Projekto lyginamasis variantas
2023 m. lapkričio 28 d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, skaičiuojant ją pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, skaičiuojant ją pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę:
1) nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
2) nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
3) nuo 2024 metų – ne mažiau kaip 7,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
4) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
5) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 9,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
6) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 11,3 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
7) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 12,9 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
8) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 14,7 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 2,7 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;
9) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir
(ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2.
dalyje numatyto įpareigojimo, turi užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. 3. Kiekvienais kalendoriniais metais biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų energinės vertės dalį, skaičiuojant ją pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę:
1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto;
2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto;
3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto;
4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto;
5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto;
6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto. 4. Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus naudodami DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, atskirai vertinant kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytus įpareigojimus. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas tiekiant gamtinių dujų ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, mišinius arba panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 6.
degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. 7. Mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais vietose gali būti prekiaujama degalų ir biodegalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes ir kurie atitinka Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus. 8. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai ir šio straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai netaikomi orlaiviams ar jūriniam transportui patiektų degalų daliai. 9. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgų poreikiams. 10. 98 markės benzino sudėtyje neprivalo būti biodegalų. 11. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. 12. Biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė, įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, kaip tai nustatyta šio įstatymo 21 straipsnyje. 13.
nustatytus įpareigojimus, skystųjų biodegalų energinė vertė šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pripažinta du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą dalį, ir ta dalimi, kuria per metus kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymo priede nurodyta, kad Įstatymu yra perkeliamos ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nuostatos. Įstatymo 16 straipsnis nustato, kokią procentinę dalį degaluose turi sudaryti degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (toliau – Biodegalų dalis), taip pat šis straipsnis nustato ir Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarką. Tačiau Įstatyme nustatyta Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka nėra identiška Direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytai tvarkai. Direktyvos Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarkoje numatoma, kad į formulės vardiklio dalį yra įtraukiama tiek Biodegalų dalis, tiek naftos pagrindu pagamintas kuras (t. y. 100 proc. bendros kuro energetinės vertės), tuo tarpu Įstatymo 16 straipsnis įtvirtina neteisingą (netikslią) formuluotę, kuri sukuria pagrindą degalų tiekėjams skaičiuoti Biodegalų dalį, į vardiklį įtraukiant tik iškastinių išteklių pagrindu pagamintą kurą, bet neįtraukiant Biodegalų dalies (žr. praktinį pavyzdį trečiojoje šio aiškinamojo rašto dalyje). Tokia neteisinga (netiksli) Įstatymo 16 straipsnio nuostata faktiškai sumažina įpareigojimus degalų tiekėjams dėl privalomosios Biodegalų dalies, ko pasekoje šalyje sunaudojama ženkliai daugiau naftos produktų, bei, preliminariais skaičiavimais, per metus dėl šios priežasties nėra sunaudojama apie 390 – 550 TJ (teradžaulių) energetinės vertės biodegalų.
Įstatymo projektu siekiama teisingai ir pilna apimtimi perkelti Direktyvos 27 straipsnyje nurodytą Biodegalų dalies skaičiavimo tvarką į Įstatymą bei suvienodinti ją su visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikoma Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka. Šiomis Įstatymo 16 straipsnio pataisomis taip pat yra siekiama suvienodinti transporte naudojamų Biodegalų dalies apskaičiavimą tiek deklaruojant šalies pažangą Europos Komisijai ir siekiant bendrų Europos Sąjungos tikslų, tiek vertinant degalų tiekėjų įsipareigojimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatymo 16 straipsnyje nustatytas reguliavimas nenumato aiškios pareigos į formulės vardiklį įtraukti ir Biodegalų dalį, nors Direktyvoje tai yra aiškiai nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-170 (nauja redakcija išdėstyta 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-356) buvo patvirtinta Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), kurioje nustatyta Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka yra analogiška Direktyvoje numatytai tvarkai. Taigi, tai reiškia, kad net ir nacionalinis skirtingo lygmens teisės aktais nustatomas reguliavimas yra nenuoseklus ir prieštaringas.
Direktyvos 27 straipsnio „Būtinųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinių dalių transporto sektoriuje apskaičiavimo taisyklės“ 1 dalyje numatoma:
125 straipsnio 1 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose nurodytos būtinosios procentinės dalys apskaičiuojamos pagal šias nuostatas:
a) apskaičiuojant vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto kuro, patiekto vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaitomas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras, perdirbtos anglies kuras ir elektros energija, patiekti kelių ir geležinkelių transporto sektoriui;
b) apskaičiuojant skaitiklį, t. y. transporto sektoriaus suvartotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos tikslais, įskaitoma visų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiektos visiems transporto sektoriams, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją, patiektą kelių ir geležinkelių transporto sektoriams, energinė vertė. Valstybės narės taip pat gali įskaityti perdirbtos anglies kurą. Apskaičiuojant skaitiklį, biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų, procentinė dalis turi būti ne didesnė nei 1,7 % transporto kuro, patiekto vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, išskyrus Kiprą ir Maltą. Valstybės narės gali, kai tai pateisinama, pakeisti tą ribą, atsižvelgdamos į pradinių žaliavų prieinamumą. Bet kokį tokį keitimą turi patvirtinti Komisija;
c) ir skaitiklis, ir vardiklis apskaičiuojami naudojant III priede nustatytas transporto degalų energines vertes.
Kad apskaičiuotų į III priedą neįtrauktų transporto degalų energinę vertę, valstybės narės naudojasi atitinkamais ESO standartais, pagal kuriuos nustatomas įvairių rūšių degalų šilumingumas. Jei tuo tikslu nėra priimto ESO standarto, naudojamasi atitinkamais ISO standartais. Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, dėl III priede nurodytos transporto degalų energinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos. Taigi, pagal matematikos taisykles atliekant skaičiavimus, skaitiklis yra dalijamas iš vardiklio, o iliustratyviai Direktyvoje nurodytas Biodegalų dalies skaičiavimas pateiktinas taip:
Skaitiklis visų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energija Vardiklis benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras, perdirbtos anglies kuras ir elektros energija Siekiant paaiškinti Biodegalų dalies skaičiavimo netikslumo sukeliamas pasekmes, papildomai pateiktinas skaičiavimo pavyzdys (skaičiai parinkti tik pavyzdžio paaiškinimo patogumo tikslu ir neturi jokio realaus atitikimo):
Turime 10 000 litrų benzino, iš kurių 1 000 litrų yra biodegalai, o likę 9 000 litrų – įprastas iškastinio kuro pagrindu pagamintas benzinas.
Pagal Direktyvą ir Metodiką Biodegalų dalies skaičiavimas turi būti atliekamas taip: Skaitiklis: 1 000 l Atsakymas → 0,1 arba 10 % Vardiklis: (9 000 + 1 000) l Pagal dabartinę Įstatymo 16 straipsnio formuluotę Biodegalų dalies skaičiavimas gali būti atliekamas taip: Skaitiklis: 1 000 l Atsakymas → 0,11 arba ~11 % Vardiklis: 9 000 l Išvada: nukrypstant nuo Direktyvoje nustatytos apskaičiavimo tvarkos, vien nurodyto pavyzdžio atveju, yra suvartojama apie 111 litrų mažiau biodegalų nei turėtų būti suvartojama analogiško tikslo pasiekimui taikant Direktyvoje nustatytą apskaičiavimo tvarką. Taigi, darant prielaidą, kad 2023, 2024 ir 2025 metais kuro (benzino ir dyzelino su biodegalais) bus suvartota tiek pat, kiek buvo suvartota 2022 metais, dėl skirtingos Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarkos taikymo susidarys toks skirtumas:
Metai Biodegalų dalis Skaičiuojant pagal Įstatymą Skaičiuojant pagal Direktyvą Skirtumas 2023 5429,43 TJ 5820,35 TJ 390,92 TJ 2024 5849,15 TJ 6305,38 TJ 456,23 TJ 2025 6401,55 TJ 6952,08 TJ 550,53TJ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma į Įstatymo 16 straipsnį perkelti Direktyvos 27 straipsnio nuostatas atitinkantį reguliavimą ir tokiais pakeitimais užtikrinti, kad skaičiavimai, atliekami Lietuvos Respublikai deklaruojant šalies pažangą Europos Komisijai, būtų teisingi, o taip pat būtų:
1suvienodinti degalų tiekėjų ir Lietuvos Respublikos deklaruojami duomenys;
2sumažintas iškastinio kuro vartojimas;
3sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos;
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymo projektą bus pasiektas didesnis aiškumas ir skaidrumas apskaičiuojant Biodegalų dalies rodiklius, išvengta klaidų ir duomenų iškraipymo. Degalų tiekėjams bus nustatomi aukštesni Biodegalų dalies kure reikalavimai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Neprieštarauja 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektas tiesiogiai įgyvendina siūlomus pakeitimus. Iš Direktyvos perkeliama Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka neturi būti papildomai detalizuojama poįstatyminiuose teisės aktuose. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo pakeitimui įgyvendinti nėra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu gautų specialistų vertinimų ir išvadų – nebuvo. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Degalai, biodegalai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-12-22 Nr. XIVP-3381 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta sąvoka „degalų ir biodegalų mišinys“ kuri suprantama kaip benzino ar dyzelino ir vienos ar kelių rūšių biodegalų mišinys, t. y. viena iš šio mišinio sudedamųjų dalių yra benzinas ar dyzelinas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje siūloma nustatyti, kad biodujų arba nebiologinių dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kuri sudarytų gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų energetinę vertę, būtų apskaičiuojama pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energetinę vertę (t. y. kitokios degalų rūšies energetinę vertę), nėra aiškios. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio
atsinaujinančių energijos išteklių, mišinys“, todėl, svarstytina, ar ši formuluotė (atitinkamame linksnyje) nebūtų tinkamesnė vartoti vietoj aptariamoje projekto nuostatoje vartojamos formuluotės „degalų ir biodegalų mišinio“. 2. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d. yra reali. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą (toliau – Įstatymas).
Įstatymo priede nurodyta, kad Įstatymu yra perkeliamos ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nuostatos. <...> Tačiau Įstatyme nustatyta Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka nėra identiška Direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytai tvarkai. <...> Įstatymo projektu siekiama teisingai ir pilna apimtimi perkelti Direktyvos 27 straipsnyje nurodytą Biodegalų dalies skaičiavimo tvarką į Įstatymą bei suvienodinti ją su visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikoma Biodegalų dalies apskaičiavimo tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnį dėstyti nauja redakcija, nors projektu yra keičiamos tik keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos iki dvitaškio. Siekiant teisės akto nuostatų glaustumo, projekto
įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų iki dvitaškio pakeitimus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]