Projekto lyginamasis variantas
švietimo įstatymo nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 16¹dalimi:
„16¹. Mokinių taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma iš rinkimų būdu išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas, kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo.“
2Papildyti 2 straipsnį 16²dalimi:
„16². Mokytojų taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma iš rinkimų
būdu išrinktų mokytojų, atstovaujanti mokytojų interesams, sprendžianti mokytojams aktualias problemas.“
3Papildyti 2 straipsnį 34¹ dalimi:
„34¹. Tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma demokratinių rinkimų būdu išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams, sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai į mokyklos tarybą yra renkami mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bendrojo ugdymo mokykloje veikia, o profesinio mokymo įstaigoje ir neformaliojo švietimo mokykloje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių taryba, mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba Mokykloje veikia gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos nuostatuose ar (įstatuose) nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas
Projekto Nr. XIVP-3427(2) lyginamasis variantas
švietimo įstatymo nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 16²dalimi:
„16¹². Mokinių taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma iš rinkimų
būdu išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas ir prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo mokykloje.“
2Papildyti 2 straipsnį 18¹ dalimi:
„16²18¹. Mokytojų taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma iš rinkimų
būdu išrinktų mokytojų, atstovaujanti mokytojų interesams ir sprendžianti mokytojams aktualias problemas.“
dalimi: „34¹. Tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijų, sudaroma demokratinių iš rinkimų būdu išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams ir sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai į mokyklos tarybą yra renkami mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, veikia, o profesinio mokymo įstaigoje ir neformaliojo švietimo mokykloje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių taryba, mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba.
Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje tik pradinio ugdymo programą, veikia mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba ir gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinkta mokinių taryba. Mokykloje veikia gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos nuostatuose ar (įstatuose) nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas
Projekto Nr. XIVP-3427(3) lyginamasis variantas
švietimo įstatymo nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 16²dalimi:
„16². Mokinių taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijųa, sudaroma susidedanti iš rinkimų būdu rinkimais išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas ir prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo mokykloje.“
2Papildyti 2 straipsnį 18¹ dalimi:
„16²18¹. Mokytojų taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijųa, sudaroma
susidedanti iš rinkimų būdu rinkimais išrinktų mokytojų, atstovaujanti mokytojų interesams ir sprendžianti mokytojams aktualias problemas.“
dalimi: „34¹. Tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba – viena iš mokyklos savivaldos institucijųa, sudaroma susidedanti iš rinkimų būdu rinkimais išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams ir sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai į mokyklos tarybą yra renkami mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, veikia, o profesinio mokymo įstaigoje ir neformaliojo švietimo mokykloje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių taryba, mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba.
Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje tik pradinio ugdymo programą, veikia mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba ir gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinkta mokinių taryba. Mokykloje veikia gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos nuostatuose ar (įstatuose) nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatyta mokyklos tarybos sudėtis, tačiau nereglamentuojami mokyklos tarybos sudarymo principai. Pagal minėto straipsnio
principus įteisina mokyklos įstatai. Pasitaiko atvejų, kai mokyklos įstatuose nustatytas reglamentavimas neužtikrina skaidraus ir demokratinio mokyklos tarybos sudarymo. Mokiniai, mokytojai ir tėvai į mokyklos tarybą deleguojami švietimo įstaigos vadovo. Tokiu būdu formuojama mokyklos administracijai lojali mokyklos taryba, kuriai Švietimo įstatymu suteikti įgaliojimai atlikti visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad visų tipų mokyklose turi veikti mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos. Tačiau neformaliojo švietimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mokinių savivaldos institucijos ne visada tikslingos. Neformalusis vaikų švietimas ir profesinis mokymas yra neprivalomi, mokiniai ugdomi trumpiau. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas - sukurti teisines prielaidas skaidriam ir demokratiniam mokyklos tarybos ir mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos sudarymui, užtikrinti tikslingą, grįstą objektyviu atstovavimo poreikiu, privalomą mokyklos savivaldos institucijų sudarymą.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad mokiniai, mokytojai ir tėvai (globėjai, rūpintojai) į mokyklos tarybą yra renkami;
2) nustatyti mokinių savivaldos institucijos sudarymo principą – rinkimus;
3) nustatyti privalomą savivaldos veiklą bendrojo ugdymo mokykloje, o neformaliojo švietimo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje – teisę apsispręsti dėl savivaldos institucijos poreikio;
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: 2023 m. rugsėjo 27 d. Švietimo ir mokslo komitete (toliau - Komitetas) sudaryta neformali darbo grupė (Edmundas Pupinis – Komiteto narys, darbo grupės vadovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – Komiteto pirmininko pavaduotoja, Laima Nagienė - Komiteto narė, Edita Rudelienė – Komiteto narė). Sudarytai darbo grupei buvo pavesti kartu su suinteresuotomis šalimis apsvarstyti poreikį keisti įstatymus, reglamentuojančius mokinių savivaldą. 2023 m. gruodžio 13 d. komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto registravimui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje numatyta mokyklos tarybos sudėtis, tačiau nereglamentuojami mokyklos tarybos sudarymo principai. Pagal minėto straipsnio
principus įteisina mokyklos įstatai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad visų tipų mokyklose turi veikti mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
principai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokiniai, mokytojai ir tėvai į mokyklos tarybą yra renkami. Taip pat siūloma nustatyti savivaldos institucijų sudarymo principą – rinkimus. Rinkimai į mokyklos tarybą ir į savivaldos institucijas užtikrintų kandidatų skaidrią atranką, nepriklausomos ir nešališkos mokyklos tarybos ir savivaldos institucijų sudarymą, laiduotų kokybišką visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Be kita ko, rinkimai į savivaldos institucijas mokyklose skatintų demokratiškumą ir pilietiškumą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti privalomą mokinių savivaldos veiklą bendrojo ugdymo mokykloje, o neformaliojo švietimo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje teisę apsispręsti dėl mokinių savivaldos institucijos poreikio. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų tikslingą ir reikalingą mokyklos savivaldos institucijų (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybų) privalomą steigimą šalies mokyklose, atsisakant perteklinio imperatyvaus reguliavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės. Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-1164 „Dėl Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu siūlomos naujos sąvokos svarstymo metu bus įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-1164 „Dėl Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas rengtas konsultuojantis su Lietuvos moksleivių sąjunga. Su visuomene bus konsultuojamasi, įstatymo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Mokyklos taryba“, „Mokyklos savivalda,“, „savivaldos institucija “. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
2023-12-19 Nr. XIVP-3427 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 16¹ dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklos mokinių taryba, kaip viena iš mokyklos savivaldos institucijų, prisideda prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jaunimo politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo tarpu minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, vykdydamos savo veiklą, prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16¹ dalyje vietoj žodžių
„kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo“ siūlome
įrašyti žodžius „prisidedanti prie jaunimo politikos įgyvendinimo mokykloje“. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamas įstatymas turėtų būti pildomas 18¹ dalimi, o ne 16² dalimi. 3. Derinant projektu keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34¹ dalyje vietoj žodžio „demokratinių“ įrašytinas žodis „iš“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
2024-04-19 Nr. XIVP-3427(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrojo ugdymo mokyklos vykdo ir pagrindinio, ir vidurinio ugdymo programas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje po žodžių „pagrindinio ir“ įrašytinas jungtukas skliaustuose „(ar)“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2024-04-23 Nr. XIVP-3427(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas ne 18², o 18¹ dalimi. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrojo ugdymo mokyklos vykdo ir pagrindinio, ir vidurinio ugdymo programas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje po žodžių „pagrindinio ir“ įrašytinas jungtukas skliaustuose „(ar)“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0
5) 209 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
švietimo įstatymo nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. xivp-3427
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Dainių Kreivį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 16¹ dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklos mokinių taryba, kaip viena iš mokyklos savivaldos institucijų, prisideda prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jaunimo politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tuo tarpu minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, vykdydamos savo veiklą, prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16¹ dalyje vietoj žodžių „kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo“ siūlome įrašyti žodžius
„prisidedanti prie jaunimo politikos įgyvendinimo mokykloje“. Pritarti
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį pagal Teisės departamento pastabą, pakeisti naujos dalies numeraciją dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2462 priimto 2 straipsnio papildymo 16¹dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16¹². Mokinių taryba – viena iš mokyklos savivaldos
institucijų, sudaroma iš rinkimų būdu išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas, kartu prisidedanti prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo mokykloje.“
straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamas įstatymas turėtų būti pildomas 18¹ dalimi, o ne 16² dalimi. Pritarti
pastaba. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-19
nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34¹ dalyje vietoj žodžio „demokratinių“ įrašytinas žodis „iš“. Pritarti Redakcinė pastaba. 4.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-01-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3427 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2024-04-102 Argumentai: Atsižvelgiant į praktiką, kad mokiniai, besimokantys pagal pradinio ugdymo programą, rečiau dalyvauja mokyklos savivaldoje, siūloma nustatyti, kad mokyklose, vykdančiose tik pradinio ugdymo programą mokinių taryba ne privalo, o gali veikti. Pasiūlymas: „6. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, veikia, o profesinio mokymo įstaigoje ir neformaliojo švietimo mokykloje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių taryba, mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje tik pradinio ugdymo programą, veikia mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokytojų taryba ir tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba ir gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinkta mokinių taryba. Mokykloje veikia gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos nuostatuose ar (įstatuose) nustatyta tvarka.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis (L. Nagienė). 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė