Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nR. I-657 papildymo 6¹ STRaipsniu
2023 m. d. Nr. .......... 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis. Vartotojo skolos administravimo perleidimas trečiajam asmeniui
ar paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent du kartus, ir nuo pirmo kreipimosi yra praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų. 2. Vartotojas turi būti tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant šią informaciją:
duomenų perdavimo teisinis pagrindas;
3) kita informacija, susijusi su skolos administravimo perdavimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Skritulskas
Projekto Nr. XIVP-3329(2) lyginamasis variantas
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 40 straipsnio pakeitimo IR PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Papildyti Įstatymą 6¹straipsniu:
„6¹ straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai
1Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas (toliau – skolų išieškojimo paslaugų teikėjas) tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų. 2. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
2) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
3) skolos grąžinimo terminą, po kurio vartotojo skolos neteisminis išieškojimas ar skolos reikalavimo teisė bus perduota skolų išieškojimo paslaugų teikėjui;
4) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas;
5) vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, bei šių duomenų perdavimo teisinį pagrindą. 3.
3Skolų išieškojimo paslaugų teikėjas, išieškodamas ne teismo tvarka skolas, kylančias iš vartojimo sutarčių, privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti;
2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti;
3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą;
4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
6) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo;
7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas;
8) asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1-3 dalyse nustatyti vartotojų informavimo reikalavimai taikomi mutatis mutandis ir įvykus reikalavimo teisės, kylančios iš vartojimo sutarties, perleidimui, jeigu kiti įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus, nenustato kitokių vartotojų informavimo reikalavimų. 5.
5Pardavėjai ir (ar) paslaugų teikėjai, taip pat skolų išieškojimo paslaugų teikėjai, išieškodami ne teismo tvarka skolas iš vartotojų, turi:
1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai;
2) gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą;
3) etiškai bendrauti su vartotojais.“ „2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.228⁵ straipsnio 5 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁸ straipsnio 2–6 dalyse, 6.228⁹ straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.228¹¹ straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228²⁰ straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.228²³ straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse, 6.353 straipsnio 8 dalyje, 6.359, 6.359¹ straipsniuose, 6.364 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat šio įstatymo 6¹ ir 44¹ straipsnyjeiuose nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nr. I-657 papildymo 6(1) straipsniu
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvoje atskiru teisiniu aktu nėra reglamentuota skolų administravimo ir išieškojimo veiklą vykdančių įmonių (toliau - skolų išieškojimo įmonės) veikla, nors skolų išieškojimo įmonės turi didžiulį poveikį vartotojams. Dažnai jos veikia nesąžiningai ir (ar) klaidinančiai vartotojų atžvilgiu, jiems pateikdamos niekuo nepagrįstas skolos administravimo išlaidas, kurios gali viršyti ir pačią skolą, o vartotojai, jausdami spaudimą, sumoka ne tik skolą, bet ir nurodytas administravimo išlaidas. Tuo tarpu pardavėjai ir paslaugų teikėjai, taupydami žmogiškuosius išteklius ir patys neįdėję jokių pastangų išsiieškoti skolą iš vartotojo, bei nesilaikydami jokių terminų, perduoda jos administravimą skolų išieškojimo įmonei, dažnai net neinformuodami jo apie tai. Taigi, vartotojas sužino apie skolos perdavimą trečiajam asmeniui, tik gavęs iš jo grasinančio pobūdžio laišką. Asmens duomenų apsaugos problema šiuo atveju taip pat yra ypatingai svarbi, nes asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenis vis dar kelia nemažai praktinių problemų, kurios neigiamai atsiliepia asmenų privatumui. Įstatymo projektu siekiama įpareigoti pardavėjus ir paslaugų tiekėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išsiieškoti skolas iš vartotojų, ir nustatyti, kad tik nepavykus, t. y., neatgavus skolos apmokėjimo po dviejų kreipimųsi, ir kai nuo pirmo kreipimosi yra praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų, jie galėtų perduoti skolos administravimą trečiajam asmeniui.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie trečiąjį asmenį, kuriam bus perleistas vartotojo skolos administravimas, vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti trečiajam asmeniui bei kitą informaciją, susijusią su skolos administravimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: .Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu niekas nereglamentuoja, kada ir kaip pardavėjas ir paslaugos teikėjas gali perduoti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent du kartus, ir nuo pirmo kreipimosi yra praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų. Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie trečiąjį asmenį, kuriam bus perleistas vartotojo skolos administravimas, vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti trečiajam asmeniui bei kitą informaciją, susijusią su skolos administravimu.
Tikimasi, kad įstatymo priėmimas užtikrins aukštesnę varototojų teisių apsaugą, bus aiškiau ir skaidriau reglamentuotas vartotojo skolos administravimo perleidimas trečiajam asmeniui. Vartotojai bus tinkamai informuoti apie susidariusią skolą ir galės tinkamai įgyvendinti savo prievoles ją apmokėdami. Bus užtikrinta aukštesnė vartotojų asmens duomenų apsauga, užtikrinta, jog tik tų vartotojų, kurie nevykdo savo įsipareigojimų, asmens duomenys bus perduoti tretiesiems asmenims, apie tokį asmens duomenų perdavimą vartotojai bus tinkamai informuoti, kaip tai nustato asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos priimtas įstatymas korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "skolos administravimo perleidimas". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Pareigos Parašas Mindaugas Skritulskas
2023-12-01 Nr. XIVP-3329 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vartotojo skolos administravimo perleidimo trečiajam asmeniui ribojimus įtvirtinant, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas galėtų perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats būtų kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent du kartus, ir nuo pirmo kreipimosi būtų praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad skolų išieškojimo įmonės dažnai „veikia nesąžiningai ir (ar) klaidinančiai vartotojų atžvilgiu, jiems pateikdamos niekuo nepagrįstas skolos administravimo išlaidas, kurios gali viršyti ir pačią skolą, o vartotojai, jausdami spaudimą, sumoka ne tik skolą, bet ir nurodytas administravimo išlaidas“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas šios problemos nesprendžia, nes nenustato jokių skolos administravimo išlaidų ar neteisminio skolos išieškojimo maksimalių dydžių ar ribojimų juos taikyti. Projekto nuostatomis aiškinamajame rašte paminėta problema yra atidedama laike, papildomai apsunkinant ūkio subjekto (kreditoriaus) ūkinės veiklos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad skolinio įsipareigojimo administravimo perleidimas iš esmės neturi jokios įtakos skolininko teisėms, nes pastarajam ir po skolos administravimo perleidimo išlieka teisė reikšti kreditoriui visus atsikirtimus, įskaitant kylančius iš vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių normų. 2. Abejotina, ar projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, skolų išieškojimo įmonių ne teismo tvarka veikla patenka į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) taikymo sritį[1], t. y.
Direktyva 2005/29/EB turi būti aiškinama taip, kad į jos materialinę taikymo sritį patenka skolų išieškojimo bendrovės ir įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdančio skolininko, kurio skola buvo perleista šiai bendrovei, teisiniai santykiai. Į sąvoką „produktas“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą, patenka veikla, kurią tokia bendrovė vykdo siekdama išieškoti skolą. Atsižvelgus į tai, kad minėta Direktyva 2005/29/EB yra įgyvendinta Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiktų šio įstatymo taikymo sritį. 3. Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti, kaip būtų užtikrintas projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas, nesiūloma nustatyti jokių pasekmių, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nesilaikytų projekte siūlomų nustatyti reikalavimų. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis pardavėjo ir paslaugų teikėjo atsakomybę už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. 4. Atsižvelgus į projektu teikiamo siūlymo taikymo mastą ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] [1] ESTT 2017 m. liepos 20 d. sprendimas byloje UAB „Gelvora“ prieš Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. C-357/16.
2024-06-11 Nr. XIVP-3329(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas galėtų be naujo įspėjimo apie neapmokėtą skolą perduoti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę ir tuo atveju, kai po pardavėjo ir (ar) paslaugų teikėjo kreipimosi į vartotoją, šis per 30 dienų sumokėtų, pavyzdžiui, didžiąją dalį susidariusios skolos arba kreiptųsi dėl skolos išdėstymo galimybės. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 2. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos
„duomenų perdavimo teisinį pagrindą“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turima
omenyje nuoroda į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ar teisės aktas ar sutartis, kuriais pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas perduotų vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę (bet šiuo etapu minėta administravimo sutartis su skolų išieškojimo paslaugų teikėju dar negali būti sudaryta), ar koks kitas teisinis pagrindas. Projekto nuostata tikslintina, atskleidžiant „duomenų perdavimo teisinio pagrindo“ turinį.
Be to, atsižvelgus į tai, kad vartotojo asmens duomenys būtų perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas, keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą siūlytina atitinkamai patikslinti įtraukiant šią sąlygą. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant projekto nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms ir įstatymo įsigaliojimo metu nepasibaigusioms skolos neteisminio išieškojimo ar skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartims. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
ekonomikos KOMITETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I- 657 PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU
2024-05-22
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnysis patarėjas Algos Baležentis, Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacijos (LKVIA) vadovas Marius Šlepetis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2023-12-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6¹straipsnio
perleidimo trečiajam asmeniui ribojimus įtvirtinant, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas galėtų perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats būtų kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent du kartus, ir nuo pirmo kreipimosi būtų praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų.
Taigi projektu yra siekiama reglamentuoti skolos administravimo perleidimą, t. y. atvejus, kai tretieji asmenys kreditoriaus naudai vykdo neteisminio išieškojimo veiksmus. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, siūloma nustatyti, kad ūkinę veiklą vykdantis kreditorius, siekdamas savo reikalavimo teisės įgyvendinimo, 60 dienų nuo pirmojo kreipimosi į vartotoją dėl skolos grąžinimo, teisę į jam priklausančių lėšų atgavimą galėtų vykdyti tik savarankiškai, t. y. ūkinės veiklos subjektui yra apribojama jo teisė pasirinkti, kaip jam vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo teises – savarankiškai (pasitelkiant ūkinės veiklos subjekto darbuotojus) ar rinkoje perkant išorės ūkio subjektų paslaugą. Pažymėtina, kad abejotinas tokio projektu siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimas ūkinės laisvės ir proporcingumo principams. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad skolų išieškojimo įmonės dažnai „veikia nesąžiningai ir (ar) klaidinančiai vartotojų atžvilgiu, jiems pateikdamos niekuo nepagrįstas skolos administravimo išlaidas, kurios gali viršyti ir pačią skolą, o vartotojai, jausdami spaudimą, sumoka ne tik skolą, bet ir nurodytas administravimo išlaidas“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas šios problemos nesprendžia, nes nenustato jokių skolos administravimo išlaidų ar neteisminio skolos išieškojimo maksimalių dydžių ar ribojimų juos taikyti.
Projekto nuostatomis aiškinamajame rašte paminėta problema yra atidedama laike, papildomai apsunkinant ūkio subjekto (kreditoriaus) ūkinės veiklos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad skolinio įsipareigojimo administravimo perleidimas iš esmės neturi jokios įtakos skolininko teisėms, nes pastarajam ir po skolos administravimo perleidimo išlieka teisė reikšti kreditoriui visus atsikirtimus, įskaitant kylančius iš vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių normų. Nepritarti Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymas papildomas 6¹ straipsniu, pakeisti iš jį išdėstyti taip:
„6¹ straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo
sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai
„1. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo
skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas (toliau – skolų išieškojimo paslaugų teikėjas) tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų. 2.
2Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje
šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
2) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
3) skolos grąžinimo terminą, po kurio vartotojo skolos neteisminis išieškojimas ar skolos reikalavimo teisė bus perduota skolų išieškojimo paslaugų teikėjui;
4) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas;
5) vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, ir šių duomenų perdavimo teisinį pagrindą.“ Projektu siekiama įtvirtinti vartotojų teisę būti tinkamai informuotiems apie numatomą vartotojo skolos neteisminio išieškojimo ar skolos reikalavimo teisės perleidimo datą bei dėl to galimai atsirasiančias papildomas skolos administravimo perleidimo išlaidas. Įstatyme apibrėžus aiškų terminą, kuriam pasibaigus pardavėjas ir/ar paslaugos teikėjas galės perleisti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas, vartotojai turės aiškiai apibrėžtą galimybę laike apskritai išvengti skolos administravimo ar neteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Pabrėžtina, kad šiuo metu Lietuvoje atskiru teisiniu aktu nėra reglamentuota skolų administravimo ir išieškojimo veiklą vykdančių įmonių (toliau - skolų išieškojimo įmonės) veikla, nors skolų išieškojimo įmonės turi didžiulį poveikį vartotojams.
Joks teisės aktas nereglamentuoja, kada ir kaip pardavėjas ir/ar paslaugos teikėjas gali perduoti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. Todėl dažnai skolų išieškojimo įmonės veikia nesąžiningai ir/ar klaidinančiai vartotojų atžvilgiu, jiems pateikdamos niekuo nepagrįstas skolos administravimo išlaidas, kurios gali viršyti ir pačią skolą, o vartotojai, jausdami spaudimą, sumoka ne tik skolą, bet ir nurodytas administravimo išlaidas. Tuo tarpu pardavėjai ir/ar paslaugos teikėjai, taupydami žmogiškuosius išteklius ir patys neįdėję jokių pastangų išsiieškoti skolą iš vartotojo, bei nesilaikydami jokių terminų, perduoda jos administravimą skolų išieškojimo įmonei, dažnai net neinformuodami jo apie tai. Taigi, vartotojas sužino apie skolos perdavimą trečiajam asmeniui, tik gavęs iš jo grasinančio pobūdžio laišką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-01 Abejotina, ar projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, skolų išieškojimo įmonių ne teismo tvarka veikla patenka į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) taikymo sritį[¹], t. y.
Direktyva 2005/29/EB turi būti aiškinama taip, kad į jos materialinę taikymo sritį patenka skolų išieškojimo bendrovės ir įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdančio skolininko, kurio skola buvo perleista šiai bendrovei, teisiniai santykiai. Į sąvoką „produktas“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą, patenka veikla, kurią tokia bendrovė vykdo siekdama išieškoti skolą. Atsižvelgus į tai, kad minėta Direktyva 2005/29/EB yra įgyvendinta Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiktų šio įstatymo taikymo sritį. Nepritarti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vartotojų teisės, įtvirtintos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, neturi poveikio kitų vartotojų teisių, kurios nustatytos Civiliniame kodekse ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, įgyvendinimui. Atsižvelgus į paminėta, taip pat į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimybę vartotojams, nukentėjusiems nuo nesąžiningos komercinės veiklos, pateikti atitinkamą reikalavimą ginti savo teises Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, manytina, kad projekto nuostatų įtvirtinimas Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra laikytinas pagrįstu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-012 Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti, kaip būtų užtikrintas projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas, nesiūloma nustatyti jokių pasekmių, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nesilaikytų projekte siūlomų nustatyti reikalavimų. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis pardavėjo ir paslaugų teikėjo atsakomybę už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pritarti I.
Pritarti I. Projektą papildyti nauju antru straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES)
2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.228⁵ straipsnio 5 dalyje, 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje, 6.228⁸ straipsnio 2–6 dalyse, 6.228⁹ straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.228¹¹ straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.228¹² straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.228¹⁶ straipsnio 1 dalyje, 6.228²⁰ straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.228²³ straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse,
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
44¹ straipsnyjeiuose nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.“ II. Projekto pavadinimą papildyti ir jį išdėstyti taip:
TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 40 straipsnio pakeitimo ir PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-01 Atsižvelgus į projektu teikiamo siūlymo taikymo mastą ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2024-04-03 Nutarimas Nr. 227). 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-12-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3329 atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, jog 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB preambulėje ir 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vartotojas neturėtų atsidurti mažiau palankioje padėtyje ir turėtų būti tinkamai informuojamas, kai kredito sutartis perleidžiama trečiajai šaliai. Pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES 10 straipsnis reglamentuoja santykius su skolininku, pranešimo apie perleidimą ir vėlesnės komunikacijos tvarką neveiksnios kredito sutarties atveju.
Atkreiptinas dėmesys, jog Direktyvos (ES) 2021/2167 10 straipsnio 2 dalis įtvirtina pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad perleidus kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį arba pačią neveiksnią kredito sutartį kredito pirkėjui ir visada prieš pirmą skolų išieškojimą, taip pat bet kuriuo metu paprašius skolininkui, kredito pirkėjas arba subjektas nurodytas minėtos Direktyvos (ES) 2021/2167 2 straipsnio 5 dalies punkto i arba ii papunktyje ir paskirtas vykdyti kredito administratoriaus veiklą, arba kredito administratorius pateiktų Direktyvos (ES) 2021/2167 10 straipsnio 2 dalies a-i punktuose nurodytą minimalią informaciją. Atitinkamai pažymime, jog Direktyvos (ES) 2021/2167 minėtas straipsnis įtvirtina pareigą skolininką informuoti pateikiant pranešimą popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje, todėl iš Projekto nuostatų, nėra aišku, ar „tinkamai“ informuotas atitiktų Direktyvoje (ES) 2021/2167 keliamą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog ta apimtimi, kiek Projektu reglamentuojamos situacijos pakliūtų į minėtų direktyvų taikymo sritį, kiltų Projekto nuostatų neatitiktis Direktyvos (ES) 2021/2167 ir Direktyvos 2008/48/EB bei jas perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, jog Projekto nuostatomis siekiama įtvirtinti reikalavimus, neatitinkančius direktyvų nuostatų, įskaitant draudimą perleisti kreditoriaus teises 90 dienų, reikalavimą informuoti vartotoją 2 kartus.
Taip pat, Projekto 1 straipsniu pildomo 6¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kuri turėtų būti pateikiama Vartotojui yra nepakankama ir nedetalizuota, tačiau, ją papildžius pagal Direktyvos (ES) 2021/2167 10 straipsnio 2 dalies a-i punktuose įtvirtintus minimalios informacijos reikalavimus, būtų dubliuojamas jau egzistuojantis reguliavimas, todėl Projektu siūlomas įtvirtinti reglamentavimas turėtų apimti tik minėtų direktyvų nereglamentuojamus klausimus. Atsižvelgti Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į Vyriausybės ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra gauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybės Nutarimas Nr. 227 2024-04-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
valdybos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1221 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-3329 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti aukštesnį vartotojų teisių apsaugos lygį jų skolų administravimo ir neteisminio išieškojimo srityje, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6¹ straipsnio 1 dalies nuostatos dėl šių priežasčių:
projektu pateiktoje Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus pardavėjams ir (ar) paslaugų teikėjams, kaip kreditoriams, perduoti vartotojų skolų administravimą tretiesiems asmenims – skolų išieškojimą vykdantiems asmenims (skolų išieškojimo paslaugų teikėjams). Siūloma, kad pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas galėtų perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats būtų kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent 2 kartus. Pažymėtina, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų ribojama kreditorių konstitucinė ūkinės veiklos laisvė, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti aiškūs argumentai dėl tokio ribojimo būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo, todėl kelia abejonių siūlomo ribojimo atitiktis nurodytiems principams. 1.2. Siūloma nuostata dėl ribojimo pardavėjams ir (ar) paslaugų teikėjams, kaip kreditoriams, perduoti vartotojų skolų administravimą tretiesiems asmenims gali būti neveiksminga, nes kreditoriai toliau išlaikytų teisę iškart (t. y. netaikant reikalavimo kreiptis bent 2 kartus į vartotoją dėl skolos sumokėjimo) perleisti savo reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, įskaitant skolų išieškojimo paslaugų teikėją. Taigi, Įstatymo projekte numatytas vartotojų dvigubo informavimo mechanizmas praktikoje galėtų būti lengvai apeinamas.
Be to, pardavėjai ir (ar) paslaugų teikėjai, siekdami išieškoti skolas, turi teisę kaip kreditoriai kreiptis į teismą dėl vartotojo skolinių įsipareigojimų priteisimo (pavyzdžiui, dėl teismo įsakymo išdavimo), prieš tai nepasitelkdami trečiųjų asmenų. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo gali padidėti teismų darbo krūvis, taip pat tokiu atveju vartotojai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, nes jiems tektų apmokėti kreditorių bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad kreditoriai, išieškodami skolas ne teismo tvarka, irgi gali reikalauti atlyginti neteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kaip ir tais atvejais, kai išieškoma, pasitelkus skolų išieškojimo paslaugų teikėją. 1.3. Skolos administravimo perdavimas (sutarties dėl neteisminio skolos išieškojimo paslaugų teikimo sudarymas) iš esmės neturi įtakos vartotojo, kaip skolininko, teisėms, nes ir po skolos administravimo perdavimo kreditorius išlieka tas pats, todėl išlieka vartotojo skolininko teisė reikšti kreditoriui visus atsikirtimus, įskaitant kylančius iš vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių teisės normų. Pritarti iš dalies Projektas pakeistas numatant, kad pardavėjas ir/ar paslaugų teikėjas perleisti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas galėtų tik po to, kai pats būtų kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent vieną kartą pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje ir nuo tokio kreipimosi dienos būtų praėję ne mažiau kaip 30 dienų. Siūlomu reguliavimu vartotojams įstatymu būtų numatyta, kad per 30 d. terminą pilnai atsiskaičius su pardavėju ir (ar) paslaugų teikėju, skolos administravimo ar neteisminio skolos išieškojimo išlaidos neatsirastų. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr.
Siūlytina iš esmės peržiūrėti ir tobulinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies nuostatas dėl šių priežasčių:
nustatyti, kad vartotojas turi būti tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, tačiau neapibrėžta, kokiu būdu ir kaip vartotojas turėtų būti informuojamas ir kas būtų laikoma tinkamu informavimu. Taip pat nenurodyta, kuris asmuo turėtų pateikti nurodytą informaciją
nurodyti vartotojo asmens duomenys, kurie bus perduoti trečiajam asmeniui, bei šių duomenų perdavimo teisinis pagrindas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojo, kaip duomenų subjekto, informavimas reglamentuojamas tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 12, 13 ir 14 straipsniuose. Reglamento
(pvz., pagal šio straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas duomenų subjektui informaciją turi pateikti glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba; 5 dalyje numatyta, kad ši informacija teikiama nemokamai).
Reglamento 13 straipsnyje detaliai nurodyta, kokią informaciją reikia pateikti duomenų subjektui, kai asmens duomenys renkami iš jo, o 14 straipsnyje – kai asmens duomenys gauti ne iš duomenų subjekto (įskaitant duomenų tvarkymo tikslus, bet jais neapsiribojant, duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti). Taigi, Įstatymo projekte pateiktu Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies
siaura ir toks informavimas neatitiktų nurodytų Reglamento straipsnių reikalavimų. 2.3. Įstatymo projektu pateiktoje Įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokią informaciją reikia pateikti vartotojui. Šios dalies 3 punkte nurodoma „kita informacija, susijusi su skolos administravimo perdavimu“ nėra teisiškai apibrėžta, todėl neužtikrintų nei teisinio tikrumo ir aiškumo, nei aukšto vartotojų apsaugos lygio. Be to, šioje dalyje nėra nustatyta vartotojo teisė gauti išsamią ir aktualią informaciją, pvz., apie reikalavimo teisės pagrindą, neįvykdytų finansinių įsipareigojimų sumą, neteisminio skolos išieškojimo (administravimo) išlaidų ataskaitą (pagrindimą) ir kita. Pritarti Projektas papildytas atitinkamomis nuostatomis (Žr. prie Vyriausybės 3 pastabos). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 227 2024-04-031 Siekiant teisinio aiškumo ir aukšto vartotojų apsaugos lygio, Įstatymo 6¹ straipsnį Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma išdėstyti taip:
„6¹ straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo
sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai 1.
Asmuo, teikiantis kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas (toliau – skolų išieškojimo paslaugų teikėjas), išieškodamas ne teismo tvarka skolas, kylančias iš vartojimo sutarčių, privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui raštu šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją:
1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leidžia vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti;
2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leidžia vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti;
3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą;
4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
6) apie kreditoriaus išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo;
7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas;
8) apie asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti vartotojų informavimo reikalavimai taikomi mutatis mutandis ir įvykus reikalavimo teisės, kylančios iš vartojimo sutarties, perleidimui, jeigu kiti įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus, nenustato kitokių vartotojų informavimo reikalavimų. 3.
skolas iš vartotojų, turi:
1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai;
2) gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą;
3) etiškai bendrauti su vartotojais.“ Pritarti iš dalies Pritarti projekto 1 straipsnyje dėstomo 6¹ straipsnio pavadinimo pakeitimui, o Vyriausybės Nutarime išdėstytas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1-3 dalies formuluotes dėl asmenų, teikiančių kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas, pernumeruoti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2-4 dalimis, jas papildyti nuostatomis dėl pardavėjų ir/ar paslaugų teikėjų, taip pat informavimo būdo – pranešimo popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje, ir išdėstyti taip: „3.
Skolų išieškojimo paslaugų teikėjas, išieškodamas ne teismo tvarka skolas, kylančias iš vartojimo sutarčių, privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti;
2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti;
3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą;
4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
6) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo;
7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas;
8) asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka.
Skolų išieškojimo paslaugų teikėjas, išieškodamas ne teismo tvarka skolas, kylančias iš vartojimo sutarčių, privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti;
2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti;
3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą;
4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
6) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo;
7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas;
8) asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 1-3 dalyse nustatyti vartotojų informavimo reikalavimai taikomi mutatis mutandis ir įvykus reikalavimo teisės, kylančios iš vartojimo sutarties, perleidimui, jeigu kiti įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus, nenustato kitokių vartotojų informavimo reikalavimų. 5.
paslaugų teikėjai, išieškodami ne teismo tvarka skolas iš vartotojų, turi:
1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai;
2) gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą;
3) etiškai bendrauti su vartotojais.“
Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 227 2024-04-03 Įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu numatomi reikalavimai (ribojimai) ūkio subjektams, tačiau nėra numatyta, kokių teisinių pasekmių kiltų dėl Įstatymo projekte numatytų reikalavimų nevykdymo, kadangi nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nenustatyta atsakomybė už siūlomų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo
į Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Įstatymo 6¹ straipsnį. Tokiu atveju verslininkams už nustatytų reikalavimų nesilaikymą būtų galima skirti nuo 500 iki 5 000 eurų baudą. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą ir Seimo TD 1 ir 3 pastabas, projektas papildytas nuostatomis dėl pardavėjų ir/ar paslaugų teikėjų, taip pat skolų išieškojimo paslaugų teikėjų atsakomybės (Žr. formuluotes prie Seimo TD 3 pastabos). 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 227 2024-04-033 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto įgyvendinimui turės pasirengti visi suinteresuotieji asmenys – kreditoriai, skolų išieškojimo įmonės, priežiūros institucija, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta dviejų datų taisykle, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
jų oficialaus paskelbimo dienos, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti Įstatymo įsigaliojimo datą – 2024 m. lapkričio 1 d.
Pritarti Projektą papildyti nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė