Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 13 straipsnį 15 dalimi:
„15. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 12 ir 14 dalyse
nurodyti asmenys, kurie yra kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariai, jiems priklausančius ginklus gali naudoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų mokymų ir pratybų metu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ŠAUDMENŲ KONTROLĖS įstatymo NR. IX-705 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8(1) straipsniu įstatymo projektas, kuris reikšmingas įgyvendinant visuotinės gynybos principą. Šiomis pataisomis, be kita ko, reglamentuojamas kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų (toliau – ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ir partizanų vienetų suformavimas, jų narių atranka, patikra, mokymai, aprūpinimas bei sąveika su ginkluotosiomis pajėgomis. Ginkluoto pasipriešinimo vienetai būtų apibrėžiami kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis. Tuo tarpu partizanų vienetai – ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, ir savarankiškai veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, priešo užnugaryje. Kitaip tariant, tai yra asmenys, turintys ginklus medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ar mokymui.
Minėtomis Karo padėties įstatymo pataisomis taip pat reglamentuojamos karo komendantūros, kurios atliktų daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų. Kuriant komendantūrų sistemą, yra numatyta, kad paskyrus komendantus ir jų pavaduotojus turi būti sudaromi komendantams pavaldūs komendantiniai vienetai, kurie karo metu savivaldybėse vykdytų svarbių objektų apsaugą, dirbtų užkardų postuose, ardytų diversines grupes. Komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir ginkluoto pasipriešinimo vienetų. Taigi, ginkluoto pasipriešinimo vienetai per komendantiniu vienetus būtų integruojami į šalies gynybos planus. Numatoma, kad ginkluto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai būtų sudaromi ir šių vienetų nariai atrenkami bei patikrinami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariais savanoriškais pagrindais galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę įsigyti ir turėti ginklą, kurie pagal sveikatos būklę pateiktų galiojančią medicininę patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad yra tinkami tarnybai ginkluoto pasipriešinimo vienete ir partizanų vienete, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą. Ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai būtų sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius ginkluoto pasipriešinimo vienetą ir partizanų vienetą, Lietuvos šaulių sąjungos vadas apie tai informuotų Lietuvos kariuomenės vadą.
Ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai būtų rengiami pagal Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintą programą. Prireikus Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai galėtų būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. Ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimo ginkluote ir kitais materialiniais ištekliais tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. Ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų nariai Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka dalyvautų mokymuose ir pratybose. Ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai į pratybas ir mokymus būtų šaukiami Lietuvos šaulių sąjungos vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. Tai reiškia, kad dar taikos metu kariuomenė turi turėti tokių asmenų sąrašą ar registrą, kurie savanoriškai yra apsisprendę prisidėti prie valstybės ginkluotos gynybos. Jie turi būti atrinkti ir patikrinti bei, svarbiausia, apmokomi, kad karo padėties metu jau žinotų savo vietą gynybos planuose ir tai, ką turi daryti. Tačiau, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų įstatymu, asmenys, nepriklausomai nuo to, jie būtų ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariais ar nebūtų, savo turimus ginklus medžioklei (B ir C kategorijų), sportui (A (išvardytus įstatymo
kategorijos), profesinei veiklai (B ir C kategorijų) ir mokymui (A (išvardytus įstatymo
gali naudoti tik pagal šią įstatyme numatytą paskirtį.
Tapę ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariais, minėti asmenys neturėtų teisės šiuos ginklus naudoti ginkluoto pasipriešinimo vienetų mokymų ir pratybų metu, nors karo atveju valstybės gynyboje gali tekti dalyvauti su savo turimais ginklais. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant sudaryti teisinį pagrindą minėtiems asmenims, kurie yra ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariai, naudoti jų turimus ginklus ginkluoto pasipriešinimo vienetų mokymų ir pratybų metu, parengtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato teisinio pagrindo asmenims, jeigu jie taptų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariais, jų turimus atitinkamų kategorijų ginklus medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ir mokymui naudoti tokių vienetų mokymų ir pratybų metu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnį, numatant, kad šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 12 ir 14 dalyse nurodyti asmenys, kurie yra kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariai, jiems priklausančius ginklus galėtų naudoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų mokymų ir pratybų metu. Tai sudarys teisinę galimybę tokiems asmenims, apsisprendusiems karo padėties metu dalyvauti ginkluotame pasipriešinime, su savo turimais ginklais dalyvauti mokymuose ir pratybose, rengiantis vykdyti valstybės ginkluotos gynybos ir teritorinės apsaugos užduotis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ginklai“, „ginklų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai“, „koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai“ „mokymai“, „pratybos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-12-21 Nr. XIVP-3426 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų tarpusavio dermės, projekto redakciją siūlytina patikslinti vietoje formuluotės „nurodyti asmenys“ įrašant formuluotę „nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę“, nes kai kuriose projektu keičiamo įstatymo nuostatose, į kurias teikiama nuoroda, greta fizinių asmenų nurodomi ir juridiniai asmenys, taip pat turintys teisę įsigyti ginklus, jų šaudmenis, be to, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, jis yra susijęs su Seime svarstomu Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2978 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2978), pagal kurio 1 straipsnio 4 dalį kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų nariai sudaromi iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. 2. Kaip minėta, projektas yra susijęs su Projektu Nr. XIVP-2978. Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-2978 10 straipsnyje yra nurodomas įsigaliojimo terminas, todėl, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, projektas papildytinas nuostata, numatančia įsigaliojimo terminą, suderintą su Projekto Nr. XIVP-2978 įsigaliojimo terminu. 3. Projektu iš esmės siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnį papildyti 15 dalimi (projekte vartojama formuluotė „Pakeisti 13 straipsnį 15 dalimi“ yra ydinga teisės technikos reikalavimų požiūriu).
Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, į tai, kad Seimo rudens sesija baigsis 2023 m. gruodžio 23 d., atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2279, kurio 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnis pildomas 15 dalimi, todėl projektu teikiamas keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimas turės būti tikslinamas. 4. Kaip jau minėta, projektas yra susijęs su Seime svarstomu Projektu Nr. XIVP-2978, iš esmės yra Projekto Nr. XIVP-2978 lydimasis projektas. Pažymėtina, kad Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 2 punktu dėl projekto Nr. XIVP-2978 kreiptasi į Vyriausybę prašant Vyriausybės išvados. Atsižvelgiant į tai, dėl projekto taip pat gautina Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]