Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. Vilnius 1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3³ dalimi:
„3³. Užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 2 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 dalį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieną kartą 5 metams.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieną kartą 5 metams.“
1Papildyti 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą d papunkčiu:
„d) pateikiama laikinojo įdarbinimo įmonės, kuri ketina įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį, deklaracija apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų jos pajamų, iš kurių 51 procentas ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu šešis pastaruosius kalendorinius mėnesius turi penkis ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje.“
2Pakeisti 44 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 2¹dalyje nustatytais atvejais.“
1Papildyti 53 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Leidimas nuolat gyventi šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali būti išduotas, jeigu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytais pagrindais ir jis teisėtai pragyveno Lietuvos Respublikoje 5 metus.“
2Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė pateikė valstybinės kalbos egzaminą mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir šių egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir organizuojančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus bei išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
3Pripažinti netekusia galios 53 straipsnio 7 dalį. 7. Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi. 7 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 107 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą šias sritis reglamentuojančių įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, koordinuojančią užsieniečių valstybinės kalbos mokymą, taip pat nustato užsieniečių valstybinės kalbos mokymo sąlygas ir tvirtina valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarką.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 - 4, 7 straipsnis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3.
3Prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 4. Užsieniečių prašymai leisti pakeisti darbdavį, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 ir 7 straipsnių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) užsieniečiui gali būti išduotas jam teisėtai pragyvenus Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turint teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą, taip pat pragyvenus Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turint leidimą laikinai gyventi, taip pat pragyvenus Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turint leidimą laikinai gyventi kaip leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę) turinčio užsieniečio šeimos narys. Praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Esama praktinė spraga kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms. Pastaruoju metu itin sparčiai daugėjant užsieniečių Lietuvoje, reikalinga užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, nes užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys.
Įstatymas taip pat numato galimybę užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba esančiam lietuvių kilmės, gauti leidimą laikinai arba nuolat gyventi. Vis tik kreipiantis į Lietuvos Respublikos institucijas šiais su Lietuvos Respublikos pilietybe ir lietuvių kilme itin artimai susijusiais pagrindais, svarbu, kad šiais pagrindais besiremiantis užsienietis tikrai siektų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, o ne gyventi Lietuvoje daugelį metų su leidimu gyventi, dažniausiai dėl tos priežasties, kad atkurdami Lietuvos Respublikos pilietybę turėtų atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės (pvz., Rusijos Federacijos pilietybės). Valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino reikalavimai siejami tik su užsieniečių, teisėtai pragyvenusių Lietuvos Respublikoje ir turinčių reikiamus dokumentus, kategorijomis. Siekiant valdyti užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, srautus bei užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Lietuvos imigracijos darbo pagrindais procedūromis ir socialinio draudimo sistema, tikslinga griežtinti darbdavio, pas kurį atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas darbo tikslu, tad jis neturėtų būti išleidžiamas nemokamų atostogų ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ilgiausio leidžiamo nedraudiminio laikotarpio nebuvimas sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares arba padirbus keletą mėnesių jis išleidžiamas nemokamų atostogų ir išvyksta į kilmės valstybę, o po to vėl atvyksta keliems mėnesiams dirbti į Lietuvą.
Tokiu būdu darbdavys pageidauja įdarbinti vis daugiau užsieniečių, nes daliai jau įdarbintų suteikiamos ilgos trukmės – iki pusę metų trunkančios nemokamas atostogas, todėl trūksta darbuotojų darbo funkcijoms vykdyti. Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Siekiant užtikrinti, kad darbdaviai atsakingai kviestųsi užsieniečius, tikslinga riboti galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Tokiu būdu išlaikomas principas, kad užsienietis dirba pas tą darbdavį, kuris prisiėmė įsipareigojimus dėl užsieniečio. Pažymėtina, kad Europos Komisijos Jungtinio Tyrimų centro atliktoje studijoje apie demografinius Europos Sąjungos ateities scenarijus teigiama, kad svarbus yra imigracijos poveikio ilgalaikei demografinei situacijai supratimas, kur esminiai veiksniai yra šie: imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius į valstybę narę, jų išsilavinimo lygis bei gebėjimas integruotis į darbo rinką ir visuomenę apskritai, ir valstybės narės gebėjimas efektyviai įgyvendinti savo migracijos politiką[¹]. Studijoje daroma išvada, kad nors aukštas imigrantų skaičius gali padidinti ES reikalingą darbo jėgos skaičių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai turės ribotą poveikį dirbančių ir nedirbančių žmonių proporcijai.
Jei aukštas imigrantų skaičius kartu reikš ir prastesnę jų ekonominę integraciją, tai galiausiai reikš ir iš esmės prastesnę darbo jėgos situaciją šalyje, nei esant vidutiniam ar žemam imigracijos lygiui[²]. Pastaruoju metu nemažėjantys imigracijos į Europą srautai kai kurias valstybes nares jau privertė peržiūrėti savo migracijos politiką. Atsižvelgiant į tai, tikslinga padidinti laikinojo įdarbinimo įmonių patikimumą ir griežtinti jų atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Galiojančiame Įstatyme įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata apie sudaromas sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo parengtas Įstatymo 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ‒ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymas numato leidimo gyventi užsieniečiui išdavimo ir keitimo sąlygas, tačiau tarp jų nėra nustatyto reikalavimo užsieniečiams, teisėtai pragyvenus Lietuvoje 5 metus, tęsiantiems leidimą laikinai gyventi, mokėti valstybinę kalbą (26 straipsnis). Įstatymas numato valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino reikalavimą kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (53 straipsnis).
Įstatymas nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, tačiau nenumato ilgiausio leidžiamo užsieniečiui nedraudiminio laikotarpio, o tai sudaro sąlygas antrinei migracijai, kai Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares arba padirbus keletą mėnesių jis išleidžiamas nemokamų atostogų ir išvyksta į kilmės valstybę, o po to vėl atvyksta keliems mėnesiams dirbti į Lietuvą (35 straipsnis). Įstatymas numato leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, sąlygas, tačiau nenustato finansinių ir žmogiškųjų išteklių reikalavimų laikinojo įdarbinimo įmonių, ketinančioms įdarbinti užsienietį, veiklai, todėl kyla rizikų dėl tokių įmonių patikimumo (44 straipsnis). Įstatymas numato galimybę užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba esančiam lietuvių kilmės, gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau šiais pagrindais išduodamų leidimų gyventi skaičius nėra ribojamas (41 ir 42 straipsniai). Įstatymas numato leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas, tačiau nesusieja jo su leidimu laikinai gyventi. Užsieniečiai, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba esantys lietuvių kilmės, gali iškart atsivežti šeimos narius, kuriems taip pat išduodami leidimai nuolat gyventi (53 straipsnis). Įstatymas numato, kad Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka (107 straipsnis). 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas ir nustatyti reikalavimą užsieniečiams, teisėtai pragyvenus Lietuvoje 5 metus, siekiantiems leidimo laikinai gyventi ar jį keičiantiems ir neprašantiems leidimo nuolat gyventi, pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus;
reikalavimą Vyriausybei iš esmės peržiūrėti galiojančius reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio ir pan. ir juos pritaikyti šiandienos poreikiams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į užsieniečio veiklos sritį, prašymo dėl leidimo gyventi pagrindą, kitas sąlygas;
darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius ir nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi, jeigu pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
patikimumo reikalavimus ir nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai yra pateikiama laikinojo įdarbinimo įmonės, kuri ketina įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį, deklaracija apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų jos pajamų, iš kurių 51 proc. ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu šešis pastaruosius kalendorinius mėnesius turi penkis ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje;
laikinai gyventi leidimų išdavimo skaičių užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, nustatant, kad leidimas laikinai gyventi šiais pagrindais būtų išduodamas vieną kartą;
atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo pirmiausiai būtų išduodamas leidimas laikinai gyventi, o leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas pragyvenus
egzaminą;
valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino apimtis numatant, kad toks reikalavimas taikomas ir išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; jis yra lietuvių kilmės asmuo; jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
Vyriausybei paskirti vieną koordinuojančią instituciją, atsakingą už užsieniečių valstybinės kalbos mokymą, taip pat nustatyti užsieniečių valstybinės kalbos mokymo sąlygas ir patvirtinti valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarką.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas ir nustatyti reikalavimą užsieniečiams, teisėtai pragyvenus Lietuvoje 5 metus, siekiantiems leidimo laikinai gyventi ar jį keičiantiems ir neprašantiems leidimo nuolat gyventi, pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus;
reikalavimą Vyriausybei iš esmės peržiūrėti galiojančius reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio ir pan. ir juos pritaikyti šiandienos poreikiams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į užsieniečio veiklos sritį, prašymo dėl leidimo gyventi pagrindą, kitas sąlygas;
darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius ir nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi, jeigu pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį;
patikimumo reikalavimus ir nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai yra pateikiama laikinojo įdarbinimo įmonės, kuri ketina įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį, deklaracija apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų jos pajamų, iš kurių 51 proc. ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu šešis pastaruosius kalendorinius mėnesius turi penkis ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje;
laikinai gyventi leidimų išdavimo skaičių užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, nustatant, kad leidimas laikinai gyventi šiais pagrindais būtų išduodamas vieną kartą;
atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo pirmiausiai būtų išduodamas leidimas laikinai gyventi, o leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas pragyvenus
egzaminą;
valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino apimtis numatant, kad toks reikalavimas taikomas ir išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; jis yra lietuvių kilmės asmuo; jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
Vyriausybei paskirti vieną koordinuojančią instituciją, atsakingą už užsieniečių valstybinės kalbos mokymą, taip pat nustatyti užsieniečių valstybinės kalbos mokymo sąlygas ir patvirtinti valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarką. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos pramonės vystymuisi. Bus sudarytos patikimesnės sąlygos užsieniečių atvykimui ir įdarbinimui. Efektyvesnės imigracijos procedūros prisidės prie valstybės ir visuomenės saugumo kūrimo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, prisidės prie patikimesnės ir skaidresnės laikinųjų įdarbinimo įmonių veiklos kūrimo. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikia. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimto įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti:
Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 998 „Dėl Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimto įstatymo įgyvendinimui reikšmingų papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu derinta su Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais, kitų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Užsieniečiai“, „įdarbinimas“,
„leidimai dirbti“, „leidimai gyventi“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis Paulius Saudargas [1] European Commission, Joint Research Centre, Stonawski M. et al.
Demographic scenarios for the EU – Migration, population and education, Lutz, W. (ed.), 2019: https://data.europa.eu/doi/10.2760/590301 [2] Ten pat.
2023-12-11 Nr. XIVP-3352 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje išdėstytoje įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 3³
dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtų taikomas visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo prašomo išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių užsienietis tokio dokumento pateikti negalėtų, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų yra ir tokių, iš kurių turinio matyti, kad užsienietis galėtų nepajėgti įgyvendinti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, pavyzdžiui, užsienietis, kuriam nustatyta globa (rūpyba) (keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Be to, kai kurie keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – pavyzdžiui, nustatytieji šios dalies 4¹ punkte (jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), 4² punkte (jeigu užsienietis perkeliamas įmonės viduje), 9 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje), 10 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje), 14 punkte (jeigu užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi) – yra susiję su tam tikru užsieniečio teisiniu statusu ir (arba) atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų keičiamo įstatymo priede, įgyvendinimu. Nustačius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą minėtose keičiamo įstatymo nuostatose nurodytiems asmenims, jų teisės galėtų būti pažeistos, o toks teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su Europos Sąjungos teise. Kaip minėta, kai kurie užsieniečiai dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės, gali nepajėgti įgyvendinti reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio, kuriame nustatyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai, 8 dalį, tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą netaikomas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projekto nuostata tobulintina. 1.2. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus įvykdymas būtų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlyga. Pažymėtina, kad baigtinis leidimo gyventi išdavimo arba keitimo sąlygų sąrašas yra nustatytas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse – tų sąlygų taikymo išimtys arba kitos su jų taikymu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tokią keičiamo įstatymo 26 straipsnio struktūrą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąlyga užsieniečiui pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies atskirame punkte, o kitomis šio įstatymo nuostatomis galėtų būti patikslintos šios sąlygos taikymo aplinkybės, be kita ko, nustatyti asmenys, kuriems ji būtų taikoma, numatytos jos taikymo išimtys ir pan. Be to, kartu turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai (šioje dalyje nenumatyta, kad leidimas gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis nepateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų). 1.3.
nuostatoje nurodytas 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpis koreliuoja su leidimų laikinai gyventi galiojimo trukme. Pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi gali būti išduodami ir keičiami įvairiems laikotarpiams – nuo vienų metų (kartais ir trumpesniam laikui) iki 5 metų. Pavyzdžiui, užsienietis gali būti gavęs leidimą laikinai gyventi ir po to 2 kartus jį pakeitęs (abu kartus po 2 metus). Neaišku, ar toks užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo turėtų kreiptis baigiantis projekte nurodytam 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui, nors turimo leidimo galiojimas dar nebūtų pasibaigęs, ar tik baigiant galioti turimam leidimui. Neaišku ir tai, kaip būtų nustatomas ir apskaičiuojamas pats teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventas 5 metų laikotarpis, pavyzdžiui, ar į jį būtų įskaičiuojamos kokios nors pertraukos, kai gyventa ne Lietuvoje, ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalį, išduodant leidimą nuolat gyventi, teisėtai pragyventas laikotarpis nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Pagal projekto 1 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalį, užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas arba keičiamas, pateikus „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“. Šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką turėtų patvirtinti Vyriausybė; ji taip pat turėtų patvirtinti „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“, įstaigų, atliekančių
„valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos
mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą. 2.1.
reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė
„valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų
Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma.
Iš šio siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė
„valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų
Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką ir projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – siekiant valstybės ir visuomenės saugumo sudaryti prielaidas užsieniečiams sėkmingai integruotis į visuomenę, keičiamame įstatyme derėtų nustatyti visiems leidimą laikinai gyventi siekiantiems gauti užsieniečiams vienodai taikytiną reikalavimą pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (tuo pačiu vienu lygiu) patvirtinantį dokumentą, išskyrus minėtas objektyviai pagrįstas išimtis, kai šis reikalavimas apskritai nebūtų taikomas. (Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi išdavimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą derėtų sieti su reikalavimais valstybinę kalbą mokėti atitinkamai aukštesniais lygiais.) 2.2.
Neaišku ir tai, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas, kad valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimas būtų terminuotas, su kuo sietinas ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytinas jų galiojimo laikas, kad užsieniečių teisės gauti leidimą laikinai gyventi įgyvendinimas nebūtų neproporcingai apsunkintas. 2.3. Tos pačios pastabos taikytinos ir analogiškoms projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatoms (taip pat žr. šios išvados 7 pastabą). 3. Atsižvelgdami į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūlomas nustatyti naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra susijęs ne su paties užsieniečio, o su tam tikrais darbdavio veiksmais, siūlytume tai aiškiai suformuluoti, pavyzdžiui, analogiškai kaip šios dalies 16 punkte. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vietoj nuorodos į „40 straipsnio 1 dalies 4 dalį“ turėtų būti pateikta nuoroda į „40 straipsnio 1 dalies 4 punktą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto 8 straipsnio 2 dalį projekto 2 straipsnyje išdėstytas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
Projekte nesant jokių nuostatų, kuriomis būtų apibrėžtas šio punkto nuostatos taikymas, neaišku, kaip (nuo kada), jam įsigaliojus, būtų skaičiuojamas jame nurodytas laikotarpis – „ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio
papunktyje nurodyta sąlyga turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu užsienietis būtų įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, svarstytina, ar šio papunkčio nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama projekto nuostata įsigaliotų kitą dieną po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad ja būtų nustatyti nauji reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės, turėtų būti nustatyta vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Projekte taip pat turėtų būti aptartas šios nuostatos taikymas, pavyzdžiui, nustatyta joje nurodytų laikotarpių (jų pradžios) skaičiavimo taisyklė. 5. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 121 punktą, kuriame nustatyta, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiu, projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje vietoj žodžio „šešis“ įrašytinas skaitmuo „6“, o vietoj žodžio „penkis“ – skaitmuo „5“. 6.
pirmą sakinį užsienietis Migracijos departamentui turi teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio
„darbdavį“ įrašytini žodžiai „ar darbo funkciją“. 7. Pagal projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytą
keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalį, leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, galėtų būti išduotas, jeigu užsienietis pateiktų „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ ir išlaikytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šioje dalyje, kaip ir projekto 1 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti, be kita ko, šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką, „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos lygio“ vertinimo organizavimo tvarką, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą. Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su analogiškomis projekto 1 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalies nuostatomis, t. y. ar kalbama apie tuos pačius Vyriausybės tvirtintinus reikalavimus, sąrašus, tvarką (tokiu atveju, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nereikėtų jų iš naujo vardyti), ar apie skirtingus teisės aktus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė (tokiu atveju projekto 8 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus pavedimas Vyriausybei priimti „šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto
Vyriausybė turėtų nustatyti „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“. 8. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, išduodamą šio įstatymo 53 straipsnio
keliamas reikalavimas išlaikyti tik (vieną) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (ne „egzaminus“). 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu siūloma patikslinti ir papildyti keičiamo įstatymo 107 straipsnio „Užsieniečių integracija“ 1 dalyje nustatytą nuolatinio pobūdžio teisinį reguliavimą, o ne nustatyti projektu teikiamų pakeitimų įgyvendinimo ar taikymo taisykles, keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, koordinuojančią užsieniečių valstybinės kalbos mokymą“ turėtų būti dėstoma taip: „Užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“ 10.
Projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad projekto 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis, t. y. nuostatos, pagal kurias užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi (pragyvenus Lietuvoje 5 metus) arba leidimą nuolat gyventi, būtų keliamas reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad valstybinės kalbos mokymai užsieniečiams galėtų būti pradėti organizuoti tik įsigaliojus projekto 7 straipsniui, t. y. po
nuostatomis, šiems mokymams turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios Seimo 2023 m. gruodžio 5 d. priimtame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra suplanuotos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pusės metų terminas, per kurį siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui turėtų pasirengti tiek pati valstybė, tiek ir užsieniečiai, būtų pakankamas. 11. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje po žodžių „sprendimai dėl jų“ įrašytinas praleistas žodis „priimami“. 12.
įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
DĖL Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3352 2024-05-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė, Seimo narys L. Slušnys, pavaduojantis Komiteto narį E. Pupinį. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: Seimo narys A. Ažubalis, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja R. Jasulaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 3³ dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1.
siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtų taikomas visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo prašomo išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių užsienietis tokio dokumento pateikti negalėtų, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų yra ir tokių, iš kurių turinio matyti, kad užsienietis galėtų nepajėgti įgyvendinti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, pavyzdžiui, užsienietis, kuriam nustatyta globa (rūpyba) (keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, kai kurie keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – pavyzdžiui, nustatytieji šios dalies 4¹ punkte (jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), 4² punkte (jeigu užsienietis perkeliamas įmonės viduje), 9 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje), 10 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje), 14 punkte (jeigu užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi) – yra susiję su tam tikru užsieniečio teisiniu statusu ir (arba) atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų keičiamo įstatymo priede, įgyvendinimu. Nustačius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą minėtose keičiamo įstatymo nuostatose nurodytiems asmenims, jų teisės galėtų būti pažeistos, o toks teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su Europos Sąjungos teise. Kaip minėta, kai kurie užsieniečiai dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės, gali nepajėgti įgyvendinti reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio, kuriame nustatyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai, 8 dalį, tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą netaikomas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projekto nuostata tobulintina. Pritarti
2023-12-111
reguliavimą, reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus įvykdymas būtų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlyga. Pažymėtina, kad baigtinis leidimo gyventi išdavimo arba keitimo sąlygų sąrašas yra nustatytas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse – tų sąlygų taikymo išimtys arba kitos su jų taikymu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tokią keičiamo įstatymo 26 straipsnio struktūrą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąlyga užsieniečiui pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies atskirame punkte, o kitomis šio įstatymo nuostatomis galėtų būti patikslintos šios sąlygos taikymo aplinkybės, be kita ko, nustatyti asmenys, kuriems ji būtų taikoma, numatytos jos taikymo išimtys ir pan. Be to, kartu turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai (šioje dalyje nenumatyta, kad leidimas gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis nepateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų). Pritarti
2023-12-111 1.3.
Neaišku, kaip aptariamoje projekto nuostatoje nurodytas 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpis koreliuoja su leidimų laikinai gyventi galiojimo trukme. Pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi gali būti išduodami ir keičiami įvairiems laikotarpiams – nuo vienų metų (kartais ir trumpesniam laikui) iki 5 metų. Pavyzdžiui, užsienietis gali būti gavęs leidimą laikinai gyventi ir po to 2 kartus jį pakeitęs (abu kartus po 2 metus). Neaišku, ar toks užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo turėtų kreiptis baigiantis projekte nurodytam 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui, nors turimo leidimo galiojimas dar nebūtų pasibaigęs, ar tik baigiant galioti turimam leidimui. Neaišku ir tai, kaip būtų nustatomas ir apskaičiuojamas pats teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventas 5 metų laikotarpis, pavyzdžiui, ar į jį būtų įskaičiuojamos kokios nors pertraukos, kai gyventa ne Lietuvoje, ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalį, išduodant leidimą nuolat gyventi, teisėtai pragyventas laikotarpis nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pritarti
projekto 1 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalį, užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas arba keičiamas, pateikus „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“.
Šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką turėtų patvirtinti Vyriausybė; ji taip pat turėtų patvirtinti
„reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos
lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą. 2.1.
šio siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti
„valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį
dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų
„valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į
leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma.
Iš šio siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti
„valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį
dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų
„valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į
leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką ir projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – siekiant valstybės ir visuomenės saugumo sudaryti prielaidas užsieniečiams sėkmingai integruotis į visuomenę, keičiamame įstatyme derėtų nustatyti visiems leidimą laikinai gyventi siekiantiems gauti užsieniečiams vienodai taikytiną reikalavimą pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (tuo pačiu vienu lygiu) patvirtinantį dokumentą, išskyrus minėtas objektyviai pagrįstas išimtis, kai šis reikalavimas apskritai nebūtų taikomas. (Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi išdavimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą derėtų sieti su reikalavimais valstybinę kalbą mokėti atitinkamai aukštesniais lygiais.) Pritarti 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-111
projektu teikiamas siūlymas, kad valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimas būtų terminuotas, su kuo sietinas ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytinas jų galiojimo laikas, kad užsieniečių teisės gauti leidimą laikinai gyventi įgyvendinimas nebūtų neproporcingai apsunkintas. Pritarti
2
analogiškoms projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatoms (taip pat žr. šios išvados 7 pastabą). Pritarti
į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūlomas nustatyti naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra susijęs ne su paties užsieniečio, o su tam tikrais darbdavio veiksmais, siūlytume tai aiškiai suformuluoti, pavyzdžiui, analogiškai kaip šios dalies 16 punkte. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vietoj nuorodos į „40 straipsnio 1 dalies 4 dalį“ turėtų būti pateikta nuoroda į „40 straipsnio 1 dalies 4 punktą“.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto 8 straipsnio 2 dalį projekto 2 straipsnyje išdėstytas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Projekte nesant jokių nuostatų, kuriomis būtų apibrėžtas šio punkto nuostatos taikymas, neaišku, kaip (nuo kada), jam įsigaliojus, būtų skaičiuojamas jame nurodytas laikotarpis – „ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį“. Pritarti
1
į tai, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo
taikoma tik tuo atveju, jeigu užsienietis būtų įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, svarstytina, ar šio papunkčio nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama projekto nuostata įsigaliotų kitą dieną po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad ja būtų nustatyti nauji reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės, turėtų būti nustatyta vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Projekte taip pat turėtų būti aptartas šios nuostatos taikymas, pavyzdžiui, nustatyta joje nurodytų laikotarpių (jų pradžios) skaičiavimo taisyklė. Pritarti
1
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 121 punktą, kuriame nustatyta, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiu, projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje vietoj žodžio „šešis“ įrašytinas skaitmuo „6“, o vietoj žodžio „penkis“ – skaitmuo „5“. Pritarti
2
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį užsienietis Migracijos departamentui turi teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „darbdavį“ įrašytini žodžiai „ar darbo funkciją“. Pritarti
2
projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalį, leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, galėtų būti išduotas, jeigu užsienietis pateiktų „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ ir išlaikytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šioje dalyje, kaip ir projekto 1 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti, be kita ko, šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką, „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos lygio“ vertinimo organizavimo tvarką, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą.
Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su analogiškomis projekto 1 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalies nuostatomis, t. y. ar kalbama apie tuos pačius Vyriausybės tvirtintinus reikalavimus, sąrašus, tvarką (tokiu atveju, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nereikėtų jų iš naujo vardyti), ar apie skirtingus teisės aktus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė (tokiu atveju projekto 8 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus pavedimas Vyriausybei priimti „šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje, kitaip nei projekto 1 straipsnyje, nepaminėta, jog Vyriausybė turėtų nustatyti
„valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų
išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“. Pritarti
2
nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, išduodamą šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, būtų keliamas reikalavimas išlaikyti tik (vieną) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (ne „egzaminus“). Pritarti
2023-12-117 9.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu siūloma patikslinti ir papildyti keičiamo įstatymo 107 straipsnio „Užsieniečių integracija“ 1 dalyje nustatytą nuolatinio pobūdžio teisinį reguliavimą, o ne nustatyti projektu teikiamų pakeitimų įgyvendinimo ar taikymo taisykles, keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, koordinuojančią užsieniečių valstybinės kalbos mokymą“ turėtų būti dėstoma taip: „Užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
1
dalis, t. y. nuostatos, pagal kurias užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi (pragyvenus Lietuvoje 5 metus) arba leidimą nuolat gyventi, būtų keliamas reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad valstybinės kalbos mokymai užsieniečiams galėtų būti pradėti organizuoti tik įsigaliojus projekto 7 straipsniui, t. y. po 2024 m. liepos 1 d. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 107 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiems mokymams turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios Seimo
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra suplanuotos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pusės metų terminas, per kurį siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui turėtų pasirengti tiek pati valstybė, tiek ir užsieniečiai, būtų pakankamas. Pritarti
4
žodis „priimami“. Pritarti
2023-12-11 12.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-211 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352 (toliau - Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projekto
Respublikoje gyveno 5 metus, leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas tik jei užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad leidimo gyventi išdavimo sąlygos yra išsamiai reglamentuotos Europos Sąjungos teisės aktais. 1) Direktyva 2011/98/EB[¹], kurios vienas iš tikslų yra nustatyti prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi darbo tikslais valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą, kuri taikoma tiems darbo tikslais atvykstantiems užsieniečiams, kurių statuso nereglamentuoja kiti lex specialis Europos Sąjungos teisės aktai, nenumato galimybės valstybei narei nustatyti valstybinės kalbos reikalavimo kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygos.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[²], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[³], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[⁴], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[⁵], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[⁶], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[²], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[³], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[⁴], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[⁵], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[⁶], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai. 3) Tačiau, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2016/801[⁷], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir, kai taikoma, jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją bei gyvenimo joje ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi ar savanoriškos tarnybos Europos savanorių tarnyboje tikslu sąlygos ir teisės, numatyta galimybė reikalauti, kad dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo studijų tikslu prašytojas pateiktų įrodymus apie pakankamą kalbos, kuria bus studijuojama, mokėjimą[⁸], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo stažavimosi tikslu prašytojas pateiktų įrodymus, kad lankė ar lankys kalbos mokymo kursus, kad įgytų stažuotei reikiamų žinių[⁹], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo pagal savanoriškos tarnybos programą prašytojas pateiktų įrodymus, kad išklausė arba išklausys tos valstybės narės kalbos, istorijos bei politinės ir socialinės struktūros įvadą, dėl trečiosios šalies piliečio, kuris teikia prašymą dėl priėmimo kaip au pair auklė, prašytojas pateiktų įrodymus, kad yra įgijęs atitinkamos valstybės narės kalbos pagrindus.
Taip pat Direktyvos 2003/109/EB[¹⁰], nustatančios, be kita ko, ilgalaikio gyventojo statusą turinčių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimo sąlygas kitoje valstybėje narėje, nei toje, kuri suteikė tokį statusą,
gyventojui, siekiančiam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, nei jam išdavusioje ilgalaikio gyventojo leidimą, gali būti nurodyta lankyti kalbos kursus. O Direktyvos 2003/86/EB[¹¹], kuria nustatomos valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygos, 7 straipsnio 2 dalimi valstybei narei suteikiama diskrecija nacionalinėje teisėje nustatyti integracijos sąlygas.
Tokios sąlygos gali būti taikomos ir išduodant individualius leidimus pagal Direktyvos 2003/86/EB 15 straipsnį, tačiau reikalavimai negali viršyti to, kas yra būtina norint pasiekti tikslą palengvinti atitinkamų trečiųjų šalių piliečių integraciją. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, keliami reikalavimai turi būti proporcingi, todėl žinios, reikalingos pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, turi atitikti tik elementarų lygį, nacionalinės teisės aktuose nustatyta sąlyga neturi trukdyti išduoti atskiro leidimo gyventi trečiosios šalies piliečiams, pateikusiems įrodymų apie savo norą išlaikyti šį egzaminą ir šiuo tikslu įdėtas pastangas, turi būti deramai atsižvelgiama į konkrečias individualias aplinkybes ir kad su tokiu egzaminu susijusios išlaidos nėra pernelyg didelės[¹²]. Tačiau pavyzdžiui, pabėgėlių[¹³], tyrėjų[¹⁴], įmonės viduje perkeliamų darbuotojų[¹⁵] šeimos narių atžvilgiu integracijos sąlygų vykdymo gali būti reikalaujama tik kai leidimas dėl šeimos susijungimo jau yra išduotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad užsienietis yra laisvas pasirinkti leidimo gyventi išdavimo pagrindą, jei atitinka to leidimo išdavimo reikalavimus. Projekte nėra nustatyta, kad 5 metų pragyventas laikotarpis turi būti nepertraukiamas. Taigi 5 gyvenimo metus užsienietis gali gyventi atskirais laikotarpiais skirtingais pagrindais (pvz., kaip studentas ar stažuotojas, kaip įmonės viduje perkeliamas darbuotojas, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas). Be to, užsienietis, nors gyvena teisėtai ir galbūt nepertraukiamai, nebūtinai siekia valstybės narės teritorijoje gyventi ilgą laiką ir atitinkamai įgyti nuolatinio gyventojo statusą.
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto 1 straipsnis, kuriuo siekiama nustatyti bendrą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą visiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai pragyvenę penkerius metus, neatitinka kai kurių Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi valstybėse narėse išdavimo sąlygas. Tačiau tam tikrų kategorijų, kurios aptartos aukščiau, užsieniečiams integracijos sąlygos (įskaitant valstybinės kalbos reikalavimus) gali būti nustatomos. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Direktyvos 2003/109/EB 5 straipsnio 2 dalį, kuria valstybei narei suteikiama diskrecija nustatyti integracijos sąlygas, kurios būtų ilgalaikio (nuolatinio) gyventojo statuso suteikimo sąlyga, yra pažymėjęs[¹⁶], kad valstybė narė gali nustatyti tiek išankstines integracijos sąlygas, kurias būtina išpildyti prieš suteikiant leidimą, tiek pareigą trečiųjų šalių piliečiams įvykdyti integracijos reikalavimus po to, kai įgijo ilgalaikio gyventojo statusą, jei tai nekelia grėsmės direktyvos tikslams. Teisingumo Teismo nuomone, Direktyvos 2003/109/EB pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai valstybių narių gyventojai, integracija, o pareiga išlaikyti egzaminą leidžia užtikrinti, kad atitinkami trečiųjų šalių piliečiai įgis žinių, kurios yra neginčijamai naudingos ryšiams su priimančiąja valstybe nare užmegzti.
Tačiau šios pareigos įgyvendinimo tvarka taip pat negali kelti grėsmės šiems tikslams, visų pirma atsižvelgiant į reikalaujamą žinių lygį pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, galimybes lankyti kursus ir gauti medžiagą, reikalingą šiam egzaminui pasiruošti, trečiųjų šalių piliečiams taikomų registracijos laikyti šį egzaminą mokesčių dydį ir į tai, kad paisoma ypatingų individualių aplinkybių, kaip antai amžiaus, neraštingumo ar išsilavinimo lygio. Todėl siekiant Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų siūlytina peržiūrėti Įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ straipsnius, reglamentuojančius leidimų gyventi išdavimo sąlygas atskirų kategorijų užsieniečiams, jas papildant integracijos sąlygomis tiems užsieniečiams, kuriems tokios sąlygos gali būti taikomos nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, bei numatant galimybę atsižvelgti į individualias aplinkybes, kaip amžių, sveikatos būklę, raštingumą ar pan. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama LR Vyriausybės pateiktiems siūlymams dėl valstybinės kalbos mokėjimo išimčių taikymo atskiroms užsieniečių grupėms. Manytina, kad Projektu siūlomas reguliavimas, kuomet asmenims, norintiems pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus taikomas papildomas reikalavimas bent minimaliai mokėti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeis jų teisių ir atitiks proporcingumo principą. 18. Lietuvos
2
Direktyva 2003/109/EB.
Todėl, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio
iniciatorių pareiga, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, prie Projekto turėtų būti pateikta atitikties lentelė. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Artūras Šelechov-Balčiūnas 2023-12-11 2023-11-30 buvo užregistruotas nurodytas įstatymo projektas dėl Įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo (toliau – Projektas). Tas Projektas paliečia lietuvių kilmės asmenių teisę apsigyventi Lietuvoje, garantuotą Konstitucijos str. 32. Mano nuomone, Projektas žymiai ir nepagrįstai blogina lietuvių kilmės asmenių padėtį. Kad būtų akivaizdu, parengiau lyginamąjį lentelę. Galimybė lietuvių kilmės asmeniui Pagal dabartinę Įstatymo IX-2206 redakciją (IXVP-3352 įstatymo projekto nepriimant) Pagal IXVP-3352 įstatymo projektą Apsigyventi Lietuvoje pirmą kartą, nemokėdamas lietuvių kalbos Galima, visam laikui (gauti leidimą nuolat gyventi, toliau LNG) Galima, bet tik penkeriems metams (gauti leidimą laikinai gyventi, toliau LLG, net ir mokdamas valstybinę kalbą) Apsigyventi Lietuvoje pirmą kartą, mokėdamas lietuvių kalbą Pratęsti teisę gyventi Lietuvoje po 5 metų, nemokdamas lietuvių kalbos Nereikia gaunant LNG Negalima Pratęsti teisę gyventi Lietuvoje po 5 metų, mokdamas lietuvių kalbos Galima pateikti prašymą tik dėl LLG (kadangi prašymas turi būti pateiktas 4 mėnesius prieš dabartinis LLG sustojant galiojimą).
Pateikti prašymą dėl LNG galės tik po naujo LLG gavimo ir tik išlaikydamas kalbos ir Konstitucijos egzaminus Prarasti teisę gyventi Lietuvoje dėl išvykimo iš šalies Gaunant LNG: Po 12 mėnesių, jei išvyko į ne ES šalį; po 6 metų, jei išvyko į kitą ES šalį Kadangi tik LLG būtų išduotas: Po 6 mėnesių, neatsižvelgiant ar į ES ar ne ES šalį išvyko Sugrįžti į Lietuvą po teisės gyventi praradimo dėl išvykimo, nemokdamas lietuvių kalbos Galima pakartotiniai pateikti prašymą dėl LNG Negalima net ir mokdamas valstybinę kalbą Sugrįžti į Lietuvą po teisės gyventi praradimo dėl išvykimo, mokdamas lietuvių kalbos Būti apdraustas privalomojo sveikatos draudimo Yra gaunant LNG ir sumokant PSD įmokas „SoDrai“ (savarankiškai arba su darbdaviu) „SoDrai“ savarankiškai sumokėti PSD įmokas negalima iki LNG gavimo, kas galima tik po 5 metų pragyvenimo Lietuvoje. Su LLG, yra tik būdamas įdarbintas Lietuvoje įstaigoje. Man aišku, kad Projekto tikslas yra apriboti atvykimą tiems užsieniečiams, kurie nenori išmokyti valstybinę kalbą ir integruotis į Lietuvos visuomenę. Tačiau, dabartinė Projekto redakcija neproporcingai pažeidžia lietuvių teisę apsigyventi Lietuvoje.
Net jeigu lietuvis moka lietuvių kalbą bei Konstituciją, ir yra paruošęs išlaikyti egzaminus, jis vis dar negalės gauti LNG, būti apdraustas PSD (jei nepavyko įsidarbinti Lietuvoje), išvykti iš Lietuvos į kitą ES šalį dėl darbo poreikių ilgiau negu 6 mėnesiams ir paskui sugrįžti. Be to, būna situacijos, kada reikia išvykti į kitą šalį ilgesniam terminui dėl svarbių priežasčių (pvz. dėl šeimos nariems slaugo), o Migracijos Departamentas nepriima tokias priežastis kaip svarbias ir naikina leidimą gyventi. Pagal dabartinę Įstatymo IX-2206 redakciją, tai nekelia didelį problemą lietuviams, kadangi lietuvis gali pakartotiniai pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo. Tačiau po Projekto priėmimo dabartinėje redakcijoje, tokiems sugrįžtantiems lietuviams (net mokantiems kalbą) bus visam laikui uždrausta apsigyventi Lietuvoje, kadangi pagal Projekto 4 straipsnio LLG gali būti išduotas tik vieną karta, o pagal 6 straipsnio 1 punkto jam negali būti išduotas ir LNG. Tai yra ne tik nepagrįsta, bet ir tiesiogiai pažeista Konstitucijos straipsnio 32 garantuotą teisę kiekvienam lietuviui apsigyventi Lietuvoje be jokių apribojimų dėl ilgio išvykimo: „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje“. Pažymėtina, kad lietuvių kilmės asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę neatkuria, o įsigyja pagal Prezidento dekretus. Paskutinių metų praktika rodo, kad lietuviams tenka laukti daugiau negu 2 metus nuo pilietybės prašymo teikimo iki Prezidento dekreto pasirašymo. Nors man ir aiškus tikslas „riboti laikinai gyventi leidimų išdavimo skaičių užsieniečiui, [...] kuris yra lietuvių kilmės asmuo“ nurodytas Aiškinamajame rašto 4 dalies 5 punkte, norėčiau pažymėti, kad pagrindinis veiksnys į tokią situaciją yra per ilgas prašymo nagrinėjimas Prezidentu, o ne lietuvių kilmės asmenių noras gyventi Lietuvoje su užsieniniu pilietybe.
Suprasdamas, kad be Projekto nustatyto apribojimo kai kurie užsieniečiai galėtų išvengti valstybinės kalbos bei Konstitucijos egzaminų išlaikymo reikalavimą, vis dėlto manau, kad Projektas turi būti subalansuotas su sąžiningų lietuvių interesais, leidžiamas jiems iškart po atvykimo gauti LNG ir nepažeisdamas jų teisę kada nors sugrįžti į Lietuva pakartotiniai. Manau, kad valstybinės kalbos bei Konstitucijos pagrindų mokymas turi užtekti LNG gavimui. Eil. Nr. Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
p. 1. 61 Pasiūlymas: Išbraukti reikalavimus dėl LLG išdavimo bei dėl pragyvenimo 5 metus, tai yra – panaikinti Projekto 6 straipsnio 1 punktą. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti sėkmingą užsieniečių integraciją Lietuvoje, o valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas iš esminių sėkmingos integracijos šalyje veiksnių. Kaip pažymima Projekto aiškinamajame rašte, pastaruoju metu Lietuvoje itin sparčiai daugėja užsieniečių, todėl būtina užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams. Sėkminga užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys. Vyriausybė siūlo nustatyti, kad užsieniečiai, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir lietuvių kilmės užsieniečiai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gautų 3 metams (bendra tvarka kitais atvejais leidimas išduodamas 2 metams). Reikalavimas valstybinę kalbą mokėti minimaliu lygiu būtų taikomas tik trečią kartą prašant leidimo laikinai gyventi, t. y. po 6 m.
Komiteto nuomone, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, visi asmenys, realiai gyvenantys šalyje, privalo bent minimaliai mokėti valstybinę kalbą. 2. Asociacija „Investors‘ Forum“ 2023-04-18 Atsižvelgiant į Seime registruotą įstatymo projektą dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo, asociacija „Investors‘ Forum“, vienijanti didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką, teikia savo poziciją. 2023-01-30 Seime registruotas įstatymo projektas Nr. XIVP-3352 (Projektas) dėl įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ĮDUTP) pakeitimo. Projekto 1 straipsnis numato, kad užsienietis, pragyvenęs Lietuvoje 5 metus, turės teisę atnaujinti turimą leidimą laikinai gyventi (LLG) tik pateikęs lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus (ĮDUTP 26 straipsnio papildymą nauja dalimi (33 )). Remiantis aiškinamuoju raštu, Projekto tikslas – sėkminga užsieniečių integracija Lietuvoje. Pagal Projektą, lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas būtų taikomas nepriklausomai nuo pratęsiamo LLG išdavimo pagrindų (IDUTP 40 straipsnis numato 19 skirtingų LLG išdavimo pagrindų). Bet kuris užsienietis, praleidęs Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino, visą likusį gyvenimą nebegalėtų sugrįžti į šalį laikino gyvenimo tikslu (pvz. dirbti pagal darbo sutartį). Tokio masto ribojimas paveiks visus galimus LLG pagrindus pagal IDUTP 40 straipsnį. Skirtingi LLG pagrindai reiškia ir skirtingus integracijos iššūkius (arba jų nebuvimą), taip pat skirtingą poveikį darbo rinkai, nacionaliniam saugumui ar kitiems viešiesiems interesams.
LLG gali būti išduodamas kilmės ir šeimos pagrindais, verslo/teisėtos veiklos tikslais, paprasto įdarbinimo ir aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, studijų, tyrimų, sportinės veiklos tikslais, dėl specialios apsaugos reikalaujančių aplinkybių ir kt. Visos šios aplinkybės ir jų poveikis užsieniečių integracijai labai skiriasi. Jeigu Projektas būtų priimtas ir taikomas be išimčių, tai turėtų neigiamą poveikį aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms Lietuvoje. Investors‘ Forum tikisi, kad Projektu nustatyti reikalavimai bus nustatyti ne visiems LLG pagrindams ir taikomi proporcingai, atsižvelgiant tiek į realias rizikas, tiek į realius darbo rinkos poreikius:
(aukštesnis privalomas darbo užmokesčio dydis) ir specialūs įsipareigojimai. Paprastai tokie užsieniečiai skandžiai kalba bent viena oficialia ES kalba. Integracijos rizikos, šiuo atveju, nėra aktualios. Kaip buvo žymima Teisingumo ministerijos išvadoje dėl Projekto, Projektas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2021/1883 2021 m. spalio 20 d. dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Direktyva). Direktyvos 8 straipsnis numato baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių valstybė narė gali atsisakyti pratęsti ES mėlynąją kortelę. Projekte nustatyti LLG pratęsimo apribojimai (ir jų priežastys) nepatenka į šį sąrašą.
Direktyvos preambulėje nurodoma
„įgyvendinant šią direktyvą, valstybės narės nediskriminuoja dėl asmens
lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.“
Kanados ir kitų nurodytų ekonomiškai stiprių trečiųjų valstybių piliečiams pagal ĮDUT 40 str. 1 d. 16 p. Jeigu Projektas būtų priimtas, šių šalių piliečiams LLG taip pat nebegalėtų būti pratęstas/pakeistas po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje, neišlaikius lietuvių kalbos testo. Tokie užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišmokę lietuvių kalbos, daugiau nebegalėtų grįžti į Lietuvą laikino gyvenimo tikslais. Šis poveikis neatitinka transatlantinės integracijos aktualijų, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Atkreipiame dėmesį, jog specialūs LLG pagal ĮDUT 40 str. 1 d. 16 p. buvo numatyti 2019 m. ĮDUTP pataisomis, siekiant skatinti ekonomiškai stiprių nurodytų valstybių piliečių atvykimą ir gyvenimą Lietuvoje (projekto priėmimo metu jiems išduodami LLG sudaro 2%), sudaryti specialias LLG sąlygas bendrovių vadovams, taip pat išvengti neigiamų geopolitinių Brexito priežasčių. Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-3285- XIIIP-3293 pažymima: „ES valstybės narės raginamos laikytis palankaus požiūrio į JK piliečius, kurie jau gyvena jų teritorijoje, t. y. imtis priemonių, kad visi JK piliečiai, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje po JK išstojimo iš ES dienos, ir toliau be pertrūkio būtų laikomi tos valstybės narės teisėtais gyventojais. ...
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, į tai, kad nemažai Lietuvos Respublikos piliečių gyvena JK, norint, kad tarp JK bei Lietuvos Respublikos klostytųsi kuo palankesni tolesni santykiai, siekiama JK piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir po JK išstojimo iš ES dienos sudaryti kuo palankesnes sąlygas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Investors‘ Forum siūlo atsižvelgti į aukščiau pateiktus pasiūlymus ir argumentus. Prašome įtraukti asociacijos atstovus į diskusiją komitete. Esame pasirengę pristatyti savo poziciją, konkrečius pavyzdžius ir problematiką, kurią kelia dabartinė teisės akto pakeitimo formuluotė. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama Vyriausybės siūlymui nustatyti, kad užsieniečiams, kurie yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ir jų šeimos nariams netaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kai leidimas laikinai gyventi jiems išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹punkte nurodytu pagrindu. Taip pat, siekiant Lietuvos Respublikoje ir toliau kurti patrauklią investicinę aplinką, siūloma netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą užsieniečiams, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą. Nepritariama siūlymui nustatyti išimtį JAV, D. Britanijos, Kanados ir kitų ekonomiškai stiprių trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas pagal Įstatymo 40 str. 1 dalies 16 punktą. Komiteto nuomone, pragyvenus Lietuvoje 5 metus nesunkiai galima pramokti lietuvių kalbą bent minimaliu lygiu. 3.
2024-04-23 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi dėl ketinamo svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352 (toliau – Įstatymo projektas) ir žemiau teikia savo pastabas bei pasiūlymus. 1. Dėl lietuvių kalbos reikalavimo užsieniečiams. Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis 33 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. LVK sutinka su tuo, kad sparčiai daugėjant užsieniečių Lietuvoje, reikalinga užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, kad sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys, o valstybinės kalbos mokėjimas būtų kaip tik vienas iš sėkmingos integracijos požymių. Tačiau LVK vertinimu, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas kai kuriuose verslo sektoriuose dirbantiems užsieniečiams būtų perteklinis ir neproporcingas reikalavimas, pavyzdžiui, tarptautinio transporto sektoriuje dirbantiems trečiųjų šalių vairuotojams, kurie didžiąją dalį darbo ir poilsio laiko praleidžia ne Lietuvos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos įmonėse dirbančių ir tarptautinio transporto paslaugas užsienio šalyse teikiančių vairuotojų darbas organizuojamas ciklais, t. y. 4-8 savaites vairuotojai praleidžia komandiruotėje užsienio šalyse, po šio laikotarpio – 2-4 savaites savo šalyje.
Tarp šių ciklų vairuotojų užsieniečių buvimas Lietuvoje trunka keletą dienų, o per metus atitinkamai gali siekti net ne pilną mėnesį. Nepaisant to, kad Įstatymo 107 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka, aukščiau minėti užsieniečiai (vairuotojai) dėl minimalaus buvimo Lietuvoje neturi objektyvių sąlygų didesne apimtimi naudotis viešosiomis paslaugomis, įsitraukti į valstybinį visuomeninį ir politinį gyvenimą, neplanuoja vieni ar su savo šeimomis nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nuostata, kad reikalavimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo būtų taikomas tik tiems užsieniečiams, kurie fiziškai pragyveno Lietuvoje ilgiau nei 5 metus, o tiems, kurie de facto Lietuvoje negyvena bei neketina to daryti praėjus ilgesniam nei 5 metų darbo Lietuvoje laikotarpiui – minėto reikalavimo netaikyti. Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui nustatyti, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus taikomas, kai užsienietis atitinka dvi sąlygas: 1) šiuo metu gyvena, turėdamas leidimą laikinai gyventi, arba per pastaruosius 3 metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi; 2) bendrai per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip 5 metus gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Manytina, kad šios sąlygos įrodo glaudų užsieniečio ryšį su Lietuva ir tai, kad užsienietis joje tikrai gyvena.
Pastebėtina, kad nemaža dalis užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, net neatitiktų šių sąlygų, kurioms esant būtų reikalaujama pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Sprendžiant iš darbdavių nuolatinio poreikio pasikviesti vis daugiau užsieniečių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, darytina išvada, kad darbuotojų kaita įmonėse yra didelė, todėl jiems šis reikalavimas nebūtų aktualus. Tuo tarpu tie užsieniečiai – tolimųjų reisų vairuotojai, kurie Lietuvoje dirba ilgiau, tikėtina, siekia ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje, todėl reikalavimas minimaliai mokėti lietuvių kalbą paskatintų jos mokytis ir palengvintų užsieniečių integraciją Lietuvoje. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad užsieniečio, kuris nesupranta lietuvių kalbos, dažnai nepasiekia objektyvi informacija, aplinką jis vertina pasikliaudamas šaltiniais, prieinamais jo kalba arba kita jam suprantama kalba (dažniausiai – rusų kalba), o tai taip pat reiškia, kad jo galimybės gauti patikimą informaciją apie jo, kaip darbuotojo, teises ir šių teisių gynimo priemones yra ribotos. 4. Lietuvos verslo konfederacija
keisti darbdavį įmonių grupėse. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti, kad prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne amžiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Suprantame, kad toks reikalavimas gali būti tikslingas griežtinant darbdavio atsakomybę įdarbinamo užsieniečio atveju, tačiau manome, kad vykstant įmonių plėtrai, steigiant naujas ir dukterines įmones, filialus, turi būti sudarytos lanksčios sąlygos užsieniečiui keisti darbdavį tarp tai pačiai įmonių grupei per akcininkus ar kitus galutinius naudos gavėjus priklausančių įmonių.
Tai būtų itin aktualu, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančioms didžiosioms krovininio kelių transporto įmonėms, išsiskiriančioms savo pajėgumais visos Europos Sąjungos lygiu. Šių įmonių nuolatinė plėtra, teikiamų paslaugų ir veiklos įvairovė sąlygoja nuolatinius reoganizacijos ir restruktūrizacijos procesus – steigiamos naujos ir dukterinės įmonės, filialai bei kiti antriniai verslo subjektai. Siekiant užtikrinti efektyvią tokių įmonių veiklą, reikalingos lanksčios sąlygos iš užsienio atvykusių asmenų darbui skirtinguose verslo subjektuose, veiksmingai išnaudojant Įstatyme, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose įtvirtintą darbo keliems darbdaviams sutarčių institutą. Pritariame aukščiau minėtam pakeitimui, tačiau siūlome jį papildyti ir išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo
funkcijos keitimas vykdomas tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome įvertinti pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo. Esant poreikiui esame pasirengę diskutuoti. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nepritarti Argumentai:
Vyriausybės pateiktoje išvadoje siūloma atskirti darbdavio keitimo ir darbo funkcijos keitimo procedūras, taip būtų užtikrinta, kad darbo funkcijos keitimui nebūtų taikomas 6 mėnesių ribojimas. Šiuo metu nėra galimybės kaskart nagrinėjant užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, automatizuotu būdu patikrinti, ar įmonė iš tiesų priklauso tai pačiai įmonių grupei. Taip pat nėra kitų patikimų universalių duomenų šaltinių, iš kurių Migracijos departamentas galėtų vienareikšmiškai įsitikinti, kad įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų peržiūra galėtų būti vienas iš būdų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, ne visos įmonių grupės privalo sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio tarpininkavimo rašte nurodoma informacija prireikus turėtų būti nesunkiai patikrinama kituose šaltiniuose, o prie šio rašto pridėtų dokumentų vertinimas turėtų atitikti Migracijos departamento darbuotojų gebėjimus pagal jų atliekamas funkcijas ir nesukurti neproporcingai didelės, lyginant su siekiamu tikslu, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo naštos.
Toks ribojimas – užsieniečio galimybė keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių – tikėtina, skatintų užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-04-101 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1221 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3352 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis papildomas 3³ dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši nuostata tikslina keliais aspektais:
projekto tikslų – „užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, nes užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys“. Iš šio tikslo suprantama, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą siekiama nustatyti tiems užsieniečiams, kurie pastaruoju metu gyvena ar gyveno Lietuvos Respublikoje, kurie siekia gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 5 metus, ir, tikėtina, planuoja atsivežti gyventi į Lietuvos Respubliką ir savo šeimos narius. Reikalavimas mokėti valstybinę kalbą tiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje gyveno keletą metų su pertraukomis ir Lietuvos Respublikoje negyvena jau daugiau kaip 5 ar 10 metų, būtų neproporcingas ir sunkiai įgyvendinamas.
Todėl, vadovaujantis proporcingumo ir aiškumo principu bei siekiant, kad reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kaip vienas iš sėkmingos integracijos požymių, būtų taikomas būtent pastaruoju metu Lietuvos Respublikoje gyvenusiems ar gyvenantiems ir siekiantiems toliau Lietuvos Respublikoje gyventi užsieniečiams, taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekte ir Įstatyme vartojamas formuluotes (Įstatymo 53 straipsnio
nustatyti, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus taikomas, kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo kreipiasi užsienietis, kuris atitinka abi šias sąlygas:
1) šiuo metu gyvena, turėdamas leidimą laikinai gyventi, arba per pastaruosius 3 metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi; 2) bendrai per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip
Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Taip pat, siekiant aiškumo ir tinkamo teisės akto taikymo, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą turėtų būti dėstomas kaip viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, todėl siūlytina Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, o šią sąlygą detalizuojantys reikalavimai turėtų būti dėstomi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje. Tada būtų aišku, kad, užsieniečiui nepateikus valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, jam išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus atsisakoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
2024-04-101
ir kitų aplinkybių galėtų išmokti valstybinę kalbą ir (arba) gali būti neįmanoma patikrinti šių asmenų valstybinės kalbos mokėjimo. Be to, atitinkamos išimtys dėl valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimo jau yra nustatytos Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 3 dalies 8 punkte ir 4 dalies 6 punkte. Taigi, vertinant teisinį reguliavimą kompleksiškai ir atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, siūlytina vienodai reglamentuoti Įstatymo projekte, Įstatyme ir Pilietybės įstatyme nurodytas išimtis, kai netaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, ir šias išimtis nurodyti Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio naujoje dalyje (pvz., 3⁴dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos taip pat turėtų būti suderintos su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikomas vaikams, asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55procentų darbingumo lygis), asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir Įstatymo 53 straipsnio 8 dalis. Pritarti
2024-04-101
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Respublikos Vyriausybės programos“, 133.2 papunktyje nustatytų prioritetų – sukurti aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą, siūlytina užsieniečiams, kurie yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ir jų šeimos nariams netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, kai leidimas laikinai gyventi jiems išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹punkte nurodytu pagrindu. Taip pat, siekiant Lietuvos Respublikoje ir toliau kurti patrauklią investicinę aplinką, siūlytina netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą užsieniečiams, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami pagal Lietuvos
2024-04-101 1.4.
Įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais leidimas laikinai gyventi negalėtų būti neišduotas net tuo atveju, jeigu užsienietis nemokėtų valstybinės kalbos, siūlytina reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikyti užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte (kai užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių), 9 punkte (suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje) ir 10 punkte (suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje) nurodytais pagrindais. Pritarti
2024-04-101
siūlymą skaičiuoti bendrą 5 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį per pastaruosius 8 metus, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodyti, kad 5 metų pragyvenimo laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pritarti
2024-04-101 1.6. Įvertinus tai, kad ne visais atvejais užsienietis, pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 5 metus, įgyja teisę nuolat gyventi, taip pat tai, kad kreipimasis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo neturėtų būti reikšmingas išduodant leidimą laikinai gyventi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju, siūloma atsisakyti sąlygos „ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo“ kaip perteklinės. Pritarti
straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje siūloma suteikti diskreciją Vyriausybei spręsti klausimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (A1–C2). Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Siūlytina tokią lietuvių kalbos mokėjimo patikrinimo tvarką taikyti užsieniečiams ir Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju bei Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo
tai, kad Švietimo įstatymas nereglamentuoja, kokiu lygiu užsienietis turėtų mokėti lietuvių kalbą, Vyriausybė turėtų nustatyti reikalavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo lygio (būtina nustatyti, kokiu lygiu užsienietis turi mokėti lietuvių kalbą išduodant jam leidimą laikinai ar nuolat gyventi) ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję lietuvių kalbos mokėjimo lygį (ne tik lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas gali patvirtinti lietuvių kalbos mokėjimą – tai galėtų patvirtinti ir dokumentai, paliudijantys, kad užsienietis yra baigęs bendrojo ugdymo įstaigą ar studijas lietuvių kalba). Siekiant aiškaus reglamentavimo ir siekiant suderinti Įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatas, siūlytina: 2.1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pritarti
2024-04-106 2.2.
Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir šių egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir organizuojančių Konstitucijos pagrindų egzaminus bei išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį ir Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o Konstitucijos pagrindų egzamino programą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su teisingumo ministru. Pritarti
2024-04-10 1,6 2.3.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose dėstomus pasiūlymus Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje ir Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ įrašyti žodžius „lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą“. Pritarti
2024-04-10 3,4
straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jei šiam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Respublikoje 5 metus. Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnio
Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieną kartą 5 metams. Sistemiškai vertinant šias Įstatymo projekto nuostatas, pastebėtina, kad užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu turėtų atitikti 2 sąlygas – turėti atitinkamą leidimą laikinai gyventi ir būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 5 metus. Kadangi Įstatymo projekto 3 ir
leidimą laikinai gyventi gautų tik vieną kartą 5 metams, tai teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi jis įgytų jau pasibaigus jo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimui, t. y. tik tuomet būtų suėję 5 teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje metai.
Siekiant išvengti situacijos, kai turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui negalėtų būti išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei leidimas nuolat gyventi, taip pat siekiant neužkirsti kelio turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką, nors jam leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu jau buvo išduotas anksčiau, siūlytina Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo
užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams. Tada, šiems užsieniečiams išduodant ir keičiant leidimą laikinai gyventi, turėtų būti taikomos šio nutarimo 1.1 papunktyje siūlomos nuostatos, t. y. kai tik jie atitiks aplinkybes (šiuo metu gyvena arba per pastaruosius 3 metus gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdami leidimą laikinai gyventi, o bendrai per pastaruosius 8 metus yra ne mažiau kaip 5 metus gyvenę Lietuvos Respublikoje, turėdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą), siekdami gauti naują ar pasikeisti turimą leidimą laikinai gyventi, jie turėtų pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pritarti
2024-04-106 4.
Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekte siūlomas nuostatas užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis pirma turės gauti leidimą laikinai gyventi, o pragyvenęs teisėtai Lietuvos Respublikoje 5 metus, galės kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, manytina, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai tampa nebeaktualūs, nes šiems užsieniečiams leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdami šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina pripažinti netekusiais galios Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnyje atsisakyti siūlymo papildyti Įstatymo 53 straipsnį 4¹ dalimi bei Įstatymo 53 straipsnio keičiamoje 6 dalyje išbraukti nuorodą į Įstatymo
straipsniu papildomo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad nustačius, jog pas darbdavį nors vienam užsieniečiui per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis, užsieniečiui atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat darbdavys ne tik, kad negalėtų įdarbinti naujų užsieniečių tol, kol nepraeis 180 dienų nuo darbdavio įdarbintam užsieniečiui nustatyto ilgesnio nei 90 dienų nedraudiminio laikotarpio, bet ir visi pas tą darbdavį įdarbinti užsieniečiai turėtų būti atleisti bei panaikinti jų leidimai laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti taip, kad ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis buvo ne siekiant piktnaudžiauti imigracijos sistema, bet dėl žmogiškosios klaidos ar kitų objektyvių aplinkybių, manytina, kad tokios pasekmės būtų neproporcingos, todėl siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Be to, nustačius šį pažeidimą, siūlytina numatyti, kad nebūtų naikinami jau išduoti leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, dirbantiems pas tą darbdavį, todėl atitinkamai turi būti tikslinamas ir Įstatymo 50 straipsnis. Taip pat Įstatymo projekte siūlytina numatyti, kad užsieniečiui nebūtų taikomas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo, kadangi leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies
prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisako priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir išduoti leidimą dirbti nustačius, kad pas darbdavį bent
dienų nedraudiminis laikotarpis. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies 2 punktas papildomas d papunkčiu, kuriame nustatomas naujas reikalavimas laikinojo įdarbinimo įmonėms – pateikti deklaraciją apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų jos pajamų, iš kurių 51 procentas ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu 6 pastaruosius kalendorinius mėnesius turi 5 ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad laikinojo įdarbinimo įmonės deklaracijoje siūlomi pateikti duomenys tik iš dalies gali būti patikrinami Tarpžinybinėje duomenų saugykloje, todėl norint įsitikinti, ar deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, patikrinti informaciją apie laikinojo įdarbinimo įmonės pajamas gali būti sudėtinga, ypač įvertinti, ar pajamos yra gautos iš laikinojo įdarbinimo ar iš kitos įmonės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Įstatymo projektu siūlomų taikyti ribojimų laikinojo įdarbinimo įmonių vykdomai veiklai gali mažėti tokių įmonių, registruotų Lietuvoje, konkurencingumas ir kartu šių įmonių galimybės teikti paslaugas Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Todėl siūlomu reguliavimu tik iš dalies galėtų būti pasiektas šios Įstatymo projekto nuostatos tikslas
nurodytą sąlygą dėstyti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje.
2
nustatyta, kad tiek norint pakeisti darbdavį, tiek norint pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikiamas toks pats prašymas – prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis gali pakeisti darbdavį praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, ir šio apribojimo nesiūloma taikyti užsieniečiams, norintiems pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nustatant, kad gali būti teikiamas prašymas leisti pakeisti darbdavį arba prašymas leisti pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pritarti
kalbos mokymui turėtų būti parengta ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarka, bet ir finansavimo mechanizmas, siūlome papildyti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kad Vyriausybė tvirtina ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo, bet ir finansavimo tvarką. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad formuluojama nuolatinio pobūdžio nuostata, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir nustatyti, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti
2024-04-108 9.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomos nustatyti Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos tikslintinos šiais aspektais:
projekto 1, 6 ir 7 straipsniais siūlomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikia laiko parengti, suderinti ir priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus, bei siekiant sudaryti galimybes užsieniečiams pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o Įstatymo projekto 7 straipsnis – 2025 m. sausio 1 d. Nors siūloma, kad Įstatymo projekto 7 straipsnis įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau siekiant, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokymo koordinavimas prasidėtų kuo anksčiau, siūloma Įstatymo projekte suformuluoti pasiūlymą
kalbos mokymą koordinuojančią instituciją. Pritarti
2024-04-108
turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, turėtų turėti laiko apsispręsti dėl galimų alternatyvių sprendimų (siekti leidimo nuolat gyventi, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar kt.) ir jiems tinkamai pasirengti, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniai ir
dalies 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios (šio nutarimo 4 punkto siūlymas) įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Pritarti
2024-04-108 9.3.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsniu papildomo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad aplinkybė – ilgiau negu
nedraudžiamas laikotarpis bent 2 įdarbintiems užsieniečiams, būtų nustatoma vertinant 180 dienų laikotarpį, buvusį iki prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, ir siekiant sukurti prielaidas darbdaviams iš anksto žinoti apie teisinio reguliavimo pasikeitimą, siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyti pereinamąją nuostatą ir numatyti bent 6 mėnesių, skaičiuojant nuo Įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo, terminą, per kurį nebūtų vertinama, ar egzistuoja minėta aplinkybė. Pritarti
2024-04-108
keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje nurodytoje sąlygoje keliami nauji reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms, siekiant, kad šios įmonės iš anksto žinotų apie teisinio reguliavimo pasikeitimą ir galėtų pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Pritarti
2024-04-108
Vyriausybė įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti tik dėl Įstatymo projekto 1 ir 7 straipsnio bei 6 straipsnio 2 dalies, siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad Vyriausybė:
šio įstatymo 1 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus;
šio įstatymo 7 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6 9.6.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 9.1 papunktyje siūlomas Įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas bei šio nutarimo 2 punkte dėstomus pasiūlymus, Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalis turi būti patikslinta nurodant, kad vidaus reikalų ministras, švietimo, sporto ir mokslo ministras ir teisingumo ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Marius Matijošaitis, Beata Pietkiewicz, Juozas Varžgalys, Ieva Pakarklytė, Tomas Tomilinas, Morgana Danielė, Arvydas Pocius, Andrius Bagdonas, 2024-05-171 Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama šių dviejų tikslų:
dėmesį, kad siūloma Įstatymo projekto formuluotė iš esmės apribos asmenims, kurie yra anksčiau gyvenę Lietuvoje 5 metus, galimybę grįžti į Lietuvą ateityje, jei jie neturi lietuvių kalbos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip gali būti sukurtos pasekmės tiek asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau bus praeityje pragyvenę bent 5 metus (bus sukuriamos neigiamos pasekmės atgaline data), tiek asmenims, kurie, įsigaliojus įstatymo projektui iš Lietuvos išvyktų po 5 metų, bet, pasikeitus aplinkybėms, norėtų grįžti. Todėl siūloma įstatyme numatyti terminą, kuriam praėjus nebebūtų taikoma ši nuostata, t. y., iš naujo būtų vertinama, ar asmuo turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius lietuvių kalbos mokėjimą. Siūloma numatyti, kad toks terminas būtų bent 5 metai, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui išvykus iš Lietuvos Respublikos prieš 5 ar daugiau metų jo įgytos lietuvių kalbos žinios, tikėtina, nebeatitiks valstybinės kalbos mokėjimo lygio reikalavimų, reikalingų išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Siūlomas pakeitimas išlaikytų bendrus įstatymo tikslus dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo žinių ir suteiktų galimybę į Lietuvos Respubliką grįžti užsieniečiams, anksčiau gyvenusiems čia, papildomai skatinant juos atnaujinti savo lietuvių kalbos įgūdžius. 2.
siekiama užtikrinti lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti ir pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams. Šios 2019 m. nustatytos lengvatos padėjo padidinti ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, skaičių. 2017 m. nurodytų šalių piliečiams išduotas arba pakeistas 361 leidimas laikinai gyventi, 2018 m. – 257 leidimai laikinai gyventi, o 2022 m. – jau 534 leidimai laikinai gyventi. Visgi, bendra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečių proporcija nuo atvykstančių gyventi užsieniečių yra labai nedidelė. 2022 m. iš visų išduotų leidimų laikinai gyventi, tik ~0,4% buvo išduota minėtų šalių piliečiams ir kyla rizika, jog ji mažėtų neišlaikius palankesnių sąlygų kviesti šiuos piliečius dirbti ir gyventi Lietuvoje. Taip pat kyla rizika, kad papildoma administracinė našta formaliai išsilaikyti kalbos egzaminą ir pateikti pagrindžiančius dokumentus gali mažinti patrauklumą šiems asmenims likti Lietuvoje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 26 straipsnį 3³ dalimi: 3³. Užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nuo gyvenimo Lietuvos Respublikoje 5 metus fakto praėjo daugiau nei 5 metai. Šis reikalavimas nėra taikomas, jei asmuo teikia prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 49⁵ straipsnio pagrindu.
Reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pagrindiniam Komitetui
pritarti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3352 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)
2024-05-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas. Kviestieji asmenys: Seimo narys Audronius Ažubalis, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės: vadovė Aušra Grikevičienė, vyresnioji patarėja Rūta Jasiulaitienė, patarėja Danutė Petrauskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, Talentų politikos grupės patarėjas Linas Kadys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 3³ dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno
patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1.
siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtų taikomas visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo prašomo išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių užsienietis tokio dokumento pateikti negalėtų, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų yra ir tokių, iš kurių turinio matyti, kad užsienietis galėtų nepajėgti įgyvendinti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, pavyzdžiui, užsienietis, kuriam nustatyta globa (rūpyba) (keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, kai kurie keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – pavyzdžiui, nustatytieji šios dalies 4¹ punkte (jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), 4² punkte (jeigu užsienietis perkeliamas įmonės viduje), 9 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje), 10 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje), 14 punkte (jeigu užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi) – yra susiję su tam tikru užsieniečio teisiniu statusu ir (arba) atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų keičiamo įstatymo priede, įgyvendinimu. Nustačius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą minėtose keičiamo įstatymo nuostatose nurodytiems asmenims, jų teisės galėtų būti pažeistos, o toks teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su Europos Sąjungos teise. Kaip minėta, kai kurie užsieniečiai dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės, gali nepajėgti įgyvendinti reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio, kuriame nustatyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai, 8 dalį, tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą netaikomas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projekto nuostata tobulintina. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-111
projektu siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus įvykdymas būtų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlyga. Pažymėtina, kad baigtinis leidimo gyventi išdavimo arba keitimo sąlygų sąrašas yra nustatytas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse – tų sąlygų taikymo išimtys arba kitos su jų taikymu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tokią keičiamo įstatymo 26 straipsnio struktūrą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąlyga užsieniečiui pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies atskirame punkte, o kitomis šio įstatymo nuostatomis galėtų būti patikslintos šios sąlygos taikymo aplinkybės, be kita ko, nustatyti asmenys, kuriems ji būtų taikoma, numatytos jos taikymo išimtys ir pan. Be to, kartu turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai (šioje dalyje nenumatyta, kad leidimas gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis nepateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų). Pritarti Pasiūlymas dėl juridinės technikos. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-111 1.3. Neaišku, kaip aptariamoje projekto nuostatoje nurodytas 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpis koreliuoja su leidimų laikinai gyventi galiojimo trukme. Pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi gali būti išduodami ir keičiami įvairiems laikotarpiams – nuo vienų metų (kartais ir trumpesniam laikui) iki
po to 2 kartus jį pakeitęs (abu kartus po 2 metus). Neaišku, ar toks užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo turėtų kreiptis baigiantis projekte nurodytam 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui, nors turimo leidimo galiojimas dar nebūtų pasibaigęs, ar tik baigiant galioti turimam leidimui. Neaišku ir tai, kaip būtų nustatomas ir apskaičiuojamas pats teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventas 5 metų laikotarpis, pavyzdžiui, ar į jį būtų įskaičiuojamos kokios nors pertraukos, kai gyventa ne Lietuvoje, ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalį, išduodant leidimą nuolat gyventi, teisėtai pragyventas laikotarpis nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalį, užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas arba keičiamas, pateikus „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“.
Šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką turėtų patvirtinti Vyriausybė; ji taip pat turėtų patvirtinti
„reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos
lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą. 2.1.
siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas
„valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte
formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma.
Iš šio siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas
„valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte
formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką ir projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – siekiant valstybės ir visuomenės saugumo sudaryti prielaidas užsieniečiams sėkmingai integruotis į visuomenę, keičiamame įstatyme derėtų nustatyti visiems leidimą laikinai gyventi siekiantiems gauti užsieniečiams vienodai taikytiną reikalavimą pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (tuo pačiu vienu lygiu) patvirtinantį dokumentą, išskyrus minėtas objektyviai pagrįstas išimtis, kai šis reikalavimas apskritai nebūtų taikomas. (Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi išdavimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą derėtų sieti su reikalavimais valstybinę kalbą mokėti atitinkamai aukštesniais lygiais.) 2.2.
Neaišku ir tai, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas, kad valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimas būtų terminuotas, su kuo sietinas ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytinas jų galiojimo laikas, kad užsieniečių teisės gauti leidimą laikinai gyventi įgyvendinimas nebūtų neproporcingai apsunkintas. 2.3. Tos pačios pastabos taikytinos ir analogiškoms projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatoms (taip pat žr. šios išvados 7 pastabą). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūlomas nustatyti naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra susijęs ne su paties užsieniečio, o su tam tikrais darbdavio veiksmais, siūlytume tai aiškiai suformuluoti, pavyzdžiui, analogiškai kaip šios dalies
nuostatoje vietoj nuorodos į „40 straipsnio 1 dalies 4 dalį“ turėtų būti pateikta nuoroda į „40 straipsnio 1 dalies 4 punktą“.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto 8 straipsnio 2 dalį projekto 2 straipsnyje išdėstytas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Projekte nesant jokių nuostatų, kuriomis būtų apibrėžtas šio punkto nuostatos taikymas, neaišku, kaip (nuo kada), jam įsigaliojus, būtų skaičiuojamas jame nurodytas laikotarpis – „ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į tai, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 44 straipsnio
atveju, jeigu užsienietis būtų įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, svarstytina, ar šio papunkčio nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama projekto nuostata įsigaliotų kitą dieną po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad ja būtų nustatyti nauji reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės, turėtų būti nustatyta vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Projekte taip pat turėtų būti aptartas šios nuostatos taikymas, pavyzdžiui, nustatyta joje nurodytų laikotarpių (jų pradžios) skaičiavimo taisyklė. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 121 punktą, kuriame nustatyta, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiu, projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje vietoj žodžio „šešis“ įrašytinas skaitmuo „6“, o vietoj žodžio „penkis“ – skaitmuo „5“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį užsienietis Migracijos departamentui turi teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „darbdavį“ įrašytini žodžiai „ar darbo funkciją“. Pritarti
2
projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalį, leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, galėtų būti išduotas, jeigu užsienietis pateiktų „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ ir išlaikytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šioje dalyje, kaip ir projekto 1 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti, be kita ko, šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką, „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos lygio“ vertinimo organizavimo tvarką, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą.
Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su analogiškomis projekto 1 straipsnyje išdėstytos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalies nuostatomis, t. y. ar kalbama apie tuos pačius Vyriausybės tvirtintinus reikalavimus, sąrašus, tvarką (tokiu atveju, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nereikėtų jų iš naujo vardyti), ar apie skirtingus teisės aktus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė (tokiu atveju projekto 8 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus pavedimas Vyriausybei priimti „šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje, kitaip nei projekto 1 straipsnyje, nepaminėta, jog Vyriausybė turėtų nustatyti
„valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų
išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, išduodamą šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, būtų keliamas reikalavimas išlaikyti tik (vieną) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (ne „egzaminus“). Pritarti
9.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu siūloma patikslinti ir papildyti keičiamo įstatymo 107 straipsnio „Užsieniečių integracija“ 1 dalyje nustatytą nuolatinio pobūdžio teisinį reguliavimą, o ne nustatyti projektu teikiamų pakeitimų įgyvendinimo ar taikymo taisykles, keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, koordinuojančią užsieniečių valstybinės kalbos mokymą“ turėtų būti dėstoma taip: „Užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalis, t. y. nuostatos, pagal kurias užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi (pragyvenus Lietuvoje 5 metus) arba leidimą nuolat gyventi, būtų keliamas reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad valstybinės kalbos mokymai užsieniečiams galėtų būti pradėti organizuoti tik įsigaliojus projekto 7 straipsniui, t. y. po 2024 m. liepos 1 d. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 107 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiems mokymams turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios Seimo
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra suplanuotos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pusės metų terminas, per kurį siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui turėtų pasirengti tiek pati valstybė, tiek ir užsieniečiai, būtų pakankamas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodis „priimami“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 12.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2024-04-10. 15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-211 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352 (toliau - Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projekto
Respublikoje gyveno 5 metus, leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas tik jei užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad leidimo gyventi išdavimo sąlygos yra išsamiai reglamentuotos Europos Sąjungos teisės aktais. 1) Direktyva 2011/98/EB[1], kurios vienas iš tikslų yra nustatyti prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi darbo tikslais valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą, kuri taikoma tiems darbo tikslais atvykstantiems užsieniečiams, kurių statuso nereglamentuoja kiti lex specialis Europos Sąjungos teisės aktai, nenumato galimybės valstybei narei nustatyti valstybinės kalbos reikalavimo kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygos.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[2], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[3], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[4], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[5], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[6], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[2], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[3], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[4], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[5], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[6], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai. 3) Tačiau, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2016/801[7], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir, kai taikoma, jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją bei gyvenimo joje ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi ar savanoriškos tarnybos Europos savanorių tarnyboje tikslu sąlygos ir teisės, numatyta galimybė reikalauti, kad dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo studijų tikslu prašytojas pateiktų įrodymus apie pakankamą kalbos, kuria bus studijuojama, mokėjimą[8], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo stažavimosi tikslu prašytojas pateiktų įrodymus, kad lankė ar lankys kalbos mokymo kursus, kad įgytų stažuotei reikiamų žinių[9], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo pagal savanoriškos tarnybos programą prašytojas pateiktų įrodymus, kad išklausė arba išklausys tos valstybės narės kalbos, istorijos bei politinės ir socialinės struktūros įvadą, dėl trečiosios šalies piliečio, kuris teikia prašymą dėl priėmimo kaip au pair auklė, prašytojas pateiktų įrodymus, kad yra įgijęs atitinkamos valstybės narės kalbos pagrindus.
Taip pat Direktyvos 2003/109/EB[10], nustatančios, be kita ko, ilgalaikio gyventojo statusą turinčių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimo sąlygas kitoje valstybėje narėje, nei toje, kuri suteikė tokį statusą, 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos ilgalaikiam gyventojui, siekiančiam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, nei jam išdavusioje ilgalaikio gyventojo leidimą, gali būti nurodyta lankyti kalbos kursus. O Direktyvos 2003/86/EB[11], kuria nustatomos valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygos, 7 straipsnio 2 dalimi valstybei narei suteikiama diskrecija nacionalinėje teisėje nustatyti integracijos sąlygas.
Tokios sąlygos gali būti taikomos ir išduodant individualius leidimus pagal Direktyvos 2003/86/EB 15 straipsnį, tačiau reikalavimai negali viršyti to, kas yra būtina norint pasiekti tikslą palengvinti atitinkamų trečiųjų šalių piliečių integraciją. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, keliami reikalavimai turi būti proporcingi, todėl žinios, reikalingos pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, turi atitikti tik elementarų lygį, nacionalinės teisės aktuose nustatyta sąlyga neturi trukdyti išduoti atskiro leidimo gyventi trečiosios šalies piliečiams, pateikusiems įrodymų apie savo norą išlaikyti šį egzaminą ir šiuo tikslu įdėtas pastangas, turi būti deramai atsižvelgiama į konkrečias individualias aplinkybes ir kad su tokiu egzaminu susijusios išlaidos nėra pernelyg didelės[12]. Tačiau pavyzdžiui, pabėgėlių[13], tyrėjų[14], įmonės viduje perkeliamų darbuotojų[15] šeimos narių atžvilgiu integracijos sąlygų vykdymo gali būti reikalaujama tik kai leidimas dėl šeimos susijungimo jau yra išduotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad užsienietis yra laisvas pasirinkti leidimo gyventi išdavimo pagrindą, jei atitinka to leidimo išdavimo reikalavimus. Projekte nėra nustatyta, kad 5 metų pragyventas laikotarpis turi būti nepertraukiamas. Taigi 5 gyvenimo metus užsienietis gali gyventi atskirais laikotarpiais skirtingais pagrindais (pvz., kaip studentas ar stažuotojas, kaip įmonės viduje perkeliamas darbuotojas, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas). Be to, užsienietis, nors gyvena teisėtai ir galbūt nepertraukiamai, nebūtinai siekia valstybės narės teritorijoje gyventi ilgą laiką ir atitinkamai įgyti nuolatinio gyventojo statusą.
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto 1 straipsnis, kuriuo siekiama nustatyti bendrą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą visiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai pragyvenę penkerius metus, neatitinka kai kurių Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi valstybėse narėse išdavimo sąlygas. Tačiau tam tikrų kategorijų, kurios aptartos aukščiau, užsieniečiams integracijos sąlygos (įskaitant valstybinės kalbos reikalavimus) gali būti nustatomos. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Direktyvos 2003/109/EB 5 straipsnio 2 dalį, kuria valstybei narei suteikiama diskrecija nustatyti integracijos sąlygas, kurios būtų ilgalaikio (nuolatinio) gyventojo statuso suteikimo sąlyga, yra pažymėjęs[16], kad valstybė narė gali nustatyti tiek išankstines integracijos sąlygas, kurias būtina išpildyti prieš suteikiant leidimą, tiek pareigą trečiųjų šalių piliečiams įvykdyti integracijos reikalavimus po to, kai įgijo ilgalaikio gyventojo statusą, jei tai nekelia grėsmės direktyvos tikslams. Teisingumo Teismo nuomone, Direktyvos 2003/109/EB pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai valstybių narių gyventojai, integracija, o pareiga išlaikyti egzaminą leidžia užtikrinti, kad atitinkami trečiųjų šalių piliečiai įgis žinių, kurios yra neginčijamai naudingos ryšiams su priimančiąja valstybe nare užmegzti.
Tačiau šios pareigos įgyvendinimo tvarka taip pat negali kelti grėsmės šiems tikslams, visų pirma atsižvelgiant į reikalaujamą žinių lygį pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, galimybes lankyti kursus ir gauti medžiagą, reikalingą šiam egzaminui pasiruošti, trečiųjų šalių piliečiams taikomų registracijos laikyti šį egzaminą mokesčių dydį ir į tai, kad paisoma ypatingų individualių aplinkybių, kaip antai amžiaus, neraštingumo ar išsilavinimo lygio. Todėl siekiant Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų siūlytina peržiūrėti Įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ straipsnius, reglamentuojančius leidimų gyventi išdavimo sąlygas atskirų kategorijų užsieniečiams, jas papildant integracijos sąlygomis tiems užsieniečiams, kuriems tokios sąlygos gali būti taikomos nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, bei numatant galimybę atsižvelgti į individualias aplinkybes, kaip amžių, sveikatos būklę, raštingumą ar pan. Iš dalies pritarti Pritariame Vyriausybės išvadoje išdėstytai pozicijai dėl kalbos mokėjimo išimčių atskiroms užsieniečių grupėms nustatymo. Atkreipiame dėmesį, jog siūlomas teisinis reguliavimas neriboja užsieniečių teisės gauti leidimą laikinai gyventi jo pirminio išdavimo etape. Tuo atveju, jei užsieniečio laikinas gyvenimas šalyje trunka 5 metus, paprastai rodo jo ketinimą su šia valstybe sieti savo ekonominius, socialinius ar kitus interesus. Taigi papildoma integracijos sąlyga (mokėti lietuvių kalbą), šiuo atveju manome yra proporcinga ir siūlomu reguliavimu Europos Sąjungos ir nacionalinių vertybių balansas neturėtų būti pažeidžiamas. 16.
2
Direktyva 2003/109/EB. Todėl, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio
pareiga, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Artūro Šelechov-Balčiūno pasiūlymas, 2023-12-116 2023-11-30 buvo užregistruotas nurodytas įstatymo projektas dėl Įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo (toliau – Projektas). Tas Projektas paliečia lietuvių kilmės asmenių teisę apsigyventi Lietuvoje, garantuotą Konstitucijos str. 32. Mano nuomone, Projektas žymiai ir nepagrįstai blogina lietuvių kilmės asmenių padėtį. Kad būtų akivaizdu, parengiau lyginamąjį lentelę.
Galimybė lietuvių kilmės asmeniui Pagal dabartinę Įstatymo IX-2206 redakciją (IXVP-3352 įstatymo projekto nepriimant) Pagal IXVP-3352 įstatymo projektą Apsigyventi Lietuvoje pirmą kartą, nemokdamas lietuvių kalbos Galima, visam laikui (gauti leidimą nuolat gyventi, toliau LNG) Galima, bet tik penkeriems metams (gauti leidimą laikinai gyventi, toliau LLG, net ir mokdamas valstybinę kalbą) Apsigyventi Lietuvoje pirmą kartą, mokdamas lietuvių kalbos Pratęsti teisę gyventi Lietuvoje po 5 metų, nemokdamas lietuvių kalbos Nereikia gaunant LNG Negalima Pratęsti teisę gyventi Lietuvoje po 5 metų, mokdamas lietuvių kalbos Galima pateikti prašymą tik dėl LLG (kadangi prašymas turi būti pateiktas 4 mėnesius prieš dabartinis LLG sustojant galiojimą). Pateikti prašymą dėl LNG galės tik po naujo LLG gavimo ir tik išlaikydamas kalbos ir Konstitucijos egzaminus Prarasti teisę gyventi Lietuvoje dėl išvykimo iš šalies Gaunant LNG:
Po 12 mėnesių, jei išvyko į ne ES šalį; po 6 metų, jei išvyko į kitą ES šalį Kadangi tik LLG būtų išduotas: Po 6 mėnesių, neatsižvelgiant ar į ES ar ne ES šalį išvyko Sugrįžti į Lietuvą po teisės gyventi praradimo dėl išvykimo, nemokdamas lietuvių kalbos Galima pakartotiniai pateikti prašymą dėl LNG Negalima net ir mokdamas valstybinę kalbą Sugrįžti į Lietuvą po teisės gyventi praradimo dėl išvykimo, mokdamas lietuvių kalbos Būti apdraustas privalomojo sveikatos draudimo Yra gaunant LNG ir sumokant PSD įmokas „SoDrai“ (savarankiškai arba su darbdaviu) „SoDrai“ savarankiškai sumokėti PSD įmokas negalima iki LNG gavimo, kas galima tik po 5 metų pragyvenimo Lietuvoje. Su LLG, yra tik būdamas įdarbintas Lietuvoje įstaigoje. Man aišku, kad Projekto tikslas yra apriboti atvykimą tiems užsieniečiams, kurie nenori išmokyti valstybinę kalbą ir integruotis į Lietuvos visuomenę. Tačiau, dabartinė Projekto redakcija neproporcingai pažeidžia lietuvių teisę apsigyventi Lietuvoje.
Net jeigu lietuvis moka lietuvių kalbą bei Konstituciją, ir yra paruošęs išlaikyti egzaminus, jis vis dar negalės gauti LNG, būti apdraustas PSD (jei nepavyko įsidarbinti Lietuvoje), išvykti iš Lietuvos į kitą ES šalį dėl darbo poreikių ilgiau negu 6 mėnesiams ir paskui sugrįžti. Be to, būna situacijos, kada reikia išvykti į kitą šalį ilgesniam terminui dėl svarbių priežasčių (pvz. dėl šeimos nariems slaugo), o Migracijos Departamentas nepriima tokias priežastis kaip svarbias ir naikina leidimą gyventi. Pagal dabartinę Įstatymo IX-2206 redakciją, tai nekelia didelį problemą lietuviams, kadangi lietuvis gali pakartotiniai pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo. Tačiau po Projekto priėmimo dabartinėje redakcijoje, tokiems sugrįžtantiems lietuviams (net mokantiems kalbą) bus visam laikui uždrausta apsigyventi Lietuvoje, kadangi pagal Projekto 4 straipsnio LLG gali būti išduotas tik vieną karta, o pagal 6 straipsnio 1 punkto jam negali būti išduotas ir LNG. Tai yra ne tik nepagrįsta, bet ir tiesiogiai pažeista Konstitucijos straipsnio 32 garantuotą teisę kiekvienam lietuviui apsigyventi Lietuvoje be jokių apribojimų dėl ilgio išvykimo: „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje“. Pažymėtina, kad lietuvių kilmės asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę neatkuria, o įsigyja pagal Prezidento dekretus. Paskutinių metų praktika rodo, kad lietuviams tenka laukti daugiau negu 2 metus nuo pilietybės prašymo teikimo iki Prezidento dekreto pasirašymo. Nors man ir aiškus tikslas „riboti laikinai gyventi leidimų išdavimo skaičių užsieniečiui, [...] kuris yra lietuvių kilmės asmuo“ nurodytas Aiškinamajame rašto 4 dalies 5 punkte, norėčiau pažymėti, kad pagrindinis veiksnys į tokią situaciją yra per ilgas prašymo nagrinėjimas Prezidentu, o ne lietuvių kilmės asmenių noras gyventi Lietuvoje su užsieniniu pilietybe.
Suprasdamas, kad be Projekto nustatyto apribojimo kai kurie užsieniečiai galėtų išvengti valstybinės kalbos bei Konstitucijos egzaminų išlaikymo reikalavimą, vis dėlto manau, kad Projektas turi būti subalansuotas su sąžiningų lietuvių interesais, leidžiamas jiems iškart po atvykimo gauti LNG ir nepažeisdamas jų teisę kada nors sugrįžti į Lietuva pakartotiniai. Manau, kad valstybinės kalbos bei Konstitucijos pagrindų mokymas turi užtekti LNG gavimui. Eil. Nr. Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
p. 1. 61 Pasiūlymas: Išbraukti reikalavimus dėl LLG išdavimo bei dėl pragyvenimo 5 metus, tai yra – panaikinti Projekto 6 straipsnio 1 punktą. Spręsti pagrindiniam Komitetui
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi dėl ketinamo svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352 (toliau – Įstatymo projektas) ir žemiau teikia savo pastabas bei pasiūlymus. 1. Dėl lietuvių kalbos reikalavimo užsieniečiams.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipnis 33 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. LVK sutinka su tuo, kad sparčiai daugėjant užsieniečių Lietuvoje, reikalinga užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, kad sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys, o valstybinės kalbos mokėjimas būtų kaip tik vienas iš sėkmingos integracijos požymių. Tačiau LVK vertinimu, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas kai kuriuose verslo sektoriuose dirbantiems užsieniečiams būtų perteklinis ir neproporcingas reikalavimas, pavyzdžiui, tarptautinio transporto sektoriuje dirbantiems trečiųjų šalių vairuotojams, kurie didžiąją dalį darbo ir poilsio laiko praleidžia ne Lietuvos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos įmonėse dirbančių ir tarptautinio transporto paslaugas užsienio šalyse teikiančių vairuotojų darbas organizuojamas ciklais, t. y. 4-8 savaites vairuotojai praleidžia komandiruotėje užsienio šalyse, po šio laikotarpio – 2-4 savaites savo šalyje. Tarp šių ciklų vairuotojų užsieniečių buvimas Lietuvoje trunka keletą dienų, o per metus atitinkamai gali siekti net ne pilną mėnesį.
Nepaisant to, kad Įstatymo 107 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka, aukščiau minėti užsieniečiai (vairuotojai) dėl minimalaus buvimo Lietuvoje neturi objektyvių sąlygų didesne apimtimi naudotis viešosiomis paslaugomis, įsitraukti į valstybinį visuomeninį ir politinį gyvenimą, neplanuoja vieni ar su savo šeimomis nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto
mokėjimo būtų taikomas tik tiems užsieniečiams, kurie fiziškai pragyveno Lietuvoje ilgiau nei 5 metus, o tiems, kurie de facto Lietuvoje negyvena bei neketina to daryti praėjus ilgesniam nei 5 metų darbo Lietuvoje laikotarpiui
Komitete pritariame Vyriausybės išvados 1.1. punkte siūlomam projekto 1 straipsnio tikslinimui. Jame siūloma, kad 10 metų laikotarpį, per kurį siūloma skaičiuoti 5 metų pragyvenimo laikotarpį, siūloma sutrumpinti iki 8 metų. Taigi siūlomos sąlygos pragyventi 5 metus per 8 metus ir per pastaruosius 3 metus gyventi ar būti gyvenus Lietuvoje akivaizdžiai įrodo užsieniečio ryšį su šalimi ir tai, kad užsienietis joje gyvena. Pastebėtina, kad nemaža dalis užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, net neatitiktų siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms esant būtų reikalaujama pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą (sprendžiant iš darbdavių nuolatinio poreikio pasikviesti vis daugiau užsieniečių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, darytina išvada, kad darbuotojų kaita įmonėse yra didelė), todėl jiems šis reikalavimas nebūtų aktualus.
Tuo tarpu tie užsieniečiai – tolimųjų reisų vairuotojai, kurie Lietuvoje dirba ilgiau, tikėtina, siekia ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje, todėl reikalavimas minimaliai mokėti lietuvių kalbą paskatintų jos mokytis ir palengvintų užsieniečių integraciją Lietuvoje. Užsieniečio, kuris nesupranta lietuvių kalbos, dažnai nepasiekia objektyvi informacija, aplinką jis vertina pasikliaudamas šaltiniais, prieinamais jo kalba arba kita jam suprantama kalba (dažniausiai
keisti darbdavį įmonių grupėse. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti, kad prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne amžiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Suprantame, kad toks reikalavimas gali būti tikslingas griežtinant darbdavio atsakomybę įdarbinamo užsieniečio atveju, tačiau manome, kad vykstant įmonių plėtrai, steigiant naujas ir dukterines įmones, filialus, turi būti sudarytos lanksčios sąlygos užsieniečiui keisti darbdavį tarp tai pačiai įmonių grupei per akcininkus ar kitus galutinius naudos gavėjus priklausančių įmonių. Tai būtų itin aktualu, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančioms didžiosioms krovininio kelių transporto įmonėms, išsiskiriančioms savo pajėgumais visos Europos Sąjungos lygiu.
Šių įmonių nuolatinė plėtra, teikiamų paslaugų ir veiklos įvairovė sąlygoja nuolatinius reoganizacijos ir restruktūrizacijos procesus – steigiamos naujos ir dukterinės įmonės, filialai bei kiti antriniai verslo subjektai. Siekiant užtikrinti efektyvią tokių įmonių veiklą, reikalingos lanksčios sąlygos iš užsienio atvykusių asmenų darbui skirtinguose verslo subjektuose, veiksmingai išnaudojant Įstatyme, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose įtvirtintą darbo keliems darbdaviams sutarčių institutą. Pritariame aukščiau minėtam pakeitimui, tačiau siūlome jį papildyti ir išdėstyti taip: „6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kai darbdavio ar darbo funkcijos keitimas vykdomas tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių.“ Nepritarti Komitete pritariame Vyriausybės išvadoje siūlomam straipsnio pakeitimui.
Jame siūloma atskirti darbdavio keitimo ir darbo funkcijos keitimo procedūras, taip būtų užtikrinta, kad darbo funkcijos keitimui nebūtų taikomas 6 mėnesių ribojimas. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis galimybės kaskart nagrinėjant užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, automatizuotu būdu patikrinti, ar įmonė iš tiesų priklauso tai pačiai įmonių grupei. Taip pat nėra kitų patikimų universalių duomenų šaltinių, iš kurių Migracijos departamentas galėtų vienareikšmiškai įsitikinti, kad įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Siūlomu reguliavimu galima neproporcingai didelė įrodinėjimo našta juridiniams asmenims ir Migracijos departamentui vertinant pateiktus dokumentus. Toks ribojimas – užsieniečio galimybė keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių – tikėtina, skatintų užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. 4. Investors‘ Forum, 2024-04-181 Atsižvelgiant į Seime registruotą įstatymo projektą dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo, asociacija „Investors‘ Forum“, vienijanti didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką, teikia savo poziciją. 2023-01-30 Seime registruotas įstatymo projektas Nr. XIVP-3352 (Projektas) dėl įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ĮDUTP) pakeitimo.
Projekto 1 straipsnis numato, kad užsienietis, pragyvenęs Lietuvoje 5 metus, turės teisę atnaujinti turimą leidimą laikinai gyventi (LLG) tik pateikęs lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus (ĮDUTP 26 straipsnio papildymą nauja dalimi (33 )). Remiantis aiškinamuoju raštu, Projekto tikslas – sėkminga užsieniečių integracija Lietuvoje. Pagal Projektą, lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas būtų taikomas nepriklausomai nuo pratęsiamo LLG išdavimo pagrindų (IDUTP 40 straipsnis numato 19 skirtingų LLG išdavimo pagrindų). Bet kuris užsienietis, praleidęs Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino, visą likusį gyvenimą nebegalėtų sugrįžti į šalį laikino gyvenimo tikslu (pvz. dirbti pagal darbo sutartį). Tokio masto ribojimas paveiks visus galimus LLG pagrindus pagal IDUTP 40 straipsnį. Skirtingi LLG pagrindai reiškia ir skirtingus integracijos iššūkius (arba jų nebuvimą), taip pat skirtingą poveikį darbo rinkai, nacionaliniam saugumui ar kitiems viešiesiems interesams. LLG gali būti išduodamas kilmės ir šeimos pagrindais, verslo/teisėtos veiklos tikslais, paprasto įdarbinimo ir aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, studijų, tyrimų, sportinės veiklos tikslais, dėl specialios apsaugos reikalaujančių aplinkybių ir kt. Visos šios aplinkybės ir jų poveikis užsieniečių integracijai labai skiriasi. Jeigu Projektas būtų priimtas ir taikomas be išimčių, tai turėtų neigiamą poveikį aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms Lietuvoje. Investors‘ Forum tikisi, kad Projektu nustatyti reikalavimai bus nustatyti ne visiems LLG pagrindams ir taikomi proporcingai, atsižvelgiant tiek į realias rizikas, tiek į realius darbo rinkos poreikius: - Išimtis turėtų būti numatyta aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių LLG (vadinamosioms ES mėlynosioms kortelėms, ĮDUTP 40 str.1 d.41 p., 43 str. 6 d.2 p.).
kvalifikacijos LLG išdavimui būtinos darbdavių investicijos (aukštesnis privalomas darbo užmokesčio dydis) ir specialūs įsipareigojimai. Paprastai tokie užsieniečiai skandžiai kalba bent viena oficialia ES kalba. Integracijos rizikos, šiuo atveju, nėra aktualios. Kaip buvo žymima Teisingumo ministerijos išvadoje dėl Projekto, Projektas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2021/1883 2021 m. spalio 20 d. dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Direktyva). Direktyvos 8 straipsnis numato baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių valstybė narė gali atsisakyti pratęsti ES mėlynąją kortelę. Projekte nustatyti LLG pratęsimo apribojimai (ir jų priežastys) nepatenka į šį sąrašą. Direktyvos preambulėje nurodoma
„įgyvendinant šią direktyvą, valstybės narės nediskriminuoja dėl asmens
lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-04-18 Nr. G-2024-3662 Gedimino pr. 10-9B LT-01103 Vilnius, Lithuania Email: [email protected] religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.“ - Taip pat, atkreipiame dėmesį į specialius LLG, išduodamus JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kitų nurodytų ekonomiškai stiprių trečiųjų valstybių piliečiams pagal ĮDUT 40 str. 1 d. 16 p. Jeigu Projektas būtų priimtas, šių šalių piliečiams LLG taip pat nebegalėtų būti pratęstas/pakeistas po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje, neišlaikius lietuvių kalbos testo. Tokie užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišmokę lietuvių kalbos, daugiau nebegalėtų grįžti į Lietuvą laikino gyvenimo tikslais. Šis poveikis neatitinka transatlantinės integracijos aktualijų, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Atkreipiame dėmesį, jog specialūs LLG pagal ĮDUT 40 str. 1 d. 16 p. buvo numatyti 2019 m.
ekonomiškai stiprių nurodytų valstybių piliečių atvykimą ir gyvenimą Lietuvoje (projekto priėmimo metu jiems išduodami LLG sudaro 2%), sudaryti specialias LLG sąlygas bendrovių vadovams, taip pat išvengti neigiamų geopolitinių Brexito priežasčių. Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-3285- XIIIP-3293 pažymima: „ES valstybės narės raginamos laikytis palankaus požiūrio į JK piliečius, kurie jau gyvena jų teritorijoje, t. y. imtis priemonių, kad visi JK piliečiai, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje po JK išstojimo iš ES dienos, ir toliau be pertrūkio būtų laikomi tos valstybės narės teisėtais gyventojais. ... Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, į tai, kad nemažai Lietuvos Respublikos piliečių gyvena JK, norint, kad tarp JK bei Lietuvos Respublikos klostytųsi kuo palankesni tolesni santykiai, siekiama JK piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir po JK išstojimo iš ES dienos sudaryti kuo palankesnes sąlygas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Investors‘ Forum siūlo atsižvelgti į aukščiau pateiktus pasiūlymus ir argumentus. Prašome įtraukti asociacijos atstovus į diskusiją komitete. Esame pasirengę pristatyti savo poziciją, konkrečius pavyzdžius ir problematiką, kurią kelia dabartinė teisės akto pakeitimo formuluotė Iš dalies pritarti Tobulintina pagal Vyriausybės išvados 1.3 punktą. Vyriausybės išvadoje siūlomos išimtys dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą mokėjimo, tame tarpe ir aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams. Nepritariame siūlymui numatyti išimtį ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiams, nes pragyvenus Lietuvoje 5 metus lietuvių kalbą bent žemiausiu galima pramokti. Įstatymo projektu siekiama paskatinti užsieniečius, kurie ketina Lietuvoje gyventi ilgesnį laiką, mokytis lietuvių kalbos, ją vartoti ir sėkmingiau integruotis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1221 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3352 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis papildomas 3³ dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši nuostata tikslina keliais aspektais:
vienas iš Įstatymo projekto tikslų – „užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, nes užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys“.
Iš šio tikslo suprantama, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą siekiama nustatyti tiems užsieniečiams, kurie pastaruoju metu gyvena ar gyveno Lietuvos Respublikoje, kurie siekia gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 5 metus, ir, tikėtina, planuoja atsivežti gyventi į Lietuvos Respubliką ir savo šeimos narius. Reikalavimas mokėti valstybinę kalbą tiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje gyveno keletą metų su pertraukomis ir Lietuvos Respublikoje negyvena jau daugiau kaip 5 ar 10 metų, būtų neproporcingas ir sunkiai įgyvendinamas. Todėl, vadovaujantis proporcingumo ir aiškumo principu bei siekiant, kad reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kaip vienas iš sėkmingos integracijos požymių, būtų taikomas būtent pastaruoju metu Lietuvos Respublikoje gyvenusiems ar gyvenantiems ir siekiantiems toliau Lietuvos Respublikoje gyventi užsieniečiams, taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekte ir Įstatyme vartojamas formuluotes (Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas), siūlytina patikslinti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus taikomas, kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo kreipiasi užsienietis, kuris atitinka abi šias sąlygas: 1) šiuo metu gyvena, turėdamas leidimą laikinai gyventi, arba per pastaruosius 3 metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi; 2) bendrai per pastaruosius
teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.
Taip pat, siekiant aiškumo ir tinkamo teisės akto taikymo, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą turėtų būti dėstomas kaip viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, todėl siūlytina Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, o šią sąlygą detalizuojantys reikalavimai turėtų būti dėstomi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje. Tada būtų aišku, kad, užsieniečiui nepateikus valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, jam išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus atsisakoma Įstatymo
sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451 1.2.
2451
ir kitų aplinkybių galėtų išmokti valstybinę kalbą ir (arba) gali būti neįmanoma patikrinti šių asmenų valstybinės kalbos mokėjimo. Be to, atitinkamos išimtys dėl valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimo jau yra nustatytos Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 2 dalies
teisinį reguliavimą kompleksiškai ir atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, siūlytina vienodai reglamentuoti Įstatymo projekte, Įstatyme ir Pilietybės įstatyme nurodytas išimtis, kai netaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, ir šias išimtis nurodyti Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio naujoje dalyje (pvz., 3⁴dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos taip pat turėtų būti suderintos su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikomas vaikams, asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis), asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir Įstatymo 53 straipsnio 8 dalis. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 133.2 papunktyje nustatytų prioritetų – sukurti aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą, siūlytina užsieniečiams, kurie yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ir jų šeimos nariams netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, kai leidimas laikinai gyventi jiems išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹punkte nurodytu pagrindu. Taip pat, siekiant Lietuvos Respublikoje ir toliau kurti patrauklią investicinę aplinką, siūlytina netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą užsieniečiams, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451
laikinai gyventi negalėtų būti neišduotas net tuo atveju, jeigu užsienietis nemokėtų valstybinės kalbos, siūlytina reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikyti užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte (kai užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl Įstatymo
papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje) ir 10 punkte (suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje) nurodytais pagrindais. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451 1.5.
2451
siūlymą skaičiuoti bendrą 5 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį per pastaruosius 8 metus, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodyti, kad 5 metų pragyvenimo laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451 1.6. Įvertinus tai, kad ne visais atvejais užsienietis, pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 5 metus, įgyja teisę nuolat gyventi, taip pat tai, kad kreipimasis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo neturėtų būti reikšmingas išduodant leidimą laikinai gyventi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju, siūloma atsisakyti sąlygos „ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo“ kaip perteklinės. Pritarti
straipsnio 3³ dalyje siūloma suteikti diskreciją Vyriausybei spręsti klausimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (A1–C2). Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Siūlytina tokią lietuvių kalbos mokėjimo patikrinimo tvarką taikyti užsieniečiams ir Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju bei Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymas nereglamentuoja, kokiu lygiu užsienietis turėtų mokėti lietuvių kalbą, Vyriausybė turėtų nustatyti reikalavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo lygio (būtina nustatyti, kokiu lygiu užsienietis turi mokėti lietuvių kalbą išduodant jam leidimą laikinai ar nuolat gyventi) ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję lietuvių kalbos mokėjimo lygį (ne tik lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas gali patvirtinti lietuvių kalbos mokėjimą – tai galėtų patvirtinti ir dokumentai, paliudijantys, kad užsienietis yra baigęs bendrojo ugdymo įstaigą ar studijas lietuvių kalba). Siekiant aiškaus reglamentavimo ir siekiant suderinti Įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatas, siūlytina: 2.1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2456 2.2.
2456
Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir šių egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir organizuojančių Konstitucijos pagrindų egzaminus bei išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį ir Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o Konstitucijos pagrindų egzamino programą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su teisingumo ministru. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2451 2.3.
2451
šio nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose dėstomus pasiūlymus Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje ir Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ įrašyti žodžius „lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą“. Pritarti
straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jei šiam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Respublikoje 5 metus. Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnio 2 dalis, nustatoma, kad užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieną kartą 5 metams. Sistemiškai vertinant šias Įstatymo projekto nuostatas, pastebėtina, kad užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu turėtų atitikti 2 sąlygas – turėti atitinkamą leidimą laikinai gyventi ir būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 5 metus. Kadangi Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas nustatyti reguliavimas reikštų, kad toks užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų tik vieną kartą
pasibaigus jo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimui, t. y. tik tuomet būtų suėję 5 teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje metai.
Siekiant išvengti situacijos, kai turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui negalėtų būti išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei leidimas nuolat gyventi, taip pat siekiant neužkirsti kelio turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką, nors jam leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu jau buvo išduotas anksčiau, siūlytina Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo
užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams. Tada, šiems užsieniečiams išduodant ir keičiant leidimą laikinai gyventi, turėtų būti taikomos šio nutarimo 1.1 papunktyje siūlomos nuostatos, t. y. kai tik jie atitiks aplinkybes (šiuo metu gyvena arba per pastaruosius 3 metus gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdami leidimą laikinai gyventi, o bendrai per pastaruosius 8 metus yra ne mažiau kaip 5 metus gyvenę Lietuvos Respublikoje, turėdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą), siekdami gauti naują ar pasikeisti turimą leidimą laikinai gyventi, jie turėtų pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2456 4.
2456
nuostatas užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis pirma turės gauti leidimą laikinai gyventi, o pragyvenęs teisėtai Lietuvos Respublikoje 5 metus, galės kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, manytina, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai tampa nebeaktualūs, nes šiems užsieniečiams leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdami šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina pripažinti netekusiais galios Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnyje atsisakyti siūlymo papildyti Įstatymo 53 straipsnį 4¹ dalimi bei Įstatymo 53 straipsnio keičiamoje 6 dalyje išbraukti nuorodą į Įstatymo
straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad nustačius, jog pas darbdavį nors vienam užsieniečiui per pastarąsias
laikotarpis, užsieniečiui atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat darbdavys ne tik, kad negalėtų įdarbinti naujų užsieniečių tol, kol nepraeis 180 dienų nuo darbdavio įdarbintam užsieniečiui nustatyto ilgesnio nei 90 dienų nedraudiminio laikotarpio, bet ir visi pas tą darbdavį įdarbinti užsieniečiai turėtų būti atleisti bei panaikinti jų leidimai laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti taip, kad ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis buvo ne siekiant piktnaudžiauti imigracijos sistema, bet dėl žmogiškosios klaidos ar kitų objektyvių aplinkybių, manytina, kad tokios pasekmės būtų neproporcingos, todėl siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Be to, nustačius šį pažeidimą, siūlytina numatyti, kad nebūtų naikinami jau išduoti leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, dirbantiems pas tą darbdavį, todėl atitinkamai turi būti tikslinamas ir Įstatymo 50 straipsnis. Taip pat Įstatymo projekte siūlytina numatyti, kad užsieniečiui nebūtų taikomas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo, kadangi leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 63 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatant, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisako priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir išduoti leidimą dirbti nustačius, kad pas darbdavį bent
dienų nedraudiminis laikotarpis. Pritarti
straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad nustačius, jog pas darbdavį nors vienam užsieniečiui per pastarąsias
laikotarpis, užsieniečiui atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat darbdavys ne tik, kad negalėtų įdarbinti naujų užsieniečių tol, kol nepraeis 180 dienų nuo darbdavio įdarbintam užsieniečiui nustatyto ilgesnio nei 90 dienų nedraudiminio laikotarpio, bet ir visi pas tą darbdavį įdarbinti užsieniečiai turėtų būti atleisti bei panaikinti jų leidimai laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti taip, kad ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis buvo ne siekiant piktnaudžiauti imigracijos sistema, bet dėl žmogiškosios klaidos ar kitų objektyvių aplinkybių, manytina, kad tokios pasekmės būtų neproporcingos, todėl siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Be to, nustačius šį pažeidimą, siūlytina numatyti, kad nebūtų naikinami jau išduoti leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, dirbantiems pas tą darbdavį, todėl atitinkamai turi būti tikslinamas ir Įstatymo 50 straipsnis. Taip pat Įstatymo projekte siūlytina numatyti, kad užsieniečiui nebūtų taikomas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo, kadangi leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 63 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatant, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisako priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir išduoti leidimą dirbti nustačius, kad pas darbdavį bent
dienų nedraudiminis laikotarpis. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies 2 punktas papildomas d papunkčiu, kuriame nustatomas naujas reikalavimas laikinojo įdarbinimo įmonėms – pateikti deklaraciją apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų jos pajamų, iš kurių 51 procentas ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu 6 pastaruosius kalendorinius mėnesius turi 5 ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad laikinojo įdarbinimo įmonės deklaracijoje siūlomi pateikti duomenys tik iš dalies gali būti patikrinami Tarpžinybinėje duomenų saugykloje, todėl norint įsitikinti, ar deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, patikrinti informaciją apie laikinojo įdarbinimo įmonės pajamas gali būti sudėtinga, ypač įvertinti, ar pajamos yra gautos iš laikinojo įdarbinimo ar iš kitos įmonės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Įstatymo projektu siūlomų taikyti ribojimų laikinojo įdarbinimo įmonių vykdomai veiklai gali mažėti tokių įmonių, registruotų Lietuvoje, konkurencingumas ir kartu šių įmonių galimybės teikti paslaugas Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Todėl siūlomu reguliavimu tik iš dalies galėtų būti pasiektas šios Įstatymo projekto nuostatos tikslas – didinti laikinojo įdarbinimo įmonių patikimumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatyme naują reikalavimą laikinojo įdarbinimo įmonėms susieti tik su atitinkamą laikotarpį dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičiumi – ne mažiau negu 6 pastaruosius kalendorinius mėnesius turi 5 ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamo Įstatymo
nurodytą sąlygą dėstyti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje.
2
nustatyta, kad tiek norint pakeisti darbdavį, tiek norint pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikiamas toks pats prašymas – prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis gali pakeisti darbdavį praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, ir šio apribojimo nesiūloma taikyti užsieniečiams, norintiems pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nustatant, kad gali būti teikiamas prašymas leisti pakeisti darbdavį arba prašymas leisti pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pritarti
kalbos mokymui turėtų būti parengta ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarka, bet ir finansavimo mechanizmas, siūlome papildyti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kad Vyriausybė tvirtina ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo, bet ir finansavimo tvarką. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad formuluojama nuolatinio pobūdžio nuostata, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir nustatyti, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti 17.
nustatyti Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos tikslintinos šiais aspektais:
straipsniais siūlomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikia laiko parengti, suderinti ir priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus, bei siekiant sudaryti galimybes užsieniečiams pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o Įstatymo projekto 7 straipsnis – 2025 m. sausio 1 d. Nors siūloma, kad Įstatymo projekto 7 straipsnis įsigaliotų nuo
mokymo koordinavimas prasidėtų kuo anksčiau, siūloma Įstatymo projekte suformuluoti pasiūlymą Vyriausybei, kad ji iki 2024 m. rugsėjo 1 d. paskiria užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuojančią instituciją. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 245 3, 4, 6
metu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, turėtų turėti laiko apsispręsti dėl galimų alternatyvių sprendimų (siekti leidimo nuolat gyventi, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar kt.) ir jiems tinkamai pasirengti, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniai ir 6 straipsnio 3 dalis, taip pat Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios (šio nutarimo 4 punkto siūlymas) įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 245 9.3.
245
straipsniu papildomo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad aplinkybė – ilgiau negu
nedraudžiamas laikotarpis bent 2 įdarbintiems užsieniečiams, būtų nustatoma vertinant 180 dienų laikotarpį, buvusį iki prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, ir siekiant sukurti prielaidas darbdaviams iš anksto žinoti apie teisinio reguliavimo pasikeitimą, siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyti pereinamąją nuostatą ir numatyti bent 6 mėnesių, skaičiuojant nuo Įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo, terminą, per kurį nebūtų vertinama, ar egzistuoja minėta aplinkybė. Pritarti
Vyriausybės išvada, 2024 m. balandžio 10 d. Nr. 2458
keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje nurodytoje sąlygoje keliami nauji reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms, siekiant, kad šios įmonės iš anksto žinotų apie teisinio reguliavimo pasikeitimą ir galėtų pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Pritarti
5
įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti tik dėl Įstatymo projekto 1 ir
8 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad Vyriausybė:
šio įstatymo 1 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus;
šio įstatymo 7 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6 9.6.
24586
Įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas bei šio nutarimo 2 punkte dėstomus pasiūlymus, Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalis turi būti patikslinta nurodant, kad vidaus reikalų ministras, švietimo, sporto ir mokslo ministras ir teisingumo ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama šių dviejų tikslų:
Įstatymo projekto formuluotė iš esmės apribos asmenims, kurie yra anksčiau gyvenę Lietuvoje 5 metus, galimybę grįžti į Lietuvą ateityje, jei jie neturi lietuvių kalbos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip gali būti sukurtos pasekmės tiek asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau bus praeityje pragyvenę bent 5 metus (bus sukuriamos neigiamos pasekmės atgaline data), tiek asmenims, kurie, įsigaliojus įstatymo projektui iš Lietuvos išvyktų po 5 metų, bet, pasikeitus aplinkybėms, norėtų grįžti. Todėl siūloma įstatyme numatyti terminą, kuriam praėjus nebebūtų taikoma ši nuostata, t. y., iš naujo būtų vertinama, ar asmuo turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius lietuvių kalbos mokėjimą. Siūloma numatyti, kad toks terminas būtų bent 5 metai, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui išvykus iš Lietuvos Respublikos prieš 5 ar daugiau metų jo įgytos lietuvių kalbos žinios, tikėtina, nebeatitiks valstybinės kalbos mokėjimo lygio reikalavimų, reikalingų išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Siūlomas pakeitimas išlaikytų bendrus įstatymo tikslus dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo žinių ir suteiktų galimybę į Lietuvos Respubliką grįžti užsieniečiams, anksčiau gyvenusiems čia, papildomai skatinant juos atnaujinti savo lietuvių kalbos įgūdžius. 2.
lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti ir pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams. Šios 2019 m. nustatytos lengvatos padėjo padidinti ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, skaičių. 2017 m. nurodytų šalių piliečiams išduotas arba pakeistas 361 leidimas laikinai gyventi, 2018 m. – 257 leidimai laikinai gyventi, o 2022 m. – jau 534 leidimai laikinai gyventi. Visgi, bendra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečių proporcija nuo atvykstančių gyventi užsieniečių yra labai nedidelė. 2022 m. iš visų išduotų leidimų laikinai gyventi, tik ~0,4% buvo išduota minėtų šalių piliečiams ir kyla rizika, jog ji mažėtų neišlaikius palankesnių sąlygų kviesti šiuos piliečius dirbti ir gyventi Lietuvoje. Taip pat kyla rizika, kad papildoma administracinė našta formaliai išsilaikyti kalbos egzaminą ir pateikti pagrindžiančius dokumentus gali mažinti patrauklumą šiems asmenims likti Lietuvoje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 26 straipsnį 3³ dalimi: 3³. Užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nuo gyvenimo Lietuvos Respublikoje 5 metus fakto praėjo daugiau nei 5 metai. Šis reikalavimas nėra taikomas, jei asmuo teikia prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 49⁵ straipsnio pagrindu.
Reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pagrindiniam Komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3352 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
NR. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3352 2024 m. balandžio 24 d. Nr. 103-P-16
posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Audronius Ažubalis – Seimo narys, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė, Rūta Jasulaitienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Vilius Tamkvaitis – asociacijos Investors’ Forum vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-111
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
1 straipsnyje išdėstytoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 26 straipsnio 3³ dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtų taikomas visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo prašomo išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo ar kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių užsienietis tokio dokumento pateikti negalėtų, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų yra ir tokių, iš kurių turinio matyti, kad užsienietis galėtų nepajėgti įgyvendinti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, pavyzdžiui, užsienietis, kuriam nustatyta globa (rūpyba) (keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Be to, kai kurie keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – pavyzdžiui, nustatytieji šios dalies 4¹ punkte (jeigu užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), 4² punkte (jeigu užsienietis perkeliamas įmonės viduje), 9 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje), 10 punkte (jeigu užsieniečiui suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje), 14 punkte (jeigu užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi) – yra susiję su tam tikru užsieniečio teisiniu statusu ir (arba) atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų keičiamo įstatymo priede, įgyvendinimu. Nustačius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą minėtose keičiamo įstatymo nuostatose nurodytiems asmenims, jų teisės galėtų būti pažeistos, o toks teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su Europos Sąjungos teise. Kaip minėta, kai kurie užsieniečiai dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus ar sveikatos būklės, gali nepajėgti įgyvendinti reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio, kuriame nustatyti leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai, 8 dalį, tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą netaikomas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, projekto nuostata tobulintina. 1.2. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus įvykdymas būtų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlyga. Pažymėtina, kad baigtinis leidimo gyventi išdavimo arba keitimo sąlygų sąrašas yra nustatytas keičiamo įstatymo
išimtys arba kitos su jų taikymu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tokią keičiamo įstatymo 26 straipsnio struktūrą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąlyga užsieniečiui pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus turėtų būti nustatyta šio straipsnio 1 dalies atskirame punkte, o kitomis šio įstatymo nuostatomis galėtų būti patikslintos šios sąlygos taikymo aplinkybės, be kita ko, nustatyti asmenys, kuriems ji būtų taikoma, numatytos jos taikymo išimtys ir pan. Be to, kartu turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai (šioje dalyje nenumatyta, kad leidimas gyventi neišduodamas, jeigu užsienietis nepateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų). 1.3.
teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpis koreliuoja su leidimų laikinai gyventi galiojimo trukme. Pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi gali būti išduodami ir keičiami įvairiems laikotarpiams – nuo vienų metų (kartais ir trumpesniam laikui) iki 5 metų. Pavyzdžiui, užsienietis gali būti gavęs leidimą laikinai gyventi ir po to 2 kartus jį pakeitęs (abu kartus po 2 metus). Neaišku, ar toks užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo turėtų kreiptis baigiantis projekte nurodytam 5 metų teisėto gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui, nors turimo leidimo galiojimas dar nebūtų pasibaigęs, ar tik baigiant galioti turimam leidimui. Neaišku ir tai, kaip būtų nustatomas ir apskaičiuojamas pats teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventas
pertraukos, kai gyventa ne Lietuvoje, ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalį, išduodant leidimą nuolat gyventi, teisėtai pragyventas laikotarpis nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-111
projekto 1 straipsnyje išdėstytą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalį, užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas arba keičiamas, pateikus „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“.
Šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką turėtų patvirtinti Vyriausybė; ji taip pat turėtų patvirtinti „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“, „valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“, įstaigų, atliekančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir išduodančių
„valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą. 2.1.
valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma.
Iš šio siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kiek ir kokių valstybinės kalbos mokėjimą (ar konkretų jo lygį) patvirtinančių dokumentų turėtų pateikti Lietuvos Respublikoje 5 metus pragyvenęs užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi: nesuprantama, ar siekiant gauti šį leidimą būtų taikomas reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuriuo būtų patvirtintas „valstybinės kalbos mokėjimas“, ar daugiau tokių dokumentų (projekte formuluojant šį reikalavimą vartojama daugiskaita); ar užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, būtų taikomas bendras reikalavimas pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (reikalaujamu vienodu lygiu) patvirtinantį dokumentą, ar būtų taikomi diferencijuoti reikalavimai pateikti tam tikrą konkretų „valstybinės kalbos mokėjimo lygį“ patvirtinantį dokumentą, atsižvelgiant į leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą (projekte vartojamos skirtingos formuluotės „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantys dokumentai“ ir „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinantys dokumentai“, neatskleidžiant jų turinio skirtumo; taip pat vartojama klaidinga formuluotė „valstybinės kalbos lygis“); jeigu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų Vyriausybės įgaliojimus nustatyti diferencijuotus reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai turėtų būti daroma. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką ir projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – siekiant valstybės ir visuomenės saugumo sudaryti prielaidas užsieniečiams sėkmingai integruotis į visuomenę, keičiamame įstatyme derėtų nustatyti visiems leidimą laikinai gyventi siekiantiems gauti užsieniečiams vienodai taikytiną reikalavimą pateikti „valstybinės kalbos mokėjimą“ (tuo pačiu vienu lygiu) patvirtinantį dokumentą, išskyrus minėtas objektyviai pagrįstas išimtis, kai šis reikalavimas apskritai nebūtų taikomas. (Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi išdavimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą derėtų sieti su reikalavimais valstybinę kalbą mokėti atitinkamai aukštesniais lygiais.) 2.2.Neaišku ir tai, kuo grindžiamas projektu teikiamas siūlymas, kad valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų galiojimas būtų terminuotas, su kuo sietinas ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatytinas jų galiojimo laikas, kad užsieniečių teisės gauti leidimą laikinai gyventi įgyvendinimas nebūtų neproporcingai apsunkintas.
2.3.Tos pačios pastabos taikytinos ir analogiškoms projekto 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatoms (taip pat žr. šios išvados 7 pastabą). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-112
į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūlomas nustatyti naujas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra susijęs ne su paties užsieniečio, o su tam tikrais darbdavio veiksmais, siūlytume tai aiškiai suformuluoti, pavyzdžiui, analogiškai kaip šios dalies
nuorodos į „40 straipsnio 1 dalies 4 dalį“ turėtų būti pateikta nuoroda į „40 straipsnio 1 dalies 4 punktą“.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Projekte nesant jokių nuostatų, kuriomis būtų apibrėžtas šio punkto nuostatos taikymas, neaišku, kaip (nuo kada), jam įsigaliojus, būtų skaičiuojamas jame nurodytas laikotarpis – „ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-115
į tai, kad projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo
taikoma tik tuo atveju, jeigu užsienietis būtų įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, svarstytina, ar šio papunkčio nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama projekto nuostata įsigaliotų kitą dieną po įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad ja būtų nustatyti nauji reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės, turėtų būti nustatyta vėlesnė šios nuostatos įsigaliojimo data. Projekte taip pat turėtų būti aptartas šios nuostatos taikymas, pavyzdžiui, nustatyta joje nurodytų laikotarpių (jų pradžios) skaičiavimo taisyklė. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-115
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 121 punktą, kuriame nustatyta, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiu, projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje vietoj žodžio
„šešis“ įrašytinas skaitmuo „6“, o vietoj žodžio „penkis“ – skaitmuo „5“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-115
turi teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „darbdavį“ įrašytini žodžiai „ar darbo funkciją“. Pritarti. Tikslinti formuluotę pagal LR Vyriausybės 2024-04-10 išvadoje (Nr. 245) pateiktą siūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-116
keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalį, leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 8–8² punktuose nustatytais pagrindais, galėtų būti išduotas, jeigu užsienietis pateiktų „valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ ir išlaikytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šioje dalyje, kaip ir projekto 1 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti, be kita ko, šių dokumentų sąrašą ir jų galiojimo laiką, „reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio“,
„valstybinės kalbos lygio“ vertinimo organizavimo tvarką, įstaigų, atliekančių
„valstybinės kalbos mokėjimo lygio“ įvertinimą ir
išduodančių „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus“, sąrašą.
Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis su analogiškomis projekto
straipsnio 3³ dalies nuostatomis, t. y. ar kalbama apie tuos pačius Vyriausybės tvirtintinus reikalavimus, sąrašus, tvarką (tokiu atveju, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nereikėtų jų iš naujo vardyti), ar apie skirtingus teisės aktus, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė (tokiu atveju projekto 8 straipsnyje turėtų būti nustatytas aiškus pavedimas Vyriausybei priimti „šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje, kitaip nei projekto 1 straipsnyje, nepaminėta, jog Vyriausybė turėtų nustatyti „valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-116
įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, išduodamą šio įstatymo 53 straipsnio
keliamas reikalavimas išlaikyti tik (vieną) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (ne „egzaminus“). Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-117
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu siūloma patikslinti ir papildyti keičiamo įstatymo 107 straipsnio „Užsieniečių integracija“ 1 dalyje nustatytą nuolatinio pobūdžio teisinį reguliavimą, o ne nustatyti projektu teikiamų pakeitimų įgyvendinimo ar taikymo taisykles, keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostata
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria instituciją, koordinuojančią
užsieniečių valstybinės kalbos mokymą“ turėtų būti dėstoma taip: „Užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis, t. y. nuostatos, pagal kurias užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi (pragyvenus Lietuvoje 5 metus) arba leidimą nuolat gyventi, būtų keliamas reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, įsigaliotų
galėtų būti pradėti organizuoti tik įsigaliojus projekto 7 straipsniui, t. y. po 2024 m. liepos 1 d. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 107 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiems mokymams turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios Seimo 2023 m. gruodžio 5 d. priimtame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra suplanuotos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pusės metų terminas, per kurį siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui turėtų pasirengti tiek pati valstybė, tiek ir užsieniečiai, būtų pakankamas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„sprendimai dėl jų“ įrašytinas praleistas žodis „priimami“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-11 12.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, manytume, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. LR Vyriausybės išvada gauta (2024-04-10 nutarimas Nr. 245). 13. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3352 (toliau
Respublikoje gyveno 5 metus, leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas tik jei užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad leidimo gyventi išdavimo sąlygos yra išsamiai reglamentuotos Europos Sąjungos teisės aktais. 1) Direktyva 2011/98/EB[¹], kurios vienas iš tikslų yra nustatyti prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi darbo tikslais valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūrą, kuri taikoma tiems darbo tikslais atvykstantiems užsieniečiams, kurių statuso nereglamentuoja kiti lex specialis Europos Sąjungos teisės aktai, nenumato galimybės valstybei narei nustatyti valstybinės kalbos reikalavimo kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygos.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[²], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[³], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[⁴], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[⁵], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[⁶], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai.
2) Valstybės narės diskrecijos nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą, kaip leidimo gyventi išdavimo sąlygą, nėra numatyta ir šiose direktyvose, nustatančiose leidimo apsigyventi valstybėse narėse sąlygas tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams: Direktyvoje (ES) 2021/1883[²], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją ir gyvenimo joje ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/66/ES[³], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės, Direktyvoje 2014/36/ES[⁴], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygos ir apibrėžiamos sezoninių darbuotojų teisės, Direktyvoje 2013/32/ES[⁵], nustatančioje bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką, Direktyvoje 2004/81/EB[⁶], kuria nustatomi leidimų gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie bendradarbiauja kovojant prieš prekybą žmonėmis arba prieš nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, reikalavimai. 3) Tačiau, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2016/801[⁷], kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių ir, kai taikoma, jų šeimos narių atvykimo į valstybių narių teritoriją bei gyvenimo joje ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi ar savanoriškos tarnybos Europos savanorių tarnyboje tikslu sąlygos ir teisės, numatyta galimybė reikalauti, kad dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo studijų tikslu prašytojas pateiktų įrodymus apie pakankamą kalbos, kuria bus studijuojama, mokėjimą[⁸], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo stažavimosi tikslu prašytojas pateiktų įrodymus, kad lankė ar lankys kalbos mokymo kursus, kad įgytų stažuotei reikiamų žinių[⁹], dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo pagal savanoriškos tarnybos programą prašytojas pateiktų įrodymus, kad išklausė arba išklausys tos valstybės narės kalbos, istorijos bei politinės ir socialinės struktūros įvadą, dėl trečiosios šalies piliečio, kuris teikia prašymą dėl priėmimo kaip au pair auklė, prašytojas pateiktų įrodymus, kad yra įgijęs atitinkamos valstybės narės kalbos pagrindus.
Taip pat Direktyvos 2003/109/EB[¹⁰], nustatančios, be kita ko, ilgalaikio gyventojo statusą turinčių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimo sąlygas kitoje valstybėje narėje, nei toje, kuri suteikė tokį statusą,
gyventojui, siekiančiam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, nei jam išdavusioje ilgalaikio gyventojo leidimą, gali būti nurodyta lankyti kalbos kursus. O Direktyvos 2003/86/EB[¹¹], kuria nustatomos valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygos, 7 straipsnio 2 dalimi valstybei narei suteikiama diskrecija nacionalinėje teisėje nustatyti integracijos sąlygas.
Tokios sąlygos gali būti taikomos ir išduodant individualius leidimus pagal Direktyvos 2003/86/EB 15 straipsnį, tačiau reikalavimai negali viršyti to, kas yra būtina norint pasiekti tikslą palengvinti atitinkamų trečiųjų šalių piliečių integraciją. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, keliami reikalavimai turi būti proporcingi, todėl žinios, reikalingos pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, turi atitikti tik elementarų lygį, nacionalinės teisės aktuose nustatyta sąlyga neturi trukdyti išduoti atskiro leidimo gyventi trečiosios šalies piliečiams, pateikusiems įrodymų apie savo norą išlaikyti šį egzaminą ir šiuo tikslu įdėtas pastangas, turi būti deramai atsižvelgiama į konkrečias individualias aplinkybes ir kad su tokiu egzaminu susijusios išlaidos nėra pernelyg didelės[¹²]. Tačiau pavyzdžiui, pabėgėlių[¹³], tyrėjų[¹⁴], įmonės viduje perkeliamų darbuotojų[¹⁵] šeimos narių atžvilgiu integracijos sąlygų vykdymo gali būti reikalaujama tik kai leidimas dėl šeimos susijungimo jau yra išduotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad užsienietis yra laisvas pasirinkti leidimo gyventi išdavimo pagrindą, jei atitinka to leidimo išdavimo reikalavimus. Projekte nėra nustatyta, kad 5 metų pragyventas laikotarpis turi būti nepertraukiamas. Taigi
pagrindais (pvz., kaip studentas ar stažuotojas, kaip įmonės viduje perkeliamas darbuotojas, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas). Be to, užsienietis, nors gyvena teisėtai ir galbūt nepertraukiamai, nebūtinai siekia valstybės narės teritorijoje gyventi ilgą laiką ir atitinkamai įgyti nuolatinio gyventojo statusą.
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Projekto 1 straipsnis, kuriuo siekiama nustatyti bendrą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą visiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai pragyvenę penkerius metus, neatitinka kai kurių Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi valstybėse narėse išdavimo sąlygas. Tačiau tam tikrų kategorijų, kurios aptartos aukščiau, užsieniečiams integracijos sąlygos (įskaitant valstybinės kalbos reikalavimus) gali būti nustatomos. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Direktyvos 2003/109/EB 5 straipsnio 2 dalį, kuria valstybei narei suteikiama diskrecija nustatyti integracijos sąlygas, kurios būtų ilgalaikio (nuolatinio) gyventojo statuso suteikimo sąlyga, yra pažymėjęs[¹⁶], kad valstybė narė gali nustatyti tiek išankstines integracijos sąlygas, kurias būtina išpildyti prieš suteikiant leidimą, tiek pareigą trečiųjų šalių piliečiams įvykdyti integracijos reikalavimus po to, kai įgijo ilgalaikio gyventojo statusą, jei tai nekelia grėsmės direktyvos tikslams. Teisingumo Teismo nuomone, Direktyvos 2003/109/EB pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai valstybių narių gyventojai, integracija, o pareiga išlaikyti egzaminą leidžia užtikrinti, kad atitinkami trečiųjų šalių piliečiai įgis žinių, kurios yra neginčijamai naudingos ryšiams su priimančiąja valstybe nare užmegzti.
Tačiau šios pareigos įgyvendinimo tvarka taip pat negali kelti grėsmės šiems tikslams, visų pirma atsižvelgiant į reikalaujamą žinių lygį pilietinės integracijos egzaminui išlaikyti, galimybes lankyti kursus ir gauti medžiagą, reikalingą šiam egzaminui pasiruošti, trečiųjų šalių piliečiams taikomų registracijos laikyti šį egzaminą mokesčių dydį ir į tai, kad paisoma ypatingų individualių aplinkybių, kaip antai amžiaus, neraštingumo ar išsilavinimo lygio. Todėl siekiant Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų siūlytina peržiūrėti Įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ straipsnius, reglamentuojančius leidimų gyventi išdavimo sąlygas atskirų kategorijų užsieniečiams, jas papildant integracijos sąlygomis tiems užsieniečiams, kuriems tokios sąlygos gali būti taikomos nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, bei numatant galimybę atsižvelgti į individualias aplinkybes, kaip amžių, sveikatos būklę, raštingumą ar pan. Pritarti iš dalies. Atsižvelgti į Vyriausybės išvadoje (Komiteto išvados 5 punktas) išdėstytus siūlymus dėl išimčių tam tikroms užsieniečių kategorijoms. Įstatymo projektu siekiama paskatinti užsieniečius, kurie ketina Lietuvoje gyventi ilgesnį laiką, mokytis lietuvių kalbos ir ją vartoti, taip sudaryti sąlygas sėkmingai užsieniečių integracijai Lietuvoje. Nustačius pernelyg daug išimčių, kada iš užsieniečio nebūtų reikalaujama pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, galėtų susikurti situacija, kad toks reikalavimas būtų taikomas tik siauram ratui užsieniečių, o tai neatitiktų Įstatymo projekto tikslo. 13. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-21 2.
Projekto
Direktyva 2003/109/EB. Todėl, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio
iniciatorių pareiga, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos, prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, prie Projekto turėtų būti pateikta atitikties lentelė. Pritarti. 2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Investuotojų forumas 2024-04-18 2023-01-30 Seime registruotas įstatymo projektas Nr. XIVP-3352 (Projektas) dėl įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ĮDUTP) pakeitimo. Projekto 1 straipsnis numato, kad užsienietis, pragyvenęs Lietuvoje 5 metus, turės teisę atnaujinti turimą leidimą laikinai gyventi (LLG) tik pateikęs lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus (ĮDUTP 26 straipsnio papildymą nauja dalimi (33 )). Remiantis aiškinamuoju raštu, Projekto tikslas – sėkminga užsieniečių integracija Lietuvoje. Pagal Projektą, lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas būtų taikomas nepriklausomai nuo pratęsiamo LLG išdavimo pagrindų (IDUTP 40 straipsnis numato 19 skirtingų LLG išdavimo pagrindų). Bet kuris užsienietis, praleidęs Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino, visą likusį gyvenimą nebegalėtų sugrįžti į šalį laikino gyvenimo tikslu (pvz. dirbti pagal darbo sutartį). Tokio masto ribojimas paveiks visus galimus LLG pagrindus pagal IDUTP 40 straipsnį.
Skirtingi LLG pagrindai reiškia ir skirtingus integracijos iššūkius (arba jų nebuvimą), taip pat skirtingą poveikį darbo rinkai, nacionaliniam saugumui ar kitiems viešiesiems interesams. LLG gali būti išduodamas kilmės ir šeimos pagrindais, verslo/teisėtos veiklos tikslais, paprasto įdarbinimo ir aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, studijų, tyrimų, sportinės veiklos tikslais, dėl specialios apsaugos reikalaujančių aplinkybių ir kt. Visos šios aplinkybės ir jų poveikis užsieniečių integracijai labai skiriasi. Jeigu Projektas būtų priimtas ir taikomas be išimčių, tai turėtų neigiamą poveikį aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms Lietuvoje. Investors‘ Forum tikisi, kad Projektu nustatyti reikalavimai bus nustatyti ne visiems LLG pagrindams ir taikomi proporcingai, atsižvelgiant tiek į realias rizikas, tiek į realius darbo rinkos poreikius:
ĮDUTP 40 str.1 d.41 p., 43 str. 6 d.2 p.). Aukštos kvalifikacijos LLG išdavimui būtinos darbdavių investicijos (aukštesnis privalomas darbo užmokesčio dydis) ir specialūs įsipareigojimai. Paprastai tokie užsieniečiai skandžiai kalba bent viena oficialia ES kalba. Integracijos rizikos, šiuo atveju, nėra aktualios. Kaip buvo žymima Teisingumo ministerijos išvadoje dėl Projekto, Projektas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2021/1883 2021 m. spalio 20 d. dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Direktyva). Direktyvos 8 straipsnis numato baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių valstybė narė gali atsisakyti pratęsti ES mėlynąją kortelę. Projekte nustatyti LLG pratęsimo apribojimai (ir jų priežastys) nepatenka į šį sąrašą.
Direktyvos preambulėje nurodoma „įgyvendinant šią direktyvą, valstybės narės nediskriminuoja dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-04-18 Nr. G-2024-3662 Gedimino pr. 10-9B LT-01103 Vilnius, Lithuania Email: [email protected] religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.“
Projektas būtų priimtas, šių šalių piliečiams LLG taip pat nebegalėtų būti pratęstas/pakeistas po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje, neišlaikius lietuvių kalbos testo. Tokie užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje penkerius metus, tačiau neišmokę lietuvių kalbos, daugiau nebegalėtų grįžti į Lietuvą laikino gyvenimo tikslais. Šis poveikis neatitinka transatlantinės integracijos aktualijų, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Atkreipiame dėmesį, jog specialūs LLG pagal ĮDUT 40 str. 1 d. 16 p. buvo numatyti 2019 m. ĮDUTP pataisomis, siekiant skatinti ekonomiškai stiprių nurodytų valstybių piliečių atvykimą ir gyvenimą Lietuvoje (projekto priėmimo metu jiems išduodami LLG sudaro 2%), sudaryti specialias LLG sąlygas bendrovių vadovams, taip pat išvengti neigiamų geopolitinių Brexito priežasčių. Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-3285- XIIIP-3293 pažymima: „ES valstybės narės raginamos laikytis palankaus požiūrio į JK piliečius, kurie jau gyvena jų teritorijoje, t. y. imtis priemonių, kad visi JK piliečiai, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje po JK išstojimo iš ES dienos, ir toliau be pertrūkio būtų laikomi tos valstybės narės teisėtais gyventojais. ...
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, į tai, kad nemažai Lietuvos Respublikos piliečių gyvena JK, norint, kad tarp JK bei Lietuvos Respublikos klostytųsi kuo palankesni tolesni santykiai, siekiama JK piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir po JK išstojimo iš ES dienos sudaryti kuo palankesnes sąlygas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, Pritarti iš dalies. Vyriausybės išvadoje (Komiteto išvados 5 punktas) siūlomos išimtys dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą mokėjimo, įskaitant ir aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečius. Nepritartina numatyti išimtį ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiams, nes pragyvenus Lietuvoje 5 metus tikrai galima pramokti lietuvių kalbą žemiausiu lygiu. Įstatymo projektu siekiama paskatinti užsieniečius, kurie ketina Lietuvoje gyventi ilgesnį laiką, mokytis lietuvių kalbos ir ją vartoti, taip sudaryti sąlygas sėkmingai užsieniečių integracijai Lietuvoje. Nustačius pernelyg daug išimčių, kada iš užsieniečio nebūtų reikalaujama pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, galėtų susikurti situacija, kad toks reikalavimas būtų taikomas tik siauram ratui užsieniečių, o tai neatitiktų Įstatymo projekto tikslo. 2.1. Lietuvos verslo konfederacija
1Dėl lietuvių kalbos reikalavimo užsieniečiams.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis 33 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. LVK sutinka su tuo, kad sparčiai daugėjant užsieniečių Lietuvoje, reikalinga užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, kad sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys, o valstybinės kalbos mokėjimas būtų kaip tik vienas iš sėkmingos integracijos požymių. Tačiau LVK vertinimu, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas kai kuriuose verslo sektoriuose dirbantiems užsieniečiams būtų perteklinis ir neproporcingas reikalavimas, pavyzdžiui, tarptautinio transporto sektoriuje dirbantiems trečiųjų šalių vairuotojams, kurie didžiąją dalį darbo ir poilsio laiko praleidžia ne Lietuvos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos įmonėse dirbančių ir tarptautinio transporto paslaugas užsienio šalyse teikiančių vairuotojų darbas organizuojamas ciklais, t. y. 4-8 savaites vairuotojai praleidžia komandiruotėje užsienio šalyse, po šio laikotarpio – 2-4 savaites savo šalyje. Tarp šių ciklų vairuotojų užsieniečių buvimas Lietuvoje trunka keletą dienų, o per metus atitinkamai gali siekti net ne pilną mėnesį.
Nepaisant to, kad Įstatymo 107 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka, aukščiau minėti užsieniečiai (vairuotojai) dėl minimalaus buvimo Lietuvoje neturi objektyvių sąlygų didesne apimtimi naudotis viešosiomis paslaugomis, įsitraukti į valstybinį visuomeninį ir politinį gyvenimą, neplanuoja vieni ar su savo šeimomis nuolat gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nuostata, kad reikalavimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo būtų taikomas tik tiems užsieniečiams, kurie fiziškai pragyveno Lietuvoje ilgiau nei 5 metus, o tiems, kurie de facto Lietuvoje negyvena bei neketina to daryti praėjus ilgesniam nei 5 metų darbo Lietuvoje laikotarpiui – minėto reikalavimo netaikyti. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvadoje (Komiteto išvados 5 punktas) 10 metų laikotarpį, per kurį siūloma skaičiuoti 5 metų pragyvenimo laikotarpį, siūloma sutrumpinti iki 8 metų. Taigi siūlomos sąlygos pragyventi 5 metus per 8 metus ir per pastaruosius 3 metus gyventi ar būti gyvenus Lietuvoje akivaizdžiai įrodo užsieniečio ryšį su šalimi ir tai, kad užsienietis joje gyvena. Pastebėtina, kad nemaža dalis užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, net neatitiktų siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms esant būtų reikalaujama pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą (sprendžiant iš darbdavių nuolatinio poreikio pasikviesti vis daugiau užsieniečių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, darytina išvada, kad darbuotojų kaita įmonėse yra didelė), todėl jiems šis reikalavimas nebūtų aktualus.
Tuo tarpu tie užsieniečiai – tolimųjų reisų vairuotojai, kurie Lietuvoje dirba ilgiau, tikėtina, siekia ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje, todėl reikalavimas minimaliai mokėti lietuvių kalbą paskatintų jos mokytis ir palengvintų užsieniečių integraciją Lietuvoje. Užsieniečio, kuris nesupranta lietuvių kalbos, dažnai nepasiekia objektyvi informacija, aplinką jis vertina pasikliaudamas šaltiniais, prieinamais jo kalba arba kita jam suprantama kalba (dažniausiai – rusų kalba), o tai taip pat reiškia, kad jo galimybės gauti patikimą informaciją apie jo, kaip darbuotojo, teises ir šių teisių gynimo priemones yra ribotos. 2.2. Lietuvos verslo konfederacija
2Dėl galimybės keisti darbdavį įmonių grupėse. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti,
kad prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne amžiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Suprantame, kad toks reikalavimas gali būti tikslingas griežtinant darbdavio atsakomybę įdarbinamo užsieniečio atveju, tačiau manome, kad vykstant įmonių plėtrai, steigiant naujas ir dukterines įmones, filialus, turi būti sudarytos lanksčios sąlygos užsieniečiui keisti darbdavį tarp tai pačiai įmonių grupei per akcininkus ar kitus galutinius naudos gavėjus priklausančių įmonių. Tai būtų itin aktualu, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančioms didžiosioms krovininio kelių transporto įmonėms, išsiskiriančioms savo pajėgumais visos Europos Sąjungos lygiu.
Šių įmonių nuolatinė plėtra, teikiamų paslaugų ir veiklos įvairovė sąlygoja nuolatinius reoganizacijos ir restruktūrizacijos procesus – steigiamos naujos ir dukterinės įmonės, filialai bei kiti antriniai verslo subjektai. Siekiant užtikrinti efektyvią tokių įmonių veiklą, reikalingos lanksčios sąlygos iš užsienio atvykusių asmenų darbui skirtinguose verslo subjektuose, veiksmingai išnaudojant Įstatyme, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose įtvirtintą darbo keliems darbdaviams sutarčių institutą. Pritariame aukščiau minėtam pakeitimui, tačiau siūlome jį papildyti ir išdėstyti taip:
„6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai
gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kai darbdavio ar darbo funkcijos keitimas vykdomas tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių.“ Nepritarti.
Vyriausybės pateiktoje išvadoje (Komiteto išvados 5 punktas) siūloma atskirti darbdavio keitimo ir darbo funkcijos keitimo procedūras, taip būtų užtikrinta, kad darbo funkcijos keitimui nebūtų taikomas 6 mėnesių ribojimas. Šiuo metu nėra galimybės kaskart nagrinėjant užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, automatizuotu būdu patikrinti, ar įmonė iš tiesų priklauso tai pačiai įmonių grupei. Taip pat nėra kitų patikimų universalių duomenų šaltinių, iš kurių Migracijos departamentas galėtų vienareikšmiškai įsitikinti, kad įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų peržiūra galėtų būti vienas iš būdų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, ne visos įmonių grupės privalo sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio tarpininkavimo rašte nurodoma informacija prireikus turėtų būti nesunkiai patikrinama kituose šaltiniuose, o prie šio rašto pridėtų dokumentų vertinimas turėtų atitikti Migracijos departamento darbuotojų gebėjimus pagal jų atliekamas funkcijas ir nesukurti neproporcingai didelės, lyginant su siekiamu tikslu, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo naštos. Toks ribojimas – užsieniečio galimybė keisti darbdavį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių – tikėtina, skatintų užsienietį atidžiau rinktis darbdavį ir įsivertinti siūlomas darbo sąlygas, darbdavius – ieškoti sprendimų tvaresniam užsieniečių įdarbinimui, o tai mažintų darbuotojų (užsieniečių) kaitą įmonėse ir tuo pačiu mažintų poreikį didinti darbo imigracijos srautus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 245 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1221 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2260 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3352 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnis papildomas 3³ dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) išdavimo, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ši nuostata tikslina keliais aspektais:
projekto tikslų – „užsieniečių integracijos sistemą pritaikyti šiandienos poreikiams, nes užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, sėkminga integracija yra svarbus valstybės ir visuomenės saugumo uždavinys“.
Iš šio tikslo suprantama, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą siekiama nustatyti tiems užsieniečiams, kurie pastaruoju metu gyvena ar gyveno Lietuvos Respublikoje, kurie siekia gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 5 metus, ir, tikėtina, planuoja atsivežti gyventi į Lietuvos Respubliką ir savo šeimos narius. Reikalavimas mokėti valstybinę kalbą tiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje gyveno keletą metų su pertraukomis ir Lietuvos Respublikoje negyvena jau daugiau kaip 5 ar 10 metų, būtų neproporcingas ir sunkiai įgyvendinamas. Todėl, vadovaujantis proporcingumo ir aiškumo principu bei siekiant, kad reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kaip vienas iš sėkmingos integracijos požymių, būtų taikomas būtent pastaruoju metu Lietuvos Respublikoje gyvenusiems ar gyvenantiems ir siekiantiems toliau Lietuvos Respublikoje gyventi užsieniečiams, taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekte ir Įstatyme vartojamas formuluotes (Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies
reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus taikomas, kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo kreipiasi užsienietis, kuris atitinka abi šias sąlygas: 1) šiuo metu gyvena, turėdamas leidimą laikinai gyventi, arba per pastaruosius 3 metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi; 2) bendrai per pastaruosius
teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą.
Taip pat, siekiant aiškumo ir tinkamo teisės akto taikymo, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą turėtų būti dėstomas kaip viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, todėl siūlytina Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, o šią sąlygą detalizuojantys reikalavimai turėtų būti dėstomi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje. Tada būtų aišku, kad, užsieniečiui nepateikus valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų, jam išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus atsisakoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. 1.2. Ne visi užsieniečiai dėl amžiaus, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių galėtų išmokti valstybinę kalbą ir (arba) gali būti neįmanoma patikrinti šių asmenų valstybinės kalbos mokėjimo.
Be to, atitinkamos išimtys dėl valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimo jau yra nustatytos Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 2 dalies
teisinį reguliavimą kompleksiškai ir atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, siūlytina vienodai reglamentuoti Įstatymo projekte, Įstatyme ir Pilietybės įstatyme nurodytas išimtis, kai netaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, ir šias išimtis nurodyti Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio naujoje dalyje (pvz., 3⁴dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos taip pat turėtų būti suderintos su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikomas vaikams, asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55procentų darbingumo lygis), asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Atitinkamai turėtų būti patikslinta ir Įstatymo 53 straipsnio 8 dalis. 1.3. Atsižvelgiant į vieną iš Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 133.2 papunktyje nustatytų prioritetų – sukurti aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą, siūlytina užsieniečiams, kurie yra aukštos kvalifikacijos specialistai, ir jų šeimos nariams netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą, kai leidimas laikinai gyventi jiems išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹punkte nurodytu pagrindu. Taip pat, siekiant Lietuvos Respublikoje ir toliau kurti patrauklią investicinę aplinką, siūlytina netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą užsieniečiams, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą. 1.4. Įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais leidimas laikinai gyventi negalėtų būti neišduotas net tuo atveju, jeigu užsienietis nemokėtų valstybinės kalbos, siūlytina reikalavimo pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus netaikyti užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte (kai užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių), 9 punkte (suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje) ir 10 punkte (suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje) nurodytais pagrindais. 1.5.
siūlymą skaičiuoti bendrą 5 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį per pastaruosius 8 metus, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodyti, kad 5 metų pragyvenimo laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 1.6. Įvertinus tai, kad ne visais atvejais užsienietis, pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 5 metus, įgyja teisę nuolat gyventi, taip pat tai, kad kreipimasis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo neturėtų būti reikšmingas išduodant leidimą laikinai gyventi Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju, siūloma atsisakyti sąlygos „ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo“ kaip perteklinės. Pritarti. 2. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 2451
straipsnio 3³ dalyje siūloma suteikti diskreciją Vyriausybei spręsti klausimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (A1–C2). Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Siūlytina tokią lietuvių kalbos mokėjimo patikrinimo tvarką taikyti užsieniečiams ir Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje nurodytu atveju bei Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo
tai, kad Švietimo įstatymas nereglamentuoja, kokiu lygiu užsienietis turėtų mokėti lietuvių kalbą, Vyriausybė turėtų nustatyti reikalavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo lygio (būtina nustatyti, kokiu lygiu užsienietis turi mokėti lietuvių kalbą išduodant jam leidimą laikinai ar nuolat gyventi) ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję lietuvių kalbos mokėjimo lygį (ne tik lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas gali patvirtinti lietuvių kalbos mokėjimą – tai galėtų patvirtinti ir dokumentai, paliudijantys, kad užsienietis yra baigęs bendrojo ugdymo įstaigą ar studijas lietuvių kalba). Siekiant aiškaus reglamentavimo ir siekiant suderinti Įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatas, siūlytina: 2.1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2.2.
Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, kad reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir šių egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei egzaminų išlaikymą patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir organizuojančių Konstitucijos pagrindų egzaminus bei išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį ir Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Vyriausybė, nustatyti tokias nuostatas: lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taikomą užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi, ir atvejus, kai laikoma, kad asmenys yra įgiję atitinkamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustato Vyriausybė. Lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis užsieniečiui nustatomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Užsieniečiui nustačius lietuvių kalbos mokėjimo lygį išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą, išdavimo tvarką ir galiojimo laiką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o Konstitucijos pagrindų egzamino programą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su teisingumo ministru. 2.3.
šio nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose dėstomus pasiūlymus Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 26 straipsnio 3³ dalyje ir Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus“ įrašyti žodžius „lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą“. Pritarti. 3. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 2456
straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jei šiam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Respublikoje 5 metus. Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnio 2 dalis, nustatoma, kad užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieną kartą 5 metams. Sistemiškai vertinant šias Įstatymo projekto nuostatas, pastebėtina, kad užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu turėtų atitikti 2 sąlygas – turėti atitinkamą leidimą laikinai gyventi ir būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 5 metus. Kadangi Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas nustatyti reguliavimas reikštų, kad toks užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų tik vieną kartą
pasibaigus jo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimui, t. y. tik tuomet būtų suėję 5 teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje metai.
Siekiant išvengti situacijos, kai turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui negalėtų būti išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei leidimas nuolat gyventi, taip pat siekiant neužkirsti kelio turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmės užsieniečiui atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką, nors jam leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu jau buvo išduotas anksčiau, siūlytina Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose, kuriais keičiamos atitinkamai Įstatymo
užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams. Tada, šiems užsieniečiams išduodant ir keičiant leidimą laikinai gyventi, turėtų būti taikomos šio nutarimo 1.1 papunktyje siūlomos nuostatos, t. y. kai tik jie atitiks aplinkybes (šiuo metu gyvena arba per pastaruosius 3 metus gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdami leidimą laikinai gyventi, o bendrai per pastaruosius 8 metus yra ne mažiau kaip 5 metus gyvenę Lietuvos Respublikoje, turėdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą), siekdami gauti naują ar pasikeisti turimą leidimą laikinai gyventi, jie turėtų pateikti valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pritarti. 4. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 2456 4.
2456
nuostatas užsienietis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės užsienietis pirma turės gauti leidimą laikinai gyventi, o pragyvenęs teisėtai Lietuvos Respublikoje 5 metus, galės kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, manytina, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai tampa nebeaktualūs, nes šiems užsieniečiams leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdami šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina pripažinti netekusiais galios Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnyje atsisakyti siūlymo papildyti Įstatymo 53 straipsnį 4¹ dalimi bei Įstatymo 53 straipsnio keičiamoje 6 dalyje išbraukti nuorodą į Įstatymo
d. nutarimas Nr. 2452
straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad nustačius, jog pas darbdavį nors vienam užsieniečiui per pastarąsias
laikotarpis, užsieniečiui atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat darbdavys ne tik, kad negalėtų įdarbinti naujų užsieniečių tol, kol nepraeis 180 dienų nuo darbdavio įdarbintam užsieniečiui nustatyto ilgesnio nei 90 dienų nedraudiminio laikotarpio, bet ir visi pas tą darbdavį įdarbinti užsieniečiai turėtų būti atleisti bei panaikinti jų leidimai laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti taip, kad ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis buvo ne siekiant piktnaudžiauti imigracijos sistema, bet dėl žmogiškosios klaidos ar kitų objektyvių aplinkybių, manytina, kad tokios pasekmės būtų neproporcingos, todėl siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti nustačius, kad bent 2 užsieniečiams per pastarąsias 180 dienų buvo nustatytas ilgesnis nei 90 dienų nedraudiminis laikotarpis. Be to, nustačius šį pažeidimą, siūlytina numatyti, kad nebūtų naikinami jau išduoti leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, dirbantiems pas tą darbdavį, todėl atitinkamai turi būti tikslinamas ir Įstatymo 50 straipsnis. Taip pat Įstatymo projekte siūlytina numatyti, kad užsieniečiui nebūtų taikomas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo, kadangi leidimą laikinai gyventi būtų atsisakoma išduoti ar pakeisti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo užsieniečio ir apie jų (ne)buvimą užsienietis negalėjo žinoti.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 63 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nustatant, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisako priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir išduoti leidimą dirbti nustačius, kad pas darbdavį bent
dienų nedraudiminis laikotarpis. Pritarti. 6. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 24551
straipsnio 1 dalies 2 punktas papildomas d papunkčiu, kuriame nustatomas naujas reikalavimas laikinojo įdarbinimo įmonėms – pateikti deklaraciją apie tai, kad jos pajamos iš laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų jos pajamų, iš kurių 51 procentas ir daugiau pajamų sudaro pajamos iš laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, ir ji ne mažiau negu 6 pastaruosius kalendorinius mėnesius turi 5 ar daugiau laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad laikinojo įdarbinimo įmonės deklaracijoje siūlomi pateikti duomenys tik iš dalies gali būti patikrinami Tarpžinybinėje duomenų saugykloje, todėl norint įsitikinti, ar deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, patikrinti informaciją apie laikinojo įdarbinimo įmonės pajamas gali būti sudėtinga, ypač įvertinti, ar pajamos yra gautos iš laikinojo įdarbinimo ar iš kitos įmonės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Įstatymo projektu siūlomų taikyti ribojimų laikinojo įdarbinimo įmonių vykdomai veiklai gali mažėti tokių įmonių, registruotų Lietuvoje, konkurencingumas ir kartu šių įmonių galimybės teikti paslaugas Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Todėl siūlomu reguliavimu tik iš dalies galėtų būti pasiektas šios Įstatymo projekto nuostatos tikslas
laikinųjų darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikoje. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamo Įstatymo
nurodytą sąlygą dėstyti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje. Pritarti.
Pritarti. 7. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 24552
nustatyta, kad tiek norint pakeisti darbdavį, tiek norint pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikiamas toks pats prašymas – prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienietis gali pakeisti darbdavį praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, ir šio apribojimo nesiūloma taikyti užsieniečiams, norintiems pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nustatant, kad gali būti teikiamas prašymas leisti pakeisti darbdavį arba prašymas leisti pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pritarti. 8. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 2457
kalbos mokymui turėtų būti parengta ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo tvarka, bet ir finansavimo mechanizmas, siūlome papildyti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kad Vyriausybė tvirtina ne tik valstybinės kalbos mokymų organizavimo, bet ir finansavimo tvarką. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad formuluojama nuolatinio pobūdžio nuostata, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir nustatyti, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti. 9. LR Vyriausybės
d. nutarimas Nr. 2458
nustatyti Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos tikslintinos šiais aspektais: 9.1.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1, 6 ir 7 straipsniais siūlomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikia laiko parengti, suderinti ir priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus, bei siekiant sudaryti galimybes užsieniečiams pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o Įstatymo projekto 7 straipsnis – 2025 m. sausio 1 d. Nors siūloma, kad Įstatymo projekto 7 straipsnis įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau siekiant, kad užsieniečių valstybinės kalbos mokymo koordinavimas prasidėtų kuo anksčiau, siūloma Įstatymo projekte suformuluoti pasiūlymą Vyriausybei, kad ji iki 2024 m. rugsėjo 1 d. paskiria užsieniečių valstybinės kalbos mokymą koordinuojančią instituciją. 9.2. Įvertinus tai, kad užsieniečiai, kurie šiuo metu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, turėtų turėti laiko apsispręsti dėl galimų alternatyvių sprendimų (siekti leidimo nuolat gyventi, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar kt.) ir jiems tinkamai pasirengti, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniai ir
dalies 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios (šio nutarimo 4 punkto siūlymas) įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 9.3.
straipsniu papildomo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymas praktikoje reikštų, kad aplinkybė – ilgiau negu
nedraudžiamas laikotarpis bent 2 įdarbintiems užsieniečiams, būtų nustatoma vertinant 180 dienų laikotarpį, buvusį iki prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo, ir siekiant sukurti prielaidas darbdaviams iš anksto žinoti apie teisinio reguliavimo pasikeitimą, siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyti pereinamąją nuostatą ir numatyti bent 6 mėnesių, skaičiuojant nuo Įstatymo projekto 2 straipsnio įsigaliojimo, terminą, per kurį nebūtų vertinama, ar egzistuoja minėta aplinkybė. 9.4. Kadangi Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje nurodytoje sąlygoje keliami nauji reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms, siekiant, kad šios įmonės iš anksto žinotų apie teisinio reguliavimo pasikeitimą ir galėtų pasiruošti naujų reikalavimų atitikčiai, siūlytina nustatyti, kad Įstatymo projekto 5 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 9.5. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti tik dėl Įstatymo projekto 1 ir
8 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad Vyriausybė:
straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus;
straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.6.
Įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas bei šio nutarimo 2 punkte dėstomus pasiūlymus, Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalis turi būti patikslinta nurodant, kad vidaus reikalų ministras, švietimo, sporto ir mokslo ministras ir teisingumo ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2024-04-10 nutarimas Nr. 245) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro vedėja I. Kuodienė