Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 26 straipsniu. 1. Papildyti įstatymą 26 straipsniu. „26 straipsnis. Valdymo organų atsakomybė. 1. Valdymo organas atsakingas už:
Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;
rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą;
3) teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms ar metinei ataskaitai parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui;
4) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam narių susirinkimui;
5) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą profesinės sąjungos interneto svetainėje, jeigu profesinė sąjunga ją turi;
6) sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metine ataskaita profesinės sąjungos buveinėje sudarymą;
7) viešos informacijos paskelbimą;
8) kitų valdymo organo pareigų, numatytų šiame Įstatyme ir profesinės sąjungos įstatuose, atlikimą. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 27 straipsniu. 1. Papildyti įstatymą 27 straipsniu. „27 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita. Metinė ataskaita. 1.
įstatuose nurodyti valdymo organai pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti:
nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis
(pelnas) arba deficitas (nuostoliai);
3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos profesinės sąjungos finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytos sumos, nurodomas finansines ataskaitas parengęs asmuo ir laikotarpis, už kurį jis parengė finansines ataskaitas, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija ir kita šiame Įstatyme nurodyta informacija. 3. Profesinės sąjungos, kuri per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta informacija apie gautą finansinę ir nefinansinę (nefinansinei paramai priskiriant ir turtą, gautą naudotis panaudos teise) paramą ir jos panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė. Jeigu paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų profesinės sąjungos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos ir
(arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas.
Profesinės sąjungos, kuri šio įstatymo nustatyta tvarka per ataskaitinius finansinius metus skolinosi iš profesinės sąjungos narių ar su jais susijusių asmenų, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta per ataskaitinius finansinius metus sudarytų paskolos sutarčių datos, paskolų sumos ir paskolų davėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimai. 4. Veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;
2) profesinės sąjungos narių skaičius finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. 5. Veiklos ataskaitoje gali būti nurodyta ir kita informacija, kurią nusprendžia pateikti profesinės sąjungos valdymo organas ar visuotinis narių susirinkimas. 6. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių finansinių ataskaitų ir metinės ataskaitos parengimo tvarka nustatoma Lietuvos finansinės atskaitomybės standarte.“
įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narys Vilius Semeška
aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama daugiau pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis visuomenėje, tarp profesinių sąjungų narių, taip pat valdymo organų atskaitomybės ir veiklos ataskaitų viešumo. Šiuo metu profesinėms sąjungoms metines veiklos ataskaitas bei finansinius rinkinius teikti nėra privaloma, todėl Juridinių registrų registro duomenų bazėje tokios ataskaitos nėra skelbiamos ir viešai prieinamos. Įstatymo papildymas, profesinių sąjungų Valdymo organų atsakomybės aprašu aiškiai numato ir įtvirtina, kad vadovaujantys profesinių sąjungų nariai turi būti atsakingi už profesinės sąjungos finansinę padėtį, jos veiklos skaidrumo ir viešumo užtikrinimą. Tinkamas metinės finansinės veiklos ataskaitų pateikimas ir tvarka turėtų būti įtvirtinta Įstatyme, siekiant užtikrinti dokumentų kokybės ir skaidrumo standartus. Tokios ataskaitos tinkamą pateikimą taip pat turėtų užtikrinti profesinių sąjungų Valdymo organai, kurie atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą ir valdymą, finansinius išteklius bei įsipareigojimus. Tam, kad minėti dokumentai būtų pateikiami pagal atitinkamą, Lietuvos Respublikoje patvirtintą, tvarką, reikalinga Įstatyme įtvirtinti keliamus reikalavimus, kurie įpareigotų metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius pateikti tinkamus, suprantamus ir prieinamus tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad tiek asociacijos tik ir kitos įstaigos ar bendrovės privalo juridinių asmenų registrui teikti metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius. Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant įstaigos pasitikėjimą tarp narių ir visuomenės. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Vilius Semeška. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme nėra numatyto reglamentavimo profesinėms sąjungoms teikti metines veiklos ataskaitas bei finansinius ataskaitų rinkinius, nenumatyta jų tvarka ir galimybė susipažinti su tokio pobūdžio dokumentais. Vienintelė dabartiniame Įstatyme numatyta profesinių sąjungų atsakomybė apima tik neteisėtais veiksmais padarytos žalos valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims privalomą atlyginimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siūloma išplėsti profesinių sąjungų atsakomybės sąvoką. Taip pat įtvirtinti Profesinių sąjungų Valdymo organų atsakomybę teikiant metines veiklos ataskaitas bei metinius finansinius ataskaitų rinkinius. Tam, kad minėti dokumentai būtų tinkamai paruošiami ir pateikiami, siūloma suvienodinti metinių veiklos ataskaitų ir finansinių rinkinių rengimo taisykles, užtikrinant jų viešumą ir prieigą visuomenei. Toks Įstatymo reguliavimas didins ir stiprins Lietuvos profesinių sąjungų atsparumą, atskaitingumą ir pasitikėjimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų jiems įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų išvados nebuvo reikalingos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Profesinė sąjunga“, „metinė ataskaita“, „finansai“, „veiklos ataskaita“
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia LR Seimo narys Vilius Semeška
2024-01-10 Nr. XIVP-3394 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Profesinių sąjungų įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų prievolę parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nustatyti, kad profesinės sąjungos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą, teisingos ir išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą, metinių ataskaitų parengimą, pateikimą ir paskelbimą, viešosios informacijos paskelbimą ir kt. Svarstytina, ar teikiamas siūlymas tuo aspektu, kad nustatoma ne tik pareiga rengti ir teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, tačiau projekte nustatoma ir finansinės apskaitos organizavimo tvarka bei minėtų ataskaitų turinys, dera su Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsniu, nustatančiu, kad ,,darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose[1] aiškinant minėtą Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
87 straipsnį (konkrečiai teisę parengti savo įstatus ir taisykles, laisvai organizuoti valdymą ir veiklą) nurodoma: „kad būtų užtikrinta darbuotojų organizacijų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles, nacionalinis teisinis reguliavimas turėtų nustatyti tik formalius darbuotojų organizacijų reikalavimus įstatams, o patys įstatai ar taisyklės neturėtų būti iš anksto tikrinami ir tvirtinami valdžios institucijų“ (371 paragrafas); „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas. Valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą“ (490 paragrafas); „siekiant išvengti bet kokios profesinių sąjungų diskriminacijos, užkirsti kelią pertekliniam valstybės institucijų įsikišimui, kuris galėtų trukdyti profesinėms sąjungoms įgyvendinti teisę laisvai organizuoti savo veiklą, taip pat išvengti žalingo ir galbūt nepateisinamo viešumo ir galimai konfidencialios informacijos atskleidimo, administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus)“ (491 paragrafas). Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaitoje[2], skirtoje Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant ir jau minėtą Konvenciją Nr.
87) ir rekomendacijų taikymo apibendrinimui, profesinių sąjungų administravimo ir veiklos organizavimo dalyje pateikiami šie apibendrinimai dėl profesinių sąjungų teisės parengti savo įstatus ir taisykles bei organizuoti savo administravimą ir veiklą: „siekiant, kad profesinių sąjungų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles būtų visiškai užtikrinta turi būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) nacionaliniai teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus, keliamus profesinių sąjungų įstatams, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų ir užtikrinti profesinės sąjungos narių apeliacijos teisę; ir 2) valstybės institucijos profesinių sąjungų įstatus ir taisykles turėtų tikrinti tik dėl jų atitikties formaliems reikalavimams. Komiteto vertinimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma daugiau negu šie formalūs reikalavimai, reiškia kišimąsi, kuris yra nesuderinamas su Konvencijos
nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija. Jeigu tam tikros nuostatos yra būtinos, turėtų būti nustatoma tik bendra sistema didžiausią įmanomą autonomiją paliekant profesinei sąjungai nustatyti ir administruoti. Komiteto teigimu, vienintelis šio principo apribojimas galimas siekiant apginti profesinių sąjungų narių interesus ir garantuoti demokratinį profesinės sąjungos veikimą <...>“ (108 paragrafas); „kadangi esminiai organizacijų teisės visiškai laisvai organizuoti savo valdymą ir savo veiklą elementai yra savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas bei turto apsauga ir organizacijų nuosavybė, bet koks teisinis reguliavimas, įsikišantis į šiuos elementus, sulaukia Komiteto dėmesio.
Teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ar numatantis galimybę įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningo ir efektyvaus administravimo, yra priimtinas, tačiau kitoks įsikišimas laikytinas nesuderinamu su Konvencija. Pavyzdžiui, Komitetas laiko, kad priežiūra yra suderinama su Konvencija, kai <...> priežiūra apsiriboja prievole teikti metines finansines ataskaitas <...>“ (109 paragrafas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai. Pažymėtina, kad Konstitucijos 50 straipsnyje yra suformuluoti profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindiniai principai, nurodytos profesinių sąjungų funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 50 straipsnį, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinti profesinių sąjungų statusas ir veiklos pagrindiniai principai kartu su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu bei Konstitucijoje įtvirtintu Lietuvos valstybės demokratiniu pobūdžiu suponuoja profesinių sąjungų autonomiškumo valstybės, jos institucijų atžvilgiu principą.
Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymasis, ar projekte numatytu teisiniu reguliavimu nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt. 2. Projekto 1 ir 2 straipsniais dėstomos keičiamo įstatymo 26 ir 27 straipsniuose siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo VI skirsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo II skirsnyje atitinkamai tikslinant šio skirsnio pavadinimą. 3. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomos nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad profesinės sąjungos savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai. 4. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti pareigą be kita ko parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, manytina, jog naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su finansinių metų, sutampančių su kalendoriniais metais, pradžia. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai reglamentuojant, kurių metų ataskaitiniams laikotarpiams taikomas naujas projektu teikiamas teisinis reguliavimas. 5.
reguliavimas galimai sukeltų administracinę naštą profesinėms sąjungoms, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba. 6. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 6.1. Projekto 1 ir 2 straipsnio vienintelės dalys nenumeruotinos. 6.2. Projekto 3 straipsnyje brauktinas žodis „nuo“, nes teisės akto įsigaliojimas yra vienkartinis, o ne tęstinis veiksmas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected] [1] Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimų santrauka
„Asociacijų laisvė“, 5-asis leidimas (prieiga per
internetą: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---normes/documents/publication/wcms_090632.pdf) [2] Tarptautinės darbo organizacijos leidinys „Bendra pagrindinių konvencijų dėl teisių darbe pagal TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos apžvalga“ (prieiga per internetą: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---relconf/documents/meetingdocument/wcms_174846.pdf).
audito komitetas
SĄJUNGŲ ĮSTATYMO Nr. I-2018 PAPILDYMO 26 IR 27 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3394 2024-06-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Jurgita Vitkauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-01-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma Profesinių sąjungų įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų prievolę parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nustatyti, kad profesinės sąjungos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą, teisingos ir išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą, metinių ataskaitų parengimą, pateikimą ir paskelbimą, viešosios informacijos paskelbimą ir kt.
Svarstytina, ar teikiamas siūlymas tuo aspektu, kad nustatoma ne tik pareiga rengti ir teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, tačiau projekte nustatoma ir finansinės apskaitos organizavimo tvarka bei minėtų ataskaitų turinys, dera su Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsniu, nustatančiu, kad ,,darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose[¹] aiškinant minėtą Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
savo įstatus ir taisykles, laisvai organizuoti valdymą ir veiklą) nurodoma:
„kad būtų užtikrinta darbuotojų organizacijų teisė laisvai rengti savo
įstatus ir taisykles, nacionalinis teisinis reguliavimas turėtų nustatyti tik formalius darbuotojų organizacijų reikalavimus įstatams, o patys įstatai ar taisyklės neturėtų būti iš anksto tikrinami ir tvirtinami valdžios institucijų“ (371 paragrafas); „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas. Valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą“ (490 paragrafas);
„siekiant išvengti bet kokios profesinių sąjungų diskriminacijos, užkirsti
kelią pertekliniam valstybės institucijų įsikišimui, kuris galėtų trukdyti profesinėms sąjungoms įgyvendinti teisę laisvai organizuoti savo veiklą, taip pat išvengti žalingo ir galbūt nepateisinamo viešumo ir galimai konfidencialios informacijos atskleidimo, administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus)“ (491 paragrafas). Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaitoje[²], skirtoje Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant ir jau minėtą Konvenciją Nr.
87) ir rekomendacijų taikymo apibendrinimui, profesinių sąjungų administravimo ir veiklos organizavimo dalyje pateikiami šie apibendrinimai dėl profesinių sąjungų teisės parengti savo įstatus ir taisykles bei organizuoti savo administravimą ir veiklą:
„siekiant, kad profesinių sąjungų teisė laisvai rengti savo įstatus ir
taisykles būtų visiškai užtikrinta turi būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) nacionaliniai teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus, keliamus profesinių sąjungų įstatams, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų ir užtikrinti profesinės sąjungos narių apeliacijos teisę; ir 2) valstybės institucijos profesinių sąjungų įstatus ir taisykles turėtų tikrinti tik dėl jų atitikties formaliems reikalavimams. Komiteto vertinimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma daugiau negu šie formalūs reikalavimai, reiškia kišimąsi, kuris yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio 2 dalimi <...>“ (100 paragrafas);
„teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus
veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija. Jeigu tam tikros nuostatos yra būtinos, turėtų būti nustatoma tik bendra sistema didžiausią įmanomą autonomiją paliekant profesinei sąjungai nustatyti ir administruoti. Komiteto teigimu, vienintelis šio principo apribojimas galimas siekiant apginti profesinių sąjungų narių interesus ir garantuoti demokratinį profesinės sąjungos veikimą <...>“ (108 paragrafas); „kadangi esminiai organizacijų teisės visiškai laisvai organizuoti savo valdymą ir savo veiklą elementai yra savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas bei turto apsauga ir organizacijų nuosavybė, bet koks teisinis reguliavimas, įsikišantis į šiuos elementus, sulaukia Komiteto dėmesio.
Teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ar numatantis galimybę įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningo ir efektyvaus administravimo, yra priimtinas, tačiau kitoks įsikišimas laikytinas nesuderinamu su Konvencija. Pavyzdžiui, Komitetas laiko, kad priežiūra yra suderinama su Konvencija, kai <...> priežiūra apsiriboja prievole teikti metines finansines ataskaitas <...>“ (109 paragrafas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai. Pažymėtina, kad Konstitucijos 50 straipsnyje yra suformuluoti profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindiniai principai, nurodytos profesinių sąjungų funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 50 straipsnį, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinti profesinių sąjungų statusas ir veiklos pagrindiniai principai kartu su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu bei Konstitucijoje įtvirtintu Lietuvos valstybės demokratiniu pobūdžiu suponuoja profesinių sąjungų autonomiškumo valstybės, jos institucijų atžvilgiu principą.
Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio
nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-101 (26N),2
reguliavimo dalykas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo II skirsnyje atitinkamai tikslinant šio skirsnio pavadinimą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-101 (26N),2
tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad profesinės sąjungos savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-101 (26N),2
rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“. Projekto 1 ir 2 straipsnio vienintelės dalys nenumeruotinos. Pritarti 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-103 Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų
siūloma nustatyti pareigą be kita ko parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, manytina, jog naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su finansinių metų, sutampančių su kalendoriniais metais, pradžia. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai reglamentuojant, kurių metų ataskaitiniams laikotarpiams taikomas naujas projektu teikiamas teisinis reguliavimas. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-103
įsigaliojimas yra vienkartinis, o ne tęstinis veiksmas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-01-10 * Atsižvelgus į tai, kad siūlomas reguliavimas galimai sukeltų administracinę naštą profesinėms sąjungoms, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Pritarti Argumentai: 2024-03-20 gauta Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvada Nr. SV-S-1329 dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3394. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, 2024-01-16 *
<...>
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, iš pirmo žvilgsnio kilnus Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant įstaigos pasitikėjimą tarp narių ir visuomenės, kelia tam tikrą nerimą ir abejones.
Pritariame tam, kad reikia didinti visuomenės pasitikėjimą profesinėmis sąjungoms ir paskatinti darbuotojus jungtis į profesines sąjungas bei apsaugoti profesinių sąjungų narius nuo psichologinio spaudimo, nepagrįsto atlyginimų mažinimo, darbo sąlygų keitimo ir atleidimo iš darbo, tačiau pateiktas projektas gali turėti ir neigiamų pasekmių ir net gi susilpninti profesines sąjungas. Nesutinkame su jūsų aiškinamajame rašte išdėstyta pozicija, kuri klaidina ir kitus Seimo narius, kad: „Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus“, nes Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadose, nurodoma visiškai priešingos išvados: tai kas išdėstyta Profsąjungų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymasis, ar projekte numatytu teisiniu reguliavimu nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt.
Norime priminti, kad Lietuva 1994 metų rugsėjo 26 diena ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo. Jeigu norima pasiekti Įstatymo projekto tikslą – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant pasitikėjimą tarp profsąjungų narių ir visuomenės, siūlome kartu svarstyti: Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ ir Darbo kodekso 168 str. „Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos“, papildyti tokiomis nuostatomis, kad kiekvienas esantis profsąjungos narys būtų apsaugotas darbo vietoje:
Profesinių sąjungų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią aktualią ir reikalingą informaciją. Be to: 1.
Be to:
(GPM) skirti socialinio dialogo stiprinimui, LR Trišalės tarybos sekretoriatui atkurti, socialinių partnerių susitarimų viešinimui, profesinių sąjungų renkamų atstovų kompetencijų stiprinimui, ekspertų samdymui, profesinių sąjungų atstovų įvairių komisijų darbe kaip Lietuvos, taip ir užsienio institucijose dalyvavimui. 2. Siūlome numatyti ir papildomus finansinius mechanizmus, kurie stiprintų profesines sąjungas, socialinį dialogą, socialinių partnerių derybinius gebėjimus, prisidėtų prie atlyginimų augimo ir skurdo mažinimo, didintų kolektyvinių sutarčių aprėptį. Išanalizuoti kitų šalių patirtį, kaip pvz. Lenkija, Prancūzija, Norvegija ir kitos šalys, kai profesinėms sąjungoms efektyvios veiklos vykdymui skiriamas valstybės finansavimas.
<...>
Finansinės informacijos atskleidimas gali padaryti profesinės sąjungas labai pažeidžiamomis, nes darbdaviui žinant profsąjungos finansinę padėtį, derybose leis užimti stipresnę poziciją, vilkinti derybas ir nesitarti dėl kolektyvinės sutarties. Finansinės padėties atskleidimas leis darbdaviui suprasti, ar profesinė sąjunga yra pajėgi organizuoti streiką, kaip kraštutinę priemonę ginant darbuotojų teisės. Kadangi Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, įstaigos, dauguma darbdavio lygio profesinių sąjungų nėra skaitlingos. Tokios profesinės sąjungos neturi samdomų darbuotojų, nes tam neturi galimybių. Renkamas nario mokestis sudaro nuo 1 proc. gaunamo atlyginimo iki fiksuoto 2-5 eurų mėnesiui, sprendimą dėl nario mokesčio priima pačios profesinės sąjungos jų įstatuose nustatyta tvarka. Todėl mūsų manymu veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas kasmet, labai apsunkins nedidelių profesinių sąjungų veiklą, kurie negali turėti specialistų ir buhalterių.
Finansinių ataskaitų gali reikalauti tik tos organizacijos arba asmenys už tas sumas, kurias patys įneša į profesinių sąjungų biudžetą, tame tarpe mokesčių inspekcija už suteiktą paramą arba teisėsaugos organai, esant pagrįstiems įtarimams dėl nusikaltimų. Primename, kad profsąjungos nėra verslas. Todėl manome, kad jūsų teikiamame įstatymo pakeitime reikalauti teikti ataskaitas apie pelną, perviršis, patirtus nuostolius, akivaizdžiai painiojamos profesines sąjungos su verslo įmonėmis. Profesinės sąjungos neturi pelno, jų pajamas sudaro narių nario mokesčiai už kurias valdymo organai atsiskaito savo nariams, profsąjungų įstatuose nustatyta tvarka. Primename, kad auditą atlieka licencijuotos firmos, kurių paslaugos labai brangios ir tai sudarys papildomas išlaidas profsąjungoms. Atsižvelgti
2Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
2024-04-24 * Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. 1-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP- 3394 (toliau — Įstatymo projektas) ir nepritaria įstatymo projektui bei teikia savo pastabas.
<...>
LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinės sąjungos yra ypatinga asociacijų rūšis, kurių veikla turi Konstitucinę (LR Konstitucijos 51 str.) ir tarptautinę (Tarptautinės darbo organizacijos) apsaugą. Profesinių sąjungų negalima tapatinti su kitomis asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ar juo labiau su verslo subjektais ir taikyti tokių pačių finansinės atskaitomybės principų. Profesinė sąjunga nėra verslo organizacija. Tai ypatingai jautri darbuotojus jungianti sąjunga, kurios tikslas atstovauti ir ginti savo narių interesus.
Profesinės sąjungos finansinių pajėgumų viešinimas gali turėti kolosaliai neigiamą įtaką profesinės sąjungos veiklai, kolektyvinėms deryboms ir teisei streikuoti. Profesinės sąjungos veikia narystės principu ir vieninteliai subjektai, kurie turi teisę gauti visą informaciją apie profesinės sąjungos finansus yra jos nariai. Šiuo metu Lietuvos profesinės sąjungos už savo finansinę veiklą atsiskaito savo nariams, teikia statistines ataskaitas Valstybinei duomenų agentūrai. Tos profesinės sąjungos, kurios vykdo komercinę veiklą, teikia ataskaitas Mokesčių inspekcijai. Reikalavimo teikti finansines ataskaitas Registrų centrui ir jas skelbti viešai nėra ir, LPSK nuomone, jo negali būti, kadangi tai pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" 3 straipsnio, nustatančio, kad „darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“ nuostatas. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose aiškinant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
teisę parengti savo įstatus ir taisykles, laisvai organizuoti valdymą ir veiklą) nurodoma: „kad būtų užtikrinta darbuotojų organizacijų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles, nacionalinis teisinis reguliavimas turėtų nustatyti tik formalius darbuotojų organizacijų reikalavimus įstatams, o patys įstatai ar taisyklės neturėtų būti iš anksto tikrinami ir tvirtinami valdžios institucijų" (371 paragrafas); „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas. Valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą" (490 paragrafas); „siekiant išvengti bet kokios profesinių sąjungų diskriminacijos, užkirsti kelią pertekliniam valstybės institucijų įsikišimui, kuris galėtų trukdyti profesinėms sąjungoms įgyvendinti teisę laisvai organizuoti savo veiklą, taip pat išvengti žalingo ir galbūt nepateisinamo viešumo ir galinai konfidencialios informacijos atskleidimo, administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus)" (491 paragrafas). Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaitoje, skirtoje Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant ir jau minėtą Konvenciją Nr.
87) ir rekomendacijų taikymo apibendrinimui, profesinių sąjungų administravimo ir veiklos organizavimo dalyje pateikiami šie apibendrinimai dėl profesinių sąjungų teisės parengti savo įstatus ir taisykles bei organizuoti savo administravimą ir veiklą: „siekiant, kad profesinių sąjungų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles būtų visiškai užtikrinta, turi būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) nacionaliniai teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus, keliamus profesinių sąjungų įstatams, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų ir užtikrinti profesinės sąjungos narių apeliacijos teisę; ir 2) valstybės institucijos profesinių sąjungų įstatus ir taisykles turėtų tikrinti tik dėl jų atitikties formaliems reikalavimams. Komiteto vertinimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma daugiau negu šie formalūs reikalavimai, reiškia kišimąsi, kuris yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio 2 dalimi (100 paragrafas); „teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija. Jeigu tam tikros nuostatos yra būtinos, turėtų būti nustatoma tik bendra sistema didžiausią įmanomą autonomiją paliekant profesinei sąjungai nustatyti ir administruoti. Komiteto teigimu, vienintelis šio principo apribojimas galimas siekiant apginti profesinių sąjungų narių interesus ir garantuoti demokratinį profesinės sąjungos veikimą <...>“ (108 paragrafas); „kadangi esminiai organizacijų teisės visiškai laisvai organizuoti savo valdymą ir savo veiklą elementai yra savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas bei turto apsauga ir organizacijų nuosavybė, bet koks teisinis reguliavimas, įsikišantis į šiuos elementus, sulaukia Komiteto dėmesio.
Teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ar numatantis galimybę įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningo ir efektyvaus administravimo, yra priimtinas, tačiau kitoks įsikišimas laikytinas nesuderinamu su
3Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
2024-04-24 * LPSK oficialiai kreipėsi į Tarptautinės darbo organizacijos ekspertus prašydama įvertinti ar įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio reguliavimą. Pirmine žodine ekspertų nuomone įstatymo projektas pažeidžia minėtos konvencijos 3 straipsnį. Šiuo metu LPSK laukia oficialios rašytinės TDO pozicijos šiuo klausimu. LPSK atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo Teisės departamentas, tiek LR Vyriausybė, tiek ir Trišalė taryba supranta, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės teisės normų, pažeistų profesinių sąjungų teises ir nepritaria pateiktam įstatymo projektui. Siekiant pakeisti šiuo metu esamą reguliavimą reikalingos ekspertinės konsultacijos su TDO atstovais ir tik gavus jų išvadas, kad naujos priemonės atitinka tarptautinę teisę, galima diskutuoti apie Profesinių sąjungų įstatymo keitimą. Nepaisant tarptautinės teisės normų ir ekspertų nuomonės ir priėmus tai, kas šiuo metu siūloma, gali būti pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai.
Seimui priėmus įstatymo projektą, LPSK kreipsis į Tarptautinę darbo organizaciją dėl TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio pažeidimo, kas sukels Lietuvai neigiamas reputacines pasekmes tarptautinėje erdvėje.
<...>
apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2024-05-24 * Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga išnagrinėjusi Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir
Projektas) informuoja, kad palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus argumentus ir siūlo atsisakyti Projektu teikiamų siūlymų, paliekant galimybę profesinių sąjungų viduje spręsti dėl atskaitomybės mechanizmų taikymo. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-12-27 * Įvertinę Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo
teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2Lietuvos Respublikos trišalė taryba,
2024-04-16 *
<...>
NUTARTA. Fiksuoti, kad:
Respublikos trišalė taryba bendru sutarimu pritaria Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3394 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau nepritaria šiam konkrečiam įstatymo projektui. 2.
partneriai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe trišaliu formatu diskutuos, kaip būtų galima pasiekti Įstatymo projekto tikslą priemonėmis, kurios būtų taikomos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms. 3. Diskusijas tęsti sulaukus ekspertų išvadų iš Tarptautinės darbo organizacijos dėl šio
teisės jungtis į organizacijas gynimo“. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-04-22 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-3394 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – stiprinti profesinių sąjungų veiklos skaidrumą ir viešumą, didinant visuomenės ir organizacijos narių pasitikėjimą profesinėmis sąjungomis, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
profesinės sąjungos valdymo organo atsakomybės bei pareigos profesinėms sąjungoms įstatuose nustatyti profesinių sąjungų valdymo organui prievolę pasibaigus finansiniams metams parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluotų profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindinių principų.
Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 40/01 „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. 2. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
Ekspertų komiteto teigimu, priimtinas teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ir pareigą teikti metines finansines ataskaitas ar numatantis galimybę jų įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą, siekiant užtikrinti sąžiningą efektyvų administravimą, tačiau kitoks kišimasis į jų veiklą laikytinas nesuderinamu su Konvencija. Taigi, profesinės sąjungos gali laisvai savarankiškai nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojama jų veikla, ar joms reikia nusistatyti valdymo organų atsakomybę (jei reikia, tai kokios apimties), dokumentų ir informacijos apie savo veiklą teikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kitas veiklos taisykles.
Įstatymu imperatyviai nustačius įpareigojimus profesinės sąjungos valdymo organui ir profesinės sąjungos valdymo organo atsakomybę, būtų varžoma profesinių sąjungų laisvė, profesinės sąjungos konstitucinė teisė kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluotų profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindinių principų, įstatymo projektui nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos trišalė taryba, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, siūlyti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3394 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3394 siūlyti atmesti) – 4 už. B (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3394 siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti) – 1 už. Pritarta A. 8.
Balčytis (Komiteto biuro vedėja L. Pranaitytė)
2024-05-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Jurgita Vitkauskienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-01-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Profesinių sąjungų įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų prievolę parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nustatyti, kad profesinės sąjungos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą, teisingos ir išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą, metinių ataskaitų parengimą, pateikimą ir paskelbimą, viešosios informacijos paskelbimą ir kt.
Svarstytina, ar teikiamas siūlymas tuo aspektu, kad nustatoma ne tik pareiga rengti ir teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, tačiau projekte nustatoma ir finansinės apskaitos organizavimo tvarka bei minėtų ataskaitų turinys, dera su Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsniu, nustatančiu, kad ,,darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose[¹] aiškinant minėtą Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
87 straipsnį (konkrečiai teisę parengti savo įstatus ir taisykles, laisvai organizuoti valdymą ir veiklą) nurodoma: „kad būtų užtikrinta darbuotojų organizacijų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles, nacionalinis teisinis reguliavimas turėtų nustatyti tik formalius darbuotojų organizacijų reikalavimus įstatams, o patys įstatai ar taisyklės neturėtų būti iš anksto tikrinami ir tvirtinami valdžios institucijų“ (371 paragrafas); „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas. Valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą“ (490 paragrafas); „siekiant išvengti bet kokios profesinių sąjungų diskriminacijos, užkirsti kelią pertekliniam valstybės institucijų įsikišimui, kuris galėtų trukdyti profesinėms sąjungoms įgyvendinti teisę laisvai organizuoti savo veiklą, taip pat išvengti žalingo ir galbūt nepateisinamo viešumo ir galimai konfidencialios informacijos atskleidimo, administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus)“ (491 paragrafas). Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaitoje[²], skirtoje Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant ir jau minėtą Konvenciją Nr.
87) ir rekomendacijų taikymo apibendrinimui, profesinių sąjungų administravimo ir veiklos organizavimo dalyje pateikiami šie apibendrinimai dėl profesinių sąjungų teisės parengti savo įstatus ir taisykles bei organizuoti savo administravimą ir veiklą: „siekiant, kad profesinių sąjungų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles būtų visiškai užtikrinta turi būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) nacionaliniai teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus, keliamus profesinių sąjungų įstatams, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų ir užtikrinti profesinės sąjungos narių apeliacijos teisę; ir 2) valstybės institucijos profesinių sąjungų įstatus ir taisykles turėtų tikrinti tik dėl jų atitikties formaliems reikalavimams. Komiteto vertinimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma daugiau negu šie formalūs reikalavimai, reiškia kišimąsi, kuris yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio 2 dalimi <...>“ (100 paragrafas); „teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija. Jeigu tam tikros nuostatos yra būtinos, turėtų būti nustatoma tik bendra sistema didžiausią įmanomą autonomiją paliekant profesinei sąjungai nustatyti ir administruoti. Komiteto teigimu, vienintelis šio principo apribojimas galimas siekiant apginti profesinių sąjungų narių interesus ir garantuoti demokratinį profesinės sąjungos veikimą <...>“ (108 paragrafas); „kadangi esminiai organizacijų teisės visiškai laisvai organizuoti savo valdymą ir savo veiklą elementai yra savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas bei turto apsauga ir organizacijų nuosavybė, bet koks teisinis reguliavimas, įsikišantis į šiuos elementus, sulaukia Komiteto dėmesio.
Teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ar numatantis galimybę įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningo ir efektyvaus administravimo, yra priimtinas, tačiau kitoks įsikišimas laikytinas nesuderinamu su Konvencija. Pavyzdžiui, Komitetas laiko, kad priežiūra yra suderinama su Konvencija, kai <...> priežiūra apsiriboja prievole teikti metines finansines ataskaitas <...>“ (109 paragrafas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai. Pažymėtina, kad Konstitucijos 50 straipsnyje yra suformuluoti profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindiniai principai, nurodytos profesinių sąjungų funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 50 straipsnį, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinti profesinių sąjungų statusas ir veiklos pagrindiniai principai kartu su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu bei Konstitucijoje įtvirtintu Lietuvos valstybės demokratiniu pobūdžiu suponuoja profesinių sąjungų autonomiškumo valstybės, jos institucijų atžvilgiu principą.
Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio
nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 26 ir 27 straipsniuose siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo VI skirsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo II skirsnyje atitinkamai tikslinant šio skirsnio pavadinimą. Pritarti
su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad profesinės sąjungos savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai. Pritarti
įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti pareigą be kita ko parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, manytina, jog naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su finansinių metų, sutampančių su kalendoriniais metais, pradžia. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai reglamentuojant, kurių metų ataskaitiniams laikotarpiams taikomas naujas projektu teikiamas teisinis reguliavimas. Pritarti
administracinę naštą profesinėms sąjungoms, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Pritarti
2024-01-10 1, 2,3
rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 6.1.Projekto 1 ir 2 straipsnio vienintelės dalys nenumeruotinos. 6.2. Projekto 3 straipsnyje brauktinas žodis „nuo“, nes teisės akto įsigaliojimas yra vienkartinis, o ne tęstinis veiksmas. Pritarti
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir
tikslui, tačiau nepritaria šiam konkrečiam įstatymo projektui. 2. Socialiniai partneriai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe trišaliu formatu diskutuos, kaip būtų galima pasiekti Įstatymo projekto tikslą priemonėmis, kurios būtų taikomos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms. 3.
organizacijos dėl šio Įstatymo projekto atitikimo TDO konvencijai Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2024-01-16 Nr. 10-10 Lietuvos profesinė sąjunga
„Solidarumas“ susipažinusi su Jūsų siūlymu papildyti LR Profesinių sąjungų
įstatymo 26 ir 27 straipsnius, teikia savo pasiūlymus ir pastabas bei prašo skirti laiką susitikimui, kurio metu norėtume aptarti jūsų pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriais, kaip rašoma aiškinamajame rašte, siekiama stiprinti profesinių sąjungų veiklos efektyvumą. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, iš pirmo žvilgsnio kilnus Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant įstaigos pasitikėjimą tarp narių ir visuomenės, kelia tam tikrą nerimą ir abejones. Pritariame tam, kad reikia didinti visuomenės pasitikėjimą profesinėmis sąjungoms ir paskatinti darbuotojus jungtis į profesines sąjungas bei apsaugoti profesinių sąjungų narius nuo psichologinio spaudimo, nepagrįsto atlyginimų mažinimo, darbo sąlygų keitimo ir atleidimo iš darbo, tačiau pateiktas projektas gali turėti ir neigiamų pasekmių ir net gi susilpninti profesines sąjungas.
Nesutinkame su jūsų aiškinamajame rašte išdėstyta pozicija, kuri klaidina ir kitus Seimo narius, kad: „Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus“, nes Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadose, nurodoma visiškai priešingos išvados: tai kas išdėstyta Profsąjungų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio
nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt. Norime priminti, kad Lietuva 1994 metų rugsėjo 26 diena ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.
Jeigu norima pasiekti Įstatymo projekto tikslą – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant pasitikėjimą tarp profsąjungų narių ir visuomenės, siūlome kartu svarstyti: Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ ir Darbo kodekso 168 str. „Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos“, papildyti tokiomis nuostatomis, kad kiekvienas esantis profsąjungos narys būtų apsaugotas darbo vietoje:
Profesinių sąjungų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią aktualią ir reikalingą informaciją. Be to:
% sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti socialinio dialogo stiprinimui, LR Trišalės tarybos sekretoriatui atkurti, socialinių partnerių susitarimų viešinimui, profesinių sąjungų renkamų atstovų kompetencijų stiprinimui, ekspertų samdymui, profesinių sąjungų atstovų įvairių komisijų darbe kaip Lietuvos, taip ir užsienio institucijose dalyvavimui. 2. Siūlome numatyti ir papildomus finansinius mechanizmus, kurie stiprintų profesines sąjungas, socialinį dialogą, socialinių partnerių derybinius gebėjimus, prisidėtų prie atlyginimų augimo ir skurdo mažinimo, didintų kolektyvinių sutarčių aprėptį. Išanalizuoti kitų šalių patirtį, kaip pvz. Lenkija, Prancūzija, Norvegija ir kitos šalys, kai profesinėms sąjungoms efektyvios veiklos vykdymui skiriamas valstybės finansavimas. 3.
profesinė sąjunga „Solidarumas“ prieš metus teikė LR Seimo Žmogaus teisių komitetui analizę ir pasiūlymus dėl Profesinių sąjungų teisių pažeidimų, tačiau iš LR Seimo nesulaukėme jokio atsakymo ir reakcijos. Todėl pridedame Jums šį raštą susipažinimui, . Finansinės informacijos atskleidimas gali padaryti profesinės sąjungas labai pažeidžiamomis, nes darbdaviui žinant profsąjungos finansinę padėtį, derybose leis užimti stipresnę poziciją, vilkinti derybas ir nesitarti dėl kolektyvinės sutarties. Finansinės padėties atskleidimas leis darbdaviui suprasti, ar profesinė sąjunga yra pajėgi organizuoti streiką, kaip kraštutinę priemonę ginant darbuotojų teisės. Kadangi Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, įstaigos, dauguma darbdavio lygio profesinių sąjungų nėra skaitlingos. Tokios profesinės sąjungos neturi samdomų darbuotojų, nes tam neturi galimybių. Renkamas nario mokestis sudaro nuo 1 proc. gaunamo atlyginimo iki fiksuoto 2-5 eurų mėnesiui, sprendimą dėl nario mokesčio priima pačios profesinės sąjungos jų įstatuose nustatyta tvarka. Todėl mūsų manymu veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas kasmet, labai apsunkins nedidelių profesinių sąjungų veiklą, kurie negali turėti specialistų ir buhalterių. Finansinių ataskaitų gali reikalauti tik tos organizacijos arba asmenys už tas sumas, kurias patys įneša į profesinių sąjungų biudžetą, tame tarpe mokesčių inspekcija už suteiktą paramą arba teisėsaugos organai, esant pagrįstiems įtarimams dėl nusikaltimų. Primename, kad profsąjungos nėra verslas. Todėl manome, kad jūsų teikiamame įstatymo pakeitime reikalauti teikti ataskaitas apie pelną, perviršis, patirtus nuostolius, akivaizdžiai painiojamos profesines sąjungos su verslo įmonėmis. Profesinės sąjungos neturi pelno, jų pajamas sudaro narių nario mokesčiai už kurias valdymo organai atsiskaito savo nariams, profsąjungų įstatuose nustatyta tvarka.
Primename, kad auditą atlieka licencijuotos firmos, kurių paslaugos labai brangios ir tai sudarys papildomas išlaidas profsąjungoms. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2024-04-24 Nr. 47 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3394 (toliau – Įstatymo projektas) ir nepritaria įstatymo projektui bei teikia savo pastabas. Įstatymo projektu siūloma Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų prievolę parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą bei nustatyti, kad profesinės sąjungos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą, teisingos ir išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą, metinių ataskaitų parengimą, pateikimą ir paskelbimą, viešosios informacijos paskelbimą ir kt. Projekte nustatoma ne tik pareiga rengti ir teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, tačiau projekte nustatoma ir finansinės apskaitos organizavimo tvarka bei minėtų ataskaitų turinys. LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinės sąjungos yra ypatinga asociacijų rūšis, kurių veikla turi Konstitucinę (LR Konstitucijos 51 str.) ir tarptautinę (Tarptautinės darbo organizacijos) apsaugą. Profesinių sąjungų negalima tapatinti su kitomis asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ar juo labiau su verslo subjektais ir taikyti tokių pačių finansinės atskaitomybės principų. Profesinė sąjunga nėra verslo organizacija.
Tai ypatingai jautri darbuotojus jungianti sąjunga, kurios tikslas atstovauti ir ginti savo narių interesus. Profesinės sąjungos finansinių pajėgumų viešinimas gali turėti kolosaliai neigiamą įtaką profesinės sąjungos veiklai, kolektyvinėms deryboms ir teisei streikuoti. Profesinės sąjungos veikia narystės principu ir vieninteliai subjektai, kurie turi teisę gauti visą informaciją apie profesinės sąjungos finansus yra jos nariai. Šiuo metu Lietuvos profesinės sąjungos už savo finansinę veiklą atsiskaito savo nariams, teikia statistines ataskaitas Valstybinei duomenų agentūrai. Tos profesinės sąjungos, kurios vykdo komercinę veiklą, teikia ataskaitas Mokesčių inspekcijai. Reikalavimo teikti finansines ataskaitas Registrų centrui ir jas skelbti viešai nėra ir, LPSK nuomone, jo negali būti, kadangi tai pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio, nustatančio, kad ,,darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“ nuostatas. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose aiškinant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
taisykles, laisvai organizuoti valdymą ir veiklą) nurodoma: „kad būtų užtikrinta darbuotojų organizacijų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles, nacionalinis teisinis reguliavimas turėtų nustatyti tik formalius darbuotojų organizacijų reikalavimus įstatams, o patys įstatai ar taisyklės neturėtų būti iš anksto tikrinami ir tvirtinami valdžios institucijų“ (371 paragrafas); „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas. Valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą“ (490 paragrafas); „siekiant išvengti bet kokios profesinių sąjungų diskriminacijos, užkirsti kelią pertekliniam valstybės institucijų įsikišimui, kuris galėtų trukdyti profesinėms sąjungoms įgyvendinti teisę laisvai organizuoti savo veiklą, taip pat išvengti žalingo ir galbūt nepateisinamo viešumo ir galimai konfidencialios informacijos atskleidimo, administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus)“ (491 paragrafas). Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo ataskaitoje, skirtoje Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (įskaitant ir jau minėtą Konvenciją Nr.
87) ir rekomendacijų taikymo apibendrinimui, profesinių sąjungų administravimo ir veiklos organizavimo dalyje pateikiami šie apibendrinimai dėl profesinių sąjungų teisės parengti savo įstatus ir taisykles bei organizuoti savo administravimą ir veiklą: „siekiant, kad profesinių sąjungų teisė laisvai rengti savo įstatus ir taisykles būtų visiškai užtikrinta, turi būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) nacionaliniai teisės aktai turi nustatyti tik formalius reikalavimus, keliamus profesinių sąjungų įstatams, išskyrus reikalavimus dėl būtinybės laikytis demokratinių procesų ir užtikrinti profesinės sąjungos narių apeliacijos teisę; ir 2) valstybės institucijos profesinių sąjungų įstatus ir taisykles turėtų tikrinti tik dėl jų atitikties formaliems reikalavimams. Komiteto vertinimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma daugiau negu šie formalūs reikalavimai, reiškia kišimąsi, kuris yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio 2 dalimi <...>“ (100 paragrafas); „teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija. Jeigu tam tikros nuostatos yra būtinos, turėtų būti nustatoma tik bendra sistema didžiausią įmanomą autonomiją paliekant profesinei sąjungai nustatyti ir administruoti. Komiteto teigimu, vienintelis šio principo apribojimas galimas siekiant apginti profesinių sąjungų narių interesus ir garantuoti demokratinį profesinės sąjungos veikimą <...>“ (108 paragrafas); „kadangi esminiai organizacijų teisės visiškai laisvai organizuoti savo valdymą ir savo veiklą elementai yra savarankiškumas ir finansinis nepriklausomumas bei turto apsauga ir organizacijų nuosavybė, bet koks teisinis reguliavimas, įsikišantis į šiuos elementus, sulaukia Komiteto dėmesio.
Teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ar numatantis galimybę įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningo ir efektyvaus administravimo, yra priimtinas, tačiau kitoks įsikišimas laikytinas nesuderinamu su Konvencija“. LPSK oficialiai kreipėsi į Tarptautinės darbo organizacijos ekspertus prašydama įvertinti ar įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka TDO konvencijos Nr. 87 3 straipsnio reguliavimą. Pirmine žodine ekspertų nuomone įstatymo projektas pažeidžia minėtos konvencijos 3 straipsnį. Šiuo metu LPSK laukia oficialios rašytinės TDO pozicijos šiuo klausimu. LPSK atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo Teisės departamentas, tiek LR Vyriausybė, tiek ir Trišalė taryba supranta, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės teisės normų, pažeistų profesinių sąjungų teises ir nepritaria pateiktam įstatymo projektui. Siekiant pakeisti šiuo metu esamą reguliavimą reikalingos ekspertinės konsultacijos su TDO atstovais ir tik gavus jų išvadas, kad naujos priemonės atitinka tarptautinę teisę, galima diskutuoti apie Profesinių sąjungų įstatymo keitimą. Nepaisant tarptautinės teisės normų ir ekspertų nuomonės ir priėmus tai, kas šiuo metu siūloma, gali būti pažeisti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Seimui priėmus įstatymo projektą, LPSK kreipsis į Tarptautinę darbo organizaciją dėl TDO konvencijos Nr.
pažeidimo, kas sukels Lietuvai neigiamas reputacines pasekmes tarptautinėje erdvėje. LPSK įsitikinusi, kad Lietuva nėra ta valstybė, kuri nepaiso ar savaip interpretuoja tarptautinės teisės normas, o Seimas ir komitetai, spręsdami dėl įstatymo projekto, atsižvelgs į teisės ekspertų, Vyriausybės ir socialinių partnerių neigiamas išvadas bei priims atsakingą sprendimą vadovaudamiesi teise, o ne argumentu „mums atrodo“. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga 2024-05-24 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga išnagrinėjusi Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3394 (toliau – Projektas) informuoja, kad palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui nurodytus argumentus ir siūlo atsisakyti
spręsti dėl atskaitomybės mechanizmų taikymo. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22 Nr. 374 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 papildymo 26 ir 27 straipsniais įstatymo projekto Nr.
XIVP-3394 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – stiprinti profesinių sąjungų veiklos skaidrumą ir viešumą, didinant visuomenės ir organizacijos narių pasitikėjimą profesinėmis sąjungomis, tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
profesinės sąjungos valdymo organo atsakomybės bei pareigos profesinėms sąjungoms įstatuose nustatyti profesinių sąjungų valdymo organui prievolę pasibaigus finansiniams metams parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluotų profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindinių principų. Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 40/01 „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „Konstitucijos 50 straipsnio
savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. 2. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio
ratifikavimo“ ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87
„Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (toliau –
Konvencija) 3 straipsnio nuostatų, nes nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta darbuotojų organizacijos teise visiškai laisvai organizuoti valdymą ir veiklą. Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto teigimu, teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą kišimosi į jų veiklą pavojų, o tai nesuderinama su Konvencija; prireikus galėtų būti nustatoma tik bendra profesinių sąjungų vidaus veiklos sistema, kuo daugiau laisvės paliekant pačioms profesinėms sąjungoms. Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komitetas, aiškindamas Konvencijos 3 straipsnį, nurodė, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų organizacijų teisę laisvai parengti savo įstatus ir taisykles, nacionaliniu teisiniu reguliavimu turėtų būti nustatyti tik formalūs darbuotojų organizacijų reikalavimai įstatams.
Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto teigimu, priimtinas teisinis reguliavimas, nustatantis reikalavimus organizacijų įstatuose nustatyti vidines finansų apskaitos taisykles ir pareigą teikti metines finansines ataskaitas ar numatantis galimybę jų įstatuose nustatyti išorinę finansinių ataskaitų peržiūrą, siekiant užtikrinti sąžiningą efektyvų administravimą, tačiau kitoks kišimasis į jų veiklą laikytinas nesuderinamu su Konvencija. Taigi, profesinės sąjungos gali laisvai savarankiškai nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojama jų veikla, ar joms reikia nusistatyti valdymo organų atsakomybę (jei reikia, tai kokios apimties), dokumentų ir informacijos apie savo veiklą teikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kitas veiklos taisykles. Įstatymu imperatyviai nustačius įpareigojimus profesinės sąjungos valdymo organui ir profesinės sąjungos valdymo organo atsakomybę, būtų varžoma profesinių sąjungų laisvė, profesinės sąjungos konstitucinė teisė kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pritarti 6.
į LR Vyriausybės, LR Trišalės tarybos ir kitų suinteresuotų organizacijų kritiškas pastabas, Komiteto nuomone, įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluotų profesinių sąjungų statuso ir veiklos pagrindinių principų, taip pat neatitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (toliau
Vytautas Raskevičius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė, tel. 2096821 [1] Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimų santrauka
„Asociacijų laisvė“, 5-asis leidimas (prieiga per
internetą: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---normes/documents/publication/wcms_090632.pdf) [2] Tarptautinės darbo organizacijos leidinys „Bendra pagrindinių konvencijų dėl teisių darbe pagal TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos apžvalga“ (prieiga per internetą: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_norm/---relconf/documents/meetingdocument/wcms_174846.pdf).