Projekto Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – parengtojo rezervo karys) – parengtojo
kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, periodiškai dalyvaujantis mokymuose ir pratybose.“
18–23 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu
„13¹ straipsnis. Parengtojo rezervo karių
mokymų ir pratybų atlikimo sąlygos
rezervo kariai, iki jiems sukanka 60 metų dalyvauja pratybose ar mokymuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pratybų ar mokymų programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas. 2. Pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS įstatymo NR. I-1593 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU IR LIETUVOS RESPUBLIKOs KRAŠTO
60, 63, 64 ir 65 straipsnių PAKEITIMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (toliau – Principinės kariuomenės struktūros įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius
kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičiai. Taip pat teisė parengtojo rezervo karius šaukti į kartotinius mokymus ir pratybas neįtvirtinta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme. Pastarajame įstatyme parengtojo kariuomenės personalo rezervas apibrėžiamas kaip karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą. Ta parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis yra laikoma aktyviuoju kariuomenės personalo rezervu. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, atliekantys tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve yra aktyviojo rezervo kariai.
Karo prievolės įstayme reglementuoti tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo įpatumai. Todėl tikslinga šį teisinį anachronizmą pašalinti, apibrėžiant parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario sąvoką ir suteikiant teisinį pagrindą tokius karius šaukti į kartotinius mokymus ir pratybas. Tai svarbu dar ir dėl to, kad šiuo Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8(1) straipsniu įstatymo projektas, kuris reikšmingas įgyvendinant visuotinės gynybos principą. Šiomis pataisomis, be kita ko, reglamentuojamos karo komendantūros, kurios atliktų daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų. Kuriant komendantūrų sistemą, yra numatyta, kad paskyrus komendantus ir jų pavaduotojus turi būti sudaromi komendantams pavaldūs komendantiniai vienetai, kurie karo metu savivaldybėse vykdys svarbių objektų apsaugą, dirbs užkardų postuose, ardys diversines grupes. Komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų. Sukūrus komendantūrų sistemą, komendantiniai vienetai turės reguliariai dalyvauti mokymuose ir pratybose. Atsižvelgiant į visa tai, parengti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10¹, 60, 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai (toliau kartu
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas Simonas Klimanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojančiame Karo prievolės įstatyme neįtvirtinta teisė parengtojo rezervo karius šaukti į kartotinius mokymus ir pratybas, nereglamentuotos tokių mokymų ir pratybų atlikimo sąlygos. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nenumatyta, kad tvirtinant ribinius karių skaičius, turi būti nurodomi ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičiai, nors, vadovaujantis Principinės kariuomenės struktūros įstatymu, ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Pirmiausia Karo prievolės įstatymo pakeitimais siūloma apribrėžti pakrengtojo kariuomenės personalo rezervo kario savoką, numatant, kad tai – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, periodiškai dalyvaujantis mokymuose ir pratybose. Taip pat siūloma papildyti šį įstatymą 13¹ straipsniu, reglamentuojančiu minėtų mokymų ir pratybų atlikimo sąlygas. Parengtojo rezervo kariai, iki jiems sukanka 60 metų turėtų dalyvauti pratybose ar mokymuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pratybų ar mokymų programas nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas. Pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka būtų aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.
Todėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas ar mokymus, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudarytų šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio. Jeigu parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas ar mokymus, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam būtų išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas ar mokymus, būtų apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). To paties straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų ar mokymų laikotarpiu būtų aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams būtų mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija būtų mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina.
Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais galėtų būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose. Iš dalies maistu aprūpintiems ir neaprūpintiems maistu parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie neatlygintinai pasimaitintų krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija būtų mažinama parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas ar mokymus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, parengtojo kariuomenės personalo rezervo kariams po pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Galiausiai Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad tvirtinant ribinius karių skaičius, turi būti nurodomi ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičiai. Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas suteiks daugiau teisinio aiškumo, užtikrins atskirų įstatymų nuostatų tarpusavio dermę bei suteiks teisinį pagrindą parengtojo rezervo karius šaukti į pratybas ir mokymus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., kad valstybės institucijos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekte pateikta sąvoka „parengtojo kariuomenės personalo rezervo karys“ir ją įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Karo prievolės įstatymo pakeitimams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka turės būti aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa (kareivinėse), jiems bus mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos. Todėl tam reikės skirti lėšų iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Tikslus lėšų poreikis per metus priklausys nuo pratybų ar mokymų trukmės, periodiškumo bei programų, taip pat nuo to, kiek parengtojo rezervo karių kiekvienais metais būtų pašaukiama į pratybas ar mokymus.. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Parengtasis rezervas“, „karo prievolininkai“, „mokymai“, „pratybos“, „šaukimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
2023-12-18 Nr. XIVP-3399 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Karo prievolės įstatyme įtvirtinti naują parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario sąvoką ir nustatyti pagrindines tokio kario mokymų ir pratybų atlikimo sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto tikslas pašalinti teisinį anachronizmą, kada „Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (toliau – Principinės kariuomenės struktūros įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 500 iki 4 000“. Tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nenumatyta, kad tvirtinant ribinius karių skaičius, turi būti nurodomi ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičiai. Taip pat teisė parengtojo rezervo karius šaukti į kartotinius mokymus ir pratybas neįtvirtinta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme“. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, galiojančios Principinės kariuomenės struktūros įstatymo redakcijos (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytas ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius. Minėtoje dalyje yra nustatytas būtent ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius. Pažymėtina, kad toks reguliavimas susijęs su taip vadinama nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 6-1, 12, 15, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 41-1 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu įvykdyta karo prievolės reforma, pagal kurią „parengtojo personalo rezervo kario“ sąvokos atsisakoma, o parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai, kurių įgūdžiai periodiškai atnaujinami siekiant nedelsiant papildyti kariuomenės vienetus, priskiriami aktyviajam rezervui. Kitaip sakant, pagal galiojantį reguliavimą parengtasis kariuomenės personalo rezervas yra tiesiog informacinėje sistemoje apskaitoma karo prievolininkų, įgijusių karinį parengtumą, visuma. Tokio rezervo apskaitoje esantys karo prievolininkai kariais nelaikomi, jie neturi jokių kariui taikomų teisių ir pareigų, atitinkamų socialinių garantijų. Tai yra suprantama, nes privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai, kol jie neįtraukti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, jokių konkrečių tarnybos užduočių, įskaitant dalyvavimą pratybose ir mokymuose, neatlieka. O tam, kad jiems aktyvios užduotys būtų paskirtos, jie yra perkeliami į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą ir įgyja aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario statusą.
Antra, priėmus siūlomą reguliavimą, būtų nereikalingai sukurta dualistinė sistema, pagal kurią tokias pačias funkcijas, teises, pareigas bei socialines garantijas turėtų ir parengtojo, ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, nors nebūtų jokių objektyvių požymių ar kriterijų, įgalinančių atskirti tokį skirtingą statusą turinčius karius. Turėtų būti nustatytas toks reguliavimas, pagal kurį vieni parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai, siunčiami į pratybas ir mokymus, būtų perkeliami į aktyvųjį personalo rezervą, o kiti – paliekami parengtajame personalo rezerve. Tačiau jeigu siūloma nustatyti, kad ir vieniems, ir kitiems karo prievolininkams būtų taikomos tos pačios teisės, pareigos ir socialinės garantijos, lieka neaiškus pats tokio diferencijavimo tikslas. Pažymėtina, kad Seime įregistruotame Vyriausybės pateiktame Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XVIP-3402 (nauja redakcija), kurio įsigaliojimo data numatyta 2025 m. sausio 1 d., taip pat nėra numatyti nei parengtojo kariuomenės personalo rezervo kario sąvoka, nei tokį statusą turinčio karo prievolininko teisių, pareigų bei funkcijų reglamentavimas. 2. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 2.1. Projekto pavadinime prieš žodį ,,papildymas“ įrašytinas žodis „įstatymo“. 2.2. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 2 straipsnį 17¹ dalimi“. Atitinkamai 1 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti. 2.3. Projekto 2 straipsnis pildytinas, nurodant šio straipsnio pakeitimų esmę: „Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu“. 3.
poįstatyminius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė. Projekto nuostatos implikuoja, kad poįstatyminius teisės aktus turės priimti krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija formuoja gynybos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl siūlomo reguliavimo siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]