių parametrų neatitikimą mažiau kaip 5 proc., nes tai per maža paklaida ir didelė žmogiškosios klaidos tikimybė vertinant žvejyboje naudojamo šlapio tinklinio įrankio akių dydį 1–2 mm tikslumu, ir Projekto Nr. 3 10 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus
vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai, kai nenurodomi ar neteisingai nurodomi žvejybos data ar įrankiai, jeigu bet kuris iš šių nusižengimų padaromas pakartotinai per metus nuo pirmo administracinio nusižengimo.“ Pritarti. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 989166 3.15 . Atsižvelgiant į šio nutarimo 3.1 papunktį, kuriuo siūlytina atsisakyti perleidžiamosios teisės į žvejybos kvotą ir teisės į žvejybos kvotą, Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 6 dalį siūlytina išdėstyti taip: „6. Tradicinės mažos apimties žvejybos vidaus vandenyse kvota ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas už žvejybos veiklos nutraukimą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.“ Pritarti. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 989167 3.16 . Ūkio subjektams įvairios žvejybos kvotos paskirtos ir galioja iki
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai ir paskirtos žvejybos kvotos galioja iki jose nurodyto termino arba nustoja galioti nuo kompensacijos už žvejybos veiklos nutraukimą išmokėjimo ūkio subjektui datos.“ Pritarti. 17.
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 98911 3.17 . Nepritartina Projekto Nr. 3 11 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 173 straipsnio 1 dalyje numatytam verslinės žvejybos draudimui 15, 16, 17, 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir 300 m atstumu nuo kranto. Turi būti tinkamai įvertintos tokios nuostatos įgyvendinimo aplinkosauginės, socialinės, ekonominės, kultūrinės pasekmės, atsižvelgiama į tai, kad mažos apimties priekrantės žvejyba yra mūsų istorinio identiteto ir unikalios kultūros dalis, suteikianti pakrančių bendruomenėms išskirtinumo ir sudaranti sąlygas šviežių žuvų tiekimui. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ne kartą yra akcentavusi esminį žvejybos ir akvakultūros vaidmenį aprūpinant žmoniją aukštos maistinės vertės, kokybės ir svarbiausia mažą CO2 pėdsaką turinčiu maistu, išskirtinę mažos apimties priekrantės žvejybos reikšmę. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 3 straipsniu, biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką srityje Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585EB dėl bendros žuvininkystės politikos, 2 straipsnio 5 dalies f ir i punktuose nustatyta, kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką visų pirma padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, propaguojama priekrantės žvejybos veikla atsižvelgiant į socialinius, ekonominius aspektus.
Mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią vykdo jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, teikiama pirmenybė ir išskirtinės finansavimo sąlygos iš ES žuvininkystės fondų. Valstybės narės savo programose turi atsižvelgti į konkrečius mažos apimties priekrantės žvejybos poreikius ir apibūdinti, kokių veiksmų galima būtų imtis plėtojant mažos apimties priekrantės žvejybą. Vadovaujantis minėto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 7 straipsniu, išsaugojimo priemones, įskaitant žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, kurios būtinos siekiant laikytis įsipareigojimų pagal Sąjungos aplinkosaugos srities teisės aktus; nustato Europos Sąjunga. Vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu, valstybės narės gali patvirtinti neatidėliotinas priemones (ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui) atsižvelgdamos į informaciją apie didelę grėsmę jūrų biologinių išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai, kuri kyla dėl žvejybos veiklos vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai. Be to, valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 19 ir 20 straipsniais, gali patvirtinti nacionalines priemones, kurios, be kita ko, turi būti skiriamos ištekliams Sąjungos vandenyse išsaugoti, būti nediskriminuojančios, suderinamos su bendrosios žuvininkystės politikos tikslais, t. y. užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų ilgą laiką aplinkosauginiu požiūriu tvari ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse, padėti užtikrinti maisto tiekimą. Siekiant apsaugoti žuvų išteklius, valstybėms narėms didžiausią Baltijos jūroje leidžiamą sugauti žuvų kiekį Europos Sąjunga skiria atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas, vadovaudamasi atsargumo (jei nėra duomenų apie konkrečių išteklių būklę) ir ekosistemos principais. Kilus didelei grėsmei žuvų ištekliams, ES taiko žvejybos draudimus ir kitus apribojimus jūros baseine, pvz., siekiant apsaugoti menkių išteklius, uždrausta menkių Baltijos jūroje žvejyba, nes mokslinių tyrimų duomenys parodė, kad šių išteklių būklė yra bloga. Paminėtina, kad Europos Komisijos Pirmojoje daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2020) 494 final) Europos Parlamentui ir Tarybai pažymima, kad mokslininkai mano, kad „<...> tris kartus daugiau žuvų žūva dėl ekologinio spaudimo nei dėl pačios žvejybos veiklos.“ Mokslinių tyrimų duomenys ir tyrimų ataskaitos (ES ir nacionaliniu lygiu) nerodo blogos ar blogėjančios žuvų išteklių Baltijos jūros priekrantėje būklės, dėl kurios reikėtų uždrausti žvejybą net penkiuose žvejybos baruose, todėl draudimas vykdyti veiklą būtų neadekvati ir netikslinga priemonė. Šiuose priekrantės baruose (15, 16, 17, 27, 28) sugaunama apie 35 proc. Baltijos jūros priekrantės baruose sugaunamų žuvų (2019 ir 2020 m. duomenimis).
Uždraudus verslinę žvejybą šiuose baruose nebebūtų gaudomos invazinės rūšies žuvys juodažiočiai grundalai (toliau – grundalai), kurie sudaro nemažą šiuose baruose sugautų žuvų dalį. Mokslinių tyrimų duomenimis, grundalų populiacija Baltijos jūroje yra itin padidėjusi, o tai labai neigiamai veikia Baltijos jūros priekrantės ekosistemą ir net kelia jai grėsmę. Grundalų mitybos pagrindą sudaro įvairūs moliuskai, vertingų žuvų ikrai, vėžiagyviai, bestuburiai, smulkios žuvys. Dėl grundalų poveikio Baltijos jūros priekrantėje drastiškai sumažėjo midijų, kurios veikia kaip natūralūs vandens filtrai, apvalantys didelius vandens plotus. Kai kurios verslinės žvejybos įmonės sėkmingai persiorientavo į grundalų žvejybą, ir tai yra vienintelis būdas sušvelninti šios invazinės rūšies nekontroliuojamo plitimo grėsmę ekosistemai. Grundalai taip pat minta žuvų (ypač menkių) ikrais ir naikina šių ir kitų rūšių žuvų jauniklius, todėl labai svarbu reguliuoti grundalų populiaciją – leisti juos gaudyti neribotai, nereikalauti specialių leidimų. Šiuo metu taikomas dalinis žvejybos draudimas: draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti bet kokio akių dydžio statomaisiais tinklais, kurių viršutinę dalį plūdės išlaiko vandens paviršiuje. Norint geriau apsaugoti migruojančias žuvis ir padėti joms sėkmingai migruoti į nerštavietes upėse natūraliai daugintis ir iš jų grįžti į jūrą, siūlomi papildomi žvejybinės veiklos apribojimai: teritorijoje tarp 15 ir 16 žvejybos barų (svarbus žuvų migracijos kanalas) drausti visų rūšių žvejybą (ir mėgėjų) visais versliniais ir mėgėjų žvejybos įrankiais visus metus.
dėl žuvų migracijos paankstinti verslinės ir mėgėjų žvejybos draudimo laikotarpį 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Šiuo metu nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Minėtos žvejybos reglamentavimo priemonės nustatytos Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“. Kadangi teritorija tarp 15 ir 16 Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų yra itin svarbus žuvų migracijos ir laivybos kanalas, joje bet kokia žvejyba apskritai neturėtų būti vykdoma. Šį draudimą tikslinga nustatyti Žuvininkystės įstatyme siekiant apsaugoti migruojančias žuvis, nes aplinkybės nesikeičia. Visus kitus verslinės ir mėgėjų žvejybos Baltijos jūros priekrantėje ribojimus iš dalies tikslinga nustatyti įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Tarp ribojimų – ir žvejybinės veiklos ribojimas tam tikrose teritorijose (15 ir 16 žvejybos bare 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, Baltijos jūros priekrantės 27 ir 28 žvejybos baruose 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių) žuvų neršto migracijos laikotarpiu, kuris, atsižvelgiant į klimato kaitą, oro ir vandens temperatūrą ir kitas sąlygas, gali kisti, jis turi būti nustatytas pagal mokslininkų rekomendacijas.
Atstumas nuo kranto, nuo kurio gali būti vykdoma verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, taip pat nustatomas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – minėtose taisyklėse (pagal jas nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje gali būti vykdoma 45 m atstumu nuo kranto). Siekiant užtikrinti mėgėjų žvejybos ir kitų asmenų grupių veiklos vykdymą, taisyklės pakeistos – nustatyta, kad nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. draudžiama vykdyti verslinę žvejybą iki 70 m atstumu nuo Baltijos jūros kranto linijos, matuojant nuo žvejybos įrankį žyminčių gairių. Šis pakeitimas įsigalios 2021 m. gruodžio 1 d. Nepritartina siūlymui drausti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose 300 m atstumu nuo kranto, kadangi priekrantės žvejai šiuo metu daugiausia žvejoja gaudyklėmis, kurios yra selektyvesnis žvejybos įrankis nei statomieji tinklai, o 300 m nuo kranto gylis tam tikrose vietose būtų netinkamas gaudyklėms statyti (gaudyklės efektyvios iki 4 m gylyje), tad žvejai turėtų grįžti prie mažiau selektyvių ir tausių aplinkai ir žuvų ištekliams tinklų naudojimo. Taip pat pažymėtina, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos 2014–2020 m. skiriamos selektyvesniems žvejybos įrankiams, tarp jų ir gaudyklėms, įsigyti ir naudoti. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, siūlytina Projekto Nr. 3 11 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 173 straipsnio 1 dalies formuluotę išdėstyti taip: „1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių skaičių. Saugant migruojančias žuvis, Baltijos jūros priekrantėje tarp 15 ir 16 žvejybos barų žvejyba versliniais ir mėgėjų žvejybos įrankiais draudžiama.“ Pritarti. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 98914 3.18 . Siūlytina nekeisti Projekto Nr. 3 14 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies, nes žvejybos vietos, įrankiai ir laikotarpiai, kada leidžiama vykdyti verslinę žvejybą, aiškiai reglamentuoti. Laikantis visų nustatytų žvejybos apribojimų, į žvejybos įrankius neišvengiamai pakliūva neverslinio dydžio žuvų, kurios būna negyvybingos. Įvedant naujas žvejybos ribojimo priemones ir neleidžiant realizuoti atsitiktinio šalutinio laimikio, skatinamas nelegalus šalutinio laimikio realizavimas neleidžiant žvejui gauti pajamų, nors žvejyba reikalauja sąnaudų sugaunant žuvį. Šalutinio žvejybos laimikio mažinimą reikėtų spręsti žvejybos reglamentavimo priemonėmis. Pritarti. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24 d. nutarimas Nr. 98915 3.19 . Projekto Nr. 3 15 straipsniu siūlomoje papildyti Žuvininkystės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnyje nustatyti kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą mokėjimo šaltiniai ir tvarka. Projekte Nr. 3 numatomos kompensacijos už žvejybos veiklos nutraukimą atitiktų visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės pagalbos kriterijus, todėl būtų laikytinos valstybės pagalba. Kai ūkio subjektui teikiama parama atitinka valstybės pagalbos kriterijus, apie tai būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją, kaip to reikalauja Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatos, pateikiant pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą.
Pažymėtina, kad pagalbos priemonės negali būti pradėtos įgyvendinti, iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas, arba tokios priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis kurio nors iš Komisijos reglamentų, atleidžiančių nuo Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, nuostatų. Pagal galiojančio Žuvininkystės fondo reglamento (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) 11 straipsnio („Netinkami finansuoti EJRŽF lėšomis veiksmai“) c punktą „laikinas ar visam laikui žvejybos veiklos nutraukimas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip“, yra priskirtas netinkamų finansuoti fondo lėšomis veiksmų kategorijai. Analogiškas reguliavimas nustatytas ir 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo reglamente (ES) 2021/1139. Kitai pagalbai, kurią ES valstybės narės teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms (jei tai nėra parama, teikiama ES žuvininkystės fondų priemonėmis), taikoma valstybės pagalbos kontrolė (tai nustatyta, pvz., Reglamento (ES) Nr. 508/2014 8 str. 1 dalyje, analogiška nuostata yra Reglamento (ES) 2021/1139 10 str. 1 dalyje). Tai reiškia, kad valstybė narė gali teikti, pvz., de minimis pagalbą, bendrąją išimtimi pagrįstą paramą, arba notifikuoti Europos Komisijai. Vadovaujantis 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje 1 straipsnio h punktu, šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, išskyrus „(h) pagalbą, skirtą žvejybos veiklai laikinai arba visam laikui nutraukti, išskyrus atvejus, kai tokia pagalba yra konkrečiai numatyta Reglamente (ES) Nr. 508/2014“. Vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento (2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius) 1 straipsnio 3 dalies g punktu, šis reglamentas netaikomas „(g) pagalbai operacijoms, kurios neatitiktų paramos skyrimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 11 straipsnį“. Notifikavimo atveju Europos Komisija vertina valstybės narės pateiktą schemą vadovaudamasi Valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriui tikrinimo gairėmis (2015/C 217/01). Šių gairių
lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 508/2014 11 straipsnyje nurodytiems netinkamiems finansuoti veiksmams.“ Pažymėtina, kad šių gairių 89 punkte nustatyta: „Jei pagalba patenka į Komisijos priimtų tam tikrų horizontaliųjų gairių ar kitų dokumentų taikymo sritį, Komisija tokią pagalbą vertins remdamasi principais, nustatytais šių gairių 3 skirsnyje ir atitinkamuose tų dokumentų skirsniuose.“ Atsižvelgdami į išdėstytas nuostatas siūlytume įvertinti, ar tokios kompensacijos būtų suderinamos su ES valstybės pagalbos taisyklėmis, ir atitinkamai koreguoti Projekto Nr. 3 15 ir 16 straipsnių nuostatas. Pritarti. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
98916 1, 2, 3,4 3.20 . Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Projekto Nr. 3 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įgyvendinimo terminai: teisių į žvejybos kvotas suteikimo apribojimai įsigalioja tik 2024 m. lapkričio 1 d., nors žvejybos kvotų suteikimo aukcionai turėtų vykti šių metų pabaigoje; mokėti kompensacijas žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo numatyta nuo 2021 m. lapkričio 1 d., nors dar neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka, nežinomi lėšų šaltiniai, iš kurių bus mokamos kompensacijos, ir kt. Atsižvelgiant į tai, nustatant Projekto Nr. 3 įsigaliojimo terminus, reikėtų įvertinti kvotų galiojimo terminus, realius kompensacijų išmokėjimo terminus ūkio subjektams dėl žvejybos veiklos nutraukimo įgyvendinant Projekto Nr. 3 nuostatas. Siūlytina Projekto Nr. 3 16 straipsnį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m.
lapkričio 1 d. 2. Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka žuvų išteklių naudotojams išmokamos kompensacijos dėl žvejybos veiklos nutraukimo. 3. Ž vejybos vidaus vandenyse kvota ar perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gavo kompensacijas dėl žvejybos veiklos nutraukimo, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkio subjektams išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai netenka galios 2023 m. spalio 31 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. spalio 31 d. patvirtina Kompensacijų dėl žvejybos veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti.
Seimo nariai: Mindaugas Skritulskas Andrius Kupčinskas Edmundas Pupinis Eugenijus Gentvilas Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Dainius Kreivys Arvydas Pocius Jonas Gudauskas Justinas Urbanavičius Kazys Starkevičius Jurgis Razma Vytautas Juozapaitis Laurynas Kasčiūnas Audrius Petrošius Aistė Gedvilienė (atsiėmė parašą 2021-04-13) Andrius Vyšniauskas Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis Lukas Savickas Antanas Matulas Simonas Gentvilas Antanas Čepononis Paulius Saudargas Antanas Vinkus (pasirašė 2021-04-14), 2020 m. balandžio 1 d. Argumentai:
Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 metais Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie ŽŪM pateikė paraišką, o 2019 m. spalio 30 d. pasirašė finansavimo – administravimo sutartį dėl projekto Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste finansavimo ir gavo 1,7 mln. paramą. Šio projekto partneris yra Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kurios nariai yra keturios žvejų verslinės žvejybos įmonės, generuojančios iškraunamo žuvies laimikio kiekį, kurio Palangos miesto savivaldybė planuoja siekti per projekto kontrolės laikotarpį. Uždraudus verslinę žvejybą 27 ir 28 baruose nustatyto rodiklio pasiekti nebus jokių galimybių ir bus privalu grąžinti ES paramą, o tai yra visiškai negalimas dalykas. Įstatymo projekto 11 str. siūlomas verslinės žuvininkystės draudimas žvejybos baruose 27, 28 sukeltų neproporcingai didelę žalą Šventosios žvejybos ir akvakultūros regionui, būtų atimtas pragyvenimo šaltinis 8 įmonėms ir 30 žmonių, sužlugdytas verslinės žvejybos verslas Šventosios seniūnijoje.
Šiuo metu 27-28 žvejybiniuose baruose žvejoja 8 verslinės žvejybos įmonės, šios įmonės disponuoja 12 valčių (viso registruota yra 14), apie 30 žmonių, sugaunama apie 40 procentų viso Baltijos jūros (Lietuvos teritorijos) priekrantėje sugaunamo laimikio (217404 kg, kai visame Lietuvai priklausiančiame Baltijos jūros ruože jo sugaunama 551932kg). Šio projekto 11 str. iš esmės nespręs žuvies išteklių apsaugos klausimo Baltijos jūroje, bet pirmiausia tenkins Latvijos žvejų, kurių žvejybos plotai yra greta, interesus. Paprastai valstybės siekia turėti kuo didesnius žvejybos plotus jūrose, gi šiuo įstatymo projektu Lietuvos Respublika elgiasi priešingai - savo noru atsisako žvejybos plotų bei sudaro sąlygas likviduoti paskutinius žvejybą vykdančius verslo subjektus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome iš įstatymo projekto 11 str. išbraukti 27 ir 28 žvejybos barus. Pasiūlymas: „1. Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 15, 16, 17 , 27, 28 priekrantės žvejybos baruose ir 300 m atstumu nuo kranto verslinė žvejyba draudžiama.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : Atsižvelgiant į tai, kad verslinės žvejybos ribojimas prisideda prie vandens biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos atkūrimo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose pateiktus pasiūlymus. Atkreipti dėmesį, kad ribojant verslinę žvejybą, ne tik pagausės žuvų išteklių, bet ir tikėtina padidės vidutinis žuvų individų svoris. Atitinkamai patrauklesnės mėgėjų žvejybos sąlygos - dažnesnis kibimas ir didesnės žuvys - paskatins su mėgėjų žvejyba susijusių verslų plėtrą. Tai didins žvejybos įranga bei masalais prekiaujančių įmonių, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančių įmonių paklausą. Tuo pačiu verslinės žvejybos įmonėms dėl verslinės žvejybos veiklos nutraukimo išmokėtos kompensacijos suteiktų joms galimybę perorientuoti veiklą į turizmo, mėgėjų žvejybos organizavimą. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabą, kad „nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas žuvų išteklių naudotojams išmokamų kompensacijų dydis“ ir atsižvelgiant į LR aplinkos ministerijos pateiktus paaiškinimus Europos Komisijai "Dėl valstybės pagalbos priemonės - kompensacijos verslinės žvejybos subjektams už žvejybos nutraukimą", papildyti įstatymo projektą nuostatomis, nustatančiomis, kad: kompensacijos dydis neturi viršyti ūkio subjekto per 7 paskutinius metus (jei ūkio subjektas žvejybos veikla užsiima trumpiau – nuo ūkio subjekto žvejybos veiklos pradžios) iš žvejybos veiklos gautų pajamų dydžio ir per paskutinius 7 metus turėtų išlaidų su žvejyba susijusio materialiojo turto (išskyrus laivus) įsigijimui, skaičiuojamų pagal žuvų išteklių naudotojo pateiktus išlaidų pagrindimo dokumentus; kompensacijos mokamos žvejybos įmonės savininkui ir ne trumpiau kaip paskutinius 2 metus žvejybos įmonėje su žvejybos veikla susijusiam darbui įdarbintiems asmenims. Kompensacijos dydis žvejybos įmonėje įdarbintam asmeniui neturi viršyti per 7 paskutinius metus (jei dirba trumpiau – nuo įdarbinimo pradžios) jam išmokėto atlyginimo dydžio. Numatyti, kad bendra pagalbos suma iš valstybės biudžeto neturi viršyti 10 mln. Eur, kaip yra nurodyta Aplinkos ministerijos Europos Komisijai teiktuose paaiškinimuose. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė Komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė