Projekto lyginamasis variantas
FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskAtos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo NR. xiii-1281 PAKEITIMO
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos regionuose, teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.“
.
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją ;“. 5 straipsnis
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, Šio šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).“
2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos , bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos , arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo.“
Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį. 3 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, ir apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pokytis neviršija 20 procentų. 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą Nr. XIII-1281 ir jį išdėstyti taip: „
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1 .
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą . 2 . Šis įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, kurių kiekvienas šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka:1 ) Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams;2 ) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams;3 ) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;4
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Būstas
(toliau – pradinis įnašas) – kredito davėjo nustatyta perkamo būsto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti nuosavomis lėšomis. 4 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. II
3 straipsnis. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jos dydis1 .
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti, skiriant subsidiją pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti). 2 . Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. 3 . Jei būsto kredito suma viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalies ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. 4 . Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos. 4 straipsnis. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansavimas ir finansinės paramos skyrimas
1. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2 . Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 3 . Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama.
Finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į trūkstamas profesijas savivaldybėje, vaikų skaičių šeimoje, būsto energinio naudingumo klasę ar kitus savivaldybei svarbius ekonominius ar socialinius aspektus, ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai. Bendra finansinės paskatos ir finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės. III
TEISĖS Į FINANSINĘ PASKATĄ PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS NUSTATYMAS IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS TEIKIMO TVARKA5 straipsnis. Teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms
1. Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:1 ) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą;2 ) nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi į šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą instituciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto.
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius dėl nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;3 ) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją;4 ) įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;5 ) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;6 ) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius dėl nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;3 ) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją;4 ) įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;5 ) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;6 ) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. 2 . Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 3 .
3. Jauna šeima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kredito davėjui pateikia:1 ) jei būstas įsigyjamas iš fizinio asmens, – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su fiziniu asmeniu, iš kurio įsigyjamas būstas;2 ) jei būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų). 6 straipsnis. Kreipimasis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms
1. Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).
Jeigu jaunai šeimai numatoma skirti ne mažesnę nei 5 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio paramą iš savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įsigyti pirmąjį būstą, lėšų savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, prašyme nurodoma tai patvirtinanti informacija. 2 . Jeigu savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pati gauna papildomus dokumentus, jaunos šeimos jų pateikti neprivalo. 3 . Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 4 .
4. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal šiuos prioritetus:1 ) savivaldybių paramos dydį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje: šių prašymų eiliškumas nustatomas pagal savivaldybių paramos dydį ir pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia, ir (arba)2 ) jei įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją. 5 . Jauna šeima, pageidaujanti gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, savivaldybės administracijos išduotą pažymą jos galiojimo laikotarpiu pateikia būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikiančiam kredito davėjui. 7 straipsnis. Jaunų šeimų teisės ir pareigos
1. Jaunų šeimų pareigos:1 ) prašyme pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;2 ) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdamos kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis) nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją.
Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdama už šį būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;3 ) per šešis mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta, savivaldybės, kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos, ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2 .
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomos šiais atvejais:1 ) nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybėmis;2 ) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Įpėdiniui, nenurodytam šiame punkte, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga išlieka ;3 ) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus partnerystę, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių partnerių. Šiais atvejais š io straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga tenka nuosavybės teisės perėmėjui ;4 ) jeigu už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto proceso metu. 3 .
3. Juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, Nekilnojamojo turto registre išregistruojamas teisės aktų, reguliuojančių daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymą ir su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimą, nustatyta tvarka:1 ) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą per notarą šiais atvejais: a ) perleidžiant būstą kito asmens nuosavybėn šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti nėra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos; b ) paveldėjus būstą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems įpėdiniams;2 ) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą šiais atvejais: a ) grąžinus subsidiją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti yra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos; b ) grąžinus subsidiją kredito davėjui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju; c ) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju;3 ) vykdymo ar fizinio asmens bankroto procesuose įgaliotų asmenų prašymu šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais atvejais. 4 . Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu prašymu pateikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinimas dėl subsidijos grąžinimo ar patvirtinimas, kad šeima neturi pareigos grąžinti subsidijos. 5 . Jauna šeima turi teisę keisti kredito davėją, kuris teikia kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, kitu kredito davėju, teikiančiu kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka
straipsnis. Informacijos tvarkymas1 .
1. Savivaldybių administracijos informaciją apie jaunas šeimas, kurioms išdavė pažymas, tvarko Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. 2 . Savivaldybės administracija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie savivaldybės prioritetinės plėtros teritorijas, kuriose pagal savivaldybės strateginio planavimo dokumentus numatoma būstų plėtra, taip pat informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos savivaldybės paramos teikimo sąlygas ir dydžius. 3 . Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti jai duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus nustatant, ar jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. IV
9 straipsnis. Kredito davėjai, teikiantys būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti
1. Būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti gali teikti visi kredito davėjai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:1 ) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;2 ) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;3 ) išmokėti subsidiją, jei jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;4 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;5 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;6 ) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;7 ) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;8 ) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;9 ) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:1 ) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;2 ) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;3 ) išmokėti subsidiją, jei jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;4 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;5 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;6 ) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;7 ) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;8 ) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;9 ) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos. 2 .
2. Sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos turi būti nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimas ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos kredito davėjui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatytų įsipareigojimų vykdymą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateiktus kreditavimo sutarčių duomenis. Šis užmokestis kredito davėjui negali būti mokamas ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba kreditavimo sutarties pasibaigimo kitu būdu dienos. 3 . Sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos šalys, pažeidusios minėtoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių kita šalis patiria nuostolių (žalos), atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9 ir 12 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2 . Šio įstatymo 1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3 . Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Iki 2024 m. birželio 30 d.:1 ) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;2 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5 .
5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos taikomos iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus kredito gavėjų sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti su kredito davėjais (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6 . Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 7 . Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 8 . Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 2–4 dalys taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus. 9 .
9. Iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos. 10 . Iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus atvejus. 11 . Šeimos, kurios iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis.
Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12 . Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:1 ) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d.;2 ) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau . 13 . Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui, S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:1 ) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje;2 ) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d.;3 ) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio 11 dalyje . 14 .
14. Šeimos, gavusios subsidiją iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3368(2) lyginamasis variantas
FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskAtos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo
2023 2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą
šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos regionuose, teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą.“
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.“
.
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos
regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
straipsnis
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, Šio šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).“
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos
, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos , arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“
Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, ir apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pokytis neviršija 20 procentų. 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr.
XIII-1281 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą Nr. XIII-1281 ir jį išdėstyti taip: „
1Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą
. 2. Šis įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, kurių kiekvienas šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams;
2) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams;
3) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
(toliau – pradinis įnašas) – kredito davėjo nustatyta perkamo būsto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti nuosavomis lėšomis. 4.
4Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme,
Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. II SKYRIUS
1Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti, skiriant subsidiją pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti). 2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. 3. Jeigu būsto kredito suma viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalies
lygios šiai sumai ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. 4. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos. 4 straipsnis. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansavimas ir finansinės paramos skyrimas 1.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 3. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama. Finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į tai, kokių profesijų darbuotojų trūksta savivaldybėje, vaikų skaičių šeimoje, būsto energinio naudingumo klasę ar kitus savivaldybei svarbius ekonominius ar socialinius aspektus, ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai. Bendra finansinės paskatos ir finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės. III SKYRIUS TEISĖS Į FINANSINĘ PASKATĄ PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS NUSTATYMAS IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS TEIKIMO TVARKA
1.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį;
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
;
įsigyja pirmąjį būstą, kurio vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;
5) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;
6) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
;
įsigyja pirmąjį būstą, kurio vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;
5) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;
6) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. 2.
2Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi
nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 3. Jauna šeima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kredito davėjui pateikia:
1) jeigu būstas įsigyjamas iš fizinio asmens, – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su fiziniu asmeniu, iš kurio įsigyjamas būstas;
2) jeigu būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų nuosavybės teise turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų). 6 straipsnis. Kreipimasis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms 1.
Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai). Jeigu jaunai šeimai numatoma skirti ne mažesnę negu 5 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio paramą iš savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įsigyti pirmąjį būstą, lėšų savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, prašyme nurodoma tai patvirtinanti informacija. 2. Jeigu savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pati gauna papildomus dokumentus, jaunos šeimos jų pateikti neprivalo. 3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 4.
4Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal šiuos prioritetus:
1) savivaldybių paramos dydį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje: šių prašymų eiliškumas nustatomas pagal savivaldybių paramos dydį ir pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia, ir (arba)
2) jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją. 5. Jauna šeima, pageidaujanti gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, savivaldybės administracijos išduotą pažymą jos galiojimo laikotarpiu pateikia būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikiančiam kredito davėjui. 7 straipsnis. Jaunų šeimų teisės ir pareigos
1Jaunų šeimų pareigos:
1) prašyme pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdamos kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis) nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją.
Jeigu jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdama už šį būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
3) per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis negu 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta, Savivaldybės , kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai įsigytas pirmasis būstas yra perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos , ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems yra ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Įpėdiniui, nenurodytam šiame punkte, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga išlieka ;
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus partnerystę, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių partnerių. Šiais atvejais š io straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga tenka nuosavybės teisės perėmėjui ;
3Juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, Nekilnojamojo turto registre išregistruojamas teisės aktų, reguliuojančių daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymą ir su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimą, nustatyta tvarka:
1) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą per notarą šiais atvejais:
a) perleidžiant būstą kito asmens nuosavybėn šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti nėra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos;
b) paveldėjus būstą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems įpėdiniams;
2) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą šiais atvejais:
a) grąžinus subsidiją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti yra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos;
b) grąžinus subsidiją kredito davėjui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju;
c) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju;
3) vykdymo ar fizinio asmens bankroto procesuose įgaliotų asmenų prašymu šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais atvejais. 4. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu prašymu pateikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinimą, kad subsidija yra grąžinta, ar patvirtinimas, kad šeima neturi pareigos grąžinti subsidijos. 5. Jauna šeima turi teisę keisti kredito davėją, kuris teikia kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, kitu kredito davėju, teikiančiu kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka . 8 straipsnis. Informacijos tvarkymas 1.
1Savivaldybių administracijos informaciją apie jaunas šeimas, kurioms išdavė pažymas, tvarko Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. 2. Savivaldybės administracija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie savivaldybės prioritetinės plėtros teritorijas, kuriose pagal savivaldybės strateginio planavimo dokumentus numatoma būstų plėtra, taip pat informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos savivaldybės paramos teikimo sąlygas ir dydžius. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti jai duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus nustatant, ar jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. IV SKYRIUS
1Būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti gali teikti visi kredito davėjai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:
1) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;
2) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;
3) išmokėti subsidiją, jeigu jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
6) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;
7) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;
8) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;
9) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:
1) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;
2) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;
3) išmokėti subsidiją, jeigu jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
6) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;
7) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;
8) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;
9) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos. 2.
2Sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos turi būti nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimas ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos kredito davėjui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatytų įsipareigojimų vykdymą
pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateiktus kreditavimo sutarčių duomenis. Šis užmokestis kredito davėjui negali būti mokamas ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba kreditavimo sutarties pasibaigimo kitu būdu dienos. 3. Sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos šalys, pažeidusios minėtoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių kita šalis patiria nuostolių (žalos), atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
ir 14 dalis, įsigalioja
1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. :
1) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5.
5Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos taikomos iki
šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus
kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus
. 7. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus
. 8. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 2–4 dalių nuostatos taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus
. 9.
šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos
šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus atvejus. 11. Šeimos, kurios iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaudamosis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12. Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
2) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau . 13. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui,
S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje;
eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. ;
3) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio 11 dalyje . 14. Šeimos, gavusios subsidiją iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. , turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3368(3) lyginamasis variantas
FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskAtos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo
2023 2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą
šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos regionuose, teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą.“
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.“
.
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos
regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
straipsnis
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, Šio šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).“
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos
, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos , arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. arba Jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti , jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“
Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį. 3.
3Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, ir apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pokytis neviršija 20 procentų. 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą Nr. XIII-1281 ir jį išdėstyti taip: „
1Šio įstatymo paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą šiuo įstatymu apibrėžiamose Lietuvos Respublikos teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą
. 2.
2Šis įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, kurių kiekvienas šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams;
2) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams;
3) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
(toliau – pradinis įnašas) – kredito davėjo nustatyta perkamo būsto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti nuosavomis lėšomis. 4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. II SKYRIUS
1.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti, skiriant subsidiją pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti). 2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. 3. Jeigu būsto kredito suma viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalies, lygios šiai sumai, ir šio kredito dalies, kuri viršija viršijančios šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. 4. Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos. 4 straipsnis. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansavimas ir finansinės paramos skyrimas
1Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 3.
3Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama. Finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į tai, kokių profesijų darbuotojų trūksta savivaldybėje, vaikų skaičių šeimoje, būsto energinio naudingumo klasę ar kitus savivaldybei svarbius ekonominius ar socialinius aspektus, ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai. Bendra finansinės paskatos ir finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės. III SKYRIUS
TEISĖS Į FINANSINĘ PASKATĄ PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS NUSTATYMAS IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS TEIKIMO TVARKA
1Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį;
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
;
įsigyja pirmąjį būstą, kurio vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;
5) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;
6) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), požymius, laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą ;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją išskyrus:
;
įsigyja pirmąjį būstą, kurio vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;
5) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą;
6) nėra pasinaudojusios finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms šio įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. 2.
2Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi
nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 3. Jauna šeima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kredito davėjui pateikia:
1) jeigu būstas įsigyjamas iš fizinio asmens, – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su fiziniu asmeniu, iš kurio įsigyjamas būstas;
2) jeigu būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų nuosavybės teise turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų). 6 straipsnis. Kreipimasis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms 1.
Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai). Jeigu jaunai šeimai numatoma skirti ne mažesnę negu 5 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio paramą iš savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įsigyti pirmąjį būstą, lėšų savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, prašyme nurodoma tai patvirtinanti informacija. 2. Jeigu savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pati gauna papildomus dokumentus, jaunos šeimos jų pateikti neprivalo. 3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. 4.
4Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal šiuos prioritetus:
1) savivaldybių paramos dydį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje: šių prašymų eiliškumas nustatomas pagal savivaldybių paramos dydį ir pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia, ir (arba)
2) jeigu įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją. 5. Jauna šeima, pageidaujanti gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, savivaldybės administracijos išduotą pažymą jos galiojimo laikotarpiu pateikia būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikiančiam kredito davėjui. 7 straipsnis. Jaunų šeimų teisės ir pareigos
1Jaunų šeimų pareigos:
1) prašyme pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdamos kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis) nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją.
Jeigu jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisdama už šį būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
3) per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis negu 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta, Savivaldybės , kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai įsigytas pirmasis būstas yra perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos , ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos grąžinimo netaikomos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems yra ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Įpėdiniui, nenurodytam šiame punkte, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga išlieka ;
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus partnerystę, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių partnerių. Šiais atvejais š io straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga tenka nuosavybės teisės perėmėjui ;
3Juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, Nekilnojamojo turto registre išregistruojamas teisės aktų, reguliuojančių daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymą ir su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimą, nustatyta tvarka:
1) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą per notarą šiais atvejais:
a) perleidžiant būstą kito asmens nuosavybėn šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti nėra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos;
b) paveldėjus būstą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems įpėdiniams;
2) pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šeimos ar įpėdinio, ar nuosavybės teisės perėmėjo prašymą šiais atvejais:
a) grąžinus subsidiją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti yra grąžintas kredito davėjui nepraėjus 5 metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos;
b) grąžinus subsidiją kredito davėjui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju;
c) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju;
3) vykdymo ar fizinio asmens bankroto procesuose įgaliotų asmenų prašymu šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais atvejais. 4. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu prašymu pateikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinimą, kad subsidija yra grąžinta, ar patvirtinimas, kad šeima neturi pareigos grąžinti subsidijos. 5. Jauna šeima turi teisę keisti kredito davėją, kuris teikia kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, kitu kredito davėju, teikiančiu kreditus šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka . 8 straipsnis. Informacijos tvarkymas 1.
1Savivaldybių administracijos informaciją apie jaunas šeimas, kurioms išdavė pažymas, tvarko Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. 2. Savivaldybės administracija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie savivaldybės prioritetinės plėtros teritorijas, kuriose pagal savivaldybės strateginio planavimo dokumentus numatoma būstų plėtra, taip pat informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos savivaldybės paramos teikimo sąlygas ir dydžius. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti jai duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus nustatant, ar jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. IV SKYRIUS
1Būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti gali teikti visi kredito davėjai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:
1) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;
2) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;
3) išmokėti subsidiją, jeigu jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
6) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;
7) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;
8) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;
9) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos.
Šiose sutartyse turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:
1) kontroliuoti, kad būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį;
2) apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradinio būsto kredito įnašo daliai padengti;
3) išmokėti subsidiją, jeigu jauna šeima atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie gautą pažymą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti duomenis apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, taip pat apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išmokėti subsidiją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
6) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas juridinis faktas, apribojantis nuosavybės teisės perleidimą;
7) kreditavimo sutartyje nustatyti, kad už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiga;
8) kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo subsidijos grąžinimo dienos;
9) būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos. 2.
2Sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos turi būti nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimas ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos kredito davėjui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatytų įsipareigojimų vykdymą
pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateiktus kreditavimo sutarčių duomenis. Šis užmokestis kredito davėjui negali būti mokamas ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba kreditavimo sutarties pasibaigimo kitu būdu dienos. 3. Sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos šalys, pažeidusios minėtoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių kita šalis patiria nuostolių (žalos), atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
ir 14 dalis, įsigalioja
1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. :
1) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5.
5Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos taikomos iki
šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus
kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus
. 7. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus
. 8. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 2–4 dalių nuostatos taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus
. 9.
šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos
šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus atvejus. 11. Šeimos, kurios iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos 2024 m. gegužės 31 d. galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaudamosis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12. Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
2) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau . 13. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui,
S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje;
eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. ;
3) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio 11 dalyje . 14. Šeimos, gavusios subsidiją iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. , turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas
4, 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. xiii-1281 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 12, 13, 16 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPĮ projektas) parengtas, siekiant nustatyti tikslingesnį finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – finansinė paskata) teikimą. FPĮ projekto tikslas
Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – FP įstatymas) nuostatas, susijusias su:
FP įstatyme įtvirtinti:
tikslas
PBĮ projekto uždaviniai: Pakeisti PB įstatymo nuostatas, susijusias su:
. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vyriausioji patarėja Soneta Brinienė (tel. 8 665 26 875, el. p. [email protected] ) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vyresnioji patarėja Asta Misiukienė (tel. 8 699 77 810, el. p. [email protected] ). 3
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. FP įstatymas1 ) FP įstatymas numato, kad finansinė paskata gali būti teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti (FP įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teisinis reguliavimas, kuomet subsidija gali būti teikiama ir pirmojo būsto statybų atvejais, nepakankamai užtikrina FP įstatymo tikslo – padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, įgyvendinimą, nes nepadeda iškart apsirūpinti būstu, siekiant kuo greičiau sukurti palankią šeimai gyvenamąją aplinką.
2 ) FP įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad gali būti teikiamos nuo 15 iki 30 proc. dydžio subsidijos, priklausomai nuo jaunos šeimos sudėties. Vertinant valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, finansinės paskatos poreikis kasmet didėja, nuo FP įstatymo įsigaliojimo pradžios (2018 m. rugsėjo 1 d.) iki 2022 m. pabaigos finansinę paskatą gavusių jaunų šeimų skaičius siekia 5 313 jaunų šeimų, kurių subsidijoms mokėti panaudota beveik 68 mln. eurų. Vidutinė pagrindinės subsidijos suma siekė apie 15 000 eurų, papildoma subsidija (padidėjus vaikų skaičiui šeimoje) – apie 3 000 eurų. Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina galimybių pasinaudoti finansine paskata didesniam jaunų šeimų skaičiui, todėl, siekiant labiau atliepti FP įstatymo tikslus, subsidijos dydžiai turėtų būti peržiūrėti. 3 ) FP įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas apibrėžia reikalavimus, susijusius su jaunos šeimos narių Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje turėtu ir turimu būstu. Jame, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka PB įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius, laikoma, jog jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą. Įgyvendinant FP įstatymą, t. y. nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, kyla klausimų, kaip turėtų būti vertinamas turėtas ir turimas būstas, kai jaunos šeimos nariams nuosavybės teise priklausė ir (ar) priklauso ne vienas būstas.
4 ) Pagal FP įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisė į finansinę paskatą įgyjama, kai, be kita ko, įsigyjamas būstas Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Be to, regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėja daugiau kaip 20 proc. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė kasmet kinta, siekiant didesnio teisinio reguliavimo tikrumo ir stabilumo, teisinis reguliavimas šiuo aspektu turėtų būti tobulinamas. Be to, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės kriterijus nepakankamai užtikrina finansinės paskatos teikimo tikslingumą ir taiklumą, nes, remiantis finansinės paskatos teikimo 2018–2022 m. duomenimis, apie 30 proc. finansinės paskatos gavėjų įsigijo būstą tris didžiuosius miestus supančiose rajonų savivaldybėse (Klaipėdos r. – 965 jaunos šeimos, Kauno r. – 380 jaunų šeimų ir Vilniaus r. – 305 jaunos šeimos) (1 paveikslėlis). Šių gavėjų subsidijoms mokėti skirta apie 20 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 1 paveikslėlis. 2018–2022 m. jaunų šeimų, kurioms išmokėtos subsidijos, skaičius savivaldybėse.
Šaltinis: Socialinės paramos šeimai informacinė sistema Lietuvos banko vertinimu, valstybės teikiama finansinė paskata regionuose nėra naudojama tikslingai ir gali prisidėti prie disbalansų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi, tad ši paskata turėtų būti įvertinta tikslingumo ir poveikio būsto rinkai atžvilgiu. Šios paskolos su paskata ir parama sudarė didelę dalį viso būsto paskolų srauto vietovėse šalia didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus ir Kauno apskrityse ši dalis 2021 m. išaugo iki 8 proc., o Klaipėdos apskrityje – iki 18 proc. Dėl to būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą. Lietuvos bankas pabrėžia, kad galimybės su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose) ir savo ekonominę veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose iš esmės neatitinka paskatos tikslo dėl regionų vystymosi skatinimo ir galimai prisideda prie disbalansų prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinkose formavimosi, nes paskolų su valstybės teikiama finansine paskata ir parama srautas sudaro vis didesnę viso naujų būsto paskolų srauto dalį (11,4 proc. 2021 m., palyginti su 6,9 proc. 2020 m.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, l darytina išvada, kad teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas, siekiant labiau atliepti FP įstatymo tikslus – gaivinti regionus, juos stiprinti ir mažinti tarp jų socialinius bei ekonominius skirtumus. Vyriausybės strateginės analizės centro (toliau – STRATA) ekspertų, atlikusių finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą (toliau – vertinimo ataskaita) [1] , nuomone, siekiant didesnio stabilumo, taip pat yra tikslinga peržiūrėti tinkamų finansuoti teritorijų kriterijų ir susieti jį su pagrindiniais finansinės paskatos tikslais.
Įvertinus Lietuvos regionų išsivystymo lygio indikatorius (bendrąjį vidaus produktą, užimtumą, vidaus migraciją), Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai pirmauja išsivystymo lygiu, kurortinės savivaldybės pagal savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) taip pat neatsilieka [2] , todėl išlieka poreikis mažinti atotrūkį tarp regionų ir teikti subsidijas tuose regionuose, kurie mažiau stiprūs ekonominiu ir socialiniu požiūriu. 5 ) FP įstatymas nenustato įsigyjamo pirmojo būsto vertės. Tai sudaro prielaidas valstybės skiriamomis lėšomis finansuoti prabangaus būsto įsigijimą, kurį, tikėtina, jauna šeima galėtų įsigyti nuosavomis lėšomis ir be valstybės teikiamos paramos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš FP įstatymo tikslų buvo siekis padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, t. y. iš esmės teikti paramą, kai jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą savo lėšomis gali būti sudėtinga. Tačiau praktikoje pastebėta, kad dalis (apie 5 proc.) būstų įsigyta brangesnių (t. y. virš 150 000 eurų), kas leidžia manyti, kad tokie būstai galėjo būti įsigyti ir be valstybės paramos. Siūlymą svarstyti įsigyjamo būsto vertės ribojimo klausimą savo vertinimo ataskaitoje pateikė ir STRATA [3] . Pastebėtina, kad kitose šalyse tokia praktika (kai reguliuojama įsigyjamo pirmojo būsto vertė) taip pat taikoma (pvz., Jungtinėje Karalystėje [4] , Latvijoje [5] ). 6 ) FP įstatymo 5 straipsnis nenustato apribojimų kreiptis dėl finansinės paskatos tais atvejais, kai jaunos šeimos jau pasinaudojo finansine paskata arba parama būstui įsigyti pagal PB įstatymą.
Remiantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat siekiant užtikrinti, kad finansinė paskata būtų teikiama tikslingai, jaunos šeimos, jau pasinaudojusios finansine paskata arba minėta parama, neturėtų turėti teisės pretenduoti į valstybės teikiamą paramą (finansinę paskatą) dar kartą, todėl FP įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti keičiamas. 7 ) Pažymėtina, kad praktikoje taip pat susiduriama su situacijomis, kai būstas įsigyjamas iš juridinių asmenų, kurių dalyviai yra jaunos šeimos narių artimieji giminaičiai, todėl, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, tikslintinos FP įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. 8 ) FP įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta, kad tais atvejais, kai panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau – Sąrašas). Manytina, kad, remiantis teisėkūros efektyvumo principu, prašymų nagrinėjimo tvarka, kaip žmogaus teisių įgyvendinimo procesiniai (procedūriniai) santykiai, galėtų ir turėtų būti reguliuojami FP įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Taip pat pažymėtina, kad pagal tokį įtvirtintą teisinį reguliavimą, jaunos šeimos, esančios Sąraše, susiduria su sunkumais, nes laukimo Sąraše laikotarpis nėra aiškus, prašyme nurodytas įsigyjamas būstas dėl ilgo pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą (toliau – pažyma), laukimo neretai yra prarandamas, o valstybės finansinės galimybės patenkinti visų jaunų šeimų prašymus, įrašytus į Sąrašą, yra ribotos.
9 ) Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo (padidėjus vaikų skaičiui šeimoje) (FP įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Manytina, kad, siekiant finansinės paskatos taiklumo ir veiksmingumo, labiau atliepti FP įstatymu siekiamus regionų gaivinimo tikslus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – Bendrasis planas), įtvirtintus kompaktiškumo principus [6] , prašymai tam tikrais atvejais turėtų būti nagrinėjami prioriteto tvarka. 10 ) FP įstatymo
3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažyma galioja 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos. Praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai jaunos šeimos nespėja kreiptis į kredito davėjus dėl kreditavimo sutarties sudarymo pažymų, išduotų metų pabaigoje, galiojimo laikotarpiu dėl pernelyg trumpo pažymos galiojimo termino, todėl, manytina, kad šios nuostatos turėtų būti keičiamos. 11 ) FP įstatymas nenustato reikalavimo įsigytame pirmajame būste deklaruoti jaunos šeimos nariams gyvenamąją vietą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai tai vertina kaip teisinio reguliavimo trūkumą.
STRATA tyrimo ataskaitoje taip pat pateiktas siūlymas svarstyti galimybę įtvirtinti nuostatą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo su finansine paskata įgyto būsto rezidencijos vietoje [7] . 12 ) Pagal FP įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą finansinę paskatą gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka privalo grąžinti subsidiją kredito davėjui. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. Tuo tarpu PB įstatymas nustato kitokį terminą, per kurį subsidiją privaloma grąžinti: tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos (sudarytoje tarp kredito davėjų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą (13 straipsnio 7 dalis).
13 ) Reguliuojant klausimus dėl subsidijos grąžinimo išimčių, taip pat trūksta paramos būstui įsigyti teisinio reguliavimo nuoseklumo. Pagal PB įstatymo 13 straipsnio 8 dalį, subsidijos grąžinti nereikalaujama, jei, be kita ko, už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto proceso metu. Pastarieji atvejai FP įstatyme nenumatyti, todėl, manytina, kad teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo užtikrinimo aspektu.
14 ) FP įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sutartyse dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, kurias sudaro kredito davėjai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija, turi būti nustatytas kredito davėjo įsipareigojimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai raštu pranešti apie gautą pažymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažymos gavimo dienos, o pagal FP įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai raštu pranešti apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijos informaciją apie jaunas šeimas, kurioms išdavė pažymas, tvarko Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) (FP įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kredito davėjai taip pat teikia finansinės paskatos duomenis SPIS, vadovaudamiesi Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Finansinės paskatos duomenų tvarkymas SPIS sudaro prielaidas užtikrinti, kad atitinkama informacija būtų gaunama operatyviai ir efektyviai, todėl anksčiau minėtos FP įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, atsisakant perteklinių kredito davėjų įpareigojimų.
15 ) Praktikoje kyla klausimų dėl FP įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto kredito davėjo įsipareigojimo – būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos, nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas. PB įstatymas16 ) PB įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal PB įstatymo 12 straipsnio 3 dalį subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šioms subsidijoms skirtus atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimus. Jeigu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyto prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Tokiu atveju subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos, skyrus papildomų einamųjų ar kitų metų valstybės biudžeto asignavimų. 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, paramos būstui įsigyti (subsidijų) laukia virš 400 asmenų (šeimų).
Toks teisinis reguliavimas, esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, sukuria teisinį neapibrėžtumą asmenims ir šeimoms, laukiančioms paramos būstui įsigyti neapibrėžtą laikotarpį, taip pat nesudaro galimybių efektyviai valdyti šiai priemonei skiriamas valstybės biudžeto lėšas, kai prašymai paramai būstui įsigyti gali būti nepertraukiamai teikiami, nepaisant finansavimo. 17 ) PB įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas (PB įstatymo 10, 17 straipsniai) nenumato draudimo nuomotis būstą iš artimųjų giminaičių, siekiant gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra teisingas: esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste, asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama. 18 ) Įgyvendinant PB įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, kyla problemų, nes tokiu teisiniu reguliavimu nėra garantuojama, kad asmenys (šeimos), parduodami būstą, kurio įsigijimui buvo suteikta subsidija, iš tiesų apsirūpins kitu būstu, kuris būtų tinkamas gyventi. 19 ) PB įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad savivaldybės administracija ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos priima sprendimą išbraukti asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Savivaldybės, siekiančios įgyvendinti minėtas nuostatas, susiduria su didele administracine našta (pvz. Vilniaus m. minėtame sąraše yra 1 606 asmenys (šeimos)), todėl siūloma teisinį reguliavimą tikslinti, numatant vėlesnį minėto sprendimo priėmimo terminą, kas iš esmės asmenų (šeimų) teisės į socialinio būsto nuomą įgyvendinimui įtakos neturėtų. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
1 ) FPĮ projektu keičiamos FP įstatymo nuostatos, nustatant, kad teisę į subsidiją turėtų jaunos šeimos, imančios kreditą būstui pirkti (atsisakant subsidijos mokėjimo, imant kreditą būstui statyti). Taip būtų užtikrinama, kad finansinė paskata būtų teikiama taikliau, t. y. tais atvejais, kai jaunos šeimos siekia apsirūpinti būstu kuo greičiau, neturėdamos kitų apsirūpinimo būstu galimybių. Be to, teikiama pagalba būtų nukreipta tikslingiau – būtent toms jaunoms šeimoms, kurioms sudėtinga sukaupti lėšų būsto kredito pradiniam įnašui padengti. 2 ) Siūloma atsisakyti šiuo metu taikomų skirtingų subsidijos dydžių ir įtvirtinti vienodo dydžio subsidijos dydį visoms jaunoms šeimoms. Planuojama nustatyti, kad subsidijos dydis – 7,5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos (būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų). Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms ir pakeitus šiuo metu esamą reguliavimą, būtų sudarytos prielaidos prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo didesniam jaunų šeimų skaičiui (galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų). Taip būtų labiau prisidedama prie FP įstatymu siekiamo tikslo – padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, taip pat demografinės padėties gerinimo tikslų, be kita ko, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. rezoliuciją Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kuria Seimas ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę šeimos ir gimstamumo politikos srityje didinti būsto nuomos ir įsigijimo prieinamumą jaunoms šeimoms, įgyvendinti kompleksines paramos šeimoms ir gimstamumo skatinimo priemones, apimančias finansinį skatinimą (būsto subsidijas). Be to, dėl tos pačios priežasties, siūloma atsisakyti papildomos subsidijos mokėjimo.
3 ) Nustatant jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, siekiant išvengti praktikoje kylančių klausimų, kaip turėtų būti vertinamas turėtas ir turimas būstas, jei jaunos šeimos nariams nuosavybės teise priklausė ir (ar) priklauso ne vienas būstas, siūloma patikslinti FP įstatymo nuostatas ir įtvirtinti, kad jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ir asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka PB įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius dėl nusidėvėjimo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam šeimos nariui (atskirai apskaičiuoto pagal šeimos narių visų nuosavybės teise vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų sumą ir turimų būstų naudingųjų plotų sumą), laikoma, kad jauna šeima atitinka FP įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą. Taip būtų pašalintas teisinis neaiškumas. 4 ) Siūloma keisti FP įstatyme įvirtintą teisinį reguliavimą, aiškiau apibrėžiant teritorijas, kuriose gali būti įsigyjamas pirmasis būstas. Siūloma nustatyti, kad šis būstas galėtų būti įsigyjamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės, kurioje yra metropolinis centras, nurodytas valstybės teritorijos bendrajame plane, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat kuri nepatenka į kurorto teritoriją. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, nes finansuojamos teritorijos nesikeistų kasmet [8] . Be to, finansinė paskata būtų teikiama taikliau ir efektyviau, nes, išvengiant valstybės paramos skyrimo, įsigyjant būstus tris didžiuosius miestus supančiose rajoninėse savivaldybėse, būtų sudarytos prielaidos daugiau valstybės biudžeto lėšų nukreipti kitų regionų gaivinimui, kurie mažiau išsivystę. Kita vertus, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų ir Bendrojo plano principus [9] .
Įtvirtinus nuostatą, kad pirmasis būstas negali būti įsigyjamas kurorto teritorijoje, teisinis reguliavimas nesikeistų, nes iš esmės šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tokių prielaidų nesudaro. 5 ) Siekiant finansinės paskatos teikimo veiksmingumo ir labiau atliepti FP įstatymo tikslus, t. y. padėti įsigyti būstą toms jaunoms šeimoms, kurioms valstybės parama iš tiesų reikalinga, siūloma riboti įsigyjamo pirmojo būsto vertę, kuri negalėtų būti didesnė nei 120 000 eurų. Nustačius tokį apribojimą, finansinė paskata būtų teikiama tikslingiau, nes sumažėtų valstybės biudžetų lėšų poreikis tais atvejais, kai jaunos šeimos gali apsirūpinti būstu savarankiškai (kai įsigyjamas prabangesnis turtas). Paaiškėjus, kad įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, yra didesnė nei minėta nustatyta maksimali vertė, subsidija negalėtų būti išmokėta. FP įstatymo projektu nėra nustatomas naujas reikalavimas dėl įsigyjamo pirmojo būsto vertės nustatymo – finansinė paskata pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditus, kas reiškia, kad teikiant šias paskolas yra atliekamas individualus turto vertinimas. 6 ) Atsižvelgiant į anksčiau minėtus argumentus, siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą turėtų jaunos šeimos, kurios, be kita ko, nėra pasinaudojusios finansine paskata FP įstatymo nustatyta tvarka ir parama būstui įsigyti pagal PB įstatymą. 7 ) Siūloma papildyti FP įstatymo nuostatas, nustatant, kad, kai būstas įsigyjamas iš juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą.
Taip būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų, kai finansinės paskatos naudą iš esmės gauna jaunos šeimos artimieji giminaičiai, kurie yra juridinio asmens, iš kurio perkamas būstas, dalyviai, priimdami lemiamus juridinio asmens valdymo sprendimus. Manoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiktų korupcijos prevencijos tikslus ir skaidrumo principo įgyvendinimą. FPĮ projektu detalizuojama, kokius duomenis jauna šeima turėtų pateikti kredito davėjams. Įvertinus galimą administracinę naštą kredito gavėjams, siekiant gauti atitinkamus duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, manytina, kad reikšmingos administracinės naštos jaunos šeimos neturėtų patirti. 8 ) Siūloma atsisakyti FP įstatymo nuostatų, kurios numato, kad tais atvejais, kai panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai, jauna šeima įrašoma į Sąrašą, ir nustatyti, kad finansinė paskata teikiama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, o prašymai teikiami, tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų. Taip būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas, nes pasirenkama veiksmingesnė ir ekonomiškesnė teisinio reguliavimo tikslą leisianti pasiekti priemonė. Sudarius prielaidas priimti prašymus, tik esant finansavimui, būtų panaikintas teisinio reguliavimo neapibrėžtumas jaunoms šeimoms.
9 ) Įvertinus STRATA tyrimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, taip pat siekiant paskatinti savivaldybes prisidėti prie FP įstatymo tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į Bendrojo plano kompaktiškumo principus, siūloma nustatyti, kad finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal tam tikrus prioritetus: jei numatoma skirti ne mažesnę nei 5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio paramą iš savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įsigyti pirmąjį būstą, lėšų savivaldybės tarybos nustatytais atvejais – pagal šios paramos dydį, ir ( arba) jei įsigyjamas pirmasis būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinės plėtros teritoriją. Siūlomas teisinis reguliavimas, nustatant prioritetus, sudarytų prielaidas teikti finansinę paskatą tikslingiau ir taikliau, t. y. tose teritorijose, kur yra tam didesnis poreikis, finansinė paskata būtų teikiama pirmiausia. Taip pat būtų sustiprintos finansinės paskatos sąsajos su regionų poreikiais:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildoma savivaldybių finansine parama jau yra pasinaudojusios 42 šeimos, gyvenančios Utenos r. (23), Ukmergės r. (9), Alytaus m. (8), Vilkaviškio r. (1), Joniškio r. (1) savivaldybėse. 10 ) Siūloma atsisakyti šiuo metu FP įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad pažyma galioja ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos. Taip būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas ir pažyma visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jos išdavimo datos, galiotų vienodą laikotarpį, t. y. 15 kalendorinių dienų. 11 ) Siekiant geriau užtikrinti FP įstatymu siekiamų regionų gaivinimo tikslų įgyvendinimą (užtikrinti didesnį savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą ir prisidėti prie savivaldybių ekonominės padėties gerinimo), siūloma nustatyti jaunų šeimų pareigą – per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negalėtų būti trumpesnis nei 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją būtų privaloma grąžinti kredito davėjui.
Jei subsidija nėra grąžinta FP įstatyme nustatytais atvejais, savivaldybės administracija, kurioje įsigytas pirmasis būstas, turėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šios jaunos šeimos pareigos ir teikti su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas, įvertinus siūlomą nustatyti terminą subsidijos grąžinimui, būtų proporcingas ir nuoseklus. 12 ) Atsižvelgiant į PB įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris nustato, kad subsidijos, suteiktos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, grąžinti nereikia, jeigu už šį kreditą įsigytas būstas perleidžiamas kito asmens nuosavybėn po 5 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, o FP įstatyme šis terminas, kada subsidija turi būti grąžinama, yra kitoks – per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleidžiant kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, siūloma šiuos aspektus paramos būstui įsigyti teisės aktuose reguliuoti nuosekliau. Be to, manoma, kad šiuo metu FP įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas yra per ilgas, vertinant dabartinių socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčių intensyvumą ir poreikį prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės kaitos. Sutrumpinus laikotarpį (iki 5 metų), per kurį subsidija privalo būti grąžinama, jeigu pirmasis būstas yra perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn, būtų sudarytos palankesnės sąlygos šeimoms keisti gyvenamąją vietą, prisitaikant prie kintančių darbo rinkos poreikių ir kitų gyvenimo aplinkybių bei prisidedama prie mobilumo sąlygų gerinimo.
Siūloma nustatyti, kad šios nuostatos būtų taikomos ne tik naujai sudaromoms, bet ir iki FP įstatymo pakeitimų sudarytoms kreditavimo sutartims (t. y. šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki pakeitimų įsigaliojimo dienos, norinčioms perleisti būstą po 5 metų nuo pirmojo būsto įsigijimo dienos, pareiga grąžinti subsidiją nebūtų taikoma). 13 ) FPĮ projektu siūloma patikslinti atvejų, kai subsidija neturi būti grąžinama, sąrašą ir nustatyti, kad subsidijos grąžinti nereikia tais atvejais, kai būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto proceso metu. Prisidedant valstybei, būtų sušvelninama šeimų (asmenų) situacija, jiems patekus į nepalankią finansinę padėtį, ir užkertamas kelias ją dar labiau pabloginti, taip pat būtų nuosekliau sureguliuoti teisiniai santykiai paramos būstui srityje, nesukeliant didesnių finansinių pasekmių valstybės biudžetui (priverstinio vykdymo priemonių taikymo ar iškeltų bankroto bylų finansinės paskatos gavėjams atvejų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniomis, iki šiol nepasitaikė). Taip pat FPĮ projektu siūloma aiškiau sureguliuoti kitus klausimus, susijusius juridinio fakto, apribojančio nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimu.
14 ) Siekiant finansinės paskatos teikimo apskaitos efektyvumo, FPĮ projektu siūloma atsisakyti perteklinių kredito davėjų įsipareigojimų – raštu pranešti apie gautą pažymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažymos gavimo dienos ir raštu pranešti apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nes šie duomenys yra tvarkomi ir prieinami SPIS. 15 ) Taip pat, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma papildyti FP įstatymo nuostatas dėl šalių, sudariusių sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, atsakomybės. PB įstatymas16 ) PBĮ projektu siūloma nustatyti analogišką teisinį reguliavimą, kuris siūlomas FPĮ projektu. Siekiama įtvirtinti, kad prašymai paramai būstui įsigyti būtų teikiami, tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus subsidijoms mokėti einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų iš atitinkamai programai vykdyti skirtų lėšų. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatų, kurios nustato, kad, jeigu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, asmenys ir šeimos, atitinkantys PB įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal PB įstatymo 7 straipsnyje nurodyto prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Taip būtų suderinti paramos būstui srities teisės aktai, sudarytos prielaidos asmenų bei šeimų lygiateisiškumui garantuoti.
Įtvirtintus nuostatas, kad prašymai paramai būstui įsigyti būtų teikiami, tik skyrus subsidijoms mokėti einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų, būtų panaikintas teisinio reguliavimo neapibrėžtumas minėtiems subjektams, taip pat sudarytos sąlygos efektyviau valdyti šiai priemonei skiriamas valstybės biudžeto lėšas. 17 ) Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, pasinaudojant valstybės teikiama parama, PBĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija negalėtų būti mokama, jei būstas nuomojamas iš artimųjų giminaičių. Atitinkamai siūloma papildyti PB įstatymo nuostatas dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo nutraukimo minėtais atvejais. 18 ) Taip pat siūloma patikslinti subsidijos negrąžinimo atvejus, kai subsidijos gavėjai per 5 metų laikotarpį nuo būsto įsigijimo, įsigyja kitą būstą. Siūloma nustatyti, kad subsidijos grąžinti nereikia, jei, be kita ko, asmuo ar šeima perleidžia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, įsigydami kitą būstą, ir pateikia kito būsto, kurio statybos užbaigtos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, įsigijimą patvirtinančią notarinės formos pirkimo – pardavimo sutartį (ar jos kopiją). Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos galimiems piktnaudžiavimams išvengti, taip pat būtų garantuojama, kad asmenys (šeimos), parduodamos būstą, kurio įsigijimui buvo suteikta subsidija, apsirūpins kitu būstu, kuris būtų tinkamas gyventi.
19 ) Nustačius, kad savivaldybės administracija ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos priima sprendimą išbraukti asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, būtų sumažinta administracinė našta savivaldybėms, kurios galėtų priimti minėtus sprendimus per ilgesnį laikotarpį. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos Įstatymų projektų nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. 7 . Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos FPĮ projekto nuostatos sudarys aiškesnes ir palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą, įsigyjant pirmąjį būstą, ir kurtis joms regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad žemas gimstamumo lygis ir vidinė migracija lemia apskritai mažėjantį regionų investicinį patrauklumą, galimybę kurti naujas darbo vietas, teritorijos gyventojų „mokumą“ per surenkamus mokesčius ir besikeičiančias paslaugų gavėjų tikslines grupes, manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regiono darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas juose.
Priimtos PBĮ projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektų nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11 . Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priimtam FPĮ projektui įgyvendinti, iki jo įsigaliojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministras turės pakeisti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priimtam PBĮ projektui įgyvendinti, iki jo įsigaliojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministras turės pakeisti Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-267 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priimtiems Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės – pakaks jų įgyvendinimui planuojamų valstybės biudžeto lėšų. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. FPĮ projekto reikšminiai žodžiai:
„jauna šeima“, „finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms“.
PBĮ projekto reikšminiai žodžiai: „parama būstui įsigyti“, „subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Prieiga internete: https://strata.gov.lt/wp-content/uploads/2023/02/Finansines-paskatos-pirmaji-busta-isigyjancioms-jaunoms-seimoms-veiksmingumo-vertinimas.pdf. [2] Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, šalies vidurkį viršijo Vilniaus ir Kauno apskrityse ir atitinkamai sudarė 148,8 proc. ir 102,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 91,9 proc. Regioniniai darbo rinkos skirtumai tebėra dideli. Per pastarąjį dešimtmetį (2011–2021 m.) užimtumas didėjo visose šalies apskrityse, tačiau netolygiai, pvz., Vilniaus apskrityje užimtumo lygis augo 14,2 proc. punkto, o Tauragės apskrityje – 5,2 proc. punkto. 2021 m. aukščiausias užimtumo lygis buvo Vilniaus (78,9 proc.), Klaipėdos (73,3 proc.) ir Kauno (72,6 proc.) apskrityse, o kituose Lietuvos regionuose užimtumo lygis nesiekė šalies vidurkio. Vertinant vidaus migraciją apskrityse, visose apskrityse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, išvykusiųjų iš apskričių skaičius viršijo atvykusiųjų į apskritis skaičių (2021 m.). Didžiausias GKI 2020 m. buvo Vilniaus m. (0,87), Kauno m. (0,72), Klaipėdos m. (0,69) Neringos (0,69), Kauno r (0,68) savivaldybėse. Vertinant 2020 m. GKI kurortinėse savivaldybėse (Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos m.) jo reikšmė visose kurortinėse savivaldybėse viršijo šalies GKI vidurkį (0,55). [3] Vertinimo ataskaita, p.
Prieiga internete: https://www.gov.uk/guidance/first-homes. [5] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) studija „Policy Actions for Affordable Housing in Latvia”. [6]
„65. <...> Viešosiomis investicijomis remti tokią būsto politiką, kurioje skatinami integruoto būsto požiūriai, atsižvelgiant į švietimo, darbo, būsto ir sveikatos paslaugų ryšius (prioritetas teikiamas būsto, esančio urbanizuotoje /urbanizuojamoje teritorijoje ir turinčioje išvystytą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą, finansavimui), užkertant kelią atskirčiai ir segregacijai. <...>“.
[7] Vertinimo ataskaita, p. 7. [8] Tinkamų finansuoti teritorijų apibrėžimas pagal nekilnojamojo turto normatyvines vertes neužtikrina stabilumo tiek potencialių pareiškėjų, tiek papildomai prisidėti galinčių savivaldybių ir privačių subjektų atžvilgiais, Vertinimo ataskaita, p. 5. [9]
„67.1. Metropoliniuose centruose prioritetą teikti šiems kompaktiškumo principams: urbanizuotų teritorijų regeneracija, efektyvus mobilumas ir susisiekimas, darnaus būsto ir miestų žalių ir viešų erdvių kompaktiškumo principams. <...> Metropolinių centrų priemiesčiuose valdyti stichišką miestų drieką, monofunkciniuose gyvenamuosiuose rajonuose intensyvinti viešųjų paslaugų tinklą ir būstų bei užstatymo morfologinę įvairovę.“
2023-12-14 Nr. XIVP-3368 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Paramos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios inter alia įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras , ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją , taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvokos „metropolitinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“ nėra apibrėžtos.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sąvokų turinys turi esminę reikšmę jaunų šeimų teisės į valstybės subsidiją įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtis, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „kurortas“ taip pat nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose, todėl svarstytina, ar minėto įstatymo sąrašo nereikėtų papildyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymu. Kartu svarstytina ir tai, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos teritorijos, kuriose įsigyjamam būstui neskiriama valstybės subsidija, neturėtų apimti ir kurortinių teritorijų . Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios.
Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje pripažinti netekusia galios nuostatoje yra nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kiekvienais metais paskelbti informaciją apie regionus, kuriuose įsigijus pirmąjį būstą, gali būti teikiamos subsidijos pagal keičiamą įstatymą, t. y. skelbiama informacija apie keičiamame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančius regionus tokiu būdu užtikrinant potencialių subsidijų gavėjų informuotumą ir tuo pačiu jų lygybės principą. Pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti kitus reikalavimus teritorijai, kurioje įsigijus pirmąjį būstą gali būti teikiamos subsidijos, todėl siekiant nustatyti, ar teritorija atitinka keliamus reikalavimus, būtina nagrinėti papildomą informaciją, vertinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skelbti atitinkamą informaciją. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsniui. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo3 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, kad kredito dalis, kurios dydis lygus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam dydžiui ir kredito dalis, didesnė už šį dydį, turi būti išdėstomos ir administruojamos atskirais kredito įmokų grafikais, po žodžių „įsigyti dalies“ įrašyti žodžius „lygios šiai sumai“. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, inter alia kai jų įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl įsigyjamo pirmojo būsto vertei nustatyti visais atvejais yra taikomi abu būsto vertės kriterijai – nepriklausomo turto vertinime ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos būsto vertės. Neginčytina, kad individualus įgyjamo būsto vertinimas yra svarbus siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai dėl mažesnės vertės būsto (jei nebūtų atliekamas jo individualus vertinimas) būtų sudaroma gerokai didesnės vertės notarinė būsto pirkimo – pardavimo sutartis, sąlygojanti didesnį valstybės teikiamos subsidijos poreikį, tačiau svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė yra tinkama minėtai problemai spręsti. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos įgyjamo būsto vertės negali viršyti tik maksimalios turto vertės – 120 tūkstančių eurų, tuo tarpu jų santykis nėra vertinamas. Taigi, net ir dėl labai mažos individualiu turto vertinimu nustatytos vertės būsto būtų galima sudaryti gerokai didesnės vertės notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį ir gauti subsidiją iš valstybės. Ir priešingai, atlikus individualų turto vertinimą ir būstą įkainavus daugiau nei 120 tūkstančių eurų, tačiau po derybų notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašius dėl mažesnės nei 120 tūkstančių eurų sumos, jaunos šeimos netektų teisės į finansinę paskatą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti.
Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina redakciniu požiūriu, kadangi 1 dalyje nustatomi reikalavimai jaunai šeimai, o ne būstui. 5. Tuo atveju, jeigu projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo5 straipsnio 2 dalyje turimos omenyje juridinio asmens akcijos, jaunos šeimos nariui ar jo artimajam giminaičiui priklausančios nuosavybės teise, tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „turi“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. Be to, siekiant teisinio aiškumo prieš žodį „akcijų“ įrašytini žodžiai „to juridinio asmens“. Atitinkamai, siekiant aiškumo, žodžiai „nuosavybės teise“ įrašytini ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
3 dalies 2 punkte. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansinė paskata būstui įsigyti negali būti suteikiama jaunoms šeimoms, kai būstas įsigyjamas iš inter alia jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma jokių argumentų, pagrindžiančių minėtą ribojimą. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant gauti valstybės subsidiją yra nustatoma prievolė atlikti individualų perkamo būsto vertinimą bei nustatoma maksimali pirkimo – pardavimo sandorio suma, todėl svarstytina, ar projekto
dalyje nustatomas ribojimas yra proporcingas ir tikslingas. 7. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl jaunoms šeimoms kreipiantis į savivaldybę dėl pažymos, nėra vertinamas jaunos šeimos atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą siūlytina tikslinti.
Tuo atveju, jeigu atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinamas vėliau, pavyzdžiui, susiradus konkretų būstą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti atskleistas tokio mechanizmo modelis. 8. Tikslintinas projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, detalizuojant nuostatos „Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta “ turinį – ar ji apima tuos atvejus, kai jaunos šeimos turi prievolę, bet negrąžina subsidijų, ar kokius kitus atvejus bei kokią konkrečiai jaunų šeimų pareigą negrąžintos subsidijos kontekste turėtų prižiūrėti savivaldybės administracija. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas tuo aspektu, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatomi reikalavimai būstui (jo vertei), o ne jaunai šeimai. 10. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikros projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar siūlomas terminas yra realus. 11. Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“, „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo“, „šio straipsnio 7 straipsniui įsigaliojus“ tikslintinos nustatant konkretų terminą. Pastebėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 7 straipsnis įsigalios 2024 m. liepos 1 d., o šio įstatymo 1-6 straipsniai įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi terminas, iki kurio gali būti sudarytos sutartys ar atlikti tam tikri veiksmai galiojant senajam teisiniam reguliavimui, yra 2024 m. birželio 30 d. arba 2023 m. gruodžio 31 d.
Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnis atitinkamai tobulintinas, pavyzdžiui, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“ įrašant formuluotę „iki 2024 m. birželio 30 d. ir vėliau“, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo dienos“ – „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“
nustatyti teisinį reguliavimą teikiamo projekto 7 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. liepos 1 d., 9 straipsnio, išskyrus pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos būtų taikomos kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartims, sudarytoms iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymo nuostatos būtų taikomos santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nustatyta subsidijų finansavimo tvarka ir nurodyti kredito davėjo įsipareigojimai. Tokiu būdu, iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo sudarytose būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartyse nurodytiems kredito davėjams būtų taikomi nauji įsipareigojimai, kurie galimai nėra nustatyti sutartyse, sudarytose iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo.
Konstitucinis
7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios ( lex retro non agit ). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo ( inter alia
projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, o naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo nuostatos, kurios numato atitinkamas aukščiau minėtų sutarties šalių pareigas, neturėtų būti taikomos sutartims, sudarytoms po naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. 13. Projekto 8 straipsnio 14 dalis pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į projekto 8 straipsnio 14 dalies turinį („turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d.“), ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau negu 2024 m. liepos 1 d. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el.
M. Masteikienė, tel. +370
6843, el.
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2024-05-03 Nr. XIVP-3368(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte a ir b papunkčiuose siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios inter alia įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras , ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją , kurioje viršijama tam tikra ploto vieneto normatyvinė vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvokos
„metropolinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“ nėra apibrėžtos.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sąvokų turinys turi esminę reikšmę jaunų šeimų teisės į valstybės subsidiją įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos, arba pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtis, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 2. Pagal projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 11 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, reglamentuojant finansinės paskatos teikimą jaunoms šeimoms, kurios iki 2024 m. gegužės 31 d. pateikė atitinkamą prašymą ir vadovaujantis iki šios datos galiojusio Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, projekto 5 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, priėmus įstatymą, įsigaliotų 2024 m. birželio 1 d. Taigi aukščiau minėtas sąrašas būtų sudaromas ir po 2024 m. gegužės 31 d. Pagal 2025 m. sausio
pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 6 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms teikti, jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašas nebebūtų sudaromas. Taigi aukščiau minėtas sąrašas būtų sudaromas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 11 dalis turėtų būti patikslinta nustatant finansinės paskatos teikimo reglamentavimą pagal projekto 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatas, kai jaunos šeimos į minėtą sąrašą būtų įrašytos ne pagal iki 2024 m. gegužės 31 d., o pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatas. 3. Atsižvelgus į tai, kad jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašas būtų sudaromas iki 2024 m. gruodžio 31 d., svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinami ir projekto 8 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyti terminai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
DĖL
Nr. XIVP-3368 2024-04-10
dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Bronius Markauskas – Klaipėdos rajono meras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ramūnas Šveikauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios inter alia įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras , ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją , taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvokos
„metropolitinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“ nėra
apibrėžtos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sąvokų turinys turi esminę reikšmę jaunų šeimų teisės į valstybės subsidiją įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtis, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „kurortas“ taip pat nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose, todėl svarstytina, ar minėto įstatymo sąrašo nereikėtų papildyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymu.
Kartu svarstytina ir tai, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio
valstybės subsidija, neturėtų apimti ir kurortinių teritorijų . Ta pati pastaba taikytina ir projekto
iš dalies. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir jų turinį išdėstyti taip:
„4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme , Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“ Argumentai:
įtvirtinimo įstatyme: Siūloma į pasiūlymą neatsižvelgti dėl šių priežasčių:
1) Valstybės politiką teritorijų planavimo srityje formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir, be kita ko, tvirtina valstybės teritorijos ar jos dalies bendruosius planus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu.
Vyriausybė, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
teritorijos bendrąjį planą (Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“) (toliau
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įgyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – FP) įstatymo tikslų (regionų stiprinimo, jų skirtumų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijos skatinimo), finansinės paskatos teikimas turėtų būti vykdomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų ypatumus ir struktūros pokyčius, todėl, laikantis teisėkūros efektyvumo principo, metropolinio centro sąvoka neturėtų būti įtvirtinta FP įstatyme. 2) Pažymėtina, kad sąvokų „metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ apibrėžtis nebūtų būdinga tik FP įstatyme reguliuojamai teisinių santykių sričiai, todėl tai neturėtų būti FP įstatymo teisinio reguliavimo dalykas. 3) Sąvokos
„metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ yra vartojamos Bendrajame
plane. Projekte dėl šių sąvokų yra teikiama nuoroda į Bendrąjį planą, todėl, manytina, kad teisinio reguliavimo aiškumo pakanka.
4) Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu galiojantis FP įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat yra lankstus, finansuojamos teritorijos gali kisti kasmet, priklausomai nuo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės Lietuvos Respublikos regionuose pokyčių. Siūlytina šį FP įstatyme įtvirtintą lankstumą išlaikyti. 2. Dėl kurortinių teritorijų:
prisidėti prie regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo, taip pat siekis prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir šalies demografinės padėties gerinimo. Manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis kurortinėse teritorijose (t. y. Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose), atsižvelgiant į demografinę padėtį, natūralią gyventojų kaitą minėtuose rajonuose, išlieka svarbus ir reikalingas. 2) Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis apie finansinės paskatos teikimą nuo FP įstatymo įsigaliojimo pradžios iki 2022 m. pab., Anykščių r. sav., Trakų r. sav., Zarasų r. sav. ir Ignalinos r. sav. finansinę paskatą gavusios šeimos sudarė nedidelę dalį subsidijos gavėjų nuo visų finansinės paskatos gavėjų skaičiaus (apie 2,5 proc.). 3) Atlikus teisinio reguliavimo stebėseną, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimą „Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumo vertinimas“ ir įvertinus šio tyrimo rekomendacijas bei siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui, poreikis panaikinti kurortines teritorijas iš finansuojamų teritorijų nebuvo nustatytas. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-14 6,7 8P 2.
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje pripažinti netekusia galios nuostatoje yra nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kiekvienais metais paskelbti informaciją apie regionus, kuriuose įsigijus pirmąjį būstą, gali būti teikiamos subsidijos pagal keičiamą įstatymą, t. y. skelbiama informacija apie keičiamame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančius regionus tokiu būdu užtikrinant potencialių subsidijų gavėjų informuotumą ir tuo pačiu jų lygybės principą. Pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti kitus reikalavimus teritorijai, kurioje įsigijus pirmąjį būstą gali būti teikiamos subsidijos, todėl siekiant nustatyti, ar teritorija atitinka keliamus reikalavimus, būtina nagrinėti papildomą informaciją, vertinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skelbti atitinkamą informaciją. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsniui. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ja išdėstyti taip“ „6 straipsnis . 8 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. “ Analogiška formuluotė taikytina ir projekto
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
straipsnio 2 dalyje nurodytam dydžiui ir kredito dalis, didesnė už šį dydį, turi būti išdėstomos ir administruojamos atskirais kredito įmokų grafikais, po žodžių „įsigyti dalies“ įrašyti žodžius „lygios šiai sumai“. Pritarti. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, inter alia kai jų įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl įsigyjamo pirmojo būsto vertei nustatyti visais atvejais yra taikomi abu būsto vertės kriterijai – nepriklausomo turto vertinime ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos būsto vertės. Neginčytina, kad individualus įgyjamo būsto vertinimas yra svarbus siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai dėl mažesnės vertės būsto (jei nebūtų atliekamas jo individualus vertinimas) būtų sudaroma gerokai didesnės vertės notarinė būsto pirkimo – pardavimo sutartis, sąlygojanti didesnį valstybės teikiamos subsidijos poreikį, tačiau svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies
siūlomu teisiniu reguliavimu abi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos įgyjamo būsto vertės negali viršyti tik maksimalios turto vertės – 120 tūkstančių eurų, tuo tarpu jų santykis nėra vertinamas.
Taigi, net ir dėl labai mažos individualiu turto vertinimu nustatytos vertės būsto būtų galima sudaryti gerokai didesnės vertės notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį ir gauti subsidiją iš valstybės. Ir priešingai, atlikus individualų turto vertinimą ir būstą įkainavus daugiau nei 120 tūkstančių eurų, tačiau po derybų notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašius dėl mažesnės nei 120 tūkstančių eurų sumos, jaunos šeimos netektų teisės į finansinę paskatą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina redakciniu požiūriu, kadangi 1 dalyje nustatomi reikalavimai jaunai šeimai, o ne būstui. Pritarti iš dalies. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įsigyja pirmąjį būstą, kurio įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;“. Argumentai:
Dėl dviejų kriterijų taikymo,
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paramos skyrimo sąlygas įstatyme, turi teisę apsispręsti dėl taikytinų sąlygų ar kitų kriterijų. Manytina, kad siūlomi kriterijai būtų pakankami piktnaudžiavimui išvengti, ir turto vertės bei kainos santykio vertinimas neturėtų būti FP įstatymo reguliavimo dalykas. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-147 5P, 5P 2,32
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje turimos omenyje juridinio asmens akcijos, jaunos šeimos nariui ar jo artimajam giminaičiui priklausančios nuosavybės teise, tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „turi“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. Be to, siekiant teisinio aiškumo prieš žodį „akcijų“ įrašytini žodžiai „to juridinio asmens“. Atitinkamai, siekiant aiškumo, žodžiai „nuosavybės teise“ įrašytini ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pritarti. 1. Pasiūlymas. Pakeisti Projekto
išdėstyti taip:
„2. Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių
artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“
2Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pakeisti Projekto
ir jį išdėstyti taip:
„2) jei būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų nuosavybės teise turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų).“ 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansinė paskata būstui įsigyti negali būti suteikiama jaunoms šeimoms, kai būstas įsigyjamas iš inter alia jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma jokių argumentų, pagrindžiančių minėtą ribojimą. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant gauti valstybės subsidiją yra nustatoma prievolė atlikti individualų perkamo būsto vertinimą bei nustatoma maksimali pirkimo – pardavimo sandorio suma, todėl svarstytina, ar projekto
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatomas ribojimas yra proporcingas ir tikslingas. Nepritarti. Argumentai: Jau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato draudimą įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių. Kadangi nustatyto ir galiojančio apribojimo – draudimo įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių, atsisakyti nesiūloma, nėra poreikio apie tai, kas nėra keičiama, nurodyti aiškinamajame rašte.
Manytina, kad FP įstatymo tikslai, kurie buvo užsibrėžti naujo teisinio reguliavimo rengimo metu (t. y. užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kuomet paskata galėtų netiesiogiai pasinaudoti jaunų šeimų artimieji giminaičiai), yra aktualūs ir šiuo metu, nepaisant siūlomų įtvirtinti papildomų apribojimų, įsigyjant būstą. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl jaunoms šeimoms kreipiantis į savivaldybę dėl pažymos, nėra vertinamas jaunos šeimos atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą siūlytina tikslinti. Tuo atveju, jeigu atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinamas vėliau, pavyzdžiui, susiradus konkretų būstą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti atskleistas tokio mechanizmo modelis. Nepritarti. Argumentai:
Įsigyjamo pirmojo būsto vertė ir kaina paaiškėja vėliau, todėl objektyviai nėra galimybių tai įvertinti, prieš kreipiantis dėl finansinės paskatos. Finansinė paskata gali būti teikiama, tik sudarant būsto kredito sutartis su kredito įstaigomis. Įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas, vykstant deryboms tarp kredito davėjų ir kredito gavėjų, prieš sudarant būsto kreditavimo sutartį. Be to, galutinė įsigyjamo pirmojo būsto kaina gali paaiškėti, tik pasirašius notarinės formos būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl siūloma nustatyti, kad atitikties projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio
išmokant subsidiją (projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.).
teisinis reguliavimas yra aiškus, logiškas ir jo tikslinti nereikia. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, detalizuojant nuostatos „Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta
“ turinį – ar ji apima tuos atvejus, kai jaunos
šeimos turi prievolę, bet negrąžina subsidijų, ar kokius kitus atvejus bei kokią konkrečiai jaunų šeimų pareigą negrąžintos subsidijos kontekste turėtų prižiūrėti savivaldybės administracija. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) per šešis mėnesius nuo nuosavybės teisės į
įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies
Savivaldybės , kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą , išskyrus atvejus, kai įsigytas pirmasis būstas yra perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas tuo aspektu, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatomi reikalavimai būstui (jo vertei), o ne jaunai šeimai. Nepritarti.
Nepritarti. Argumentai: Patikslinus įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1.4 pasiūlymą, t. y. atitinkamai patikslinus projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numatytų reikalavimus jaunai šeimai , šis pasiūlymas nebėra aktualus. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad tam tikros projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar siūlomas terminas yra realus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“, „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo“, „šio straipsnio 7 straipsniui įsigaliojus“ tikslintinos nustatant konkretų terminą. Pastebėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 7 straipsnis įsigalios 2024 m. liepos 1 d., o šio įstatymo 1-6 straipsniai įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi terminas, iki kurio gali būti sudarytos sutartys ar atlikti tam tikri veiksmai galiojant senajam teisiniam reguliavimui, yra 2024 m. birželio 30 d. arba 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnis atitinkamai tobulintinas, pavyzdžiui, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“ įrašant formuluotę „iki 2024 m. birželio 30 d. ir vėliau“, vietoj formuluotės
„iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo dienos“ – „iki 2023 m. gruodžio
Pritarti. 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-147 9P 12.
Pagal projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teikiamo projekto 7 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. liepos 1 d., 9 straipsnio, išskyrus pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos būtų taikomos kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartims, sudarytoms iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymo nuostatos būtų taikomos santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nustatyta subsidijų finansavimo tvarka ir nurodyti kredito davėjo įsipareigojimai. Tokiu būdu, iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo sudarytose būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartyse nurodytiems kredito davėjams būtų taikomi nauji įsipareigojimai, kurie galimai nėra nustatyti sutartyse, sudarytose iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad
7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios ( lex retro non agit ). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo ( inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).
Atsižvelgiant tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, o naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo nuostatos, kurios numato atitinkamas aukščiau minėtų sutarties šalių pareigas, neturėtų būti taikomos sutartims, sudarytoms po naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti. Argumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visos projekto
pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos yra šiuo metu galiojančios ir taikomos būsto kreditavimo sutartims, todėl manytina, kad įtakos iki FP įstatymo pakeitimo sudarytoms būsto kreditavimo sutartims neturės. 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 14 dalis pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į projekto 8 straipsnio 14 dalies turinį („turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d.“), ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau negu 2024 m. liepos 1 d. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo narė Rūta Miliūtė,
2 Argumentai: Projektu siekiama įtvirtinti maksimalią įsigyjamo pirmojo būsto vertę – 120 tūkst. eur. Nuo pat Įstatymo priėmimo 2018 m. įsigyjamo pirmojo būsto vertę nebuvo reguliuojama.
Anot Projekto rengėjų, praktikoje pastebėta, kad dalis (apie 5 proc.) būstų įsigyta brangesnių (t. y. virš 150 000 eurų), kas leidžia manyti, kad tokie būstai galėjo būti įsigyti ir be valstybės paramos. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojami rekordiniai infliacijos dydžiai (2021 m. – 10,6 proc., 2022 m. – 21,7 proc., 2023 m. – 1,2 proc.) Neabejotinai tai turėjo įtakos žaliavų įsigijimo, statybos ir būsto kainų augimui tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Vadovaujantis Eurostato duomenimis, būsto kainų augimas Lietuvoje 2023 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. 2023 m. trečiąjį ketvirtį būsto kainos augo 2,4 proc., o liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango net 8,7 proc. Visoje euro zonoje būsto kainos per keletą metų augo apie 16 proc., o Lietuvoje - net 33 proc. Taigi, atsižvelgiant į pakilusias nekilnojamo turto rinkos kainas, ką ankščiau buvo galima vadinti prabangiu įsigyjamu būstu, šiuo metu yra vidutinės rinkos vertės būstas. Šiuo pasiūlymu siekiama didinti siūlomą įsigyjamo pirmojo būsto vertę iki 150 tūkst. eur. bei atitinkamai proporcingai didinti subsidijos dydį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip87 108,75 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti. Argumentai: Remiantis VĮ Registrų centro sudarytų lyginamųjų verčių žemėlapių duomenimis (butų paskirčių grupės verčių pasiskirstymas), pagal Įstatymą finansuojamose teritorijose paprastai vyrauja iki 800 eurų už 1 kv. metrą butų kainos, kas reiškia, kad būstą, kurio plotas pvz.
įsigyti vidutiniškai už 80 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad didinti įsigyjamo pirmojo būsto maksimalią vertę ir būsto kredito sumos dydį, nuo kurio apskaičiuojama subsidija, nėra prasmės. 1.2 Seimo narė Rūta Miliūtė,
14 Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija120150 tūkstančių eurų;“. Nepritarti. Žr. argumentus aukščiau lentelėje. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus, taip pat šį projektą sujungti su Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo N r
ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1837 . 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-04-104 Argumentai: Teikiamu siūlymu siekiama sudaryti sąlygas būstą įsigyti ir žiedinėse didžiųjų miestų savivaldybėse (Vilniaus rajono, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono), apibrėžiant finansuojamas teritorijas, kuriose būsto vertė neviršija vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės.
Toks pasiūlymas, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, leistų įsigyti būstą ir jaunoms šeimoms kurtis atokesnėse minėtų savivaldybių teritorijose, kurios ribojasi su kitų savivaldybių finansuojamomis teritorijomis. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją; išskyrus:
a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją;
b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio
daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
c) kurorto teritoriją; “. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
13 Argumentai: Žr. lentelėje aukščiau (prie Komiteto pasiūlymo Nr. 1). 2.
2Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją; išskyrus:
a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją;
b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio
daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
c) kurorto teritoriją;
“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2024-04-108 Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu Projektu siūlytos įsigaliojimo datos praėję, siekiant nustatyti realius įstatymo įsigaliojimo terminus, siūlome atitinkamai patikslinti Projekto 8 straipsnį. 3. Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9 ir 12 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1–6 straipsniai, šio straipsnio
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4Iki 2024 m.
birželio 30 d. gruodžio 31 d. :
1) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir
ir jam įsigaliojus kredito gavėjų sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti su kredito davėjais (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 7. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 8. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 2–4 dalys taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus. 9.
įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos. 10. Iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir
31 d. 2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis.
Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12. Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
2) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau. 13. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui, S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje;
eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
3) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio
iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. , turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. “ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš –1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Patarėja A. Kazlauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios inter alia įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras , ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją , taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projektu keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvokos „metropolitinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“ nėra apibrėžtos.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sąvokų turinys turi esminę reikšmę jaunų šeimų teisės į valstybės subsidiją įgyvendinimui bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtų sąvokų apibrėžtis, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnio
ir tai, kad sąvoka „kurortas“ taip pat nėra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įstatymuose, todėl svarstytina, ar minėto įstatymo sąrašo nereikėtų papildyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymu. Kartu svarstytina ir tai, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio
valstybės subsidija, neturėtų apimti ir kurortinių teritorijų . Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies. Siūloma tikslinti Projekto 2 straipsnį ir Projekto 7 straipsniu keičiamo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – FP įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį ir juos išdėstyti taip: „4.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme , Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“ Siūloma neatsižvelgti į siūlymą dėl sąvokų „metropolinis centras“, „žiedinės savivaldybės“ įtvirtinimo keičiamame įstatyme dėl šių priežasčių:
politiką teritorijų planavimo srityje formuoja Vyriausybė ir, be kita ko, tvirtina valstybės teritorijos ar jos dalies bendruosius planus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 28 straipsnio 1 ir 4 dalimis, yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“) (toliau – Bendrasis planas). Minėtas teisinis reguliavimas numato, kad teritorijų planavimo ir plėtros klausimai yra reguliuojami kitu Teritorijų planavimo įstatymu. Be to, valstybės teritorijų planavimas yra kintantis procesas ir yra priskirtas Vyriausybės kompetencijai.
Manytina, kad siekiant Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau
Dėl kurortinių teritorijų:
stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo, taip pat siekis prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo. Manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis kurortinėse teritorijose (t. y.
Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose), atsižvelgiant į demografinę padėtį, natūralią gyventojų kaitą minėtuose rajonuose, išlieka svarbus ir reikalingas. 2. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis apie finansinės paskatos teikimą nuo FP įstatymo įsigaliojimo pradžios iki 2022 m.
r. sav. finansinę paskatą gavusios šeimos sudarė nedidelę dalį subsidijos gavėjų nuo visų finansinės paskatos gavėjų skaičiaus (apie2 ,5 proc.). 3. Atlikus teisinio reguliavimo stebėseną, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimą „Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumo vertinimas“ ir įvertinus šio tyrimo rekomendacijas bei siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui, poreikis panaikinti kurortines teritorijas iš finansuojamų teritorijų nebuvo nustatytas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
netekusia galios. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje pripažinti netekusia galios nuostatoje yra nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kiekvienais metais paskelbti informaciją apie regionus, kuriuose įsigijus pirmąjį būstą, gali būti teikiamos subsidijos pagal keičiamą įstatymą, t. y. skelbiama informacija apie keičiamame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančius regionus tokiu būdu užtikrinant potencialių subsidijų gavėjų informuotumą ir tuo pačiu jų lygybės principą.
Pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti kitus reikalavimus teritorijai, kurioje įsigijus pirmąjį būstą gali būti teikiamos subsidijos, todėl siekiant nustatyti, ar teritorija atitinka keliamus reikalavimus, būtina nagrinėti papildomą informaciją, vertinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skelbti atitinkamą informaciją. Ta pati pastaba taikytina ir projekto
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis . 8 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 3 dalį. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. “ Taip pat siūloma papildyti Projekto
išdėstyti taip: „
apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 1 dieną paskelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. “
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.
7
aiškumo, kad kredito dalis, kurios dydis lygus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam dydžiui ir kredito dalis, didesnė už šį dydį, turi būti išdėstomos ir administruojamos atskirais kredito įmokų grafikais, po žodžių „įsigyti dalies“ įrašyti žodžius „lygios šiai sumai“. Pritarti. Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei būsto kredito suma viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalies lygios šiai sumai ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, inter alia kai jų įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl įsigyjamo pirmojo būsto vertei nustatyti visais atvejais yra taikomi abu būsto vertės kriterijai – nepriklausomo turto vertinime ir pirkimo
Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu abi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos įgyjamo būsto vertės negali viršyti tik maksimalios turto vertės – 120 tūkstančių eurų, tuo tarpu jų santykis nėra vertinamas. Taigi, net ir dėl labai mažos individualiu turto vertinimu nustatytos vertės būsto būtų galima sudaryti gerokai didesnės vertės notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį ir gauti subsidiją iš valstybės. Ir priešingai, atlikus individualų turto vertinimą ir būstą įkainavus daugiau nei 120 tūkstančių eurų, tačiau po derybų notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašius dėl mažesnės nei 120 tūkstančių eurų sumos, jaunos šeimos netektų teisės į finansinę paskatą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina redakciniu požiūriu, kadangi 1 dalyje nustatomi reikalavimai jaunai šeimai, o ne būstui. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija 120 tūkstančių eurų;“. · Dėl dviejų kriterijų taikymo: Projekto tikslas – apriboti subsidijų teikimą tais atvejais, kad įsigyjamas prabangus būstas, kurį, tikėtina, tam tikrais atvejais jaunos šeimos gali įsigyti savarankiškai ir be valstybės paramos. Siūloma pasirinkti tokį teisinį reguliavimą, kuomet vertinama ne tik turto vertė, bet ir kaina, kuri leistų įgyvendinti FP įstatymo tikslus ir išvengti piktnaudžiavimo, dirbtinio nekilnojamojo turto vertės mažinimo, norint įgyti teisę į subsidiją. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paramos skyrimo sąlygas įstatyme, turi teisę apsispręsti dėl taikytinų sąlygų ar kitų kriterijų. Manytina, kad siūlomi kriterijai būtų pakankami piktnaudžiavimui išvengti, ir turto vertės ir kainos santykio vertinimas neturėtų būti FP įstatymo reguliavimo dalykas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atveju, jeigu projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio
artimajam giminaičiui priklausančios nuosavybės teise, tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „turi“ įrašytini žodžiai „nuosavybės teise“. Be to, siekiant teisinio aiškumo prieš žodį „akcijų“ įrašytini žodžiai „to juridinio asmens“. Atitinkamai, siekiant aiškumo, žodžiai „nuosavybės teise“ įrašytini ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pritarti. Siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, juridinių asmenų, jei jaunos šeimos narys ar jo artimasis giminaitis turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę to juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų), jauna šeima neturi teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.“ Taip pat siūloma tikslinti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jei būstas įsigyjamas iš juridinio asmens, – iš
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gautus duomenis apie to juridinio asmens dalyvius bei jų nuosavybės teise turimą akcijų (pajų, įnašų) skaičių, ir, jeigu vienas iš juridinio asmens dalyvių fizinių asmenų turi nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų), kartu pateikia iš Gyventojų registro gautus duomenis, patvirtinančius, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su juridinio asmens dalyviu fiziniu asmeniu, turinčiu nuosavybės teise daugiau kaip pusę akcijų (pajų, įnašų).“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
finansinė paskata būstui įsigyti negali būti suteikiama jaunoms šeimoms, kai būstas įsigyjamas iš inter alia jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma jokių argumentų, pagrindžiančių minėtą ribojimą. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant gauti valstybės subsidiją yra nustatoma prievolė atlikti individualų perkamo būsto vertinimą bei nustatoma maksimali pirkimo – pardavimo sandorio suma, todėl svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatomas ribojimas yra proporcingas ir tikslingas. Nepritarti. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato draudimą įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių.
Kadangi nustatyto ir galiojančio apribojimo – draudimo įsigyti būstą iš artimųjų giminaičių, atsisakyti nesiūloma, nėra poreikio apie tai, kas nėra keičiama, nurodyti aiškinamajame rašte. Manytina, kad FP įstatymo tikslai, kurie buvo užsibrėžti naujo teisinio reguliavimo rengimo metu (t. y. užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kuomet paskata galėtų netiesiogiai pasinaudoti jaunų šeimų artimieji giminaičiai), yra aktualūs ir šiuo metu, nepaisant siūlomų įtvirtinti papildomų apribojimų, įsigyjant būstą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl jaunoms šeimoms kreipiantis į savivaldybę dėl pažymos, nėra vertinamas jaunos šeimos atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą siūlytina tikslinti. Tuo atveju, jeigu atitikimas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinamas vėliau, pavyzdžiui, susiradus konkretų būstą, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekte neturėtų būti atskleistas tokio mechanizmo modelis. Nepritarti. Įsigyjamo pirmojo būsto vertė ir kaina paaiškėja vėliau, todėl objektyviai nėra galimybių tai įvertinti, prieš kreipiantis dėl finansinės paskatos. Finansinė paskata gali būti teikiama, tik sudarant būsto kredito sutartis su kredito įstaigomis. Įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas, vykstant deryboms tarp kredito davėjų ir kredito gavėjų, prieš sudarant būsto kreditavimo sutartį. Be to, galutinė įsigyjamo pirmojo būsto kaina gali paaiškėti, tik pasirašius notarinės formos būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl siūloma nustatyti, kad atitikties keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams vertinimas yra atliekamas vėliau, prieš išmokant subsidiją (FP įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.).
teisinis reguliavimas yra aiškus, logiškas ir jo tikslinti nereikia. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, detalizuojant nuostatos „Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais negrąžinta “ turinį – ar ji apima tuos atvejus, kai jaunos šeimos turi prievolę, bet negrąžina subsidijų, ar kokius kitus atvejus bei kokią konkrečiai jaunų šeimų pareigą negrąžintos subsidijos kontekste turėtų prižiūrėti savivaldybės administracija. Pritarti. Siūloma Projekto7 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą patikslinti taip:
„3) per šešis mėnesius nuo nuosavybės teisės
į įsigytą būstą įgijimo dienos visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 5 metai nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos. Nesilaikant šio reikalavimo, subsidiją privaloma grąžinti kredito davėjui. Jei subsidija šio straipsnio 1 dalies
Savivaldybės , kurioje įsigytas pirmasis būstas, administracija prižiūri, kaip jaunos šeimos laikosi šiame punkte nustatytos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą , išskyrus atvejus, kai įsigytas pirmasis būstas yra perleistas kito asmens nuosavybėn per pirmuosius 5 metus nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, ir teikia su tuo susijusius duomenis kredito davėjui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tuo aspektu, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatomi reikalavimai būstui (jo vertei), o ne jaunai šeimai. Nepritarti.
Nepritarti. Patikslinus Projektą pagal
kanceliarijos Teisės departamento4 pasiūlymą, t. y. atitinkamai patikslinus FP įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numatytų reikalavimus jaunai šeimai , šis pasiūlymas nebėra aktualus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar siūlomas terminas yra realus. Pritarti. Siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1–6 straipsniai, šio straipsnio 9 ir 12 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. “
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“, „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo“, „šio straipsnio 7 straipsniui įsigaliojus“ tikslintinos nustatant konkretų terminą. Pastebėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 7 straipsnis įsigalios 2024 m. liepos 1 d., o šio įstatymo 1-6 straipsniai įsigalios 2024 m. sausio 1 d., taigi terminas, iki kurio gali būti sudarytos sutartys ar atlikti tam tikri veiksmai galiojant senajam teisiniam reguliavimui, yra 2024 m. birželio 30 d. arba 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnis atitinkamai tobulintinas, pavyzdžiui, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus“ įrašant formuluotę „iki 2024 m. birželio 30 d. ir vėliau“, vietoj formuluotės „iki šio įstatymo 1-6 straipsnių įsigaliojimo dienos“ – „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12.
7
projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teikiamo projekto 7 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. liepos 1 d., 9 straipsnio, išskyrus pastarojo straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nuostatos būtų taikomos kredito gavėjų su kredito davėjais sudarytoms būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartims, sudarytoms iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymo nuostatos būtų taikomos santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nustatyta subsidijų finansavimo tvarka ir nurodyti kredito davėjo įsipareigojimai. Tokiu būdu, iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo sudarytose būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sutartyse nurodytiems kredito davėjams būtų taikomi nauji įsipareigojimai, kurie galimai nėra nustatyti sutartyse, sudarytose iki naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad
7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios ( lex retro non agit ). Taigi, įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo ( inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).
Atsižvelgiant tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, o naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo nuostatos, kurios numato atitinkamas aukščiau minėtų sutarties šalių pareigas, neturėtų būti taikomos sutartims, sudarytoms po naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visos Projektu dėstomo FP įstatymo
sutartims, todėl įtakos iki FP įstatymo pakeitimo sudarytoms būsto kreditavimo sutartims neturės. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 14 dalies turinį („turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d.“), ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau negu 2024 m. liepos 1 d. Pritarti. Siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9, 12 ir 14 dalis, įsigalioja
.“ Atitinkamai siūloma tikslinti Projekto 8 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Šeimos, gavusios subsidiją iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. , turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. “
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4.
pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Rūta Miliūtė,
Argumentai: Projektu siekiama įtvirtinti maksimalią įsigyjamo pirmojo būsto vertę –
ūkst. eur. Nuo pat Įstatymo priėmimo 2018 m. įsigyjamo pirmojo būsto vertę nebuvo reguliuojama. Anot Projekto rengėjų, praktikoje pastebėta, kad dalis (apie 5 proc.) būstų įsigyta brangesnių (t. y. virš 150 000 eurų), kas leidžia manyti, kad tokie būstai galėjo būti įsigyti ir be valstybės paramos. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojami rekordiniai infliacijos dydžiai (
10,6 proc., 2022 m. – 21,7 proc., 2023 m. – 1,2 proc.) Neabejotinai tai tur ėjo įtakos žaliavų įsigijimo, statybos ir būsto kainų augimui tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Vadovaujantis
2023 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. 2023 m. trečiąjį ketvirtį būsto kainos augo 2,4 proc., o liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango net 8,7 proc. Visoje euro zonoje būsto kainos per keletą metų augo apie 16 proc., o Lietuvoje - net 33 proc. Taigi, atsižvelgiant į pakilusias nekilnojamo turto rinkos kainas, ką ankščiau buvo galima vadinti prabangiu įsigyjamu būstu, šiuo metu yra vidutinės rinkos vertės būstas. Šiuo pasiūlymu siekiama didinti siūlomą įsigyjamo pirmojo būsto vertę iki
ūkst. eur. bei atitinkamai proporcingai didinti subsidijos dydį. Pasiūlymas: Pakeisti
įstatymo3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip87 108,75 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti. Remiantis VĮ Registrų centro sudarytų lyginamųjų verčių žemėlapių duomenimis (butų paskirčių grupės verčių pasiskirstymas), pagal Įstatymą finansuojamose teritorijose paprastai vyrauja iki 800 eurų už 1 kv. metrą butų kainos, kas reiškia, kad būstą, kurio plotas pvz. 100 kv. m., galima įsigyti vidutiniškai už 80 000 eurų. Taip pat remiantis Lietuvos banko pateikta nuomone dėl siūlomų Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimų, paskolos, pagal kurias regionuose įsigyjamas būstas, kurio vertė neviršija 120 tūkst. Eur ribos, sudaro virš 90 proc. paskolų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad didinti įsigyjamo pirmojo būsto maksimalią vertę ir būsto kredito sumos dydį, nuo kurio apskaičiuojama subsidija, nėra prasmės. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 5. 2. Seimo narė Rūta Miliūtė,
Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įsigyjamo pirmojo būsto vertė, remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta įsigyjamo būsto verte, ir įsigyjamo pirmojo būsto kaina, nurodyta notarinės formos būsto pirkimo–pardavimo sutartyje, neviršija120150 tūkstančių eurų;“. Nepritarti. Žr. argumentus aukščiau. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 5. 3. Seimo nariai L.Kukuraitis ir T.Tomilinas,
Argumentai: Įstatymo projektu ženkliai mažinama subsidija įsigyjantiems pirmąjį būstą regionuose.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, subsidija būstui įsigyti yra ir kur kas didesnė ir diferencijuojama pagal šeimos sudėtį:
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos ( iki 13,05 tūkst. Eur );
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką, dydis – 20 procentų ( iki 17,4 tūkst. );
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, dydis – 25 procentai ( iki 21,75 tūkst. );
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, dydis – 30 procentų ( iki 26,1 tūkst. ). Svarstomu įstatymu nustatoma kur kas žemesnė suma, kurią maksimalią gali gauti šeimos - 6,525 tūkst. Eur . Reikia aiškiai įvardinti, kad toks ženklus subsidijos mažinimas niekaip nėra susijęs su būsto kainų Lietuvoje realijomis, kadangi nuo programos pradžios (2018 m.) būsto įsigijimo kaina kai kuriuose regionuose kilo kartais, o būsto įperkamumas šiuo metu yra žemiausias per keliolika metų, siekiantis krizinį 2009 m. lygį. Tai patvirtina ir EBPO vertinimas, kad jau ilgą laiką būsto kainos Lietuvoje auga labiausiai tarp EBPO narių (1 grafikas) bei Aruodas.lt informacija apie kvadratinio metro parduodamo būsto kainų pokyčius visoje Lietuvoje nekaitant Vilniaus (2 grafikas), ar konkrečių nuo didmiesčių nutolusių rajonų duomenys (3 grafikas). Grafikas Nr.1, OECD Grafikas Nr.2, Aruodas.lt Grafikas Nr.3, Aruodas.lt Dar daugiau, tai ženkliai blogina šeimų, auginančių vaikus, situaciją, kadangi ne tik ženkliai mažinama maksimali dotacija, bet ir nustatoma vienoda visoms šeimoms, nepaisant jos dydžio. Kadangi dotacijos dydis skaičiuojamas nuo turto vertės, o maksimali riba nustatoma nuo 87 tūkst., - šis dydis nekeičiamas nuo pat programos pradžios (2018 m.) -, tikėtina, kad didžioji šeimų dalis prašys maksimalios – 6,5 tūkst. sumos.
Tokiu atveju šeimoms, kurios neturi vaikų, paramos intensyvumas mažinamas 2 kartais, o toms, kurios turi tris ir daugiau vaikų – 4 kartais. Tai niekaip neatitinka nei šeimos politikos (didesnieji šeimai reikia didesnio, taigi ir brangesnio būsto; valstybė konstituciškai, Šeimos stiprinimo įstatymu bei Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija yra įsipareigojusi padėti šeimoms auginti vaikus tinkamame būste), nei regioninės politikos (šeimos atsikeliančios su vaikais, yra kur kas sėslesnės, lojalesnės, vartojimą ir paslaugų plėtrą skatinančios) principų. Dėl to teikiame siūlymą ir toliau diferencijuoti paramos intensyvumą, kaip kad Seimas pritarė analogiškam siūlymui 2023 m. gruodžio mėn. svarstytam būsto nuomos kompensacijos maksimalios išmokos diferenciacijai pagal šeimos sudėtį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis :
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 7,5 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 10,5 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 12 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“ Nepritarti. Pagal Projektu siūlomus keitimus subsidijos diferencijavimas pagal šeimos sudėtį iš esmės išliktų. Subsidijos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo būsto kredito sumos (perkamo turto vertės). Didesnė šeima paprastai įsigyja didesnio ploto būstą, kuris, tikėtina, yra ir didesnės vertės. Siūlomas subsidijos dydis, kuris priklausytų nuo būsto kredito sumos, sudaro prielaidas didesnei šeimai gauti ir didesnę subsidiją. Įstatymo projektu siūloma skatinti savivaldybes teikti papildomą paramą, kuri taip pat galėtų būti diferencijuojama atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Tokia diskrecija paliekama savivaldai, kuri gali nuspręsti didesnę finansinę paramą teikti pagal vaikų skaičių šeimoje. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms būtų teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal tam tikrus prioritetus, be kita ko, pagal savivaldybių paramos dydį, kuris galėtų būti diferencijuojamas pagal šeimos dydį.
Taip pat esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms ir pakeitus šiuo metu esamą reguliavimą, būtų sudarytos prielaidos prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo didesniam jaunų šeimų skaičiui (galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų, pvz., skyrus 1 mln. eurų – būtų patenkinti 153 šeimų prašymai, vietoje 66 šeimų prašymų). Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5. 4. Seimo nariai L.Kukuraitis ir T.Tomilinas,
Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamą įstatymo 3 straipsnį 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio subsidiją, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą subsidiją, jai suteikiama šių subsidijų skirtumo dydžio papildoma subsidija. Kai įgyjama teisė į didesnę šio straipsnio
subsidijos metu jauna šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Kai įgyjama teisė į didesnę šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio subsidiją, kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus) ar vaiką (vaikus), kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), turi būti iki 40 metų (įskaitytinai). 6.
nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti likučio sumos, buvusios tą dieną, kurią jauna šeima, gavusi būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti (toliau – kredito gavėjas), kreipėsi į kredito davėją, įrašytą į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau – kredito davėjas), su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis). Kredito gavėjas, norintis gauti papildomą subsidiją, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį. Nepritarti. Siūlymas nėra aktualus, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė ankstesniam Seimo narių L.Kukuraičio ir T.Tomilino siūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. * Sprendimas : pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį patobultini, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus, taip pat šį projektą sujungti su Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo N r
4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo N r
pakeitimo įstatymo projektu . Pritarti. 2. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024 m. balandžio 10 d.
4 Argumentai: Teikiamu siūlymu siekiama sudaryti sąlygas būstą įsigyti ir žiedinėse didžiųjų miestų savivaldybėse (Vilniaus rajono, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono), apibrėžiant finansuojamas teritorijas, kuriose būsto vertė neviršija vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės. Toks pasiūlymas, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, leistų įsigyti būstą ir jaunoms šeimoms kurtis atokesnėse minėtų savivaldybių teritorijose, kurios ribojasi su kitų savivaldybių finansuojamomis teritorijomis. 1. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją; išskyrus:
a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją;
b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio
daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
c) kurorto teritoriją;
“. Pritarti. 3. Seimo Socialinių reikalų ir darbo
komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 7 Argumentai: Žr. lentelėje aukščiau (prie Komiteto pasiūlymo Nr. 1). 2.
2Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją; išskyrus:
a) savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, teritoriją;
b) šio punkto a papunktyje nurodytą savivaldybę supančią valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytą žiedinės savivaldybės teritoriją, kurioje būsto daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio
daugiabučiuose pastatuose ploto vieneto normatyvinę vertę toje savivaldybėje;
c) kurorto teritoriją;
“. Pritarti. 4. Seimo Socialinių reikalų ir darbo
komitetas, 2024 m. balandžio 10 d. 8 Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu Projektu siūlytos įsigaliojimo datos praėję, siekiant nustatyti realius įstatymo įsigaliojimo terminus, siūlome atitinkamai patikslinti Projekto 8 straipsnį. 3. Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo 1–6 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4, 9 ir 12 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1–6 straipsniai, šio straipsnio
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
4Iki 2024 m.
birželio 30 d. gruodžio 31 d. :
1) socialinės apsaugos ir darbo ministras priima šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija inicijuoja sutarčių dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos pakeitimą. 5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, išskyrus minėto straipsnio 1 dalies 3 ir
ir jam įsigaliojus kredito gavėjų sudarytoms sutartims dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti su kredito davėjais (toliau šiame straipsnyje – kreditavimo sutartys). 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos kredito gavėjams sudarant kreditavimo sutartis pagal prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymai), pateiktus šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 7. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas šeimoms, kurių prašymai pateikti šio įstatymo 7 straipsniui įsigaliojus. 8. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 2–4 dalys taikomos šeimoms, sudariusioms kreditavimo sutartis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo ir jam įsigaliojus. 9.
įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis ir pagal iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turėjo teisę į finansinę paskatą iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos. 10. Iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos pateikti prašymai baigiami nagrinėti ir pagal juos išduodamos pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, bei sudaromos kreditavimo sutartys, vadovaujantis iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir
31 d. 2024 m. gegužės 31 d. pateikė prašymus ir, vadovaujantis iki šio įstatymo 1–6 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusiomis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis, buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą (toliau šiame straipsnyje – sąrašas), socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatomis.
Tokiu atveju jos išbraukiamos iš sąrašo ir šie šeimų prašymai (pagal jų užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką) nagrinėjami pirmiausia. 12. Įsigaliojus šio įstatymo 1–6 straipsniams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) š eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
2) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau. 13. Įsigaliojus šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymui, S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų pažymoms išduoti iš programai vykdyti skirtų lėšų, f inansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis šio eiliškumo:
1) šeimoms, nurodytoms šio straipsnio 11 dalyje;
eimoms, kurios pateikė prašymus iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gegužės 31 d. ;
3) šeimoms, kurios pateikė prašymus 2024 m. sausio 1 d. birželio 1 d. ar vėliau, išskyrus šeimas, nurodytas šio straipsnio 11 dalyje. 14. Šeimos, gavusios subsidiją iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gegužės 31 d. , turi teisę kreiptis dėl papildomos subsidijos iki 2024 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d. “ Pritarti. Taip pat žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 ir 13 pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritaria. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3368 sujungti su Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1837 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3368(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mindaugas Lingė, Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3368(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė