Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 IR 49 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15²IR 46¹STRAIPSNIAIS
1Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) buhalterinės finansinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys juridiniai asmenys ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys subjektai);“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms teikiantiems subjektams tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
Šio straipsnio 18 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“
2Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 20 dalį. 20. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 12, 14–17 dalys netaikomi, kai finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto klientas yra kita finansų įstaiga arba finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą).
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Finansų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, vadovaujasi ir Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) elektroninių pinigų išleidimo atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, o elektroninių pinigų leidimo apribojimas taikomas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų – interneto svetainių, mobiliųjų įrenginių programų ir kitų taikomųjų programų, skirtų elektroninei prekybai tarp jose registruotų vartotojų vykdyti, – vartotojų tarpusavio ir kitiems atsiskaitymams, susijusiems su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais. Elektroninės prekybos platforma šiuo atveju suprantama kaip technologinis sprendinys elektroninei prekybai tarp tos platformos registruotų vartotojų vykdyti.“
Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Informacijos keitimasis tarp finansų įstaigų
1.
Finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą. Informacijos apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius keitimosi tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius. 2. Finansų įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu:
„15² straipsnis. Tapatybės nustatymo veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui
1.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo). 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, perduodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:
1) veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitam asmeniui yra nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;
2) tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir kito asmens, kuriam yra perduodamos veiklos funkcijos, yra sudaryta rašytinė sutartis, nustatanti, be kita ko, veiklos funkcijų perdavimą, reguliarų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie nustatytus šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus;
3) prieš perduodama veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar pasikeitus teisės normoms, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, ar kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir tęsti veiklos funkcijų perdavimą tik tuo atveju, jeigu įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo šiame punkte numatytų patikrinimų rezultatus įforminti raštu;
4) kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei;
5) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas užtikrina, kad asmens duomenys tvarkomi laikantis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 3. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų laikymosi tenka kito asmens informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.“
Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms teikiantiems subjektams, kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.“
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus ar nelydimus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“. 2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.“
3Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.“
4Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniais, privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu šie subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš šiame punkte nurodytų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.“
1Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais (brokeriais)“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“
3Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.:
1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;
2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“ 4.
Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.:
1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;
2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“
4Pakeisti 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame Baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, ar asmens teistumas yra išnykęs, ar panaikintas ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;“.
5Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“
„5. Juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.“
7Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, visą veiklos laikotarpį privalo:
1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė – turėti įregistruotą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kuris kurį formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų.;
2) Kkitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo – turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi būti parengtos atsižvelgiant į:
1) Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, nebent nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų;
2) šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus;
3) Europos priežiūros institucijų išleistus dokumentus dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai leidžiama taikyti supaprastinto klientų tapatybės nustatymo priemones;
4) Europos priežiūros institucijų gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais.“
1.
1Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 8–10 punktais:
„8) kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
9) kai kitas įpareigotasis subjektas neįgyvendina priežiūros institucijos sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba kai pasibaigus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminui, aplinkybės, dėl kurių kitam įpareigotajam subjektui buvo laikinai uždrausta teikti vieną ar kelias paslaugas, nėra išnykusios – uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas;
10) kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas poveikio priemones.“
3Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“
4.
Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip. „5. Lietuvos auditorių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose nurodytas poveikio priemones Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“
5Pripažinti netekusiomis galios 36 straipsnio 7 ir 8 dalis. 7. Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo, kai nustatomas (nustatomi) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 8. Lietuvos auditorių rūmai, įvertinę, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojančioji įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, ir Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“
3.
Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu kiti įpareigotieji subjektai yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“
Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu:
„46¹ straipsnis. Laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas
1Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl kitų įpareigotųjų subjektų laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba uždraudimo kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 2.
2Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas. 3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams. 4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo priežiūros institucijai pateikia išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo. 5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 6.
6Priežiūros institucijai priėmus sprendimą uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą. 7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“
1Papildyti 48 straipsnio 5 dalį 7 ir 8 punktais:
„7) kompetentingoms valstybės ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, ar tarptautinėms organizacijoms, ar pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinančioms institucijoms, jeigu nustatomi finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai;
8) mokesčių administravimo institucijoms, jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų klientų priežiūros ar pažeidimų prevencijos.“
2Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas
Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnio 1, 1¹, 2, 4 ir 6 dalyse, 25² straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“
1Šio įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3, 5, 7, 9, 12 straipsniai, 14 straipsnio 3–5 dalys ir 16 straipsnio 1–2 dalys įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 6 ir 10 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 4. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 9 ir 12 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 6 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6.
6Po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrose laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, laikinas uždraudimas (apribojimas) arba uždraudimas vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą taikomi vertinant faktus ir aplinkybes, kurie atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo momento. 7. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo toliau vykdantys nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo veiklą, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo 12 straipsnio įsigaliojimo pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstytoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 8. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo toliau vykdantys virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, iki 2024 m. gegužės 31 d. informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip laikomasi šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimo nuo 2024 m. gegužės 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą, ir pateikia šio reikalavimo vykdymo įrodymus. 9.
9Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, kurie 2024 m. gegužės 31 d. nevykdo šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimo nuo 2024 m. gegužės 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. gegužės 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikia šio straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2024 m. birželio 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 1 d. praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, kurie netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje, o Juridinių asmenų registro tvarkytojas nedelsiant nuo šios informacijos gavimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. išregistruoja duomenis apie tai, kad šie juridiniai asmenys vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo patirtos sąnaudos mutatis mutandis kompensuojamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15²46¹STRAIPSNIAIS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) buhalterinės finansinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys juridiniai asmenys ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys subjektai);“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms teikiantiems subjektams tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
Šio straipsnio 18 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“
netekusia galios 9 straipsnio 20 dalį. 20. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 12, 14–17 dalys netaikomi, kai finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto klientas yra kita finansų įstaiga arba finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą).
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi: „6. Finansų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, vadovaujasi ir Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) elektroninių pinigų išleidimo atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, o elektroninių pinigų leidimo apribojimas taikomas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų – interneto svetainių, mobiliųjų įrenginių programų ir kitų taikomųjų programų, skirtų elektroninei prekybai tarp jose registruotų vartotojų vykdyti, – vartotojų tarpusavio ir kitiems atsiskaitymams, susijusiems su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais. Elektroninės prekybos platforma šiuo atveju suprantama kaip technologinis sprendinys elektroninei prekybai tarp tos platformos registruotų vartotojų vykdyti.“
Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu:
„15¹ straipsnis. Keitimasis informacija tarp finansų įstaigų
1.
Finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą. Keitimosi informacijos apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius. 2. Finansų įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.“
Papildyti Įstatymą 15² straipsniu: „15² straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui 1.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo). 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, perduodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:
1) veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitam asmeniui yra nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;
veiklos funkcijos, yra sudaryta rašytinė sutartis, nustatanti, be kita ko, veiklos funkcijų perdavimą, reguliarų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie nustatytus šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus;
3) prieš perduodama veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar pasikeitus teisės normoms, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, ar kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir tęsti veiklos funkcijų perdavimą tik tuo atveju, jeigu įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo šiame punkte numatytų patikrinimų rezultatus įforminti raštu;
4) kitam asmeniui negali būti perduodamas kliento įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas.
Šis ribojimas netaikomas, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei;
5) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas užtikrina, kad asmens duomenys tvarkomi laikantis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 3. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos reikalavimų laikymosi tenka kito asmens informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro
atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms teikiantiems subjektams, kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.“9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1.
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus ar nelydimus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“. 2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.“
ją išdėstyti taip: „4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.“
ją išdėstyti taip: „5.
Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniais, privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“
1.
23 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu šie subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš šiame punkte nurodytų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims,
susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais (brokeriais)“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimąo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“
ją išdėstyti taip: „3.
Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.:
sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“ 4.
Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.:
sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;
nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame Baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, ar asmens teistumas yra išnykęs, ar panaikintas ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;“.
25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimąo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“
ją išdėstyti taip: „5. Juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.“
ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:
1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:
kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;
b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;
2) Kkitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi būti parengtos atsižvelgiant į:
1) Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, nebent nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų;
2) šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus;
3) Europos priežiūros institucijų išleistus dokumentus dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai leidžiama taikyti supaprastinto klientų tapatybės nustatymo priemones;
4) Europos priežiūros institucijų gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais.“14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 8–10 punktais:
„8) kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
9) kai kitas įpareigotasis subjektas neįgyvendina priežiūros institucijos sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba kai pasibaigus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminui, aplinkybės, dėl kurių kitam įpareigotajam subjektui buvo laikinai uždrausta teikti vieną ar kelias paslaugas, nėra išnykusios – visam laikui uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas;
10) kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, –laikinas ar visam laikui virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos uždraudimas (apribojimas).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas poveikio priemones.“
ją išdėstyti taip: „4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“ 4.
Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip. „5. Lietuvos auditorių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose nurodytas poveikio priemones Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“
36 straipsnio 7 ir 8 dalis. 7. Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo, kai nustatomas (nustatomi) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 8. Lietuvos auditorių rūmai, įvertinę, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojančioji įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“
40 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, ir Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“ 3.
Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu kiti įpareigotieji subjektai yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“
Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Laikinas ar visam laikui uždraudimas (apribojimas) kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas
įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl laikino ar visam laikui uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 2.
institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas. 3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams. 4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucijai pateikia išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo. 5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 6.
institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą. 7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti visam laikui uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. 8. Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.“
1Papildyti 48 straipsnio 5 dalį 7 ir 8 punktais:
„7) kompetentingoms valstybės ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, ar tarptautinėms organizacijoms, ar pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinančioms institucijoms, jeigu nustatomi finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai;
kitų įpareigotųjų subjektų klientų priežiūros ar pažeidimų prevencijos.“ 2.
Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir, Lietuvos Respublikos Aasmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnio 1, 1¹, 2,
priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“
dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3, 5, 6, 7, 9, 10,
dalys įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 4.
Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 6, 9 ir 12 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki 2024 m. balandžio 30 d. 6. Po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrose laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, uždraudimas visam laikui kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, laikinas arba visam laikui uždraudimas (apribojimas) vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą taikomi vertinant faktus ir aplinkybes, kurie atsirado 2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau, išskyrus faktus ir aplinkybes dėl informacijos neteikimo ar neteisingos informacijos teikimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų pakartotinumo, kurie vertinami ir jeigu atsirado iki 2024 m. gegužės 1 d. 7. Asmenys, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo veiklą, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 8.
m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, iki 2024 m. rugpjūčio
nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip laikomasi šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyto reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą, ir pateikia šio reikalavimo vykdymo įrodymus. 9. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, kurie iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neįvykdo šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą ir (arba) iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikia šio straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 1 d. praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, kurie netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje, o Juridinių asmenų registro tvarkytojas nedelsdamas nuo šios informacijos gavimo, bet ne vėliau kaip iki
asmenys vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo patirtos sąnaudos mutatis mutandis kompensuojamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
052ee640-09a9-435d-83af-138559ec8393 LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 IR 49 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15²IR 46¹STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 14 STRAIPSNIo PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 6, 7¹, 7², 7³, 11, 22, 29² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 7⁴ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 ir 14 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 2, 10 IR 20 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28, 29 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 4 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-996 8, 9, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 218 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15²ir 46¹straipsniais įstatymo projekto (toliau – PPTFPĮ projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – AĮ projektas), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 2, 6, 7¹, 7², 7³, 11, 22, 29² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7⁴ straipsniu įstatymo projekto (toliau – ALĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – FAĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – FAAĮ projektas), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LĮ projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – NĮ projektas), Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TMBVPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – pašalinti Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL), nustatytus trūkumus Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautinius reikalavimus, nustatytus Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) priimtose tarptautinėse rekomendacijose.
Įstatymų projektais siekiama:
1) užtikrinti kitų įpareigotųjų subjektų tinkamą priežiūrą nustatant pareigą registruotis tiems subjektams, kuriems tokia pareiga iki šiol nenumatyta (nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams);
2) patikslinti nustatytus arba nustatyti kai kurių kitų įpareigotųjų subjektų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, kad jie apimtų visas FATF rekomendacijose ir metodologijoje numatytas nusikalstamas veikas;
3) numatyti kitų įpareigotųjų subjektų priežiūrą vykdančių profesinės savivaldos institucijų (Antstolių rūmų, Auditorių rūmų ir Notarų rūmų) galimybę taikyti papildomą poveikio priemonę – baudą;
4) užtikrinti nelydimų grynųjų pinigų gabenimo kontrolę, kai jie gabenami iš (į) Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių (-es) narių (-es) siuntose ar kaip krovinys. PPTFPĮ projektas rengtas ir siekiant įgyvendinti Tarptautinio valiutos fondo ekspertų rekomendacijas, kad atsižvelgiant į finansinių technologijų sektoriaus kokybinį ir kiekybinį augimą kyla poreikis stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą ir reguliavimą.
PPTFPĮ projektu siekiama numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) galimybę taikyti papildomą poveikio priemonę – laikinai ar nuolatos uždrausti teikti vieną ar kelias paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, užkardymas būtų efektyvus ir laiku, būtina visapusiškai stiprinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Įvertinus, kad efektyvus informacijos apsikeitimas yra viena iš kertinių gerai veikiančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos sudedamųjų dalių, PPTFPĮ projektu siūloma tobulinti keitimosi informacija tarp priežiūros įstaigų ir kitų kompetentingų institucijų teisinį reguliavimą, sudaryti galimybę finansų įstaigoms keistis informacija, kuri sudarytų sąlygas finansų įstaigoms efektyviau įvertinti galimą kliento riziką, atlikti vidinius tyrimus dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, o nustačius pagrįstus įtarimus – greičiau perduoti išsamesnę bei tikslesnę informaciją priežiūros įstaigoms. Esamos praktikos stebėsena rodo, jog finansų sistemos dalyvio sudaromas turimo kliento rizikos profilis yra ribojamas tik pačio finansų sistemos dalyvio surinkta informacija, todėl nesąžiningi klientai nuolatos naudojasi finansų sistemos dalyvių surinktos informacijos spragomis, vykdydami pinigines operacijas, taip pat ir per subjektų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų), turinčių sąskaitas skirtingose finansų įstaigose, tinklą.
Pažymėtina, kad ir FATF standartuose atkreipiamas dėmesys į informacijos apsikeitimo svarbą tiriant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikas. Taip pat rengiant PPTFPĮ projektą atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25³ straipsniu įstatymu Nr. XIV-1374 pavyko tik iš dalies suvaldyti rizikas, susijusias su sparčia kriptoturto sektoriaus plėtra, todėl būtina tęsti pastangas valdyti rizikas. Pastaruoju metu vėl stebimas sparčiai augantis naujų steigiamų virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių įmonių skaičius. Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis, Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki lapkričio 22 d. padidėjo nuo 197 iki 523. Ir toliau fiksuojama menka sektoriaus branda ir negebėjimas laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų – 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, t. y. 192 bendrovės (arba 71,1 %) iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios.
Taip pat iki 2023 m. kovo 1 d. tik 5 % iš tuo metu registruotų įmonių vykdė PPTFPĮ numatytą pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas (STR), 38 % – neinformavo FNTT apie įmonės paskirtus asmenis, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą, pastebima, kad daug šio sektoriaus įmonių ir gavusios FNTT prašymus pateikti informaciją nereaguoja, vengia bendrauti su priežiūrą vykdančia institucija. Taip pat būtina užtikrinti, kad jau nustatytų reikalavimų būtų laikomasi – praktikoje stebima, kad šiuo metu PPTFPĮ nustatytas įstatinio kapitalo dydžio (125 000 Eur) reikalavimas įregistruojant įmonę ne visuomet yra tvarus. Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti minimalų ne tik įstatinio, bet ir analogišką minimalaus nuosavo kapitalo dydį, kurį subjektai būtų įpareigoti išlaikyti nuolat – visą savo veiklos laikotarpį. PPTFPĮ projektu taip pat siekiama tobulinti reikalavimus kliento ar kliento naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingiems dokumentams, išsamiau reglamentuoti supaprastinto kliento tapatybės nustatymo ir kitų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) nustatytų reikalavimų įgyvendinimo reikalavimus, kad būtų daugiau aiškumo taikant juos praktikoje, aktualizuoti PPTFPĮ nustatytą reguliavimą, atsižvelgiant į įsigaliojusį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą ir ES teisės aktų pakeitimus. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (toliau – ALĮ) nustatytas reguliavimas neužtikrina efektyvios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, kas akcentuota ir MONEYVAL paskelbtoje 3-iojoje Lietuvos pažangos ataskaitoje. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected]) patarėjas Andrius Šaparnis (tel. (8 5) 271 7269, el. p. [email protected]). Pirminis Įstatymų projektų nuostatų, susijusių su nelydimų grynųjų pinigų deklaravimu, siūlytojas – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės procedūrų skyriaus (vedėja Neringa Motiejūnienė, tel. (8 5) 266 6078, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Auksė Buikienė, tel. (8 5) 232 7491, el. p. [email protected]); o PPTFPĮ projekto nuostatų, susijusių su keitimusi informacija tarp finansų įstaigų – viešosios įstaigos Pinigų plovimo prevencijos centro (direktorė Eglė Lukošienė, tel. (8 614) 36692, el. p. [email protected]) teisėkūros iniciatyvų ir metodikos grupės koordinatorės Gretos Genelienės (tel. (8 606) 34637, el. p. [email protected]) koordinuojama iš valstybės institucijų ir verslo atstovų sudaryta darbo grupė. AĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės (l. e. grupės vadovės pareigas Aurelija Giedraitytė, tel. (8 607) 69523, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Artūras Remeikis (tel. (8 671) 86357, el. p. [email protected]), NĮ projektą – vyresnioji patarėja Božena Rus (tel. (8 671) 86305, el. p. [email protected]). ALĮ projektą ir LĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected]) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Lina Kliukienė (tel. (8 5) 219 4480, el. p. [email protected]).
TMBVPĮ projektą parengė FM Valstybės turto valdymo departamento (direktorė Aušra Vičkačkienė, tel. (8 5) 239 0122, el. p. [email protected]) Valstybės turto valdymo politikos skyriaus (vedėja Laima Kalinauskienė, tel. (8 5) 239 0127, el. p. [email protected]) patarėja Rita Pūkienė (tel. (8 5) 239 0196, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai PPTFPĮ 9 straipsnio 20 dalis numato tam tikras išimtis dėl priemonių kliento tapatybei nustatyti, jei klientas yra kredito ar finansų įstaiga. Minėta dalis į nacionalinę teisę perkėlė 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad tokios nuostatos nėra 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva (ES) 2015/849).
Pagal PPTFPĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti PPTFPĮ nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas patvirtina minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. PPTFPĮ nenumato galimybės taikyti supaprastintus reikalavimus dokumentams, duomenims ar informacijai, kurie gauti ne iš Lietuvos Respublikos, o iš kitų ES valstybių narių informacinių sistemų ar registrų. PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas elektroninių pinigų išleidimo atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, o elektroninių pinigų leidimo apribojimas taikomas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų – interneto svetainių, mobiliųjų įrenginių programų ir kitų taikomųjų programų, skirtų elektroninei prekybai tarp jose registruotų vartotojų vykdyti, – vartotojų tarpusavio atsiskaitymams ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą.
Minėtose PPTFPĮ nuostatuose nėra aiškiai numatyta galimybė, kad supaprastintas kliento tapatybės nustatymas taikomas, kai vartotojas elektroninės prekybos platformos operatoriui moka atlyginimą už jam suteiktas platformos paslaugas (pvz., platformos komisinio atlyginimo sumokėjimas) ar papildomas paslaugas, susijusias su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje (pvz., reklama, vartotojo parduodamų daiktų rodymo pirmenybė ir iškėlimas į parduodamų daiktų sąrašo viršų ar kitos paslaugos, kurios suteikia papildomų naudų platformos vartotojams naudojantis platforma), taip pat kai mokėjimo paslaugų teikėjui mokamas komisinis atlyginimas. PPTFPĮ 21 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti grynuosius pinigus, kai asmuo gabena iš vienos ES valstybės narės į kitą didesnę nei 10 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Atsakomybė už šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 218 straipsnyje. PPTFPĮ ir ANK nenustato pareigos deklaruoti grynuosius pinigus, kai jie gabenami iš (į) ES valstybes siuntose, nelydimame bagaže ar kaip krovinys, t. y. nenustatyta nelydimų grynųjų pinigų gabenimo kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau – Reglamentas 2018/1672), 3 ir 4 straipsniai numato pareigą deklaruoti (atskleisti) iš arba į ES gabenamus grynuosius pinigus, kurių vertė 10 000 eurų arba didesnė. PPTFPĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patikos, bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, kurie yra įpareigotieji subjektai pagal PPTFPĮ, privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją (juridiniai asmenys) arba Valstybinę mokesčių inspekciją (fiziniai asmenys) apie veiklos pradėjimą ar nutraukimą. Finansinės apskaitos įstatyme nenumatyta kitų įpareigotųjų subjektų – apskaitos paslaugų teikėjų pareiga teikti informaciją apie veiklos pradėjimą ir nutraukimą. Pažymėtina, kad kai kurių iš PPTFPĮ nurodytų įpareigotųjų subjektų – patikos, bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjų, taip pat ir nekilnojamojo turto agentų, ir brokerių bei mokesčių konsultantų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nėra. Taip pat PPTFPĮ 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įpareigotojo subjekto pagal PPTFPĮ – patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys negali būti asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir kuris turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Dėl kitų įpareigotųjų subjektų analogiški nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nustatyti: lošimų bendrovių vadovams, akcininkams ir darbuotojams Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 11 straipsnyje, apskaitos paslaugų teikėjams Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnyje, auditoriams Finansinių ataskaitų audito įstatymo 10 bei 20 straipsniuose ir loterijų organizatoriams Loterijų įstatymo (toliau – LĮ) 16 straipsnyje. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – TMBVPĮ) ūkio subjektų, vykdančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, valdymo, priežiūros organų narių ir naudos gavėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nenustatyti. Tuo tarpu pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 3¹ dalį kitų įpareigotųjų subjektų – virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių valdymo, priežiūros organų nariams ir naudos gavėjams nustatyti aukštesni reputacijos vertinimo kriterijai, numatantys, kad turinčiu nepriekaištingą reputaciją nelaikomi asmenys, pripažinti kaltais padarę ir kitas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytas nusikalstamas veikas ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiški reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sektoriui, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio 13 dalį bankų vadovaujantiems asmenims. Šie kriterijai numatyti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders). Pažymėtina, kad PPTFPĮ bankams ir kitiems įpareigotiesiems subjektams numato analogiškus reikalavimus įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, todėl ir šiems subjektams nustatytini ir analogiški nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. PPTFPĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų. Praktikoje stebima, kad šis Įstatymu Nr.
XIV-1374 nustatytas reikalavimas ne visuomet yra tvarus – juridinio asmens įstatinis kapitalas sumažėja arba yra sumažinamas po įregistravimo, tokiu būdu susidaro sąlygos steigti „popierines“ įmones neturint tikslo vykdyti veiklą, neužtikrinama klientų apsauga. Pagal PPTFPĮ 29 straipsnį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, kurios turi būti parengtos atsižvelgiant ir į Europos priežiūros institucijų gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones. Šiuo metu Europos priežiūros institucijų (toliau – EBA) gairių sąrašas yra praplėstas. PPTFPĮ 29 straipsnyje taip pat nustatyta, kad minėtos vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūros, be kitų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, turi būti susijusios ir su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Taip pat PPTFPĮ 4 straipsnis nustato, kad viena iš PPTFPĮ 3 straipsnyje nurodytų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigų yra patvirtinti prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui. Kad būtų užtikrintas deramas klientų tikrinimas, Europos bankininkystės institucija patvirtino gaires dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį, skirtas finansų įstaigoms, tačiau PPTFPĮ nenumato, kad įpareigotieji subjektai turi vadovautis PPTFPĮ 3 ir 4 straipsniuose nenurodytos institucijos nurodymais. PPTFPĮ 36 straipsnis nustato poveikio priemones, kurias už PPTFPĮ pažeidimus gali taikyti priežiūros institucijos.
FNTT suteikta teisė taikyti PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones, tačiau FNTT nesuteikti įgaliojimai laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato priežiūros institucijų teisę laikinai ar visam laikui uždrausti ar apriboti vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų arba kitų padalinių veiklą. Tačiau ši poveikio priemonė nėra tinkama tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas veikia neįkūręs filialų ar padalinių. Todėl susidaro teisinė spraga, kai poveikio priemonė negali būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia yra įpareigotojo subjekto organizacinė struktūra. Be to, PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato priežiūros institucijų teisę panaikinti ar laikinai sustabdyti išduotos licencijos ar leidimo galiojimą, tačiau ši poveikio priemonė nėra tinkama tais atvejais, kai įpareigotojo subjekto veikla nėra reglamentuojama specialiaisiais teisės aktais, nustatančiais reikalavimą gauti licencijas ar leidimus vykdyti veiklą. Todėl susidaro teisinė spraga, kai analogiška poveikio priemonė negali būti vienodai taikoma visiems įpareigotiesiems subjektams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos bankui yra suteikti įgaliojimai iš esmės analogišką poveikio priemonę taikyti finansų įstaigų atžvilgiu (laikinas uždraudimas arba uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas). Vadovaujantis PPTFPĮ 37 straipsnio 9 dalimi, poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.
Galiojančio PPTFPĮ penktojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų priežiūrą ir atsakomybę už PPTFPĮ pažeidimus, negali būti taikomos nagrinėjant PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, susijusių su depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais, pažeidimus. PPTFPĮ nustatyta, kad priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduota tais atvejais, kai nustatomi pačios finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, bet ne finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento, galimai padarytos nusikalstamos veikos ar kito teisės aktų pažeidimo požymiai. Taip pat PPTFPĮ nenustato teisinio pagrindo keistis informacija su mokesčių administratoriumi dėl ne pačios finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, o jų klientų, veiklos. Pasikeitimas informacija tarp kompetentingų institucijų dėl finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto kliento veiklos pagal galiojantį PPTFPĮ galimas tik teisėsaugos institucijos iniciatyva tuo atveju, jei teisėsaugos institucijai informacija reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tačiau nenumatyta galimybė perduoti informaciją priežiūros institucijos iniciatyva. Pažymėtina, kad, priežiūros institucijoms nagrinėjant finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto kliento duomenis, gali būti nustatomi kliento padarytos galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai.
Šiuo metu PPTFPĮ nėra nustatyta galimybė finansų įstaigoms, siekiant įgyvendinti joms PPTFPĮ nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, įskaitant netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, prevencijos priemones, keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo. Dalijimasis laiku klientų duomenimis tarp finansų įstaigų, siekiant surinkti trūkstamą informaciją vykdant klientų pateiktos informacijos analizę ar atliekant klientų piniginių operacijų vidinius tyrimus, būtų itin svarbus vertinant rizikas, nustatant asmenis, kurie piktnaudžiauja teisėtomis verslo struktūromis ir taip nusikalstamu būdu įgytas pajamas geba vėl įtraukti į Lietuvos finansų sistemą. Taip pat keitimasis informacija leistų geriau apsaugoti asmenis nuo vieno iš pirminių nusikaltimų (t. y. nusikaltimų, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas) – sukčiavimo grėsmių, kas aktualu dėl nuo 2021 m. stebimo didėjančio finansinių sukčiavimų skaičiaus. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2021 m. iš gyventojų buvo išvilioti 8 mln. EUR, beveik dvigubai daugiau nei per 2020 m., kai buvo išviliota 4,8 mln. EUR. VRM 2021 m. atliktas gyventojų nuomonės apie teisėsaugos institucijas ir viešojo saugumo situacijos vertinimas rodo išaugusį susirūpinimą dėl sukčiavimų – net 58 procentai apklaustų gyventojų mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje sukčiavimas telefonu, elektroniniu ar kitu būdu išviliojant turtą kelia vidutinę arba didelę grėsmę.
Pažymėtina ir kad atsižvelgiant į keitimosi informacija svarbą Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas buvo papildytas nuostatomis, kad fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos. PPTFPĮ kaip vieni iš įpareigotųjų subjektų nurodyti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys asmenys. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas ir susijusių kitų įstatymų pakeitimai, kuriais atsisakyta sąvokų „buhalterija“ ir „buhalteris“ vartojimo. Galiojančiame PPTFPĮ nėra reglamentuojamas veiklos funkcijų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, vykdymo pavedimas kitam asmeniui, tačiau prižiūrint įpareigotųjų subjektų veiklą praktikoje nustatyta, jog praktikoje kai kurių įpareigotųjų subjektų veikla organizuojama ir tokiu būdu – sudaromos sutartys dėl minėtų funkcijų pavedimo tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse registruotiems subjektams. Nesant veiklos funkcijų vykdymo perdavimo kitam asmeniui tikslesnio reglamentavimo rinkoje įpareigotiesiems subjektams kyla veiklos kliūčių dėl teisinio neaiškumo. Galiojančio ALĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta juridinį asmenį kontroliuojančio asmens apibrėžtis neatitinka naudos gavėjo apibrėžties, nustatytos PPTFPĮ. Taip pat bendrove, turinčia teisę organizuoti lošimus, pagal ALĮ 2 straipsnio 20 dalį gali būti ir organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau ALĮ nenurodoma, kas yra naudos gavėjas tokiose organizacijose.
Be to, informacija apie naudos gavėjų ryšius su nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančiais asmenimis nerenkama, nes nepatenka į ALĮ 11 straipsnio nuostatas. Toks reguliavimas neleidžia vykdyti efektyvios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. ALĮ 7³ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata neatitinka reikalavimo neleisti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantiems asmenims užimti pareigų lošimus organizuojančiose bendrovėse, nes apie akcininkų ar vadovybės pasikeitimus Priežiūros tarnybai pranešama praėjus 5 dienoms po tokių pasikeitimų dienos. Priežiūros tarnyba negali taikyti ex ante būtinų priemonių ir užkirsti kelio tokių asmenų dalyvavimui lošimus organizuojančių bendrovių valdyme. Pagal ALĮ 7² straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas licencijos organizuoti lošimus galiojimas sustabdomas, jeigu Priežiūros tarnyba savo iniciatyva surenka arba gauna duomenų ir informacijos, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Pagal ALĮ 7² straipsnio 5 dalies reikalavimus Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos organizuoti lošimus galiojimą, sprendimo priėmimo dieną apie tai praneša bendrovei, nurodo pažeidimus ir, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį bendrovė privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. Tačiau šios nuostatos neprilygsta įgaliojimų Priežiūros tarnybai pašalinti reikalavimų neatitinkantį asmenį iš lošimus organizuojančių bendrovių valdymo suteikimui.
ALĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad licenciją organizuoti lošimus ketinanti gauti bendrovė ir tokią licenciją turinti bendrovė privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės akcininkais, juos kontroliuojančiais asmenimis (jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo), stebėtojų tarybos, valdybos nariais, bendrovės vadovu, jo pavaduotojais, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ir kitais asmenimis, galinčiais tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, filialo vadovu, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais buhalteriais (buhalteriais), lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojais turi būti nepriekaištingos reputacijos asmenys. Taip pat ALĮ 11 straipsnyje nustatyti kriterijai, kada fizinis asmuo ir (ar) bendrovė (toliau kartu – asmenys) negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, kurie neapima visų FATF rekomendacijose ir metodologijoje numatytų nusikalstamų veikų. ALĮ 6 straipsnio 5 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas, per kurį Priežiūros tarnyba turi kreiptis į atitinkamas institucijas, siekdama patikrinti, ar įstatymu nustatyti asmenys, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šiuos reikalavimus atitinka, taip pat, ar bendrovė atitinka jai nustatytus reikalavimus. TMBVPĮ ūkio subjektų, vykdančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, valdymo, priežiūros organų narių ir naudos gavėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nenustatyti. Veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais licencijavimo modelis „D“ yra paremtas deklaravimu – ūkio subjektas kitą dieną nuo veiklos deklaracijos pateikimo priežiūros institucijai dienos turi teisę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą.
Ūkio subjektas pagal TMBVPĮ turi pareigą priežiūros instituciją informuoti apie pasikeitusius jo su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos duomenis, nurodytus priežiūros institucijai pateiktoje veiklos deklaracijoje, arba planuojamą nutraukti šią veiklą ar jos nutraukimą, tačiau pareigos priežiūros instituciją informuoti apie pradedamą naują su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą ir jos pradžią, taip pat apie pasikeitusius valdymo ir (ar) priežiūros organų narius ar naudos gavėjus, minėtų asmenų teistumą, pasikeitusias veiklos rūšis ar veiklos adresus, įskaitant elektroninės parduotuvės adresą, bet tuo neapsiribojant, TMBVPĮ nenustatyta. Be to, TMBVPĮ įteisinto tauriųjų metalų arba brangakmenių gaminį rinkai pateikusio asmens atsakomybės ženklo pavyzdį, įspaustą metalinėje plokštelėje, ūkio subjektas priežiūros institucijai gali pateikti per 20 dienų nuo tos dienos, kai įgijo teisę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, arba nuo veiklos deklaracijoje nurodytos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos pradžios dienos. Tokiu teisiniu reglamentavimu įteisinama galimybė pradėti ir 20 dienų vykdyti veiklą, neturint TMBVPĮ nustatyto atsakomybės ženklo, kuriuo privalo būti paženklinti visi prabavimui atlikti ir rinkai pateikti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai. Toks reguliavimas neleidžia vykdyti efektyvios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į MONEYVAL ekspertų pastabas PPTFPĮ projektu ir FAĮ projektu siūloma nustatyti įpareigotų subjektų pagal PPTFPĮ – nekilnojamojo turto agentų ir brokerių, apskaitos paslaugų teikėjų, apskaitos funkciją atliekančių juridinių asmenų (pastarieji suprantami kaip viešojo sektoriaus subjektai, teikiantys apskaitos paslaugas viešojo sektoriaus subjektams, kaip nustatyta Finansinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje) ir mokesčių konsultantų pareigą informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją (juridiniai asmenys) arba Valstybinę mokesčių inspekciją (fiziniai asmenys) apie veiklos pradėjimą ar nutraukimą. Priėmus siūlomus pakeitimus bus užtikrintos tinkamos sąlygos vykdyti paminėtų įpareigotųjų subjektų veiklos priežiūrą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Taip pat PPTFPĮ projektu, ALĮ projektu, FAĮ projektu, FAAĮ projektu ir LĮ projektu siūloma patikslinti ir nustatyti aukštesnius bei iš esmės vienodus, o TMBVPĮ – įtvirtinti analogiškus įpareigotųjų subjektų patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, apskaitos, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjų, auditorių, nekilnojamojo turto agentų (brokerių), su lošimais, loterijoms, tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą vykdančių subjektų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atitinkančius jau nustatytus PPTFPĮ 25 straipsnio 3¹ dalyje. Nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus siūloma nustatyti minėtų paslaugų teikėjams ir, jei paslaugas teikia juridinis asmuo – jo valdymo bei priežiūros organų nariams ir naudos gavėjams, atsižvelgiant į perkeliant Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas į nacionalinę teisę PPTFPĮ nustatytą teisinį reguliavimą. Priėmus šiuos pakeitimus bus suvienodinti PPTFPĮ ir kituose įstatymuose nustatyti įpareigotųjų subjektų reputacijos vertinimo kriterijai.
Bus numatyta, kad turinčiais nepriekaištingą reputaciją nelaikomi asmenys, pripažinti kaltais padarę ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, bet ir jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo siūloma nustatyti skirtingus laikotarpius, kada asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į jo padarytos nuskalstamos veikos sunkumą. Priėmus šiuos pakeitimus bus užtikrintas tiek teisinio reguliavimo nuoseklumas, aiškumas ir sistemiškumas, tiek atitiktis FATF rekomendacijoms ir metodologijai, pagal kurias esančiu nepriekaištingos reputacijos nelaikytinas asmuo, padaręs ne tik galiojančiuose PPTFPĮ, Azartinių lošimų įstatyme, Finansinės apskaitos įstatyme, Finansinių ataskaitų audito įstatyme ir Loterijų įstatyme nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII, XXXI, XXXII ir XXXIII skyriuose numatytas, bet ir kitas nusikalstamas veikas, tokias kaip nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, dalyvavimas organizuotose nusikalstamose grupėse, reketas, terorizmas, terorizmo finansavimas, piratavimas, neteisėtas ginklų gabenimas, dokumentų klastojimas ir kt. Pažymėtina, kad, siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo, siūloma nustatyti skirtingus laikotarpius, kada asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į jo padarytos nuskalstamo veikos sunkumą. Taip pat siūloma patikslinti PPTFPĮ 25 straipsnio 3¹ dalyje nustatytus kriterijus ir atsisakyti nuostatos, kad sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padaręs asmuo laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos neribotą laiką.
Atsižvelgiant į FATF rekomendacijas ir Direktyvos (ES) 2015/849 47 straipsnio nuostatas, įpareigojančias užkirsti kelią nuteistų asmenų ryšiams su įpareigotaisiais subjektais, taip pat į šios direktyvos preambulės 14 pastraipoje nurodytą siekį kovoti su piktnaudžiavimu juridiniais asmenimis ir nusikaltėlių galimybėmis dangstyti savo asmenybę įmonės struktūra, Įstatymų projektais nesiūloma riboti nepriekaištingos reputacijos kriterijų taikymo priklausomai nuo nusikalstamų veikų padarymo laiko. Priėmus šiuos pakeitimus būtų užtikrintas tiek teisinio reguliavimo nuoseklumas, aiškumas ir sistemiškumas, tiek atitiktis FATF rekomendacijoms, tuo pačiu metu išsaugant atskiruose specialiuosiuose įstatymuose – ALĮ ir LĮ nustatytus reputacinius reikalavimus nurodytam subjektų ratui. Siūlomas teisinis reglamentavimas būtų aiškesnis rinkos dalyviams ir leistų priežiūros institucijoms veiksmingiau vykdyti jai pavestą priežiūros funkciją. ALĮ projektu siūloma išplėsti asmenų, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ratą ir taikyti reputacinius reikalavimus naudos gavėjams, kaip jie apibrėžti PPTFPĮ, ir su jais verslo santykiais susijusiems asmenims. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarytų teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones lošimų organizavimo veikloje, sukurtų nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo galimybėms, mažintų kylančią reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei tarptautiniame kontekste.
Reputacijos reikalavimais platesniam asmenų ratui siekiama užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikų užkardymą, atsižvelgiant į Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo, kurioje lošimų sektorius siejamas su didele pinigų plovimo rizika[¹]. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos aukštą rizikos lygį, siūlomu reglamentavimu siekiama, kad lošimų rinkoje veiktų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Taip pat šiuo reikalavimu siekiama sumažinti nusikalstamos veikos pasireiškimo riziką šiame sektoriuje ir užtikrinti, kad lošimų organizavimo veikloje nedalyvautų asmenys, kurie gali siekti šią veiklą panaudoti nusikalstamiems tikslams įgyvendinti arba veikti nesilaikydami nustatytų reikalavimų. Siekiant užtikrinti, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantys asmenys negalėtų dalyvauti lošimus organizuojančių bendrovių valdyme, ALĮ projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriams apie akcininkų ar vadovybės pasikeitimus Priežiūros tarnybai pranešti iš anksto. Tokiu būdu Priežiūros tarnybai būtų suteikta priemonė užkirsti kelią įstatymo reikalavimų neatitinkančių asmenų dalyvavimui bendrovės valdyme. Atsižvelgiant į tai, kad ALĮ projektu siūloma išplėsti asmenų, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ratą, keičiamo ALĮ 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti ilgesnį, t. y. 7 dienų, terminą Priežiūros tarnybai kreiptis į atitinkamas institucijas ir registrus dokumentams ir informacijai gauti.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo, sistemiškumo bei atitikties FATF rekomendacijoms ir metodologijai, pagal kurias esančiu nepriekaištingos reputacijos nelaikytinas asmuo, padaręs ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII, XXXI, XXXII ir XXXIII skyriuose numatytas, bet ir kitas nusikalstamas veikas, tokias kaip nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, dalyvavimas organizuotose nusikalstamose grupėse, reketas, terorizmas, terorizmo finansavimas, piratavimas, neteisėtas ginklų gabenimas, dokumentų klastojimas ir kt., ALĮ projektu ir LĮ projektu siūloma tikslinti, o TMBVPĮ projektu – nustatyti asmenims taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 metų gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme vietoj sąvokų „buhalterinė apskaita“, „buhalteris“ vartojama „finansinė apskaita“, „finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“, PPTFPĮ projektu, ALĮ projektu, LĮ projektu ir TMBVPĮ projektu atitinkamai keičiami PPTFPĮ, ALĮ, LĮ ir TMBVPĮ straipsniai, kuriuose yra nebevartojamos sąvokos. Atsižvelgiant į pakeistus įstatymų pavadinimus tikslinami PPTFPĮ ir LĮ straipsniai, kuriuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymą. TMBVPĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas, teikdamas veiklos deklaraciją, joje turės patvirtinti, kad ūkio subjekto valdymo ir (ar) priežiūros organų nariai, taip pat ūkio subjekto naudos gavėjai nėra pripažinti kaltais padarę su nepriekaištingos reputacijos reikalavimais susijusias nusikalstamas veikas. Neatitinkantiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ūkio subjektams būtų draudžiama verstis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla.
TMBVPĮ projekte siūloma nustatyti galimybę priežiūros institucijai ūkio subjektą išbraukti iš ūkio subjektų, kurie verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąrašo (toliau – Sąrašas), paaiškėjus, kad veiklos deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Taip pat siūloma nustatyti, kad prieš ūkio subjektą išbraukiant iš Sąrašo priežiūros institucijos nustato terminą ūkio subjektui pašalinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančius asmenis iš ūkio subjekto valdymo ir (ar) priežiūros organų narių ar naudos gavėjų ir pateikti priežiūros institucijai patikslintą veiklos deklaraciją. Siekiant sudaryti sąlygas priežiūros institucijai efektyviai atlikti TMBVP įstatymu pavestas rinkos priežiūros funkcijas TMBVPĮ projekte siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą gali pradėti tik priežiūros institucijai pateikęs veiklos deklaraciją ir atsakomybės ženklo, jeigu jis privalo jį turėti, pavyzdžius, taip pat numatoma įpareigoti ūkio subjektą apie planuojamą pradėti naują su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, naujos veiklos pradžios datą, pasikeitusius valdymo ir (ar) priežiūros organų narius ar naudos gavėjus, pasikeitusias veiklos rūšis ar veiklos adresus, įskaitant elektroninės parduotuvės adresą, informuoti priežiūros instituciją. Taip pat LĮ projektu LĮ 16 straipsnis suderinamas su šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, numatančia, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka „bendrovę kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip PPTFPĮ apibrėžta sąvoka „Naudos gavėjas“, nustatant, kad kontroliuojančiu asmeniu laikomas tik fizinis, o ne juridinis asmuo.
Atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo ekspertų rekomendacijas PPTFPĮ projektu siūloma stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą. Siūloma tobulinti PPTFPĮ 36 straipsnyje nustatytą už PPTFPĮ pažeidimus taikomų poveikio priemonių reguliavimą. Siūloma tais atvejais, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia PPTFPĮ arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės paskyrimo, nustatyti FNTT teisę taikyti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. Taip pat tuo atveju, jei įpareigotasis subjektas neįgyvendina priežiūros institucijos sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba, kai, pasibaigus draudimo kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminui, aplinkybės, dėl kurių kitam įpareigotajam subjektui buvo uždrausta teikti vieną ar kelias paslaugas, nėra išnykusios, PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti poveikio priemonę – nuolatinį uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. Taip bus nustatyta efektyvi priežiūros priemonė, tinkama atvejams, kai įpareigotasis subjektas veikia neįkūręs filialų ar padalinių, taip pat, kai įpareigotojo subjekto veiklai nėra išduodamos licencijos ar leidimai vykdyti veiklą.
Taip pat PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti saugiklį, kad laikinas uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai (su galimybe motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu pratęsti šį terminą 4 mėnesiams); konkretus paslaugų apibūdinimas nurodomas priežiūros institucijos sprendime; išnykus draudimo pagrindui, priežiūros institucija, įsitikinusi, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti šios poveikio priemonės taikymą kitam įpareigotajam subjektui. Įvertinus, kad daug įpareigotųjų subjektų vykdo veiklą trečiosiose šalyse ir realiai neturi būstinės Lietuvos Respublikoje, taip pat dar egzistuoja praktika registruoti nuo kelių iki keliasdešimt įmonių buveinių vienu adresu, kur nevykdoma jokia veikla, PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti, kad paskirtos poveikio priemonės įgyvendinimas patvirtinamas pateikus išorinio audito ataskaitą. Pažymėtina, jog būtent įpareigotiesiems subjektams kyla pareiga užtikrinti, kad jų veikloje būtų įgyvendinami pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai. Todėl patikrinimų metu nustatytiems PPTFPĮ pažeidėjams, nesilaikantiems įstatymo sistemingai, pakartotinai, kyla pareiga įrodyti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, tokiu būdu pasiekiant, kad PPTFPĮ pažeidimas būtų nutrauktas ir nesukeltų tolimesnių neigiamų padarinių. Apie šios poveikio priemonės taikymą pranešus Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir informaciją paskelbus priežiūros institucijos interneto svetainėje bus padidintas proceso skaidrumas.
Atsižvelgiant į tai, kad virtualių valiutų sektoriaus įmonės dažnai nesilaiko įstatymų nustatytų reikalavimų, vengia bendradarbiauti su priežiūros institucija, o Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertų ataskaitoje šis sektorius buvo įvertintas kaip vienas iš rizikingiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu, siūloma šio sektoriaus subjektus išskirti iš kitų įpareigotųjų subjektų ir suteikti įgaliojimus priežiūros institucijai esant pagrindui taikyti jiems griežčiausią poveikio priemonę – uždraudimą vykdyti registruotą veiklą, prieš tai netaikant laikino veiklos uždraudimo (apribojimo). Veiklos uždraudimas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė, nustačius atvejų, kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia PPTFPĮ arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo. Vertinant sektoriaus keliamą riziką ir, kaip minėta, aplaidų požiūrį į šiuo metu nustatytų reikalavimų laikymąsi, netgi tokių įprastų pareigų, kaip nustatytos informacijos pateikimas priežiūros institucijai, nevykdymą, pažymėtina, kad tai rodo sektoriuje paplitusį polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir žemą brandos lygį. Atsižvelgiant į tai, siūloma poveikio priemonė būtų proporcinga ir sudarytų sąlygas reguliavimu užtikrinti sektoriaus rizikingumą atitinkantį prevencijos lygį, suteiktų priežiūros institucijai adekvačius kylančių rizikų suvaldymo įgaliojimus.
Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą sistemingas informacijos neteikimas suprantamas kaip teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos neteikimas 2 ar daugiau kartų, nebendravimas su priežiūros institucija. Pažymėtina, kad siūloma įtvirtinti poveikio priemonė būtų PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos poveikio priemonės atitikmuo, todėl nebūtų išskirtinė ar neproporcinga ir, esant pagrindams, galėtų būti pritaikoma neatidėliotinai. Pažymėtina, kad nuostatos, kuriomis numatoma galimybė FNTT papildomai taikyti naujas poveikio priemones, be tų, kurias turi teisę taikyti šiuo metu, yra susijusios su priežiūros institucijos įgaliojimais ir nekeičia verslo subjektų veiklos sąlygų, nes minėtiems subjektams taikomi reikalavimai ir šių reikalavimų vykdymo priežiūros tvarka nesikeičia. Atsižvelgiant į tai ir siekiant PPTFPĮ projekto tikslo – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros stiprinimo, PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 8–10 punktų ir 46¹ straipsnio įsigaliojimą siūloma numatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Taip pat atsižvelgiant į MONEYVAL ekspertų pastabas PPTFPĮ projektu siūloma keisti PPTFPĮ 36 bei 40 straipsnius ir nustatyti, kad įpareigotųjų subjektų priežiūrą pagal kompetenciją vykdantys Antstolių rūmai, Auditorių rūmai ir Notarų rūmai, kurie šiuo metu turi teisę taikyti dalį iš PPTFPĮ numatytų poveikio priemonių, įgyja teisę taikyti dar vieną poveikio priemonę – baudą. AĮ projektu ir NĮ projektu nustatoma šios poveikio priemonės skyrimo tvarka, atsižvelgiant į specialiuosiuose įstatymuose numatytus skirtingų profesinės savivaldos institucijų veiklos organizavimo ypatybes ir skirtingus priežiūros procesus.
PPTFPĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad PPTFPĮ penktojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, gali būti taikomos nagrinėjant klausimus dėl teisės aktų reikalavimų, susijusių su valdymo ar priežiūros organų narių, naudos gavėjų pripažinimu kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo; vyresniojo vadovo ar vadovaujančių darbuotojų; paslaugų teikimo kitoje valstybėje. Pritarus pakeitimams už nurodytus pažeidimus galėtų būti taikomos poveikio priemonės, nustatytos PPTFPĮ penktajame skirsnyje. PPTFPĮ projektu siūloma PPTFPĮ papildyti 15² straipsniu ir reglamentuoti šiame įstatyme numatytų veiklos funkcijų vykdymo pavedimą kitam asmeniui, nustatant reikalavimus, kurių turės laikytis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai.
PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti šiuos reikalavimus:
1) minėtas funkcijų vykdymo pavedimas kitam asmeniui turi būti nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;
2) dėl minėto funkcijų vykdymo pavedimo tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir asmens, kuriam pavedamas minėtų funkcijų vykdymas, turi būti sudaryta rašytinė sutartis, kurios sąlygos užtikrina tinkamą funkcijų vykdymą (pvz., kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie PPTFPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus);
3) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įpareigojamas įsitikinti, kad šis asmuo laikosi PPTFPĮ nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų prieš pavedant veiklos funkcijų vykdymą kitam asmeniui ir pavestos funkcijos vykdymo metu;
4) siekiant užtikrinti FNTT teikiamos informacijos apsaugos reikalavimus, numatančius, kad PPTFPĮ nurodytos informacijos apie kliento veiklą perdavimas vyksta tik tarp dviejų šalių – įpareigotojo subjekto ir FNTT, taip pat atsižvelgiant į PPTFPĮ 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias informacija, kurią gauna FNTT, negali būti skelbiama ar perduodama kitiems asmenims, kitam asmeniui nebus leidžiama pavesti kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo, pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo bei su minėtomis veiklomis susijusio PPTFPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimo.
PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti šiuos reikalavimus:
1) minėtas funkcijų vykdymo pavedimas kitam asmeniui turi būti nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;
2) dėl minėto funkcijų vykdymo pavedimo tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir asmens, kuriam pavedamas minėtų funkcijų vykdymas, turi būti sudaryta rašytinė sutartis, kurios sąlygos užtikrina tinkamą funkcijų vykdymą (pvz., kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie PPTFPĮ nustatytų reikalavimų pažeidimus);
3) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įpareigojamas įsitikinti, kad šis asmuo laikosi PPTFPĮ nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų prieš pavedant veiklos funkcijų vykdymą kitam asmeniui ir pavestos funkcijos vykdymo metu;
4) siekiant užtikrinti FNTT teikiamos informacijos apsaugos reikalavimus, numatančius, kad PPTFPĮ nurodytos informacijos apie kliento veiklą perdavimas vyksta tik tarp dviejų šalių – įpareigotojo subjekto ir FNTT, taip pat atsižvelgiant į PPTFPĮ 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias informacija, kurią gauna FNTT, negali būti skelbiama ar perduodama kitiems asmenims, kitam asmeniui nebus leidžiama pavesti kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo, pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo bei su minėtomis veiklomis susijusio PPTFPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimo. Taip pat PPTFPĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams pavedant funkcijas kitam asmeniui būtų užtikrintas PPTFPĮ 24 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymasis.
Siūlomas reglamentavimas užtikrintų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos, kai funkcijų vykdymui pasitelkiami kiti paslaugų teikėjai, teisinį aiškumą, taip pat vienodas veikimo sąlygas, tinkamą ir efektyvų PPTFPĮ nustatytų reikalavimų vykdymą. PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros tikslu gauta informacija gali būti perduota kompetentingoms valstybės ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, ar tarptautinėms organizacijoms, ar pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinančioms institucijoms, jeigu nustatomi finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai; taip pat mokesčių administravimo institucijoms, jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų klientų priežiūros ar pažeidimų prevencijos. Galimybė keistis šia informacija yra būtina siekiant užtikrinti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevenciją, taip pat su tuo susijusių pirminių nusikaltimų ar teisės aktų pažeidimų tyrimą. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų tvarkymą keičiantis informacija siūloma keičiamą PPTFPĮ 48 straipsnį papildyti nuoroda, kad keičiantis informacija vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.
Siūloma tobulinti keitimosi informacija teisinį reguliavimą PPTFPĮ papildant 15¹ straipsniu, kurio 1 dalyje nustatoma, jog finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti PPTFPĮ joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) kitų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, prevencijos priemones ir kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) kitų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, turi teisę tarpusavyje keistis įstatyme konkrečiai nustatytų kategorijų duomenimis – informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius. Atkreiptinas dėmesys, kad kliento sąvoka ir naujame 15¹ straipsnyje, ir PPTFPĮ vartojama nurodant tiek subjektus, su kuriais finansų įstaiga atlieka pinigines operacijas ar sandorius, tiek subjektus, su kuriais finansų įstaiga ketina pradėti ar atsisakė pradėti dalykinius santykius. Siūloma 15¹ straipsnyje nustatyti galimybė keistis informacija neturės poveikio FNTT pateiktos informacijos apsaugai dėl PPTFPĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvaus draudimo pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta FNTT arba kitai priežiūros institucijai, bet prisidės prie teikiamos informacijos kokybės gerinimo.
Siekiant teisinio aiškumo siūloma nustatyti, kad keitimosi minėta informacija tvarką nustatytų FNTT. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų tvarkymą siūloma papildomai PPTFPĮ 15¹ straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad finansų įstaigos, tvarkydamos asmens duomenis, vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina, siekiant įgyvendinti PPTFPĮ 15¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus. Pagal PPTFPĮ 15¹ straipsnį nebus tvarkomi specialiųjų kategorijų asmens duomenys ar informacija apie asmens teistumą. Siekiant sudaryti sąlygas finansų įstaigoms pasirengti keistis informacija, užtikrinant tinkamą jos apsaugą, PPTFPĮ 15¹ straipsnio įsigaliojimą siūloma numatyti nuo 2024 m. liepos 1 d.
Siūlomas teisinis reglamentavimas leis finansų įstaigoms nedarant įtakos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai veiksmingiau vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, įskaitant netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) kitų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, prevenciją, taip pat veiksmingiau apsaugoti asmenis nuo sukčiavimo, t. y. vienos iš šiuo metu vyraujančių pirminių nusikalstamų veikių, sąlygojančių pinigų plovimo prevencijos poreikį, keliamų grėsmių. Nesiūloma numatyti kitų įpareigotųjų subjektų teisės keistis informacija nesant duomenų, pagrindžiančių, kad tokia teisė leistų minėtiems subjektams efektyviau vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Siūloma pripažinti netekusia galios PPTFPĮ 9 straipsnio 20 dalį. Pritarus pakeitimams kliento ir naudos gavėjo nustatymo metu finansų įstaigų, kaip ir visų kitų klientų, tapatybės nustatymas turės būti atliekamas atsižvelgiant į nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir bus panaikintos vienai subjektų grupei numatytos išimtys. Siūloma patikslinti PPTFPĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatant, kad, be kitų minėtoje dalyje numatytų atvejų, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti kliento patvirtinimo, jei informacija gauta tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių informacinių sistemų ar registrų. Pakeitimu bus sumažinta administracinė našta rinkos dalyviams ir kuriamas patrauklesnis reguliavimas.
Pažymėtina, kad minėtas pakeitimas neturės įtakos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių efektyvumui, kadangi remdamiesi rizika pagrįstu vertinimu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę spręsti, kuriais atvejais ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant užtikrinti tinkamą PPTFPĮ nuostatų dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo įgyvendinimą. Taigi net ir atsisakius imperatyvaus reikalavimo kliento parašu patvirtinti surinktą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali, esant poreikiui, prašyti kliento patvirtinimo (pasirinktu būdu), paaiškinimų arba prašyti, kad informaciją pateiktų pats klientas. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų teisė, bet ne pareiga, gauti informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Be to, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija būtų tinkami ir aktualūs, PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta pareiga finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams juos nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. PPTFPĮ 11 straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi, kuri numato, kad finansų įstaigos turi vadovautis Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis gairėmis dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį.
PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą siūloma patikslinti ir aiškiai nustatyti, kad elektroninės prekybos platformose vykstant prekybai tarp jose registruotų vartotojų supaprastintas kliento tapatybės nustatymas esant PPTFPĮ nustatytoms sąlygoms galimas ne tik vykdant registruotų vartotojų tarpusavio atsiskaitymus, bet ir atsiskaitymus, susijusius su paminėtų vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje, t. y. kai tokie atsiskaitymai atliekami su tikslu atsiskaityti mokėjimo paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas (komisinio atlyginimo sumokėjimas) ir (ar) elektroninės prekybos platformai už vartotojams suteiktas platformos paslaugas (pvz., platformos komisinio atlyginimo sumokėjimas) bei papildomas paslaugas platformos vartotojams, susijusias su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje (pvz., reklama, vartotojo parduodamų daiktų rodymo pirmenybė ir iškėlimas į parduodamų daiktų sąrašo pradžią ar kitos paslaugos, kurios suteikia papildomų naudų elektroninės prekybos platformos vartotojams naudojantis platforma). Siūloma nuostata padarys teisinį reguliavimą aiškesnį, bus sumažinta administracinė našta rinkos dalyviams, kurie turės daugiau galimybių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą vykdant nekeliančius didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mokėjimus nedidelėmis sumomis. PPTFPĮ 21 straipsnyje siūloma aiškiai nustatyti pareigą deklaruoti grynuosius pinigus ir kai jie gabenami nelydimi, o ANK pakeitimo projektu siūloma numatyti atsakomybę už minėtos pareigos nevykdymą.
Taip pat PPTFPĮ projektu siūloma patikslinti PPTFPĮ 21 straipsnyje nurodytos gabenamos grynųjų pinigų sumos dydžio apatinę ribą ir suderinti ją su Reglamento 2018/1672 nuostatomis. PPTFPĮ 29 straipsnyje siūloma atsisakyti konkrečių Europos priežiūros institucijų gairių vardijimo ir įtvirtinti bendro pobūdžio formuluotę su nuoroda į šias. Pritarus pakeitimams ateityje nekils poreikis keisti PPTFPĮ, jei bus priimtos naujos gairės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės. Numatomas teigiamas poveikis kriminogeninei situacijai dėl efektyvesnės nusikalstamų veikų prevencijos ir jų užkardymo. Priėmus įstatymus bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Finansų įstaigos galės efektyviau identifikuoti galimą pinigų plovimą ir (ar) teroristų finansavimą bei pateikti išsamesnę informaciją FNTT, taip bus sudaryta galimybė greičiau atlikti tyrimus, užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinant PPTFPĮ projektą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Įgyvendinant PPTFPĮ projektą FNTT turės nustatyti keitimosi informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius tvarką ir viešai skelbtinos informacijos apie virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius perdavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui tvarką; Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos – pakeisti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 1 d. įsakymą Nr.
1B-371 „Dėl grynųjų pinigų deklaravimo formų, Reikalavimų Grynųjų pinigų deklaravimo formos blankui ir Grynųjų pinigų deklaravimo formos pildymo, pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įgyvendinant PPTFPĮ projektą ir FAĮ projektą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės parengti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą /išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Įgyvendinant AĮ projektą Teisingumo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Įgyvendinant NĮ projektą Teisingumo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1R-226 „Dėl Notarų atestavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Įgyvendinant AĮ projektą ir NĮ projektą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės parengti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-57/1B-160 „Dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“ pakeitimo projektą. Įgyvendinant ALĮ projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Azartinių lošimų licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“; Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės pripažinti netekusiu galios Pranešimo apie pasikeitusius lošimų organizatoriaus akcininkus, juos kontroliuojančius asmenis, stebėtojų tarybos, valdybos narius, vadovą, jo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) arba kitus asmenis, galinčius tvarkyti lošimų organizatoriaus buhalterinę apskaitą, filialo vadovą tvarkos aprašą, patvirtintą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-258 „Dėl Pranešimo apie pasikeitusius lošimų organizatoriaus akcininkus, juos kontroliuojančius asmenis, stebėtojų tarybos, valdybos narius, vadovą, jo pavaduotoją, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) arba kitus asmenis, galinčius tvarkyti lošimų organizatoriaus buhalterinę apskaitą, filialo vadovą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Įgyvendinant TMBVPĮ projektą Finansų ministerija turės parengti Ūkio subjektų, kurie verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąrašo sudarymo, tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1K-187 „Dėl Ūkio subjektų, kurie verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąrašo sudarymo, tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad Įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „pinigų plovimas“, „teroristų finansavimas“, „poveikio priemonė“, „teistumas“, „virtualiosios valiutos“, „kriptoturtas“, „lošimai“, „loterijos“, „taurieji metalai“, „brangakmeniai“, „praba“, „ūkio subjektas“ ir „atsakomybės ženklas“. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Atsižvelgiant poreikį Antstolių rūmams ir Notarų rūmams pasirengti reguliavimo pakeitimams ir parengti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimo projektus PPTFPĮ projekto, AĮ projekto ir NĮ projekto nuostatų dėl poveikio priemonės – baudos skyrimo įsigaliojimas numatomas 2024 m. gegužės 1 d. Laikantis „dviejų datų“ taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, ir atsižvelgiant į informacinių sistemų modifikavimo poreikį Įstatymo projekto nuostatų dėl kai kurių įpareigotųjų subjektų pareigos teikti informaciją apie veiklos vykdymo pradžią ir pabaigą, nepriekaištingos reputacijos kriterijų pakeitimo ir nelydimų grynųjų pinigų deklaravimo bei FAĮ projekto, FAAĮ projekto ir ANK projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas 2024 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į poreikį FNTT ir finansų įstaigoms pasirengti reguliavimo pakeitimui ir parengti įgyvendinamojo teisės akto projektą PPTFPĮ projekto nuostatų dėl keitimosi informacija tarp finansų įstaigų įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d. [¹] REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the assessment of the risk of money laundering and terrorist financing affecting the internal market and relating to cross-border activities, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/0b2ecb04-aef4-11e9-9d01-01aa75ed71a1/language-en.
ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
2023-12-13 Nr. XIVP-3357 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikrais keičiamame įstatyme nustatytais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turėtų teisę nereikalauti kliento patvirtinimo, jei dokumentai, duomenys ar informacija būtų gauta tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Svarstytina, ar šiuo aspektu neturėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys praplečiant dokumentų, duomenų ar informacijos gavimo (kai tai patvirtinama parašu) šaltinius, nurodant, jog dokumentai, duomenys ar informacija gauta „iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų“. 2. Atsižvelgus į tai, jog projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 ir 3¹dalyje nurodytiems asmenims nustatomi papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kad minėtieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus taikomi tik naujai skiriamiems valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams. 3.
Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas“ vartojamas jungtukas „ir“ tikslintinas, rašant „arba“, taip aiškiau atskiriant alternatyvius subjektus. 4. Projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo
asmenims, vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą – kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turėtų nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą. Pagal projekto 20 straipsnio 2 dalį teikiamas siūlymas įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., o pagal projekto 20 straipsnio 8 dalį naujas reikalavimas būtų taikomas ir iki įstatymo įsigaliojimo pradėjusiems vykdyti veiklą operatoriams. Svarstytina, ar naujų reikalavimų nustatymas jau veiklą vykdantiems operatoriams neturėtų būti atidėtas vėlesniam terminui, kad būtų spėta pasiruošti (sukaupti reikalingas lėšas) šio reikalavimo įgyvendinimui. 5. Projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo
turi tenkinti ne tik ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, tačiau ir ją vykdantys. Projekto 20 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimo dėl 125 000 eurų dydžio nuosavo kapitalo iki
juridiniai asmenys 2024 m. birželio 1 d. netektų teisės toliau vykdyti atitinkamą veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos dėl pasekmių, kurios kyla, kai virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdantys subjektai nebetenkina keičiamo įstatymo
projekto 20 straipsnyje, tačiau ir keičiamo įstatymo 25 straipsnyje. Pažymėtina, jog projekto 20 straipsnyje reglamentuojami tik tie atvejai, kai atitinkama veikla pradėta vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiama po jo įsigaliojimo, tačiau atitinkamos pasekmės turėtų būti nustatytos ir tais atvejais, kai veikla pradedama vykdyti ir po 2024 m. gegužės 1 d. Antra, pastebėtina, jog subjektams, vykdantiems aptariamą veiklą ir nebeturintiems keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyto laidavimo ar garantijos dokumento, taip pat turėtų kilti tam tikros pasekmės. Trečia, keičiamo įstatymo 25 straipsnyje taip pat turėtų būti nustatytos ne tik pačios pasekmės, kurios kiltų nebetenkinant keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau ir subjektai bei tvarka, kaip toks teisinis reguliavimas įgyvendinamas. 6. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalis papildoma naujais 8 ir 9 punktais, o projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 46¹ straipsniu, kuriuose numatomas laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas. Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną arba kelias paslaugas gali būti taikomas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.
Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie konkretų terminą, kurį nustato priežiūros institucija (ne ilgesnį nei 4 mėnesiai), kuris gali būti pratęstas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje atsisakyti formuluotės „tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas“. 7. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš priemonių, taikomų už šio įstatymo pažeidimus, gali būti kai „šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės paskyrimo“. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai, kad tai naujai projektu nustatoma priemonė, manytina, jog projekto 20 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl šios nuostatos taikymo, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vertinamas pakartotinumas – ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos poveikio priemonės būtų įtraukiamos vertinant pakartotinumo kriterijų, ar vertinant pakartotinumą būtų skaičiuojamos tik nuo 2024 m. sausio 1 d. paskirtos poveikio priemonės. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktui. 8. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas „laikinas ar visam laikui <...> veiklos uždraudimas (apribojimas)“.
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatomas „laikinas uždraudimas (apribojimas)“, „uždraudimas“, „laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina nuosekliai ir aiškiai vartoti šias formuluotes, t. y. kad būtų aiškiai įvardyta priemonės trukmė. Pavyzdžiui, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto formuluotė „virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“ dėstytina pasirenkant keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamą struktūrą. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsniui. Be to, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio turinį, jo pavadinime vartotina formuluotė „laikinas uždraudimas (apribojimas)“. 9. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 14 straipsnio 1 – 2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus. 10. Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus vieną dieną iki atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos (atitinkamai 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. birželio 30 d.).
Pažymėtina, jog įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui taip pat reikia pasirengti ir tam turi būti nustatytas realus terminas, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriui priėmus teisės aktą, kuriuo nustatoma informacijos apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius keitimosi tvarka, finansų įstaigoms reikės sukurti ir
(ar) pakeisti naudojamų informacinių sistemų funkcionalumus. Atsižvelgus į tai, projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini. 11. Projekto 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Teikiamas siūlymas tobulintinas. Pažymėtina, jog pagal projekto 20 straipsnį įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau projekto nuostatos, kurios yra aktualios nagrinėjant pažeidimus, pagal projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. gegužės 1 d. Taigi dėstant projekto 20 straipsnio 5 dalies taisyklė turėtų būti atitinkamai patikslinta, kadangi aktualus terminas yra ne „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, o projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 20 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
2024-04-16 Nr. XIVP-3357(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies pirmojo ir antrojo sakinių santykis nėra aiškus tuo aspektu, jog jais nustatomos skirtingos taisyklės dėl to, ar reikia reikalauti kliento parašu patvirtinti tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų gautus kliento tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją. Pirmuoju sakiniu nustatoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti reikalingus dokumentus, duomenis ir informaciją iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ir informaciją, jeigu jis juos patvirtina parašu, t. y. nustatoma, kad dokumentai, duomenys ir informacija, gauti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių turi būti patvirtinti kliento parašu. Antrajame sakinyje nustatoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija būtų patvirtinti kliento parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pirmajame sakinyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių“ neturėtų būti įrašytas žodis „valstybės“. 2. Projekto 20 straipsnio 9 dalyje nuoroda į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį tikslintina, kadangi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nėra reglamentuojamas patirtų sąnaudų kompensavimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Butkevičius, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Radvilė Morkunaitė-Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Agnė Narščiuvienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.:
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 3 straipsniu keičiamo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikrais keičiamame įstatyme nustatytais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turėtų teisę nereikalauti kliento patvirtinimo, jei dokumentai, duomenys ar informacija būtų gauta tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų.
Svarstytina, ar šiuo aspektu neturėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys praplečiant dokumentų, duomenų ar informacijos gavimo (kai tai patvirtinama parašu) šaltinius, nurodant, jog dokumentai, duomenys ar informacija gauta „iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų“. Pritarti. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji
subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą).
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-1325 3, 3¹ 2.
Atsižvelgus į tai, jog projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 ir 3¹dalyje nurodytiems asmenims nustatomi papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kad minėtieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus taikomi tik naujai skiriamiems valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams. Pritarti iš dalies. Numatytas 6 mėn. pereinamasis laikotarpis. Nustatant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įpareigotiesiems subjektams ir jų vadovams ir naudos gavėjams
įstatymo ir (ar) kitų įstatymų pakeitimais tokios nuostatos nebuvo. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo keitimai turėtų būti analogiški. Taip pat būtų sudėtingas praktinis nuostatų taikymas, nes galiotų skirtingi reikalavimai priklausomai nuo to kada asmuo priimtas į darbą
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius „Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas“ vartojamas jungtukas „ir“ tikslintinas, rašant
„arba“, taip aiškiau atskiriant alternatyvius subjektus. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti reikalavimą juridiniams asmenims, vykdantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą – kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turėtų nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą.
Pagal projekto 20 straipsnio 2 dalį teikiamas siūlymas įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d., o pagal projekto 20 straipsnio 8 dalį naujas reikalavimas būtų taikomas ir iki įstatymo įsigaliojimo pradėjusiems vykdyti veiklą operatoriams. Svarstytina, ar naujų reikalavimų nustatymas jau veiklą vykdantiems operatoriams neturėtų būti atidėtas vėlesniam terminui, kad būtų spėta pasiruošti (sukaupti reikalingas lėšas) šio reikalavimo įgyvendinimui Nepritarti. Siūloma nustatyti reikalavimus kaupti lėšas įstatiniam kapitalui formuoti/papildyti sąskaitoje ir po to palaikyti nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, kuris yra tokio pat dydžio, kaip ir minimalus įstatinis kapitalas (125 tūkst. Eur); nėra reikalavimo lėšas nuolat laikyti sąskaitoje įšaldytas ir (ar) nenaudoti jų veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ projekto formuluotės patikslintos atsižvelgiant į verslo asociacijų pateiktas pastabas. Asociacijos iš esmės neprieštarauja reikalavimui palaikyti nustatyto dydžio nuosavą kapitalą, analogiškas reikalavimas nustatytas finansų įstaigoms. Numatytas 3 mėnesių terminas pasirengti reguliavimo pasikeitimams. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikrus reikalavimus turi tenkinti ne tik ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, tačiau ir ją vykdantys.
Projekto 20 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimo dėl 125 000 eurų dydžio nuosavo kapitalo iki 2024 m. gegužės 31 d. neatitinkantys arba įrodymų dėl atitikimo jiems nepateikę juridiniai asmenys 2024 m. birželio 1 d. netektų teisės toliau vykdyti atitinkamą veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos dėl pasekmių, kurios kyla, kai virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdantys subjektai nebetenkina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų būti nustatytos ne tik projekto 20 straipsnyje, tačiau ir keičiamo įstatymo 25 straipsnyje. Pažymėtina, jog projekto 20 straipsnyje reglamentuojami tik tie atvejai, kai atitinkama veikla pradėta vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiama po jo įsigaliojimo, tačiau atitinkamos pasekmės turėtų būti nustatytos ir tais atvejais, kai veikla pradedama vykdyti ir po 2024 m. gegužės 1 d. Antra, pastebėtina, jog subjektams, vykdantiems aptariamą veiklą ir nebeturintiems keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyto laidavimo ar garantijos dokumento, taip pat turėtų kilti tam tikros pasekmės. Trečia, keičiamo įstatymo 25 straipsnyje taip pat turėtų būti nustatytos ne tik pačios pasekmės, kurios kiltų nebetenkinant keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau ir subjektai bei tvarka, kaip toks teisinis reguliavimas įgyvendinamas. Nepritarti. 1.
neatitiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 25 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų priežiūros įstaigos taikys PPTFPĮ numatytas poveikio priemones, kaip ir dėl kitų šio įstatymo pažeidimų. Papildomas reguliavimas, nereikalingas. 2. Reikalavimas dėl laidavimo ar garantijos nekeičiamas, t. y. toks PPTFPĮ nustatytas ir dabar. Jį pažeidus priežiūros įstaiga taikytų PPTFPĮ numatytas poveikio priemones. Registrų centro skelbiamo viešojo sąrašo duomenimis tokių registruotų subjektų kol kas nebuvo. Papildomo reguliavimo, mūsų nuomone, nereikia. 3. Nustatyta, kad reikalavimą dėl virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų prižiūrės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), o finansų sektoriuje analogiškas reikalavimas jau nustatytas, priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Praktika rodytų, kad PPTFPĮ numatytų priežiūros įstaigos teisių gauti informaciją pagal prašymą arba atlikti patikrinimą turėtų pakakti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 8(N), 9(N)
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalis papildoma naujais 8 ir 9 punktais, o projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 46¹ straipsniu, kuriuose numatomas laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas. Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną arba kelias paslaugas gali būti taikomas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.
Pastebėtina, kad projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie konkretų terminą, kurį nustato priežiūros institucija (ne ilgesnį nei 4 mėnesiai), kuris gali būti pratęstas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje atsisakyti formuluotės „tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas“. Nepritarti. Siūlomas saugiklis, kuris įpareigotų priežiūros įstaigas netaikyti poveikio priemonės ilgiau nei tai būtina ir reikalinga, net jei pritaikant priemonę buvo nustatytas ilgesnis veiklos uždraudimo (apribojimo) terminas. Nuostata taip pat skatina subjektus kuo greičiau įgyvendinti priemones dėl atitikimo PPTFPĮ reikalavimams. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš priemonių, taikomų už šio įstatymo pažeidimus, gali būti kai „šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės paskyrimo“.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai, kad tai naujai projektu nustatoma priemonė, manytina, jog projekto 20 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl šios nuostatos taikymo, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vertinamas pakartotinumas – ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos poveikio priemonės būtų įtraukiamos vertinant pakartotinumo kriterijų, ar vertinant pakartotinumą būtų skaičiuojamos tik nuo 2024 m. sausio 1 d. paskirtos poveikio priemonės. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktui
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūrose laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas, uždraudimas visam laikui kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, laikinas arba visam laikui uždraudimas (apribojimas) vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą taikomi vertinant faktus ir aplinkybes, kurie atsirado 2024 m. gegužės 1 d. ir vėliau, išskyrus faktus ir aplinkybes dėl informacijos neteikimo ar neteisingos informacijos teikimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų pakartotinumo, kurie vertinami ir jei atsirado iki 2024 m. gegužės 1 d. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
8Atkreiptinas dėmesys,
jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas „laikinas ar visam laikui <...> veiklos uždraudimas (apribojimas)“.
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nustatomas „laikinas uždraudimas (apribojimas)“, „uždraudimas“, „laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina nuosekliai ir aiškiai vartoti šias formuluotes, t. y. kad būtų aiškiai įvardyta priemonės trukmė. Pavyzdžiui, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto formuluotė „virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos laikinas uždraudimas (apribojimas) ar uždraudimas“ dėstytina pasirenkant keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamą struktūrą. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsniui. Be to, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio turinį, jo pavadinime vartotina formuluotė „laikinas uždraudimas (apribojimas)“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-1314 1,2
dalyje numatyta, kad įstatymo 14 straipsnio 1 – 2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Pritarti. 1. Šio įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus vieną dieną iki atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos (atitinkamai 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. birželio 30 d.).
Pažymėtina, jog įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui taip pat reikia pasirengti ir tam turi būti nustatytas realus terminas, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriui priėmus teisės aktą, kuriuo nustatoma informacijos apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius keitimosi tvarka, finansų įstaigoms reikės sukurti ir (ar) pakeisti naudojamų informacinių sistemų funkcionalumus. Atsižvelgus į tai, projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai tikslintini. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Teikiamas siūlymas tobulintinas. Pažymėtina, jog pagal projekto 20 straipsnį įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau projekto nuostatos, kurios yra aktualios nagrinėjant pažeidimus, pagal projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. gegužės 1 d. Taigi dėstant projekto 20 straipsnio 5 dalies taisyklė turėtų būti atitinkamai patikslinta, kadangi aktualus terminas yra ne „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, o projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 20 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Infobalt, 2023-12-06, Nr. Nr. 20231206/03 15²25
funkcijų perdavimas kitam asmeniui Norime atkreipti dėmesį, kad duomenų perdavimas gali būti vykdomas GDPR nurodytais pagrindais, o duomenų kontrolė turi būti vykdoma kaip nurodyta GDPR. Tuomet reikėtų kalbėti, kad ne pats funkcijų perdavimas neatitinka GDPR, o tai kaip funkcijas perdavusios įmonės užtikrina jo laikymąsi. Galimybė klientų stebėsenos funkcijai vykdyti pasitelkti trečiąją šalį (paslaugų teikėją) GDPR niekaip neprieštarauja. Tą patvirtina žemiau nurodomi argumentai. GDPR išsamiai reglamentuoja tas taisykles, kurios nustatytos asmens duomenų tvarkymo procesui. Asmens duomenų tvarkymui yra keliamas teisėtumo reikalavimas (GDPR 6 str.). Vienas iš asmens duomenų tvarkymo pagrindų yra duomenų valdytojui tenkančios teisinės prievolės vykdymas (GDPR 6 str. 1 d. c punktas). PPTFPĮ finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus įpareigoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną (PPTFPĮ 9 str. 16 d.), kas savaime reiškia minėtiems subjektams tenkančią pareigą (prievolę) tvarkyti asmens duomenis. GDPR, kuris reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo procesui nustatytus reikalavimus, leidžia asmens duomenų tvarkymui pasitelkti duomenų tvarkytojus (GDPR 28 str.). Todėl egzistuojanti galimybė asmens duomenų tvarkymui, kuris vykdomas atliekant kliento nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, pasitelkti kitus duomenų tvarkytojus (paslaugų teikėjus) niekaip neprieštarauja (ir negali prieštarauti) GDPR. Tuo atveju, jei ūkio subjektai (įskaitant finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus) laikosi GDPR reikalavimų, vykdomas asmens duomenų tvarkymas yra tinkamas ir tuo pačiu užtikrinantis efektyvią tokių duomenų apsaugą.
Duomenų tvarkymo veiklai pasitelkiant kitus duomenų tvarkytojus pagal GDPR išskiriami tokie reikalavimai:
(i) apie tvarkomų asmens duomenų gavėjus duomenų subjektai turi būti aiškiai informuoti (GDPR 13 str. 1 d. e punktas);
(ii) asmens duomenų tvarkymo veiklai pasitelkiant trečiuosius asmenis (duomenų tvarkytojus) turi būti sudaroma sutartis dėl duomenų tvarkymo (GDPR
tvarkymui gali būti pasitelkti tik patikimi duomenų tvarkytojai, kurie užtikrina tinkamas technines ir organizacines vykdomai duomenų tvarkymo veiklai. Be kita ko, ir VDAI yra patvirtinusi standartines sutarčių sąlygas duomenų tvarkymo sutartyse ir kurios apibrėžia griežtus reikalavimus, kurių turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo veikloje (patvirtintos VDAI direktoriaus 2021-12-27 įsakymu Nr. 1T-117(1.12.E);
(iii) duomenų tvarkytojas asmens duomenis tvarko išimtinai pagal duomenų valdytojo nurodymus ir konkrečiu iš anksto apibrėžtu tikslu (o ne kažkokiais savarankiškais tikslais ir plačios veikimo teisės neturi);
(iv) už tinkamą asmens duomenų tvarkymą duomenų subjektui visais atvejais atsakingas išlieka duomenų valdytojas. Mūsų nuomone GDPR yra išsamiai sureguliuotas duomenų tvarkymo procesas (įskaitant ir duomenų tvarkymas į šią veiklą įtraukiant duomenų tvarkytojus, tam nustatant atitinkamus reikalavimus, kurie savo esme yra reiklūs ir griežti). Todėl nustatyti kažkokius papildomus ribojimus, kurių GDPR niekaip nenumato, esame įsitikinę, kad nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad siūlomu įstatymo pakeitimu numatomas draudimas perleisti kliento nuolatinę dalykinių santykių stebėseną (ODD), įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą (TM) ir pranešimų apie tai teikimą (Reporting).
Vis dėlto, draudimas perleisti kliento pažinimo funkciją (KYC) dalykinių santykių užmezgimo metu nėra nustatomas, nors duomenų kiekio prasme, KYC atlikimo metu surenkama iš esmės tiek pat duomenų (ar net daugiau) kaip ir ODD ar TM metu. Dėl to kyla papildomų klausimų dėl teiginio, kad outsourcing‘as neatitinka GDPR. Todėl teigiame, kad siūlomu pakeitimu be jokio pagrindo yra siekiama varžyti ūkinės-komercinės veiklos laisvę (Konstitucijos 46 str.) bei tuo pačiu apriboti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje. Taip pat, kyla klausimų ir dėl priklausomumo vienai įmonių grupei. Turėtų būti pateikiamas paaiškinimas kas būtų laikoma viena grupe. Mūsų nuomone, įmonių grupės apibrėžimas neturėtų būti per daug susiaurinamas, kadangi dėl rizikos valdymo priežasčių daug susijusių verslų yra organizuojami per atskirus holdingus. Dėl to, jei būtų nuspręsta ribojimus taikyti, siūlytume nustatyti, kad ribojimas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai finansų įstaigos ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso tiems patiems naudos gavėjams. 25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais
ribojimui, kad virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių (VASP) įstatinis kapitalas (ne mažesnis kaip 125 000 eur) galėtų būti laikomas tik kredito įstaigoje.
Visų pirma, toks kredito sektoriaus išskyrimas yra nepagrįstai varžantis konkurenciją tarp finansų rinkos dalyvių, kurie teikia alternatyvias paslaugas kaip ir kredito įstaigos, t. y. elektroninių pinigų įstaigos. Iš ekonominės perspektyvos, teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį. Tiek kredito įstaigos, tiek elektroninių pinigų įstaigos gauna ne tik pareigą saugoti klientų lėšas, bet ir įgyja teisę tas lėšas naudoti investuojant į likvidų turtą (pvz., obligacijas), o pajamos iš tokių investicijų gali būti reikšmingos. Tuo atveju jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti VASP minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne, šios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų paslaugų kainos, nes kredito įstaigos turėdamos papildomus pajamų srautus galėtų nuleisti kitų paslaugų kainas. Be kita ko, siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį Lietuvos, kaip vienos iš FinTech palankių jurisdikcijų, įvaizdžiui ir patrauklumui. Pažymėtina, kad didžioji dalis Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių yra elektroninių pinigų įstaigos. Dėl to, kredito sektoriaus išskyrimas iš esmės prieštarautų viešai deklaruojamiems valstybės tikslams skatinti paslaugų prieinamumą, diversifikuoti rizikas ir t.t. Svarbu paminėti ir tai, kad toks ribojimas gali turėti itin reikšmingą neigiamą įtaką ir patiems VASP. Kaip žinoma, VASP paprastai yra kvalifikuojami kaip aukštos rizikos verslai. Dėl to, kredito įstaigos taikydamos savo rizikos apetito normas gali dirbtinai trukdyti VASP atsidaryti sąskaitas, taikyti itin ilgus prašymų nagrinėjimo terminus ar aplamai atsisakyti suteikti prieigą prie sąskaitų.
Toks kredito sektoriaus elgesys jau dabar yra plačiai žinomas kai kredito įstaigos iki šiol nenoriai atidaro lėšų saugojimo sąskaitas elektroninių pinigų įstaigoms. Pažymėtina, kad ir Lietuvos bankas yra dėjęs dideles pastangas, kad įtikintų kredito įstaigas lanksčiau žiūrėti į alternatyvius paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad VASP yra dar aukštesnio rizikos profilio nei elektroninių pinigų įstaigos, turime labai pagrįstą manymą, kad kredito įstaigos gali tapti esmine kliūtimi VASP sektoriaus plėtrai Lietuvoje. Elektroninių pinigų įstaigoms turėtų būti suteikta teisė saugoti VASP lėšas ir dėl šių priežasčių:
a) Elektroninių pinigų yra taikomi riziką ribojantys reikalavimai klientų lėšų apsaugai, taip užtikrinant klientų lėšų saugumą, dėl to elektroninių pinigų įstaigos ir kredito įstaigos užtikrina iš esmės tą patį saugumo lygį;
b) Elektroninių pinigų įstaigos turi tokias pat technines galimybes atidaryti kaupiamąsias ir einamąsias sąskaitas kaip ir kredito įstaigos;
c) Elektroninių pinigų įstaigos užtikrina aukštą konkurenciją ir sąskaitų prieinamumą, todėl, tuo atveju kai kredito įstaigos varžo naujų rinkos dalyvių galimybes gauti finansines paslaugas, elektroninių pinigų įstaigos padeda VASP gauti reikalingas mokėjimo paslaugas. Taip pat, atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, steigiamoms bendrovėms yra suteikiama galimybė atsidaryti kaupiamąją sąskaitą tiek kredito, tiek elektroninių pinigų įstaigoje. Dėl to, mūsų vertinimu, šakinis įstatymas (PPTFPĮ) neturėtų nustatyti griežtesnių reikalavimų nei bendrovių veikla reglamentuojantis pagrindinis nacionalinis teisės aktas. Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. PPTFPĮ projektu siūloma nustatyti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo funkciją kitam asmeniui. Taip pat detalizuojama, kad minėtu būdu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją savo įmonėje organizuojanti finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi tai nustatyti savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose, kuriose turi nusimatyti organizacinius sprendimus, taip pat kontrolės procedūras, priemones, kaip yra užtikrinamas perduotų funkcijų tinkamo vykdymo auditavimas. Siūloma nustatyti, kad tarpusavio santykiai turi būti įforminti rašytine sutartimi, kurioje turi būti aptartos pagrindinės sutarties sąlygos. Prieš perduodant veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalės įsitikinti, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad PPTFPĮ projekto nuostatos nedraudžia naudoti iš kitų subjektų įsigytų technologinių įrankių, t. y. kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos funkcijų perdavimu nelaikytini atvejai, kai naudojama trečiosios šalies IT sistema, o funkcijas faktiškai atlieka pati finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas. Pažymėtina, kad PPTFPĮ projektu nesiekiama sukurti teisinių prielaidų visiškam PPTFPĮ numatytų funkcijų perdavimui. PPTFPĮ projekto nuostata, nustatančia draudimą kitam asmeniui perduoti įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą ir pranešimų apie tai teikimą, taip pat PPTFPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimą, šiuo projektu siūlomas reguliavimas suderinamas PPTFPĮ 23 straipsnyje nustatytu reguliavimu, draudžiančiu pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta FNTT.
Pažymėtina ir kad PPTFPĮ 23 straipsniu į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento it Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai nei susijusiam klientui, nei kitiems tretiesiems asmenims neatskleidžia, kad informacija yra, bus ar buvo perduodama Finansinės žvalgybos padaliniui, arba kad yra ar gali būti atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Draudimą atskleisti Finansinės žvalgybos padaliniui perduotą informaciją numato ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) 21 ir 29 rekomendacijos – draudžiama atskleisti faktą, kad Finansinės žvalgybos padaliniui teikiamas pranešimas apie įtartiną kliento operaciją ar susijusią informaciją, valstybė privalo turėti taisykles, kuriomis užtikrinamas šio draudimo įgyvendinimas.
Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat įtartinų piniginių operacijų ar sandorių informacijos saugojimas yra glaudžiai susiję su informacijos teikimu Lietuvos finansinės žvalgybos padaliniui – FNTT, šios informacijos negali gauti tretieji asmenys. Dėl nurodytų priežasčių įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat įtartinų piniginių operacijų ar sandorių informacijos saugojimas turi būti atliekamas pačios finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, neperduodant šios informacijos kitiems asmenims, kas būtų praktiškai neįgyvendinama pavedus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymą ir
(ar) pranešimų apie tai teikimą trečiajam asmeniui. Siekiant mažiau riboti verslo galimybes pritartina siūlymui leisti tretiesiems asmenims pavesti nuolatinę dalykinių santykių stebėseną. Dėl klausimų apie įmonių grupes ir priklausomybę joms, pažymėtina, kad grupės sąvokos apibrėžtos Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 15 punkte ir Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Mūsų vertinimu, pateiktas siūlymas nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas taikyti sąvoką kitokia apimtimi, nei numatyta minėtuose teisės aktuose. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 15² straipsniu Papildyti Įstatymą 15² straipsniu: „15² straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui 1.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo).
<...>
PPTFPĮ projekte numatyti reguliavimo pakeitimai siūlomi įvertinus, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1374 priimti pakeitimai turėjo trumpalaikį efektą: nustatytas reikalavimas dėl įstatinio kapitalo dydžio ne visuomet yra tvarus – juridinio asmens įstatinis kapitalas ne visada yra pilnai apmokėtas, sumažėja arba yra sumažinamas po įregistravimo, tokiu būdu susidaro sąlygos steigti „popierines“ įmones neturint tikslo vykdyti veiklą, neužtikrinama klientų apsauga. Taip pat 2023 m. vėl stebima, kad sparčiai auga naujų steigiamų VASP skaičius, toliau fiksuojamas minėto sektoriaus negebėjimas laikytis nustatytų reikalavimų, todėl būtina užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų būtų laikomasi. Patikslintame PPTFPĮ projekte siūloma nustatyti, kad sąskaitoje kredito įstaigoje turi būti kaupiamos lėšos formuojant ar didinant VASP bendrovių įstatinį kapitalą, bet nenustatomas reikalavimas kur turi būti laikomos nuosavo kapitalo lėšos (t. y. galios bendros civilinės teisės normos , leidžiančios turėti sąskaitą ir elektroninių pinigų ar kitoje finansų įstaigoje); konkretizuojami reikalavimai veikiančioms ir ketinančioms pradėti vykdyti veiklą įmonėms.
Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas analogiškas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytam reikalavimui sąskaitą įstatinio kapitalo formavimui atidaryti vienoje iš kredito įstaigų, turinčių licenciją teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų nuostatas VASP yra finansų įstaigos, jiems taikytini reikalavimai analogiški nustatytiems Finansų įstaigų įstatyme. Siūlomas VASP išskyrimas finansų sektoriuje suteikiant joms teisę formuoti įstatinį kapitalą sąskaitoje elektroninių pinigų įstaigoje, būtų nepagrįstas. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo nustatytinas vienodas reguliavimas. Pažymėtina, kad PPTFPĮ projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus ir sąskaitai, į kurią turi būti įnešamos įstatinį kapitalą formuojančios lėšos. Todėl PPTFPĮ projektu siūlomas nustatyti reguliavimas turės įtakos naujų VASP steigimo procesams, o jau veikiančioms bendrovėms, bus aktualus tik jei bus siekiama padidinti įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais. PPTFPĮ projektu nesiūloma riboti jau veikiančių ar naujai steigiamų bendrovių teisės naudoti sąskaitas elektroninių pinigų įstaigose. 7. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:
1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:
a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;
b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;
juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100
eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
2Fintechhub LT,
2023-12-07, Nr. S-5 Cryptohub, 2023-12-08, Nr.
S-23-125 15²10 Dėl Projekto 12 straipsnio – 25 straipsnio pakeitimas Asociacija griežtai nepritaria Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytam reikalavimui, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (pastaba – vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą) įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas sąskaitą atidaryti konkrečiai tik kredito įstaigoje (t. y. komerciniame banke arba kredito unijoje) ne tik prieštarauja kitiems teisės aktams, bet ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, reglamentuojančio visų akcinių bendrovių steigimą Lietuvos Respublikoje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad: „Bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.“. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nepateikė argumentų, kuriais buvo remiamasi nustatant apribojimą sąskaitas atidaryti tik kredito įstaigose. Pažymime, kad tokio reikalavimo nėra ir nuo
(angl. Markets in Crypto-Assets, MiCA). Taip pat šis pakeitimas nebuvo įtrauktas į derinimo su suinteresuotomis šalimis etapą 2023 m. rugpjūčio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto pasiūlymas iškreipia rinkos konkurenciją, nes uždraudžia elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas akcinėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, nors nedraudžia to daryti steigiant bet kokia kita veikla užsiimančią akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę.
Iš ekonominės perspektyvos, sąskaitos atidarymas klientui, sąskaitos palaikymas, o taip pat teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį elektroninių pinigų įstaigoms. Jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne, pastarosios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų paslaugų kainos, nes kredito įstaigos, turėdamos papildomus pajamų srautus, galėtų sumažinti kitų paslaugų kainas. Be kita ko, siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą poveikį Lietuvos, kaip vienos iš FinTech palankių jurisdikcijų, įvaizdžiui ir patrauklumui. Pažymėtina, kad didžioji dalis Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių yra elektroninių pinigų įstaigos. Kredito sektoriaus išskyrimas iš esmės prieštarautų viešai deklaruojamiems valstybės tikslams skatinti paslaugų prieinamumą, diversifikuoti rizikas ir t.t. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto rengėjo viešai skelbiama informacija neatitinka realių siūlomų teisės aktų pakeitimų, todėl nėra užtikrinamas pakankamas informacijos skaidrumas visuomenei. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 29 d. pranešime spaudai1 yra teigiama, kad „Siekiant suvaldyti kylančias rizikas iki 2024 m. gruodžio 30 d., kuomet įsigalios šiais metais priimtas Europos Sąjungos teisės aktas – reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl.
Markets in Crypto-Assets, MiCA), siūloma numatyti, kad kriptoturto sektoriaus įmonės privalės išlaikyti nuosavą kapitalą, kuris būtų ne mažesnis nei numatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, t. y. 125 000 Eur, bei laikyti šį kapitalą sąskaitoje Lietuvos finansų įstaigoje.“ Atkreipiame dėmesį, kad elektroninių pinigų įstaigos taip pat yra finansų įstaigos, tačiau į konkrečią projekto formuluotę jos nėra įtrauktos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktą siūlome papildyti taip: „1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė – turėti įregistruotą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą, kurį formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;“. Dėl Projekto 7 straipsnio – Įstatymo papildymas 15² straipsniu Asociacija griežtai nepritaria siūlomam 15² straipsnio 2 dalies 4 punkto įtraukimui. 15²straipsnio 1 dalis numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo veiklos funkcijas kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis. To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas.
Šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei“. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas pasiūlymo argumentas yra nepakankamas ir neišsamus, o Projekte pateikta formuluotė rinkos dalyviams gali turėti daug platesnes praktines implikacijas, nei yra tikimasi: „Galiojančiame PPTFPĮ nėra reglamentuojamas veiklos funkcijų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, vykdymo pavedimas kitam asmeniui, tačiau prižiūrint įpareigotųjų subjektų veiklą praktikoje nustatyta, jog praktikoje kai kurių įpareigotųjų subjektų veikla organizuojama ir tokiu būdu – sudaromos sutartys dėl minėtų funkcijų pavedimo tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse registruotiems subjektams. Nesant veiklos funkcijų vykdymo perdavimo kitam asmeniui tikslesnio reglamentavimo rinkoje įpareigotiesiems subjektams kyla veiklos kliūčių dėl teisinio neaiškumo.“. Atkreipiame dėmesį, kad esminis formuluotės netikslumas yra draudimas perduoti funkciją (procesą), kai turėtų būti draudžiama perduoti tik atsakomybę. Šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu galiojantys teisės aktai nedraudžia kitam asmeniui perduoti kliento nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymo ir pranešimų apie tai rengimo. Toks draudimas nacionaliniu mastu iškreipia šalyje veikiančių finansų įstaigų konkurencinę aplinką ir yra neproporcionalus, ypač labai mažų ir mažų finansų įstaigų atžvilgiu. Pasigendame tokio pasiūlymo ex-ante poveikio vertinimo.
Reikalavimu išskirtinai nustatoma, kad visos finansų įstaigos privalo savo įstaigos (arba įstaigų grupės) viduje sukurti informacinių technologijų įrankį, kuris sektų atliekamus mokėjimus ir, pagal finansų įstaigos nustatytus kriterijus, žymėtų įtartinas operacijas. Taip pat turi būti samdomi žmonės, kurie atliktų kokybinius vertinimus – tikrintų, ar įtartina operacija atitinka įprastą kliento veiklą, vertintų papildomai gaunamus operaciją pagrindžiančius duomenis /dokumentus, formuotų pranešimo apie įtartiną operaciją turinį ir pan. Pažymėtina, kad pagal dabartinę Europos Sąjungos lygmeniu leidžiamą praktiką dėl šių veiksmų atlikimo finansų įstaigos gali sudaryti veiklos perdavimo funkcijų sutartis su kitais asmenimis. Nepaisant proceso perdavimo, visus sprendimus priima ir atsakomybę už juos išlaiko pati finansų įstaiga – ji nustato, pagal kokius kriterijus turėtų būti žymimos įtartinos operacijos, ji priima sprendimą dėl dalykinių santykių (ne)tęsimo po sustiprinto kliento patikrinimo, ji priima sprendimą, ar pateikti pranešimą dėl įtartinos piniginės operacijos. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad veiklos funkcijų perdavimas jau yra reglamentuotas ir pakankamas. Pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančią praktiką finansų įstaiga negali perduoti strateginių sprendimų priėmimo, tačiau draudimo perduoti konkretų procesą – nėra. Pasigendame argumentacijos, kodėl Lietuvoje turėtų būti taikomas papildomas režimas nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, ypač deklaruojant tikslą būti aukštos pridėtinės vertės FinTech centru Europoje. Veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims reguliuojamas šiais teisės aktais:
valdybos nutarimas Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“2 (toliau – LBV nutarimas), kuriuo įgyvendinamos 2019 m. vasario 25 d. Europos bankininkystės institucijos gairės Nr.
EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų3 (toliau – EBI gairės dėl užsakomųjų paslaugų). LBV nutarimas nustato finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo reikalavimus, veiklos funkcijų valdymo sistemas, reikalavimus, taikomus perduotų veiklos funkcijų vykdymo stebėsenai ir kontrolei. LBV nutarimo 24 dalis numato, kad finansų įstaigos kitiems asmenims negali perduoti savo valdymo organo atsakomybės ir pareigų, kurios yra: sąlygų, kurias finansų įstaiga privalo nuolat tenkinti, kad turėtų leidimą vykdyti veiklą, užtikrinimas; organizacinės struktūros nustatymas ir veiklos organizavimas; interesų konfliktų valdymas; įstaigos strategijos ir politikos nustatymas; kasdienio įstaigos valdymo priežiūra, įskaitant su veiklos funkcijų perdavimu susijusių visų rizikos rūšių valdymą; stebėtojų tarybos atliekamas priežiūros vaidmuo, įskaitant vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą ir stebėseną. Bendrai LBV nutarime numatytomis taisyklėmis siekiama numatyti, kad finansų įstaigos pačios įsivertintų savo atliekamas funkcijas, išskirtų svarbias funkcijas, atliktų rizikų vertinimus ir pačios išlaikytų atsakomybę už priimamus sprendimus. Šių taisyklių pakanka, kad būtų užtikrintas veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims rizikos valdymas. 2. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-17 „Dėl finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo“, kuriuo taikomos Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2022/05 dėl politikos ir procedūrų, susijusių su atitikties valdymu ir kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu atitikties užtikrinimo pareigūno vaidmeniu ir pareigomis pagal Direktyvos (ES) 2015/849 8 straipsnį ir VI skyrių4 (toliau – EBI gairės dėl PPTFP pareigūno vaidmens).
EBI gairių dėl PPTFP pareigūno vaidmens 68 dalis nurodo, kad veiklos funkcijų (proceso) perdavimas yra leidžiamas, tačiau galutinė atsakomybė už teisinių ir reguliavimo įsipareigojimų laikymąsi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikros funkcijos perduotos ar ne, tenka kredito arba finansų įstaigai. 68 dalies e punktas numato, kad kitiems asmenims neturėtų būti perduodamas tik su PPTFP susijusių strateginių sprendimų priėmimas. Tai yra - visos įmonės mastu atliekamo PP / TF vertinimo patvirtinimas, sprendimas dėl kredito ir finansų įstaigos PPTFP sistemos vidaus organizavimo, vidaus politikos ir procedūrų patvirtinimas, metodikos, naudojamos siekiant nustatyti PPTFP riziką, kylančią dėl tam tikrų dalykinių santykių, ir rizikos profilio priskyrimo patvirtinimas, kriterijų, kuriuos kredito arba finansų įstaiga naudos įtartiniems ar neįprastiems sandoriams aptikti nuolatinės stebėsenos ir (arba) ataskaitų teikimo tikslais, patvirtinimas. Kredito ir finansų įstaigos lieka galutinai atsakingos už sprendimą pranešti apie įtartinus sandorius, įskaitant atvejus, kai įtartinų sandorių nustatymas ir pranešimų apie juos teikimas perduodamas išorės paslaugų teikėjams. 3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos5 (svarstomas, toliau – Pasiūlymas dėl reglamento). Pasiūlymo dėl reglamento 40 straipsnio 1 dalis numato, kad „1.
Vykdydami išsamų klientų patikrinimą, įpareigotieji subjektai iš šio reglamento reikalavimų kylančias funkcijas gali perduoti atstovui arba išorės paslaugų teikėjui, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, išskyrus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gyvena arba yra įsteigti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse. Įpareigotasis subjektas išlieka visiškai atsakingas už bet kokius atstovų ar išorės paslaugų teikėjų, kuriems perduodamos funkcijos, veiksmus“. Pasiūlymo dėl reglamento 2 dalis numato, kad finansų įstaigos negali perduoti tik su valdysena susijusių užduočių, pvz. rizikos vertinimo tvirtinimo, politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų rengimo ir tvirtinimo, rizikos profilio priskyrimo galimam klientui ir verslo santykių su tuo klientu užmezgimo, įtartinų ar neįprastų sandorių ir veiklos aptikimo kriterijų nustatymo ir pranešimų apie įtartiną veiklą ar ribinėmis vertėmis grindžiamos informacijos teikimo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad projekto rengėjas Asociacijai derinimo metu nurodė, kad „Stebėsenos funkcijos perdavimas trečiajai šaliai reikštų, kad norint tinkamai tą funkciją įgyvendinti, trečiajai, jokios sutarties su klientu neturinčiai šaliai, būtų perduoti visi kliento duomenys, kas keltų daug klientų duomenų apsaugos klausimų.“ Asociacijos nuomone, tai nėra pakankamai motyvuotas argumentas. Visų pirma, duomenų kategorijų ir kiekio prasme Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas niekuo nesiskiria nuo Projekto 152 straipsnio 1 dalies. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) išsamiai reglamentuoja tas taisykles, kurios nustatytos asmens duomenų tvarkymo procesui. Asmens duomenų tvarkymui yra keliamas teisėtumo reikalavimas (BDAR 6 str.). Vienas iš asmens duomenų tvarkymo pagrindų yra duomenų valdytojui tenkančios teisinės prievolės vykdymas (BDAR 6 str. 1 d. c punktas).
įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus įpareigoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną (Įstatymo 9 str. 16 d.), kas savaime reiškia minėtiems subjektams tenkančią pareigą (prievolę) tvarkyti asmens duomenis. BDAR, kuris reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo procesui nustatytus reikalavimus, leidžia asmens duomenų tvarkymui pasitelkti duomenų tvarkytojus (BDAR 28 str.). Todėl egzistuojanti galimybė asmens duomenų tvarkymui, kuris vykdomas atliekant kliento nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, pasitelkti kitus duomenų tvarkytojus (paslaugų teikėjus) niekaip neprieštarauja (ir negali prieštarauti) BDAR. BDAR yra išsamiai sureguliuotas duomenų tvarkymo procesas (įskaitant ir duomenų tvarkymą į šią veiklą įtraukiant duomenų tvarkytojus, tam nustatant atitinkamus reikalavimus, kurie savo esme yra reiklūs ir griežti). Tuo atveju, jei ūkio subjektai (įskaitant finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus) laikosi BDAR reikalavimų, vykdomas asmens duomenų tvarkymas yra tinkamas ir tuo pačiu užtikrinantis efektyvią tokių duomenų apsaugą. Todėl nustatyti papildomus ribojimus, kurių BDAR niekaip nenumato, nėra jokio pagrindo. Projekto rengėjas savo argumentuose Asociacijai taip pat pažymi, „[...] kad stebėsenos funkcijų perdavimu nelaikomi atvejai, kai tiesiog naudojama trečiosios šalies sistema, o faktiškai funkcijas atlieka pati įstaiga.“ Atkreipiame dėmesį, kad esama formuluotė yra labai plati, Projekte nepateikti aiškūs apibrėžimai, todėl toks interpretavimas, kuris savo esme yra itin svarbus ir palankus rinkos dalyviams, neatsispindi pateiktoje formuluotėje.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas neatitinka nei esamo, nei svarstomo teisinio reguliavimo, projekto rengėjo pateikti argumentai nėra tinkamai motyvuoti, nėra atsižvelgiama į proporcionalumo kriterijų, o gerųjų praktikų kūrimui galima pasitelkti daug lankstesnius įrankius (pvz. rekomendacijas), siūlome Projekto 152 straipsnio 2 dalies 4 punkto atsisakyti. Dėl Projekto 3 straipsnio – Įstatymo 10 straipsnio pakeitimas Norime atkreipti dėmesį, kad 10 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimą finansų įstaigų klientams dokumentus, duomenis ir informaciją, gautus iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, papildomai patvirtinti parašu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis numato, kad „[...] Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią“. Tai reiškia, kad registro duomenys jau savaime yra teisingi, todėl tokių duomenų tvirtinimas parašu yra perteklinis žingsnis. Tai blogina vartotojų patirtį. Kartu sunkumų sukuria ir reikalavimas patvirtinti „[...] parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą)“. Elektroninių pinigų įstaigos aptarnauja klientus įvairiose šalyse, kuriose skiriasi supratimas, kas gali būti laikoma pažangiuoju parašu. Taip pat ne visos šalys naudoja vienodus įrankius ar programas (pavyzdžiui, Smart-ID paplitęs daugiausiai Baltijos šalyse, tačiau kitos valstybės jo nenaudoja).
Tai reiškia, kad tiek vartotojams, tiek įmonėms yra sukuriama papildoma biurokratinė našta, kuri jau savaime yra perteklinis žingsnis dėl valstybės registrų patikimumo. Kartu norime pažymėti, kad finansų įstaigos naudoja ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitų valstybių duomenų registrus, pavyzdžiui, Ukrainos registrus tikrinant Ukrainos piliečius. Gali susidaryti situacija, kai, norėjus išplėsti galimų registrų sąrašą, realybėje jis bus susiaurintas. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji
subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą).
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“ Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. Žr. komiteto argumentus dėl 15² straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. Šiuo metu PPTFPĮ nustatytas reguliavimas kiekvienam įpareigotajam subjektui leidžia pasirinkti, prašyti iš kliento, kliento ir naudos gavėjo duomenų ir informacijos arba surinkti juos naudojantis viešaisiais registrais ir gauti kliento parašą, patvirtinantį surinktų duomenų teisingumą.
Taip pat nustatyta, kad tvirtinti kliento parašu nebūtina gautų iš Gyventojų registro duomenų. PPTFPĮ projektu siūlomais PPTFPĮ 10 straipsnio 4 dalies pakeitimais plečiamas sąrašas atvejų, kuomet iš viešųjų registrų gautos informacijos nereikia tvirtinti kliento parašu – taikyti minėtus supaprastintus reikalavimus bus galima duomenims, kurie gauti tiek iš Lietuvos Respublikos, tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ar registrų. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės grupės pastabą konkretizuotos PPTFPĮ projekto nuostatos, įvardijančios informacines sistemas ir registrus, kuriems bus taikomi supaprastinti reikalavimai. Nepritartina siūlymui visai atsisakyti reikalavimo tvirtinti iš registrų ir informacinių sistemų gautų duomenų teisingumą kliento parašų, kadangi skirtingų valstybių registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų patikimumas nėra vienodas ir atsižvelgus į šį siūlymą kiltų rizikos, kad nebus tinkamai nustatoma klientų ir naudos gavėjų asmens tapatybė. 3. Lietuvos bankų asociacija, 2023-12-14, Nr. 02/04 15² Griežtai nepritariame siūlomam Projekto 15² straipsnio įtraukimui, nes 15² straipsnio 1 dalis numato, kad „finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo veiklos funkcijas kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis“.
To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas tais atvejais, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei“. Projekto aiškinamajame rašte pateiktas pasiūlymo argumentas yra nepakankamas ir neišsamus, o Projekte pateikta formuluotė rinkos dalyviams gali turėti platesnes neigiamas praktines pasekmes. Atkreipiame dėmesį, kad veiklos funkcijų perdavimas jau yra reglamentuotas pakankamai. Pagal visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES) galiojančią praktiką finansų įstaiga negali perduoti strateginių sprendimų priėmimo, tačiau draudimo perduoti konkretų procesą – nėra. Taip pat nėra draudžiama perduoti konkretų procesą tiekėjams, kurie registruoti už ES ribų, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, Singapūre ar kitose šalyse. Ribojant finansų įstaigų pasirinkimą palaikyti santykius su tiekėjais už Europos Sąjungos ribų, būtų nepagrįstai ribojama veikla ir tai turėtų neigiamas pasekmes. Pasigendame argumentacijos, kodėl Lietuvoje turėtų būti taikomas papildomas rėžimas nei kitose ES valstybėse. Veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims reguliuojamas šiais teisės aktais:
12020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems
asmenims taisyklių patvirtinimo“ 1(toliau – LBV nutarimas), kuriuo įgyvendinamos 2019 m. vasario 25 d.
Europos bankininkystės institucijos gairės Nr. EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų
nustato finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo reikalavimus, veiklos funkcijų valdymo sistemas, reikalavimus, taikomus perduotų veiklos funkcijų vykdymo stebėsenai ir kontrolei. LBV nutarimo 24 dalis numato, kad finansų įstaigos kitiems asmenims negali perduoti savo valdymo organo atsakomybės ir pareigų, kurios yra: sąlygų, kurias finansų įstaiga privalo nuolat tenkinti, kad turėtų leidimą vykdyti veiklą, užtikrinimas; organizacinės struktūros nustatymas ir veiklos organizavimas; interesų konfliktų valdymas; įstaigos strategijos ir politikos nustatymas; kasdienio įstaigos valdymo priežiūra, įskaitant su veiklos funkcijų perdavimu susijusių visų rizikos rūšių valdymą; stebėtojų tarybos atliekamas priežiūros vaidmuo, įskaitant vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą ir stebėseną. Bendrai LBV nutarime numatytomis taisyklėmis siekiama numatyti, kad finansų įstaigos pačios įsivertintų savo atliekamas funkcijas, išskirtų svarbias funkcijas, atliktų rizikų vertinimus ir pačios išlaikytų atsakomybę už priimamus sprendimus. Šių taisyklių pakanka, kad būtų užtikrintas veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims rizikos valdymas. Taip pat priežiūros institucija turi galimybę taikyti ribojimus, jei finansų įstaiga netinkamai valdo riziką. 2. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-17
„Dėl finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti
kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo3“, kuriuo taikomos Europos bankininkystės institucijos gairės Nr.
dėl politikos ir procedūrų, susijusių su atitikties valdymu ir kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu atitikties užtikrinimo pareigūno vaidmeniu ir pareigomis pagal Direktyvos (ES) 2015/849 8 straipsnį ir VI skyrių4 (toliau – EBI gairės dėl PPTFP pareigūno vaidmens). EBI gairių dėl PPTFP pareigūno vaidmens 68 dalis nurodo, kad veiklos funkcijų (proceso) perdavimas yra leidžiamas, tačiau galutinė atsakomybė už teisinių ir reguliavimo įsipareigojimų laikymąsi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikros funkcijos perduotos ar ne, tenka kredito arba finansų įstaigai. 68 dalies e punktas numato, kad kitiems asmenims neturėtų būti perduodamas tik su PPTFP susijusių strateginių sprendimų priėmimas. Tai yra - visos įmonės mastu atliekamo PP / TF vertinimo patvirtinimas, sprendimas dėl kredito ir finansų įstaigos PPTFP sistemos vidaus organizavimo, vidaus politikos ir procedūrų patvirtinimas, metodikos, naudojamos siekiant nustatyti PPTFP riziką, kylančią dėl tam tikrų dalykinių santykių, ir rizikos profilio priskyrimo patvirtinimas, kriterijų, kuriuos kredito arba finansų įstaiga naudos įtartiniems ar neįprastiems sandoriams aptikti nuolatinės stebėsenos ir
(arba) ataskaitų teikimo tikslais, patvirtinimas. Kredito ir finansų įstaigos lieka galutinai atsakingos už sprendimą pranešti apie įtartinus sandorius, įskaitant atvejus, kai įtartinų sandorių nustatymas ir pranešimų apie juos teikimas perduodamas išorės paslaugų teikėjams. 3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos5 (svarstomas, toliau – Pasiūlymas dėl reglamento). Pasiūlymo dėl reglamento 40 straipsnio 1 dalis numato, kad „1.
Vykdydami išsamų klientų patikrinimą, įpareigotieji subjektai iš šio reglamento reikalavimų kylančias funkcijas gali perduoti atstovui arba išorės paslaugų teikėjui, kuris gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, išskyrus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gyvena arba yra įsteigti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse. Įpareigotasis subjektas išlieka visiškai atsakingas už bet kokius atstovų ar išorės paslaugų teikėjų, kuriems perduodamos funkcijos, veiksmus
“. Pasiūlymo dėl reglamento 2 dalis numato, kad finansų įstaigos
negali perduoti tik su valdysena susijusių užduočių, pvz. rizikos vertinimo tvirtinimo, politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų rengimo ir tvirtinimo, rizikos profilio priskyrimo galimam klientui ir verslo santykių su tuo klientu užmezgimo, įtartinų ar neįprastų sandorių ir veiklos aptikimo kriterijų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 15² straipsnis neatitinka nei esamo, nei svarstomo teisinio reguliavimo, projekto rengėjo pateikti argumentai nėra tinkamai motyvuoti, nėra atsižvelgiama į proporcionalumo kriterijų, o gerųjų praktikų kūrimui galima pasitelkti daug lankstesnius įrankius (pvz. rekomendacijas), siūlome Projekto 152 straipsnio atsisakyti. Pritarti iš dalies Žr. komiteto argumentus dėl 15² straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. 4. Lietuvos verslo konfederacija, 2023-12-19, Nr. 23-194VK 15²25 Pirma, LVK iš dalies nepritaria Įstatymo projekto 7 straipsniui, kuriuo siūloma Įstatymą papildyti 15² straipsniu, kurio 2 dalies 4 punktu siūloma įtvirtinti, kad „kitam asmeniui negali būti perduodama kliento nuolatinė dalykinių santykių stebėsena, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas“.
LVK šią nuostatą laiko pertekline dėl šių priežasčių: 1) ji neproporcingai paveiks būtent mažesnes Fintech įmones, nes pastarosioms reiktų skirti neproporcionaliai didesnę resursų dalį šioms funkcijoms atlikti, tuo pačiu nėra aišku, kaip mažesnės įmonės užtikrins geresnį iš Įstatymo kylančių pareigų įgyvendinimą, negalėdamos perduoti tam tikrų funkcijų tretiesiems asmenims, kurie būtent specializuojasi šių funkcijų atlikime; 2) Įstatymu neturėtų būti draudžiama perduoti funkcijos, nes visa atsakomybė visais atvejais išlieka pačiai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui; 3) nepaisant to, kad Europos Sąjungos lygmeniu svarstoma drausti finansų įstaigoms perduoti kai kurias susijusias funkcijas, nėra svarstoma drausti perduoti nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymo funkcijas tretiesiems asmenims; 4) finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimas tretiesiems asmenims jau yra sureguliuotas poįstatyminiais teisės aktais (konkrečiai 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-166 „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“). LVK supranta iniciatorių tikslą detaliau reglamentuoti tapatybės nustatymo veiklos funkcijų perdavimą kitam asmeniui, tačiau kaip jau minėta, finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo taisyklės yra nustatytos Lietuvos banko minėtu nutarimu, tad siūlomas reglamentavimas yra vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų. Dėl to LVK siūlo atsisakyti 152 straipsnio 2 dalies 4 punkto, siūlomo įtvirtinti Įstatyme.
Antra, LVK nepritaria Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 daliai, kuria siūloma keisti Įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir įtvirtinti reikalavimą, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, įstatinio kapitalo lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. LVK nuomone, ši nuostata taip pat yra perteklinė dėl šių priežasčių: 1) Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos iš esmės neatidaro sąskaitų minėtoms bendrovėms, tad reikalavimas būtų neįgyvendinamas; 2) reguliavimas taip pat iškreiptų konkurenciją elektroninių pinigų įstaigų – kurių Lietuvoje veikia itin daug – atžvilgiu, nes pastarosioms nebebūtų leidžiama atidaryti sąskaitų naujai steigiamoms įmonėms, siekiančioms vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir
(ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Svarbu ir tai, kad šis reikalavimas nėra įtvirtintas ir kitų metų pabaigoje įsigaliosiančiame ES Reglamente dėl kriptoturto rinkų (MiCA). Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas nėra pagrįstas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, LVK mano, kad projekto iniciatoriai neįvertino itin neigiamo poveikio, kurį svarstomas reikalavimas sukurtų Fintech įmonėms. LVK taip pat pažymi, kad šis siūlymas iniciatoriaus nebuvo derintas su visuomene (t.y. Įstatymo projekte atsirado po teisės akto derinimo su visuomene etape). LVK siūlo Įstatymo 25 str. 6 d. arba nekeisti, arba numatyti, kad įstatinio kapitalo lėšos turi būti įneštos į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje ar elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje.
Apibendrinant, LVK supranta, kad siūlomomis priemonėmis Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai siekia išspręsti tam tikrus pinigų plovimo prevencijos srityje kylančius iššūkius, tačiau LVK prašo šias spręsti nepamirštant teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų, kurių turinys diktuoja, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Siekiant taikyti naujas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos užtikrinimo priemones vienų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu neturėtų nukentėti kiti įpareigotieji subjektai, dėl kurių viena ar kita problema nekyla. Kadangi LVK, kaip skėtinė organizacija, vienija nemažai įpareigotųjų subjektų, pažymime, kad LVK gali turėti papildomų pastabų Įstatymo projektui. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto argumentus dėl 15² straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. 5. Kripto ekonomikos asociacija, 2023-12-20, Nr.
23-0625 Projekto 12 straipsnio 7 dalis numato, kad: „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, visą veiklos laikotarpį privalo: 1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė – turėti įregistruotą ne mažesnį kaip
sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje, ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą; [...]“. Mūsų vertinimu, siūlomas Įstatymo pakeitimas iškraipo konkurenciją, prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, įtvirtinantiems įpareigojimus užtikrinti laisvą paslaugų tekimą ES, numatančius draudimą teikti nesuderintą valstybės pagalbą, draudžiančius valstybėms narėms priimti teisės aktus, kurie iškraipo sąžiningos konkurencijos laisvę ir teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, ir suponuoja investuotojų teisių apsaugos garantijų pažeidimą. Dėl konkurencinės aplinkos iškraipymo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (toliau
Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.
(toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudimas „priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams“. Dabartinės redakcijos Projekto 12 straipsnio 7 dalis suponuoja akivaizdų prieštaravimą aukščiau minėtinoms SESV ir Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Įpareigojimas virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (toliau – VASP) įstatinio kapitalo lėšas įnešti išimtinai tik į Lietuvos Respublikos kredito įstaigą arba ES valstybės narės kredito įstaigos filialą Lietuvos Respublikoje iškraipo konkurenciją. Siūlomas reglamentavimas iš licencijuotų finansinių paslaugų teikėjų, turinčių teisę teikti mokėjimo, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų leidimo paslaugas, išskiria siaurą ūkio subjektų grupę, jai suteikia išimtinę teisę teikti mokėjimo sąskaitų paslaugas VASP paslaugų teikėjams ir šią išimtinę teisę sustiprina protekcionistinio pobūdžio geografiniu ribojimu įsigyti paslaugas iš kitose ES valstybėse narėse įsikūrusių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų.
Dėl laisvės teikti paslaugas ribojimo SESV 56 straipsnyje įtvirtinta:
„<...> Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai,
taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“ 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva) 16 straipsnis nustato, jog „Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą“. Taip pat 16 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad: „Valstybės narės savo teritorijoje neapriboja teisės teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo jokiais reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami šie principai: a) nediskriminavimas: reikalavimas neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojantis pagal pilietybę arba pagal valstybę narę, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs [...]“.
Direktyvos 19 straipsnio b dalis numato, jog „Valstybės narės negali nustatyti gavėjams reikalavimų, kuriais ribojamas naudojimasis kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo teikiama paslauga, ypač šių reikalavimų: [...] teikiamo finansavimo diskriminacinio pobūdžio apribojimo dėl to, kad teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba dėl vietos, kurioje paslauga teikiama.“ Aptariama Projekto 12 straipsnio 7 dalis apriboja ES teisės aktuose įtvirtintą pamatinę teisę finansų rinkos dalyviams teikti finansines paslaugas Lietuvoje įsikūrusiems VASP operatoriams nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs konkretus finansinių paslaugų teikėjas, ir pažeidžia Direktyvoje įtvirtintą nediskriminavimo principą. Dėl investuotojų teisių garantijų pažeidimo Be to, nagrinėjamos Projekto nuostatos įsigaliojimas gali sukurti sąlygas neveiksmingam Projekto reikalavimų įgyvendinimui. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra vos kelios kredito įstaigos ribota apimtimi teikiančios finansines paslaugas VASP veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų finansinių paslaugų de facto VASP veiklą vykdantiems asmenims neteikia. Todėl prognozuotina, kad, jeigu Projektas būtų priimtas atitinkamų nuostatų nepakeitus, VASP veiklą vykdantiems asmenims būtų nustatytas neįgyvendinamas reikalavimas atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje įsikūrusiose kredito įstaigose, kadangi pastarosios tokiems klientams paslaugų tiesiog neteiktų.
Tokiu būdu būtų užprogramuotas naujo teisės akto nuostatų pažeidimas, o užsienio investuotojai, Lietuvoje įsteigę VASP veikla užsiimančias bendroves, priversti nutraukti veiklą ir patirti reikšmingus nuostolius. Tokia situacija pažeistų Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome pakoreguoti Projektą taip, kad jo 12 straipsnio 7 dalis neprieštarautų Lietuvos Respublikos ir ES teisėje įtvirtintoms nuostatoms, atsisakant įpareigojimo VASP paslaugų teikėjams įstatinį kapitalą įnešti išimtinai tik į sąskaitas, atidarytas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Pritarti iš dalies Žr. komiteto argumentus dėl 25 straipsnio prie Infobalt, 2023-12-06, Nr. 20231206/03 teiktų pasiūlymų. 6. Lietuvos advokatūra, 2024-01-17, Nr.23 Lietuvos advokatūra savo iniciatyva susipažinusi su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtu „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15² ir 46¹ straipsniais įstatymo“ projektu (toliau – Įstatymo projektas), Reg. Nr.
Nr. 23-11644(3), žemiau šiame rašte teikia savo pastebėjimą dėl galimo Įstatymo projekto nuostatų prieštaravimo šiuo metu galiojančioms PPTFPĮ nuostatoms. Įstatymo projekto 17 straipsniu siūloma PPTFPĮ papildyti 46¹ straipsniu, kuriuo būtų detalizuojamas laikinas uždraudimas ir uždraudimas kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas, numatant, kad: „1. Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl kitų įpareigotųjų subjektų laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba uždraudimo kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 2. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas. 3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams. 4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo priežiūros institucijai pateikia išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą.
Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo. 5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. 6. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą. 7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“. Vertinant Įstatymo projektu PPTFPĮ siūlomą įtvirtinti 46¹ straipsnį, atkreiptinas dėmesys, kad siekiama (laikinai) uždrausti teikti vieną ar keletą paslaugų įpareigotajam subjektui, kuris teiktų priežiūros institucijai išorinio audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Tačiau šio straipsnio nuostatos neturi būti taikomos Lietuvos advokatūrai, kaip institucijai pagal kompetenciją atsakingai už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (PPTFPĮ
subjektams (PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad remiantis PPTFPĮ 36 straipsnio 6 dalimi – Lietuvos advokatūra taiko šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones (t. y. įpareigotojo subjekto įspėjimą dėl šio įstatymo pažeidimų (PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba išduoto leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar laikiną jo galiojimo sustabdymą tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas (PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas)).
Lietuvos advokatūra, kaip priežiūros institucija, nėra įgaliota taikyti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas. Lietuvos advokatūra taikydama PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę (išduoto leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar laikiną jo galiojimo sustabdymą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi – sprendimu gali laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Tuo trapu, siūlomu PPTFPĮ 46¹ straipsniu yra siekiama nustatyti, kad Lietuvos advokatūra advokatui laikiną išbraukimą galėtų taikyti ne ilgesnį kaip 8 mėnesių laikotarpį. Šis siūlymas Lietuvos advokatūros yra vertintinas kaip nepriimtinas ir prieštaraujantis Advokatūros įstatymo nuostatoms. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokato ir advokato padėjėjo veikla nėra audituojama. Auditavimo įvedimas būtų perteklinė administracinė našta tiek advokatams /advokatų padėjėjams, tiek ir Lietuvos advokatūrai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai ir eksplicitiškai, pavyzdžiui 46¹ straipsnio naujojoje 8 dalyje, išdėstyta, kokioms priežiūros institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti 46¹straipsnis nėra taikomas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtas „Kitų įpareigotųjų subjektų“ ratas yra itin platus, į kurį, kaip minėta, patenka ir advokatai ir advokatų padėjėjai. Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai darbo tvarka aptarė galimą PPTFPĮ 46¹ straipsnį naujos 8 dalies formuluotę, kuria būtų įtvirtinta, kad: „Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.“. Patikslinus Įstatymo projektu siūlomą įtvirtinti 46¹ straipsnį, būtų aiškiai ir eksplicitiškai nurodyta, kad tiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems išduodamas leidimas vykdyti veiklą, tarp jų ir advokatams bei advokatų padėjėjams, šis straipsnis nėra taikomas. Atitinkamai, subjektams, nepatenkantiems į PPTFPĮ 46¹ straipsnio reguliavimą ir toliau būtų taikomi griežtesni reikalavimai. Priėmus tokį papildymą, Lietuvos advokatūros nuomone, būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomo papildyti 46¹ straipsnio ir šiuo metu galiojančių PPTFPĮ nuostatų prieštaravimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstant šio Įstatymo projektą, prašome atsižvelgti į šiame rašte išdėstytą pastebėjimą ir siūlymą papildyti Įstatymo projektu siūlomą priimti 46¹ straipsnį. Taip pat, maloniai prašome Lietuvos advokatūrą, kaip suinteresuotą instituciją, įtraukti į šio Įstatymo projekto derinimą. Pritarti. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu:
<...>
8.
Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.“
Projekto 12 straipsniu keičiamas Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Šiuo punktu numatoma, kad akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (pastaba – vykdanti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir
(ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą) įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje. Asociacijos nuomone, reikalavimas sąskaitą atidaryti konkrečiai tik kredito įstaigoje (t. y. komerciniame banke arba kredito unijoje) ne tik prieštarauja kitiems teisės aktams, bet ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, reglamentuojančio visų akcinių bendrovių steigimą Lietuvos Respublikoje, 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.“. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nepateikė argumentų, kuriais buvo remiamasi nustatant apribojimą sąskaitas atidaryti tik kredito įstaigose. Manome, kad neatlikus šios nuostatos poveikio konkurencijai vertinimo, Projekto rengėjas pažeidė 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr.
XI-2220 15 straipsnį ir
proporcingą galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms teisinio reguliavimo poveikio vertinimą konkurencijai, ypač tais atvejais, kai teisės projekto poveikio konkurencijai vertinimą įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Projekto rengėjas, neatlikęs Projekto 12 straipsnio poveikio konkurencijai vertinimo pažeidė 1999 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (toliau – Konkurencijos įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuria numatoma, kad teisės akto projekto rengėjas privalo atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai keičiamas reguliavimas nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto pasiūlymas akivaizdžiai iškreipia rinkos konkurenciją, nes uždraudžia elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas akcinėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, nors nedraudžia to daryti steigiant bet kokia kita veikla užsiimančią akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Manome, kad įvesdamas minėtą reikalavimą, Projekto rengėjas pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, kuriuo įpareigojama saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš ekonominės perspektyvos, sąskaitos atidarymas klientui, sąskaitos palaikymas, o taip pat teisė laikyti klientų lėšas suteikia papildomą pajamų šaltinį elektroninių pinigų įstaigoms.
Jei kredito įstaigoms būtų leista saugoti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių minimalų būtiną kapitalą, o elektroninių pinigų įstaigoms ne, pastarosios netektų galimo pajamų srauto, o dėl to kartu negalėtų tomis pačiomis sąlygomis konkuruoti dėl teikiamų paslaugų kainos, nes kredito įstaigos, turėdamos papildomus pajamų srautus, galėtų sumažinti kitų paslaugų kainas. Iš teisinės pusės, rizikų valdymo reikalavimai tiek kredito įstaigoms, tiek elektroninių pinigų įstaigoms yra panašūs ar, neretu atveju, tapatūs. Skirtumas tarp šių įstaigų yra jų rizikos apetitas, kuriuo savo sprendimą argumentuoja Projekto rengėjas. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato rizikos apetito ribojimų, todėl Projekto rengėjas neturėtų to naudoti kaip argumento įvedant konkurencijos ribojimus. Remiantis Konkurencijos tarybos Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių 9.1.3. ir 9.1.5. punktais, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja, jog Projekto 12 straipsniu būtų suteikiami teisinio reglamentavimo pranašumai (specialios teisės) kredito įstaigoms, kurie darytų didelį poveikį elektroninių pinigų įstaigoms teikti sąskaitų atidarymo ir palaikymo (administravimo) paslaugas bendrovėms, vykdančioms virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Dėl šios priežasties privilegijuojant kredito įstaigas būtų pažeidžiamas Konstitucijos saugomas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, reiškiantis, kad vienodose situacijose ūkio subjektai turi būti vertinami vienodai, o skirtingose skirtingai, nebent privilegijavimą ar diskriminavimą būtų galima pateisinti, kaip tai yra numatyta Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl ūkinės veiklos ribojimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome:
reguliavimu uždrausdamas akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, vykdančiai virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, įstatinį kapitalą formuojančias lėšas įnešti į sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje, nepažeidžia Konstitucijos saugomos sąžiningos konkurencijos laisvės;
reguliavimo nepažeidė Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio;
siekdama spręsti susidariusią situaciją. Esant galimybėms, prašome Konkurencijos tarybą pateikti savo nuomonę iki Seimo pavasario sesijos pradžios – 2024 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2024-03-18 raštu, Nr. (2.30Mr-43)6V-337 pateikė savo nuomonę. Projekto rengėjų nuomone, kad visuomeninis interesas pateisina PPTFPĮ projekto 12 straipsniu keičiamų PPTFPĮ 25 straipsnio 6 dalies nuostatų galimą įtaką konkurencijos sąlygų skirtumui. Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nuomonę rengiamas minėtų projekto nuostatų poveikio konkurencijai vertinimas, kuris bus pateiktas artimiausiu metu. 8. Lietuvos verslo konfederacija, 2024-02-29, Nr. 24-020AR Pirma, Įstatymo projekto 3 str. keičiama Įstatymo 10 str.
nustato, kad „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų <…>“. Siūlome tiksliau apibrėžti, kokie įpareigotieji subjektai turi teisę gauti duomenis tiesiogiai iš valstybinių registrų ir apibrėžti, kokia apimtimi šie turi teisę gauti duomenis. NT brokeriai iki šiol turi itin minimalias teises gauti duomenis iš Registrų centro tvarkomų registrų. Jei Registrų centras būtų tiksliai įpareigotas suteikti prieigą pilna apimtimi NT brokeriams teikti gyventojų registro ir NT sandorių registro duomenis, NT brokeriai turėtų daugiau įrankių atlikti Įstatyme šiems nustatytas pareigas. Turint prieigą prie detalesnių NT sandorių registro duomenų, būtų galima aiškiau ir tiksliau nustatyti realią vykstančio sandorio vertę, taip užkertant kelią galimai vykstančiam pinigų plovimui (t. y. nebūtų sudaromi sandoriai nerealiomis vertėmis), o esant įtartinai sandorio vertei, apie tai pranešti priežiūros institucijoms. Šios funkcijos kol kas neatlieka nei notaras, nei bankas, o brokeriai to atlikti negali dėl to, kad neturi prieigos prie minėtų duomenų. Atitinkamai, LVK siūlo Įstatymo 10 str. 4 d. tiksliau apibrėžti, kad NT brokeriai turi teisę gauti duomenis tiesiogiai iš valstybinių registrų ir numatyti šiems konkrečią teisę gauti NT sandorių registro duomenis. Šias teises gauti duomenis siūlome numatyti tiems fiziniams asmenims, kurie Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko nustatyta tvarka yra informavę VMI apie NT brokerio paslaugų teikėjo veiklos vykdymą (tokia prievolė yra siūloma nustatyti Įstatymo projekto 12 str.).
Antra, LVK aktreipia dėmesį į dabar nustatytą perteklinį reguliavimą, kai NT brokeriai iš esmės turi užsiimti tęstine klientų stebėsena, nepaisant to, kad NT brokeriai su klientais atlieka tik vienkartinius sandorius, jų bendradarbiavimas nėra tęstinis, visos bendradarbiavimo sutartys pasirašomos tik dėl konkretaus vieno NT objekto pardavimo arba nuomos, o NT brokerio santykiai pasibaigia sandoriui įvykus. Vadovaujantis Įstatymo 9 str. „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas“ 1 d., visi brokeriai, prieš pasirašydami tarpininkavimo paslaugų sutartį su savo klientu (dažniausiai su NT pardavėju ar nuomotoju, rečiau – su pirkėju ar nuomininku) privalo nustatyti (dar nevykstančio) sandorio naudos gavėjo tapatybę. Tai apsunkina NT brokerių darbą, nes minėta pareiga nėra susijusi su NT brokerio tiesioginiu darbu – privesti pirkėją ir pardavėją iki sandorio, bet ne jame dalyvauti ar jį įvykdyti. Tuo pačiu, sandorį įvykdo notaras ir finansų įstaiga, kurie abi šalis patikrina ir nustato naudos gavėjų tapatybes, dėl ko NT brokeriui šiuo metu nustatyta pareiga patikrinti klientą dar prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį yra vertintina kaip perteklinė, juolab kad ne visos NT brokerių teikiamos klientui paslaugos pasibaigia kliento sandoriu (kartais sutartys būna nutraukiamos). LVK nuomone, pareiga NT brokeriui nustatyti naudos gavėjo tapatybę turėtų būti siejama su sandoriu, o ne NT brokerio paslaugų teikimo klientui pradžia – t.y. pareiga turėtų atsirasti kai jau yra pagrindas sandoriui tarp kliento ir kitos sandorio šalies įvykti (kai pasirašoma preliminari sutartis ar pan.).
Dėl to LVK siūlo Įstatymo projektu nustatyti naują reguliavimą – numatyti, kad NT brokeriai privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę tik prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius. Panaši išimtis jau yra nustatyta kitu atveju – Įstatymo 9 str. 3 d. numatyta, kad asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius. Mūsų siūlomas reguliavimas galėtų būti nustatytas koreguojant Įstatymo 9 str. 3 d., arba nustatant jį nauja 9 str. dalimi (abu siūlymus įmanoma įtvirtinti pildant Įstatymo projekto 2 straipsnį). Pritarus pirmajam LVK siūlymui, didėtų NT brokerių galimybės efektyviai vykdyti Įstatyme nustatytas funkcijas. Pritarus antrajam LVK siūlymui, būtų reikšmingai pagerintos NT brokerių veiklos sąlygos, nė kiek nepakenkiant nustatytai pinigų plovimo prevencijos priemonei. LVK maloniai prašo išsamiai išnagrinėti šiuos siūlymus. Nepritarti Pirma. Kelia abejones, ar duomenys, prieigą prie kurių prašoma suteikti, susiję su tinkamu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimu. PPTFPĮ paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Pagal PPTFPĮ 12 straipsnio 8 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka JADIS pateiktos informacijos ir jų turimos informacijos apie to paties kliento – juridinio asmens naudos gavėjus neatitiktį, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui (PPTFPĮ 12 straipsnio 11 dalis). Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pateikta JADIS arba kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus, PPTFPĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka pateikta JADIS, neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus (PPTFPĮ 12 straipsnio 12 dalis). PPTFPĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad šiuo atveju NT brokeriai privalo naudotis JADIS, iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. PPTFPĮ tikslas – nustatyti klientų ir naudos gavėjų tapatybę.
Atsižvelgiant į tai nekilnojamojo turto sandorių informacija, kurią būtų galima naudoti analizei, vertintina kaip perteklinė informacija. Antra. PPTFPĮ visiems įpareigotiesiems subjektams, įskaitant ir nekilnojamojo turto agentus (brokerius) be išimčių nustato lygiaverčius reikalavimus įgyvendinti PPTFPĮ. Pažymėtina, kad ir 2015 m. gegužės 20 d. direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos su vėlesniais pakeitimais nėra numatyta išimčių kitiems įpareigotiesiems subjektams, kurie padeda klientui vykdyti nekilnojamojo turto sandorius, nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę tik tuo atveju, kai pasirašoma preliminari sutartis ar pan.). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
pateiktam ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis