Projektas Nr. XIVP- lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudžiama į lošimo namus (kazino), lošimo automatų ir bingo salonus,
lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 2118 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 2118 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus
(kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“
Pakeisti 10¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose jaunesniems kaip 21 metų amžiaus asmenimsnepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti nuotoliniuose lošimuose dalyvaujantys asmenys.“3 straipsnis. 20¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:
1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai jaunesni kaip 21 metų amžiaus asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus;
2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami;
3) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymo sumų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Visuotinai pripažįstama, kad azartiniai lošimai tam tikrai dalyvaujančių grupei daro neigiamą poveikį, pasireiškianti negebėjimu valdyti savo dalyvavimo lošimuose elgesį, taip pat ir liguisto potraukio azartiniams lošimams susiformavimu. Tokio elgesio pasekmės minėtiems asmenims, jų šeimos nariams, visuomenei yra neigiamos psichinės ir fizinės sveikatos, socialine ir finansine prasme. Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos teikiama informacija (pvz. 2023-10-19 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio metu, 2022-05-25 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu ir daugeliu kitų atvejų), paremta įvairių šalių moksliniais tyrimais, nurodo, jog jaunesniame individų amžiuje (15-20m.) vyksta intensyvūs raidos procesai, kurių metu formuojasi asmens emocijų kontrolė, ugdomi valios mechanizmai, kas turi reikšmingą įtaką vėlesniame amžiuje besiformuojantiems įpročiams. Yra žinoma, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, tai siejasi su didesne lošimų priklausomybės susiformavimo rizika individo ateityje. Lošimų priežiūros specialistų nuomone, kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju. Lošimų priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis, iš visų Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre registruotų asmenų, net 7 proc. sudaro 18-20 amžiaus grupėje esantys asmenys. Nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pataisa, padidinusi loterijos žaidėjų amžių nuo 16 metų iki
dalyvių amžiaus cenzu.
Teisės aktai turėtų nustatyti logišką, koreliacija tarp žaidimų azartiškumo ir jų prieinamumo paremtą taisyklių sistemą, kad labiau azartiški, įtraukiantys ir dėl to žalą darantys žaidimai turėtų būti mažiau prieinami. Objektyvūs statistiniai duomenys ir moksliniai tyrimai rodo, kad loterijos turi mažiau azartiškumo, nei lažybos, lošimai automatais ar stalo lošimai, todėl jų prienamumas gali būti mažiau ribojamas. Tačiau jei dabar šalyje galiojantį loterijų dalyvių amžių – 18 metų – laikyti kaip prieinamumo taisyklių konstrukto atspirties tašką, tuomet azartinių lošimų dalyvių minimalaus amžiaus riba turi būti nustatyta aukštesniame lygyje. Tuo pačiu pastebėtina, kad nustatyti didesnę nei 21 metų amžiaus ribą nėra tikslinga, kadangi esant didelei, nesunkiai prieinamai nelegalių lošimų pasiūlai nustačius per didelį legalios paslaugos prieinamumo slenkstį yra didelė rizika, kad gyventojai pirmą kartą išbandys nelegalią lošimų paslaugą ir ilgesnį laiką negalėdami dalyvauti legaliai organizuojamuose lošimuose, taps lojaliais nelegalių lošimų operatorių klientais. Todėl projektu siekiama nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Siūlomo įstatymo projekto tikslas rasti tvarią ir teisngą pusiausvyrą parenkant amžiaus ribą, nuo kurios dalyvavimas lošimuose nedarytų per didelio neigiamo poveikio dėl tinkamos paslaugos naudotojo brandos, savikontrolės ir atsparumo azartui, kartu nesudarant palankių salygų nelegalios paslaugos teikėjams pritraukti jauno amžiaus klientus dėl legalios paslaugos neprieinamumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nustato dvi amžiaus ribas, leidžiančias dalyvauti azartiniuose lošimuose: 18 metų ir 21 metų amžių. Įstatymo 10 str. 10 d. nustatoma, kad draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Draudžiama jaunesnius kaip 21 metų asmenis įleisti į lošimo namus (kazino). Įstatymo 20¹ str. 2 d. nustatyta, jog nuotolinių lošimų organizatoriai privalo užtikrinti, kad nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Galimybės lošti pavėlinimas trimis metais užtikrins pradedančių lošėjų geresnę asmens emocijų kontrolę, stiprenę valią, geresnį azartinių lošimų keliamos rizikos suvokimą bei platesnį išbandytų interesų ir pramogų spektrą, kas turės teigiamą įtaką apsaugant nuo galimų neigiamų dalyvavimo azartiniuose lošimuose pasekmių atsiradimo – didesnių finansinių praradimų ar probleminio lošimo atsiradimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas įstatymo projektas turės neutralų poveikį kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas trumpalaikėje perspektyvoje turės nežymų neigiamą poveikį lošimų organizatoriams, organizuojantiems lažybas ir lošimus B kategorijos lošimų automatais, kadangi šių rūšių lošimų lošėjų minimalus amžiaus cenzas padidės nuo 18 iki 21 metų, todėl iš dalies sumažės lošimų klientų skaičius. Papildomų prisitaikymo kaštų verslui nereikės patirti, kadangi jau dabar yra tikrinamas visų įeinančių į lošimų organizavimo vietas amžius, taip pat kontroliuojamas nuotolinių lošimų lošėjų amžius. Kontroliuojamo amžiaus reikšmės pakeitimas iš 18 metų į 21 metus nereikalaus papildomų investicijų ar prisitaikymo kaštų. Tačiau ilgalaikėje perspektuyvoje lošimų verslas patirs teigiamą poveikį, kadangi dėl vyresnio amžiaus, nuo kurio galima pradėti lošti, lošimų dalyviai bus atsparesni neigiamam lošimų poveikiui (socialinei ir finansinei žalai). Tai teigiamai atsilieps probleminių lošėjų skaičiaus rodikliui, atitinkamai visuomenės ir politikų požiūriui į lošimų verslą. Atitinkamai toks pakeitimas gali padėti pamatą būsimam griežčiausių azartinių lošimų reglamentavimo nuostatų peržūrėjimui dėl jų aktualumo. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto nereikės papildomai inkorporuoti į teisinę sistemą. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „azartiniai lošimai“, „lošimų dalyvių amžius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
...
...
...
2023-12-13 Nr. XIVP-3393 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siūlytina, atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies turinį, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 1 punkte atsisakyti perteklinės nuorodos į įstatymo 10 straipsnio 10 dalį. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamas tik keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas, įstatymo projekto 3 straipsniu reikėtų keisti ne visą 20¹ straipsnio 2 dalį, o tik šios dalies 1 punktą (dėstomoje projekto 3 straipsnio dalyje taip pat turėtų būti dėstomas tik keičiamas punktas). Be to, šiame keičiamame punkte prieš žodžius „jaunesni kaip 21 metų amžiaus asmenys“ turėtų būti įrašyti praleisti žodžiai „nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti“. 3. Tikslintina projekto straipsnių numeracija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies turinį, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹straipsnio
dalį. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamas tik keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas, įstatymo projekto 3 straipsniu reikėtų keisti ne visą 20¹ straipsnio 2 dalį, o tik šios dalies 1 punktą (dėstomoje projekto 3 straipsnio dalyje taip pat turėtų būti dėstomas tik keičiamas punktas). Be to, šiame keičiamame punkte prieš žodžius „jaunesni kaip 21 metų amžiaus asmenys“ turėtų būti įrašyti praleisti žodžiai
„nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numeracija. Pritarti. 4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija, 2024 m. sausio 17 d. 2023 metų gruodžio
(Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 10(1) ir 20(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas), kuriuo siūlo sumažinti 18-20 metų amžiaus piliečių laisvę rinktis laisvalaikio formą ir uždrausti jiems galimybę lankytis antžeminiuose lažybų punktuose, ribotų statymų (B kategorijos) lošimo automatų ir bingo salonuose, totalizatorių punktuose, o taip pat panaikinti galimybę tokias paslaugas gauti nuotoliniu būdu. Kaip žinia, dabar galiojantys teisės aktai apriboja galimybę: jaunesniems kaip 21 metų amžiaus piliečiams lankytis didžiausios socialinės rizikos neribotų statymų (A kategorijos) lošimo organizavimo vietose (kazino), taip pat neleidžia gauti tokių paslaugų nuotoliniu būdu; jaunesniems kaip 18 metų amžiaus piliečiams lankytis antžeminiuose lažybų punktuose, ribotų statymų (B kategorijos) lošimo automatų ir bingo salonuose, totalizatorių punktuose, o taip pat neleidžia gauti tokių paslaugų nuotoliniu būdu; tuo metu dalyvavimas antžeminėse bei nuotolinėse loterijose yra neribojamas (deklaratyviai ribojamas tik laimėjimų išmokėjimas, kas yra iš esmės neveiksminga priemonė). Dabar veikianti amžiaus gradacija iš esmės atitinka visų lošimo paslaugų (loterijos pagal ES teisę irgi yra lošimo paslauga) socialinės rizikos mastą. Labiausiai rizikingos ribojamos maksimaliai, nuosaikiausios – minimaliai.
Naujuoju įstatymo projektu iš esmės siūloma sumažinti 18-20 metų amžiaus piliečių laisvalaikio formos pasirinkimo laisvę, nors:
a) nėra jokių mokslinių tyrimų, jog toks apribojimas yra tikslingas, leistų pasiekti tikslų;
b) toks apribojimas būtų kone unikalus tarp ES valstybių, prieštarautų jų ilgametei praktikai;
c) Lietuvoje itin populiarios nuotolinės loterijos savo parametrais yra identiškos B kategorijos lošimams, tačiau įstatymo projekte joms ribojimai nenustatomi;
d) Lietuvoje vykdyti tęstiniai moksliniai tyrimai rodo, jog pagrindinė augančio lošimo masto probleminė amžiaus grupė yra 30-35 metų asmenys.
<...>
Įvertinta. Lošimai nėra valstybės skatintina veikla, nes neatsakingai į lošimus įsitraukusiems asmenims gali sukelti priklausomybę ar turėti kitų rimtų pasekmių. Ypatingai ši rizika aktuali jauno amžiaus piliečiams, kurių vertybinis pagrindas dar nėra pilnai susiformavęs, o sprendimų priėmimas pagrįstas impulsyvumu. Kuo vėlesniame amžiuje asmuo išbandys lošimus, tuo neatsakingo įsitraukimo į lošimus rizika, tikėtina, bus mažesnė. Pažymėtina, kad loterijose galinčių dalyvaujančių asmenų amžius yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu, kuriame nustatyta, kad loterijose gali dalyvauti ne jaunesni nei 18 metų asmenys. 2. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2024 m. sausio 30 d. Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA), atstovaudama keturias Lietuvoje veikiančias ir azartinius lošimus organizuojančias tarptautines užsienio kapitalo bendroves investavusias į verslo plėtrą Lietuvoje šiuo raštu teikia savo poziciją bei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 101 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3393 (toliau – Įstatymo projektas).
Susipažinome su Įstatymo projektu ir pritariame Įstatymo projekto siekiui nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Manome, kad toks pakeitimas gali turėti teigiamą įtaką, siekiant labiau apsaugoti jaunus asmenis, kurie potencialiai gali turėti didesnę galimybę susidurti su probleminiu lošimu ir visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Manome, kad šiuo metu visame pasaulyje vis labiau populiarėjant nuotoliniams lošimams, skirtingos lošimų rūšys (stalo lošimai, lošimas A ir B kategorijos automatais, lažybos, nuotolinis lošimas) niekuo neišsiskiria vieni nuo kitų bei gali kelti vienodą riziką neatsakingai besielgiantiems ar sunkiau savo lošimą kontroliuojantiems asmenims. LLVA nariai visuomet pasisako tik už atsakingą ir saugų lošimą ir sutinka, jog netinkamai organizuojami azartiniai lošimai tam tikroms asmenų grupėms gali lemti neigiamas patirtis, probleminį lošimą, prisidėti prie jau egzistuojančių ar naujų problemų atsiradimo bei sukelti papildomas finansines, socialinio gerbūvio ar sveikatos rizikas. <...> Įvertinta. 3 Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2024 m. birželio 11 d. Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3393 („dėl minimalaus amžiaus“) Pastabos 1 ir 2 straipsniams:
sukurti naujo lygio amžiaus barjerą, kuris būtų taikomas tik azartinių lošimų paslaugoms. Šiandien loterijos (ypač – nuotolinės loterijos) yra tapusios visiška analogiška lošimo paslaugų alternatyva. Pavyzdžiui, šiuo metu nuotoliniu būdu galima įsigyti „loterijos bilietą“ už 20 eurų (ir gauti atsakymą dėl laimėjimo vos per kelias sekundes), kas iš esmės prilygintina rizikingiausiam kazino lygio lošimui. Todėl šis amžiaus barjeras turėtų būti taikomas ir loterijos paslaugų tiekėjams bei vartotojams. 30. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Lietuvoje naudojamos „azartinių lošimų“ ir „loterijų“ sąvokos nėra suderintos ES teise.
Projekte tęsiama ydinga ilgametė Lietuvos teisėkūros praktika, kai ignoruojama akivaizdi tikrovė, jog modernioje visuomenėje lošimų paslaugos suprantamos kaip visų rūšių lošimai – įskaitant tiek Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymu, tiek Loterijų įstatymu reguliuojamas lošimo paslaugas. Tokia nuostata įtvirtinta dar 2011 metais Europos Komisijos patvirtintoje Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ , kurios 15 psl. įtvirtinta, jog „Lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu“. Būtent tokia samprata ir apibrėžimu seniai turėjo vadovautis Lietuvos įstatymų leidėjai, tačiau iki šiol nesivadovauja. 31. SIŪLYMAS: a. papildyti šį straipsnį nuostata, kad jame „Nurodytas 21 metų limitas taikomas ir visiems Lietuvoje veikiantiems loterijų organizatoriams. Draudžiama loterijos bilietų pardavimo vietas steigti erdvėse, kur gali patekti jaunesni asmenys.“. b. atitinkamai turi būti pakoreguota ir Loterijų įstatymo 28 straipsnio 7 dalis. Pastabos 1-3 straipsniams:
paslaugų uždraudimas lažybų punktuose, totalizatoriuose, bingo ir B kategorijos automatų salonuose 18-20 metų amžiaus grupės vartotojams būtų unikali praktika tarp ES valstybių narių, nes tokių pavyzdžių daugiau nėra. 33. Aukščiau 24-25 punktuose išdėstyti argumentai, kodėl mokslo tyrimai vienareikšmiai neigiamai vertina manipuliacijas, kai savanoriškos prašymų neleisti lošti sistemos pateikiamos kaip probleminio lošimo paplitimo rodiklis. Pati Lošimų priežiūros tarnyba pripažįsta, kad registro prašymai nėra tikrinami ir validuojami medicinos specialistų. 34.
duomenų dėl tokio pokyčio būtinumo siūlymas padidinti minimalaus amžiaus ribą nuo 18 iki 21 metų būtų esminis žmogaus teisių pažeidimas. ES valstybėse aukštesni 21/23/25 metų barjerai yra nustatyti tik didžiausios socialinės rizikos (neribotų statymų) kazino lošimams (A kategorijos automatų ir stalo lošimams). 35. Projekto Aiškinamajame rašte pateikti argumentai prieštarauja mokslo tyrimų išvadoms: a. Lietuvoje vykdyti moksliniai tyrimai (MRU, Vilnius Tech) problemą mato 30-39 metų vyrų grupėje:
„[..] Probleminių lošėjų pagal DSM-5-TR kriterijus daugiau yra tarp
nesusituokusių, gaunančių aukštesnes pajamas, 30-39 metų vyrų. [..]” . Moksliniai tyrimai rodo, kad problema formuojasi pirmą kartą pradėjus lošti arba iki 15, arba po 23 metų amžiaus. Palyginamieji priklausomybės alkoholiui tyrimai patvirtina, kad problema – ankstyva, iki 12-15 metų amžiaus įgyta pirmo alkoholio vartojimo patirtis. 36. SIŪLYMAS: a. Grąžinti projektą tobulinti ir pareikalauti, kad įstatymo projekto autoriai remtųsi validžiais mokslo tyrimais, o ne manipuliacinėmis visuomenės nuomonės apklausomis. Įvertinta. Argumentai pateikti prie Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2024 m. sausio 17 d. pastabų. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad lošimų ir loterijų veiklą Lietuvoje reglamentuoja atskiri įstatymai, todėl Azartinių lošimų įstatyme nustatyti loterijų žaidėjų amžių laikytina ydinga praktika. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti įstatymo projektui ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektus Nr. XIVP-3393 ir Nr. XIVP-3528 sujungti su projektu Nr. XIVP-3843 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3843(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė - 1
paskirti pranešėjai: M. Lingė, A.
Lingė, A. Butkevičius, M. Maldeikis, A. Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis