Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už Baudžiamajame kodekse numatyto pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą realiai paskirtos bausmės dydis, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) dėl padarytų šios dalies 12–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;“
4Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 12–5 punktuose;“
5.
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
1Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tvarką, reglamentuojančią šio straipsnio 2 dalyje nurodytų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą, B ir C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto eksportą, importo importą, vežimo vežimą, gabenimo gabenimą tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2Papildyti 23 straipsnį 12 dalimi:
„12. Galutinio vartotojo sertifikatas yra išduodamas importuotojui, kai užsienio valstybės, iš kurios ketinama eksportuoti B, C ar D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kompetentingų institucijų, kontroliuojančių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, reikalavimu importuotojas privalo joms pateikti galutinio vartotojo sertifikatą ir kai nėra šio straipsnio 14 dalyje nurodytų sąlygų. Galutinio vartotojo sertifikate patvirtinama, kad importuotojui išduotame leidime importuoti ginklus nurodyti B, C ar D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebus eksportuojami arba reeksportuojami. Šį sertifikatą šio straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka importuotojui išduoda policijos įstaiga. Galutinio vartotojo sertifikatas galioja neterminuotai.“
3Papildyti 23 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Importuotojui galutinio vartotojo sertifikatas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti galutinio vartotojo sertifikatą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje nurodytoje tvarkoje, gavimo policijos įstaigoje dienos. Importuotojas atsisakymą išduoti galutinio vartotojo sertifikatą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Papildyti 23 straipsnį 14 dalimi:
„14. Galutinio vartotojo sertifikatas neišduodamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) buvo pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai, kurių reikia galutinio vartotojo sertifikatui gauti, ir per šio straipsnio 6 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytą terminą trūkstami ir (ar) tinkamai įforminti dokumentai nebuvo pateikti;
2) Europos juridiniam ar Europos fiziniam asmeniui panaikintas leidimo importuoti ginklus galiojimas;
3) policijos įstaiga dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negali užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką importuoti B, C ar D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebus eksportuojami ar reeksportuojami.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, o remonto ir priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti pirkimo–pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose, laikinai išvežti iš jos teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką D kategorijos ginklus ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su policijos įstaigos leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.“
2Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Specialiojo statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išveža, veža iš Lietuvos Respublikos ir įveža, veža į ją Lietuvos Respubliką turėdami specialiojo statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.“
3Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) kitų įstatymų nustatytais pagrindais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu;“
2Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) kai fizinis asmuo netenka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, kai šio statuso turėjimas yra būtinas norint šio įstatymo 13 straipsnio 2–5, 7 ir 14 dalyse nustatytais atvejais įsigyti, turėti ir laikyti atitinkamus ginklus ir šaudmenis.“
3Papildyti 40 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Šio įstatymo 42 straipsnio 10 dalyje nustatytais atvejais panaikinus apdovanojimą B ir C kategorijų trumpuoju šaunamuoju ginklu (pistoletu, revolveriu), policijos įstaiga įvertina, ar yra pagrindas priimti sprendimą panaikinti asmens, apdovanoto ginklu, turimo leidimo nešiotis ar leidimo laikyti B ir C kategorijų ginklus galiojimą šio įstatymo 40 straipsnio 1-7 dalyse nustatytais pagrindais. Policijos įstaigai nustačius, kad toks pagrindas yra, sprendimas panaikinti leidimo nešiotis ar leidimo laikyti B ir C kategorijų ginklus galiojimą priimamas vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies nuostatomis.“
4Buvusias 40 straipsnio 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis. 5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministras nustato asmenų, einančių pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose, apdovanojimo ginklais tvarką. Lietuvos kariuomenės vadas nustato asmenų, einančių pareigas Lietuvos kariuomenėje, apdovanojimo ginklais tvarką. Vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir finansų ministru, nustato asmenų, einančių pareigas vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose, apdovanojimo ginklais tvarką.“
2Papildyti 42 straipsnį 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys panaikina apdovanojimą ginklu, jeigu paaiškėja aplinkybės, dėl kurių asmuo negalėjo būti apdovanotas ginklu šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais arba asmuo negalėjo įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų dėl šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, arba asmens veika žemina apdovanojimą ginklu gavusio asmens vardą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gruodžio 31 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, vidaus reikalų ministras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2023 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3390(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už Baudžiamajame kodekse numatyto pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą realiai paskirtos bausmės dydis, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) dėl padarytų šios dalies 12–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;“. 4. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 12–5 punktuose;“. 5.
5Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
1Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tvarką, reglamentuojančią šio straipsnio 2 dalyje nurodytų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą, B ir C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto eksportą, importo importą, vežimo vežimą, gabenimo gabenimą tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2Papildyti 23 straipsnį 12 dalimi:
„12. Galutinio vartotojo sertifikatas yra išduodamas importuotojui, kai užsienio valstybės, iš kurios ketinama eksportuoti B, C ar D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kompetentingų institucijų, kontroliuojančių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, reikalavimu importuotojas privalo joms pateikti galutinio vartotojo sertifikatą ir kai nėra šio straipsnio 14 dalyje nurodytų sąlygų. Galutinio vartotojo sertifikatu patvirtinama, kad importuotojui išduotame leidime importuoti ginklus nurodyti B, C ar D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebus eksportuojami arba reeksportuojami. Šį sertifikatą šio straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka importuotojui išduoda policijos įstaiga. Galutinio vartotojo sertifikatas galioja neterminuotai.“
3Papildyti 23 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Importuotojui galutinio vartotojo sertifikatas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti galutinio vartotojo sertifikatą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, gavimo policijos įstaigoje dienos. Importuotojas atsisakymą išduoti galutinio vartotojo sertifikatą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Papildyti 23 straipsnį 14 dalimi:
„14. Galutinio vartotojo sertifikatas neišduodamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) buvo pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai, kurių reikia galutinio vartotojo sertifikatui gauti, ir per šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka nurodytą terminą trūkstami ir (ar) tinkamai įforminti dokumentai nebuvo pateikti;
2) Europos juridiniam ar Europos fiziniam asmeniui panaikintas leidimo importuoti ginklus galiojimas;
3) policijos įstaiga dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negali užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką importuoti B, C ar D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebus eksportuojami ar reeksportuojami.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, o remonto ir priežiūros tikslais, kai remonto ar priežiūros darbai yra numatyti pirkimo–pardavimo sutartyse arba garantiniuose įsipareigojimuose, laikinai išvežti iš jos teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką D kategorijos ginklus ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su policijos įstaigos leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.“
2Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Specialiojo statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išveža, veža iš Lietuvos Respublikos ir įveža, veža į ją Lietuvos Respubliką turėdami specialiojo statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.“
3Pakeisti 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) kitų įstatymų nustatytais pagrindais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu;“. 2. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) kai fizinis asmuo netenka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, kai šio statuso turėjimas yra būtinas norint šio įstatymo 13 straipsnio 2–5, 7 ir 14 dalyse nustatytais atvejais įsigyti, turėti ir laikyti atitinkamos kategorijos ginklus ir šaudmenis.“
3Papildyti 40 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Šio įstatymo 42 straipsnio 10 dalyje nustatytais atvejais panaikinus apdovanojimą B ir C kategorijų trumpuoju šaunamuoju ginklu (pistoletu, revolveriu), policijos įstaiga įvertina, ar yra pagrindas priimti sprendimą panaikinti asmens, apdovanoto ginklu, turimo leidimo nešiotis ar leidimo laikyti B ir C kategorijų ginklus galiojimą šio įstatymo 40 straipsnio 1–7 dalyse nustatytais pagrindais. Policijos įstaigai nustačius, kad toks pagrindas yra, sprendimas panaikinti leidimo nešiotis ar leidimo laikyti B ir C kategorijų ginklus galiojimą priimamas vadovaujantis šio straipsnio 10 dalies nuostatomis.“
4Buvusias 40 straipsnio 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis. 5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministras nustato apdovanojimo ginklais tvarką krašto apsaugos sistemoje. Vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir finansų ministru, nustato asmenų, einančių pareigas vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose, apdovanojimo ginklais tvarką.“
2Papildyti 42 straipsnį 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys panaikina apdovanojimą ginklu, jeigu paaiškėja aplinkybės, dėl kurių asmuo negalėjo būti apdovanotas ginklu šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais, arba asmuo negalėjo įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų dėl šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, arba asmens veika žemina apdovanojimą ginklu gavusio asmens vardą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino:
Įstatymo projektą parengė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro (viršininkas Vytautas Grašys (tel. (8 5) 271 9430) Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala (tel. (8 5) 271 9767, el. p. [email protected]) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected]) patarėja Jurgita Žilinskaitė (tel. (8 5) 271 8322, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? 3.1. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. KT nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. KT nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2023 m. gruodžio 31 d., todėl iki oficialaus KT nutarimo paskelbimo 2023 m. gruodžio 31 d. turi būti nustatytas Konstituciją atitinkantis teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu. 3.2. 2008 m. gruodžio 8 d.
2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 5 straipsnyje nustatyta, kad eksporto licencijos išduodamos tik remiantis patikimomis ankstesnėmis žiniomis apie galutinį naudojimą galutinės paskirties šalyje. Tam paprastai reikia nuodugniai patikrinto galutinio naudotojo liudijimo (orig. end-user certificate) ar atitinkamų dokumentų ir (arba) oficialaus leidimo, kuriuos išdavė galutinės paskirties šalis. Vertindamos gamybai trečiosiose šalyse skirto karinių technologijų arba įrangos eksporto licencijų paraiškas, valstybės narės pirmiausia atsižvelgia į galutinio produkto galimą panaudojimą gamybos šalyje ir į pavojų, kad galutinis produktas galėtų būti skirtas arba eksportuojamas nepageidautinam galutiniam naudotojui. Prieš išduodamos leidimą eksportuoti ginklus, galutinio vartotojo sertifikato gali pareikalauti užsienio valstybės, norėdamos įsitikinti, kad ginklai nebus reeksportuojami į kitas šalis (įprastai jų reikalauja JAV ir Turkijos institucijos). Tokie galutinio vartotojo sertifikatai išduodami ir Lietuvoje tam, kad licencijų turėtojai turėtų galimybę importuoti ginklus tais atvejais, kai užsienio valstybės paprašys galutinio vartotojo sertifikato. Galutinio vartotojo sertifikato išdavimo tvarka šiuo metu yra reglamentuota Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo“. Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 18.3 papunkčio nuostatas, pagal kurias esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – licencijos turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai licencijos turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai (kokiais atvejais importuotojas kreipiasi dėl galutinio vartotojo sertifikato išdavimo) turi būti nustatyti licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose, šio dokumento neišdavimo pagrindai ir kitos nuostatos turi būti nustatytos įstatymų lygmeniu. 3.3. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas reikalinga nustatyti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimo Europos Sąjungoje tvarką. Keičiamame įstatyme nėra numatyta, kas nustato keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimo Europos Sąjungoje tvarką. 3.4. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką D kategorijos ginklus ir pneumatinius ginklo šaudmenis, nenustatant įvežimo ar išvežimo laikotarpio.
Tačiau kartu šioje dalyje lieka nuostata, kad be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su policijos įstaigos leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai. Iš tokios nuostatos tarsi kyla pareiga visgi gauti policijos įstaigos laikino (iki 24 mėnesių) įvežimo, išvežimo leidimą. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad specialiojo statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išveža, veža iš Lietuvos Respublikos ir įveža, veža į ją turėdami specialiojo statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.
Taigi D kategorijos ginklui išvežti, vežti reikalingas specialiojo statuso vadovo leidimas, kai bendras policijos įstaigos leidimas įvežti (išvežti) pavienius D kategorijos ginklus kitiems subjektams yra nereikalingas. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau kitos minimo straipsnio nuostatos nustato, kad leidimas ar rašytinis sutikimas D kategorijos ginklui vežti yra nereikalingas; todėl ši nuostatos dalis dėl D kategorijos pavienių ginklų yra perteklinė. 3.5. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2–5, 7 ir 14 dalyse nustatytais atvejais tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ar jų dalis gali įsigyti ir turėti tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje nustatyta nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžtis, pagal kurią nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju yra laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčius Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečius). Praktikoje gali kilti tokių atvejų, kai fizinis asmuo, kuriam išduotas leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, neteks Lietuvos Respublikos pilietybės arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuriam išduotas leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kur deklaruoja savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi tokiu atveju jis praranda nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą keičiamo įstatymo prasme, tokiu būdu jis nebeatitinka keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytų kriterijų ir jam išduoto atitinkamo leidimo galiojimas turėtų būti panaikintas, tačiau keičiamame įstatyme toks leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas nėra numatytas. 3.6. Pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalį Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas ir vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis ginklu. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kadangi pagal keičiamo įstatymo nuostatas apdovanoti ginklu gali ir krašto apsaugos ministras, ir Lietuvos kariuomenės vadas, ir vidaus reikalų ministras, tikslinga sudaryti galimybę krašto apsaugos ministrui, Lietuvos kariuomenės vadui, vidaus reikalų ministrui savarankiškai nustatyti jų vadovaujamose įstaigose ar jų valdymo srityje einančių pareigas asmenų apdovanojimo ginklais tvarkas. Taip pat šiuo metu keičiamame įstatyme nėra nustatyta galimybė dovanotojui panaikinti apdovanojimą. 3.7. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatyta, kad turinčiu nepriekaištingą reputaciją nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 76 punktą teisės akte turi būti vengiama nekonkrečių nuorodų, pvz., „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Todėl reikia patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto formuluotę „kitų įstatymų“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? 4.1.
4.1. Esminės KT nutarime pateiktos konstitucinės doktrinos nuostatos:
Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (inter alia 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai);
ems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami (2020 m. birželio 5 d. nutarimas); tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai);
udmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti;
ų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama pagrindo manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, galėtų kelti visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai).
Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (inter alia 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai);
į asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai);
varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti;
adarymą.
Atsižvelgiant į šiuos Konstitucinio Teismo argumentus, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu realiai paskirtos bausmės dydis viršija 6 metus laisvės atėmimo už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą. Tokiu būdu būtų įgyvendinamas KT nutarimas, kad nepriekaištinga reputacija būtų įvertinama individualiai, remiantis realiai paskirtu, o ne teisės akte numatytu bausmės dydžiu, kai teisė įsigyti ir turėti ginklą yra atimama visam laikui. Be to, pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės nekeičiama esama nepriekaištingos reputacijos vertinimo sistema – siekiama išlaikyti nuostatą, kad teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis yra visam laikui prarandama, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis tyčiniai nusikaltimai pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius – atitinkamo Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už nusikaltimo padarymą, sankcijoje numatytos bausmės rūšis (laisvės atėmimas) ir jos dydis. Kuo pavojingesnis nusikaltimas, tuo griežtesnė bausmės rūšis ir didesnis jos dydis numatytas Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcijoje[¹].
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo (bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo), Įstatymo projektu siūloma formuluotė užtikrina, kad teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis visam laikui prarandama, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs sunkų ir (ar) labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą ir teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už tokio nusikaltimo padarymą jam paskiria realią laisvės atėmimo bausmę, viršijančią 6 metus. Atsižvelgiant į siūlomą 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę, kuria akcentuojamas realiai paskirtos bausmės dydis, atitinkamai tikslinami ir šios dalies 2, 7 ir 9 punktai. 4.2. Siūloma reglamentuoti, kaip suprantamas galutinio vartotojo sertifikatas keičiamo įstatymo kontekste, nustatyti, kad šį dokumentą išduos Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga, taip pat nustatyti galutinio vartotojo sertifikato neišdavimo sąlygas, įtvirtinti nuostatą, kad šis sertifikatas galioja neterminuotai. Tokiu būdu šios nuostatos bus reglamentuotos įstatymų lygmeniu. Pažymėtina, kad galutinio vartotojo sertifikatas yra dokumentas, kurio iš ūkio subjekto gali paprašyti (bet nebūtinai) trečioji valstybė, ir galutinio vartotojo sertifikatu policijos įstaiga paliudys, kad ketinami eksportuoti iš trečiosios valstybės B, C ar D kategorijų ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebus eksportuojami ar reeksportuojami.
Šiuo atveju ūkio subjektui, kuris kreipsis į policijos įstaigą dėl galutinio vartotojo sertifikato išdavimo, papildomų reikalavimų nereikės atitikti, kadangi jis jau bus patikrintas išduodant jam ginklų importo veiklos licenciją bei leidimą konkretiems ginklams importuoti. 4.3. Bus aiškiai reglamentuota, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimas Europos Sąjungos viduje bus vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.4. Bus atsisakyta perteklinio D kategorijos pavienių ginklų vežimo reglamentavimo, taip pat atsisakyta perteklinės pareigos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti D kategorijos ginklų vežimo tvarką, kadangi D kategorijos pavieniams ginklams vežti tokių leidimų nereikia. 4.5. Siūloma nustatyti pagrindą panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimą, kai fizinis asmuo netenka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, kurio sąvoka pateikiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje, statuso. 4.6. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje būtų nustatytas teisinis pagrindas krašto apsaugos ministrui nustatyti asmenų, einančių pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose, apdovanojimo ginklais tvarką, Lietuvos kariuomenės vadui nustatyti asmenų, einančių pareigas kariuomenėje, apdovanojimo ginklais tvarką, vidaus reikalų ministrui, suderinus su teisingumo ministru ir finansų ministru, nustatyti asmenų, einančių pareigas vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose, apdovanojimo ginklais tvarką.
Taip pat papildžius keičiamą įstatymą 42 straipsnio 10 dalimi būtų nustatyta galimybė dovanotojui panaikinti apdovanojimą ginklu, jeigu paaiškės aplinkybės, dėl kurių asmuo negalėjo būti apdovanotas arba asmuo negalėjo įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų dėl įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, arba asmens veika žemina apdovanojimą gavusio asmens vardą. Tokiu būdu būtų priimamas sprendimas dėl paties apdovanojimo ginklu panaikinimo (institucija išbrauktų asmenį iš apdovanotųjų asmenų sąrašų), o ginklas neturėtų būti grąžinamas, kaip priklausantis asmeniui nuosavybės teise. Tačiau esant tokiam sprendimui ir kai asmuo buvo apdovanotas B ir C kategorijų trumpuoju šaunamuoju ginklu (pistoletu, revolveriu), policijos įstaiga turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo panaikinti leidimo laikyti ar leidimo nešiotis B ir C kategorijų ginklus galiojimą keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1–7 dalyse nustatytais pagrindais (įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio nauja 8 dalis). Panaikinus nurodyto leidimo galiojimą, pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš asmens būtų paimamas B ir C kategorijos trumpasis šaunamasis ginklas (pistoletas, revolveris), kuriuo asmuo buvo apdovanotas. 4.7.
4.7. Siūloma sukonkretinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas ir pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, pagal kurio nuostatas (4 straipsnio 8 dalies 2 punktą) policija Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pabaigos, taip pat asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus keičiamą įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas keičiamas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. Įstatymo projektui parengta antikorupcinio vertinimo pažyma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas keičiamas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus keičiamą įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Iki 2023 m. gruodžio 30 d.:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (nutarimo projektą parengs Vidaus reikalų ministerija). 2. Krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, vidaus reikalų ministras pakeis tvarkas, reglamentuojančias jų valdymo srityje einančių pareigas asmenų apdovanojimą ginklais. 3. Lietuvos policijos generalinis komisaras pakeis:
V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų keičiamam įstatymui įgyvendinti neprireiks. Einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais nenumatoma sutaupyti lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ginklai“, „šaunamieji ginklai“, „šaudmenys“, „ginklų priedėliai“, „galutinio vartotojo sertifikatas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis, I knyga, 95 p. Teisinės informacijos centras, 2004.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 18, 23, 37, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-12-12 Nr. XIVP-3390 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 18, 23, 37, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-04-17 Nr. XIVP-3390(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]
GYNYBOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, Komiteto pirmininko pavaduotojas
Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, Komiteto biuro patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, Komiteto biuro padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Karinio personalo politikos skyriaus viršininkas Deimantas Čyžius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-3390(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, krašto apsaugos ministras yra atsakingas už krašto apsaugos sistemos personalo ir vidaus administravimo sričių politikos bei apdovanojimo tvarkų nustatymą. Įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas, krašto apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinta Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarka, kuria yra reglamentuota ir apdovanojimo ginklais tvarka Lietuvos kariuomenėje. Numatytas reguliavimas užtikrina vieningą ir nuoseklią apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje politiką, todėl poreikio keisti galiojantį reguliavimą šiuo metu nėra. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „9. Tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, nustato Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato asmenų, einančių pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose, apdovanojimo ginklais tvarką krašto apsaugos sistemoje. Lietuvos kariuomenės vadas nustato asmenų, einančių pareigas Lietuvos kariuomenėje, apdovanojimo ginklais tvarką. Vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir finansų ministru, nustato asmenų, einančių pareigas vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose, apdovanojimo ginklais tvarką.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2024-04-106 Argumentai: būtina patikslinti Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus.
Taip pat atsižvelgiant į pirmąjį Komiteto pasiūlymą, iš įgyvendinimo nuostatų išbrauktinas „Lietuvos kariuomenės vadas“. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. gruodžio liepos 31 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, vidaus reikalų ministras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 20234 m. gruodžio birželio
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-3390(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė