Projekto lyginamasis variantas
4 ir 5 punktais ir juos išdėstyti taip:
„4) už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo
kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių įsigijimą ar modernizavimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus;
5) už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai kario saugos priemonių (neperšaunamų liemenių, balistinių (neperšaunamų) plokščių, šalmų), amunicijos liemenių, radijo ryšio priemonių, stebėjimo priemonių (žiūronų, naktinio matymo, termovizinių prietaisų), skraidančių stebėjimo ir žvalgybos prietaisų (bepiločių orlaivių (dronų), jų dalių ir priedėlių) įsigijimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu pasaulyje stebimos vis naujos geopolitinės grėsmės, bei įsiplieskiantys kariniai konfliktai. Rusijai pradėjus plataus masto karo veiksmus Ukrainoje, įvykus hibridinėms atakoms iš Baltarusijos pusės į Lietuvą, teroristinės grupuotės HAMAS įvykdžius stiprias žvalgybines galias turinčio Izraelio užpuolimą svarbu pergalvoti, stiprinti ir spartinti Lietuvos pasirengimą atremti galimas grėsmes bei dar labiau įgalinti pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius piliečius prie to prisidėti. Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir kariai savanoriai yra svarbi šalies krašto apsaugos sistemos dalis. 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis šauliams, ne jaunesniems kaip 18 metų, ir kariams savanoriams ar kito aktyviojo rezervo kariams, išlaikiusiems reikiamus egzaminus ir gavusiems leidimą turėti ginklą, leidžiama asmeninėmis lėšomis šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis ir taip prisidėti prie valstybės gynybinės galios stiprinimo. O 2022 m. Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIVP-2179(2), nustatydamas, kad šauliai, kariai savanoriai ir profesinės tarnybos kariai gali įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus. Tai leidžia ne tik taupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste didina pasirengimą reaguoti į iškylančius iššūkius, kai reakcijos laikas tampa labai svarbiu veiksniu, atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo šalies teritorijoje. Visgi nemažai daliai išvardintų asmenų, išlaidos įsigyjant ginklą, jo priedus, šaudmenis ar kitas reikiamas priemones yra labai didelės ir tai stabdo ginklo ar kitų priemonių įsigijimą.
Vertinant Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą ir suvokiant tolesnę būtinybę tobulinti šių subjektų veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir siekiant skatinti šių struktūrų veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas), parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad šauliai ir kariai savanoriai ar kito aktyviojo rezervo kariai galėtų susigrąžinti gyventojo pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį už išlaidas, patirtas įsigyjant šaulio ar kario savanorio tarnybai B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis. Palengvintas ginklų įsigijimas minėtiems asmenims, kartu išlaikant visus galiojančius ginklų įsigijimo ir saugojimo reikalavimus, dar labiau prisidėtų prie valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame aiškiai įtvirtinama, kad, „Lietuvos gynybinė galia grindžiama: Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; <...> kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai“ (7 skyrius, antras skirsnis), ir prisideda prie realaus šių nuostatų įgyvendinimo. Įstatymo projektas atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną.
„Įstatymų leidėjas, įstatyme įtvirtinęs tokį kariuomenės
organizavimo modelį, pagal kurį kariuomenė yra organizuojama profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu, turi paisyti Konstitucijos nuostatų, inter alia Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Šiame kontekste pabrėžtina, kad profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės suformavimas nepaneigia piliečių konstitucinės priedermės ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, kartu įstatymų leidėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti vykdyti šią konstitucinę priedermę. <...> Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius iš anksto tinkamai parengti tam, kad paskelbus mobilizaciją jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę. Taigi valstybėje turi būti ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų, taip pat kariai savanoriai ar kito aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, už asmenines lėšas gali įsigyti šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų rūšys, kurios gali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų. Minėtos išlaidos už šių ginklų ir jiems skirtų šaudmenų, ginklų dalių ir priedėlių įsigijimą bei ginklų modernizavimą, o taip pat už už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai kario saugos priemonių (neperšaunamų liemenių, balistinių (neperšaunamų) plokščių, šalmų), amunicijos liemenių, radijo ryšio priemonių, stebėjimo priemonių (žiūronų, naktinio matymo, termovizinių prietaisų), skraidančių stebėjimo ir žvalgybos prietaisų (bepiločių orlaivių (dronų), jų dalių ir priedėlių) įsigijimą negali būti atimamos iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų, t. y. kad nuo šių išlaidų būtų galima susigrąžinti per mokestinį laikotarpį sumokėtą GPM dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklų ir jiems skirtų šaudmenų, ginklų dalių ir priedėlių įsigijimą bei ginklų modernizavimą, o taip pat už už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai kario saugos priemonių (neperšaunamų liemenių, balistinių (neperšaunamų) plokščių, šalmų), amunicijos liemenių, radijo ryšio priemonių, stebėjimo priemonių (žiūronų, naktinio matymo, termovizinių prietaisų), skraidančių stebėjimo ir žvalgybos prietaisų (bepiločių orlaivių (dronų), jų dalių ir priedėlių) įsigijimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Sunku prognozuoti kiek konkrečiai numačius, kad iš apmokestinamųjų pajamų galėtų būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklų, jiems skirtų šaudmenų, ginklų dalių ir priedėlių įsigijimą bei ginklų modernizavimą, o taip pat už už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai kario saugos priemonių (neperšaunamų liemenių, balistinių (neperšaunamų) plokščių, šalmų), amunicijos liemenių, radijo ryšio priemonių, stebėjimo priemonių (žiūronų, naktinio matymo, termovizinių prietaisų), skraidančių stebėjimo ir žvalgybos prietaisų (bepiločių orlaivių (dronų), jų dalių ir priedėlių) įsigijimą, jei nuolatinis gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus galėtų netekti lėšų, nes nežinoma, kiek asmenų realiai naudotųsi tokia lengvata. Tačiau siekiant kompensuoti galimus praradimus lygiagrečiai su šia įstatymo pataisa yra registruojamos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma šiek tiek daugiau nei suplanuota didinti akcizą tabako ir elektroninių cigarečių produktams bei alkoholiniams gėrimams. Šis padidinimas leistų surinkti papildomas pajamas į valstybės biudžetą ir amortizuoti netektis dėl šios lengvatos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Pajamos“, „gyventojo patirtos išlaidos“, „šauliai“, „kariai savanoriai“, „A,
B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai
2023-11-22 Nr. XIVP-3330 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jame nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos – „už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A, B ir C kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių įsigijimą ar modernizavimą, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris ar kito aktyviojo rezervo karys ir atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus šių kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ar turėjimo reikalavimus“. Siekiant teisinio aiškumo po formuluotės „už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai“ įrašytinas žodis „skirtų“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktui. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata dėl galimybės atimti iš pajamų išlaidas siejama su įsigyjamų objektų paskirtimi – „tarnybai“.
Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarp tikslų, kuriems nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai <...> gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis yra medžioklė, sportas, savigyna, profesinė veikla, šaulio tarnyba ar profesinė karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savarankiškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimas, todėl svarstytina, kaip bus nustatoma (koks subjektas ir kokia tvarka) įvertins, ar ginklas ir kiti objektai įsigyti tarnybai ar kitiems tikslams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog aptariami objektai gali būti įsigyjami keliems tikslams, tad neaišku, kaip tokiu atveju turėtų būti taikomos projekto nuostatos. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti galimybė iš pajamų atimti patirtas išlaidas niekaip neribojama, t. y. asmenys, atitinkantys projekte nustatytus reikalavimus, galėtų įsigyti neribotą kiekį aptariamose nuostatose nurodytų objektų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, o 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų. Atsižvelgus į tai, kad projekte nurodytų objektų kaina gali būti labai skirtinga, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis maksimalią šio siūlymo taikymo apimtį, pavyzdžiui, nustatant, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų išlaidų suma, kuri gali būti atimama iš apmokestinamųjų pajamų, negali viršyti tam tikros sumos. 4.
projekte vartojamos sąvokos „šaulys“, „karys savanoris“, „aktyviojo rezervo narys“ yra apibrėžtos kituose įstatymuose – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys“, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta sąvoka „karys savanoris“, Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka „aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau
sąjungos narys“ įrašytina formuluotė „yra šaulys“, vietoj formuluotės „kito aktyviojo rezervo karys“ vartotina formuluotė „aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys“. Be to, projektu taip pat turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis papildant šioje dalyje nurodytą įstatymų sąrašą aptartais įstatymais. 5. Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgus į tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme vartojama formuluotė „ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimas ir turėjimas“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių įsigijimą“ vartotina formuluotė „ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimą“. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos išlaidos už ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių įsigijimą ir modernizavimą. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nereglamentuojamas minėtų objektų modernizavimas, todėl aptariama projekto nuostata tikslintina atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme vartojamas sąvokas. 7. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis siūlymas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais. Nustatant projekto nuostatų įsigaliojimo datą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti turi būti sukurtas mechanizmas, t. y. kad mokesčių administratorius turi sukurti ar pritaikyti esamą informacijos apie projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų objektų pardavimą pateikimo sistemą, o pardavėjai atitinkamai turi pasirengti šių nuostatų taikymui. 8. Siekiant teisinio aiškumo projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas. 9. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime 2023 m. spalio 5 d. buvo registruotas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-3128).
XIVP-3128). Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatą, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir į tai, kad projektu teikiamų siūlymų įgyvendinimas turės įtakos biudžeto pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė. 10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, šio straipsnio pakeitimų esmėje žodžiai „ir juos išdėstyti taip“ išbrauktini kaip pertekliniai, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis pildytina ne 4 ir 5, o 5 ir 6 punktais atitinkamai patikslinant ir pakeitimų esmę (kadangi pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima). Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]